Byla 2-783-381/2020
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo byloje – A. K

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pavianas“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pavianas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo byloje – A. K.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pavianas“ bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Penktas šansas“ pateikė prašymą dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

62.

7Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovei BUAB „Pavianas“ iškelta bankroto byla ir ji – MB „Penktas šansas“ – paskirta bendrovės bankroto administratore. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 270 131,30 Eur sumai.

83.

9Prašymą pripažinti BUAB „Pavianas“ bankrotą tyčiniu pareiškėja grindė tuo, jog atsakovės vadovas A. K. bendrovei tapus nemokiai – BUAB „Pavianas“ skolos didėjo nuo 2016 m. gruodžio mėn. – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei nesiėmė veiksmų atsiskaityti su kreditoriais, iki šio pareiškimo teismui pateikimo dienos neperdavė bankroto administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Taip pat atsakovės vadovas sudarė bendrovei nenaudingą sandorį – BUAB „Pavianas“, atstovaujama A. K., 2017 m. rugpjūčio 23 d. išdavė bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei (toliau – BŽŪB) „Dagvijara“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 251 961,30 Eur sumai ir tokiu būdu dar labiau pablogino bendrovės padėtį.

104.

11Bendrovės kreditorė BŽŪB „Dagvijara“ atsiliepime administratorės pareiškimą palaikė bei nurodė, kad BUAB „Pavianas“ bankrotą lėmė nenaudingo sandorio sudarymas – BŽŪB „Dagvijara“ suteikė atsakovei 252 731,38 Eur paskolą, tačiau paskola nebuvo panaudota bendrovės veikloje.

125.

13Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir nurodė, kad pareiškimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Vien įmonės finansinės padėties pablogėjimas savaime nereiškia tyčinio bankroto.

146.

152015 m. rugsėjo 4 d. BUAB „Pavianas“ tuometinis jos akcininkas Š. G. suteikė bendrovei 256 991,19 Eur dydžio paskolą. Tos pačios dienos Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Š. G. savo reikalavimo teisę į įmonę perleido BŽŪB „Dagvijara“, kuri taip pat yra BUAB „Pavianas“ akcininkė. Bendrovės akcininkai sąmoningai ir protingai prisiėmė didelę riziką tam, kad būtų padengti atsakovės įsiskolinimai tretiesiems asmenims.

167.

17Nei paskolos suteikimas, nei reikalavimo teisės perleidimas nebuvo žalingi sandoriai bendrovės atžvilgiu. Tokiu būdu bendrovės akcininkai siekė maksimaliai sumažinti atsakovės įsiskolinimus kitiems asmenims ir apsaugoti bendrovės kreditorius nuo galimos žalos. Po paskolos suteikimo atsakovė aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, tačiau veiklos rezultatai dėl nenumatytų aplinkybių ilgainiui prastėjo, atsakovei nepavyko pritraukti naujų investuotojų.

188.

19Vien tai, kad didžiausia bendrovės kreditore yra jos akcininkė, o kitų kreditorių reikalavimai sudaro itin mažą dalį BUAB „Pavianas“ įsiskolinimų, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės veikla buvo organizuojama siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti kitų kreditorių interesus.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

229.

23Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi BUAB „Pavianas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

2410.

25Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokumo administratorė, įrodinėdama, kad atsakovės bankrotas yra tyčinis, rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 4 punkte įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais.

2611.

27Teismas nustatė, kad A. K. BUAB „Pavianas“ vadovu buvo nuo 2016 m. gruodžio 20 d. Paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2015 m. balanso duomenimis bendrovės turtas iš viso sudarė 264 148 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 223 264 Eur, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas padarė išvadą, kad BUAB „Pavianas“ nemoki buvo jau 2015 m.

2812.

29Nors A. K. bendrovės vadovu buvo tik nuo 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau, teismo vertinimu, įmonės mokumas per šį laikotarpį, tikėtina, neatsistatė. Atsakovės įsiskolinimas kreditoriams 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė daugiau kaip 267 090,01 Eur. Todėl teismas sprendė, kad A. K. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

3013.

31Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos, kreditorės ir trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, atstovaujama A. K., 2017 m. rugpjūčio 23 d. išdavė kreditorei BŽŪB „Dagvijara“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tokiu būdu įsipareigodama padengti įsiskolinimą pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos sutartį. Jeigu tokia situacija faktiškai susiklostė, toks sandoris vertintinas kaip ekonomiškai nenaudingas įmonei, nes įsipareigojimų įvykdymo terminas pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos sutartį dar nebuvo suėjęs. Iš trečiojo asmens pateiktos 2015 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio teismas nustatė, kad pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos sutartį BUAB „Pavianas“ įsipareigojo sumokėti Š. G. 25 000 Eur iki 2018 m. vasario 1 d. ir 231 991,19 Eur iki 2019 m. gegužės 1 d. Tokia pati išvada darytina ir tuo atveju, jeigu šis sandoris sudarytas dėl naujos paskolos įmonei suteikimo.

3214.

33Vertindamas trečiojo asmens argumentus dėl aukščiau nurodyto sandorio naudingumo bendrovei, teismas akcentavo, kad šią aplinkybę turėjo įrodinėti būtent trečiasis asmuo, kuris sandorį ir sudarė. Tuo labiau, įvertinus tai, jog nemokumo administratorei, bendrovės dokumentai ir turtas nėra perduoti iki šiol. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime nenurodė, kam konkrečiai panaudojo įmonei suteiktą paskolą bei nepateikė duomenų, iš kurių tai galėtų nustatyti teismas.

3415.

35Įvertinęs tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis išduotas 251 961,30 Eur sumai, kuri ženkliai viršija kreditorių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, sumą (17 399,92 Eur), teismas sprendė, kad šio sandorio sudarymu įmonės padėtis pabloginta esmingai.

3616.

37Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog sandoris – 2017 m. rugpjūčio 23 d. paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimas – buvo įmonei ekonomiškai nenaudingas, pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra kvalifikuotinas kaip tyčinio bankroto požymis. Tokiu būdu teismas nustatė, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir esminis įmonės padėties pabloginimas, todėl nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkino.

3817.

39Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

40III.

41Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4218.

43Trečiasis asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

4418.1.

45Teismas nepagrįstai prilygino BUAB „Pavianas“ 2015 m. balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas pradelstiems bendrovės įsipareigojimams. Todėl nutarties išvada, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės yra nepagrįsti. Teismas nenustatė atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir kada jie susidarė. Tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė.

4618.2.

47Bendrovės kreditorių reikalavimai susidarė ne 2015 m., o 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas susidarė nuo 2016 m. gruodžio 27 d., BŽŪB „Dagvijara“ grindžia reikalavimą 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekseliu, MB „Turto kaupimas“ reikalavimas yra atsiradęs 2017 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, UAB „Legal Balance“ reikalavimas grindžiamas 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, V. G. (B.) reikalavimą grindžia 2017 m. gegužės 31 d. Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos komisijos nutarimu, UAB „Bitė Lietuva“ sąlyginai nedidelis reikalavimas atsirado nuo 2016 m. spalio 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Pavianas“ buvo nemoki 2015 m. yra nepagrįsta.

4818.3.

49Atsakovei bankroto byla buvo iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 16 d. Aplinkybė, kad bendrovė nuo skundžiamoje nutartyje nustatytos nemokumo datos (2015 m.) veikė keturis metus ir nei vienas kreditorius neinicijavo jos bankroto procedūrų iki pat 2019 m. vidurio, turėjo būti įvertinta pirmosios instancijos teismo.

5018.4.

51Teismas tik neapibrėžtai nurodė, kad BUAB „Pavianas“ buvo nemoki 2015 m. Siekiant pripažinti, kad buvo atliktas pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas būtina nustatyti tikslią, o ne apytikrę įmonės nemokumo datą.

5218.5.

53Net ir nustatęs, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2015 m., o trečiasis asmuo tapo jos vadovu nuo 2016 m. gruodžio 20 d., teismas nenustatė, ar nuo trečiojo asmens tapimo BUAB „Pavianas“ vadovu momento padidėjo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai ir nebuvo atskleista bylos esmė.

5418.6.

55Teismas nenustatinėjo, kokią įtaką bendrovės nemokumui turėjo vekselio pasirašymas, ar šiuo sandoriu buvo siekiama esmingai pabloginti atsakovės padėtį ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

5618.7.

57Teismas nenustatė, ar 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis nėra praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, juridinės galios, t. y., ar BŽŪB „Dagvijara“ pateikė vekselį apmokėti skolininkei kaip tai numato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos. Aplinkybės, ar pagal vekselį bendrovei buvo perduotos lėšos skolininkei, teismas taip pat nenustatinėjo, nors tai yra svarbu vertinant vekselio pasirašymo įtaką bendrovės nemokumui. Juo labiau, kad teismas laikė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis buvo naujai suteikta paskola bendrovei.

5818.8.

59Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės turi prevencinį pobūdį, t. y. jos įprastai taikomos dar nesant suėjus prievolės įvykdymo terminams, siekiant, kad prievolės būtų įvykdytos iki to termino pabaigos. 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis buvo išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Tai patvirtina aplinkybė, jog reikalavimų sumos pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos sutartį ir pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselį pratiškai sutampa. Aplinkybė, kad vekselis buvo išduotas ne kaip nauja paskola, o kaip užtikrinimo priemonė svarbi vertinant šio sandorio ekonominį naudingumą bendrovei, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo ir nenustatinėjo tikrosios vekselio išdavimo priežasties.

6018.9.

61Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-312-656/2020 pripažino negaliojančia ab initio tarp BŽŪB „Dagvijara“ ir Š. G. 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei taikė restituciją. Nurodytoje byloje BŽŪB „Dagvijara“ iš esmės ginčijo reikalavimo teisių į BUAB „Pavianas“ įsigijimą. Taigi, vienoje byloje BŽŪB „Dagvijara“ įrodinėjo, kad nėra atsakovės kreditorė, šioje byloje įrodinėja, kad yra kreditorė ir prašo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokie BŽŪB „Dagvijara“ veiksmai yra nesąžiningi. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino 2017 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia (sprendimas neįsiteisėjo), darytina išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis taip pat turėtų būti laikomas negaliojančiu. Tai yra svarbi aplinkybė, turinti didelę reikšmę vertinant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

622.

63Bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais pareiškime nurodytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

64II.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

663.

67Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

684.

69Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

705.

712020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

726.

73Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

747.

75Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

768.

77Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

789.

79Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

8010.

81Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą BUAB „Pavianas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

8211.

83Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienu iš tyčinio bankroto požymių pripažįstama įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

8412.

85ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kasacinis teismas civilinės bylos Nr. e3K-7-115-915/2017 30 punkte yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

8613.

87Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

8814.

89Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

9015.

91Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

9216.

93Byloje esančio išrašo iš Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Pavianas“ direktore nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. liepos 16 d. buvo S. B., nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. bendrovės direktoriumi buvo R. K., nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. – K. D., o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. (2016 m. gruodžio 20 d. įregistruota Juridinių asmenų registre) iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos bendrovei vadovavo A. K.. Iš BUAB „Pavianas“ 2015 m. balanso matyti, kad 2015 m. BUAB „Pavianas“ turėjo turto už 264 148 Eur, kurio didžiausią dalį sudarė 247 191 Eur trumpalaikis turtas (23 333 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 217 178 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 73 Eur – kitas trumpalaikis turtas ir 6 607 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai), ilgalaikio turto vertė siekė 16 957 Eur (8 038 Eur – nematerialus turtas, 7 471 Eur – materialus turtas, 1 448 Eur – finansinis turtas). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, remdamasis viešųjų registrų duomenimis, konstatavo, kad BUAB „Pavianas“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių bendrovei 2015 m. balanse nurodyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertę. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015 m. siekė 560 611 Eur (per vienerius metus – 223 264 Eur, po vienerių metų – 337 347 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, sprendė, kad jau 2015 m. bendrovė buvo nemoki, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (223 264 Eur) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (264 148 Eur). Atskirajame skunde trečiasis asmuo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio, nepagrįstai bendrovės per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus prilygino pradelstiems. Dėl to teismo išvada dėl bendrovės nemokumo 2015 m. yra neteisinga.

9417.

95Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

9618.

97Iš trečiojo asmens į bylą pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. pradinis kreditorius (Š. G.) suteikė BUAB „Pavianas“ 256 991,19 Eur paskolą. Pagal Paskolos sutarties 1.4 punktą bendrovė įsipareigojo iki 2018 m. vasario 1 d. grąžinti 25 000 Eur, o iki 2019 m. gegužės 1 d. – 231 991,19 Eur paskolos (Reikalavimo perleidimo sutarties (B) dalis). Tą pačią dieną tarp bendrovės, pradinio kreditoriaus ir bendrovės akcininkės BŽŪB „Dagvijara“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido 231 991,19 Eur turimą reikalavimo teisę į BUAB „Pavianas“ naujajai kreditorei BŽŪB „Dagvijara“ (Reikalavimo perleidimo sutarties (D) dalis). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės turimas 256 991,19 Eur kreditorinis įsipareigojimas Š. G. (25 000 Eur) ir BŽŪB „Dagvijara“ (231 991,19 Eur) 2015 m. nebuvo pradelstas. Tačiau jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl likusios bendrovės 2015 m. balanse nurodytos kreditorinių įsipareigojimų dalies 303 619,81 Eur (560 611 Eur – 256 991,19 Eur) įvykdymo terminų ar jų faktinio įvykdymo, į bylą nebuvo pateikta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip pradelstus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jau vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. BUAB „Pavianas“ pradelsti įsipareigojimai (303 619,18 Eur) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (264 148 Eur), t. y. vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. bendrovė tikrai buvo nemoki.

9819.

99Apelianto skundo argumentai, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai susidarė ne 2015 m., o vėliau yra nepagrįsti. Bendrovės 2015 m. balansas patvirtina, kad 2015 m. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 560 611 Eur, iš kurių 303 619,81 Eur yra pradelsti. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu skunde nurodomi bendrovės įsipareigojimai (nutarties 18.2 punktas) iš tiesų susidarė 2016 m. pabaigoje ir 2017 m., t. y. apelianto skunde aptarti bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai yra nauji atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai, atsiradę po 2015 m. Naujų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimas nepaneigia ankstesnių buvimo bei patvirtina BUAB „Pavianas“ nemokumą.

10020.

101Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2015 m. gruodžio mėn., vien tai savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Pavianas“ bankrotą buvus tyčinį.

10221.

103Nustatyta (nutarties 33 punktas), kad trečiasis asmuo A. K. atsakovės vadovu tapo 2016 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus metams laiko nuo bendrovės nemokumo pradžios momento. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pažeidė būtent paskutinis BUAB „Pavianas“ vadovas A. K. šiuo metu surinktais bylos duomenimis nėra pagrįsta. Kaip minėta, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. kai nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Byloje nustatyta, jog, neskaitant įmonės vadovo A. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. išduoto vekselio (apie šio skolos dokumento teisinę reikšmę, sprendžiant dėl pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu nutartyje bus pasisakyta vėliau), nuo 2016 m. pabaigos iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 17 399,92 Eur suma, kurią, palyginti su ankstesnių įsipareigojimų kreditoriams suma (303 619,81 Eur) ir neišsiaiškinus visų su išduoto vekselio prigimtimi susijusių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti kaip esminį įmonės turtinės pabloginimą. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

10422.

105ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

10623.

107Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

10824.

109Nutarties 35 punkte nustatyta, kad BUAB „Pavianas“ 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos sutarties pagrindu buvo suteikta 256 991,19 Eur paskola. Dalį reikalavimo – 231 991,19 Eur pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį įsigijo BŽŪB „Dagvijara“. Apeliantas teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis buvo išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Paskolos ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, darė prielaidą, kad, faktiškai susiklosčius tokiai situacijai, 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis turi būti vertinamas kaip ekonomiškai nenaudingas bendrovei, t. y. galima daryti išvadą, jog teismas vekselio išdavimą vertino kaip naujos prievolės įmonei sukūrimą. Remdamasis išdėstytu bei vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimu, teismas pripažino BUAB „Pavianas“ bankrotą tyčiniu.

11025.

111Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktą).

11226.

113Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

11427.

115Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

11628.

117Vadovaujantis išdėstyta kasacinio teismo praktika aišku, kad vekselis tai – vienašalis sandoris, kurio pagrindu atsiranda nauja prievolė, taip pat vekselis gali būti naudojamas kaip kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

11829.

119Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselio turinio matyti, kad juo BUAB „Pavianas“, atstovaujama vadovo A. K., besąlygiškai įsipareigojo sumokėti BŽŪB „Dagvijara“ 251 961,30 Eur. Minėta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi BŽŪB „Dagvijara“ įsigijo 231 991,19 Eur reikalavimo teisę į bendrovę. Vekselyje nėra nurodyta, kad juo užtikrinama atsakovės prievolė pagal tam tikrą sandorį. Reikalavimo perleidimo sutartyje tokių nuostatų dėl įgyjamos prievolės užtikrinimo taip pat nėra.

12030.

121Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-312-656/2020, tarp BŽŪB „Dagviraja“ ir Š. G. 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio bei taikė restituciją. Nors nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselio prigimties ir jo išrašymo teisinių padarinių. Kita vertus, iš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2015 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BŽŪB „Dagviraja“ įgijo iš UAB „Equitas Partners“ dar 18 970,11 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę BUAB „Pavianas“. Taigi, 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis BŽŪB „Dagviraja“ buvo įgijusi 250 961,30 Eur dydžio reikalavimus į atsakovę BUAB „Pavianas“, kurie savo dydžiu labai artimi 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselyje nurodytai sumai (252 731,38 Eur). Nors apeliantas teigia, kad vekselis išrašytas būtent minėtų Paskolos ir Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsiradusiems reikalavimams užtikrinti, tačiau vien savo dydžiu panašios sumos savaime nepagrindžia, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekseliu buvo užtikrinti bendrovės ankstesni įsipareigojimai akcininkei.

12231.

123Iš byloje esančio BŽŪB „Dagvijara“ 2019 m. spalio 30 d. rašto atsakovės bankroto administratorei MB „Penktas šansas“ bei atsiliepimo į administratorės pareiškimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad, kreditorės teigimu, ji yra suteikusi atsakovei 252 731,38 Eur paskolą, kurią grindžia 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekseliu ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. vykdomuoju įrašu – 251 961,30 Eur įsipareigojimo suma ir 770,08 Eur notaro atlyginimo už vykdomo įrašo atlikimą suma. Prie vekselio esantis 2017 m. rugpjūčio 28 d. A. K. įrašas, patvirtintas trečiojo asmens parašu bei notaro antspaudu, įrodo, kad vekselis buvo pateiktas BUAB „Pavianas“ apmokėjimui, tačiau A. K. nurodė, kad bendrovė pagal prievolę atsiskaityti negali. Teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės BŽŪB „Dagvijara“ kreditorinis reikalavimas 252 731,38 Eur dydžio, kildinamas ne iš 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, bet iš 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselio. Nurodytos aplinkybės taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad vekselis išrašytas Paskolos ir Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsiradusiems reikalavimams užtikrinti.

12432.

125Anksčiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad įrodymai dėl vekselio prigimties, kuris pirmosios instancijos teismo būtent ir vertinamas kaip nenaudingas įmonei sandoris ir dėl kurio įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, byloje prieštaringi. Nors atsakovė BUAB „Pavianas“ įstatymo nustatyta tvarka neginčija vekselio, kaip vienašalio sandorio, išdavimo teisėtumo bei neįrodinėja jo prigimties kaip kitos prievolės užtikrinimo priemonės, tačiau tokiais argumentais savo poziciją grindžia trečiasis asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų reikalaujama įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokioje situacijoje, kai įmonei siūloma kelti tyčinio bankroto bylą ir buvęs vadovas atsikirtimuose nurodo, kad naujos prievolės išrašytu vekseliu nesukūrė, bet juo užtikrino ankstesnių prievolių įvykdymą, esant teisme neišspręstam ginčui dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas privalėjo ištirti šalių nurodytus argumentus, susijusius su BŽŪB „Dagviraja“ kreditorinio reikalavimo į atsakovę atsiradimo pagrindu, su vekselio teisine prigimtimi (savarankiška prievolė ar kitą prievolę užtikrinanti prievolė), ištirti 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselio išdavimo aplinkybes ir pagrindą, pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų ir tik tada spręsti, ar trečiasis asmuo, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, sudarydamas jai nenaudingą sandorį iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu įsiteisėtų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-312-656/2020, kuriuo 2015 m. rugsėjo 4 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis būtų pripažintas užtikrinančiu prievolės įvykdymą pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, tai būtų pagrindas pasibaigti prievolei pagal vekselį, taip pat nebūtų pagrindo vekselio išdavimą pripažinti ekonomiškai nenaudingu sandoriu, privedusiu įmonę prie bankroto tyčia.

12633.

127Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Tokiu būdu byloje liko nenustatyta svarbi aplinkybė, ar 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis išduotas kaip prievolės (prievolių) įvykdymo užtikrinimo priemonė ar kaip skolos dokumentas, įsipareigojant besąlygiškai sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Teismas, vadovaudamasis prielaidomis, o ne atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai prieštaringi, skiriasi informacija apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei. Teismas negali faktų grįsti prielaidomis. Tokiu atveju teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, turėjo pašalinti prieštaravimus, išspręsti ir nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

12834.

129Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, aukščiu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tik nustačius, ar 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis išduotas kaip prievolės (prievolių) įvykdymo užtikrinimo priemonė ar kaip skolos dokumentas, įsipareigojant besąlygiškai sumokėti vekselyje nurodytą sumą, būtų galima spręsti dėl jo ekonominio naudingumo / nenaudingumo bendrovei. Pirmosios instancijos teismui neištyrus esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tinkamam išsprendimui, nebuvo atskleista bylos esmė. Tai yra bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

13035.

131Pareiškime dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu administratorė taip pat nurodė, kad iki pareiškimo teismui pateikimo dienos bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, t. y. bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo faktą teismas kvalifikavo kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, tačiau konkrečiu atveju tokio požymio nenustatė.

13236.

133Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

13437.

135Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo aplinkybę dėl bendrovės vadovo bankroto administratorei bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

13638.

137Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019, 30 punktas).

13839.

139Bankroto bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Pavianas“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šios nutarties 33 punkte nustatyta, kad paskutiniuoju iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo BUAB „Pavianas“ vadovu buvo trečiasis asmuo A. K.. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo iš tiesų nevykdo teismo įpareigojimo, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m gruodžio 19 d. priimta nutartis, kuria teismas paskyrė A. K. 300 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą. Vienok, atsižvelgiant į aukščiu pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vadovas nepateikia administratorei bendrovės turto bei dokumentų, atlikti papildomus paaiškinimų ir įrodymų išreikalavimo veiksmus. Tik nustačius atitinkamas aplinkybes bus galima spręsti dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus vieną iš tyčinio bankroto požymių bei nevertinus su tuo susijusių aplinkybių, taip pat nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl procesinės bylos baigties

14040.

141Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

14241.

143Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, tačiau netyrė esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti byloje egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tinkamam išsprendimui. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14442.

145Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

146Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

147Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pavianas“... 6. 2.... 7. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d.... 8. 3.... 9. Prašymą pripažinti BUAB „Pavianas“ bankrotą tyčiniu pareiškėja... 10. 4.... 11. Bendrovės kreditorė BŽŪB „Dagvijara“ atsiliepime administratorės... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir... 14. 6.... 15. 2015 m. rugsėjo 4 d. BUAB „Pavianas“ tuometinis jos akcininkas Š. G.... 16. 7.... 17. Nei paskolos suteikimas, nei reikalavimo teisės perleidimas nebuvo žalingi... 18. 8.... 19. Vien tai, kad didžiausia bendrovės kreditore yra jos akcininkė, o kitų... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi BUAB „Pavianas“... 24. 10.... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokumo administratorė,... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad A. K. BUAB „Pavianas“ vadovu buvo nuo 2016 m.... 28. 12.... 29. Nors A. K. bendrovės vadovu buvo tik nuo 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau,... 30. 13.... 31. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos, kreditorės ir trečiojo asmens... 32. 14.... 33. Vertindamas trečiojo asmens argumentus dėl aukščiau nurodyto sandorio... 34. 15.... 35. Įvertinęs tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. paprastasis neprotestuotinas... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog sandoris – 2017 m. rugpjūčio 23 d.... 38. 17.... 39. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio... 40. III.... 41. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 42. 18.... 43. Trečiasis asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 44. 18.1.... 45. Teismas nepagrįstai prilygino BUAB „Pavianas“ 2015 m. balanse nurodytas... 46. 18.2.... 47. Bendrovės kreditorių reikalavimai susidarė ne 2015 m., o 2016 m. pabaigoje... 48. 18.3.... 49. Atsakovei bankroto byla buvo iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 16 d. Aplinkybė,... 50. 18.4.... 51. Teismas tik neapibrėžtai nurodė, kad BUAB „Pavianas“ buvo nemoki 2015 m.... 52. 18.5.... 53. Net ir nustatęs, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2015 m., o trečiasis asmuo... 54. 18.6.... 55. Teismas nenustatinėjo, kokią įtaką bendrovės nemokumui turėjo vekselio... 56. 18.7.... 57. Teismas nenustatė, ar 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselis nėra praradęs savo,... 58. 18.8.... 59. Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės turi prevencinį pobūdį, t. y.... 60. 18.9.... 61. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje... 62. 2.... 63. Bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ atsiliepime į trečiojo... 64. II.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 3.... 67. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 68. 4.... 69. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 70. 5.... 71. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 72. 6.... 73. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto... 74. 7.... 75. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 76. 8.... 77. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 78. 9.... 79. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 80. 10.... 81. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą BUAB... 82. 11.... 83. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienu iš tyčinio bankroto... 84. 12.... 85. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su... 86. 13.... 87. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 88. 14.... 89. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės... 90. 15.... 91. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos... 92. 16.... 93. Byloje esančio išrašo iš Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB... 94. 17.... 95. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo... 96. 18.... 97. Iš trečiojo asmens į bylą pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties... 98. 19.... 99. Apelianto skundo argumentai, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai... 100. 20.... 101. Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų... 102. 21.... 103. Nustatyta (nutarties 33 punktas), kad trečiasis asmuo A. K. atsakovės vadovu... 104. 22.... 105. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio... 106. 23.... 107. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog... 108. 24.... 109. Nutarties 35 punkte nustatyta, kad BUAB „Pavianas“ 2015 m. rugsėjo 4 d.... 110. 25.... 111. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių... 112. 26.... 113. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus... 114. 27.... 115. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad vekselis gali... 116. 28.... 117. Vadovaujantis išdėstyta kasacinio teismo praktika aišku, kad vekselis tai... 118. 29.... 119. Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 23 d. vekselio turinio matyti, kad juo... 120. 30.... 121. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus... 122. 31.... 123. Iš byloje esančio BŽŪB „Dagvijara“ 2019 m. spalio 30 d. rašto... 124. 32.... 125. Anksčiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad įrodymai dėl... 126. 33.... 127. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių nevertino ir... 128. 34.... 129. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, aukščiu nurodytos aplinkybės... 130. 35.... 131. Pareiškime dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 132. 36.... 133. Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės... 134. 37.... 135. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad... 136. 38.... 137. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 138. 39.... 139. Bankroto bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d.... 140. 40.... 141. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 142. 41.... 143. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nors pirmosios... 144. 42.... 145. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi... 146. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 147. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir...