Byla e2-200-723/2017
Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo iš dalies pripažinimo negaliojančia, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečių vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Daivai Šuopienei,

3dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovei adv. Gintarei Girdzijauskienei,

4atsakovui A. R., jo atstovėms adv. N. P., adv. Viktorijai Čivilytei,

5Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo iš dalies pripažinimo negaliojančia, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečių vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

7ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. R., kuriuo prašo:

81. Panaikinti dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-14-14 sprendimą civ. byloje Nr. 2YT-1749-855/2016, o būtent:

91.1. Pripažinti negaliojančiomis 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1749-855/2016 patvirtintos 2016-03-02 Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, esančias punktuose: Nr. 3.1., pagal kurį E. R., gim. 2014‑08-22, nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su Atsakovu A. R., a.k. ( - ) Nr. 3.2., pagal kurį D. R., a. k. ( - ) įpareigota kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui E. R., a.k. ( - ), 175 EUR ir pervesti į A. R. atsiskaitomąją sąskaitą; Nr. 3.3., kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, dėl to, kad šios sąlygos yra sudarytos smurto ir realaus grasinimo ieškovės D. R., a.k. ( - ) atžvilgiu įtakoje, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis mažamečio vaiko ir ieškovei sąlygomis ir taip pat dėl pasikeitusių aplinkybių, kuomet antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

101.2. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., a.k. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove D. R., a.k. ( - )

111.3. Nustatyti atsakovo A. R., a.k. ( - ) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. R., a.k. ( - ): du darbo dienų vakarus per savaitę, ir kiekvieną sekmadienį, nenustatant vaiko nakvynės atsakovo A. R., a.k. ( - ) namuose. Visos bendravimo sąlygos derintinos tarpusavio susitarimu.

121.4. Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. ( - ) šalių nepilnamečio sūnaus E. R., a.k. ( - ), naudai 200,00 EUR dydžio materialinį išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę D. R., a.k. ( - ) mokėtiną materialinį išlaikymą pervedant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos.

132. Priteisti ieškovės D. R. naudai iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

14Alternatyvūs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai:

151. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1749-855/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., a.k. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove D. R., a.k. ( - )

162. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1749-855/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir iš atsakovo A. R., a.k. ( - ) šalių nepilnamečio sūnaus E. R., a.k. ( - ), naudai priteisti 200,00 EUR dydžio materialinį išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę D. R., a.k. ( - ) mokėtiną materialinį išlaikymą pervedant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos.

173. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1749-855/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktą ir nustatyti atsakovo A. R., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. R., a.k. ( - ), tvarką: du darbo dienų vakarus per savaitę, ir kiekvieną sekmadienį, nenustatant vaiko nakvynės atsakovo namuose. Visos bendravimo sąlygos derintinos tarpusavio susitarimu.

184. Priteisti ieškovės D. R. naudai iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

191.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-174-855/2016 patvirtinta Ieškovės ir Atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta smurto ir realaus grasinimo jos atžvilgiu įtakoje, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis mažamečio vaiko ir Ieškovei sąlygomis, todėl pripažintina iš dalies negaliojančią. Sutartis buvo pasirašyta Ieškovės atžvilgiu panaudojant psichologinį smurtą ir spaudimą. Atsakovas prieš Ieškovę sistemingai smurtavo fiziškai, ekonomiškai, seksualiai, psichologiškai,teigdamas, kad ji neva yra apkaltinta vaiko pagrobimu, neturi Lietuvoje darbo, yra visiškai nuo jo priklausoma, todėl privalo vykdyti bet kokią jo valią, jei ji nori matytis ir būti su vaiku. Jis realiai jai grasino atskirti ją nuo vaiko, taip Atsakovas palaužė Ieškovės valią ir ši negebėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų, o vykdė bet kokius Atsakovo norus ir reikalavimus, kad tik nepakenktų vaikui ir nebūtų atskirta nuo jo. Atsakovas nuolat kartodavo, kad Ieškovė privalės sutikti su jam priimtinomis visomis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Atsakovas tikino, kad tik tuomet jo elgesys su Ieškove pasikeis ir moteris galės gyventi su vaiku, taip pat grasino, kad gali visiškai apriboti motinos galimybę matytis su mažamečiu ir tik pasirašiusi susitarimą, kuris nustatys vaiko gyvenamąją vietą su Atsakovu, Ieškovė galės matytis su vaiku. S. A. išpuoliai galutinai palaužė Ieškovės valią, atėmė galimybę realiai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes, ko pasėkoje minėta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta. Nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-14 sprendimo nutraukti santuoką priėmimo iki 2016 m. liepos mėn. Ieškovė ir toliau liko gyventi su Atsakovu, tačiau sistemingai tai būdavo išmesta iš namų, tai vėl pakviesta atgal. K. I. labai norėjo būti su vaiku, jį auginti, rūpintis, todėl grįždavo į Atsakovo namus. 2016 m. rugpjūčio mėn. moteris ryžosi kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas. Ieškovė negalėjo pasipriešinti aiškiai jai ir vaiko interesams nenaudingos sutarties pasirašymui, nes negalėjo pasinaudoti jos interesus atstovaujančio advokato paslaugomis, bet koks veiksmas buvo Atsakovo stebimas ir ji negalėjo be jo žinios su niekuo susisiekti. Ieškovė 2015 metais išvyko dirbti į J. K.. Atsakovas, norėdamas susigrąžinti Ieškovę atgal į Lietuvą kreipėsi į teismą reikalaudamas sugrąžinti šalių vaiką į Lietuvą. To pasėkoje Ieškovė su vaiku grįžo atgal į Lietuvą. Ieškovei grįžus į Lietuvą Atsakovas, siekdamas palaužti Ieškovės valią įkalino Ieškovę namuose, atėmęs iš jos visas ryšio priemones, tokiu būdu užkirsdamas kelią Ieškovei kreiptis pagalbos į trečiuosius asmenis. Tokiu būdu Atsakovas palaužė Ieškovės valią ginti jos interesus ir privertė ją pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Atsakovu, atitinkamai išsprendžiant klausimus dėl Ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo. Dėl A. I. atžvilgiu naudoto psichologinio smurto Ieškovė iki šios dienos lankosi pas psichologus: 2016-10-17 Vilniaus moterų namų Krizių centro pažyma Nr. SPC-2016/34 patvirtina, kad Ieškovei šiai dienai yra suteikta 21 konsultacija, o specializuoto psichologo konsultacijos buvo suteiktos 6. Be to, Ieškovei buvo atliktas specializuotas psichologinis įvertinimas - nustatyta, kad Ieškovei būdingi labai stipriai išreikšti potrauminio streso sindromo bruožai, padidėjęs dirglumas, pasunkėjęs susikaupimas, koncentracija, nervingumas, baimė bei išgąstis. D. A. veiksmų Ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ko pasėkoje darytina išvada, jog A. I. atžvilgiu yra linkęs smurtauti. Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos 2-asis skyrius 2016 m. rugsėjo mėn. 20 d. pranešimu Nr. 10-5-198153 (10.34-10-57) informavo Ieškovę, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2016 m. rugsėjo mėn. 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-4172716 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 2016 m. rugsėjo mėn. 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str. 1 d., 150 str. 1 d., 2016 m. rugsėjo mėn. 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. Byloje pateikta 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus moterų namų Krizių centro išduota pažyma patvirtina apie Ieškovei atliktą specializuotą psichologinį įvertinimą - potrauminio streso sindromo išreikštumui nustatyti. Ieškovė į šią įstaigą kreipėsi 2016-08-01, t.y. sekančią dieną nuo jos išvarymo iš Atsakovo namų ir atskyrimo nuo vaiko. Nustatytą kad Ieškovei labai stipriai išreikštas potrauminio streso sindromas, t.y. skalėje nuo 0 (mažiausiai) iki 80 (daugiausiai išreikšta), jai nustatytas 74 balų skaičius. Šis dokumentas objektyviai pagrindžia ilgą laiką Ieškovės patirtą smurtą gyvenant kartu su Atsakovu iš šio pusės.

20Kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas, kuriuo šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Ieškove, yra pripažintinas negaliojančiu, atitinkamai šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su Ieškove, šalių sūnaus naudai iš Atsakovo priteisiant 200 EUR dydžio materialinį išlaikymą, mokėtiną kas mėnesį periodinėmis išmokomis, bei nustatytina Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovė visuomet išimtinai rūpinosi šalių nepilnamečio vaiko auginimu ir priežiūra. Iki bendro gyvenimo su Ieškove nutraukimo 2016 m. liepos mėn. pabaigos Atsakovas vaiku nesirūpino, jo neprižiūrėjo, išlaikymo vaikui niekada neteikė. Ieškovei žinoma, kad Atsakovo darbas Lietuvos kariuomenėje yra susijęs su komandiruotėmis ir kitomis su tarnyba susijusiomis pareigomis ar misijų vykdymu. B. I., o ne Atsakovas nuolat išimtinai rūpinosi šalių sūnaus auklėjimu ir priežiūra. Atsakovas nežino būtinųjų šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei galimai piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis. Mano, jog Atsakovas tinkamai nesirūpina šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas susitikimams su vaiku Ieškovei perduoda prastus vaiko drabužius (arba per mažus, arba purvinus), dėl ko Ieškovė kiekvieną kartą yra priversta šalių vaikui pirkti vis naujus drabužius, Atsakovas neužtikrina tinkamos šalių sūnaus higienos. T. I. yra žinomos aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimo ritmu, maitinimosi įpročiais, sveikatos būkle ir poreikiais, pomėgiais ir kt. Todėl, esant silpnam Atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus tarpusavio ryšiui, kyla pagrįstos abejonės dėl Atsakovo gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnaus auklėjimu bei priežiūra. Be to, šalių nepilnametis sūnus yra tokio amžiaus, kuomet jam yra ypatingai svarbi nuolatinė motinos priežiūra ir rūpestis. Ieškovei yra žinomos aplinkybės, jog šalių nepilnamečiu vaiku dažnai rūpinasi Atsakovo tėvai. Kyla pagrįstos abejonės, ar Atsakovas turi realias galimybes, atsižvelgiant į Atsakovo užimamas pareigas, komandiruočių intensyvumą tinkamai pasirūpinti šalių vaiku. Neabejotina, kad mažamečiui vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, tačiau spręstina, kad šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo šalių nepilnamečio vaiko gyvenime, jį auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikšmę. Atsakovo gyvenamoji vieta nėra tinkama šalių mažamečiui sūnui augti bei vystytis, kadangi šalių sūnus yra priverstas augti viename kambaryje su Atsakovu. Atsakovo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamojo vietoje yra laikomas Atsakovo motinos šuo, kuris galimai taip pat nuolat būna šalia šalių nepilnamečio vaiko, kas galimai kelia grėsmę šalių sūnaus sveikatai, sūnui esant nedidelio amžiaus bei negalint pačiam apsiginti, pvz., šuns užpuolimo atveju. Ieškovė, tikslu užtikrinti geresnes sąlygas šalių vaikui augti ir vystytis, šiuo metu gyvena nuomojame bute, adresu Bitininkų g. 4-32, Vilniuje, kuris yra 120 kv. m. ploto, per du aukštus. Po nuomos sutarties pasirašymo Ieškovė laikytina laikina buto savininkė. Nuomos sutartyje yra nurodyti papildomi 2 žmonės, kurie buto antrajame aukšte gyvena kartu - tai ieškovės pusseserė E. J. ir jos sužadėtinis (ji laukiasi kūdikio ir padės Ieškovei esant būtinybei, prižiūrėti šalių vaiką, kadangi bus motinystės atostogose). Ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su Ieškove, šalių vaikas turės atskirą kambarį, kurį Ieškovė jau baigė įrengti pirmame buto aukšte, šalia jo kambario yra Ieškovės kambarys - svetainė. Ieškovė yra sudariusi visas tinkamas sąlygas šalių vaikui augti bei vystytis, t.y., Ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamesnės nei Atsakovo. N. I. sūnaus E. R. gyvenamąją vietą su Ieškove, UAB „Kulverstukai“ sudarys visas galimybes Ieškovei dirbti darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val., nenumatant darbo grafiko naktimis, savaitgaliais bei valstybinių ar religinių švenčių dienomis. Ieškovė turės galimybes pasirūpinti šalių nepilnamečio vaiko ugdymu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sūnaus nepaliekant trečiųjų asmenų priežiūrai. Ieškovė su 4 mėnesių kūdikiu 2015 m. sausio mėn. 13 d. išvyko gyventi ir dirbti į Angliją pas savo sesers šeimą. A. I. su mažamečiu vaiku gyveno ir dirbo vienerius metus, t. y. iki 2016 m. sausio 26 d. Tuo metu Atsakovas gyveno Lietuvoje ir nusiskundimų dėl ribotos galimybės matytis su vaiku niekada nebuvo pareiškęs.

21Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktas yra keistinas, atitinkamai nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su Ieškove - nustatytinas Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafikas. Šalių sūnus yra tokio amžiaus, kuomet nuolatinės jo buvimo aplinkos pakeitimas ir nakvojimas pas Atsakovą jam padarytų neigiamą įtaką. Be to, jų tarpusavio ryšys yra labai silpnas, o intensyvus bendravimas sukeltų neigiamus padarinius, sūnus galimai išsigąstą likusi vienas be mamos. Atsižvelgiant į sūnaus interesus, daro išvadą, kad sūnaus bendravimo su Atsakovu tvarka nustatytina tokia, kurios metu sūnus nebūtų paliekamas nakvynei Atsakovo namuose, tačiau dėl konkrečios Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos šalys galėtų geranoriškai susitarti abipusių kompromisų būdu.

22Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2. punktu Ieškovė ir Atsakovas susitarė, kad „(...) D. R. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui E. R. (...) 175,00 Eur iki jo pilnametystės (...)“. Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimais nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su Ieškove, atitinkamai šalių sūnaus naudai priteistinas materialinis išlaikymas. Vaikui reikalingas priteisti išlaikymo dydis iš Atsakovo sudaro mažiausiai 200,00 EUR, atsižvelgta į tai, jog visapusiškam vaiko vystymuisi reikia patenkinti ne tik jų būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skirti dėmesį jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinti gabumus. Šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių: vaikui yra diagnozuota toliaregystė, vaikas turi sveikatos problemų su kojų pirštų deformaciją. Atsakovas turi visas objektyviai pagrįstas finansines galimybės teikti šalių nepilnamečiui vaikui Ieškovės prašomą priteisti materialinį išlaikymą kadangi Atsakovas pats pripažįsta, jog jo materialinė padėtis yra gera.

23Teismui nenustačius pagrindų tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo) pripažinti negaliojančiais, patikslintu ieškiniu reiškiami alternatyvūs reikalavimai. Alternatyvūs reikalavimai reiškiami dalyje dėl tarp Ieškovės ir Atsakovo pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.

242.Atsakovas A. R. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo su ieškove santuokiniai įsipareigojimai nesieja nuo 2016-04-14, kai buvo nutraukta santuoka, o ieškovė savo veiksmų prieš atsakovą ėmėsi tik po to, kai abiem nepavyko atnaujinti bendro gyvenimo ir ieškovė turėjo palikti atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau nutraukiant santuoką atsakovas nebuvo įsipareigojęs apgyvendinti ieškovę pas save, todėl jos negalėjo nei išvaryti, nei kitaip pabloginti jos bendravimo su vaiku sąlygų, dėl kurių ieškovė laisva valia, niekieno neverčiama susitarė su atsakovu 2016-03-24 sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Visi ieškovės pateikti įrodymai, kurie neva patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo sutarties aplinkybes, yra surašyti 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tai yra, praėjus 4-5 mėnesiams po sutarties sudarymo ir patvirtinimo. Todėl neaišku, kodėl ieškovė nesikreipė dėl pagalbos iš karto po sutarties sudarymo, ir tai tik patvirtina faktą, kad pati ieškovė siekė ir toliau, po santuokos nutraukimo vesti lengvabūdišką, tik jai vienai patogų gyvenimą, neatsižvelgdama nei į savo mažamečio vaiko interesus, nei į vaiko tėvo teisę mylėti ir rūpintis savo vaiku, kurią ji buvo atėmusi prieš tėvo valią negrąžindama vaiko į Lietuvą. Tai yra ne kas kita, kaip savotiškas ieškovės kerštas atsakovui. Atsakovas nevertė ir nereikalavo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė gyventų su juo. Tai ieškovė darė savo laisva valia, be to, buvo abiejų sutuoktinių susitarimas pabandyti išsaugoti šeimą, pamiršus visas skriaudas ir nesutarimus, vardan sūnaus. Atsakovas pažymėjo, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo naudojama jokia apgaulė ar prievarta. Apie tai, kad atsakovas su ieškove susitarė nutraukti santuoką, ir toliau vėl pabandyti iš naujo gyventi kartu, atsakovas buvo ne kartą informavęs advokatę N. P. ir prašęs parengti abiejų sutuoktinių susitarimu santuokos nutraukimui reikalingus dokumentus, kuriuos atsakovas ir ieškovė planavo pasirašyti, kai tik ieškovė atvyks į Lietuvą su vaiku. L. K. teisingumo rūmų 2016 m. sausio 21 d. įsakymu buvo patvirtintas ieškovės (Londono byloje atsakovė) pasižadėjimas nupirkti vaikui bilietą vaiko grįžimui į Lietuvą, grįžus į Lietuvą neišvežti vaiko iš šalies be tėvo sutikimo ar šeimos teismo leidimo, kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą su prašymu išduoti laikinus kelionės dokumentus, reikalingus atsakovei ir vaikui, gautus kelionės dokumentus nedelsiant perduoti ieškovo atstovui (nes ieškovė D. R. buvo pareiškusi, kad yra praradusi savo ir vaiko asmens dokumentus, todėl negali grįžti į Lietuvą). Londono teismo įsakymas patvirtina, kad būtent ieškovė elgėsi neteisėtai be atsakovo žinios laikydama vaiką J. K.. Grįžus ieškovei į Lietuvą atsakovas informavo advokatę SMS žinute, kad abu su ieškove planuoja atvykti pasirašyti skyrybų dokumentus. 2016 m. kovo 24 d. abu sutuoktiniai kartu atvyko į advokatės kontorą. Abu pateikė savo asmens dokumentų originalus, iš kurių advokatė padarė kopijas ir pridėjo prie santuokos nutraukimo bylos. Abu sutuoktiniai pasirašė su advokate N. P. 2016-03-24 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 16/65. Advokatė abiem sutuoktiniams pateikė parengtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymo teismui projektus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties projektas buvo papildytas pagal D. R. pageidavimą matytis su vaiku du vakarus per savaitę. Ieškove nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygos, kad nepilnametis vaikas po santuokos nutraukimo gyvena su tėvu A. R., sutartį pasirašė be jokių raginimų ar spaudimo. Atsakovas jokių ieškovės teisių dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravimo su vaiku neribojo. Konfliktas prasidėjo tik tuomet, kai abiem nepavykus atnaujinti santuokinio gyvenimo ieškovė buvo paprašyta išsikraustyti iš atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovė, siekdama savo tikslų nepagrįstai apkalba atsakovą, netgi apšmeižė ir pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtus neva atsakovo padarytus nusikaltimus. Į bylą ieškovės pateikti Vilniaus moterų namų Krizių centro surašyti pranešimai 2016-08-23 Nr. SPC-2016/25 ir 2016-09-13 Nr. SPC-2016/29 yra tendencingi, surašyti tik pagal ieškovės nurodymus, neištirti, iš anksto apkaltinantys atsakovą dėl smurtavimo. Papildomai į bylą pateikta to paties centro išduota 2016-10-17 pažyma Nr. SPC-2016/34, kad ieškovei buvo atliktas specializuotas psichologinis įvertinimas pagal ieškovės 2016-08-01 kreipimąsi į Specializuotą pagalbos centrą, tačiau jokių psichologo licencijų nepateikta. Vilniaus moterų namai yra asociacija, kuriai nesuteikta teisė be teismo nuteisti asmenį ar pripažinti jį smurtautoju, taip pažeminant asmens garbę ir orumą. Todėl su ieškiniu pateikti Vilniaus moterų namų raštai laikytini niekiniais. Ieškovė nuo 2015 m. lapkričio 20 d. savavališkai negrąžino vaiko į Lietuvą, nes pati gyveno Anglijoje, palikusi šeimą. Ieškovė teigia, kad tik ji mažametį prižiūrėjo ir rūpinosi nuo gimimo iki 2016 m. liepos mėnesio pabaigos, tačiau kita vertus, ieškovė nurodo, kad ji su vaiku gyveno ir dirbo Anglijoje. Kokį darbą dirbo ir kas dirbant ieškovei prižiūrėjo mažametį vaiką (1-1,5 metų amžiaus) atsakovui nėra žinoma. Iš susirašinėjimo Skype atsakovas mano, kad ieškovė jų mažametį vaiką palikdavo kitų asmenų priežiūrai (nežinia kokių), į vaikų ugdymo įstaigą nevedė. Ieškovė neturėjo savo namų, net prarado savo ir vaiko asmens dokumentus, sergančio vaiko nevedė pas gydytoją, todėl kalbėti apie tai, kad ieškovė vaiku labai rūpinosi, nėra pagrindo. Atsakovas neriboja jokių ieškovės teisių dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravimo su vaiku. Tuo tarpu pačios ieškovės elgesys, kai ji be vaiko tėvo sutikimo Anglijoje laikė vaiką ir jo negrąžino į Lietuvą nuo 2015-11-20, įrodo, kad ieškovė ir vėl gali elgtis neteisėtai, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, ieškovė vėl gali išvežti vaiką iš Lietuvos be tėvo sutikimo ir net paslėpti, kad atsakovas negalėtų matytis ir bendrauti su savo vaiku. Nežiūrint į tai, kad vaikas pakankamai ilgą laiką buvo atskirtas nuo tėvo, berniukas yra labai prisirišęs prie tėčio, yra linksmas ir guvus, turi galimybę bendrauti tiek su savo amžiaus vaikais vaikų darželyje, tiek su močiute (atsakovo mama), tiek ir su ieškove bei jos artimaisiais. Vaiką kas rytą žadina tėtis, aprengia ir paruošia eiti į darželį, rūpinasi visa vaiko buitimi. Tėtis kiekvieną vakarą kartu su vaiku skaito pasakas, užsiima žaidimais. Jei vaikas suserga, tėtis veža vaiką pas gydytoją Rudaminos ambulatorijoje, perka vaistus ir rūpinasi, kad vaikas juos išgertų laiku. Vaikas jau yra dviejų metų ir trijų mėnesių amžiaus, todėl ieškovės teiginiai, kad vaikas turėtų būti tik su ieškove, neatsiskirti nuo jos, yra nutolę nuo tikrovės, nes tokio amžiaus vaikui jau reikalingas bendravimas su bendraamžiais vaikais, lankymas ugdymo įstaigos, kad vaikas toliau ugdytųsi ir vystytųsi. Rūpinimasis vaiku yra abiejų tėvų pareiga, todėl vaiko liga ir kitokios problemos neturėtų būti naudojamos kovai prieš vieną iš tėvų. Atsakovo teikiama priežiūra vaikui užtikrina jam saugią ir ramią aplinką, todėl atitinka vaiko interesus. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute panaudos pagrindais ir už nuomą nemoka. Vaikas turi savo kambarį, kuriame ramiai ir saugiai gali miegoti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-09-akte Nr. G2-382 konstatuota, kad „<...> vaikui sudarytos tinkamos sąlygos, vaiko poreikiai patenkinti pagal jo amžių. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.“ Skirtingai nei teigia ieškovė, atsakovas vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei paaiškino, kad vaiką, kai jis dirba, prižiūri jo motina, vaiko senelė tik kai vaikas serga. 2016-09-01 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte konstatuota, kad vaiko gyvenimo pas atsakovą sanitarinės sąlygos, tvarka, namų apyvokos daiktai, patalynė, maistas atitinka reikalavimus, atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku ir jo priežiūra. Jokių pašalinių asmenų, nei gyvenančių, nei atvykusių į svečius, kaip nurodo, ieškovė, nebuvo nustatyta ir jų nėra. Tuo tarpu ieškovės buto nuomos sutartis sudaryta tik iki 2017‑07-31 (1 metams). Iš pateiktų buto nuotraukų matyti, kad vaiko lova stovi šalia mamos lovos (neaišku, ar pateiktos nuotraukos yra ieškovės išsinuomoto buto nuotraukos, nes nėra nurodyta, nei kada jos darytos, nei kokio objekto). Nuomos sutartyje nurodyta, kad „be atskiro raštiško nuomotojo sutikimo draudžiama registruoti gyvenamąją vietą šios sutarties pagrindu.“. Ieškovė nepateikė dokumento, įrodančio, kad yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuomojamo buto adresu. Ieškovė taip pat negalės deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos jos gyvenamuoju adresu, o tai reiškia, kad vaikas negalės būti prirašytas atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, gauti vietą darželyje ir t.t. Tuo tarpu E. R. gyvenamoji vieta yra deklaruota Atsakovo gyvenamojoje vietoje Gamyklos g. 50-9, Rudaminos k. Vilniaus r., todėl vaiko sveikata prižiūrima Rudaminos ambulatorijoje ir Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Rudaminoje. Nuo rugsėjo 5 d. vaikas lanko Rudaminos lopšelį-darželį. Rudaminos lopšelis darželis „Ąžuoliukas“ yra netoli atsakovo namų, todėl ryte vaiko nereikia anksti kelti ir vežti toli nuo namų. Sutartis su darželiu sudaryta 4 metams, todėl vaiko ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje pilnai užtikrintas. Atsakovas tarnauja Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenėje, darbe charakterizuojamas teigiamai, gauna nuolatines pajamas apie 720 Eur kas mėnesį, todėl turi visas sąlygas pasirūpinti labai mylimu savo sūnumi.

253.Ieškovė D. R. dublike nurodė, kad su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka, iš esmės rėmėsi patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad dėl Atsakovo netinkamo elgesio Ieškovės atžvilgiu tik po santuokos nutraukimo galėjo kreiptis specializuotos pagalbos į trečiuosius asmenis. Ieškovė 2016 m. sausio mėn. grįžusi su vaiku į Lietuvą įkalbėta Atsakovo, apsigyveno kartu su juo, Atsakovo mamos namuose. Netrukus, Ieškovės atžvilgiu fizinis, psichinis, ekonominis, seksualinis Atsakovo smurtas, žeminimas ir kontroliavimas buvo tęsiamas. S. A. išpuoliai galutinai palaužė Ieškovės valią atėmė galimybę realiai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes, ko pasėkoje minėta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėn. 1 dieną kreipėsi į Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centrą dėl kompleksinės pagalbos, teiktinos dėl ilgalaikio sisteminio - psichologinio, fizinio, seksualinio ir ekonominio Atsakovo smurto. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras, įvertinęs faktines aplinkybes, 2016 m. rugpjūčio mėn. 23 d. raštu Nr. SPC-2016/25 apie Ieškovės patirtą smurtą artimoje aplinkoje informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą Vilniaus miesto policijos komisariatą Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių. Paaiškėjus naujiems smurto faktams, Vilniaus miesto policijos komisariatas 2016 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centro pranešimu Nr. SPC-2016/28 apie Ieškovės patirtą smurtą buvo informuotas pakartotinai. Kaip ir pats Atsakovas nurodo atsiliepime į ieškinį, būtent tėvai, o ne artimieji giminaičiai, turėtų nuolat rūpintis vaiko priežiūra bei ugdymu, tačiau, kaip nurodė Ieškovė, jai yra žinomos aplinkybės, jog šalių nepilnamečiu vaiku dažnai rūpinasi Atsakovo tėvai. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jo savo motinos namuose gyvena būtent panaudos pagrindais, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar pasikeitus gyvenimo aplinkybėms Atsakovas su šalių nepilnamečiu sūnumi turės gyvenamąją būstą ir ar tokiu atveju Atsakovas turės galimybę rūpintis šalių sūnumi.

264.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos išreikšti Skyriaus nuomonės negali. Galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, Skyrius palaikys ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Mano, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir sukels tik konfliktus tarp šalių.A. R. su sūnumi turi atskirą kambarį.Buities ir gyvenimo sąlygos labai geros.

275.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje Bitininkų g. 4-32, Vilniuje. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. R., gim. 2014-08-22, bei pusseserės šeima gyvena 4 kambarių 120 kv.m. bute su visais patogumais. Būstas nuomojamas. Namuose tvarkinga, švaru, nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Nepilnametis E. R. lanko Rudaminos vaikų lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“. Skyriaus manymu, ieškovė turėtų pateikti teismui įrodymus, kad vaikui nesaugu gyventi pas tėvą ir netinkamai vykdoma tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

286.Teismo posėdžio metu ieškovė D. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos darbo grafikas yra slenkantis ir sudaryta galimybė jai esant su vaiku pasikeisti darbo grafiką. Ji dirba UAB „Kulverstukai“ kepėja-pardavėja, aptarnauja klientus ir jiems kepa maistą. Įmonė dirba visą parą, paprastai sakant kebabinė. Jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, tai yra direktorės raštas, kad ji sutinka nustatyti jai darbo grafika nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Ji gyvena Vilniuje, Bitininkų g. 4-32. Ten keturių kambarių butas per 2 aukštus. Ji gyvena pirmame aukšte, ten du kambariai. Kartu gyvena pusseserė ir jos sužadėtinis. Gauna 550,00 Eur pajamų per mėnesį. Nuoma kainuoja 400,00 Eur dalijant iš trijų, jos dalis 133 Eur, plius komunaliniai. Ji už komunalinius sumoka dar apie 50,00 Eur. Iš viso 170-180 Eur. Vaikui išlaikyti reikėtų apie 400,00 Eur per mėnesį. Tėvai ją aprūpina maistu. Vaikui ji mokėjo 175,00 Eur išlaikymui ir dar tiek pat skirdavo pati. Kai vaikas serga, jai yra uždrausta rūpintis vaiku. Vaikas yra nemaudomas, vaiko drabužiai purvini, nagai nekarpyti. Vaikui diagnozuotas pirštų deformacija, tačiau negydoma atsakovo. Taip praktiškai kiekvieną kartą kai pasiimą vaiką kas savaitę. Ji buvo išvaryta liepos 30 d. Nuo jos grįžimo iš Anglijos sausio 26 d. irgi buvo blogai viskas. Sprendimo neskundė, nes neturėjo jokios realios galimybės kam nors pasisakyti. Buvo sekamas jos telefonas, kompiuteriai. Atsakovas tikrindavo jos išklotines. Telefone buvo įrašęs programą klausyti pokalbiams. Įrodymų neturi. Bandė kreiptis pagalbos. Bėgo kovo 21 d. į policijos komisariatą, dar prieš pasirašant sutartį. Sakė padėkit man, nežinau ką daryti, stoviu su vaiku. Jai pasakė, kad kreipkitės į savo rajoną. Išėjusi iš to komisariato sutiko atsakovą. Jis kažkaip surado, kur ji yra. Prieš tai jis skambino ir ji pasakė, kad viskas išeina iš jo, nebegali daugiau. Kovo 18 d. buvo kviesta policija į namus. Kai važiavo pasirašyti sutarties, ji priešinosi. Jai pasakė, kad jei nevažiuos, tai daugiau gyvenime nepamatys vaiko. Atsakovas prie būtiniausių daiktų ir drabužių įsigijimo neprisidėjo. Kol gyveno pas atsakovą, vaiku rūpinosi tik ji 100 procentų. Atsakovas nesikeldavo vaiko nuraminti, prižiūrėti. Santuokos nutraukimą inicijavo atsakovas, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, jis bus garantuotas, jog ieškovė jo nepaliks, galės ja naudotis ir toliau. Dokumentams ruošti advokatą surado atsakovas. Ji nebuvo supažindinta su sutartimi. Jai tik buvo pasakyta data. Sutartį pasirašė advokatės Pakalkienės kontoroje. Advokatė jai nieko nepaaiškino, tik padavė lapus pasirašyti. Į teismo posėdį ji nebuvo kviečiama, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Jai antro egzemplioriaus neįteikė. Jį gavo tik išėjusi iš namų pati nuvykusi į teismą. Kreipėsi į krizių centrą rugpjūčio pradžioje, jie suruošė dokumentus ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą rugsėjį. Ėjo ir į Vaikių teisių skyrių. Ji tik norėjo ir darė viską, kad būtų su savo vaiku. Atsakovas drausdavo jai važiuoti pas jos tėvus, su jais bendrauti, po to kai jie su ja pasikalbėję iškvietė policiją. Atsakovas ir savo mamą visada žemindavo. Atsakovas riboja bendravimą su vaiku, kyla konfliktai. Paskutinį kartą vaikas pas ją nakvojo sausio pradžioje. Prašo nustatyti minimalų vaiko bendravimą su tėvų, nes bijo, kad vaikas nebūtų skriaudžiamas ir nustatinėjamas prieš ją. Vaikui 2 metai ir 5 mėnesiai. Jis dar vaikšto su sauskelnėmis. Darželio auklėtojos sako, kad dėl to atsiranda iššutimai ir jau reikia pereiti ant puoduko. Išmokino vaiką sėstis ant puoduko. Tačiau atsakovas dar mauna sauskelnes. Jei nepavyktų gauti valstybiniame darželyje vietos, tai vestų į privatų šalia jos namų. Kainuotų 150 Eur. Vaikas 2016 m. gruodžio 10-13 d. buvo paliktas pusseserei, pirmas kartas. Vaikas tuo metu sirgo. Apie tai, kad vaikas bus su kitais asmenimis atsakovo neinformavo. Kai vaikas būna su ja, tai ji gamina jam maistą. Nuomojame bute laiko katiną. Tyrimų dėl dermatito nuo katino nedarė. Katinas būna antrame aukšte kitų nuomininkų. Nuomos sutartis sudaryta 1 metų terminui.

297.Ieškovės atstovė adv. G. G. nurodė, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovei buvo grasinama smurtu, padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų. Ieškovei buvo apribotos galimybės pasitelkti trečiųjų asmenų pagalbą, tikslu apginti savo ir nepilnamečio sūnaus teises bei teisėtus interesus. Atsakovas palaužė ieškovės valią ginti jos interesus ir privertė ją pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, atitinkamai išsprendžiant klausimus dėl ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo. Dėl atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ko pasėkoje darytina išvada, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu yra linkęs smurtauti. Sutartis buvo pasirašyta neįgyvendinant sutarties laisvės principo, nes buvo pasirašyta atsakovo nuolatinio smurto ieškovės atžvilgiu įtakoje, todėl yra iš dalies pripažintina negaliojančia. Nesant apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas ir kitas asmuo (atsakovas) ieškovės reikalavo sudaryti sutartį: ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu ir iš to kylančiomis tiesinėmis pasekmėmis. Pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos yra aiškiai neatitinkančios šalių nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų. Ieškovė visuomet išimtinai rūpinosi šalių nepilnamečio vaiko augimu ir priežiūra. Atsakovas nežino būtinųjų šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei galimai piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimas su atsakovu pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi manytina, jog atsakovas tinkamai nesirūpina šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas susitikdamas su vaiku ieškovei perduoda prastus vaiko drabužius (arba per mažus, arba purvinus), dėl ko ieškovė kiekvieną kartą yra priversta šalių vaikui pirkti vis naujus drabužius. Atsakovas neužtikrina tinkamos šalių sūnaus higienos. Tik ieškovei yra žinomos aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimo ritmu, maitinimosi įpročiais, sveikatos būkle ir poreikiais, pomėgiais ir kt. Todėl esant silpnam atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšiui, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovo gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnaus auklėjimu bei priežiūra. Ieškovei yra žinomos aplinkybės, kad vaiku dažnai rūpinasi ne atsakovas, o kartu su atsakovu gyvenantys artimieji giminaičiai. Neabejotina, kad mažamečiui vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, tačiau spręstina, kad šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo nepilnamečio vaiko gyvenime, jį auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikšmę. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokio pobūdžio bylose teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, tačiau teismas negali neimti domėn šioje byloje nustatytinų aplinkybių, kad vaikui motina yra būtina, jos niekas negali pakeisti ir būtent motina suteikia vaikui saugumo jausmą. Atsakovas neužtikrina tinkamų sūnui augti ir vystytis buitinių sąlygų. Ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, vaikas turės atskirą kambarį, kurį ieškovė jau baigė įrengti pirmame buto aukšte, šalia jo kambario yra ieškovės kambarys – svetainė. Ieškovei neturint galimybės gauti vietos valstybiniame darželyje – lopšelyje, ieškovė yra pasiryžusi sūnų vesti į privatų darželį, pvz., Baltupių darželį, kur jam būtų užtikrinta tinkama priežiūra bei kuris būtų arti ieškovės gyvenamosios vietos. Be to, ieškovė, siekdama tinkamai pasirūpinti sūnumi, rengiasi laikyti egzaminą vairuotojo teisėms gauti, todėl galės sūnų bet kada nuvežti į ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigas. Ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamesnės nei atsakovo. Vertinant ieškovės ir atsakovo buities sąlygas, bei aplinkybę, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė gyvena kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose, atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Į šią aplinkybę reikia atsižvelgti ypač tuomet, kai nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų pagal kitas faktines aplinkybes vienodai atitiks jo interesus. Tarp atsakovo ir sūnaus nėra susiformavę stiprūs tarpusavio ryšiai. Vaiką nuo gimimo iki 2016 m. liepos mėn. pabaigos prižiūrėjo ir tuo rūpinosi tik ieškovė. Vaikas ypatingai skausmingai išgyvena išsiskyrimus su mama. Ieškovė turi didesnę rūpinimosi šalių nepilnamečiu vaiku patirtį. Atsakovo darbo grafikas negali užtikrinti tinkamos šalių nepilnamečio sūnaus priežiūros. Dėl vaiko perdavimo turi būti pasiakyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas. Prašo teismą nustatyti vaiko perdavimo ieškovei momentą.

308.Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dažnai yra provokuojamas, tačiau į vaiko ir tėvo interesus visiškai neatsižvelgiama. Buvo tarp jų kovo 18 d. šeimyninis barnis, bet seniai nurimęs, atvyko policiją, iškvietė ieškovės tėvai. Atvyko policija ir išvyko, nieko nebuvo, niekas pareiškimo nerašė. 21 dieną ieškovė pasakė, kad važiuoja į policiją. Ją paėmė iš stoties, kad jai nereikėtų važiuoti. Dėl sutarties, tai jie nuvyko pas advokatę, ji pateikė sutartį, ieškovė susipažino, bet jai nepatiko sąlyga, kad tik du savaitgaliai. Pareikalavo, kad būtų įrašyta dar du vakarai savaitėje. Buvo išspausdinti pakeitimai, pasirašė ir išvažiavo. Ieškovė turėjo nuo gruodžio iki sausio savo advokatę. Dėl skyrybų jam net buvo pateiktas el. paštu pasiūlymas, kai ieškovė dar buvo Anglijoje. Dokumentus advokatei suruošė jis ir ieškovė iš anksto. Sutarties pasirašymui ruošėsi mėnesį ar du. Į advokatę kreipėsi vasario mėnesį. Ieškovė,, kai buvo Anglijoje, ribojo jo bendravimą su vaiku. Jis skambindavo kiekvieną vakarą, tačiau iš jo buvo tiesiogiai tyčiojamasi, reikalaujam išsižadėti vaiko. Nuo rugpjūčio mėnesio, kai išvarė atsakovę, ji susirinko visus vaiko daiktus, įskaitant drabužius, nagų karpymo įrankius, net ausų krapštukus. Jis viską supirko iš naujo, vaiką prižiūrėjo. Stengiasi, kad vaikas nebūtų mėtomas iš vienų namų į kitus. Vaikas jau seniai pratinamas, kad nereikėtų sauskelnių. Vaikui nustatytas dermatitas, maudyti nebuvo galima, į lauką buvo išvežtas tik kartą. Tačiau atsakovė atvažiavo ir pasiėmė, nusivežė pas kitą gydytoją. Vaiko piršteliai lipa vienas ant kito. Nurodyta dėti tarp pirštelių vatą ar poroloną. Kai vaiką išbėrė, ieškovė jį pradėjo kaltinti. Neseniai išlindo, kad prieš atveždama vaiką jam, motina jį maitindavo šokoladu. Tai išsiaiškino gruodžio 20 d., kai buvo vaikų darželyje vaidinimas, kiekvienas vaikas gavo po dėžutę saldainių. Vaikas suvalgė saldainius ir išaiškėjo nuo ko jį beria. Tai patvirtino dietologas. Pasakė, kad vaikui ikimokyklinio amžiaus iš vis nerekomenduoja duoti saldumynų. Kad vaiko galva neplauta, tai netiesa, jis visada prižiūrimas. Jo (atsakovo) mama padeda prižiūrėti vaiką. Jo santykiai su mama labai geri. Ji nuveda vaiką beveik kiekvieną rytą į darželį. Po darželio pats pasiima vaiką. Po 2016-10-20 nustatyto vaiko kalbos raidos sulėtėjimo, pradėjo daugiau vaiką šnekinti, mokyti. Vaiką vedė pas logopedą vieną kartą. Pasakė, kad vaikui sulėtėjęs vaiko kalbos vystymasis, nes jis girdėjo ne vieną kalba per savo gyvenimą. Pastaruoju metu sūnus labai daug pradėjo šnekėti. Dėl dermatito vaikui skiriamas specialus tepaliukas ant užpakaliuko. Tepaliukas yra tepamas. Iš kur pas vaiką atsirado mėlynė, nežino. A. D., jau buvo įbrėžimas. Vaikas dažnai krenta, užsigauna, yra labai aktyvus. Prieš ieškovę psichologinio ar fizinio smurto nenaudojo. Darželyje buvo sulaukęs pastabų, kad vaikas vis dar su sauskelnėmis. Direktorė pasakė, kad spręsti šią problemą. Ieškovę po Anglijos priėmė, nes norėjo, kad vaikas būtų su abiem tėvais, stengėsi dėl vaiko. Su ieškove pas advokatę vyko vieną kartą, t.y. kai buvo pasirašyta sutartis. Aptarė su ieškove sąlygą, kad vaikas liks su juo. Tuo metu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Jos pajamos tuo metu buvo nulis. Turi pretenzijų ieškovei, kaip ji rūpinasi vaiku. Jo nuomone, ieškovei vaikas nerūpi, jai rūpi tik jos principai.

319.Atsakovo atstovė adv. N. P. nurodė, kad su ja abu pasirašė sutartis atstovavimui santuokos nutraukimo byloje. Sutartis buvo pateikta pasirašyti tą pačią dieną. Projektas buvo pakoreguotas pagal ieškovės pastabas dėl bendravimo tvarkos.

3210.Atsakovo atstovė adv. V. Č. nurodė, kad sutartis buvo teismo sprendimu patvirtinta. Jei norima kažkokias sąlygas keisti, tai reikia atnaujinti procesą toje byloje. Naujų aplinkybių nėra. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Turi būti įrodyta, kad vaiku rūpinamasi netinkamai ir kad vaikui jo dabartinė gyvenamoji vieta kelia grėsmę. Ieškovė praėjusio posėdžio metu paaiškino, kad jai neribojamas bendravimas su vaiku. Atsakovės darbovietės išduotas raštas rodo, kad būtų sutrumpintas darbo laikas, t.y. mažėtų jos pajamos. Pagal išsiaiškintas išlaidas, jai neliktų jokių pinigų. Ir šiuo metu ieškovė dirba naktinį darbą, kuris geriau apmokamas. Pakeistus į vien dieninį, gerokai sumažėtų jos pajamos. Tai visi argumentai dėl privataus darželio ar buto nuomos kelia abejones pagal byloje patiektus įrodymus. Pačios ieškovės teiginiai prieštarauja tam, kas surašyta. Konfliktas kovo 18 d. buvo tėvų iškviesta policija, t.y. tretieji asmenys žinojo ir galėjo būti prašoma pagalbos. Byloje nėra nei vieno tinkamo įrodymo, kad vaiku nėra tinkamai rūpinamasi. Traktuoti, kad vaikui susirgus, tėvai netinkamai rūpinasi vaiku, nėra logikos, tas pats su viena mėlyne. Pradėti ikiteisminiai tyrimai šiai dienai jau pradėti nutraukinėti. Vaiko bandymas slėpti nuo tėvo jau įrodytas byloje pateiktais įrodymais.

3311.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė J. Č. nurodė, kad bylos šalys yra žinomos, daug Skyriuje gauta jų pareiškimų. Pagrindinė problema ta, kad šalys nesutaria dėl vaiko auklėjimo, priežiūros. Skyriaus specialistai apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, bendravo su darželio auklėtoja. Skyrius mano, kad iki šiol nėra nustatyta jokio pažeidimo, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi savo vaiku. Tam, kad pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, svarbu nustatyti, kad vaikui yra daromas neigiamas poveikis, kad juo rūpinamasi neteisingai. Tokio informacijos Skyrius nenustatė. Mano, kad keisti vaiko gyvenamąją vietą mažamečiui vaikui šiuo atveju nėra pagrindo.

3412.L. M. R. (ją prašė apklausti ieškovė) nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013-07-01 iki tol, kol ieškovė išvažiavo į Anglija gyveno pas ją. Sūnus rūpinosi ieškove. Būdavo tarp jų konfliktų. Fizinio smurto niekada nenaudojo. Mano, kad santuoka nutraukta ieškovės iniciatyva, nes iš Anglijos paskambino advokatė ir pasakė, kad norima nutraukti santuoką. Sūnus su anūku gyvena pas ją. Atsakovas į darbą išeina apie be dvidešimt septynios. Ji daugumoje nuveda anūką iš ryto į darželį. Pasiima sūnus, tik kartais ji ypatingais atvejais. Anūkas jau po truputį atprato nuo sauskelnių, tik nakčiai uždeda. 2017 m. vasario mėnesį anūkas gyveno pas juos. Buvo susirgęs. Buvo susitarimas šalių Vaikų teisių skyriuje, kad pas kurį esant vaikas suserga, tas ir rūpinasi. Sergančio anūko niekada nevedė į darželį. Dėl anūko odos, tai gydo tepaliuku. Ant vaiko kūno yra tekę matyti mėlynių, tiesiog užsigauna kaip vaikas. Atsakovas sūnų jos priežiūrai vakarais palieka labai retai, tik kai reikia į parduotuvę nubėgti ar kas užlaiko darbe. Jos santykiai su sūnumi yra normalūs. Vaiko seneliui uždrausta ateiti, nes anksčiau jis piktnaudžiavo alkoholiu. Bet ir taip labai retai anksčiau užeidavo.

35Ieškinys atmestinas.

3613.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1749-855/2016 nutraukė tarp ieškovės D. R. ir A. R. sudarytą santuoką 2014-04-05 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu susitarė, jog nepilnamečio vaiko E. R., gim. 2014-08-22, a.k. ( - ), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su A. R.; 3.2. punktu D. R. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui E. R., gim. 2014-08-22, a.k. ( - ) - 175,00 Eur iki jo pilnametystės; šią sumą D. R. įsipareigoja pervesti į A. R. atsiskaitomąją sąskaitą nurodytą atskiru raštu už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15-tos dienos, o A. R. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti; 3.3. punktu susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: nepilnametis vaikas gyvena su tėvu A. R., o su mama D. R. leidžia 2 (du) savaitgalius per mėnesį, 2 (du) vakarus per savaitę, didžiąsias metų Šventes - pakaitomis, kas antri metai, atostogos - vienas mėnuo su tėvu vasarą arba per moksleivių atostogas, kaip susitariama; visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu.2016-04-14 šalims buvo išsiųstos sprendimo kopijos.Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016‑05‑17(duomenys LITEKO sistemoje).

37Susitarimas ginčo šalimis pasirašytas 2016-03-24.Teismui pateiktas 2017-03-25.Advokatei išsiųstas pranešimas,kad bus nagrinėjama byla rašytinio proceso tvarka 2016-04-04.Įsiteisėjo teismo sprendimas 2016-05-17(duomenys iš aukščiau minėtos bylos ir LITEKO sistemos).

38Dėl įrodinėjimo

3914.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR ( - ) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.

40Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

41Lietuvos A. T., formuodamas praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. ( - ) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

42Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

43LAT 2011-05-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2011 pateikė nuoseklų išaiškinimą apie rašytinius įrodymus ir jiems keliamus reikalavimus. ( - ) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai - teksto dalims, jų išdėstymui, turiniui ir kt. Tačiau laisva forma surašyti dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Juose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kilos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys. Informacija yra duomenys ar žinios, kitokios faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali būti nustatytos ir patikrintos atitikties tikrovei aspektu. Informacijos surinkimo subjektai turi būti nurodyti ir yra svarbūs, informacijos rinkimo subjektai identifikuojami nurodant jų asmens duomenis, kurie būtų pakankami jų identifikavimui - vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, pavadinimas ir kt. Pagal juos, esant būtinumui, gali būti tikrinama, ar informacija buvo rinkta teisėtai, ar informacija yra patikima, nes įrodymais negali būti duomenys, kurių kilmė ar šaltinis nežinomi. Kaip nurodo LAT minėtoje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl tokio raštiško teksto atitikties ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, turi įvertinti, ar yra esminių rašytinių komponentų išdėstymo dokumente tvarkos pažeidimų arba kitokių trūkumų. Asmuo, kuris remiasi rašytiniu įrodymu, turi pareigą pašalinti jame esančius trūkumus, todėl jam tenka pareiga teikti papildomus įrodymus, susijusius su rašytinio įrodymo trūkumų pašalinimu.

44CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (( - ) straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Kolegija pažymi, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

45Dėl rašytinių įrodymų

4615.Byloje pateiktas Vilniaus moterų namų 2016-08-23 pranešimas Nr. SPC-2016/25, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus rajono policijos komisariatui, Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodyta, kad 2016-08-01 su Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centru susisiekė D. R.. Jai yra teikiama specializuota kompleksinė pagalba - informavimas, konsultavimas, palaikymas - iš viso 5 konsultacijos. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog moteris ir jos mažametis sūnus (2-jų metų amžiaus) patiria ilgalaikį sisteminį - psichologinį, fizinį, seksualinį ir ekonominį - buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo A. R. smurtą. Nukentėjusiosios žodžiais, vyras nuo pat santykių pradžios naudojo psichologinį smurtą prieš ją, žemino, įžeidinėjo plūdo necenzūriniais žodžiais, kontroliavo kiekvieną jis žingsnį. Jos žodžiais, vyras draudė ir įvairiais būdais stengėsi apriboti galimybę bendrauti su giminaičiais bei artimaisiais. Pasak moters, vyras dažnai atimdavo jos telefoną, drausdavo jai lankytis pas draugus, tokiu būdu ją izoliuodamas. Vėliau prasidėjo taip pat ir fizinis smurtas. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog moteriai pastojus, buvęs sutuoktinis naudodamas smurtą vertė moterį nutraukti nėštumą grasindamas, jog neįvykdžius jo reikalavimo moteris vaiku rūpinsis viena. Moteriai atsisakius nutraukti pirmąjį savo nėštumą, vyras ir toliau naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš besilaukiančiąją. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog moteris taip pat patiria sutuoktinio ekonominį smurtą. Moters žodžiais, buvęs sutuoktinis draudė jai mokytis taip ribodamas moters galimybes siekti išsilavinimo, kas atvertų jai galimybes gauti geriau apmokamą darbą tokiu būdu didindamas moters ekonominę priklausomybę nuo smurtaujančio partnerio. Smurtautojas reikalavo ją dirbti bei prisidėti prie šeimos išlaikymo, tačiau moters gautą darbo užmokestį, grasindamas smurtu nusavindavo. Moteris žodžiais dėl vyro ekonominio smurto ji nekartą buvo priversta prašyti finansinės paramos iš tėvų bei kitų artimųjų, kadangi visomis šeimos pajamomis disponavo smurtautojas, kuris jas panaudodavo savo reikmėms, neskirdamas pakankamai lėšų net būtiniausiems moters ir vaiko poreikiams patenkinti. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog visą santuokos laikotarpį vyras prieš sutuoktinę naudojo seksualinį smurtą. 2016 metų birželio pabaigoje šeimai važiuojant automobiliu, kuomet mažametis poros sūnus miegojo ant galinės mašinos sėdynės, vyras reikalavo moters su juo turėti oralinį seksualinį aktą, versdamas moterį santykiauti jai nepriimtinu ir atgrasiu. Moteris griežtai atsisakė. Konsultacijos metu moteris išsakė, jog ji taip pat baiminosi ir dėl savo ir mažamečio sūnaus gyvybės, nes panašūs veiksmai automobilyje, važiuojančiame automagistralėje, potencialiai galėjo sukelti eismo įvykį. Moteriai atsisakius santykiauti iškeiptu būdu, vyras ją išmetė iš automobilio be jokių asmeninių daiktų, įskaitant telefoną, dėl ko ji negalėjo išsikviesti pagalbos, palikdamas šalikelėje, o pats nuvažiavo. Moters žodžiais, santuokos metu vyras nekartą vertė ją nusirengti bei turėti su juo lytinių santykių, nepaisant aiškiai išreikšto moters nesutikimo. Smurtautojas grasindavo, jog, moteriai atsisakius su juo turėti lytinių santykių, jis sužalos jos lytinius organus. Moteris norėdama nutraukti smurtinius santykius, apsaugoti save ir savo sūnų nuo sisteminio sutuoktinio ir vaiko tėvo smurto, 2015 metais išvyko dirbti į J. K.. Smurtautojas norėdamas susigrąžinti moterį kreipėsi į teismą reikalaudamas sugrąžinti vaiką į Lietuvą. Teismo sprendimu moteris buvo priversta su vaiku grįžti. Moters žodžiais, jai sugrįžus į Lietuvą, smurtautojas siekdamas palaužti moters valią įkalino ją namuose, atėmęs iš moters ryšio priemones, taip moteriai užkirsdamas kelią kreiptis bet kokios, įskaitant profesionalią teisinę, pagalbos. Tokiu būdu smurtautojas palaužė moters valią ginti savo interesus ir privertė ją pasirašyti moteriai nepalankią skyrybų sutartį, kurioje nurodoma, jog po skyrybų vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, o moteris įsipareigoja kas mėnesį mokėti 175 eurų išlaikymą vaikui. Pažymėta, jog prieš moteriai pasirašant dokumentus 2016-03-18 į moters namus buvo kviesta policija. Moters žodžiais, vyras naudodamas fizinį smurtą ir grasindamas mėgino moterį priversti nuvykti pas jo advokatę, pasirašyti skyrybų dokumentus. Įbauginta moteris skambino savo tėvams, tačiau smurtautojas atėmė iš jos telefoną, neleisdamas išsikviesti pagalbos. Moteriai galiausiai pavyko susisiekti su tėvais, kurie susirūpinę dėl dukters saugumo ir gyvybės, skambino bendrosios pagalbos telefonu 112 ir kvietė policiją. Moters žodžiais, atvykę policijos pareigūnai rado sukrėstą ir apsiverkusią moterį. Moteris įbauginta namuose vis dar esančio smurtautojo keršto nerašė pareiškimo, todėl pareigūnai, nesiėmę jokių veiksmų apsaugoti moterį, išvyko palikę ją vieną su smurtautoju. Išvykus policijos pareigūnams, smurtas toliau tęsėsi. Moters žodžiais sutuoktinis, atėmęs iš jos kompiuterį, trenkė jį ant žemės klausdamas, ką ji neva daranti, ar ji jau žudosi. Vėliau išvertė visus moters drabužius iš spintos vėl šaukė ant moters, jog tai jos darbas, reikalaudamas surinkti drabužius. Mano, jog tokie veiksmai laikytini sistemingu psichiniu smurtu prieš moterį bei jos terorizavimu, siekiant padaryti rimtą žalą moters psichinei sveikatai, palaužti jos valią ir priversti pasirašyti jai nepalankius ir jos bei jos mažamečio sūnaus interesams prieštaraujančius dokumentus. Pažymėta, jog po šio smurtinio epizodo, nesulaukus efektyvios pagalbos ir apsaugos iš Valstybės institucijų, moteris pasirašė skyrybų sutartį, todėl sūnus šiuo metu gyvena su smurtaujančiu tėvu ir jo šeima. Centras paprašė pagal kompetenciją imtis veiksmų, apsaugant D. R. ir jos sūnų nuo tolesnio smurto ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal įvardytus straipsnius.

47Išanalizavęs šį pranešimą ir pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus į bylą teismas daro išvadą,kad aukščiau minėtas pranešimo duomenys yra be jokių objektyvių įrodymų ir padarytos išvados tik iš ieškovės paaiškinimų,kas negali būti laikoma patikima informacija.Šiuo pranešimu,kaip įrodymu teismas remtis negali.Pažymėtina,kad pati ieškovė nenurodė,kad jos vaiko atžvilgiu būta smurtinių veiksmų iš atsakovo pusės.

4816.Vilniaus moterų namų 2016-09-13 pranešime Nr. SPC-2016/28, adresuotame Vilniaus rajono policijos komisariatui, nurodyta, kad toliau teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą, paaiškėjo nauji smurto faktai. 2016-08-28 jai lankant savo mažametį sūnų vyras naudodamas fizinį, psichologinį smurtą bei grasinimus, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, nustūmė moterį nuo laiptų, tuo sukeldamas grėsmę moters sveikatai ir gyvybei. Šis smurtinis išpuolis kilo tuomet, kai moteris norėjo užmigdyti savo mažametį sūnų, tačiau smurtautojas neleido to padaryti ir pareikalavo nedelsiant palikti jo namus, kur šiuo metu gyvena vaikas. Pasimatymų su vaiku metu moteris toliau patiria buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo smurtą. Dėl 2016-08-28 smurtinio epizodo moteris tą pačią dieną kreipėsi į ePolicija.lt. Moters žodžiais, 2016-08-30 ji nuvyko į policijos komisariatą dėl vyro smurto. Moteriai atvykus, ji pastebėjo, kad lauke sėdi jos vyras su sūnumi. Moters žiniomis smurtautojas negalėjo turėti tokios informacijos, nes jokiems tretiesiems asmenims ji nebuvo pranešusi apie savo ketinimus vykti į komisariatą. Moters žodžiais, jai kilo pagrįstų įtarimų, kad yra sekama smurtautojo. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad vyras nuolat jai grasina, sako, kad geriau čia jos nebūtų, dingtų, siūlo jai nušokti nuo tilto, moteris turi realų pagrindą manyti, jog sutuoktinis siekia jai įteigti savižudybės idėja, tai yra, privesti ją prie savižudybės, kas buvo minima ir 2016-08-23 surašytoje pažymoje. Moteris yra priversta gyventi nuolatinėje įtampoje, jaučiasi persekiojimą ir terorizuojama, naktimis yra beldžiama į jos duris, tokiu būdu bandant įbauginti ir atgrasyti nukentėjusiąją siekti įtvirtinti savo pilietines teises ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto. Smurtinio epizodo metu 2016 metų birželio pabaigoje, kuomet moteris buvo išmesta smurtautojo automagistralėje, atsisakius su juo seksualiai santykiauti važiuojančioje mašinoje, esant mažamečiam sūnui, ji ne tik patyrė realų pavojų savo gyvybei, bet taip pat ir buvo užpulta, pravažiuojančioje mašinoje, buvusių 2 vyrų, bandžiusių moterį jėga įsitempti į savo automobilį. Moteriai pavyko ištrūkti ir pabėgti, tačiau po šio epizodo ji jaučiasi kraštutinai nesaugi. Apie moters patirtą žalą liudija taip pat ir specializuoto psichologinio tyrimo rezultatai. Moteriai buvo atliktas specializuotas psichologinis įvertinimas - potrauminio streso sindromo išreikštumui nustatyti naudojant specialią metodiką Potrauminės diagnostikos skalė (Posttraumatic D. S. for DSM-5, trumpinys PDS-5). Nustatyta, jog moteriai būdingi labai stipriai išreikšti potrauminio streso sindromo (PTSS) bruožai, kurie galimai išsivystė dėl sisteminio fizinio, psichologinio, seksualinio sutuoktinio smurto prieš moterį. PTSS kriterijai yra: 1) Patirtas traumuojantis įvykis, kurio metu asmeniui grėsė kūno sužalojimas ar mirtis.; 2) Simptomai turi trukti bent keturias savaites po įvykio.; 3) Išgyvenimai paveikė svarbias asmeniui gyvenimo sritis, tokias kaip darbas, mokslas, socialiniai santykiai. Nustatyta, jog simptomai stipriai išreikšti visose metodikos matuojamose skalėse: pasikartojančių trauminių įvykių išgyvenimo, vengimo, neigiamų kognicijos ir nuotaikos pakitimų, padidėjusio dirglumo. Iš pasikartojančių trauminių įvykių išgyvenimo skalės stipriai išreikštai simptomai: nepageidaujami, slegiantys prisiminimai apie traumą, nemalonūs sapnai ar košmarai, susiję su trauma, trauminio įvykio išgyvenimas ar jausmai tarsi tai iš tikrųjų vyktų dar kartą; emocinio prislėgtumo jausmas, kai prisimenamas įvykis; fiziologinių reakcijų atsiradimas priminus trauminį įvykį. Iš vengimo skalės stipriausiai išreikšti simptomai - minčių ar jausmų, susijusių su trauminiu įvykiu vengimas; veiklų, situacijų ar vietų vengimas, kurios primena trauminį įvykį, ar po trauminio įvykio atrodo pavojingesnės; negalėjimas prisiminti svarbių trauminio įvykio detalių. Iš neigiamų kognicijų ir nuotaikos pakitimų skalės stipriausia išreikšti simptomai - požiūris į save, kitus ar pasaulį tapo negatyvesnis; savęs ir kitų kaltinimas dėl to, kas įvyko; intensyvių jausmų, tokių kaip baimė, siaubas, pyktis, kaltė, gėda išgyvenimas; susidomėjimo praradimas ar nutraukimas veiklų, kuriose anksčiau dalyvaudavo; jaučiasi nutolusi ar atitrūkusi nuo kitų; sunku patirti pozityvius jausmus, teigiamas emocijas. Iš padidėjęs dirglumas skalės stipriausiai išreikštai simptomai - padidėjęs dirglumas, budrumas, įsitempimas, nervingumas, greičiau išsigąsta; sunkiau susikaupia, susikoncentruoja; sunku užmigti ar miegoti. PTSS simptomų sunkumas remiantis PDS-5 skale skaičiuojamas remiantis surinktais balais nuo 0 iki 80. Pagal atliktą įvertinimą, surinktų balų skaičius yra 74, kuris rodo labai stipriai išreikštus PTSS simptomus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, mano, jog A. R. veiksmai kelia rimtą grėsmę D. R. gerovei, sveikatai ir gyvybei. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 167 str., pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. 2 dalį bei skirti D. R. adekvačias apsaugos priemones.

49Nors šiame pranešime rašoma,kad paaiškėjo nauji smurto faktai,bet tai negali būti faktinių aplinkybių konstatavimu,nes visa tai kas pareiškime surašyta yra tik iš suinteresuoto asmens-ieškovės žodžių,kurių patvirtinimo įrodančių duomenų ar įrodymų analize paremtų duomenų į bylą nėra pateikta nei pagal nors vieną nurodomą „smurto faktą“.Neigiamas požiūris į save negali būti faktinių aplinkybių įrodymu.Teismas negali vadovautis aukščiau minėtu pareiškimu,kaip objektyviu ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių įrodymu (( - ) str.).

5017.2016-09-02 VA VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41272-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalyje, dėl to, kad 2016-08-28 apie 12.00 val. gyvenamojo namo, ( - ), Rudaminos k., Vilniaus r. sav., laiptinėje buvęs sutuoktinis A. R. prieš D. R. naudojo fizinį smurtą. Papildomai ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal LR BK 150 straipsnio „Seksualinis priekabiavimas“ 1 dalį.

51Pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra atsakovo kaltės įrodymas dėl jo veiksmų ieškovės atžvilgiu.

5218.Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Vilniaus rajono VTAS skyriui 2016-09-19 pateikė informaciją, kad E. R. į darželio vaikų sąrašus įtrauktas nuo 2016-09-01. 2016‑09-12 (pirmadienį) E. slogavo, todėl buvo informuotas vaiko tėtis, kad į grupę vaikas nebus priimtas dėl slogos. Rugsėjo 13 d. vaikas su tėčiu lankėsi pas gydytoją. Rugsėjo 14 d. su gydytojo pažyma (sveikas, darželį lankyti gali) atvyko į darželį. Pažymėjo, kad vaikas dienos metu yra ramus, draugiškai elgiasi su kitais vaikais, dalinasi atsineštais žaislais. Dažniausiai žaidžia vienas. Kalba neaiškiai. Jau miega darželyje pietų miegą. Berniukas švarus, tvarkingas. Spintelėje turi atsarginių drabužėlių perrengimui. Er. į darželį atveda ir pasiima tėtis.

53Minėti duomenys nepatvirtina ieškovės argumentų,kad tėvas neprižiūri savo sūnaus.Priešingai,jie paneigia ieškovės teiginius,kad sūnų ji paima iš atsakovo netvarkingą,nešvarų,su nešvariais drabužiais,nesirūpina sveikata.

5419.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos socialinė darbuotoja 2016-09-01 aplankė ieškovą jo gyvenamojoje vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas su sūnumi gyvena daugiabučio tipo trijų kambarių 68 kv.m. bute su visais patogumais. Bute įrengti trys atskiri kambariai, virtuvė, koridorius, vonia, tualetas bei pagalbinė patalpa. Vanduo šildomas el. šildytuvu (boileris), yra elektra. Buto būklė – patenkinama. Butas yra ieškovo motinos M. R. nuosavybė. Ji gyvena kartu, turi atskirą kambarį. Apžiūrėjus buto aplinką pastebėta, kad jame nėra didelės prabangos, tačiau visi būtini baldai bei apyvokos daiktai vaiko bei suaugusių poreikiams tenkinti yra. Buto svetainėje leidžia laisvalaikį visi šeimos nariai, čia vaikui sudaryta galimybė žaisti. Berniuko miego zona yra įrengta pas tėtį miegamajame (apie 14 kv.m. kambarys). Miegamasis pakankamai tvarkingai įrengtas – sienos ištapetuotos, lubos dažytos, grindys laminuotos. Kambaryje yra pakankamai šviesu ir erdvu. Berniukas turi atskirą vaikišką lovytę, jo patalynė švari. Be to, vaiko kambaryje stovi spinta, kur sudėti jo drabužiai, nedidelė komoda, ant kurios stovi televizorius, minkšta ištiesiama sofa. Pastebėta, kad vaiko močiutė turi mažą šunelį, kuris laikomas namuose. Vaiko maitinimo sąlygos atitinka reikalavimus: maistas gaminamas virtuvėje, kur yra visi būtiniausi baldai ir indai. Apsilankymo dieną virtuvėje buvo apsitvarkyta. Tėvas parodė į lėkštę įpiltą vaikui sriubą, kurios berniukas iki pabaigos nesuvalgė. Atsakovas leido patikrinti šaldytuvo turinį. Buvo įsitikinta, kad vaikui yra aprūpintas reikalingas maistas. Apsilankymo dieną vaiko kūnelis ir drabužėliai buvo švarūs. A. R. parodė vonios patalpą, kuri atrodo gan tvarkingai. Šeima turi skalbimo mašiną. Vaikas maudosi tinkamai įrengtoje vonioje, turi priemones higienos priežiūrai. Apsilankymo metu buvo rasta ir ieškovė, atvykusi aplankyti vaiko. Buvo pastebimas konfliktas tarp jų. Pastebėta, kad vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų, jam reikalinga ir mama, ir tėtis. Atsakovas taip pat buvo aplankytas 2016-11-15 įvertinti įvykusius pokyčius. Pastebėta, kad tėvas nupirko sūnui naują šiuolaikišką vaikišką lovą-mašiną, naują pagalvę, kitą patalynę, drabužėlių bei žaislų.

55Minėtas patikrinimas patvirtino VTAS pateiktus duomenis ir paneigė ieškovės argumentus,kad jų vaikas atsakovo namuose nėra tinkamai prižiūrimas ir neturi tinkamų sąlygų gyvenimui.Tai,kad atsakovo motina turi nedidelį šunelį negali būti laikoma netinkama mažamečiui vaikui namų aplinkai aplinkybe,nes negalima įsivaizduoti,kad šuniukas namuose būtų ta aplinkybė,kuri gali parodyti netinkamą aplinką vaiko vystymuisi.

5620.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė 2016-12-15 lankėsi ieškovės D. R. gyvenamojoje vietoje Bitininkų g. 4-32, Vilniuje. Šiame bute ji gyvena kartu su pussesere E. J. ir jos draugu M. U.. Ieškovės kambaryje yra sofa-lova, kur miega jos sūnus, o ji miega salone ant išlankstomos sofos. Kambariai tvarkingi, yra visi reikiami baldai. Apsilankymo metu vaikas važinėjo vaikiška mašina, buvo laimingas ir tvarkingai aprengtas.

57Nurodomos aplinkybės patvirtina,kad motina siekia tinkamai rūpintis pas ją būnančiu sūnumi.

5821.2016-08-28 ieškovė per ePolicija.lt elektroninę paslaugų sistemą pateikė pranešimą, kad 2016-08-28 12.00 val. jai nuvykus į M. R. namus, kur gyvena ieškovas, atvežė jam sūnų. Pažymėjo, kad ieškovas sukėlė konfliktinę situaciją vaiko akivaizdoje ir prašė ją palikti namus, grasindamas, kad iškvies policiją, kuri pasak jo ją išmes. Buto savininkė neprieštaravo, kad ji liktų. Tada atsakovas paėmė ieškovės asmeninius daiktus: rankinuką, telefoną, piniginę ir kt., juos išmetė į laiptinę, o jai einant jų pasiimti, jėga stūmė ją lauk, taip sukeldamas pavojų jos gyvybei, nes vos nesusirideno laiptais žemyn iš trečio aukšto.

59Pranešimas pateiktas iš suinteresuoto asmens žodžių.Jų patikimumo įvertinti teismas negali.

6022. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2016‑11-09 nutarimu nutraukė dalyje ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41727-16, pradėtą dėl to, kad D, R. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, ieškovas A. R. grįžęs naktį namo, prieš jos, kuri buvo 7 mėnesį nėščia, valią, nustūmė ją nuo lovos ant grindų, pagriebęs už plaukų privertė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, nenustačius nuskalstamos veikos dalyje pagal LR BK 150 str. 1 d.požymių.

61Šiuo ikiteisminiu tyrimu teismas negali remtis,kaip aplinkybe,kad prieš ieškovę visą laiką buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas.

6223.Ieškovė D. R. dirba UAB „Kulverstukai“ pardavėjos-kepėjos pareigose, jos darbo užmokestis jau atskaičius privalomus mokesčius sudaro apie 550,00 Eur per mėnesį. Darbdavio charakterizuojama teigiamai, per visą darbo laikotarpį neturėjo jokių darbinių nuobaudų ir įspėjimų, buvo skatinta. UAB „Kulverstukai“ pateikė teismui pranešimą, kad esant poreikiui D. R. bus sudarytos galimybės dirbti tik darbo dienomis nuo 9 val. iki 16 val., taip pat bus suteikta galimybė užtikrinti sūnaus priežiūrą ir darbo valandomis.

63Ieškovė nurodė,kad jos darbo pobūdis yra toks,kad ji dirba „slenkamuoju“ darbo grafiku,kas reiškia,kad ji privalo dirbti ir vakarais ir dienomis pamainomis,priklausomai nuo realaus sudaryto iš anksto grafiko ir nebūtinai 5 dienas per savaitę.Tokiu būdu sumažėjus darbo valandoms ir teikiant prioritetą darbuotojai dirbti išimtinai patogiu laiku,nebus paliekamas tas pats atlyginimas,o jis būtų,logiškai mąstant, mažinamas.

6424.Ieškovė nuomojasi butą Bitininkų g. 4-32, Vilniuje, kartu su savo pussesere ir pusseserės draugas. Sutarties terminas 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2016-12-03, nuomos mokestis 430 Eur.

6525.Atsakovas A. R. tarnauja Lietuvos kariuomenėje, jo pajamos yra apie 721,94 Eur per mėnesi jau atskaičius privalomus mokėti mokesčius („į rankas“), būrio vado charakterizuojamas teigiamai.

66Byloje gauti duomenys, kad atsakovas 2016 metais vyko į dvi komandiruotes: 2016-05-16 – 2016-05-26 į Lurdą (Prancūzija) ir 2016-07-23 – 2016-08-01 į Lenkiją. 2017 m. atsakovo neplanuojama siųsti į komandiruotes.

6726.Šalių nepilnametis vaikas E. R. lanko Rudaminos vaikų lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“. Atsakovas su darželiu 2016-08-31 sudarė sutartį Nr. M-20, galiosiančią 4 metus nuo jos pasirašymo dienos iki vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo programą. E. R. nustatyta toliaregystė.

68Sudarytos vaiko gyvenimo sąlygos ir vaiko ugdymo tolesnė perspektyva pas atsakovą yra ne tik tinkama,bet ir užtikrinta materialine prasme,o taip pat ilgametė vaiko ugdymo sąlyga toje pačioje nuolatinėje vietoje ir aplinkoje.

69Ieškovė neturi nuolatinės ilgametės gyvenamosios vietos.Jos pajamos ateityje jai dirbant trumpesnę darbo dieną, jei vaikas imtų gyventi pas ją nuolat, sumažėtų.Ieškovė negali be registracijos užtikrinti vaiko nuolatinio ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje-lopšelyje-darželyje.Jeigu ieškovei tektų vesti vaiką į privatų darželį,tai jos pajamų neužtektų tinkamai išlaikyti save ir vaiką(150 eur-minimalus darželio mokestis,ką ji pati nurodo ieškinyje + 430:3=143eur-minimali suma už nuomą + komunaliniai mokesčiai,kurie minimaliai sudaro 50 eur + 200 eur- minimalus išlaikymas vaikui iš jos pusės,ką ji pati nurodo ieškinyje=543 eur).Įrodymų byloje nėra,kad ieškovei maistą teikia tėvai.

70Teismas turi pagrindą konstatuoti,kad net ir po to,kai ieškovė inicijavo ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu,jis toliau nedarė kliūčių ieškovei matytis su vaiku pagal sprendimu nustatytą tvarką.Vaikas dėl savo amžiaus negali išsakyti savo nuomonės su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.

71Dėl smurto panaudojimo sutarčiai sudaryti pagrįstumo

7227.Ieškovė ginčo pasirašytą dvišalę sutartį ginčija nurodydama, kad atsakovas naudojo ieškovei psichologinį spaudimą prieš pasirašant sutartį, smurto ir realaus grasinimo jos atžvilgiu įtakoje, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą,akivaizdžiai nenaudingomis mažamečiam vaikui ir ieškovei sąlygomis.Atsakovas prieš ieškovę sistemingai smurtavo fiziškai, ekonomiškai, seksualiai, psichologiškai (CK 1. 91 straipsnio 1 dalis ).

73Teismas pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė santuokos nutraukim sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu pareiškė teisme po 7 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Tuo atveju kai sutartis neatitinka tikrosios ją pasirašusios šalies valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsiant jį ginčyti po surašymo,ypač,kai ši sutartis įsiteisėja daugiau,kaip po mėnesio nuo jos pasirašymo dienos.Ieškovės apsisprendimas ginčyti sutartį tik po to,kai ginčo šalys susipyko taip,kad jos nebegyvena kartu,leidžia abejoti buvus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl buvusių psichologinio poveikio sudaryti sutartį prieš ieškovės valią buvimo.Jokių savo nurodomų argumentų pagrindimo įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.Advokatė,surašiusi sutartį,paneigė ieškovės paaiškinimus,kad ji nesuprato ką pasirašo.

74Teismas pažymi,kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinami ir neteisėti prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreipti veiksmai, kurie duoda pagrindo manyti, kad gali būti padaryta žala šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ G. Z. IĮ v. UAB ,,Statela“, bylos Nr. 3K-3-281/2011). Teismas, vertindama ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jai neva daromo grasinimo atsižvelgia į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį, tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir pažymi, kad pagal ieškovės nurodomas faktines aplinkybes ji ėmėsi aktyvių veiksmų tik tada,kai išėjo gyventi atskirai,kas logiškai nesuprantama.Iki sutarties pasirašymo ir po sutarties pasirašymo, ir iki sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpiu,kas teismui akivaizdu,kad ieškovė esant realiai jos nurodomai situacijai galėtų imtis protingų bei apsvarstytų priemonių savo interesų apsaugai užtikrinti, tačiau to nedarė.Todėl tokia įvykių seka leidžia daryti išvadą,kai nėra tai ką nurodo ieškovė patvirtinančių įrodymų,kad ieškovė neįrodė buvus grasinimus jos atžvilgiu iš atsakovo,kad ji pasirašytų sutartį.

75Taip pat nėra jokio pagrindo manyti,kad ieškovė negalėjo apskųsti savarankiškai ar su advokato pagalba teismo sprendimo per 30 dienų nuo jo surašymo dienos.Be to ta aplinkybė,kad ieškovė negalėjo pasiskambinti dėl pagalbos,kad ji buvo įkalinta atsakovo namuose,logiškai nepaaiškinama ir prieštarauja pačios ieškovės išdėstytoms aplinkybėms,kai ji nurodo,kad išvažiuodavo iš namų,kad ji skambino savo tėvams,kurie išvietė policiją ir t.t..Šios visos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ji buvo priversta sudaryti sutartį prieš savo valią ir kad kito pasirinkimo ji neturėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas vertina, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą santuokos nutraukimo sutartį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

76Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

7728.Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.).

78CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

79Aptardamas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos A. T. praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos A. T. 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

80Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. V. teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau –LR CK) 3.192–3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. LR CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (LR CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą,jeigu jis tą norą gali išreikšti (LR CK 3.174straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko gebančio pareikšti savo nuomonę norus, ir kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama priimant sprendimą jo pareikštam norui. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, įvertinti visumą įrodymų.

81Teismo vertinimu, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių, poreikius, susiklosčiusias faktines aplinkybes.Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas netinkamai prižiūri ir auklėja jų bendrą vaiką(18,19 p.).To ieškovė neįrodė.

82Taip pat teismas vertina priešingai negu ieškovė nurodo tą aplinkybę,kad vaiku tėvui neesant rūpinasi močiutė.Tai artimas vaikui žmogus,kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku gyvenimiškoje situacijoje,kai tėvo tuo metu nėra šalia.Ieškovės situacija yra priešinga.Ji neturi tokio žmogaus,kuris būtų suinteresuotas prižiūrėti vaiką jei nėra motinos šalia.Ieškovės argumentas,kad ji gyvena su pussesere, kuri yra nėščia ir kuri galėtų prižiūrėti vaiką yra nevertintinas,kaip teigiamas,nes jauna mama teiks prioritetą rūpintis savo vaiku,o ne savo pusseserės vaiku,kas pakankamai logiška.

83Pažymėtina, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

84Ieškovė neįrodė,kad vaiko gyvenamoji vieta yra nesaugi.Byloje išvadą teikianti institucija padarė išvadą,kad vaiko gyvenimo sąlygos yra geros.Vaikas artimiausius keturis metus turės nuolatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą.Atsakovas materialiai apsirūpinęs ir gali sudaryti realias materialines sąlygas normaliam vaiko išlaikymui ir vystymuisi.Jeigu nebus keičiama vaiko nuolatinės gyvenamoji vieta,bus užtikrinta esminė vaiko interesus atitinkanti aplinkybė – vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumas, tuo pačiu įvertinus laikotarpį, kurį vaikas gyvena po to,kai jis grįžo į Lietuvą iš Anglijos, jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą bei susiformavusius pastovius emocinius ryšius su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad vaiko poreikiai nėra tenkinami, yra paneigta rašytiniais įrodymais dėl atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime, gydyme, taip pat Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis ir raštais dėl ieškovė buities ir gyvenimo sąlygų, kurios pripažintos tinkamomis(4,11 p.).Taip pat paminėtina,kad vaikui yra užtikrinama teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su ieškove pagal sutartyje numatytą tvarką.Ieškovės ieškinyje išdėstyta pozicija pakeisti vaiko gyvenamąją vietą net kai jos materialinė padėtis būtų blogesnė už esamą šiai dienai,kai ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos(23,26 p.), įrodo tą aplinkybę, kad ieškovė tokioje situacijoje elgiasi savanaudiškai, neatsižvelgdami į vaiko interesus. Pažymėtina, kad byloje įrodyta suaugusiųjų konfliktinė situacija vaiko akivaizdoje akivaizdžiai paveikia vaiką, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys yra priešiškai nusiteikusios,ieškovė yra nelinkusi bendradarbiauti ar abipusių nuolaidų būdu spręsti susidariusią konfliktinę situaciją vien tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Byloje ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas vaiko interesais pakeisti jo nustatytą gyvenamąją vietą, todėl tenkinti šio ieškinio reikalavimo nėra teisinio pagrindo.

85Teismas pažymi, kad atsakovas turi galimybes ir gali užtikrinti nepilnamečiam sūnui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl teismo manymu ta aplinkybė, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui su juo gyventi šiai dienai, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nenustatyta, jog vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų jo interesams.

86Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad galimų logopedinių problemų pas vaiką buvimas,esama pirštų deformacija turėtų įtakoti ieškovui palankaus sprendimo priėmimą. Priešingai šios aplinkybės, kad vaikui yra teikiama medicininė pagalba, kaip tik patvirtina, kad atsakovas atsižvelgia į esančias problemas ieško jų sprendimo būdų, rūpinasi vaiku.

87Teismas atkreipia šalių dėmesį,kad įtampą bendravime, nesaugumo, nestabilumo jausmą gali sukelti būtent tėvų ginčai, konfliktai dėl bendravimo su vaiku, todėl rūpinantis vaiko psichinės būklės stabilumu, kaip minėta, abu tėvai turėtų vengti ginčų ir konfliktų, tuo labiau vaiko akivaizdoje. Be to teismo vertinimu dėl kilusių pasekmių vaiko atžvilgiu yra atsakingi abu tėvai, nes tikėtina, kad pats faktas, kad tarp tėvų nutraukta santuoka ir tėvai gyvena atskirai yra pagrindas spręsti, neigiamai įtakoja jų nepilnamečio vaiko emocinę būseną.

88Teismas mato,kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra geras,abu tėvai pakankamai kompetentingi rūpintis vaiku, tačiau tėtis gali labiau atliepti dabartinius (ir būsimus) savo vaiko socialinės ir pažinimo raidos poreikius.

89Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamante ir Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir motinos polinkis neleisti tėvui bendrauti su vaiku, taip pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgus į geriausių vaiko interesų paisymo aspektą, nuspręsta, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą. (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014.) Trukdymas bendrauti su vaiku ir jį auklėti turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Tokie įrodymai patvirtina, kad viena šalis įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Todėl ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti naują vaiko ir tėvo bendravimo tvarką tik pavirtina aukščiau minėtą praktiką,kaip argumentą atmesti ieškovės reikalavimą,kadangi ji prašo tėvui sudaryti blogesnes mątymosi su vaiku sąlygas negu ji pati turi šiuo metu.Teismas daro išvadą,kad ieškovė nenori užtikrinti vaiko interesus geriausia apimtimi,o veikia išimtinai savo asmeninio intereso skatinama.

90Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

9129.Ieškovė D. R. bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 367,85 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį, 400,00 Eur už ieškinio parengimą, 210,00 Eur už atskirojo skundo parengimą, 21,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą(kuris buvo atmestas)484,00 Eur už dubliko parengimą, 121,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 181,50 Eur už teisines konsultacijas, 314,60 Eur už susipažinimą su teismo liudijimais, prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, dokumentų analizę, atstovavimą ir pasirengimą atstovauti teismo posėdyje, 605,00 Eur už baigiamųjų kalbų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme.

92Atsakovas A. R. byloje patyrė 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

93Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui šalys neteikė.

94Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovui(CPK 88,93 str.).

95Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 93,178,185,259-269,270 straipsniais, teismas

Nutarė

96ieškinį atmesti.

97Priteisti iš ieškovės D. R. (a.k( - ) 400 eur(keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R. (a.k( - )

98Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Daivai Šuopienei,... 3. dalyvaujant ieškovei D. R., jos... 4. atsakovui A. R., jo atstovėms adv. 5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 7. ieškovė D. R. kreipėsi į... 8. 1. Panaikinti dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-14-14 sprendimą... 9. 1.1. Pripažinti negaliojančiomis 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo... 10. 1.2. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., a.k. 11. 1.3. Nustatyti atsakovo A. R., a.k. (... 12. 1.4. Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. 13. 2. Priteisti ieškovės D. R. naudai iš atsakovo 14. Alternatyvūs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai:... 15. 1. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 16. 2. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 17. 3. Pakeisti 2016-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 18. 4. Priteisti ieškovės D. R. naudai iš atsakovo 19. 1.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo... 20. Kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas, kuriuo šalių... 21. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktas yra keistinas,... 22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2. 23. Teismui nenustačius pagrindų tarp šalių pasirašytos sutarties dėl... 24. 2.Atsakovas A. R. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu... 25. 3. 26. 4.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius... 27. 5.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 28. 6.Teismo posėdžio metu ieškovė 29. 30. 8.Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 31. 9.Atsakovo atstovė adv. 32. 10.Atsakovo atstovė adv. 33. 11.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos... 34. 12.L. 35. Ieškinys atmestinas.... 36. 13.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės... 37. Susitarimas ginčo šalimis pasirašytas 2016-03-24.Teismui pateiktas... 38. Dėl įrodinėjimo... 39. 14.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose... 40. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 41. Lietuvos A. T., formuodamas praktiką ne kartą yra... 42. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 43. LAT 2011-05-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2011 pateikė nuoseklų... 44. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi... 45. Dėl rašytinių įrodymų... 46. 15.Byloje pateiktas Vilniaus moterų namų 2016-08-23 pranešimas Nr.... 47. Išanalizavęs šį pranešimą ir pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus... 48. 16.Vilniaus moterų namų 2016-09-13 pranešime Nr. SPC-2016/28, adresuotame... 49. Nors šiame pranešime rašoma,kad paaiškėjo nauji smurto faktai,bet tai... 50. 17.2016-09-02 VA VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos... 51. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra atsakovo kaltės įrodymas dėl jo... 52. 18.Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Vilniaus rajono VTAS... 53. Minėti duomenys nepatvirtina ieškovės argumentų,kad tėvas neprižiūri... 54. 19.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos... 55. Minėtas patikrinimas patvirtino VTAS pateiktus duomenis ir paneigė ieškovės... 56. 20.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo... 57. Nurodomos aplinkybės patvirtina,kad motina siekia tinkamai rūpintis pas ją... 58. 21.2016-08-28 ieškovė per ePolicija.lt elektroninę paslaugų sistemą... 59. Pranešimas pateiktas iš suinteresuoto asmens žodžių.Jų patikimumo... 60. 22. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 61. Šiuo ikiteisminiu tyrimu teismas negali remtis,kaip aplinkybe,kad prieš... 62. 23.Ieškovė... 63. Ieškovė nurodė,kad jos darbo pobūdis yra toks,kad ji dirba... 64. 24.Ieškovė... 65. 25.Atsakovas A. R. tarnauja Lietuvos kariuomenėje, jo... 66. Byloje gauti duomenys, kad atsakovas 2016 metais vyko į dvi komandiruotes:... 67. 26.Šalių nepilnametis vaikas E. R. lanko Rudaminos... 68. Sudarytos vaiko gyvenimo sąlygos ir vaiko ugdymo tolesnė perspektyva pas... 69. Ieškovė neturi nuolatinės ilgametės gyvenamosios vietos.Jos pajamos... 70. Teismas turi pagrindą konstatuoti,kad net ir po to,kai ieškovė inicijavo... 71. Dėl smurto panaudojimo sutarčiai sudaryti pagrįstumo... 72. 27.Ieškovė... 73. Teismas pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti... 74. Teismas pažymi,kad CK 75. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti,kad ieškovė negalėjo apskųsti... 76. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo... 77. 28.Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir... 78. CK 79. Aptardamas CK 80. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių,... 82. Taip pat teismas vertina priešingai negu ieškovė nurodo tą aplinkybę,kad... 83. Pažymėtina, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu... 84. Ieškovė neįrodė,kad vaiko gyvenamoji vieta yra nesaugi.Byloje išvadą... 85. Teismas pažymi, kad atsakovas turi galimybes ir gali užtikrinti... 86. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad galimų logopedinių problemų... 87. Teismas atkreipia šalių dėmesį,kad įtampą bendravime, nesaugumo,... 88. Teismas mato,kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra geras,abu tėvai pakankamai... 89. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmens didesnis... 90. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.... 91. 29.Ieškovė... 92. Atsakovas A. R. byloje patyrė 400,00 Eur teisinių... 93. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui šalys neteikė.... 94. Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės... 95. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK... 96. ieškinį atmesti.... 97. Priteisti iš ieškovės D. R. (a.k(... 98. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...