Byla 2-846-381/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liresta“ atstovo M. B. pareiškimu dėl teisėjo Artūro Driuko nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-846-381/201, pradėtos pagal bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų konstrukcijų gamykla“, V. R., A. R., L. U. ir B. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1231-640/2015, kuria atstatydintas nurodytos bankrutavusios bendrovės administratorius ir paskirtas naujasis administratorius, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gavus BAB „Sunonis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Būrai“, UAB „Vilniaus universaliųjų konstrukcijų gamykla“, V. R., A. R., L. U. ir B. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1231-640/2015 buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-846-381/2015, kurią nagrinėti 2015 m. kovo 24 d. Lietuvos apeliacinio tesimo pirmininkės nutartimi buvo paskirta teisėjui Artūrui Driukui. Bylą nagrinėti buvo skirta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 23 d. 16.00 val.

3Iki nustatytos teismo posėdžio datos, t. y. 2015 m. balandžio 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Liresta“ atstovo M. B. pareiškimas dėl teisėjo Artūro Driuko nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-846-381/2015 nagrinėjimo.

4Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėjas Artūras Driukas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-318/2014 ir priėmė 2014 m. sausio 30 d. nutartį, kuria iš dalies tenkino apeliantų UAB „Vilniaus universaliųjų konstrukcijų gamykla“, A. R., L. U. atskiruosius skundus ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo sprendžiamas BAB „Sunonis“ bankroto administratoriaus skyrimo klausimas ir išsprendė klausimą iš esmės – naujuoju BAB „Sunonis“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“, kurio atstatydinimo iš pareigų klausimo teisėtumas bei pagrįstumas ir keliamas civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015. Šios aplinkybės pareiškėją verčia abejoti, ar teisėjas Artūras Driukas išnagrinės nagrinėjamą civilinę bylą nešališkai ir teisėtai, įvertinus tai, jog būtent jis administratorių UAB „Būrai“ pripažino tinkamu eiti BAB „Sunonis“ administratoriaus pareigas.

5Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

6Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos.

7Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

8Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

9Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

10Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones dėl teisėjo, kuriam pavesta išnagrinėti civilinę bylą pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas BAB „Sunonis“ bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, nešališkumo tuo aspektu, jog teisėjas dalyvavo sprendžiant klausimą dėl BAB „Sunonis“ administratoriaus paskyrimo ir išnagrinėjęs klausimą iš esmės skyrė bankrutavusios įmonės administratoriumi UAB „Būrai“, kurio atstatydinimo iš pareigų klausimas nagrinėjamoje byloje ir sprendžiamas. Nors pareiškėjas nušalinimo pareiškime teigia, jog šiuo atveju reiškiamo nušalinimo pagrindai atitinka numatytus CPK 66 straipsnyje, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškėjas vardija CPK 71 straipsnyje aptartas aplinkybes. CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą, t. y. principas, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje.

11Įvertinus pareiškėjo dėstomas aplinkybes ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas Artūras Driukas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-318/2014. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-318/2014 buvo sprendžiamas administratorius skyrimo klausimas, kuomet vertinama tik siūlomo bankrutuojančios įmonės administratoriumi skirti asmens atitiktis Įmonių bankroto įstatyme numatytiems reikalavimams, tuo tarpu byloje, kurioje keliamas paskirtojo bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, vertinamos kitos bylos šalių nurodytos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios administratoriaus gebėjimą tinkamai, paisant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų, atlikti jam pavestas funkcijas. Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su BAB „Sunonis“ bankroto administratoriumi susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nei nagrinėjamoje byloje, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo apimtį ir nesudaro pagrindo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo paskirtojo teisėjo.

12Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo šioje byloje, nenurodyta. Nesant pagrįstų duomenų apie galimą teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių dėl teisėjo Artūro Driuko nešališkumo, todėl nėra pagrindo nušalinti jo nuo civilinės bylos Nr. 2-846-381/2015 nagrinėjimo.

13Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

14Pažymėtina, kad nušalinimo pareiškime dėstomos aplinkybės, susijusios su paskirtojo BAB „Sunonis“ administratoriaus galimu šališkumu ir negebėjimu toliau vykdyti jam pavestas funkcijas, nevertinamos, kadangi tai sudaro civilinės bylos Nr. 2-846-381/2015, o ne pareiškimo dėl nušalinimo, nagrinėjimo dalyką.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi,

Nutarė

16Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liresta“ atstovo M. B. pareiškimo dėl teisėjo Artūro Driuko nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-846-381/2015 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai