Byla 2-438-157/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1166-436/2016, kuria atmestas atsakovės prašymas išbraukti kreditorę bankrutuojančią akcinę bendrovę Ūkio banką iš atsakovės kreditorių sąrašo jos bankroto byloje Nr. B2-586-555/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1166-436/2016, kuria atmestas atsakovės prašymas išbraukti kreditorę bankrutuojančią akcinę bendrovę Ūkio banką iš atsakovės kreditorių sąrašo jos bankroto byloje Nr. B2-586-555/2017.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kreditorė Tintrade Limited 2009 m. liepos 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakuolė“ (toliau – atsakovė, UAB ,,Vakuolė“); teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi ši bankroto byla iškelta, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Įmonių bankroto administravimo paslaugos“, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi atstatydinta ir paskirta nauja administratorė – uždaroji akcinė bendrovė ,,Audata“, o pastaroji minėto teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi pakeista uždarąja akcine bendrove ,,Top Consult“ (toliau – bankroto administratorė, UAB ,,Top Consult“); Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Energolinija“ 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) finansinis reikalavimas; teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, atsižvelgus į bankroto administratorės prašymą bei vadovaujantis 2011 m. birželio 30 d. Turtinių teisių perdavimo–priėmimo aktu, vietoje kreditorės UAB „Energolinija“ į kreditorių sąrašą įtraukta AB Ūkio bankas (toliau – kreditorė, Bankas, BAB Ūkio bankas) su 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) finansiniu reikalavimu; teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės BUAB „Vakuolė“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
  2. Atsakovės BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorius 2015 m. gegužės 4 d. pateikė teismui prašymą išbraukti BAB Ūkio banką iš bendrovės kreditorių sąrašo. Prašyme nurodė, kad faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės – reikalavimas patvirtinti ginčo finansinį reikalavimą buvo pateiktas be jokių reikalavimo teisę pagrindžiančių skolos susidarymo dokumentų bei reikalaujamų palūkanų apskaičiavimo pagrindimo.
  3. Įmonės kreditorė BAB Ūkio bankas su pareikštu prašymu nesutiko, nurodė, kad finansinis reikalavimas tiek UAB „Energolinija“, iš kurios reikalavimą AB Ūkio bankas įgijo Turtinių teisių perleidimo sutartimi, tiek ir BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis – UAB „Energolinija“ pateikė reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, o BAB Ūkio bankas – reikalavimo teisių perėmimo sutartį. Kreditoriaus vertinimu, administratorė nenurodė jokio faktinio ar teisinio pagrindo iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusias teismo nutartis.
  4. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi šį prašymą buvo atmetęs, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi minėtą teismo nutartį panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti klausimą dėl BAB Ūkio banko 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi administratorės prašymą dėl BAB Ūkio banko išbraukimo iš BUAB ,,Vakuolė“ kreditorių sąrašo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad UAB ,,Vakuolė“ ir AB Ūkio bankas 2007 m. sausio 18 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 17-037, pagal kurią Bankas atsakovei suteikė 3 511 000 Lt kreditą degalinės statybos finansavimui ir šios degalinės statyboje patirtų išlaidų refinansavimui; kad minėta pinigų suma atsakovei pervesta 2007 m. sausio 19 d.; kad 2007 m. liepos 11 d. šalys sudarė papildomą Susitarimą Nr. 1 prie minėtos Kredito sutarties, kuriuo atsakovei papildomai suteiktas 2 500 000 Lt kreditas pastatui–operatorinei iš UAB ,,Unitechna“ įsigyti bei apyvartinėms lėšoms atstatyti; kad bankas 2007 m. liepos 16 d. pervedė atsakovei 250 000 Lt, 2007 m. liepos 23 d. už atsakovę UAB ,,Unitechna“ pervedė 2 250 000 Lt; kad šalys 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė dar vieną susitarimą Nr. 3 prie minėtos Kredito sutarties, kuriuo atsakovei papildomai suteiktas 9 668 540,48 USD kreditas, skirtas atsiskaitymui pagal 2005 m. spalio 17 d., 2007 m. spalio 8 d. faktoringo sutartis; kad šalys 2005 m. spalio 17 d., 2007 m. spalio 8 d. pasirašė faktoringo sutartis Nr. 120-048-17/05, 120-064-17/07, pagal kurias UAB ,,Vakuolė“ perleido Bankui reikalavimus į skolininkų, išvardintų šios sutarties priede, piniginius įsipareigojimus, atsiradusius pagal pirkimo–pardavimo ir kt. sutartis, sudarytas tarp UAB „Vakuolė“ ir šių skolininkų, už UAB „Vakuolė“ pateiktas prekes / paslaugas ir šių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, mainais į AB Ūkio banko sumokamą faktoringo išmoką; kad Bankas 2007 m. lapkričio 30 d. septyniais mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei 9 668 540,48 USD; kad Bankas pagal atsakovės prašymą 2008 m. rugsėjo 30 d. išleido rezervinį akredityvą Nr. 230018171721; kad Bankas 2008 m. lapkričio 28 d. pagal išleistą minėtą akredityvą atliko du mokėjimus: Nr. 821255 – 4 271 549,90 USD sumai, Nr. 821270 – 30 063,17 USD sumai, kurių gavėjas – Tintrade Ltd.
  3. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus šalių susitarimus bei jų pagrindu atliktas bankines operacijas, konstatavo, kad AB Ūkio bankas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. atsakovei UAB ,,Vakuolė“ ar jos naudai pervedė 6 011 000 Lt (3 511 000 Lt + 2 500 000 Lt) bei 13 970 153,55 USD (9 668 540,48 USD + 4 301 613,07 USD); kad atsakovė 2009 m. rugpjūčio 20 d. grąžino Bankui 2 160 310 Lt, o laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – 4 905 166,31 USD. Teismas nustatė, kad likusi Bankui negrąžinta atsakovės skolos dalis – 3 850 690 Lt bei 9 064 987,24 USD.
  4. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, AB Ūkio bankas ir UAB ,,Energolinija“ pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią Bankas perleido visas savo reikalavimo teises į atsakovę UAB ,,Vakuolė“ naujajam kreditoriui; kad teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas UAB ,,Energolinija“ 26 013 044,44 Lt kreditorinis reikalavimas; kad UAB ,,Energolinija“ ir AB Ūkio bankas 2011 m. birželio 30 d. sudarė Turtinių teisių perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „Energolinija“ perdavė AB Ūkio bankui nuosavybėn šiame akte nustatytos vertės turtą, be kita ko, reikalavimo teisę į UAB „Vakuolė“ skolą, įskaitant susikaupusias palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas; kad AB Ūkio bankas 2011 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę dėl kreditoriaus pakeitimo, tai yra jo įtraukimo vietoje UAB „Energolinija“; kad atsakovės bankroto administratorė su prašymu sutiko, todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „Energolinija“ buvo išbraukta iš atsakovės kreditorių sąrašo, o vietoje jos įtrauktas AB Ūkio bankas su 26 013 044,44 Lt finansiniu reikalavimu.
  5. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorės prašymas, patikslintas 2015 m. gegužės 21 d., išbraukti BAB Ūkio banką iš jos kreditorių sąrašo yra nepagrįstas, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnis).
  6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai patvirtina BAB Ūkio banko patirtas 5 215,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir sprendė, jog atmetus minėtą prašymą jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

8III. Atskirojo skundo, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Atsakovė BUAB ,,Vakuolė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti šio teismo 2010 m. vasario 5 d., 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuriomis patvirtinti UAB ,,Energolinija“ bei BAB Ūkio banko finansiniai reikalavimai, išbraukti BAB Ūkio banką iš bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad BAB Ūkio bankas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą, privalėjo pateikti visus įrodymus, tačiau išsami informacija apie šalių sudarytus sandorius bei jų pagrindu išmokėtas / grąžintas pinigų sumas nebuvo pateikta.
    2. Teismas teisingai nustatė, kad pagal šalių 2007 m. sausio 18 d. Kredito sutartį ir vėlesnius jos papildymus Bankas atsakovei suteikė 6 011 000 Lt kreditą, tačiau neteisingai nustatė pagal šią sutartį Bankui grąžintų pinigų sumą, nes tik konstatavo, kad šalys 2005 m. spalio 17 d. sudarė faktoringo sutartį, tačiau nenagrinėjo atsiskaitymo pagal šį sandorį; nepasisakė dėl 2007 m. rugpjūčio 10 d. sandorių vertinimo, kuriais UAB ,,Vakuolė“ pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus bei pastatus, už 2 500 000 Lt, nors Sutartyje numatyta, kad ši suma turi būti Bankui pervedama kaip skolos pagal minėtą faktoringo sutartį padengimas.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje esantys 7 Banko atliktų mokėjimų nurodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjai buvo pervesti 9 668 540,48 USD, nes įmonėje nėra užfiksuotas tokios pinigų sumos gavimas, minėti mokėjimo nurodymai atlikti tarp banko sąskaitų, kurios atidarytos AB Ūkio banko ir kurias valdė bei jomis disponavo tik šis Bankas.
    4. Banko pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. neapima viso 2005 m. spalio 7 d. Faktoringo sutarties veikimo laikotarpio. Atsakovė ir po nurodytų faktoringo išmokų datų vykdė mokėjimus pagal minėtą sutartį, kurie į nurodyto laikotarpio mokėjimus nėra įtraukti.
    5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra įrodytas akredityve nurodytų pinigų sumų suteikimo pagrindas, – priimant skundžiamą teismo nutartį nebuvo žinoma, kas priėmė prašyme nurodytus pinigus (4 271 549,90 USD; 30 063,17 USD) ar jie nebuvo grąžintos Bankui. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šios piniginės lėšos atsakovei buvo suteiktos.
    6. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovės bankroto administratorei buvo perduoti visi šį finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Banko atstovai teismo posėdžio metu pareiškė iš viso neketiną vykdyti teismo reikalavimo dėl įrodymų pateikimo, tačiau dalį dokumentų jau nagrinėjant bylą iš esmės Bankas pateikė.
    7. Teismas ignoravo aplinkybę, kad iš Banko pateiktų dokumentų negalima nustatyti atsakovės skolos sumos bei jos sandaros.
    8. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, priteistos pažeidžiant protingumo bei sąžiningumo principus, be to, neįrodytos Rekomendacijų 2.1.-2.10. punktuose nurodytos aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo jose įtvirtintų maksimalių dydžių.
  1. Kreditorius BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, skundžiamą teismo nutartį prašė palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad į bylą nepateikta visa informacija, susijusi su BUAB ,,Vakuolė“ vykdytais atsiskaitymais. Bankas savo finansinį reikalavimą kildina išimtinai tik iš Kredito sutarties, todėl kiti sandoriai neaktualūs, nes jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Į bylą pateiktos visos kredito sutarys, sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 18 d. Kredito sutarties sudarymo.
    2. Pareikštas kreditorinis reikalavimas nėra susijęs su 2007 m. rugpjūčio 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, nes ginčo, jog šių sandorių pagrindu gauti pinigai buvo skirti atsiskaityti su Banku, nėra, o šios pinigų sumos nėra įtrauktos į ginčo Kreditorinį reikalavimą. Kredito dalis, skirta atsiskaityti pagal 2005 m. faktoringo sutartį buvo suteikta tik 2007 m. lapkričio 30 d., t. y. po minimų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo.
    3. Nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, kad Bankas pagal Susitarimą Nr. 3 prie Kredito sutarties įmonei nesuteikė paskolos, skirtos mokėjimams pagal 2005, 2007 m. faktoringo sutartis, nes pati įmonė jokių pinigų negavo. Tokie motyvai rodo administratorės nesuvokimą to, kas yra faktoringas, kaip vyksta mokėjimai pagal tokias sutartis ir faktorizuotas sąskaitas. Ignoruojami pateikti įrodymai, patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktą. Mokėjimai pagal minėtas sutartis buvo vykdomi tik gavus pačios atsakovės prašymus, kuriuose buvo nurodoma prašoma finansuoti pirkėjui išrašyta sąskaita, pinigų suma bei banko sąskaitą, į kurią turi būti pervestas faktoringo avansas. Bankas mokėjimus atlikdavo tik šių prašymų pagrindu. Šios aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos teismo posėdyje.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad nėra jokių duomenų, įrodančių tai, jog pagal Banko išleistą dokumentinį akredityvą išmokėtos piniginės lėšos buvo suteiktos atsakovei. Priešingai nei teigiama, tai pagrindžia rašytiniai įrodymai: apeliantės 2009 m. rugsėjo 26 d. prašymas išleisti dokumentinį akredityvą, 2008 m. spalio 16 d. įgaliojimas Bankui atlikti mokėjimą pagal akredityvą, apeliantės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., BNP Paribas (Suisse) S. A banko 2008 m. gruodžio 4 d. pranešimas.
    5. Skundo argumentai, susiję su Kredito sutarties Nr. KR17-070/08 pagrindu atliktais mokėjimais, negali būti šios apeliacijos dalyku, nes tai nebuvo ginčo finansinio reikalavimo formavimo pagrindu, todėl šios aplinkybės pagrįstai nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
    6. Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes tai nulėmė atsakovės bankroto administratorės elgesys, akivaizdi jos nekompetencija: vyko šeši teismo posėdžiai, administratorė atvykdavo nepasiruošusi, nesuformavusi galutinės pozicijos narinėjamu klausimu.
  1. Kreditorė Tintrade Limited atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas ignoravo bankroto administratorės nurodytus faktus apie UAB ,,Vakuolė“ atliktus atsiskaitymus, įskaitant Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų iš viso nepasisakė.
    2. Banko pateikti įrodymai – faktoringo sutartys, dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai, UAB ,,Vakuolė“ 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. spalio 8 d. sąskaitos išrašytos Tintrade Limited išankstiniam apmokėjimui, – nėra ir nebuvo įtraukti į Tintrade Limited buhalterinę apskaitą. Teismas nenagrinėjo šių aplinkybių ir jų nevertino.
    3. Į bylą nepateikta duomenų, koks buvo tolesnis 4 271 549,92 USD ir 30 063,17 USD akredityvų nuosavybės pasikeitimas, nėra aišku, kas šias lėšas gavo, nepateikti įrodymai nei apie tai, kad bankas BNP Paribas (Suisse) S.A. jas kam nors pervedė, nei apie tai, kad jos nebuvo grąžintos AB Ūkio bankui.
    4. Pagrįsti skundo argumentai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų negalima patikrinti BAB Ūkio banko kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.
  3. Apeliacinės instancijos teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui buvo nustatyta, kad atsakovė atskirajame skunde nurodė neturinti galimybės pateikti teismui visų, jos įsitikinimu, reikalingų rašytinių įrodymų, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, nes šie yra kreditoriaus BAB Ūkio banko dispozicijoje. Teisėjų kolegija pasiūlė bankroto administratorei pateikti prašymą nurodant, kokie papildomi rašytiniai įrodymai yra būtini visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės įgaliotam asmeniu duotas liudijimas, suteikiantis teisę susipažinti bei gauti iš kreditoriaus BAB Ūkio banko ginčui aktualius rašytinius įrodymus.
  4. Bankroto administratorė, susipažinusi su kreditoriaus jam pateiktais dokumentais, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šias aplinkybes:
    1. Dokumentai, kuriuos kreditorius BAB Ūkio bankas traktuoja kaip patvirtinančius finansinio reikalavimo pagrįstumą, buvo pateikti per elektroninę duomenų saugyklą, kuri buvo panaikinta 2017 m. kovo 27 d. Tokiu būdu ir forma pateikti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes negalima nustatyti jų autentiškumo, juos pateikusio asmens įgaliojimų.
    2. Reikalavimo, įtraukti Banką į kreditorių sąrašą su 3 324 404,48 USD suma, nepagrįstumą patvirtina tai, kad Banko pateiktuose išrašuose nėra užfiksuoti 3 324 404,48 USD mokėjimai Trintrade Ltd. pagal faktoringo sandorius. Todėl Banko suteiktas papildomas kreditas, kuris buvo skirtas būtent apmokėti 2005 m. spalio 17 d. bei 2007 m. spalio 8 d. faktoringo sutartis, nepagrįstai panaudotas pakartotiniams / pertekliniams mokėjimams pagal minėtas faktoringo sutartis.
    3. Pagal sąskaitų faktūrų būklės apyrašą matyti, kad atsakovė nepagrįstai Bankui sumokėjo 138 577,14 USD palūkanas pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą faktūrą VAK Nr. 07-042. Šalių pasirašytos 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutarties 9.2 punkte nustatyta 6 proc. metinių palūkanų normą, tuo tarpu Bankui sumokėtos palūkanos pagal minėtą sąskaitą siekai 154 proc., t. y. vietoj 5 295,28 USD buvo sumokėta 138 577,14 USD. Jų faktinį apmokėjimą patvirtina UAB ,,Vakuolė“ banko išrašo duomenys.
    4. Nepagrįsta kreditorinio reikalavimo dalis dėl 4 271 549,90 USD ir 30 063,17 USD pagal akredityvą. Banko pateikti dokumentai (sąskaitos išrašas bei SWIFT sistemos tekstai, kuriuose minimos šios pinigų sumos) neįrodo, kad pagal akredityvą Bankas sumokėjo už atsakovę, kad šiuos pinigus gavo prekių pardavėjas. Pagal išrašą iš sąskaitos matyti tik tai, kad šias lėšas Bankas apskaitė kaip įmonės įsipareigojimų padidėjimą pagal potvarkį už išleistą akredityvą. Tačiau pranešimuose nėra minima atsakovė, juose nėra nurodytas joks kitas asmuo, išskyrus bankų įstaigas ir jų padalinius, o skaitmens No. 230018171721 tapatumas su išleistu akredityvo numeriu nėra pagrindas konstatuoti lėšų suteikimą atsakovės naudai.
    5. Bankas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu atsakovė 2008 m. lapkričio 28 d. – 2009 m. kovo 31 d. pervedė jam 300 784,33 USD, – mokėjimo nurodymuose užfiksuota, kad mokama pagal Kredito linijos sutartį Nr. 17-070/08, tačiau pats kreditorius tvirtina, jog tokios sutarties šalys nebuvo sudariusios. Todėl jos finansinis reikalavimas mažintinas minėta pinigų suma.
    6. Nustatyta, kad atsakovė 2008 m. sumokėjo Bankui 464 261,88 USD palūkanų, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis reikalavimo – 8 065 378,62 USD, yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl jos gali būti skaičiuojamos tik nuo neginčijamos pinigų sumos, kuri yra 999 608,62 USD, o atsižvelgiant į šalių susitarimą mokėtinos 161 803,82 USD palūkanos. Taigi atsakovė nepagrįstai Bankui sumokėjo 302 458,06 USD palūkanų. Todėl laikytinas pagrįstu tik reikalavimas dėl 697 150,56 USD.
  1. Kreditorius BAB Ūkio bankas pateikė atsikirtimus į atsakovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
    1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Bankas neapskaitė 3 324 404,48 USD grąžinimo pagal faktoringo sutartis, nes pinigai judėjo iš atsakovės banko sąskaitos į Ūkio banko faktoringo tranzitinę sąskaitą, o iš jos į atsakovės faktoringo sąskaitą. Minėti mokėjimai buvo tinkamai apskaityti, dėl jų kreditorinis reikalavimas nėra reiškiamas.
    2. Priešingai nei teigia atsakovė, pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą VAK Nr. 07-042 buvo paskaičiuotos būtent 5 295,28 USD palūkanos, likusi suma paskaičiuota pagal 2008 m. kovo 7 d. Susitarimą Nr. 2 prie 2005 m. faktoringo sutarties ir tuo pagrindu jos sumokėtos. Banko informacinėje sistemoje buvo pasirinktas techninis sprendimas palūkanas pagal minėtą Susitarimą apskaityti vienoje sąskaitoje faktūroje.
    3. Visiškai pagrįstas Banko reikalavimas pagal išleistą akredityvą. Visuose atsakovės minėtuose dokumentuose nurodytas atsakovės akredityvo numeris, kuris buvo išleistas būtent jos naudai, atlikus tarpbankinį pavedimą akredityvo gavėjo Tintrade Ltd. naudai. Šio reikalavimo pagrįstumą patvirtina ne tik pačios atsakovės prašymas jį išleisti, bet ir kredito sutarties sąskaitos išrašas, BNP Paribas (Suisse) S. A. pranešimas apie gautus 4 271 549,90 USD ir 30 063,17 USD mokėjimo pagal akredityvą kopija, gauta per SWIFT sistemą.
    4. Sutiktina su atsakove, kad šalys niekada nebuvo sudariusios Kredito sutarties Nr. KR17-070/08, tačiau minimuose mokėjimuose neteisingai nurodyta jų mokėjimo paskirtis, nes iš tiesų buvo mokama pagal Kredito sutartį Nr. 17-037.
    5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti išsamūs tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimai, o apeliantė teigė neginčijanti šių skaičiavimų, todėl jų ginčijamas apeliacinės instancijos teisme rodo atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės bankroto administratorė tokiais savo veiksmais siekia vilkinti įkeisto turto perdavimą, prieštaravimai dėl finansinio reikalavimo reiškiami kaip atsakas į Banko prašymą ją atstatydinti.
  1. Atsakovės bankroto administratorė pateikė atsikirtimus į kreditoriaus BAB Ūkio banko rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
    1. Pagal paties Banko paaiškinimus 3 324 404,48 USD suma turėjo būti apskaityta atsakovės nurodytoje faktoringo sąskaitoje, tačiau kreditorė minėtos sąskaitos išrašo nepateikė. O taip pat nepateikė duomenų, kodėl šie mokėjimai nebuvo fiksuojami sąskaitoje, kurioje buvo apskaitomi visi įmonės įsipareigojimai pagal faktoringo sutartį su Tintrade Ltd.
    2. Teigiama, kad 138 577,14 USD palūkanos buvo sumokėtos pagal 2008 m. kovo 7 d. Susitarimą Nr. 2 prie faktoringo sutarties, tačiau šis susitarimas nebuvo pateiktas nei atsakovei, nei teismui.
    3. Kreditorės teiginiai, kad 300 784,33 USD buvo apskaityti kaip mokėjimai pagal Kredito sutartį Nr. 17-037 nepagrįsti įrodymais. Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina tik tai, kad minėta pinigų suma buvo nurašyta, tačiau ne tokio nurašymo pagrindą. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose kreditorius laikėsi pozicijos, kad jai nėra žinoma, kodėl buvo sumokėta ši pinigų suma.
    4. Palūkanos ir delspinigiai turi būti perskaičiuoti, nes yra ginčijamas pagrindinės skolos dydis. Šis reikalavimas yra išvestinis ir jo tenkinimas tiesiogiai priklausys nuo pagrindinės skolos dydžio.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo bei pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad nenustačius absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių atsakovės BUAB ,,Vakuolė“ skundžiamos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės apeliantės BUAB ,,Vakuolė“ skunde išdėstytus teiginius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais ginčui aktualiais ir pas kreditorių BAB Ūkio banką esančiais dokumentais, išdavė liudijimą, suteikiantį teisę atsakovei gauti iš kreditoriaus šiuos rašytinius įrodymus (t. 5, b. l. 66-68).
  2. Apeliantė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – sąskaitų faktūrų būklės apyrašą, banko sąskaitų išrašus, el. susirašinėjimo dokumentų kopijas (t. 5, b. l. 72-133). Kreditorius pateikė nuomonę dėl minėtų rašytinių paaiškinimų bei naujus rašytinius įrodymus – sąskaitų išrašus (t. 5, b. l. 147-171). Apeliantė teigia, kad Banko pateiktų dokumentų būdas ir forma – į jos elektroninį paštą išsiųsta nuoroda į elektroninę Banko duomenų saugyklą, kurioje pateikti dokumentai saugomi laikinai, neleidžia identifikuoti jį pateikusio asmens įgaliojimų, šių dokumentų tikrumo, todėl jie negali būti laikomi leistinais įrodymais.
  3. Kaip žinoma, pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad tik gavusi teismo liudijimą, leidžiantį susipažinti su Banko dokumentais, atsakovė galėjo šiuos įrodymus pateikti teismui, sprendžia, jog egzistuoja CPK minėtame straipsnyje numatyta išimtis, kuriai esant teismas gali priimti naujus šalių įrodymus.
  4. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad minėti įrodymai negali būti priimti ir vertinami, nes neįmanoma identifikuoti jų autentiškumo, netinkama jų forma. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati apeliantė priėmė Banko sistemoje patalpintus dokumentus bei jais vadovavosi teikdama rašytinius paaiškinimus. Antra, atsakovės bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į Banką dėl paminėtų dokumentų autentiškumo patvirtinimo ar, kad Bankas būtų atsisakęs tokius duomenis suteikti. Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, dokumentai buvo pateikti iš oficialios kredito įstaigos elektroninės sistemos. Ketvirta, atsakovė nesikreipė į teismą dėl netinkamo teismo nutarties, kuria išduotas minėtas liudijimas, vykdymo. Pažymėtina tai, kad atsakovės bankroto administratorei, savo srities profesionalui, turi būti žinomos ne tik bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos, bet ir CPK normos, be kita ko, šalių teisės ir pareigos civiliniame procese (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis atsakovės elgesys, kuomet argumentai dėl rašytinių įrodymų, kuriais ji visgi vadovaujasi, autentiškumo pateikiami tik kartu su rašytiniais paaiškinimais, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo liudijimo išdavimo, gali būti vertinamas kaip nesąžiningas naudojimamsis įstatymo suteiktomis proceso teisėmis.
  5. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija priima šalių pateiktus įrodymus ir juos vertina visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

14Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliantės atskirojo skundo argumentus tikslinga nurodyti kai kurias faktines aplinkybes, teismų praktikos išaiškinimus, kuriais bus remiamasi sprendžiant dėl jo pagrįstumo
  2. Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje anksčiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pagal kreditorės Tintrade Limited 2009 m. liepos 29 d. pateiktą pareiškimą Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Vakuolė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo paslaugos“; nutartis įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 16 d.; teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės BUAB „Vakuolė“ bankrotas pripažintas tyčiniu; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-2633/2013). Teismai, pripažindami šį bankrotą tyčiniu, nustatė, kad nuo 1999 m. vasario 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. bendrovės direktoriumi buvo V. P.; kad nuo 2007 m. įmonės turtas mažėjo, įsipareigojimai didėjo, tačiau nežiūrint veiklos nuostolingumo, sudaryti sandoriai (dėl tarpininkavimo paslaugų, reikalavimo teisių į Westintorg LLC perėmimo) su direktoriumi susijusios įmonės Westintorg LLC naudai ir dėl to atsakovė neteko didelės vertės – 8 553 643,30 Lt, turto, kuris galėjo būti skirtas atsiskaityti su kreditoriais, o argumentai, įrodymai, pateisinantys šių sandorių sudarymą, nepateikti; kad veikimas buvo tyčinis matyti ir iš 2007 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties bei susitarimo, kuriais minėtai įmonei Westintorg LLC ketinta pervesti 10 274 000 USD mainais už reikalavimo teisę į bankrutavusios įmonės „Belaja Rus“ 22 262 900 USD skolą; kad V. P. teismo pripažintas kaltu klastojęs 2009 m. balandžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo siekė išvengti prievolės grąžinti atsakovei 100 000 Lt skolą (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-579-2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-579/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-820/2013); kad FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto pateiktoje išvadoje, be kita ko, konstatuota, jog iš pateiktų UAB „Vakuolė“ buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti atsakovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros – inventorizacijos duomenys nepatvirtina skolų, iš neapskaitytų piniginių lėšų mokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, fiksuotos ūkinės operacijos pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (ĮBĮ 20 straipsnis, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi bankrutavusios UAB „Vakuolė” likvidavimo procedūrų terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 1 d
  3. Taip pat pažymėtina tai, kad bankroto procese ne kartą buvo keliamas klausimas dėl teismo paskirtų bankroto administratorių nušalinimo. Teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo atmestas kreditorės Tintrade Ltd. prašymas atstatydinti pirmąją administratorę UAB ,,Įmonių bankroto administravimo paslaugos“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir atstatydinęs minėtą administratorę, naująja paskyrė UAB „Audata“ (Civilinė byla Nr. 2-2583/2013); teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi patenkino kreditoriaus BAB Ūkio banko prašymą, atstatydino antrąją administratorę UAB „Audata“, naująja paskyrė UAB „SBS Legale“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino šios teismo nutarties dalį ir naująja administratore paskyrė UAB ,,Top Consult” (Civilinė byla Nr. 2-558/2014); teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atmestas kreditoriaus BAB Ūkio banko pareiškimas dėl trečiosios administratorės UAB ,,Top Consult” atstatydinimo, kuriame, be kita ko, Bankas buvo nurodęs, kad ši administratorė yra pateikusi prašymą dėl Banko išbraukimo iš kreditorių sąrašo, o tai, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina jos nepasitenkinimą šio kreditoriaus aktyviais veiksmais bankroto byloje; Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą (Civilinė byla Nr. 2-650-823/2016).
  4. Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje rašytiniame procese, buvo patvirtintas administratorės UAB ,,Įmonių bankroto administravimo paslaugos“ pateiktas kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas, kuriame, be kitų, patvirtintas kreditoriaus UAB „Energolinija“ 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 34); teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje taip pat rašytinio proceso tvarka, patenkino minėtos administratorės prašymą ir remdamasis 2011 m. birželio 30 d. Turtinių teisių perdavimo–priėmimo aktu vietoje kreditorės UAB „Energolinija“ į šį sąrašą įtraukė AB Ūkio banką su tokio pat dydžio – 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt), finansiniu reikalavimu (t. 1, b. l. 40). Atsakovės bankroto administratorė UAB ,,Top Consult” 2015 m. gegužės 4 d. pateikė teismui prašymą išbraukti BAB Ūkio banką iš bendrovės kreditorių sąrašo (t. 1, b. l. 52), kuriame nurodė, kad paaiškėjusios naujos aplinkybės liudija, jog prašymas patvirtinti ginčo finansinį reikalavimą buvo pateiktas ir patvirtintas byloje nesant jokių tokios skolos bei reikalaujamų palūkanų dydį pagrindžiančių dokumentų. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartyje, žodiniame procese išnagrinėjęs šį prašymą, jį atmetė (t. 1, b. l. 117).
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje (t. 1, b. l. 173) iš dalies patenkino atsakovės BUAB „Vakuolė“ bei kreditorės Tintrade Limited atskiruosius skundus, minėtą teismo nutartį panaikino ir šį klausimą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavęs, kad šis nenustatė esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų kreditorinių reikalavimų dydžiui, todėl neatskleidė bylos (klausimo) esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (civilinė byla Nr. 2-2139-464/2015). Teisėjų kolegija sutiko su apeliantų argumentais, kad nėra teisinių procesinių kliūčių pakeisti, išbraukti ar kitaip modifikuoti bankroto byloje teismo nutartimis ne ginčo tvarka patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus; kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šio tarpinio proceso specifika lemia tai, jog tokia teismo nutartis negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą ir iš esmės neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013 etc.), kad pradinio kreditoriaus UAB ,,Energolinija“ ginčijamas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, iš esmės remiantis aplinkybe, jog ginčo dėl šio reikalavimo neiškilo ir administratorė jį pripažino; kad tokia pat tvarka šis kreditorius buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi AB Ūkio banku. Šis teismas taip pat nurodė, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013), todėl pakeisto administratoriaus inicijuotą naują procesą dėl minėto reikalavimo modifikavimo – dėl BAB Ūkio bankas išbraukimo iš atsakovės kreditorių sąrašo, teismas pagrįstai nagrinėjo žodinio proceso tvarka, taikydamas šį jo pasirinktą kreditorių teisių gynimo būdą.
  6. Apeliacinis teismas nurodė, kad apeliantės atsakovė BUAB „Vakuolė“ ir kreditorė Tintrade Ltd. tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neginčijant BAB Ūkio banko ir atsakovės sudarytų sutarčių, kuriomis grindžiamas patvirtintas Banko reikalavimas, nėra prielaidų taikyti ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas ir šį išbraukti iš kreditorių sąrašo. Apeliantės tvirtino, kad bankroto byloje nesama šį kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, jų nėra ir pas naujai paskirtą administratorių; kad kreditavimo sutartyje nesant aiškiai užfiksuoto fakto apie kreditavimo sutarties dalyko (pinigų) perdavimą atsakovei, kreditorius turėjo pareigą tai įrodyti.
  7. Iš dalies sutikdamas su apeliančių argumentais apeliacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl reikalavimo patvirtinimo pagal ginčo teisenos taisykles, jo objektas yra atsakovės skolos Bankui kilmė – atsiradimo pagrindas, ir jos dydžio nustatymas; kad šiuo atveju kreditorinis reikalavimas yra kildinamas ne vien iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, bet ir iš minimos Kredito sutarties; kad Banko atstovas nurodė, jog iki Kredito sutarties sudarymo buvo sudaryta faktoringo sutartis, pagal kurią įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, todėl buvo pasirašyta Kredito sutartis, kurios pagrindu gautomis lėšomis buvo dengiamos skolos pagal faktoringo sutartį; kad Kredito sutarties pasirašymo faktas bei jos vykdymo užtikrinimas hipoteka jau pats savaime leidžia vertinti, jog ginčijamas reikalavimas kyla iš kredito teisinių santykių, kurių įstatymo nustatyta tvarka neginčijant teismas neturėjo pagrindo nepripažinti iš to kildinamo reikalavimo; kad nepaisant viešojo intereso teismas neturėjo pareigos be pareikšto reikalavimo tirti aplinkybes, kurios būtų reikšmingos sandorio (ne)galiojimo faktui konstatuoti; kad teismas procese negali būti aktyvesnis už pačią šalį, antraip pažeistų laisvo disponavimo proceso teisėmis, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17, 13 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta, nepagrįsta dėl to, jog teismas netyrė aplinkybių, ar pinigai pagal kredito sutartį buvo perduoti, nes tokiu būdu abejojama, ar tokia sutartis apskritai buvo sudaryta
  8. Šis teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skolos dydžio kausimo visiškai nenagrinėjo, nenustatė, dėl kokio dydžio paskolos šalys susitarė Kredito sutartyje, neanalizavo, kokie įrodymai patvirtina Banko reikalavimo teisę į tokio dydžio – 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) skolą, motyvuotai nepasisakė ar skola / kuri nors jos dalis nebuvo grąžinta, kokia šios skolos sandara (pagrindinė skola, netesybos, palūkanos ir pan.) nors tokią pareigą suponuoja CPK 270 straipsnio nuostatos; kad teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad naujas administratorius nedisponuoja duomenimis, kurių pagrindu grindžiamas reikalavimas, esą nesudaro prielaidų išbraukti Banko reikalavimą, ypač ankstesnio administratoriaus veiksmų pripažinimo netinkamais ir jo nušalinimo kontekste, yra ydinga ir su ja teisėjų kolegija negali sutikti. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė finansinį reikalavimą ginčija pasinaudodama reikalavimų tikslinimo institutu ir tokio teisių gynimo būdo gali būti reikalaujama, apeliacinis teismas sprendė, jog būtent pirmosios instancijos teismui pirmiausiai ir tenka pareigia pasisakyti, ar šis būdas taikytinas ir kokia apimtimi.
  9. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs šalių ginčą, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pagal Kredito sutartį, susitarimą Nr. 1 Bankas suteikė atsakovei 6 011 000 Lt kreditą, jog dalį jo – 2 160 310 Lt, atsakovė grąžino ir liko skolinga 3 850 690 Lt. Taip pat tai, kad Susitarimu Nr. 3 atsakovei buvo suteiktas 9 668 540,48 USD kreditas, kurio dalį – 4 905 166,31 USD, ji grąžino bei liko skolinga 4 763 374,17 Eur. O taip pat tai, jog atsakovės prašymu kreditorė 2008 m. rugsėjo 30 d. išleido akredityvą, pagal kurį 2008 m. lapkričio 28 d. atliko 4 271 549,90 USD bei 30 063,17 USD mokėjimus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pagal minėtus sandorius atsakovė yra skolinga 3 850 690 Lt ir 9 064 987,24 USD, priešingų įrodymų nepateikta, todėl nėra pagrindo šį reikalavimą tenkinti ir išbraukti šiuos reikalavimus iš patvirtino kreditorių sąrašo (ĮBĮ 26 straipsnis; žr. šios nutarties 6-7 punktus).
  10. Šios nutarties 18-19 punktuose jau buvo nurodyta, kad ginčo šalys, vykdydamos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį, pateikė naujus įrodymus bei jų pagrindu išdėstė argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
  11. Taigi, apibendrinusi tiek minėtus papildomus rašytinius paaiškinimus, tiek atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė atsakovė BUAB ,,Vakuolė“ yra įsitikinusi ir tvirtinta, jog teismas nepagrįstai konstatavo faktišką jos skolos BAB Ūkio bankui dydį, nes pinigai, kuriuos pastarasis įrodinėja perdavęs įmonei / panaudojęs pagal įmonės įgaliojimą jos naudai – tiek pagal 2007 m. sausio 18 d. kredito sutartį bei prie jos sudarytus Susitarimus Nr. 1, 3, tiek pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. akredityvą, – iš tiesų buvo tik iš dalies panaudoti atsakovės naudai, be to, Bankas, nustatydamas finansinio reikalavimo dydį, iš viso neišskaitė dalį atsakovės atliktų mokėjimų dengiant kreditus. Taigi atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog kreditorinis reikalavimas pagal pradinę kreditavimo sutartį yra 3 850 690 Lt, pagal Susitarimą Nr. 3 – 4 763 374,17 USD, o pagal akredityvą – 4 301 613,07 USD. Siekdama pagrįsti šiuos savo teiginius atsakovė pirmiausia nurodo, kad teisinga ir pagrįsta teismo išvada, jog pagal pradinę Kredito sutartį ir Susitarimą Nr. 1 jai buvo suteiktas 6 011 000 Lt kreditas, tačiau neįvertinęs ir nepasisakęs dėl atsikaitymų pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kai gautais 2 500 000 Lt padengtos skolos pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį, teismas nepagrįstai konstatavo, jog skola litais yra 3 850 690 Lt. Antra, atskirajame skunde apeliantė laikėsi pozicijos, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad pagal Susitarimą Nr. 3 ji faktiškai gavo 9 668 540,48 USD kreditą, kuris, kaip nurodyta Susitarime, turėjo būti panaudotas mokėjimams pagal 2005 m. spalio 17 d. bei 2007 m. spalio 8 d. faktoringo sutartis. Pažymėtina tai, kad papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė šią savo poziciją pakeitė ir teigia nebeginčijanti būtent tokios kredito sumos gavimo fakto bei teismo išvados, kad vykdydama šį Susitarimą Bankui yra grąžinusi jo dalį – 4 905 166,31 USD, tačiau nesutinka su teismu, jog Banko kreditorinis reikalavimas šiuo pagrindu yra 4 763 374,17 USD. Atsakovė tvirtina, kad byloje nebuvo įvertina tai, jog dar iki sudarant minėtą Susitarimą ji pagal faktoringo sutartis jau buvo atlikusi septynis mokėjimus (2007 birželio 6 d. – 994 455,97 USD, birželio 8 d. – 20 280,82 USD, birželio 14 d. – 333 528,84 USD, birželio 15 d. 213 358,77 USD, liepos 3 d. – 419 717,14 USD, liepos 9 d. – 563 991,78 USD), kuriais iš viso pagal faktoringo sutartis buvo sumokėjusi 3 324 404,48 USD (t. 5, b. l. 153-158). Pasak atsakovės, šių mokėjimų kreditorė neįtraukė į apskaitą, todėl nepagrįstai tvirtinama, kad tokia dalis kredito lėšų buvo panaudota minėtiems įsipareigojimams Bankui pagal faktoringo sutartis įvykdyti. Taigi ši pinigų suma – 3 324 404,48 USD, priešingai nei tvirtina Bankas, negalėjo / nebuvo panaudoti atsakovės skoloms grąžinti. Trečia, apeliantė visiškai nesutinka su teismu, kad į šį finansinį reikalavimą pagrįstai įtraukta 4 301 613,07 USD suma, mokėtina pagal Banko išleistą akredityvą. Teigia, kad nei su pradiniais, nei su papildomais dokumentais atsakovė nepateikė įrodymų, jog šie pinigai buvo faktiškai panaudoti būtent atsiskaityti su Tintrade Ltd. Ketvirta, apeliantė neginčija teismo išvados, kad šalys buvo sudariusios ir daugiau kredito sutarčių, t. y. Nr. KR17-059/00, KR17-502/05, KR17-502/05, tačiau mano, kad be pagrindo ignoruotas faktas, jog atsakovė atliko 300 784,33 USD mokėjimus, kurių paskirtyje nurodytos kreditavimo sutarties Nr. 17-070/08 šalys niekada nebuvo sudariusios (banko sąskaitos Nr. LT097011700016467595 išrašas; t. 5, b. l. 170-171), todėl, pasak jos, tokia be pagrindo Bankui sumokėtų lėšų suma turi būti sumažintas ginčijamas finansinis reikalavimas. Penkta, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė visiškai naują aplinkybę, kuri, jos manymu, patvirtina tai, kad Bankui visiškai nepagrįstai sumokėtos daugiau nei dvidešimt penkis kartus didesnės palūkanos nei buvo numatyta 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutarties 9.2 punkte, t. y. vietoj 6 proc., 154 proc. dydžio metinės palūkanos. Dėl to, pasak jos, vietoje 2007 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitoje VAK 07-042 nurodytų 143 872,42 USD, turėjo būti mokamos 5 295,28 USD palūkanos. Mano, kad dėl šių priežasčių Banko kreditorinis reikalavimas mažintinas permokėta suma – 138 577,14 USD. Šešta, apeliantė teigia, kad esant įrodytoms aplinkybėms, jog iš 9 064 987,24 USD kreditorinio reikalavimo jo didžioji dalis – 8 065 378,62 USD (3 324 404,48 USD + 4 301 613,07 USD + 300 784,33 USD + 138 577,14 USD), yra nepagrįsta, tiek Bankas, tiek UAB ,,Energolinija“ elgėsi nesąžiningai palūkanas skaičiuodamos nuo visos minėtos sumos, kai tuo tarpu jos turėjo būti skaičiuojamos tik nuo 999 608,62 USD. Todėl pagal Susitarimo Nr. 3 1.5 punktą palūkanos nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. sudaro 161 803,82 USD, o ne Banko paskaičiuotos 881 143,16 USD. Pažymėjo, kad ji 2008 m. sumokėjo 464 261,88 USD palūkanų, todėl Banko kreditorinis reikalavimas turi būti mažinamas nepagrįstai sumokėta jų suma – 302 458,06 USD (464 261,88 USD – 161 803,82 USD). Septinta, atsakovė, nesutikdama su teismo nutarties dalimi, kuria iš jos Banko naudai priteista 5 215,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigia, kad jos viršija minėtose Rekomendacijose nurodytus maksimalius tokių išlaidų dydžius, jos yra neproporcingos.
  12. Kreditorius BAB Ūkio bankas, nesutikdamas tiek su atsakovės atskirajame skunde, tiek su rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, visų prima nurodo, kad neginčija apeliantės nurodyto fakto, jog piniginės lėšos, gautos iš parduoto jos nekilnojamojo turto, buvo panaudotos skolai pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį padengti, todėl dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį reikalavimas iš viso nebuvo reiškiamas. Taip pat pažymėjo, kad Susitarimas Nr. 3 dėl apmokėjimo pagal minėtą faktoringo sutartį sudarytas jau po apeliantės minimų Sutarčių. Antra, kreditorius nesutinka su atsakove, kad atlikti 3 324 404,48 USD mokėjimai nebuvo apskaityti, nes pagal banko sąskaitų išrašus iš UAB ,,Vakuolė“ banko sąskaitos šios lėšos buvo pervestos į Banko faktoringo tranzitinę sąskaitą Nr. LT16701170000094789 (t. 5, b. l. 159-162), o iš jos į UAB ,,Vakuolė“ faktoringo sąskaitas Nr. LT527011700000809857 bei LT147011700000808504 (t. 5, b. l. 163-164, 165). Trečia, nesutikdamas su atsakovės argumentais dėl pagal akredityvą sumokėtų lėšų sumų teigia, kad pateikti įrodymai (2008 m. lapkričio 28 d. sąskaitos išrašas (t. 5, b. l. 131); pranešimai) bei tai, kad juose nurodytas būtent ginčo akredityvo numeris, patvirtina, jog šis buvo išleistas atsakovės naudai Bankui atlikus tarpbankinį pavedimą akredityvo lėšų gavėjai Tintrade Ltd. Ketvirta, Bankas taip pat laiko nepagrįstais teiginius, kad 300 784,33 USD mokėjimai atlikti nepagrįstai, nes pati atsakovė nurodė neteisingą mokėjimo paskirtį. Šiais mokėjimais buvo dengiami įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 07-037 ir dėl jų kreditorinis reikalavimas nebuvo reiškiamas. Penkta, kreditorius, nesutikdamas su apeliantės teiginiais, kad buvo paskaičiuotos nepagrįstai didelės palūkanos, nurodė, kad pagal atsakovės nurodytą sąskaitą buvo paskaičiuotos būtent 5 295,28 USD palūkanos, o likusioji suma – 138 577,14 USD, tai – palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai sumokėjo pagal 2008 m. kovo 7 d. susitarimą Nr. 2 prie minėtos faktoringo sutarties. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius Bankas pateikė Tintrade Ltd. sąskaitos Nr. LT147011700000808504 išrašą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 3 d., pagal kurį šešiais mokėjimais buvo apskaitytas 138 577,14 USD palūkanų mokėjimas pagal Susitarimą Nr. 2 (t. 5, b. l. 166-167). Šešta, pasak Banko, apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš viso neginčijo nei palūkanų dydžio nei jų paskaičiavimo ir teigė su tuo sutinkanti, todėl šias aplinkybes kvestionuodama tik apeliacinės instancijos teisme elgiasi nesąžiningai. Septinta, nesutikdamas dėl argumentų, susijusių su atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigia, kad tokį jų dydį lėmė apeliantės veiksmai, bankroto administratoriaus nekompetencija, dėl ko byla buvo nagrinėjama 6 teismo posėdžiuose, į bylą buvo nuolat teikiami nauji procesiniai dokumentai, į kuriuos buvo rengiami atsikirtimai.
  13. Teisėjų kolegija toliau nagrinėja paminėtus šalių argumentus būtent atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes.
  1. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, apeliantė atsakovė BUAB ,,Vakuolė“ apeliacinės instancijos teisme iš dalies palaiko savo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo ir iš esmės prašo priimti naują sprendimą – sumažinti šio teismo 2010 m. vasario 5 d., 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis patvirtintą 7 533 898,41 Eur (26 013 044,44 Lt) dydžio trečiąja eile tenkintiną pradinės kreditorės UAB ,,Energolinija“ bei naujojo kreditoriaus BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą 2 500 000 Lt bei 8 367 836,68 USD sumomis (ĮBĮ 26 straipsnis).

15Dėl reikalavimo pagal Kredito sutartį, Susitarimą Nr. 1

  1. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas patikslinti minėtomis teismo nutartimis patvirtintą kreditoriaus Banko reikalavimą ir jį sumažinti 3 850 690 Lt, kuris buvo kildinamas iš netinkamo Kredito sutarties ir Susitarimo Nr. 1 vykdymo. Kaip minėta, apeliantė šiame teisme tik iš dalies nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, jog į bylą pateiktos 2007 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad, priešingai nei nustatė teismas, Bankui pagal šiuos sandorius buvo grąžinta ne 2 160 310 Lt, o 4 666 310 Lt, t. y. jog skola pagal šias sutartis yra 1 350 690 Lt.
  2. Prieš pradedant nagrinėti paminėtus apeliantės skundo argumentus dar kartą pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys 2005 m. spalio 17 d. bei 2007 m. spalio 8 d. pasirašė Faktoringo sutartis, kuriomis atsakovė perleido kreditoriui reikalavimus į šių Sutarčių prieduose išvardintus skolininkų pinginius įsipareigojimus mainais į faktoringo išmoką (t. 3, b. l. 139-143, 163-167); prie 2007 m. spalio 8 d. Faktoringo sutarties šalys tą pačią dieną pasirašė B priedą – laidavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo, kad tuo atveju, jeigu skolininkai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies, į kuriuos reikalavimo teisės perleistos minėtomis Faktoringo sutartimis, atsakyti Bankui visu savo turtu (t. 3, b. l. 169-170); kad šios bylos šalys 2007 m. sausio 18 d. pasirašė Kredito sutartį, Susitarimą Nr. 1, kuriais atsakovei suteiktas 6 010 000 Lt kreditas degalinės statybos finansavimui, patirtų išlaidų refinansavimui, pastatui–operatorinei įsigyti bei apyvartinėms lėšoms padidinti (t. 2 b. l. 11-29); kad 2007 m. lapkričio 30 d. Susitarimu Nr. 3 suteiktas papildomas 9 668 540,48 USD kreditas, skirtas mokėjimams pagal minėtas Faktoringo sutartis atlikti (t. 2, b. l. 31-32). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šios bylos atsakovė ir UAB Ūkio banko lizingas 2007 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė dvi Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurių 2.1. punktą pirkėjas (šiuo atveju – UAB Ūkio banko lizingas) įsipareigojo dalį sumos – 2 500 000 Lt, už parduodamus žemės sklypus bei statinius sumokėti tiesiogiai į kreditoriaus – Banko, sąskaitą skoloms pagal minėtą 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį padengti (t. 4, b. l. 144-163).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus šalių sudarytus ir nenuginčytus / neginčijamus sandorius bei anksčiau šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliantės skundo argumentus, jog teismas, neįvertino mokėjimų pagal šiuos pirkimo–pardavimo sandorius ir dėl to neteisingai nustatė skolos (finansinio reikalavimo) dydį. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo turi būti pagrįstas ne tik leistinais, bet ir su nagrinėjamu ginču susijusiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai); kad net ir turint omenyje viešojo intereso elementą nagrinėjamos kategorijos bylose administratorius neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas; kad įstatymai nenumato administratoriui privilegijų ir žemesnio šios pareigos įvykdymo lygmens, nors kai kuriais atvejais įrodinėjimo procesas jam iš tikrųjų gali būti sudėtingesnis, pavyzdžiui, negavus iki bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turėtų visų dokumentų. Teisminėje praktikoje pabrėžiamas aktyvus teismo vaidmuo tokios kategorijos bylose ir iš esmės tai nekvestionuotina, tačiau toks reikalavimas negali būti pakeliamas iki tokio lygmens, kai įstatymo nustatyta šalies įrodinėjimo pareiga būtų perkelta teismui arba ją persikeltų sau pats teismas, kuris bet kuriuo atveju negali faktiškai tapti bylos šalimi. Akivaizdu, kad tokiu būdu jau būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Įstatymai taip pat ir teismui nenumato kokių nors išimčių dėl „atlaidesnio“ CPK normose įtvirtintų įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir vertinimo taisyklių taikymo dėl to, kad byloje įžvelgtinas viešasis interesas. Antra, tiek Kredito sutartyje, tiek Susitarime Nr. 1 aiškiai nurodyta šio kredito paskirtis – degalinei statyti, pastatams įsigyti, kt., tuo tarpu iš apeliantės pateiktų Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių turinio aiškiai matyti, kad šalys jomis sutarė, jog dalį už šį turtą gautų piniginių lėšų pirkėjas perves tiesiogiai kreditoriui kaip atsiskaitymą pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį. Apeliantei nepateikus įrodymų, kad šalys būtų sutarusios kitaip ir minėtos sumos būtų užskaitytos kaip dengimas skolų pagal Kredito sutartį ir Susitarimą Nr. 1, – šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Trečia, net ir darant prielaidą, kad apeliantė suklydo ir šiomis aplinkybėmis iš tiesų siekia įrodyti, jog buvo padengta dalis skolos pagal 2007 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 3, kuriuo suteiktas kreditas įsipareigojimams būtent pagal 2005 m. spalio 17 d. bei 2007 m. spalio 8 d. faktoringo sutartis padengti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šie atlygintini turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti ir mokėjimai atlikti 3 mėn. anksčiau nei sudarytas Susitarimas Nr. 3, ir nesant tai paneigiančių įrodymų – jie taip pat atmestini. Ketvirta, kreditorė neginčija fakto, kad minėtų Sutarčių pagrindu buvo atliktas 2 500 000 Lt mokėjimas pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį ir teigia, jog dėl šių pinigų sumų kreditorinis reikalavimas nebuvo reiškiamas, o apeliantė, kuriai tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta galimybė pateikti papildomus rašytinius rodymus, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas paminėta, sprendžia, kad nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, teismas turto pirkimo–pardavimo sandorių nevertino ir dėl jų reikšmės nagrinėjamam ginčui nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, būdamas, kaip žinoma, ir fakto teismu, įvertinęs pastaruosius įrodymus sprendžia, kad jie nepaneigia teismo išvados, jog negrąžinta skolos dalis pagal Kredito sutartį ir Susitarimą Nr. 1 yra 3 850 690 Lt dydžio (CPK 12, 178 straipsniai).

16Dėl reikalavimo pagal Susitarimą Nr. 3

  1. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pagal Susitarimą Nr. 3, kuriuo, kaip minėta, Bankas jai suteikė papildomą 9 668 540,48 USD kreditą įsipareigojimams pagal Faktoringo sutartis įvykdyti, sudaro 4 763 374,13 USD, atskirajame skunde laikėsi pozicijos, jog į bylą pateikti įrodymai iš viso nepatvirtina šių piniginių lėšų gavimo fakto. Tačiau susipažinusi su Banko pateiktais naujais rašytiniais įrodymais ji šią savo poziciją pakeitė – teigia neginčijanti teismo išvadų, kad byloje esantys įrodymai patvirtina kredito suteikimo faktą, bei jo dalies – 4 905 166,31 USD, grąžinimą. Visgi, apeliantė mano, kad teismas neįvertino šiam ginčui svarbios aplinkybės – dar iki sudarant Susitarimą Nr. 3 jos atliktų septynių mokėjimų 3 324 404,48 USD sumai, kuriais buvo padengta dalis skolos, ir kurių Bankas neapskaitė. Tvirtinama, kad tai įrodo, jog tokiu būdu Bankas pagal Susitarimą Nr. 3 skirtą kredito dalį be pagrindo dar kartą panaudojo neegzistuojančiai skolos daliai padengti. Kreditorius, nesutikdamas su šiais apeliantės teiginiais, pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriais įrodinėja, kad, priešingai nei teigiama atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose, šie mokėjimai buvo apskaityti.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus, dėl žemiau nurodytų priežasčių sprendžia, kad ir šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Visų pirma pažymėtina tai, kad, iš tiesų, pagal teismui pateiktą atsakovės banko sąskaitos Nr. LT097011700016467595 išrašą 2007 birželio 6 d. ji atliko 994 455,97 USD, birželio 8 d. – 20 280,82 USD, birželio 14 d. – 333 528,84 USD, birželio 15 d. 213 358,77 USD, liepos 3 d. – 419 717,14 USD, liepos 9 d. – 563 991,78 USD mokėjimus, iš viso – 3 324 404,48 USD sumai. Šių mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad tai – mokėjimai Bankui pagal grąžintą sąskaitą VAK 068-06 (t. 5, b. l. 153-158). Antra, iš pateikto išrašo iš Banko vidaus sąskaitos Nr. LT167011700000904789 už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2007 m. liepos 9 d. matyti, jog tomis pačiomis dienomis, kai atsakovė atliko šiuos septynis mokėjimus, pinigai buvo gauti ir apskaityti minėtoje banko sąskaitoje (t. 5, b. l. 159-162). Be to, šiame banko vidaus sąskaitos išraše taip pat nurodyta, kad tą dieną, kai apeliantė padarė ginčo mokėjimus, buvo atlikos vidaus banko operacijos pervedant pinigus į sąskaitas Nr. LT527011700000809857, LT147011700000808504, nurodant, jog dengiama UAB ,,Vakuolė“ skola Tintrade Ltd., sąskaita VAK068-06. Trečia, iš pirmiau paminėtų išrašų iš atsiskaitomųjų sąskaitų (Nr. LT527011700000809857, LT147011700000808504) matyti, kad šios sumos buvo pervestos būtent į atsakovės bei Tintrade Ltd. banko sąskaitą ir jomis buvo padengta skola (t. 5, b. l. 163-164, 165). Ketvirta, nors atsakovė savo atsikirtimuose į kreditorės rašytinius paaiškinimus teigia, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT527011700000809857 atidaryta būtent jos vardu, tačiau, kaip minėta anksčiau, šie įrodymai laikytini leistinais, o atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais, nes nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas paminėta, sprendžia, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados, jog negrąžinta skolos dalis pagal Susitarimą Nr. 3 yra 4 763 374,13 USD (CPK 12, 178 straipsniai).

    17

18Dėl reikalavimo pagal akredityvą

  1. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta teismo patvirtintą kreditoriaus Banko finansinį reikalavimą sumažinti 4 301 613,07 USD suma, tai yra skola, kurios pagrindas 2008 m. rugsėjo 30 d. išleistas akredityvas. Tiek atskirajame skunde, tiek papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ji tvirtina, kad Bankas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog už atsakovę ar jos naudai sumokėjo minėtą pinigų sumą ir, kad ją gavo prekių gavėjas. Kreditorius, nesutikdamas su šiais teiginiais, tvirtina, kad į bylą pateikti įrodymai – išrašas iš kredito sutarties sąskaitos, BNP Paribas (Suisses) pranešimas apie gautą mokėjimą, patvirtina tai, jog pinigai pagal šį akredityvą buvo sumokėti.
  2. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi tikrinti paminėtos teismo nutarties dalies teisėtumą bei pagrįstumą, dar kartą pažymi nagrinėjamam klausimui aktualias bylos faktines aplinkybes. Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. atsakovės direktorius V. P. kreipėsi į Banką su prašymu išleisti neatšaukiamą rezervinį dokumentinį akredityvą 4 335 000 USD sumai, gavėjas – Tintrade Ltd., gavėjo bankas – BNP Paribas (Suisse) S. A. (t. 4, b. l. 39-41); Bankas 2008 m. rugsėjo 30 d. išleido akredityvą Nr. 230018171721 (t. 4, b. l. 126-130); atsakovės vadovas 2008 m. spalio 16 d. prašymu įgaliojo Banką atlikti mokėjimą pagal išleistą akredityvą Nr. 230018171721 gavėjo Tintrade Ltd. naudai (t. 4, b. l. 134); kad pagal išrašą iš atsakovės banko sąskaitos Nr. LT837011700001770084 – 2008 m. lapkričio 28 d. atlikta operacija banko viduje ir pagal potvarkį už išleistą akredityvą Nr. 230018171721 nuskaityta 4 271 549,90 USD bei 30 063,17 USD (t. 2, b. l. 140-141); kad BNP Paribas (Suisse) S. A. 2008 m. gruodžio 4 d. pranešimu patvirtino, jog 2007 m. lapkričio 28 d. buvo gauti du mokėjimai – 4 271 549,90 USD bei 30 063,17 USD (t. 4, b. l. 133-134).
  3. Kaip buvo ne kartą minėta šioje nutartyje, tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešu interesu, neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos ir būtent apeliantė, kurią, kaip minėta, atstovauja bankroto administratorė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius Banko netinkamą pareigų atlikimą pagal išleistą akredityvą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 47 punkte paminėtos faktinės aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad Bankas, gavęs prašymą dėl akredityvo išdavimo bei atsakovės vadovo pasirašytą įgaliojimą, kuris taip pat nėra ginčijamas / nuginčytas, – atliko veiksmus, nurodytus Vieningose dokumentinių akredityvų taisyklėse (Tarptautinių prekybos rūmų 2007 m. leidinys Nr. 600) bei bendrosiose šio akredityvo sutarties sąlygose. Tuo tarpu apeliantė, kuriai šios bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos – fakto teismui, nepateikė įrodymų, liudijančių, jog Bankas netinkamai vykdė savo pareigas, prisiimtas pagal minėtą akredityvą bei pačios atsakovės įgaliojimą (CPK 185 straipsnis).
  4. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovės kreditorė Tintrade Limited atsiliepime į pirmosios atskirąjį skundą ir su juo sutikdama yra nurodžiusi, jog Banko pateikti įrodymai – faktoringo sutartys, dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai, UAB ,,Vakuolė“ 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. spalio 8 d. sąskaitos išrašytos Tintrade Limited išankstiniam apmokėjimui, – nėra ir nebuvo įtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą; jog Bankas neįrodė, kad ji yra gavusi šiuos 4 271 549,92 USD ir 30 063,17 USD; jog neįrodyta, kad bankas BNP Paribas (Suisse) S.A. jas iš viso kam nors pervedė ar jų nesugrąžinto pačiam AB Ūkio bankui – pati savaime taip pat nepaneigia Banko argumentų bei pirmosios instancijos teismo išvadų apie šio banko sutartinių prievolių atsakovei įvykdymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo tarpu, jei atsakovė turi pagrindą manyti, jog mokėjimai pagal akredityvą buvo panaudoti ne pagal paskirtį dėl apgaulingų / tariamų šio teisinio santykio dalyvių, be kita ko – pačios atsakovės administracijos vadovo, susitarimų, veiksmų – šias, pažeistos teisės, gali būti ginamos ginčijant atitinkamus sandorius ar baudžiamojo proceso tvarka, tačiau ne taikant ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas. Beje, tai buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje pirmą kartą išnagrinėjęs šią bylą (civilinė byla Nr. 2-2139-464/2015).

19Dėl kitų apeliantės argumentų

  1. Apeliantė taip pat teigia, kad, priešingai nei sprendė teismas, Banko kreditorinis reikalavimas mažintinas 741 819,53 USD suma, nes atsakovė Bankui atliko 300 784,33 USD mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. 17-070/08, kurios šalys niekada nebuvo sudariusios; kad Bankas nepagrįstai apskaičiavo, o pastaroji sumokėjo 138 577,14 USD palūkanų pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį; kad tiek Bankas, tiek UAB ,,Energolinija“ netesybas skaičiavo nuo 9 064 987,24 USD sumos, kai didžioji dalis šio kreditorinio reikalavimo yra nepagrįsta, todėl reikalavimas taip pat turi būti mažinamas permokėta 302 458,06 USD palūkanų suma. Kreditorius su šiais apeliantės teiginiais nesutiko ir nurodė, kad nors minėta Kredito sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta, tačiau mano, jog pati apeliantė nurodė neteisingą mokėjimų paskirtį, nes šiomis lėšomis iš tiesų buvo padegti jos įsipareigojimai pagal ginčo Kredito sutartį. Nesutikdamas su likusiomis argumentų grupėmis Bankas pažymėjo, kad nei argumentai dėl 138 577,14 USD palūkanų, nei dėl 302 458,06 USD palūkanų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, todėl jie negali būti nagrinėjami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme. Be to, pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, palūkanos pagal Faktoringo sutartį buvo skaičiuojamos vadovaujantis sutarties nuostatomis.
  2. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, susijusius su 300 784,33 USD mokėjimais, pažymi, kad kreditorius nesiginčija bei sutinka su tuo, jog 2008 m. lapkričio 28 d. – 2009 m. kovo 31 d. atliktų mokėjimų paskirtyje nurodytos Kredito sutarties Nr. 17-070/08 šalys niekada nebuvo sudariusios (t. 4, b. l. 96, t. 5, b. l. 78), o apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad būtent pati atsakovė suklydo nurodydama Sutartį, kurią vykdant atlikti mokėjimai, ir, kad iš tiesų buvo dengiama skola pagal ginčo Kredito sutartį Nr. 13-037. Jau anksčiau šioje nutartyje buvo minėta, kad atsakovė privalo pagrįsti savo poziciją leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau ne tik ji, bet ir kreditorius privalo pateikti teismui jo gynybinę poziciją pagrindžiančius įrodymus – šiuo atveju, kad 300 748,33 USD buvo užskaityti kaip įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. 13-037 dengimas, nes, priešingu atveju, kaip žinoma, gali būti pritaikyta contra spoliatorem taisyklė – kai šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikoma, jog egzistuoja tai šaliai patys nepalankiausi faktai, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 etc.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad nei duomenys, esantys pirmosios instancijos teismui pateiktuose išrašuose iš UAB ,,Vakuolė“ sąskaitų, kuriuose apskaityti mokėjimai pagal Kredito sutartį Nr. 13-037 ir Susitarimus prie jos (t. 2, b. l. 137-141), nei duomenys, esantys apeliaciniam teismui pateiktuose išrašuose iš Banko sąskaitos Nr. LT097011700016467595 (t. 5, b. l. 170-171) – nepatvirtina Banko teiginių, jog minėtos pinigų sumos buvo priimtos ir užskaitytos kaip dengimas įsipareigojimų pagal ginčo Kredito sutartį Nr. 13-037. Taigi, nesant įrodytoms minėtoms aplinkybėms, kreditoriaus Banko patvirtintas reikalavimas mažintinas ne tik minėta 300 784,33 USD suma, bet ir nuo šios sumos paskaičiuotomis palūkanomis. Šalys neginčija fakto, kad pagal sudarytą Kredito sutartį mokėtinos 6,81 proc. dydžio metinės palūkanos, kad palūkanų skaičiavimo laikotarpis nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. Taigi palūkanos nuo šios sumos sudaro 40 237,28 USD (300 784,33 USD x 6,81 proc. / 365 * 717). Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl paminėtų priežasčių ši atskirojo skundo dalis patenkintina, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nustatant, jog UAB ,,Vakuolė“ bankroto byloje patvirtintas BAB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas remiantis ĮBĮ 26 straipsniu mažintinas nuo 7 533 898,41 Eur iki 7 229 876,29 Eur (300 784,33 USD + 40 237,28 USD = 341 021,61 USD suma arba 304 022, 12 Eur; 7 533 898,41 Eur – 304 022,12 Eur).
  3. Pasisakydama dėl likusių skundo argumentų teisėjų kolegija visų pirma sutinka su kreditoriumi Banku, kad atsakovės argumentai, susiję su palūkanų, sumokėtų tiek vykdant Faktoringo, tiek Kredito sutartį, apskaičiavimo teisingumu, bylą narinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami. Tačiau, kaip minėta anksčiau, šis ginčas yra kildinamas iš bankroto teisinių santykių, kuriuose, kaip žinia, vyrauja viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant užtikrinti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesų tinkamą įgyvendinimą, toliau pasisakytina ir dėl paminėtų aplinkybių įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
  4. Taigi teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl 138 577,14 USD permokos, pažymi, kad, kaip ne kartą minėta šioje nutartyje, šalys turi pateikti jų reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Kreditoriaus pateikti įrodymai – Susitarimo Nr. 2 ištrauka, išrašai iš UAB ,,Vakuolė“ faktoringo sąskaitos Nr. LT527011700000809857, sąskaitos Nr. LT 147011700000808504 (t. 5, b. l. 163-167), – patvirtina Banko poziciją, jog apeliantės pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. VAK 07-42 nurodytą 143 872,42 SUD sumą sudaro 5 295,28 USD palūkanos pagal 2005 m. spalio 17 d. faktoringo sutartį bei 138 577,14 USD palūkanos pagal 2008 m. kovo 7 susitarimą Nr. 2 prie faktoringo sutarties, t. y., jog priešingai nei teigia apeliantė, pagal ginčo sąskaitą apskaičiuotos būtent 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Šie įrodymai patvirtina taip pat ir tai, kad minėti mokėjimai, priešingai nei teigia apeliantė, buvo apskaityti (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Teisėjų kolegija sutinka su Banku, kad apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo naują argumentą, tai yra tvirtina, jog pradinė kreditorė UAB ,,Energolinija“ palūkanas skaičiavo ne tik nuo pagrindinės skolos sumos, bet ir nuo palūkanų bei delspinigių, tačiau jokių konkrečių sumų ar netgi savo paskaičiavimų, kurie pagrįstų tokį teiginį, iš viso nepateikė, nors, kaip buvo minėta, jai ne kartą buvo suteikta galimybė pasinaudoti įrodinėjimo teise ir pateikti jos argumentus pagrindžiančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 2, 5 dalys). Todėl ir šie motyvai atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

  1. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria kreditoriaus naudai priteista 5 215,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog šios yra neprotingai didelės ir viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 735,92 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (t. 1, b. l. 147-149), 1 412,08 Eur – dokumentų analizė, prašymų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, dalyvavimas juose (t. 4, b., l. 90-92), 1 226,54 Eur – prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje (t. 4, b. l. 93-95); 1 841,37 Eur – rašytinių paaiškinimų, atsiliepimų į juos rengimas, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (t. 4, b. l. 169-171).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turint omenyje Rekomendacijų 8.2., 8.16, 8.19 punktus, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus atlygintinų išlaidų maksimalius dydžius. Tačiau, įvertinusi tai, kad abi šioje byloje besiginčijančios šalys yra bankrutuojančios bendrovės, ginančios kiekviena savo kreditorių teises, kad šis šalių ginčas teisme nagrinėjamas jau nuo 2015 m. gegužės 4 d., kad atsakovė aktyviai naudojosi jai suteiktomis proceso teisėmis – teikė prašymus, naujus įrodymus, paaiškinimus, į kuriuos kreditorius privalėjo teikti atsikritimus, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta šešiuose teismo posėdžiuose, o bylos nagrinėjimas buvo atidedamas iš esmės dėl atsakovės procesinių veiksmų – teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai nukrypo nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, o apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių tokio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių ir ši teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

21Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas paminėta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės BUAB ,,Vakuolė“ prašymas keistina, nurodant, jog šis reikalavimas tenkintinas iš dalies – pradinės kreditorės UAB ,,Energolinija“ bei jos reikalavimą perėmusio BAB Ūkio banko trečiąja eile tenkintinas 7 533 898,41 Eur finansinis reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. bei 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis, mažintinas 304 022,12 Eur (341 021,61 USD) suma iki 7 229 876,29 Eur. Kita teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 328 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atmetus apeliantės atsakovės BUAB ,,Vakuolė“ atskirąjį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kreditorius BAB Ūkio bankas prašo priteisti iš atsakovės 1 471,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą (t. 5, b. l. 51-53).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad kreditoriaus prašomų atlyginti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydis viršija Rekomendacijų 8.16 p., o savo teiktuose procesiniuose dokumentuose jis iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus, sprendžia, jog atlygintinų išlaidų dydis mažintinas iki 308,76 Eur. Kadangi atsakovė yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimui skirtų sumų (CPK 93, 98 straipsniai).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ prašymas, pakeisti.

25Kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (į. k. 112020136) 7 533 898,41 Eur (septynių milijonų penkių šimtų trisdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt vieno cento) finansinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile, patvirtintą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ (į. k. 234488380) bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. bei 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis, sumažinti 304 022, 12 Eur (trijų šimtų keturių tūkstančių dvidešimt dviejų eurų ir dvylikos centų) suma iki 7 229 876,29 Eur (septynių milijonų dviejų šimtų dvidešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir dvidešimt devynių centų).

26Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

27Priteisti kreditoriui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (į. k. 112020136) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ (į. k. 234488380) 308,76 Eur (tris šimtus aštuonios eurus ir septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą mokant iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kreditorė Tintrade Limited 2009 m. liepos 29 d. kreipėsi į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d.... 8. III. Atskirojo skundo, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimų į juos... 9.
      1. Atsakovė BUAB ,,Vakuolė“ prašo panaikinti... 10. Teismas... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 13. Dėl naujų rašytinių įrodymų
          1. Kaip minėta... 14. Dėl faktinių bylos aplinkybių
            1. Teisėjų... 15. Dėl reikalavimo pagal Kredito sutartį, Susitarimą Nr. 1
                16. Dėl reikalavimo pagal Susitarimą Nr. 3
                  17.
                ... 18. Dėl reikalavimo pagal akredityvą
                1. Apeliantė... 19. Dėl kitų apeliantės argumentų
                  1. Apeliantė taip... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme,... 21. Dėl procesinės bylos baigties
                    1. Teisėjų... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas... 25. Kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (į. k. 112020136)... 26. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.... 27. Priteisti kreditoriui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (į. k....