Byla e2A-689-180/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transjarda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1341-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meteorit turas“ ieškinį atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transjarda“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Meteorit turas“ ieškinyje teismui prašė: panaikinti atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2016 m. lapkričio 23 d. pretenzija, ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei konkursą laimėjusios tiekėjos UAB „Transjarda“ neįprastai mažos kainos pagrindimą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinimus ir/arba šios tiekėjos aiškų ir išsamų konfidencialios informacijos pagrindimą (jei toks būtų); pripažinti konkursą laimėjusios tiekėjos UAB „Transjarda“ pasiūlymą neatitinkančiu konkurso reikalavimų (tiekėja nepagrindė savo neįprastai mažos kainos) ir jį atmesti; panaikinti atsakovės 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą „Dėl procedūros rezultatų“ Nr. S-2201, kuriuo buvo nustatyta konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų eilė ir laimėtoju pripažinta tiekėja UAB „Transjarda“, ir įpareigoti atsakovę toliau tęsti pirkimo procedūras nuo naujos pasiūlymo eilės sudarymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės organizuotame pirkime supaprastinto atviro konkurso būdu dėl „Vežėjo (operatoriaus) parinkimo aptarnauti vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą Šalčininkai – Vilnius per Jašiūnus paslaugos pirkimas“. Atsakovės Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija) per CVP IS 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė pranešimą „Dėl procedūros rezultatų“, kuriame nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Transjarda“, atitikusią konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus bei pasiūliusią mažiausią 1 km savikainą – 0,05 Eur be PVM. Ieškovė konkurse liko antra, pasiūliusi 1 km savikainą už 0,31 Eur be PVM.
  3. 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti konkursą laimėjusios UAB „Transjarda“ pasiūlymo kopiją su visais jo priedais, įskaitant ir pasiūlymo sudedamąsias dalis, t. y. tiekėjos pateiktus pasiūlymo paaiškinimus bei neįprastai mažos kainos pagrindimą; nurodyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Atsakovė 2016 m. lapkričio 18 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-2280 nurodė, kad sutartį su laimėjusia tiekėja sudarys remdamasi VPĮ 18 straipsniu, ne anksčiau kaip 2016 m. lapkričio 24 d., t. y. pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui. Pateikė laimėjusios tiekėjos pasiūlymo kopiją su visais jo priedais, nurodydama, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas, UAB „Transjarda“ nurodymu, yra konfidenciali informacija, ir jos neteikė. Dėl to 2016 m. lapkričio 23 d. buvo pateikta pretenzija, kurią 2016 m. lapkričio 25 d. perkančioji organizacija atmetė.
  4. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija neargumentavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju konkursą laimėjusio tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimas turėtų būti laikomas konfidencialia informacija, formaliai nurodydama tik VPĮ normas apie tiekėjų teisę atitinkamą informaciją perkančiajai organizacijai nurodyti kaip konfidencialią. Ieškovės įsitikimu, šiuo konkrečiu atveju tiekėjos UAB „Transjarda“ neįprastai mažos kainos pagrindimas visa apimtimi negali būti laikomas konfidencialia informacija.
  5. Konkursą laimėjusios UAB „Transjarda“ pasiūlyta kaina yra net 83,87 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (0,31 Eur), kas leidžia jos pasiūlytą kainą laikyti neįprastai maža. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Transjarda“ neturėjo objektyvios galimybės pagrįsti savo neįprastai mažą kainą, o priešingas atsakovės vertinimas šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas, atliktas labai formaliai, nenustačius visų šiam vertinimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsakovės sprendimas, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, atsakovei jame visiškai nepasisakant dėl ieškovės teiginių, jog atsakovė šiame konkurse tiekėjus įpareigojo nurodyti jų pačių 1 km vežimo savikainą, o ne vieno keleivio vežimo įkainį (tarifą) už nuvažiuotą 1 km, iš dalies patvirtina, kad atsakovė šiuo atveju netinkamai įvertino konkursą laimėjusios tiekėjos neįprastai mažos kainos pagrindimą, dėl ko, ieškovei pareikalavus aiškiai nurodyti, kodėl atsakovė konkursą laimėjusios UAB „Transjarda“ neįprastai mažą kainą laikė pagrįsta, to padaryti jau negalėjo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino.

  1. Teismo išvada: byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža, tačiau perkančiosios organizacijos atliktas neįprastai mažos kainos pagrindimo įvertinimas buvo formalus, trečiojo asmens pasiūlymas nepagrįstai nebuvo atmestas, nepagrindus neįprastai mažos kainos, dėl to perkančioji organizacija pažeidė pareigą objektyviai įvertinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumą ir realumą, tuo pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  2. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo šioje byloje nesiėmė jokių veiksmų įrodyti, kuo pasiūlyme nurodytos kainos pagrindime esančios konfidencialia nurodomos informacijos atskleidimas pakenktų įmonės veiklai, teisėtiems jos komerciniams interesams.
  3. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo objekto pobūdį, tokios savikainos sudedamosios dalys kaip kuro, tepalų sąnaudos, vairuotojų atlyginimai bei Sodros įmokos, amortizacija, draudimo ir kt. įmokos, negali būti laikomos konfidencialia informacija VPĮ 6 straipsnio 1 dalies ir CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi tokie nurodyti duomenys neturi komercinės (gamybinės) vertės ar paslapties, kurios atskleidimas galėtų pakenkti įmonės veiklai ir teisėtiems komerciniams interesams. Šiuo atveju komercine (gamybine) paslaptimi galėtų būti kuro, atsarginių dalių tiekėjai, su jais sudarytų komercinių sutarčių tam tikri aspektai, ir pan.
  4. Trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimas grįstas lakoniškais ir deklaratyviais teiginiais, pasiūlyme nurodytą kainą išskaidant į tris abstrakčiai apibrėžtas sritis, nepateikiant perkančiajai organizacijai jokių tokią mažą kainą patvirtinančių dokumentų bei apskaičiavimų.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

  1. Trečiasis asmuo UAB „Transjarda“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ginčijamo pirkimo atveju tiekėjai pasiūlyme perkančiajai organizacijai turėjo nurodyti savikainą, o ne teikiamų paslaugų kainą. Tiekėjai paslaugas teiks ne pagal pasiūlymuose nurodytas savikainas, bet pagal perkančiosios organizacijos nustatytus bilietų pardavimo tarifus. Tokiu būdu tiekėjai pajamas gaus ne iš perkančiosios organizacijos, o tiesiogiai iš keleivių, įsigyjančių bilietus. Perkančioji organizacija kompensuos tų keleivių, kurie bilietus įsigijo lengvatiniais tarifais, bilietų kainų skirtumus Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjų patiriamos sąnaudos mažintinos pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio 4 punktą, pasiūlymuose nurodyta savikaina negali būti apskaičiuojama vien tik sudėjus visas patiriamas sąnaudas, turėtų būti įvertinti ir kiti esminiai faktoriai (gaunamos kompensacijos), kurie padeda sumažinti patiriamas sąnaudas (t. y. savikainą).
  1. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime pateikė ne deklaratyvius paaiškinimus, bet išsamų savikainos išskaidymą: nurodė visas kainos sudedamąsias dalis, jas aprašė, nurodė, iš ko susideda kiekviena kainos sudedamoji dalis bei pateikė tokios sudedamosios dalies dydį pinigine verte. Taip pat apeliantė atskleidė savo turimų transporto priemonių charakteristikas bei kitas veiklos ypatybes, leidžiančias sumažinti teikiamų paslaugų savikainą. Byloje nebuvo įrodyta, kad trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimas yra netinkamas ir neatitinka tikrovės. Bendrovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti papildomus kainos pagrindimo dokumentus, nes niekas daugiau to neprašė.
  1. Net ir laikant, kad UAB „Transjarda“ pasiūlyme nurodyta savikaina yra nedidelė, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net tiekėjo pasiūlyta nuostolinga kaina nėra laikoma pagrindu atmesti jo pasiūlymą, be to, tokio pasiūlymo pateikimas taip pat nėra laikomas ir konkurencijos pažeidimu.
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje (sprendimo 33 p.) nurodė, kad UAB „Transjarda“ pasiūlymas yra atmetamas. Tokiu būdu teismas atliko veiksmus, priskirtus perkančiosios organizacijos kompetencijai ir funkcijoms. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo yra ydinga.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija palaiko trečiojo asmens poziciją, palaiko apeliacinį skundą, jame nurodytus argumentus.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Meteorit turas“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; nepriimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ieškovė tiek savo 2016 m. lapkričio 15 d. prašyme atsakovei, tiek 2016 m. lapkričio 23 d. pretenzijoje bei ieškinyje teismui, reikalavo pateikti konkursą laimėjusios tiekėjos neįprastai mažos kainos pagrindimą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinimus ir/ arba aiškų ir išsamų konfidencialios informacijos pagrindimą. Nepaisant to apeliantė detalų neįprastai mažos kainos apskaičiavimą ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų plano 2016 m. papildymą pateikė tik teikdama apeliacinį skundą, nors tam padaryti turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo teismo atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
  2. Nepaisant to, kad šio konkurso paskelbimui bei viešosios sutarties sudarymo procedūroms turėjo būti taikomas VPĮ, atsiskaitymui už teikiamas keleivių vežimo autobusais (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas turi būti taikomos Reglamento Nr. 1370/2007 4 str. įtvirtintos nuostatos. Taigi perkančiosios organizacijos ir pirkimus laimėję tiekėjai, tuo atveju kai perkamos nurodytos paslaugos, sudarydamos viešojo pirkimo sutartis dėl tokių paslaugų, yra laisvos susitarti, kokiu būdu paslaugų tiekėjui bus apskaičiuojamas atlygis dėl jo teikiamų paslaugų, nepažeidžiant Reglamento Nr. 1370/2007 4 str. nuostatos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad perkančioji organizacija su tiekėjais atsiskaitys ne pagal pirkimo sutartį, bet pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio 4 punktą, yra visiškai nepagrįsti.
  3. Ieškovei nesuprantama, kuo remiantis apeliantė padarė išvadą, kad konkursą laimėjusiai tiekėjai atsakovė kompensuos tik tų keleivių, kurie bilietus įsigijo lengvatiniais tarifais, bilietų kainų skirtumus. Reglamente Nr. 1370/2007 numatytas kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas, kuris Lietuvoje iš esmės yra perkeltas į poįstatyminį aktą – Susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintą „Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašą“ (toliau – Aprašas). Apraše yra numatyta kompensacijos apskaičiavimo formulė, kuria apskaičiuojamas vežėjo nuostolis ir jam dėl to skiriama kompensacijos suma. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą aišku, kad apeliantės minimos pajamos, surinktos iš keleivių, jiems parduodant bilietus, tiek ir atsakovės kompensacija už bilietus, apeliantės parduotus su lengvatomis, yra tik vežėjo nuostolių kompensacijos apskaičiavimo formulės dalys, o ne savarankiška vežėjo nuostolių kompensacijos suma.
  4. Apeliantė į savo savikainos apskaičiavimą įtraukė 43 200,00 Eur sumą, tiksliau šia suma sumažino savo dėl konkurse numatytų paslaugų teikimo ketinamas patirti išlaidas, kuri pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimo plano 2016 m. papildymą yra planuojama skirti savivaldybės biudžeto dalis, skirta konkurso perkamoms paslaugoms apmokėti. Sumažinti savo savikainą iš tos veiklos planuojamų gauti pajamų dalimi negalima, kadangi, kaip nurodė pati apeliantė, savikaina yra prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo sąnaudos, o ne sąnaudos kartus su ketinamų gauti pajamų dalimi.
  5. Trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 3 d. teiktame neįprastai mažos kainos pagrindime, iš esmės tik nurodė savo tiesioginių materialinių sąnaudų (kuras, tepalai ir kt.) savikainą, tiesioginių darbo sąnaudų savikainą (vairuotojų atlyginimai, VSDFV įmokos) savikainą ir kitų reikalingų sąnaudų (amortizacija, draudimo sąnaudos, valdymo ir bendros ūkinės sąnaudos) savikainą, šių dalių neišskaidydamas ir nenurodydamas, kaip jis jas konkrečiai apskaičiavo. Tik kartu apeliaciniu skundu apeliantei pateikus 2017 m. kovo 6 d. papildomą kainos pagrindimą, tapo aišku, kad ji į savo savikainos apskaičiavimą įtraukė minėtą 43 200,00 Eur sumą.
  6. Atsakovės ir apeliantės bendradarbiavimas buvo nepakankamas, t. y. apeliantė pateikė lakonišką ir deklaratyvų savo neįprastai mažos kainos pagrindimą, o atsakovė jį įvertino pernelyg formaliai.
  7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė nepagrindė savo neįprastai mažos kainos, dėl ko teismas neturėjo apeliantės grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, kadangi dėl apeliantės atsakovė jau negali priimti jokio kito sprendimo ir galiausiai pasiūlymą atmesti. Aplinkybė, ar bus panaikintas atsakovės sprendimas netenkinti ieškovė 2016 m lapkričio 23 d. pretenzijos, ar ne, neturi didelės reikšmės, kai teismas iš esmės rezoliucinėje dalyje patenkino ieškovės reikalavimus, kurie buvo nurodyti pačioje pretenzijoje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).

9Dėl teismui patiektų naujų įrodymų priėmimo

  1. Kartu su apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Transjarda“ pateikė naujus įrodymus – išrašą iš tinklalapio www.vz.lt dėl sąvokos „savikaina“ apibrėžimo, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. viešųjų pirkimų plano papildymo nuorašą, 2017 m. kovo 6 d. UAB „Transjarda“ kainos pagrindimo nuorašą, kuriais įrodinėjo savo neįprastai mažos kainos pagrįstumą.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas kainos pagrindimui tiekėjos pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo perkančiajai organizacijai klausimas bei perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos kainos pagrindimo jai pateiktais dokumentais vertinimas, teismui teikiamus naujus dokumentus, neteiktus perkančiajai organizacijai, priimti nėra pagrindo. Atsisakoma priimti ir tinklalapio www.vz.lt sąvokos „savikaina“ apibrėžimo aiškinimą, nes tai nėra įrodymas (CPK 314 str.).

10Dėl apeliacinio skundo esmės

  1. Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vežėjo (operatoriaus) parinkimo aptarnauti vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą Šalčininkai – Vilnius per Jašiūnus paslaugos pirkimas“. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausią kainą (Konkurso sąlygų 11.2. p.). Įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Transjarda“, atsakovės įsitikinimu atitikusią konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus bei pasiūliusią mažiausią 1 km savikainą 0,05 Eur be PVM.
  2. Nėra ginčo, kad trečiojo asmens UAB „Transjarda“ pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Tai konstatavo perkančioji organizacija. Ginčas kilo dėl šios kainos pagrindimo – tiekėjo pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo bei perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamo įvertinimo.
  3. Perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, remdamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuoseklią neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012). Reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą užtikrina rungimosi principo įgyvendinimą, nes, prieš nuspręsdama sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija įpareigojama ne tik raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymą, atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis. Svarbu pažymėti, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
  4. Neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvą, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas normas, yra pažymėjęs, kad, viena vertus, neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Kita vertus, šiuo institutu siekiama apginti tiekėją nuo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, neleidžiant jam paaiškinti savo pasiūlymo rimtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).
  5. VPĮ 40 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai turi būti pagrįsti. Toks sprendimas, raštu įteiktas neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, įpareigoja šį pateikti visus perkančiosios organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Ši taisyklė užtikrina tiekėjų teises grįsti savo pasiūlymų kainas įvairiomis priemonėmis bei skatina jų bendradarbiavimą su perkančiąja organizacija.
  6. Konkurso sąlygų 10.5 punkte nustatyta: jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, komisija privalo dalyvio CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti per komisijos nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, prašė ją pagrįsti, o trečiajam asmeniui patiekus tokį pagrindimą, pripažino kainą pagrįsta. Čia pat teismas daro prieštaringą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad perkančioji organizacija vertino trečiojo asmens pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimo duomenis ir, teismo įsitikinimu, tokių duomenų neįprastai mažai kainai pagrįsti nepakako – pateikti papildomus duomenis nereikalauta.
  7. Teisėjų kolegija, prieina prie išvados, kad bylos duomenys paneigia paminėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Perkančiosios organizacijos ginčijamo konkurso 2016 m. spalio 28 d. Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokole Nr. VP-4 užfiksuota kad, įvertinus UAB „Transjarda“ pasiūlymą, buvo nustatyta, jog tiekėjo pasiūlyme nurodyta savikaina atitinka neįprastai mažos kainos sąvoką, ir prašė tiekėją šią kainą pagrįsti 2016 m. lapkričio 2 d. raštu „Dėl pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimo“ Nr. S-2164, nurodant, kad įrodymu, pagrindžiančiu pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą gali būti kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas (6.11 p. p.).
  8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad UAB „Transjarda“ pareigą įvykdė – 2016 m. lapkričio 3 d. raštu „Dėl pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo“ pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą: kainą išskaidė, paaiškino atsakovės perkamos paslaugos teikimo už tokią pasiūlymo kainą aplinkybes, kokie veiksniai mažina sąnaudas, kas sudaro savikainos sudėtines dalis. 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos protokolo Nr. VP-5 duomenys paneigia teismo išvadą, kad perkančioji organizacija nesvarstė ir nevertino trečiojo asmens pateikto kainos pagrindimo. Iš šio protokolo turinio akivaizdu, kad komisija nagrinėjo UAB „Transjarda“ pateiktą kainos pagrindimą ir jį įvertino, pripažinusi, kad pasiūlyta neįprastai maža kaina ekonomiškai pagrįsta – ji nėra mažesnė už tiekėjo patiriamus atitinkamos paslaugų teikimo ir pirkimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų vykdymo savikainą, kaštus ir išlaidas, į pasiūlytą kainą yra įskaičiuotos visos pirkimo sutarties vykdymo išlaidos ir kaštai, todėl laikė, kad pasiūlyme nurodyta kaina (savikaina) yra ekonomiškai pagrįsta.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Transjarda“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės išvadomis, kad trečiasis asmuo pateikė išsamius ir pakankamus duomenis reikalaujamai kainai pagrįsti, ir tie duomenys nėra deklaratyvus, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, kuris, apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neteisingai įvertinęs trečiojo asmens atsakovei pateiktą pasiūlymo kainos pagrindimą ir bei atsakovės dokumentus, kuriuose užfiksuota pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo procedūra (CPK 177, 185 str.). Paminėta, kad kainos pagrindimo dokumente pasiūlymo kaina buvo išskaidyta, aprašyta bei pateiktas kiekvienos sudedamosios dalies dydis pinigine verte; atskleista trečiojo asmens turimų transporto priemonių charakteristika (įskaitant ir vidutines kuro sąnaudas), veiklos ypatybės, leidžiančios sumažinti teikiamų paslaugų savikainą. Įvertinus pateiktą kainos pagrindimą yra pagrindas prieiti prie išvados, kad UAB „Transjarda“ visa apimtimi atsakė į perkančiosios organizacijos paklausimą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nurodė perkančiosios organizacijos prašomas aplinkybes. Atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, tiekėjai privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Nėra pagrindo teigti, kad trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimas yra netinkamas. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2202/2012). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo kainą, pažeidė VPĮ nuostatas bei esminius viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 40 str.).
  10. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse – vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu – kompensuojamos (atlyginamos) pagal sudarytas sutartis iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų. Nurodyta įstatymo nuostata suponuoja savivaldybei privalomą elgesio modelį, t. y. būtinumą nustatyti paminėtą važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų tvarką ir jos laikytis. Šalčininkų savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. T-572 „Dėl keleivių vežimo reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų“ yra patvirtinusi nurodytą važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų tvarką. Taigi nagrinėjamu atveju Šalčininkų rajono savivaldybė konkursą laimėjusiai tiekėjai kompensuos keleivių, kurie bilietus įsigijo lengvatiniais tarifais, bilietų kainų skirtumus. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad tiekėja ir perkančioji organizacija yra laisvos susitarti, kokiu būdu paslaugų tiekėjui bus apskaičiuojamas atlygis dėl jo teikiamų paslaugų. Be to, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų 8 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata, paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovės kompensacija už bilietus, parduotus su lengvatomis, nėra savarankiška vežėjo nuostolių kompensacijos suma.
  11. Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), netinkamai aiškino VPĮ nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
  12. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
  13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
  14. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Transjarda“ 2017 m. kovo 7 d. už apeliacinį skundą sumokėjo po 217 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. kovo 31 d. sąskaita Serija K Nr. 14 bei 2017 m. balandžio 15 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1058 įrodo, kad trečiasis asmuo patyrė 1 050 Eur išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Meteorit turas“ ieškinį atmesti.

13Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Transjarda“ (j. a. k. 174982763) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meteorit turas“ (j. a. k. 155902759) 1 267 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai