Byla 2A-715-603/2015
Dėl pažeistų akcininko teisių gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų atsakovo R. B. ir ieškovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ (toliau tekste sutrumpintai - EG) ir uždarajai akcinei bendrovei „GROUP EUROPA INVESTMENT“ (toliau tekste sutrumpintai – GEI) dėl pažeistų akcininko teisių gynimo,

Nustatė

2ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo R. B. įgaliojimai eiti atsakovų EG ir GEI vadovo pareigas pasibaigė 2013 m. balandžio 29 d. ir nušalinti atsakovą R. B. iš atsakovų EG ir GEI faktinio vadovo pareigų bei paskirti bendrovių administratorių iki bendrovėse bus paskirti vadovai; 2) teismo sprendimu sušaukti atsakovų EG ir GEI neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus; 3) nustatyti, kad kandidatus į atsakovų EG ir GEI vadovus privalo atrinkti administratorius laikantis nustatytų reikalavimų.

3Nurodė, jog ieškovui ir atsakovui R. B. priklauso po 50 procentų EG ir GEI akcijų. Pagal bendrovių įstatų 5.1.2 punktus, bendrovių vadovai renkami vienerių metų terminui ir jiems pasibaigus eiliniame akcininkų susirinkime įgaliojimai pratęsiami arba nepratęsiami sekantiems metams. Kadangi atsakovas R. B. darė žalą įmonėms savo veiksmais, todėl jo įgaliojimai nebuvo pratęsti ir baigėsi 2013 m. balandžio 29 d. jų nepratęsus per akcininkų susirinkimą. Atsakovas veikia prieš bendrovių interesus, visą įmonių veiklą ir pajamas perkėlė į su juo galimai susijusią bendrovę UAB „Aderas“, tuo galimai siekdamas sužlugdyti EG ir GEI. Bendrovėse, esant lygiam akcijų kiekiui (po 50 procentų), susidarė „aklavietės situacija“, kuri gali būti išspręsta teismo sprendimu sušaukiant akcininkų susirinkimus ir sprendžiant dėl vadovų paskyrimo, kurį parinktų administratorius.

4Atsakovas R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

5Ieškovas galimai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia perimti bendrovės valdymą. Savo turiniu ieškinys yra dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškia. Pagal įstatus vadovas renkamas metams ir jo įgaliojimų pratęsimo ir panaikinimo klausimas turi būti sprendžiamas akcininkų sprendimu, tačiau atsakovas nebuvo akcininkų sprendimu atšauktas iš vadovo pareigų, todėl teisėtai ir pagrįstai eina vadovo pareigas. Pagal teismų praktiką, nesant valdymo organų bendrovės negalėtų veikti, įgyti teisių ir pareigų, todėl iki išrenkamas naujas vadovas, ankstesnis vadovas privalo eiti pareigas. Bendrovėje GEI 2011 metais atsakovo įgalinimai nebuvo pratęsti, tačiau atsakovas šias pareigas ėjo. Atsakovo R. B. veiksmus lėmė ieškovo veikimas prieš bendrovę, nes ieškovas perleido reikalavimo teises į bendrovę ir reikalavimo teises perėmęs asmuo pradėjo išieškojimą iš bendrovių. Atsakovas R. B. neatliko neteisėtų veiksmų, neveikė prieš bendrovių interesus, veiklos perkėlimas į UAB „Aderas“ yra naudingas bendrovėms, todėl nepagrįstai yra kaltinamas neteisėtais ir žalingais bendrovėms veiksmais. Atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme dėl priverstinio akcijų pardavimo.

6Ieškovas pateikė dubliką, kuriame iš esmės pakartojo savo teiginius, nurodytus ieškinyje. Prašė nestabdyti bylos nagrinėjimo, nes kita byla neturės prejudicinio ryšio ir užvilkins šios bylos nagrinėjimą.

7Atsakovas R. B. pateikė tripliką, kuriame iš esmės pakartojo savo teiginius, nurodytus atsiliepime, bei nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nesutinka su prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes apygardos teisme byla bus išnagrinėta atsakovo naudai ir reikalavimai šioje byloje nebegalės būti tenkinami.

8Atsakovas GEI pateikė tripliką, kuriame prašė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl vadovo nušalinimo, nes vadovo įgaliojimų terminas yra pasibaigęs. Prašė atmesti reikalavimus dėl akcininkų sušaukimo ir vadovų parinkimo, nes akcininkai gali patys pasiūlyti ir pasirinkti norimus vadovus ir ši jų teisė neturėtų būti perkelta administratoriui. Teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį pilnai, nes tai gali būti tinkamas konfliktinės situacijos sureguliavimo būdas.

9Atsakovas EG pateikė tripliką, kuriame pateikė analogiškus prašymus ir argumentus, kaip ir atsakovas GEI.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo R. B. įgaliojimai eiti UAB „Europa Group“ ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ vadovų pareigas pasibaigė 2013 m. balandžio 29 d. ir nušalino atsakovą R. B. nuo UAB „Europa Group“ ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ vadovo pareigų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia faktiniu pagrindu, jog yra pasibaigę vadovų skyrimo terminai, todėl atsakovas R. B. nebegali eiti bendrovių vadovų pareigų, tačiau kiti byloje esantys įrodymai ir nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su galimai netinkamu vadovų pareigų atlikimu, nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, dėl įrodymų ir aplinkybių, susijusių su netinkamu bendrovių valdymu, plačiai neanalizavo ir nepasisakė. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo pirmasis reikalavimas susijęs su vadovo veiklos termino galimu pasibaigimu ir jo pasekmėmis, o savo turiniu ieškovo pirmojo reikalavimo antroji dalis, antrasis ir trečiasis reikalavimai skirti teismo valiniu sprendimu išspręsti vadovo parinkimo ir pateikimo akcininkams balsuoti klausimus, t. y. yra susiję su esamos situacijos galimu sprendimu. Teismas nustatė, kad esminis ginčas kyla dėl atsakovų EG ir GEI įstatų 5.1.2 punkto („bendrovės vadovas – direktorius. Bendrovės vadovas yra renkamas vieneriems metams. Pasibaigus finansiniams metams eilinio akcininkų susirinkimo metu yra svarstoma vadovo praėjusių metų veiklos ataskaita ir akcininkai sprendžia, ar pratęsti bendrovės vadovo įgaliojimus kitiems metams, ar ne“), aiškinimo ir taikymo. Teismas sprendė, kad įstatų 5.1.2 punktas nustato terminuotą bendrovės vadovo įgaliojimų vienerių metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo vieno eilinio akcininkų susirinkimo, įvykusio po finansinių metų pabaigos, iki kito eilinio akcininkų susirinkimo, įvykusio po sekančių finansinių metų pabaigos, bei sprendimas dėl vadovo įgalinimų pratęsimo sprendžiamas po vadovo veiklos ataskaitos svarstymo, tačiau įgaliojimų pratęsimo klausimas nėra vadovo ataskaitos patvirtinimo ar nepatvirtinimo pasekmė. Teismas nustatė, šią aplinkybę pripažino ir atsakovas R. B., jog EG vadovo paskyrimas kiekvienais metais buvo patvirtinamas akcininkų susirinkime (VIII T., b. l. 102-107), o GEI vadovo skyrimas kitiems metams kai kuriais metais nebuvo atliktas, t. y. buvo pratęstas 2010 ir 2012 metais, o nebuvo pratęstas 2011 metais (III T., b. l. 31). Iš 2009-2011 metų EG akcininkų susirinkimų protokolų matyti, jog buvo sprendžiami du klausimai: veiklos ataskaitos tvirtinimas ir vadovo skyrimas. Iš minėtų protokolų klausimo svarstymo matyti, kad vadovo įgaliojimų pratęsimo klausimas nebuvo siejamas su veiklos ataskaitos tvirtinimu, bet įvyko po ataskaitos svarstymo. Kaip matyti iš 2012 metų EG akcininkų susirinkimo protokolo (VIII T., b. l. 106), šiame akcininkų susirinkime buvo tik vienas klausimas – direktoriaus įgaliojimų pratęsimas naujai kadencijai. Nei šio klausimo svarstymas, nei priimtas sprendimas nebuvo siejamas su veiklos ataskaitos patvirtinimu. Atsakovo GEI 2013 m. balandžio 29 d. eiliniame susirinkime buvo sprendžiamas atsakovo R. B., kaip vadovo, įgaliojimų pratęsimo klausimas. Iš susirinkimo protokolo (I T., b. l. 40) matyti, kad atsakovas R. B. siūlė jį išrinkti bendrovės GEI vadovu sekančiam vienerių metų terminui. Analogiškai ir bendrovėje EG atsakovas R. B. pateikė tokį patį pasiūlymą. Šie atsakovo R. B. pasiūlymai rodo, jog jis supranta ir traktuoja įstatų 5.1.2 punktą, kaip vadovo išrinkimą sekančiam vienerių metų terminui be jokių sąlygų (vadovo veiklos ataskaitos patvirtinimo ar nepatvirtinimo). Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog GEI vadovo įgalinimai nebuvo pratęsti 2011 metais, kai nuolatos būdavo pratęsiami, nėra svarbi, nes akcininkai savo veiksmais akceptavo vadovo įgalinimų pratęsimą, todėl vienintelis nepratęsimas GEI vadovo įgaliojimų įstatų nustatyta tvarka, neleidžia teigti, jog nereikia pratęsti vadovo įgalinimų. Ieškovo teigimu, atsakovas R. B. netinkamai valdydamas bendroves darė joms žalą ir tai lėmė jo, kaip akcininko sprendimą dėl nesutikimo atsakovą paskirti bendrovių vadovu sekantiems metams. Teismas pasisakė, kad nei įstatymai, nei bendrovių įstatai nenumato, kad akcininkas pagrįstų savo valios išraišką, akcininko balsavimo teisė šiuo klausimu yra laisva, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, plačiau nepasisako dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, kurios lėmė jo sprendimą nepratęsti bendrovių vadovų įgaliojimus kitiems metams. Teismas konstatavo, kad atsakovas R. B. 2012 m. balandžio 06 d. eilinių susirinkimų akcininkų sprendimu buvo paskirtas bendrovių EG ir GEI vadovu nuo 2012 m. balandžio 06 d. iki 2013 m. eilinio akcininkų susirinkimo, šaukiamo per keturis mėnesius po finansinių metų pabaigos, įvykusio 2013 m. balandžio 29 d. Šioje byloje akcininkas (ieškovas A. B.) nedelsiant kvestionavo vadovo įgalinimus, kai tik jie pasibaigė ir kreipėsi į teismą. Ieškovas, kaip akcininkas, neatliko jokių veiksmų, pripažįstančių, jog jis sutinka, kad vadovas R. B. toliau eitų pareigas. Iš 2013 metų eilinių visuotinio akcininkų susirinkimų matyti, kad ieškovas pateikė naujas vadovų kandidatūras, apie tai informavęs kitą akcininką iš anksto (I T., b. l. 54, 58), tačiau nauji vadovai paskirti nebuvo, atsakovo R. B. įgaliojimai pratęsti nebuvo. Teismas sprendė, kad tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų praktiką, bendrovėje turi būti asmuo atliekantis vadovo funkcijas. Tačiau nei įstatymas, nei bendrovių įstatai nenustato, jog laikinai vadovo pareigų negalėtų eiti joks kitas asmuo. Vadovas savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinktas ir pradės dirbti naujas vadovas, bet ne ilgiau kaip iki vadovo kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, taigi pasibaigus šiam terminui gali būti situacijos, kai bendrovėje nebus tiesioginio vadovo, tačiau jo pareigas eis pavaduojantis ar laikinai pareigas einantis asmuo, taip užtikrinant bendrovės veiklos tęstinumą. Pagal įstatymą ir bendrovių įstatus akcininkai susirinkime turi teisę paskirti ir atleisti bendrovės vadovą. Jeigu, kaip nurodo atsakovas R. B., pasibaigus vadovo įgaliojimų terminui vadovu liktų vadovas, kurio įgaliojimai pasibaigė, iki naujo išrinkimo, būtų paneigtas minėtas atsakovo R. B. nurodytas įstatų 5.1.2 punkto tikslas ir sudaryta galimybė vienam iš akcininkų piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti kito akcininko teises rinkti naują vadovą įstatuose nustatyta tvarka. Teismas nesutiko su atsakovo R. B. teigimu, kad pratęsiant įgaliojimus arba juos atšaukiant turi būti akcininkų sprendimas. Nurodė, kad vadovų įgalinimai suteikiami terminui, apibrėžtam tam tikru įvykiu, atsiradus tam tikram įvykiui, šiuo atveju pasibaigus finansiniams metams ir įvykus eiliniam akcininkų susirinkimui, vadovo įgaliojimai pasibaigia. Pagal įstatų 5.1.2 punktą įgaliojimų terminas gali būti pratęsiamas naujam laikotarpiui, o tai reiškia, jog nepratęsus įgaliojimų termino, įgaliojimai pasibaigia. Kadangi vadovas buvo paskirtas konkrečiam terminui, todėl papildomai jį atšaukti nebėra teisinio pagrindo, toks veiksmas būtų perteklinis.

11Teismas konstatavo, kad Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo R. B. įgaliojimai eiti EG ir GEI bendrovių vadovų pareigas pasibaigė įvykus 2013 metų eiliniam visuotiniam susirinkimui, t. y. 2013 m. balandžio 29 d.

12Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas pasisakė, kad šie reikalavimai ir ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės savo turiniu ir esme atitinka atvejus, numatytus CK 2.131 str., tačiau šioje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Įstatymai nenumato šioje byloje susiklosčiusiu atveju galimybės teismui daryti intervenciją į bendrovės valdymą, todėl reikalavimas paskirti bendrovių vadovais administratorių iki bus išrinktas vadovas negali būti tenkinamas. Atmetus reikalavimą paskirti laikiną administratorių nebeturi pagrindo išvestinis reikalavimas - įpareigoti administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. parinkti galimas vadovų kandidatūras. Teismas taip pat nurodė, kad bendrovėse gali būti kitas asmuo, turintis teisę laikinai eiti bendrovių vadovo pareigas iki akcininkų susirinkimas išrinks naują vadovą ir šis pradės eiti pareigas.

13Ieškovas taip pat prašė teismo sprendimu sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą vienu klausimu – dėl EG ir GEI vadovų paskyrimo, tačiau teismas, konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu įvyko keletas akcininkų susirinkimų (V T., b. l. 154-168; VII T., b. l. 129, 163-168), atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ABĮ nustato galimybę teismo sprendimu sušaukti akcininkų susirinkimų tik tais atvejais, kai susirinkimai nėra sušaukiami įstatymo nustatytais atvejais ir terminais, tuo tarpu byloje nėra duomenų ir ieškovai neįrodinėjo aplinkybių susijusių su akcininkų susirinkimų nesušaukimo įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, šioje byloje nustatyta, jog akcininkų susirinkimai buvo šaukiami ir jie vyko. Klausimas dėl naujo vadovo paskyrimo arba įgaliojimų pratęsimo buvo nagrinėtas 2013 m. balandžio 29 d. eiliniame akcininkų susirinkime. Aplinkybė, jog akcininkai nepriėmė sprendimo, nesudaro pagrindo šaukti akcininkų susirinkimą teismo sprendimu, nes toks sušaukimas neįpareigoja akcininkų priimti kitokį sprendimą, nei jie jau priėmė.

14Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškinį tenkino šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuria R. B. laikinai uždrausta vykdyti EG ir GEI administracijos vadovo funkcijas ir EG ir GEI administruoti paskirtas administratorius UAB „Ekvalda“.

15Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nei įstatymas, nei bendrovių įstatai nenustato, jog laikinai vadovo pareigų negalėtų eiti joks kitas asmuo, juridinio asmens darbuotojas, kuris užtikrintų veiklos tęstinumą laikinai nesant asmens, galinčio atlikti tam tikras pareigas. Įstatymas imperatyviai nustato, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą (ABĮ 19 str. 1 d., CK 2.82 str. 2 d.), kurio nesant bendrovės veikla būtų neįmanoma, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti. Bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo teisinis statusas negali būti prilyginamas vadovo pareigas einančio darbuotojo statusui. Bendrovei gali vadovauti ne bet koks darbuotojas, kaip nurodo teismas, kadangi bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo teisinis statusas negali būti prilyginamas vadovo pareigas einančio darbuotojo statusui. Be to, teismas nenustatė tokios faktinės aplinkybės, jog EG ir GEI yra darbuotojas, galintis eiti vadovo pareigas.

16Teismas, nušalindamas R. B. nuo pareigų, nesprendė darbo sutarties su R. B. nutraukimo pagal ABĮ 37 str. 4 d. Pažymėjo, kad bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Tad ir šiuo atveju, darbo sutartį su atšauktu bendrovės vadovu gali nutraukti tik jį paskyręs organas, o ne teismas, todėl teismas net negalėjo klausimo dėl darbo sutarties nutraukimo spręsti, nes tai nėra priskirta teismo kompetencijai. Atsakovo nuomone, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas neturi kompetencijos pripažinti vadovo įgaliojimus pasibaigusiais.

17Atsakovas teigia, kad vadovo atšaukimas visais atvejais yra privalomas veiksmas, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad pagal EG ir GEI nuostatų 5.1.2 p. vadovo įgaliojimų terminas pasibaigė atsiradus tam tikram įvykiui, nepartęsus įgaliojimų termino, įgaliojimai pasibaigė, kadangi vadovas paskirtas konkrečiam terminui, todėl papildomai jį atšaukti nebėra teisinio pagrindo, o toks veiksmas būtų perteklinis. Atsakovo nuomone, pagal bendrovių įstatus, akcininkų susirinkime privalo būti priimtas atitinkamas sprendimas pratęsti arba nepratęsti bendrovės vadovo įgaliojimus kitiems metams, taip pat akcininkų sprendimas atšaukti ar neatšaukti vadovą tiesiogiai priklauso nuo vadovo praėjusių metų veiklos ataskaitos ir jos įvertinimo. Tokie kraštutiniai veiksmai kaip asmens pašalinimas iš juridinio asmens valdymo organų narių teismo galimi kuomet atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas.

18Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, kuria remiasi atsakovas, savo aplinkybėmis skiriasi nuo šios bylos. Pažymi, kad ieškovas ne iš karto kvestionavo atsakovo R. B. įgaliojimus, kadangi ieškinį pateikė praėjus dviem mėnesiams po visuotinio akcininkų susirinkimo, iš R. B. nebuvo pareikalauta grąžinti suteiktus įgaliojimus, paskirtas bendrovių administratorius, priimdamas sprendimus dėl atostogų R. B. suteikimo, laikė R. B. laikinai nuo pareigų nušalintu bendrovių vadovu, o po visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-04-29 R. B. toliau vykdė vadovo funkcijas.

19Atsakovai UAB „Europa Group“ ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

20Nurodė, kad sutinka su teismo vertinimu, jog yra įprasta situacija, kai dėl įvairių priežasčių pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkto juridinio asmens vadovo įgaliojimams, vadovui negalint eiti pareigų dėl kitų priežasčių, laikinai, kol atitinkamas dalyvių susirinkimas neišrinks naujo vadovo, arba kol negalintis eiti pareigų vadovas vėl galės eiti pareigas, juridiniam asmeniui vadovauja pavaduojantis asmuo, turintis vadovo įgaliojimus ir atsakomybę (LAT 2013-12-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-697/2013). Taigi nereikšmingi atsakovo teiginiai, kad teismas neužtikrino, kad juridinis asmuo turėtų vadovą. Atsakovai nesutinka su atsakovo R. B. apeliacinio skundo argumentais, kad ne teismo kompetencija yra nušalinti vadovą, kadangi teismui pripažinus vadovo įgaliojimus pasibaigusiais, nušalinimas yra tik techninis veiksmas. Įgaliojimų pripažinimas pasibaigusiais ir nušalinimas negali būti vertinami kaip savarankiški veiksmai. Apeliantas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog vadovo atšaukimas visais atvejais yra privalomas veiksmas, kadangi ABĮ numatyti atvejai (pavyzdžiui, vadovui atsistatydinus), kai vadovo atšaukimo nereikia. Teismas pagrįstai išaiškino bendrovių įstatų 5.1.2. p nuostatas, taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovo cituojama teismų praktika yra netinkama.

21Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Nurodė, kad ieškovas teismo prašė ne atšaukti atsakovą R. B. iš bendrovių vadovo pareigų, o pašalinti ir faktinio vadovo pareigų, kadangi jis pasibaigus įgaliojimams neteisėtai faktiškai toliau ėjo bendrovių vadovo pareigas. Atsakovo pozicija, kad bendrovių vadovas turi būti atšauktas tik akcininkų sprendimu yra aiškiai nelogiška, kadangi akcininkams kaip šiuo atveju turint po lygiai akcijų, akcininkui, nesutinkančiam su paskirtu vadovu, paneigiama galimybė pakeisti vadovą. Ieškovas neprašė, todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Taip pat ieškovas teismo neprašė paskirti naujo vadovo. Ieškovo nuomone, vadovo atšaukimas nėra privalomas veiksmas, jeigu įstatuose yra nustatytas vadovo įgaliojimų pasibaigimo naikinamasis terminas. Bendrovių įstatų 5.1.2. p. nuostata aiškiai nurodo, kad vadovo įgaliojimai baigsis eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, jei įgaliojimai nebus pratęsti, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Ieškovo nuomone, sprendime nurodytas nušalinimas suprantamas kaip faktinis, o ne teisinis nušalinimas nuo pareigų. Atsakovas taip pat klaidingai interpretuoja Bendrovių įstatų 5.1.2. p. nuostatą. Kaip šalys paaiškino posėdžio metu, nuostatos formuluotė, kad bendrovės vadovas renkamas vieneriems metams, pasirinkta siekiant apsaugoti akcininkų, turinčių vienodą akcijų skaičių, interesus, kad nei vienas akcininkas neturėtų pranašumo. Ieškovas sutinka su teismo pozicija dėl LAT praktikos, kuria nuolat rėmėsi atsakovas.

23Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas, apeliaciniame skunde prašydamas paskirti bendrovių administratorių, nurodė skirti administratoriumi ne UAB „Ekvalda“ arba UAB „Insolvensa“, o tik UAB „Ekvalda“.

24Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė bendrovių administratoriaus, kadangi šis ieškinio reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su ieškinio dalyku ir būtina teismo imperatyviai nustatyta tvarka, sureguliuojanti situaciją.

25Teismas nepaneigė ieškinio argumento, jog ginčo atveju ieškovas neturėjo galimybės savo pažeistų teisių ginti prašydamas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi šis atliekamas tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis turi abejonių dėl to, ar juridinio asmens valdymo organo narys tinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, tuo tarpu ieškovas neturėjo abejonių, o žinojo, kad , kad R. B. veikia neteisėtai, todėl savo teises gina kitais būdais.

26Teismas nepagrįstai teigia, kad ABĮ 24 str. 3 d. numato baigtinį sąrašą atvejų, kada akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu. Vienas iš teismo tikslų yra išspręsti ginčą, R. B. nebesant bendrovių vadovu, tačiau turint veto teisę, teismas, nepaskirdamas administratoriaus ir nenustatęs vadovo paskyrimo tvarkos, sukūrė tokią situaciją, jog R. B. toliau gali piktnaudžiauti savo kaip akcininko teisėmis. Priėmus procesinį sprendimą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigs, todėl bendrovės neturės net laikino vadovo, kas prieštarauja įstatymo nuostatoms.

27Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

28Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašė skirti bendrovių administratorių, kadangi toks reikalavimas savo turiniu ir esme atitinka CK 2.131 str. numatytus atvejus, nagrinėjamu atveju nebuvo keliamas reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Atsakovas sutinka su teismo argumentais netenkinti ieškinio reikalavimų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Taip pat ieškovas nepagrįstai siekia nustatyti bendrovių vadovų išrinkimo procedūrą, kadangi siekiant pakeisti jau nustatytą procedūrą reikia keisti bendrovių įstatus. Be to, nesvarbu, kokia tvarka bus šaukiami akcininkų susirinkimai ir atrinktas vadovas, kadangi sprendimus priima tik bendrovių dalyviai.

29Apeliaciniai skundai atmestini.

30Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja.

32Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Išnagrinėjus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog netinkamai ar nepagrįstai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

33Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje esminis ginčas kyla dėl atsakovų EG ir GEI įstatų 5.1.2 punkto aiškinimo ir taikymo. Taip pat, viena esminių išvadų, kurią turėjo nustatyti pirmos instancijos teismas – kokios kyla teisinės pasekmės nagrinėjamu atveju per visuotinį akcininkų susirikimą nepriėmus jokio sprendimo dėl bendrovės vadovo įgaliojimų pratęsimo.

34Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta įstatų redakcija pasiūlyta siekiant užtikrinti akcininkų, turinčių vienodą akcijų skaičių, teisių apsauga ir, kad nė vienas akcininkas neturėtų pranašumo, sprendė, kad 5.1.2 punkto nuostata aiškintina taip, kad būtų užtikrinta akcininkų, turinčių vienodą akcijų skaičių, teisių (įtakos) pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija, kadangi ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir aiškiai parodo, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į situacijos sudėtingumą bei konfliktiškumą, siekė teisingiausio visų šalių interesų bei teisių užtikrinimo.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, šalių pateiktus argumentus bei paaiškinimus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vadovo praėjusių metų veiklos ataskaitos patvirtinimas ar nepatvirtinimas nėra būtina sąlyga sprendžiant vadovo įgaliojimų pratęsimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo skundo argumentais, kad akcininkų sprendimas atšaukti ar neatšaukti vadovą tiesiogiai priklauso nuo vadovo praėjusių metų veiklos ataskaitos ir jos įvertinimo. Kaip nurodyta bendrovės įstatų 5.1.2 punkto nuostatoje, eilinio akcininkų susirinkimo metu yra svarstoma vadovo praėjusių metų veiklos ataskaita ir akcininkai sprendžia, ar pratęsti bendrovės vadovo įgaliojimus kitiems metams, ar ne. Tokia sakinio konstrukcija nesuteikia pagrindo teigti, kad jungtukas „ir“ tiesiogiai reiškia privalomą sąlygą bendrovės vadovo įgaliojimų pratęsimui ar nepratęsimui atsižvelgiant į tai, ar vadovo praėjusių metų veiklos ataskaita buvo patvirtinta ar ne. Galima daryti loginę išvadą, jog vadovo veiklos rezultatai be abejo gali turėti įtakos akcininkų sprendimui dėl vadovo įgaliojimų pratęsimo, tačiau pagal minėtą sakinio konstrukciją, jungtukas „ir“ nurodo du skirtingus akcininkų veiksmus eilinio akcininkų susirinkimo metu, tačiau šių dviejų veiksmų „svarstoma ir sprendžia“ nedaro neatsiejamai priklausomus vieną nuo kito. Šią išvadą patvirtina ir pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad 2012 metų EG akcininkų susirinkimo protokole (VIII T., b. l. 106) užfiksuota, kad akcininkų susirinkime buvo tik vienas klausimas – direktoriaus įgaliojimų pratęsimas naujai kadencijai, nei šio klausimo svarstymas, nei priimtas sprendimas nebuvo siejamas su veiklos ataskaitos patvirtinimu. Taip pat 2013 m. balandžio 29 d. eilinio susirinkimo protokolo turinys (I T., b. l. 40), kuriame užfiksuota, jog atsakovas R. B. siūlė jį išrinkti bendrovės GEI bei EG vadovu sekančiam vienerių metų terminui, patvirtina, jog ir pats R. B. supranta ir traktuoja įstatų 5.1.2 punktą, kaip vadovo išrinkimą sekančiam vienerių metų terminui be jokių sąlygų (vadovo veiklos ataskaitos patvirtinimo ar nepatvirtinimo).

36Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad vadovas renkamas apibrėžtam terminui - vieneriems metams, o vadovaujantis bendrovių įstatų nuostatomis, kad vadovo įgalinimai gali trukti ilgiau arba trumpiau nei kalendoriniai metai, priklausomai nuo eilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo datos.

37Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikėtų vadovautis ta teismine praktika, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra identiška arba labai panaši į nagrinėjamą atvejį.

38Nagrinėjamu atveju, matyti, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007 pasisakė keliais aspektais, kurie yra itin reikšmingi nagrinėjant bylas, susijusias su įmonės vadovo įgaliojimais.

39Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įmonė negali būti be vadovo kaip tą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

40Tačiau tolesnės kasacinio teismo išvados minėtoje byloje išimtinai susijusios su pačios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinis teismas minėtoje byloje nustatė, kad akcininkas vadovo įgalinimus pradėjo kvestionuoti tik apeliacinės instancijos teisme, kad akcininkai sutiko ir faktiškai santykiai su vadovu buvo tęsiami, kad akcininkai pripažino kai kuriuos vadovo veiksmus atliktus po įgalinimų pabaigos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ABĮ nereglamentuoti santykiai, kai bendrovės vadovas faktiškai atlieka savo funkcijas pasibaigus įgaliojimų terminui, tačiau reglamentuota valdybos įgaliojimų pabaiga, teismas darė analogišką išvadą, ir sprendė, jog bendrovės vadovo įgaliojimai turėtų baigtis, kai visuotinis akcininkų susirinkimas išrinks naują bendrovės vadovą ir šis pradės dirbti. Tačiau net ir šiuo atveju, kasacinis teismas taip pat nurodė, ABĮ 33 str. 5 d. nustatyta, kad valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

41Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos priešingos aplinkybės nei kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, t.y. akcininkas (ieškovas A. B.) nedelsiant kvestionavo vadovo įgalinimus, kai tik jie pasibaigė ir kreipėsi į teismą. Ieškovas, kaip akcininkas, neatliko jokių veiksmų, pripažįstančių, jog jis sutinka, kad vadovas R. B. toliau eitų pareigas. Iš 2013 metų eilinių visuotinio akcininkų susirinkimų matyti, kad ieškovas pateikė naujas vadovų kandidatūras. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinį pateiktus praėjus dviem mėnesiams po 2013 m. balandžio 29 d. eilinio susirinkimo reiškia, kad ieškovas nekvestionavo jo įgaliojimų iš karto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu du mėnesiai nėra reikšmingas laiko tarpas, konstatuoti atsakovo nurodomai aplinkybei. Taip pat su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas - GEI bei EG atsakymas atsakovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neturi jokios reikšmės atsakovo nurodomoms aplinkybės, t.y., kad jis buvo ir toliau laikomas vadovu, konstatavimui, kadangi iš minėto dokumento turinio akivaizdu, kad priešingai – administracijos vadovo funkcijas atlieka paskirtas laikinas administratorius, o pasirinkta formuluotė atsakovo statusui apibūdinti šiame dokumente neturi teisinės reikšmės. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs ir naikinamasis terminas, apibrėžtas tam tikru įvykiu, - kadencijos pabaigos metais vyksiantis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, iki kada vadovas (valdyba) pasibaigus jo įgaliojimams gali toliau eiti savo pareigas pagal ABĮ 33 str. 5 d. ir kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007.

42Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nei įstatymas, nei bendrovių įstatai nenustato, jog laikinai vadovo pareigų negalėtų eiti joks kitas asmuo, be to, teismas nenustatė tokios faktinės aplinkybės, jog EG ir GEI yra darbuotojas, galintis eiti vadovo pareigas. Pažymėtina, kad ieškiniu nebuvo pareikštas reikalavimas paskirti įmonė vadovą ar laikiną vadovą, be to pirmos instancijos teismas pats pasisakė, kad tai nepriklauso teismo kompetencijai. Tokią ne tik teisę bet ir pareigą nagrinėjamu atveju turi akcininkų susirinkimas. Pažymėtina, kad akcininkų susirinkimas gali paskirti laikiną vadovą terminuotam laikui, imtis kitų priemonių bendrovės tolesnei veiklai vykdyti. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus pirmos instancijos teismas privalėjo išnagrinėti reikalavimą dėl bendrovės vadovo įgaliojimų pasibaigimo konstatavimo ir to teisinių pasekmių. Sureguliavus ginčo situaciją šioje dalyje, t.y. konstatavus, kad atsakovo R. B. kaip bendrovės vadovo įgaliojimai yra pasibaigę ir jis toliau nebegali eiti šių pareigų, akcininkų susirinkimas, turėdamas teisę rinkti bendrovės vadovą, privalo šią teisę įgyvendinti siekiant, kad bendrovė toliau galėtų vykdyti veiklą. Kai dėl juridinio asmens dalyvių piknaudžiavimo savo teisėmis ar neteisėtų veiksmų, kitas įmonės dalyvis negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, trukdoma akcininkų susirinkimui priimti reikšmingus sprendimus taip veikiant priešingai įmonės interesams, kiti juridinio asmens dalyviai turi teisę ginti savo kaip bendrovės dalyvių pažeistas teises.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad akivaizdu, jog dėl teisinių spragų, kurios susidaro įstatymams (ABĮ, CK, DK) nereglamentuojant, kas laikinai vadovauja bendrovei, jei vadovo įgaliojimai yra pasibaigę ir nėra pratęsiami, teismas turi išspręsti praktines problemas dėl bendrovės valdymo, ypač kai akcininkai nesusitaria dėl naujo direktoriaus kandidatūros ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimo turinys apriboja teismo teises taikyti įstatyme numatytas priemones, kurių prašo ieškovas, kadangi jos, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, savo turiniu atitinka CK 2.131 str. numatytus atvejus, kurie taikomi esant reikalavimui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų susijusių su bendrovių administratoriaus paskyrimu. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad pagal ABĮ 24 straipsnio 3 dalį, kuri nustato atvejus, kai visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei nustatyti vadovų atrankos tvarką.

44Atsakovas R. B. apeliacinius skundu taip pat prašė panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

45Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį atsakovo prašymą, todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

46Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys išsamiai savo pozicijas išdėstė procesiniuose dokumentuose, iš esmės sprendžiamas teisės, o ne fakto klausimas, todėl sprendžia, kad nėra CPK 322 str. numatyto pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir toks šalių prašymas netenkintinas.

47Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

48Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

49Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) šalims nepriteisiamas. (CPK 93 str.)

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo R. B. įgaliojimai eiti... 3. Nurodė, jog ieškovui ir atsakovui R. B. priklauso po 50 procentų EG ir GEI... 4. Atsakovas R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.... 5. Ieškovas galimai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia perimti bendrovės... 6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame iš esmės pakartojo savo teiginius,... 7. Atsakovas R. B. pateikė tripliką, kuriame iš esmės pakartojo savo... 8. Atsakovas GEI pateikė tripliką, kuriame prašė tenkinti ieškovo... 9. Atsakovas EG pateikė tripliką, kuriame pateikė analogiškus prašymus ir... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas konstatavo, kad Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada,... 12. Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas pasisakė, kad šie reikalavimai ir... 13. Ieškovas taip pat prašė teismo sprendimu sušaukti neeilinį akcininkų... 14. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 15. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nei įstatymas, nei bendrovių... 16. Teismas, nušalindamas R. B. nuo pareigų, nesprendė darbo sutarties su R. B.... 17. Atsakovas teigia, kad vadovo atšaukimas visais atvejais yra privalomas... 18. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 19. Atsakovai UAB „Europa Group“ ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“... 20. Nurodė, kad sutinka su teismo vertinimu, jog yra įprasta situacija, kai dėl... 21. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 22. Nurodė, kad ieškovas teismo prašė ne atšaukti atsakovą R. B. iš... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė bendrovių administratoriaus,... 25. Teismas nepaneigė ieškinio argumento, jog ginčo atveju ieškovas neturėjo... 26. Teismas nepagrįstai teigia, kad ABĮ 24 str. 3 d. numato baigtinį sąrašą... 27. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą... 28. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašė skirti bendrovių administratorių,... 29. Apeliaciniai skundai atmestini.... 30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 31. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos... 32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 33. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje esminis ginčas kyla... 34. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta įstatų... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, šalių... 36. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad vadovas renkamas... 37. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame... 38. Nagrinėjamu atveju, matyti, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.... 39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 40. Tačiau tolesnės kasacinio teismo išvados minėtoje byloje išimtinai... 41. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos priešingos aplinkybės nei... 42. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nei... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad akivaizdu, jog dėl teisinių... 44. Atsakovas R. B. apeliacinius skundu taip pat prašė panaikinti dalį Vilniaus... 45. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas... 46. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys išsamiai savo pozicijas... 47. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 49. Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis)... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti...