Byla 3K-3-527/2013
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Gintarinė nafta“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Evirina“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Evirina“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Gintarinė nafta“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 25 673,20 Lt skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2010 m spalio 14 d. su trečiuoju asmeniu BUAB „Gintarinė nafta“ buvo sudaryta sutartis Nr. 2010-07-14, pagal kurią trečiasis asmuo pirko iš ieškovo suskystintas dujas. Ieškovas susitarė su atsakovu, kad suskystintos dujos bus tiekiamos tik gavus pastarojo garantijas. Atsakovas įsipareigojo apmokėti sąskaitas asmeniškai ir išrašė garantinius raštus: dėl PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000019425 ir PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000019479 – 2011 m. vasario 18 d. raštai, dėl PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000019605 – 2011 m. kovo 4 d. raštas; dėl PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000019678 – 2011 m. kovo 8 d. raštas, dėl PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000020186 – 2011 m. balandžio 29 d. raštas. Ieškovas nurodė, kad trečiajam asmeniui pateiktos PVM sąskaitos–faktūros nebuvo apmokėtos, jam iškelta bankroto byla, todėl pareiga atsiskaityti su ieškovu kilo atsakovui.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 25 673,20 Lt skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas nustatė, kad buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo – pirkti suskystintas naftos dujas, o atsakovas asmeninėmis lėšomis garantavo trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymą. Trečiasis asmuo pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas –faktūras atsiskaitė iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino trečiojo asmens BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių reikalavimus, tarp jų ir ieškovo reikalavimą (235 614,01 Lt), kuris tenkintinas trečiąja eile. Teismas konstatavo, kad atsakovo ieškovui išduoti raštai laikytini paprastosiomis garantijomis (CK 6.90 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas tiksliai įvardijo sumas, kurios turėjo būti apmokėtos nurodytais terminais. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo pažeidė prievolių vykdymo sąlygas ir terminus, todėl ieškovui atsirado teisinis pagrindas pasinaudoti atsakovo išduotais raštais – garantijomis. Garantas neturi teisės atsisakyti mokėti garantijoje nurodytą sumą net ir tuo atveju, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Teismas, konstatavęs, kad ginčijami raštai yra garantija, nepasisakė dėl laidavimo galiojimo terminų taikymo ir skaičiavimo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad iš periodinės tiekėjų/pirkėjų suvestinės matyti, jog trečiasis asmuo nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. balandžio 27 d., kada buvo išrašytos sąskaitos–faktūros Nr. EVI000019425, Nr. EVI000019479, Nr. EVI000019605, Nr. EVI000019678 ir Nr. EVI000020186 ir vėliau (iki 2011 m. rugsėjo 16 d.), vykdė ne tik ieškovo pateiktoje lentelėje nurodytus, bet ir kitus mokėjimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nevisiškai buvo apmokėtos būtent tos penkios sąskaitos, pagal kurias ieškovas reiškia ieškinį. Kadangi po šių sąskaitų išrašymo trečiasis asmuo pervedė ieškovui daug didesnę sumą nei byloje reiškiamas reikalavimas, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo pateikti duomenys apie trečiojo asmens atliktus mokėjimus bei tiekėjų–pirkėjų suvestinėje nurodytos sumos būtų nepagrįstos, tai teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo ginčo sąskaitas yra apmokėjęs, todėl ieškinys dėl atsakovo atmestinas. Teismas konstatavo, kad, net ir neįskaitant priešpriešinio vienarūšio trečiojo asmens reikalavimo ieškovui, suvestinės duomenimis, trečiojo asmens atlikti mokėjimai po ieškinyje nurodytų sąskaitų išrašymo viršijo šiose sąskaitose nurodytas sumas. Buvęs UAB „Gintarinė nafta“ buhalteris paliudijo, kad bendrovės apskaitoje šios skolos buvo laikomos padengtomis, o likusi buvo ankstesnė skola, kuri pagal susitarimą buvo užšaldyta. Šių parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo nesumokėjo ieškovui visos 2011 m. kovo 7 d. teismo sprendimu priteistos skolos, todėl buvo pagrindas ieškovą įtraukti į UAB „Gintarinė nafta“ kreditorių sąrašą su 235 614,01 Lt reikalavimu. Teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad atsakovas buvo laiduotojas, o ne garantavo už trečiojo asmens skolos grąžinimą, tačiau ieškinį atmetė pirmiau nurodytais motyvais.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Evirina“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą.

11Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Dėl įskaitymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

132012 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėjo, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

14Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nė vieno UAB „Gintarinė nafta“ pareiškimo apie įskaitymą (jokia forma), kaip ir UAB „Evirina“ ir UAB „Gintarinė nafta“ tarpusavio skolų užskaitos (įskaitymo) aktų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo faktą atsižvelgdamas į bendrovių buhalterių susirašinėjimą, iš kurio matyti, bendrovės viena kitai siuntė užskaitos aktus. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra nė vieno šalių buhalterių susirašinėjime nurodyto užskaitos akto, taip pat įrodymų, kad tokie užskaitos aktai buvo šalių suderinti, patvirtinti, pasirašyti. Liudytojas G. D. nurodė, kad siunčiamuose užskaitos aktuose konkrečios sąskaitos nebuvo nurodytos, buvo derinamas tik bendras mokėtinų sumų likutis. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad paskutinis siųstas užskaitos aktas datuotas 2011 m. kovo 31 d., o paskutinė ieškinyje nurodoma garantija išrašyta 2011 m. balandžio 29 d. ir ja buvo užtikrintas ieškovo 2011 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. EVI000020186 apmokėjimas. Taigi, užskaitos aktai objektyviai negalėjo apimti duomenų apie visų ieškinyje nurodytų ieškovo PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimą. Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo faktą, tarp jų ir įskaitymą pagal penkias konkrečias ieškovo sąskaitas – faktūras, vien tik iš šalių buhalterių elektroninio susirašinėjimo, kuriame nenurodoma nei prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, nei įskaitymo pagrindas, nei įskaitoma suma, pažeidė įskaitymą šalių santykiuose reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

15BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratorius savo 2011 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas pagal prie ieškinio pridėtas neapmokėtas PVM sąskaitas– faktūras (25 673,20 Lt) bus įtrauktas į BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių sąrašą. Be to, bankroto administratorius nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį, administratorius patikrino UAB „Gintarinė nafta“ atsiskaitymus pagal ginčo sąskaitas–faktūras ir nustatė, kad įmonės buhalterinės apskaitos byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad pagal šias mokėtinos sumos būtų įskaitytos kaip priešpriešiniai reikalavimai. Taigi, UAB „Gintarinė nafta“ vienareikšmiškai pripažino, kad įskaitymo pagal ginčo sąskaitas–faktūras neatliko.

16Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties prejudicinės galios. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi bendrovei „Gintarinė nafta“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Evirina“ pateikė 235 614,01 Lt reikalavimą. Be kitų finansiniame reikalavime nurodytų neapmokėtų sąskaitų–faktūrų, yra ir ginčo sąskaitos–faktūros. Teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-932-516/2012) patvirtino BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir ieškovo 235 614,01 Lt reikalavimą.

17Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). UAB „Evirina“ BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriui pateiktame finansiniame reikalavime išvardyta 16 neapmokėtų (nevisiškai apmokėtų) PVM sąskaitų–faktūrų, tarp jų ir ginčo sąskaitos–faktūros. Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių reikalavimus, įskaitant ir ieškovo reikalavimą (235 614,01 Lt), taigi, buvo patvirtintas ieškovo reikalavimo pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. EVI000019425,

18Nr. EVI000019479, Nr. EVI000019605, Nr. EV1000019678 ir Nr. EVI000020186 pagrįstumas, nes teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.)

19Vertinant apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad, tvirtinant kreditorių reikalavimus atsakovas J. K. nebuvo proceso dalyvis, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo

202012 m. sausio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas ir J. K. 16 078,90 Lt reikalavimas. Teismo nutarčiai, kuria patvirtinami kreditoriaus finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; kt.).

21Taigi, susidarė situacija, kai yra du įsiteisėję ir vienas kitam prieštaraujantys teismų procesiniai sprendimai: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB „Evirina“ finansinis reikalavimas, įskaitant reikalavimą pagal ginčo sąskaitas–faktūras, ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriame konstatuojama, kad šios sąskaitos–faktūros yra apmokėtos (įskaitymo būdu), o ieškovas pagal šias sąskaitas reikalavimo teisės neturi.

22Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendime konstatuojama, kad nė viena iš šalių nepateikė byloje užskaitos aktų, kurie nurodomi susirašinėjime, todėl neįrodyta aplinkybė, jog būtent ieškovo nurodytos sąskaitos liko neapmokėtos. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovui reikalaujant garanto atsakomybės pagal konkrečias neapmokėtas sąskaitas–faktūras, o atsakovui (garantui) tvirtinant, jog tokios sąskaitos–faktūros yra apmokėtos, būtent jam teko procesinė pareiga įrodyti PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimo faktą. Tokia įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, jog būtent pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas užskaitos nebuvo atliktos ir jos liko neapmokėtos, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat įtvirtino neįgyvendinamą (neįmanomą) ieškovo pareigą įrodyti tai, ko nebuvo.

23Dėl apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniame skunde J. K. neginčijo aplinkybės, kad jo prievolė yra kilusi iš ieškinyje nurodytų neapmokėtų sąskaitų–faktūrų, jo apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovui buvo išduotos ne garantijos, o laidavimo raštai. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tai, jog apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, nenurodydamas kaip nepagrįstų teismo išvadų, vertinant įrodymus dėl skolos pagal konkrečias sąskaitas, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, esant prašymui panaikinti visą teismo sprendimą, neturi patikrinti kitų teismo išvadų, kuriomis remiantis ieškinys patenkintas.

24Vilniaus apygardos teismas pripažino nepagrįstais J. K. apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas buvo laiduotojas, o ne garantavo už trečiojo asmens skolos grąžinimą, ir savo sprendimą grindė argumentais, kurie nebuvo nurodyti nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepimuose į apeliacinį skundą, taigi, išėjo už apeliacinio skundo ribų, nors tam nebuvo pagrindo. Teismas taip pat nepranešė apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pažeisdamas imperatyviąsias CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas.

25Atsakovas J. K. su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27Dėl įskaitymo. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos šalies valios, tik būtina, kad jai būtų pranešta apie šį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Įskaitymą reglamentuojančios teisės normos nenustato pranešimo apie įskaitymą formos. Dėl to vadovaujamasi bendrosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorius ir jų sudarymo tvarką. Sandoriui, taip pat ir įskaitymui, būdingi du elementai: valia bei valios išraiška. Pranešimas apie įskaitymą yra būtent įskaitančiosios šalies valios įskaityti išorinė išraiška. Valios išreiškimo formą reglamentuojančiame CK 1.64 straipsnyje nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad atsakovas privalėjo pateikti trečiojo asmens pareiškimus apie įskaitymą arba skolų užskaitos (įskaitymo) aktus, ir tik egzistuojant šiems dokumentams, apeliacinės instancijos teismas galėjo padaryti išvadą apie įskaitymą, yra nepagrįsti.

28Ieškovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimo praktika patvirtina, kad tarp jų vyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymas, šį faktą patvirtina ir konkliudentiniai veiksmai. Ieškovas visą bendradarbiavimo laikotarpį, iki pat bankroto bylos iškėlimo, jokių pretenzijų nei UAB „Gintarinė nafta“, nei atsakovui nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog tarp šalių per ilgą laiką susiklosto komerciniai santykiai, kuriais atliekami užskaitymai, tuo atveju, kai nėra nė vienos šalies atskiro dokumento (pareiškimo apie užskaitymą), tarpusavio skolos suderinimo aktai pripažintini tinkamu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Ieškovo teiginys, kad šalių užskaitos aktai turėjo būti suderinti, patvirtinti ir pasirašyti, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka tik vienos šalies valios.

29Atsikertant į ieškovo teiginį, kad paskutinė ieškinyje nurodoma atsakovo rašytinė garantija buvo išrašyta 2011 m. balandžio 29 d. ir ja buvo užtikrintas ieškovo 2011 m. balandžio 27 d. sąskaitos–faktūros Nr. EVI000020186 apmokėjimas, todėl užskaitos aktai objektyviai negalėjo apimti duomenų apie visų ieškinyje nurodomų sąskaitų–faktūrų apmokėjimą, pažymėtina, kad, vadovaujantis periodinės suvestinės duomenimis, trečiasis asmuo padengė ne tik savo įsiskolinimus pagal ginčo sąskaitas–faktūras, bet ir gerokai sumažino savo įsiskolinimą, priteistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po šių sąskaitų išrašymo trečiasis asmuo pervedė ieškovui daug didesnę sumą, nei atsakovui šioje byloje reiškiamas reikalavimas, o ieškovas neįrodė, kad suvestinėje nurodytos sumos būtų nepagrįstos, todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo sąskaitas Nr. EVI000019425, Nr. EVI000019479,

30Nr. EVI000019605, Nr. EVI000019678 ir Nr. EVI 000020186 yra apmokėjęs.

31Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties prejudicinės galios. Tvirtinant kreditorių sąrašą Vilniaus apygardos teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė, pagal kurias sąskaitas–faktūras kreditoriui bankrutuojanti įmonė nesumokėjo, o patvirtinta bendra per visą bendradarbiavimo laikotarpį likusi skola kreditoriui. Be to, ieškovas nėra įtrauktas į BUAB „Gintarinė nafta“ debitorių sąrašą, jo reikalavimo suma nėra sumažinta neapmokėtų prekių suma. Šios aplinkybės sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui vadovautis atsakovo paaiškinimais dėl prievolių, kurios buvo užtikrintos jo išduotais ginčo garantiniais raštais, pasibaigimo įskaitymu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, kad įskaitymo nebuvo, kad už prekes, nupirktas iš trečiojo asmens, buvo atsiskaityta kitu būdu, nei nurodo atsakovas, kad jo pateikti duomenys apie trečiojo asmens mokėjimus ieškovui yra nepagrįsti, tačiau jis to nepadarė.

32Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarčiai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas neprieštarauja, nes apeliacinės instancijos teismui, konstatavus, kad ieškovo reikalavimas yra atmestinas, jo reikalavimas BUAB „Gintarinė nafta“ liko toks pat (235 614,01 Lt), pasikeitė tik šio reikalavimo sudėtis, kurią vienašališkai nurodo ieškovas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartyje nėra nurodyta UAB „Evirina“ reikalavimo sudėtis, t. y. pagal kurias sąskaitas ar kitokius dokumentus yra susidariusi skola, todėl prieštaravimo nėra.

33Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio tuo, kad prievolės pagal ginčo sąskaitas–faktūras yra pasibaigusios, jau pirmosios instancijos teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą, 2010 m. lapkričio 9 d. suskystintų dujų tiekimo sutartį Nr. 2010/11/09, 2010 m. lapkričio 8 d. automobilinių suskystintų dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10-11-08/1, pardavimo faktūrų žurnalą, periodines tiekėjų/pirkėjų suvestines, ieškovo ir trečiojo asmens buhalterių elektroninių laiškų kopijas, kvietė kaip liudytoją buvusį įmonės buhalterį. Ieškovas, laikydamas, kad prievolės pagal ginčo sąskaitas–faktūras nepasibaigė ir yra vykdytinos, privalėjo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius atsakovo poziciją, t. y. pateikti įrodymus, kad už suskystintas dujas, pirktas iš trečiojo asmens, yra atsiskaitęs kitu būdu, nei nurodo atsakovas, tačiau to nepadarė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, nes būtent ieškovui teko procesinė pareiga paneigti atsakovo argumentus ir įrodyti, kad užskaitos nebuvo atliktos ir ginčo sąskaitos nebuvo apmokėtos arba kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų įskaitymui atlikti.

34Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Ieškovas, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, neatkreipė dėmesio į tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus bylos įrodymus apie šalių atsiskaitymus pagal sutartis ir netinkamai įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo išvadas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartyje teismas nurodė, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog byloje nebuvo visapusiškai ištirta aplinkybė, ar kreditoriui atsirado nuostoliai dėl to, kad skolininkas UAB „Gintarinė nafta“ neįvykdė prievolės pagal sąskaitas–faktūras, kurių apmokėjimą garantavo atsakovas. Teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pripažinęs, kad dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo fakto byloje reikalingi šalių ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai. Taigi, ieškovas iki bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka buvo informuotas apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus ir turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus, todėl netenka teisės teigti, kad nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo ribas. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali būti laikomas peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, nes apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jis panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Dėl įskaitymo pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką

38Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo faktą atsižvelgdamas į bendrovių buhalterių susirašinėjimą, nors byloje nėra užskaitos aktų, taip pat įrodymų, kad tokie užskaitos aktai buvo šalių suderinti, patvirtinti, pasirašyti, o vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio

3929 d. nutartį, administratorius patikrino UAB „Gintarinė nafta“ atsiskaitymus pagal ginčo sąskaitas–faktūras ir nustatė, kad įmonės buhalterinės apskaitos byloje nėra dokumentų, įrodančių, jog pagal šias sąskaitas–faktūras mokėtinos sumos būtų įskaitytos kaip priešpriešiniai reikalavimai.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai yra susiję su fakto, o ne teisės klausimų nagrinėjimu. Kasatorius nekelia teisės normų, reglamentuojančių įskaitymą, taikymo ir aiškinimo klausimų, iš esmės jis ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

41Atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, jog kasacinio skundo argumentai, susiję su įskaitymu, nėra suformuluoti kaip kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakytina.

42Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties prejudicinės galios

43CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Vadovaujantis šiais išaiškinimais darytina išvada, kad jeigu bankroto byloje teismo nutartimi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutartimi dėl įmonės pabaigos ir bankroto patvirtintas kreditoriaus įsiskolinimas, nurodant jo kilmę, atsiskaitymo dokumentą, sumą, tai ši aplinkybė buvo bylos nagrinėjimo dalykas; jei byloje dalyvavo tie patys asmenys: skolininkas, kreditorius, už skolininką garantavęs asmuo, tai pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti.

44Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos: UAB „Evirina“ bankrutuojančios UAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriui 2011 m. spalio 3 d. pateikė

45235 614,01 Lt reikalavimą, pateikdama sąskaitų–faktūrų, pagal kurias skolos yra susidariusios, sąrašą. Šiame sąraše taip pat yra įrašytos ginčo sąskaitos–faktūros: Nr. EVI000019425,

46Nr. EVI000019479, Nr. EVI000019605, Nr. EVI000019678 ir Nr. EVI000020186. Šis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas. Kadangi bankroto byloje dalyvavo ir atsakovas J. K. (patvirtintas jo finansinis reikalavimas), tai darytina išvada, kad jis buvo byloje dalyvaujantis asmuo. Dėl šios priežasties laikytina, kad pagal pirmiau nurodytas sąskaitas–faktūras atsiradusi 25 673,20 Lt skola šioje byloje yra neįrodinėtina aplinkybė, nes ji patvirtinta teismo sprendimu kitoje (bankroto) byloje. Šia aplinkybe, nepažeisdamas proceso teisės normų, pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CPK 182 ir 178 straipsnių, todėl faktines aplinkybes nustatė pažeisdamas CPK normas, taigi, jos kasacinio teismo nesaisto (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Konstatavus, kad atsakovo skola ieškovui yra prejudicinis faktas ir nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjamas, nėra pagrindo pasisakyti dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl įskaitymo fakto egzistavimo, nes, kaip jau minėta, šis faktas nagrinėjamoje byloje pakartotinai nenustatinėjamas.

47Dėl apeliacinio skundo ribų

48Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl to, kad jis buvo laiduotojas, o ne garantavo už trečiojo asmens skolos grąžinimą, ir savo sprendimą grindė argumentais, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ar atsiliepimuose į jį, taip išeidamas iš kasacinio skundo ribų.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs, susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismai privalėjo spręsti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012).

50Nagrinėjamu atveju, tinkamai nesuformulavus kasacijos dalyko dėl apeliacijos ribų peržengimo ir nesant viešojo intereso, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo dėl šių argumentų pasisakyti.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šioje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 21,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas turėjo būti atmestas. Atsakovas taip pat turi atlyginti ieškovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (1379,40 Lt).

53Kasacinis teismas patyrė 48,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 69,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (apeliacinėje ir kasacinėje instancijose).

54Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 2420 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.12 punkte nustatyto dydžio, todėl priteistini iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 3799,40 Lt (advokato pagalba apeliacinėje ir kasacinėje instancijose).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą.

57Priteisti iš J. K. (duomenys neskelbtini) 69,84 Lt (šešiasdešimt devynis litus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 3799,40 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 40 ct) UAB „Evirina“ (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 25 673,20 Lt... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu... 7. Teismas nustatė, kad buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Evirina“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 11. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. Dėl įskaitymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 13. 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.... 14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nė vieno UAB „Gintarinė nafta“... 15. BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratorius savo 2011 m. lapkričio... 16. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties prejudicinės... 17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 18. Nr. EVI000019479, Nr. EVI000019605, Nr. EV1000019678 ir Nr. EVI000020186... 19. Vertinant apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad, tvirtinant... 20. 2012 m. sausio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas ir J. K. 16 078,90 Lt... 21. Taigi, susidarė situacija, kai yra du įsiteisėję ir vienas kitam... 22. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo... 23. Dėl apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniame skunde J. K. neginčijo... 24. Vilniaus apygardos teismas pripažino nepagrįstais J. K. apeliacinio skundo... 25. Atsakovas J. K. su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 26. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 27. Dėl įskaitymo. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos... 28. Ieškovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimo praktika patvirtina, kad tarp jų... 29. Atsikertant į ieškovo teiginį, kad paskutinė ieškinyje nurodoma atsakovo... 30. Nr. EVI000019605, Nr. EVI000019678 ir Nr. EVI 000020186 yra apmokėjęs.... 31. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties prejudicinės... 32. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarčiai Vilniaus apygardos... 33. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto... 34. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Ieškovas, teigdamas, kad... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Dėl įskaitymo pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką... 38. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė... 39. 29 d. nutartį, administratorius patikrino UAB „Gintarinė nafta“... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai yra susiję su... 41. Atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas... 42. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties prejudicinės... 43. CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata... 44. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos: UAB... 45. 235 614,01 Lt reikalavimą, pateikdama sąskaitų–faktūrų, pagal kurias... 46. Nr. EVI000019479, Nr. EVI000019605, Nr. EVI000019678 ir Nr. EVI000020186. Šis... 47. Dėl apeliacinio skundo ribų... 48. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde turi būti išdėstyti... 50. Nagrinėjamu atveju, tinkamai nesuformulavus kasacijos dalyko dėl apeliacijos... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo... 53. Kasacinis teismas patyrė 48,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 54. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 57. Priteisti iš J. K. (duomenys neskelbtini) 69,84 Lt (šešiasdešimt devynis... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...