Byla 1A-270-255/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui, nuteistajam G. M., nuteistojo gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio (ištaisyto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi), kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 231 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas G. M. paskirta 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio bauda.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3G. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir trukdė prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai.

4G. M., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ( - ) vyresniuoju specialistu, 2013 m. lapkričio 21 d., tarnybos metu, vykdydamas ( - ) budėtojo funkcijas, priėmė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros kurjerio ikiteisminio tyrimo bylą Nr. ( - ), neteisėtai susipažinęs su jos turiniu gavo tarnybinę konfidencialaus pobūdžio informaciją apie tai, kad ( - ) pareigūnai, įtardami, kad ( - ) vyresnysis pasienietis D. K. tarnybos metu daro nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje, dėl jo atlieka neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kuriame nustatyta pareiga ( - ) pareigūnams laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, pažeisdamas ( - ) vado 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 10-535 patvirtintų ( - ) vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 8.16 punkte nustatytus reikalavimus užtikrinti tarnybinės dokumentacijos, informacijos apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokių kitų neteisėtų veiksmų, 2013 m. gruodžio 2 d. 21.43 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pokalbio telefonu su D. K. metu, siekdamas asmenines naudos – įsiteikti ir palaikyti draugiškus santykius su D. K., pastarajam pranešė apie ( - ) pareigūnų D. K. taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytas priemones, taip sudarydamas sąlygas D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sutrukdydamas prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, vykdantiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje, nurodytą pareigą – kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, panaudoti visas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas priemones įrodymams surinkti, atlikti išsamų, nešališką nusikalstamos veikos tyrimą byloje Nr. ( - ), pakenkė ikiteisminio tyrimo sėkmei. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. M. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – ( - ) – autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

5Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti. Mano, jog teismas ne iki galo, neišsamiai ir šališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė aplinkybes, kurios visiškai neatitinka faktinių, todėl jis yra nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo manymu, kaltinamasis aktas dėl kaltinimų yra suformuotas nepakankamai nuosekliai ir tai pasunkino jo teisę į gynybą. Pasak nuteistojo, teismas tokį kaltinamojo akto trūkumą turėjo pripažinti esminiu.

6Apeliantas nurodo, kad jis paėmė iš prokuratūros kurjerės vieną tomą ikiteisminio tyrimo medžiagos, jis buvo be jokios pakuotės, pasirašė žurnale, kad medžiagą gavo. Jam lipant laiptais dokumentai iškrito ir tada pamatė susiūtas telefonų pokalbių išklotines dėl D. K.. Jis nenustebo dėl šių išklotinių, nes per kiekvieną instruktažą ( - ) vadė D. Ž. sakydavo, kad pokalbiai telefonais yra pasiklausomi. Jam rūpėjo paklausti savo bendradarbio D. K., kokių jis turi problemų. Po dvylikos dienų jis paskambino ir pasakė kelis žodžius. Bendradarbis nenorėjo su juo kalbėti šia tema. Pažymi, kad jis bendradarbiui bylos neskaitė ir neperdavė jokios slaptos informacijos, nes neturėjo jokių motyvų taip elgtis. Nuteistojo manymu, jo veiksmai galėjo ir turėjo būti kvalifikuoti tik kaip drausminis nusižengimas. Teismas neatsižvelgė, kad jo veikoje nėra ir negali būti šio nusikaltimo sudėties būtinojo požymio – motyvo (tikslo) sukliudyti atlikti ikiteisminį tyrimą, nebuvo ir nėra tiesioginės tyčios padaryti didelę žalą valstybei.

7Nuteistasis akcentuoja, kad teismas patikėjo tik pasieniečių – imuniteto tarnybos darbuotojų – parodymais ir be jokių kitų parodymų nustatė, kad jo veika atitinka nusikalstamą. Apelianto manymu, teismas nusikalstamos veikos motyvus nurašė nuo kaltinamojo akto, todėl aplinkybės nuosprendyje nurodytos neteisingai, šališkai ir neatitinka faktinių aplinkybių. Visa tai pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

8Apeliantas G. M. nurodo, kad jis teismo prašė pakviesti liudytoją D. Ž. ir paskirti kompleksinę psichologinę-filologinę ekspertizę jo žodžių, pasakytų D. K., esmei (prasmei) paaiškinti. Tačiau teismas šių prašymų netenkino. Pažymi, kad visų viešųjų telefono operatorių sistemos tipas nėra patvirtintas ir įrašytas į Matavimo priemonių registrą, todėl, nuteistojo manymu, tai sudaro pagrindą nepripažinti pokalbius įrodymais. Be to, teismas nepasisakė, kodėl jo, kaip valstybės tarnautojo, parodymai negalėjo būti tiriami pagal Poligrafo naudojimo įstatymą.

9Apeliantas akcentuoja, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nuosprendis grindžiamas ne visais įrodymais, kodėl vienais įrodymais teismas vadovavosi, o kitų nepripažino. Nuteistojo manymu, motyvuose turi būti aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių vertinant visą su įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją, dalis jos yra nepatikima bei turėtų būti pasisakyta dėl kiekvieno argumento ar įrodymo. Pasak apelianto, jo kaltę galima buvo pripažinti tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Prieštaravimai tarp įrodymų teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti, todėl teismas turėjo vadovautis principu, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, ir jį išteisinti.

10Nurodo, kad sutiktų būti tiriamas melo detektoriumi įstatymuose nustatyta tvarka. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui užteko tik šalutinių įrodymų ir išankstinio įsitikinimo jo kalte, nes tokio tyrimo teismui neprireikė. Pasak nuteistojo, teismas nepatikėjo jo nurodytomis aplinkybėmis, nuosprendyje visus faktus išdėstė šališkai, su daugybe netikslumų, nepašalindamas abejonių, todėl toks nuosprendis negali būti paliktas galioti.

11Nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Pasak apelianto, prokuroras pagreitinto proceso atveju siūlė jam skirti dešimt kartų mažesnę baudą. Pažymi, kad yra pensininkas, neįgalus asmuo, kartu su neįgalia sutuoktine išlaiko du mažamečius vaikus ir moka ilgalaikius įsipareigojimus bankui už įsigytą būstą. Mano, kad teismas neteisingai įvertino jam paskirtos baudos dydį ir jį kaip asmenybę, todėl bausmė turėtų būti pripažinta per griežta ir sušvelninta.

12Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad procesinį sprendimą priėmė šališkas teismas, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

15Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė pakankamai motyvuotas išvadas dėl G. M. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

16Apeliantas teigia, kad priimdamas procesinį sprendimą teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, o BPK 58 ir 59 straipsniuose nustatyti nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai bei tvarka, kurių pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti konkretaus pirmosios instancijos teismo teisėjos asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apeliantas teismo šališkumą objektyviąja prasme argumentuoja aplinkybe, kuri neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nušalinimo pagrindų ir nesukelia jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimą. Nenustatyta, kad nuteistajam ir jo gynėjui teisė pareikšti nušalinimą būtų varžoma. Šia teise nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vienos iš bylos šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta.

17Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, jame visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 231 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nustatytų įrodymų tyrimo taisyklių.

18Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinamasis aktas dėl kaltinimų yra suformuotas nepakankamai nuosekliai ir tai pasunkino jo teisę į gynybą. Pasak nuteistojo, teismas tokį kaltinamojo akto trūkumą turėjo pripažinti esminiu. Apeliacinis teismas tokius nuteistojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamo turinio kaltinimas. Teisiamojo posėdžio protokole aiškiai užfiksuota, kad po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis pareiškė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies (t. 3, b. l. 49). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis aktyviai dalyvavo procese – išreiškė savo poziciją dėl jam pateiktų kaltinimų, teikė paaiškinimus ir t. t., viso proceso metu naudojosi gynėjo pagalba. Nei bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme stadijoje, nei vėliau nagrinėjant bylą jis nėra teismui pareiškęs, kad jam nėra suprantamas pareikšto kaltinimo turinys. Tai reiškia, kad G. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat jo teisės, numatytos BPK 44 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Surašytas kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio keliamus reikalavimus. Iš kaltinamojo akto matosi, kad aprašant nusikalstamas veikas, buvo nurodyta jų padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat išdėstyti ir duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai. Taigi kaltinamasis aktas surašytas, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų.

19Apeliantas teigia, kad jo veiksmai galėjo ir turėjo būti kvalifikuoti tik kaip drausminis nusižengimas. Teismas neatsižvelgė, kad jo veikoje nėra ir negali būti šio nusikaltimo sudėties būtinojo požymio – motyvo (tikslo) sukliudyti atlikti ikiteisminį tyrimą, nebuvo ir nėra tiesioginės tyčios padaryti didelę žalą valstybei.

20Pažymėtina, jog taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele.

21Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis, t. y. kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis reiškia padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities ir kaltininko einamų pareigų svarbą. Iš to išplaukia, kad didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo statutinis valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas einantis asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai – bet kokie tokio asmens neteisėti veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai. Pagal teismų praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, padaromas neigiamas poveikis jos neturtiniams interesams, nes kitokio pobūdžio (nei turtinė) žala yra laikoma fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms, ir šiuo atveju tokie esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Neabejotinai neturtinę žalą yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį, nes ji turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą. Vis dėlto ją galima nustatyti, atsižvelgiant į vertinamąjį atsiradusių pasekmių aspektą bei konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, veikų skaičius, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. Įvertinus pažeistų objektų reikšmingumą, nustatomas padarytos žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004, 2K-76/2007, 2K-346/2008, 2K-497/2014, 2K-102-699/2015, 2K-354-511/2015 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. M. veiksmais buvo šiurkščiai sumenkintas ( - ) tarnybos, kaip vienos iš teisėsaugos institucijos, autoritetas, pažemintas valstybės tarnautojo vardas ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. Nors G. M. veiksmai ir buvo vienkartiniai, tačiau šiais veiksmais buvo sudarytos galimybės D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad G. M. užimamos ( - ) pareigos, šių pareigų sąlygotas darbo pobūdis, dirbant su atitinkamo pobūdžio slapta informacija, esant išduotam leidimui dirbti su slapta informacija net nuo 2004 metų, ( - ) pareigų atlikimas nuo 2002 metų, logiškai ir vienareikšmiai suponuoja, jog G. M. konfidencialaus pobūdžio informaciją D. K. perdavė tikslingai, neabejotinai suvokdamas savo, kaip ( - ) tarnautojo, disponuojančio konfidencialaus turinio informacija, veiksmų pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams yra keliami specialūs reikalavimai, jų elgesys ir pareigų vykdymas turi būti nepriekaištingas ir keliantis pasitikėjimą visuomenei. Šiurkštūs pažeidimai atliekant pareigas negali būti toleruojami, taikant už juos tik drausminę atsakomybę. Nuteistojo nusikalstami veiksmai, nulemti noro padėti geram pažįstamam D. K., atskleidžiant tarnybinę konfidencialaus pobūdžio informaciją apie tai, kad ( - ) pareigūnai, įtardami, kad ( - ) vyresnysis pasienietis D. K. tarnybos metu daro nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje, ir dėl jo atlieka neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, lėmė ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimą. Taip ne tik neefektyviai naudojami materialiniai ir žmogiškieji pareigūnų ištekliai, menkinamas valstybės institucijos autoritetas, bet svarbiausia – sudaromos prielaidos asmenims išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad už G. M. veiksmus drausminė atsakomybė šiuo atveju nėra pakankama. G. M. veika laikytina sudarančia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėtį, kadangi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys – G. M. veiksmai objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą valstybei.

23Apeliantas teigia, kad jis neturėjo motyvo (tikslo) sukliudyti atlikti ikiteisminį tyrimą. Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (kasacinė nutartis 2K-381-697/2015). Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo bent vienam iš nurodytų subjektų atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminį tyrimą ar teisingai išnagrinėti bylą teisme.

24Nors skunde apeliantas teigia, jog jis neturėjo motyvo ar tikslo sukliudyti ikiteisminiam tyrimui, tačiau apylinkės teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai G. M. veikoje nustatyti. Bylos duomenimis paneigtas G. M. teiginys, kad jis neturėjo tikslo sutrukdyti atlikti ikiteisminį tyrimą. Dėl D. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. dėl D. K. inicijuota ikiteisminio tyrimo byla Nr. ( - ) buvo įteikta ( - ) vyresniajam specialistui G. M.. 2013 m. gruodžio 3 d. 21.43 val. G. M. mobiliojo ryšio priemonėmis susisiekė ir bendravo su D. K.. 2014 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. K. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Liudytojai pareigūnai D. B. ir V. P. teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) nutraukimui lemiamos įtakos turėjo G. M. nusikalstami veiksmai, D. K. atskleidžiant tarnybinę konfidencialaus pobūdžio informaciją apie tai, kad ( - ) pareigūnai, įtardami, kad ( - ) vyresnysis pasienietis D. K. tarnybos metu daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnyje, ir dėl jo atlieka neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad iš užfiksuoto pokalbio telefonu tarp D. K. ir G. M. turinio į bendro pobūdžio pokalbį, įterpiant G. M. pasakytas frazes „apie tave skaičiau biški“, „tai, kai gąsdindavo, mus pasirodo iš tikrųjų taip yra“, „mačiau kažką tai“, „galvoju, ar žinai, ar nežinai kažką“, vienareikšmiai nustatyta, jog G. M. 2013 m. gruodžio 2 d. 21.43 val. telefoninio pokalbio metu tyčia perdavė D. K. informaciją apie D. K. taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytas priemones, kurias sužinojo perskaitęs ikiteisminio tyrimo bylą Nr. ( - ), taip sudarydamas sąlygas D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. G. M. konfidencialaus pobūdžio informaciją D. K. perdavė tikslingai, suvokdamas savo, kaip ( - ) tarnautojo, disponuojančio konfidencialaus turinio informacija, veiksmų pasekmes. Visos bylos nagrinėjimo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme G. M. akcentavo, kad tarp jo ir D. K. yra susiklostę draugiški santykiai, bendravo šeimomis, daug metų dirbo kartu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog G. M. informaciją D. K. perdavė ir siekdamas asmeninės naudos – įsiteikti bei palaikyti draugiškus santykius su D. K., tai atitinka nematerialaus pobūdžio naudos sampratą (kasacinė nutartis 2K-108/2009).

25Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas patikėjo tik pasieniečių – imuniteto tarnybos darbuotojų – parodymais ir be jokių kitų parodymų nustatė, kad jo veika visiškai atitinka nusikalstamą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas laikytina įrodyta visiškai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: paties G. M. parodymais, liudytojo D. B. parodymais, liudytojo V. P. parodymais, liudytojo D. K. parodymais, garso įrašu ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tik pasieniečių – imuniteto tarnybos darbuotojų parodymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamasis G. M., būdamas ( - ) tarnautoju – ( - ) vyresniuoju specialistu, 2013 m. lapkričio 21 d., tarnybos metu priėmęs iš Klaipėdos apygardos prokuratūros kurjerio ikiteisminio tyrimo bylą Nr. ( - ), neteisėtai susipažinęs su jos turiniu gavo tarnybinę, konfidencialaus pobūdžio informaciją, kurią 2013 m. gruodžio 2 d., 21.43 val. telefoninio pokalbio metu perdavė D. K., tokiu būdu G. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir trukdė prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių parodymų, kaip ir kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka apelianto lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto.

26Apeliantas G. M. nurodo, kad jis teismo prašė pakviesti liudytoją D. Ž. ir paskirti kompleksinę psichologinę-filologinę ekspertizę jo žodžių, pasakytų D. K., esmei (prasmei) paaiškinti. Tačiau teismas šių prašymų netenkino. Pažymėtina, kad siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymą ir atliko įrodymų tyrimą, kurio metu kaip liudytoja buvo apklausta D. Ž.. Nuteistojo gynėjas teikdamas prašymą nurodė, kad liudytoja galės patvirtinti, kad ji perspėdavo, jog telefoninių pokalbių yra pasiklausoma ir negalima kalbėti, ko nereikia. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja parodė, kad vado pareiga informuoti pareigūnus prieš kiekvieną pamainą apie veiklą, elgesį, atsakomybę, todėl ji vesdavo instruktažus. Įspėdavo pareigūnus, kad tinkamai vykdytų pareigas, minėdavo, kad tarnybos metu pasieniečiai yra stebimi, kad atliekami patikrinimai, atsitiktiniai stebėjimai, kad stebima vaizdo kameromis, sakydavo, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus, tačiau neduodavo nurodymų, ką kalbėti telefonu. Pažymi, jog tokio teiginio, kad visų klausomasi, neminėjo, tokių žinių, kad klausomasi pokalbių telefonu, neturėjo ir negalėjo to sakyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojos D. Ž. parodymai atitinka kitus įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas ir nesuteikia pagrindo priešingai vertinti kitų byloje esančių įrodymų.

27Apeliantas taip pat pažymi, kad visų viešųjų telefono operatorių sistemos tipas nėra patvirtintas ir įrašytas į Matavimo priemonių registrą, todėl, nuteistojo manymu, tai sudaro pagrindą nepripažinti pokalbius įrodymais. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymi, kad 2013-11-28 ikiteisminio tyrimo teisėja priimdama nutartį tenkino prokuroro prašymą ir leido klausytis VSAT prie LR VRM ( - ) vyresniojo pasieniečio D. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti laikotarpiu trims mėnesiams nuo 2013-11-29 iki 2014-02-28. Duomenys, kurie buvo gauti pasiklausant pokalbių, yra gauti įstatymų numatyta tvarka, todėl nepripažinti jų įrodymais nėra jokio pagrindo.

28Nuteistasis nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl jo, kaip valstybės tarnautojo, parodymai negalėjo būti tiriami pagal Poligrafo naudojimo įstatymą. Apygardos teismas konstatuoja, kad toks tyrimas BPK nenumatytas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis į bylą surinkta rašytine medžiaga padarė pagrįstą išvadą, jog G. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta visiškai. Tai, kad nebuvo pasinaudota prietaisu, kuriuo fiksuojami asmens fiziologiniai pokyčiai, atsirandantys asmens organizme tyrimo šiuo prietaisu metu ir kuriais grindžiamas šiuo prietaisu tiriamo asmens teiginių vertinimas, nepaneigia G. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad teismas byloje vertina įrodymų visumą ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

29Apeliantas mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas nustatė, jog veikos yra tyčinio pobūdžio, nukreiptos pažeisti esmines ir pagrindines įstatymo saugomas vertybes – valstybės tarnybą, viešuosius interesus ir teisingumą. Pažymėjo, jog anksčiau nėra teistas, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybės tarnautoju dirbęs 20 metų, ne kartą tarnyboje įvertintas už profesionalumą ir sumanumą. Priešingas įstatymui veikas padarė dirbdamas ( - ) skyriuje. Apylinkės teismas įvertinęs visas išvardytas aplinkybes nustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su realia laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus piniginę baudą. Pažymėtina, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė 150 MGL, kai įstatymas numato galimybę už apysunkį nusikaltimą skirti baudą iki 1000 MGL, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 50 MGL, nors už nesunkų nusikaltimą numatyta galimybė skirti iki 500 MGL. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), todėl nėra jokio pagrindo jos švelninti.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo G. M. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas mano, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo G. M. teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu G. M. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. G. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir trukdė... 4. G. M., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ( - ) vyresniuoju specialistu,... 5. Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 6. Apeliantas nurodo, kad jis paėmė iš prokuratūros kurjerės vieną tomą... 7. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas patikėjo tik pasieniečių – imuniteto... 8. Apeliantas G. M. nurodo, kad jis teismo prašė pakviesti liudytoją D. Ž. ir... 9. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nuosprendis... 10. Nurodo, kad sutiktų būti tiriamas melo detektoriumi įstatymuose nustatyta... 11. Nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Pasak apelianto,... 12. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas... 15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 16. Apeliantas teigia, kad priimdamas procesinį sprendimą teismas buvo... 17. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo,... 18. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinamasis aktas dėl kaltinimų... 19. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai galėjo ir turėjo būti kvalifikuoti tik... 20. Pažymėtina, jog taikant BK 228 straipsnį, žala... 21. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą... 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų... 23. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo motyvo (tikslo) sukliudyti atlikti... 24. Nors skunde apeliantas teigia, jog jis neturėjo motyvo ar tikslo sukliudyti... 25. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas patikėjo tik... 26. Apeliantas G. M. nurodo, kad jis teismo prašė pakviesti liudytoją D. Ž. ir... 27. Apeliantas taip pat pažymi, kad visų viešųjų telefono operatorių sistemos... 28. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl jo, kaip valstybės... 29. Apeliantas mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Išnagrinėjusi... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 32. nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti....