Byla e3K-3-343-611/2017
Dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. K. K. ir M. L. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. K. K. ir M. L. R. ieškinį atsakovams J. V. J. ir G. J. dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vienašalio sandorio teisinio kvalifikavimo ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovai prašė teismo pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant papildomai inventorizuotas pastogės patalpas, pažymėtas pastogės patalpų plane, be atsakovų sutikimo ir nustatyti patalpų naudojimosi tvarką.
  3. Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas Palangoje, ( - ). Tarp bendraturčių nustatytos gyvenamojo namo idealiosios nuosavybės dalys sudaro: ieškovams M. L. R. – 13/100; R. J. K. K. – 63/100; atsakovams J. V. J. ir G. J. – 24/100. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomai inventorizavo pastogės patalpas, todėl pagalbinių palėpės patalpų plotas padidėjo 13,27 kv. m. Ieškovas pasiūlė atsakovams nustatyti naudojimosi tvarką, kuri sudarytų sąlygas naudotis izoliuotomis palėpės patalpomis, atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas dalis. Naudojimosi patalpomis tvarkos pakeitimai buvo siūlomi siekiant sudaryti galimybę ieškovams patekti į palėpės patalpas. Atsakovai su šiuo pasiūlymu nesutiko, nurodė, kad ieškovai 2006 m. spalio 27 d. sutiko, jog atsakovas rekonstruotų pastato stogą, išplėstų pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atliktų patalpų inventorizaciją ir teisinę registraciją savo vardu. Kadangi nurodytų veiksmų atsakovai neatliko, ieškovai atšaukia duotą sutikimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas Palangoje, ( - ). Atsakovai valdo 24/100 gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Ieškovė M. L. R. valdo 13/100 gyvenamojo namo, inžinerinių statinių ir l/2 sandėlio. Ieškovas R. J. K. K. nuosavybės teise valdo 63/100 gyvenamojo namo, kiemo inžinerinių įrenginių ir l/2 sandėlio. Atsakovai nuosavybės teisę į 26/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 4 punkte buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Atsakovui nuolatiniam naudojimuisi suteiktos patalpos, pažymėtos indeksais: 3-5, 3-7, 3-8, 3-9 naudotis atskirai, o bendram naudojimui su bendraturčiu K. J. – patalpos, pažymėtos indeksais: 1-1, 1-2, 1-7, 3-1, 3-2, 3-3. 2002 m. kovo 18 d. atsakovas pasirašė notarine tvarka patvirtintą sutikimą, kad gyvenamojo namo bendraturčiai K. J., M. L. R. ir R. J. K. K. kapitališkai suremontuotų jiems priklausantį ūkinį pastatą ir pristatytų prie jo priestatą, o 2002 m. birželio 19 d. ieškovo R. J. K. K. ir atsakovo J. V. J. buvo pasirašytas ir notarine tvarka patvirtintas sutikimas dėl stogo rekonstrukcijos, kuriuo ieškovas sutiko, kad atsakovas atliktų gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus. 2006 m. spalio 27 d. tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašytas ir notaro patvirtintas sutikimas, kad atsakovas rekonstruotų gyvenamojo namo stogą, išplėstų pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atliktų patalpų inventorizaciją ir teisinę registraciją savo vardu. 2010 m. rugpjūčio 24 d. mainų sutartimi ieškovas išmainė 5/100 dalis jam priklausančio gyvenamojo namo į 7/100 dalis atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, t. y. atsakovai pagal seną inventorizacijos planą patalpą, pažymėtą indeksu 3-5, pasikeitė su ieškovu į 1/2 patalpų, pažymėtų indeksu 3-2, ir 1/2 patalpų, pažymėtų indeksu 3-3. Patalpos, pagal ieškovų pateiktą kadastrinį matavimą pažymėtos indeksais 1-30 ir 1-31, ankstesniame projekte buvo pažymėtos indeksais 3-8 ir 3-9 ir jas atsakovas nuosavybės teise įgijo 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Joje nurodyta, kad 3-8 ir 3-9 indeksais pažymėtomis patalpomis atsakovas J. V. J. naudosis atskirai, o patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-7, 3-1, 3-2, 3-3, yra bendro naudojimo.
  3. Teismas konstatavo, kad 2001 m. gegužės 18 d. dalių perskaičiavimo sutartis patvirtina, jog P. T. atskirai naudojosi 3-8 ir 3-9 indeksais pažymėtomis patalpomis, o aplinkybę, kad ieškovai anksčiau nesinaudojo pastogės patalpomis, patvirtina ir byloje esantis ieškovų 2006 m. spalio 27 d. sutikimas, patvirtintas notaro.
  4. Įvertinęs bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės skirtumus, teismas padarė išvadą, kad ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems nepriklauso, nes atsakovas jas yra įgijęs dalinės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
  5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti šalių susitarimu nustatytą patalpų naudojimosi tvarką, nes tokia tvarka pažeistų atsakovų nuosavybės teisę į turtą, kurio naudojimosi tvarka yra nustatyta ankstesniais galiojančiais ir nenuginčytais šalių susitarimais.
  6. Teismas nurodė, kad ieškovų pareiškimas, jog atšaukia 2006 m. spalio 27 d. šalių pasirašytą notaro patvirtintą susitarimą, yra nepakankamas šį susitarimą laikyti negaliojančiu. Toks susitarimas gali būti pakeistas šalių susitarimu, nuginčytas teisme pagal sandorio nuginčijimo pagrindus arba pakeistas teismo sprendimu, įrodžius, kad yra pagrindas susitarimą pakeisti.
  7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendro naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).
  9. Teismas sutiko, kad palėpės patalpa (erdvė) egzistuoja, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia, jog ši patalpa gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 priedą, nustatantį, kad pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis yra du metrai, kad, pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktą, skaičiuojant patalpos plotą neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pastogė gali būti formuojama kaip patalpa, suteikiant jai numerį plane tik tuo atveju, jeigu patalpa yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip du metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro. Iš ieškovų parengtų kadastrinių matavimų teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo erdvė neatitinka jai keliamų aukščio reikalavimų ir negalėtų būti laikoma pastogės patalpa STR 2.02.09:2005 prasme, todėl ieškovų reikalavimą dėl papildomai inventorizuotų pastogės patalpų įregistravimo pripažino nepagrįstu.
  10. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarką. Teisėjų kolegija atsižvelgė į ankstesniais susitarimais nustatytas namo patalpų naudojimosi tvarkas, 2001 m. gegužės 18 d. dalių perskaičiavimo sutartį, kuri patvirtina, kad P. T. atskirai naudojosi 3-8 ir 3-9 indeksais pažymėtomis patalpomis. Įvertinusi tai, kad ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems nepriklauso, nes atsakovas jas yra įgijęs dalinės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš P. T., teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovų reikalavimo tenkinimas pažeistų atsakovų nuosavybės teises.
  11. Įvertinusi tai, kad atsakovas sutiko, jog gyvenamojo namo bendraturčiai K. J., M. L. R. ir R. J. K. K. kapitališkai suremontuotų jiems priklausantį ūkinį pastatą ir pristatytų prie jo priestatą; kad 2002 m. birželio 19 d. ieškovas pasirašė notaro patvirtintą sutikimą dėl stogo rekonstrukcijos, kuriuo sutiko, kad atsakovas atliktų gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus; kad 2006 m. spalio 27 d. ieškovai pasirašė notaro patvirtintą sutikimą, jog atsakovas rekonstruotų gyvenamojo namo stogą, išplėstų pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atliktų patalpų inventorizaciją bei teisinę registraciją savo vardu; kad 2009 m. sausio 16 d. atsakovui išduotas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadas, kolegija sprendė, kad šalys išreiškė valią, jog atsakovai rekonstruotų stogą ir įsirengtų patalpas, o ieškovai suremontuotų jiems priklausantį ūkinį pastatą ir pristatytų prie jo priestatą.
  12. Teismas nustatė, kad iki šiol visa ginčo pastoge naudojasi atsakovai, ieškovai neturi kaip patekti į pastogę, o 2006 m. spalio 27 d. notaro patvirtintas ieškovų sutikimas įrodo, kad jie pripažino atsakovų teisę į ginčo pastogę, pretenzijų dėl naudojimosi pastoge iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė.
  13. Kolegija nesutiko su ieškovų teiginiais, kad 2006 m. spalio 27 d. susitarimas nesukuria šalims teisinių pasekmių. Kolegija nurodė, kad susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.78 straipsnio ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl 2006 m. spalio 27 d. susitarimą pripažino nuosavybės teisių perleidimo sandoriu. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytas susitarimas gali būti nuginčytas teisme pagal sandorio nuginčijimo pagrindus.

8III. Kasacinio skundo argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netinkamai kvalifikavo 2006 m. spalio 27 d. susitarimo pagrindu atsiradusius teisinius santykius ir netinkamai nustatė iš jų kylančias teises ir pareigas. Sutikimas, kad atsakovas išplėstų pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atliktų patalpų inventorizaciją ir teisinę registraciją savo vardu, vertintinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Neapibrėžtam laikui išduoto sutikimo galiojimo pabaigos klausimą teismai nepagrįstai siejo tik su galimybe nuginčyti sutikimą teisme pagal sandorių nuginčijimo pagrindus. Tinkamai kvalifikavus teisinius santykius, nekiltų problema nustatant 2006 m. spalio 27 d. susitarimo su neapibrėžtu terminu pabaigą. Pagal CK 2.142 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. 2006 m. spalio 27 d. susitarimas turi visus įgaliojimo ir pavedimo sutarties požymius. Ir vidiniai, ir išoriniai atstovavimo santykiai baigėsi po vienerių metų nuo 2006 m. spalio 27 d. susitarimo patvirtinimo. Kitoks aiškinimas reikštų neribotą atsakovų galimybę naudotis sutikime nurodytomis teisėmis, neatliekant sutikime nustatytų pareigų (teisių).
    2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2006 m. spalio 27 d. susitarimas laikytinas nuosavybės teisių perleidimo sandoriu. Bendraturčių atsisakymai savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendros palėpės patalpos galėtų būti įforminti pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartimi prieš tai suformavus civilinių daiktinių teisių objektą, galintį būti civilinės apyvartos dalyku, tačiau tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nebuvo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo reikalavimo pakeisti pastato vidaus plotus, nebuvo prašoma naujai inventorizuotas patalpas pripažinti atskiru nekilnojamojo turto objektu, jos yra tik namo priklausinys CK 4.19 straipsnio 1 dalies prasme. Teismų praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
    4. Vadovaudamasis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamento 4 priedu ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo erdvė neatitinka jai keliamų aukščio reikalavimų ir negalėtų būti laikoma pastogės patalpa STR 2.02.09:2005 prasme, tačiau neatsižvelgė į šio reglamento 1 punkto nuorodą, jog reglamento reikalavimai taikomi projektuojant naują namą, be to, įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti įstatymų, nes pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
    5. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis, kurias atsakovas yra įgijęs dalinės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Palėpės patalpų teisine prasme 2001 m. nebuvo, jos nebuvo inventorizuotos, atsakovas pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo tik idealiąsias nuosavybės teisės dalis. Ankstesne naudojimosi tvarka patalpa (laiptinė) buvo paskirta naudotis atsakovams, susitarimas patvirtintas notaro ir įregistruotas viešame registre. Ieškovai ieškiniu prašė pakeisti laiptinės, kuri yra bendro naudojimo objektas, naudojimosi tvarką, nes tokią teisę įtvirtina CK 4.83 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas turėtų išaiškinti, kaip teismai turi spręsti prieštaravimus, kai ankstesniu notaro patvirtintu susitarimu bendro naudojimo patalpa buvo paskirta naudotis vienam bendraturčiui, o vėliau, inventorizavus palėpės patalpas, vieno bendraturčio naudojama laiptinė tampa kliūtimi patekti į palėpę (naujai inventorizuotas patalpas) kitiems bendraturčiams. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnis).
    6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, pakartojo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę su visomis teisinėmis ir rašymo klaidomis. Nutartyje nurodyta, kad 2006 m. spalio 27 d. susitarimas buvo pasirašytas ir atsakovo, tačiau tai yra vienašalis sandoris ir atsakovo parašo nėra. Teismo išvada, kad 2006 m. spalio 27 d. susitarimas laikytinas nuosavybės teisių perleidimo sandoriu, prieštarauja ir daiktinės, ir sutarčių teisės prasmei, tokia išvada ieškovams reiškia jų teisės į bendro naudojimo patalpas atėmimą, nenurodant pagrindo ir sutarties rūšies. Atsakovui 2009 m. sausio 16 d. išduotas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadas, o 2010 m. liepos 30 d. ieškovams išduotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl teismas privalėjo padaryti išvadą, kad statybos leidimas buvo išduotas ne 2009 m. sausio 16 d. atsakovui išduoto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvado pagrindu. Teismas nurodė, kad iki šiol visa ginčo pastoge naudojasi atsakovai, o ieškovai neturi kaip patekti į pastogę, po 2006 m. spalio 27 d. duoto sutikimo iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi pastoge. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovai be teisinio pagrindo vieni naudojasi pastogės patalpomis ir pažeidžia ieškovų teises.
  2. Atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl ieškovų sutikimo leisti atsakovams įrengti palėpės patalpas ir jas įregistruoti savo vardu teisinio kvalifikavimo ir jo galiojimo termino

  1. CK 1.63 straipsnyje reglamentuota sandorių samprata ir rūšys. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Taigi vienašaliu sandoriu gali įsipareigoti tik jį sudarantis asmuo, tačiau iš vienašalio sandorio tam tikrais atvejais gali atsirasti ir kitų asmenų teisės. Šias teises kiti asmenys gali įgyvendinti arba jų atsisakyti.
  2. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius, kuriems būdingi kelių rūšių sandorių elementai.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
  4. CK antrosios knygos III dalyje reglamentuoti atstovavimo teisiniai santykiai. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
  5. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu dėl santykių su trečiaisiais asmenimis.
  6. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pavedimo sutarties samprata. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).
  7. CK 1.63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Aiškinantis sudaryto vienašalio sutikimo esmę ir turinį bei juo siekiamus tikslus, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės.
  8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovų 2006 m. spalio 27 d. pasirašyto ir notaro patvirtinto sutikimo teisinio kvalifikavimo, kuriuo ieškovai sutiko, kad atsakovas rekonstruotų pastato stogą, išplėstų pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atliktų patalpų inventorizaciją ir registraciją savo vardu, nurodė, kad pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.
  10. Ieškovai nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo ieškovų sutikimo pagrindu atsiradusius teisinius santykius, netinkamai nustatė iš šių santykių kylančias teises ir pareigas, nepagrįstai ieškovų pasirašytą sutikimą pripažindami nuosavybės teisių perleidimo sandoriu, nors šis sutikimas turėjo būti kvalifikuotas kaip įgaliojimas ir jam turėjo būti taikomas CK įtvirtintas vienerių metų galiojimo terminas.
  11. Kvalifikuodami tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismai nustatė, kad, dar iki atsakovui tampant gyvenamojo namo bendraturčiu, ieškovai su kitais bendraturčiais susitarė dėl namo patalpų naudojimo tvarkos; kad atsakovas įsigijo dalį namo, o sutartyje buvo aiškiai nurodytos vien jam priskirtos naudotis patalpos ir tos, kuriomis atsakovas naudosis kartu su kitu bendraturčiu; kad atsakovas 2002 m. kovo 18 d. sutiko, jog ieškovai kapitališkai suremontuotų jiems priklausantį pastatą ir pristatytų prie jo priestatą, o ieškovas 2002 m. birželio 19 d. davė sutikimą atsakovui atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus, šį sutikimą ieškovas su ieškove iš esmės dar kartą patvirtino 2006 m. spalio 27 d., t. y. davė sutikimą atsakovui rekonstruoti gyvenamojo namo stogą, išplėsti pastogėje esančias gyvenamąsias patalpas, atlikti patalpų inventorizaciją bei teisinę registraciją savo vardu; ieškovas ir atsakovai 2010 m. rugpjūčio 24 d. sudarė mainų sutartį, kuria ieškovas jam priklausančias 5/100 namo dalis išmainė į atsakovams priklausančias 7/100 namo dalis; ieškovui nuolat naudoti atiteko patalpa, kuria anksčiau asmeniškai naudojosi atsakovas, o atsakovui atiteko patalpų dalis, kuria jis naudojosi kartu su ieškovu, t. y. atsakovui atiteko 1/2 dalis patalpų ir jis įgijo galimybę naudotis patalpomis asmeniškai.
  12. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia šalių santykius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimu, parodo kryptingus šalių veiksmus nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis namo patalpomis, aiškiai išreikštą šalių valią dėl patalpų priskirtinumo konkrečiam bendraturčiui ir jo nuosavybės teisės į naujai inventorizuojamas ar sukuriamas patalpas. Taigi tiek teismų nustatytos faktinės aplinkybės, tiek ieškovų 2006 m. spalio 27 d. duoto sutikimo turinys ir šalių veiksmai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai sutikti su ieškovų kasacinio skundo argumentu, kad sutikimas turėtų būti vertinamas kaip atsakovui išduotas įgaliojimas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad sutikime atsakovas nėra įgaliotas atlikti kokius nors veiksmus ieškovų vardu ir jų interesais. Priešingai, ieškovai sutinka, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus ir juos įteisintų savo vardu.
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2006 m. spalio 27 d. sutikimas neturi šios nutarties 23 punkte aptartų įgaliojimui kaip vienašaliam sandoriui būdingų elementų, todėl nepagrįstais pripažintini ieškovų kasacinio skundo argumentai, kad 2006 m. spalio 27 d. sutikimas turi visus įgaliojimo ir pavedimo sutarties požymius, o nesant jame apibrėžto galiojimo termino, vadovaujantis CK 2.142 straipsnio 1 dalimi, sutikimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
  14. Kadangi bendraturčiai su bendrąja daline nuosavybe susijusius klausimus sprendžia kartu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), aptartas ieškovų sutikimo turinys atskleidžia ieškovų valią atsisakyti bendrosios dalinės nuosavybės teisių į palėpės patalpas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovų sutikimas laikytinas nuosavybės teisių perleidimo sandoriu. Sutikimas vertintinas kaip ieškovų teisiškai reikšmingas veiksmas, kuriuo jie, sutikdami, kad atsakovas savo vardu registruotų palėpės patalpas, išreiškė aiškią valią atsisakyti savo nuosavybės teisių į nurodyto objekto dalį.
  15. Tai, kad ieškovų sutikimas turi teisinę reikšmę ir yra prilyginamas bendrosios dalinės nuosavybės dalies atsisakymui, patvirtina CK 4.77 straipsnis, reglamentuojantis bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Taigi ieškovų sutikimas yra turto dalies, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, atsisakymo sandoris, suteikiantis galimybę atsakovui pasinaudoti CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis.
  16. CK pirmosios knygos II dalies IV skyriuje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą, kuris lemia tai, kad sudarytas sandoris galioja tol, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų sutikimas nėra apribotas laiko atžvilgiu, todėl neapibrėžtam laikui išduoto sutikimo galiojimo pabaigos klausimą teismai pagrįstai siejo tik su galimybe 2006 m. spalio 27 d. sutikimą nuginčyti teisme vadovaujantis sandorių negaliojimo pagrindais. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovų ieškinyje pareikštas pareiškimas, kad jie atšaukia sutikimą, nesukelia teisinių pasekmių.

13Dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo tvarką

  1. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
  2. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
  3. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant.
  4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė šios nutarties 38 punkte aptartų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti šalių susitarimais nustatytą gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarką. Ieškovai siekia pakeisti namo patalpų naudojimosi tvarką vien todėl, kad persigalvojo dėl ilgą laiką, t. y. seniau nei nuo 2001 m., nusistovėjusios namo patalpų naudojimosi tvarkos. Toks ieškovo nuomonės pasikeitimas nesudaro pagrindo keisti nustatytą naudojimosi tvarką, neįrodo ieškovų teisių pažeidimo, nes ieškovai 2006 m. spalio 27 d. sutikimu patvirtino nuosavybės teisių atsisakymą į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų namo palėpės patalpų dalį.

14Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

  1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
  2. Ieškovai nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai įvardija ieškovų sutikimą jį vadindamas sutartimi ir nurodo, kad sutikime nėra atsakovo parašo. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovui 2009 m. sausio 16 d. išduotas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadas, o 2010 m. liepos 30 d. ieškovams išduotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl teismas privalėjo padaryti išvadą, kad statybos leidimas buvo išduotas ne 2009 m. sausio 16 d. atsakovui išduoto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvado pagrindu.
  3. Teisėjų kolegija nurodo, kad netikslumas dėl sutikimo įvardijimo sutartimi ir tai, kokiu pagrindu buvo išduotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, nekeičia 2006 m. spalio 27 d. sutikimo turinio, teismų tinkamai kvalifikuotų šalių teisinių santykių ir išvados, kad ieškovų ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, teisingumo.
  4. Priešingai nei nurodo ieškovai, teismai išsamiai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką dar iki atsakovui tampant gyvenamojo namo dalies savininku. Nenustatę esminių gyvenamojo namo dalių pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindą pakeisti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, įvertinę tiek sutikimą, tiek kitus šalių teisiškai reikšmingus veiksmus teismai, kvalifikuodami šalių teisinius santykius ir nustatydami sutikimo turinį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė.

15Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

  1. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ar sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
  2. Ieškovai išsamiais teisiniais argumentais nepagrindė teisės normų, susijusių su nekilnojamųjų daiktų skirstymu į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius (CK 4.12, 4.13 straipsniai), ir CK 4.82 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šių ieškovų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro kasacinio skundo nagrinėjimo dalyko.
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos apeliacinės instancijos teismo nutarties (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovų kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš ieškovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai