Byla e2A-754-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Tieto Lietuva“ ir SIA „T. L.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3293-340/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Tieto Lietuva“ ir SIA „T. L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Verslo aptarnavimo centras” dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė “InnoForce”, NESS Czech s.r.o., akcinė bendrovė „LESTO”, akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius”, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas”, uždaroji akcinė bendrovė „LITGAS”, akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba” ir uždaroji akcinė bendrovė „Technologijų ir inovacijų centras”.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tieto Lietuva“ ir SIA „T. L.“ (toliau – ieškovės) 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (t. 3, b. l. 1 – 35), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Verslo aptarnavimo centras” (toliau – UAB „Verslo aptarnavimo centras”, atsakovė arba perkančioji organizacija), dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“ (toliau – UAB „InnoForce“), kuriame prašė panaikinti perkančiosios organizacijos skelbiamų derybų būdu vykdomame viešajame pirkime „Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas) priimtus sprendimus:
    1. dėl ekonominio naudingumo balų tiekėjams skyrimo, tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, apie kuriuos ieškovės buvo informuotos 2016 m. liepos 22 d. pranešimu;
    2. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 23 d. sprendimus, kuriais ieškovėms buvo atsisakyta suteikti informaciją apie viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus;
    3. 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą atmesti ieškovių pretenziją;
    4. Išreikalauti iš perkančiosios organizacijos informaciją apie viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus – jų vardus, pavardes, kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, duomenis apie jų darbovietes, viešųjų pirkimo komisijos protokolus.
  2. Ieškovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. Perkančioji organizacija 2016 m. liepos 22 d. informavo tiekėjus apie jiems skirtus ekonominio naudingumo balus, tiekėjų pasiūlymų eilę ir išrinktą viešojo pirkimo laimėtoją – ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB “InnoForce” ir įmonės NESS Czech s.r.o. (toliau – trečiasis asmuo). Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu pateikti informaciją apie visų viešajame pirkime dalyvavusių (pasitelktų) ekspertų, vertinusių tiekėjų pasiūlymus, vardus bei pavardes, jų kvalifikaciją ir darbovietes. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė panaikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kuriais viešąjį pirkimą laimėjusios ūkio subjektų grupės kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus, šio tiekėjo pasiūlymui suteiktas 97,65 balo ekonominis naudingumas bei pasiūlymas pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą. Pateiktoje pretenzijoje buvo akcentuotas viešojo pirkimo komisijos narės R. L. šališkumas vykdant savo pareigas. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovių 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pateikė dar vieną pretenziją dėl nepagrįsto perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo atsisakyti ieškovėms suteikti didžiąją dalį informacijos apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją, pasitelktų ekspertų, kurie vertino tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, kvalifikacinę patirtį. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 23 d. informavo ieškoves, kad jų 2016 m. rugpjūčio 12 d. pretenziją tenkino iš dalies – leido ieškovėms susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktuose ir papunkčiuose reikalaujamą kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, išskyrus sudarančius konfidencialią informaciją. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimo ir viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 31 d. informavo ieškoves, kad pretenzija atmetama kaip nepagrįsta. 2016 m. rugsėjo 2 d. perkančioji organizacija leido ieškovėms susipažinti su papildoma informacija apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo specialistų patirtį, kurios anksčiau nebuvo atskleidusi. Ieškovės 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, kiek tai susiję su specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. ir 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimais. Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 23 d. informavo ieškoves, kad pretenzija atmetama.
  3. Ieškovių teigimu, perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos nariai/ ekspertai subjektyviai, proteguodami konkretų tiekėją, t. y. viešojo pirkimo laimėtoją, vertino tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, taip pažeisdami sąžiningos konkurencijos, skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Viešojo pirkimo komisijos narė R. L. susijusi darbo santykiais su vienu iš viešojo pirkimo dalyvių (UAB „InnoForce“). Viešai prieinamais duomenimis nustatė, kad viešojo pirkimo komisijos narė R. L. 2007 m. – 2012 m. dirbo UAB „ERP“ įmonėje bei ėjo SAP Grupės projekto valdymo ofiso vadovės pareigas. UAB „InnoForce“ dabartinis direktorius G. R. nuo 2010 m. balandžio 12 d. buvo UAB „ERP“ akcininkas, o nuo 2002 m. spalio 28 d. iki 2002 m. gruodžio 11 d. ėjo UAB „ERP“ direktoriaus pareigas. UAB „InnoForce“ buvusi direktorė O. R. (nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.) buvo UAB „ERP“ akcininkė nuo 2006 m. vasario 23 d. UAB „InnoForce“ akcininkės R. R. giminaitė Z. R. buvo UAB „ERP“ akcininke nuo 2002 m. spalio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 27 d. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-414-370/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pagal UAB „ERP“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ į bylą teiktus paaiškinimus ir dokumentus buvo nustatytos papildomos aplinkybės, patvirtinančios itin glaudų UAB „ERP“ ir UAB „InnoForce“ ryšį. Įsteigus UAB „InnoForce“ (2011 m. spalio 17 d.) įmonei ėmė vadovauti UAB „ERP“ darbuotojas A. K. (nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 13 d.). O. R. pradėjo vadovauti įmonei, kai buvo atleista iš UAB „ERP“ užimamų pareigų. O. R. vadovavimo UAB „InnoForce“ laikotarpiu G. R. šioje bendrovėje ėjo verslo plėtros direktoriaus pareigas. UAB „InnoForce“ vykdo analogišką UAB „ERP“ vykdytai veiklai, be to, atstovauja tai pačiai programinės įrangos kompanijai A. K. veikusi „ERP C. A.“ atsikūrė kaip „InnoForce CA“ ir veikia tuo pačiu juridinio asmens kodu. Iškėlus UAB „ERP“ bankroto bylą, UAB „InnoForce“ pradėjo dirbti dvidešimt du buvę UAB „ERP“ darbuotojai. Bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ teiginius, kad bendrovė UAB „ERP“ veiklą perkėlė į UAB „InnoForce“ byloje patvirtino pats UAB „ERP“ buvęs vadovas M. Z. (plačiau apie tai pasisakyta ne tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-414-370/2016, tačiau ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015). Galimą viešojo pirkimo komisijos šališkumą patvirtina ne tik komisijos narės/ ekspertės R. L. buvęs darbinis ryšys su UAB „ERP“, tačiau ir šios komisijos narės UAB „ERP“ eitos pareigos. Viešojo pirkimo komisijos narė/ekspertė R. L. UAB „ERP“ ėjo vadovės pareigas, susijusias su konkrečios programinės įrangos SAP produktais. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „InnoForce“ viešajame pirkime atstovauja SAP, galimai šį pirkimą laimėjęs tiekėjas pasiūlė SAP produkciją ir sprendinius.
  4. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas negalėjo būti pripažintas laimėtoju, nes jo kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a), b), c) ir d) papunkčių reikalavimų, t. y. jis nėra pajėgus, kompetentingas ir patikimas įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.
  5. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimams grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendintu projektu, kurio projektinis pavadinimas įvardijamas kaip „SSE - Technological asset management information system based on SAP IS-U and SAP CRM“. Nurodytas projektas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos, nes:
    1. Nėra įgyvendintas per paskutiniuosius trejus metus, kaip tai buvo reikalauta pirkimo sąlygose.
    2. Neatitinka reikalaujamų charakteristikų, pagal kurias programinės įrangos sprendimas, kuriuo tiekėjas remiasi, turėjo būti įdiegtas vienos ar kelių sutarčių apimtyje, tačiau tam pačiam klientui. Viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo nurodytas projektas buvo įgyvendintas atskirai skirstymo bei tiekimo grupėms, be to, fiziškai atskirtais serveriais bei dvejoms skirtingoms bendrovėms.
    3. Neatitinka reikalavimo, kad įdiegtos programinės įrangos sprendimu, kuriuo tiekėjas remiasi, naudojosi ar gali naudotis ne mažiau kaip trys šimtai registruotų vidinių naudotojų. Viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo projekto sprendiniai gali patenkinti 900 000 klientų poreikius, kuriuos tvarko bei administruoja penkiolika darbuotojų, tačiau jokių duomenų, kad projekto sprendiniais gali naudotis ne mažiau kaip trys šimtai registruotų vidinių naudotojų, nėra pateikta.
    4. Neatitinka reikalavimo, kad programinės įrangos sprendimas, kuriuo tiekėjas remiasi, įdiegtas bei skirtas technologinio turto valdymui, t. y. turto, kuris naudojamas energetinių resursų (pvz., elektros energijos, dujų, šilumos ir kt.) perdavimui arba skirstymui, arba gamybai, valdymui. Viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo nurodyto projekto rezultatais SSE naudosi B2B klientų segmente (sektoriuje), tačiau nėra jokių duomenų, kad projekto sprendiniai yra naudojami technologinio turto valdymui. Projekto sprendiniai galimai atitinka tik klientų aptarnavimo valdymo srities sprendinius.
    5. Be to, pagal nurodytą kvalifikacijos reikalavimą programinės įrangos sprendimo, kuriuo tiekėjas remiasi, diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, turi būti ne mažesnė kaip 1 mln. Eur be V. T. turto valdymo informacinė sistema turi apimti technologinio turto duomenų valdymą, turto objektų remonto, priežiūros darbų valdymą, defektų registravimą, turto planavimą bei kontrolę, investicijų planų sudarymą ir jų įgyvendinimo kontrolę. Nors iš įvykdytų sutarčių lentelės bei viešos informacijos nėra žinoma tiksli projekto apimtis bei vertė, tačiau yra pagrįstų abejonių, kad projektas galimai neatitinka ir aptariamo reikalavimo.
  6. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimams grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendintu projektu, kurio projektinis pavadinimas įvardijamas kaip „ČEZ Group - Implementation of billing and customercare information system based on SAP IS-U and SAP CRM“.
  7. Nurodytas projektas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos, nes:
    1. Nebuvo įgyvendintas per paskutiniuosius trejus metus, kaip tai buvo reikalauta pirkimo sąlygose. Nors paties tiekėjo užpildytoje įvykdytų sutarčių lentelėje yra nurodyta, kad aptariamas projektas buvo užbaigtas 2013 m. rugpjūčio 31 d., tačiau projekto užsakovo („pirkėjo“) - ČEZ ICT Services, a.s. (ČEZ) tinklalapyje skelbiama, jog galimai atitinkami projekto sprendiniai SAP platformos pagrindu buvo įgyvendinti dar 2004-2005 metais.
    2. Neatitinka visų keliamų reikalavimų projekto apimčiai dėl sąskaitybos ir klientų aptarnavimo. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad projekto apimtis apima buhalterinės apskaitos, turto valdymo, kontrolės, likvidumo valdymo, logistikos bei duomenų saugos modulius. Priešingai, nei nurodyta viešojo pirkimo laimėtojo įvykdytų sutarčių lentelėje projektas buvo įgyvendintas SAP ERP platformos pagrindu, bet ne SAP IS-U ir SAP CRM platformų pagrindu.
    3. Remiantis vieša informacija, projektas buvo įgyvendintas paties gamintojo SAP, o tuo tarpu viešojo pirkimo laimėtojo partneris NESS aptariamame projekte veikė tik subrangos pagrindu atitinkamoje projekto dalyje. Pati bendrovė NESS subrangos pagrindu neįvykdė projekto tokia apimtimi ir verte (t. y. nemažesne kaip 3 mln. Eur be PVM), kaip tai buvo prašoma pirkimo sąlygose.
  8. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio reikalavimams grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendintu projektu, kurio projektinis pavadinimas įvardijamas kaip „SEVEN - Implementation of enterprise resource management system based on SAP ERP“.
  9. Nurodytas projektas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos, nes:
    1. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunktį programinės įrangos sprendimas, kuriuo tiekėjas remiasi, turėjo būti įdiegtas vienos ar kelių sutarčių apimtyje, tačiau tam pačiam klientui. Viešais duomenimis nustatyta, kad nurodytas viešojo pirkimo laimėtojo projektas buvo įgyvendintas dvejoms bendrovėms, t. y. Severm energeticka a.s. ir Elektrarn a Chvaletice a.s.
    2. Pagal nurodytą pirkimo sąlygų reikalavimą programinės įrangos sprendimo, kuriuo tiekėjas remiasi, įdiegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos kainos, turėjo būti ne mažesnė kaip 2 mln. Eur be V. V. pirkimą laimėjusio tiekėjo projekto vertė neatitinka aptariamos vertės. E. C. a.s. finansinių ataskaitų už 2014 metus rinkinyje yra užsimenama apie projekto įgyvendinimą bei apie IT sistemoms ir licencijoms skirtą finansavimą, t. y. 9 mln. Čekijos kronų (CZK), kas sudaro tik apie 333 164,62 Eur.
  10. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto d) papunkčio reikalavimams grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendintu projektu, kurio projektinis pavadinimas įvardijamas kaip „SSE - Technological asset management information system based on SAP IS-U and SAP CRM“.
  11. Nurodytas projektas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos, nes:
    1. Nebuvo įgyvendintas per paskutiniuosius trejus metus, kaip tai buvo reikalauta pirkimo sąlygose.
    2. Neatitinka reikalaujamų charakteristikų. Pagal nurodytą reikalavimą programinės įrangos sprendimas, kuriuo tiekėjas remiasi, turėjo būti įdiegtas vienos ar kelių sutarčių apimtyje, tačiau tam pačiam klientui. Viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo nurodytas projektas buvo įgyvendintas atskirai skirstymo bei tiekimo grupėms, be to, fiziškai atskirtais serveriais bei dvejoms skirtingoms bendrovėms.
    3. Projektu nėra įdiegta reikalaujama technologinio turto valdymo sistema, suintegruota su mažiausiai 3 skirtingomis informacinėmis sistemomis ar lygiaverčiais technologiniais sprendimais, su kuriais duomenų mainai vykdomi realiu laiku, naudojant žiniatinklio paslaugas (angl. web Services) arba lygiavertę technologiją.
  12. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas taip pat neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, nes neturi reikalaujamos teisės teikti garantinę priežiūrą viešajame pirkime siūlomai programinei įrangai. Gamintojo SAP pateiktas patvirtinimas, kad UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. turi teisę teikti aptarnavimo paslaugas, nereiškia, kad šioms bendrovėms buvo suteikta teisė teikti garantinės priežiūros paslaugas.
  13. Viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymas nepagrįstai įvertintas kaip ekonomiškai naudingiausias, t. y. šiam pasiūlymui nepagrįstai suteiktas itin aukštas 97,65 balo įvertinimas. Pirma, atsižvelgus į pasiūlytas funkcines charakteristikas (T1) bei remiantis turimomis rinkos žiniomis, viešojo pirkimo laimėtojas negalėjo pasiūlyti ekonomiškai naudingesnių funkcinių charakteristikų nei ieškovės, todėl jo pasiūlymas dėl funkcinių charakteristikų (T1) nepagrįstai buvo įvertintas maksimaliu (10,00) balu, kai ieškovėms buvo suteiktas tik 8,69 balas. Perkančioji organizacija niekaip objektyviai nepagrindė, kuriomis funkcinėmis charakteristikomis remiantis, viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo arba galėjo būti laikytas ekonomiškai naudingesniu. Antra, įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis dėl parametro „Sistemos demonstravimas ir Paslaugų tiekėjo/komandos veiksmingumo įvertinimas“ (T2), maksimalus (25,00) balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes šis tiekėjas detaliai nepademonstravo visų scenarijų, reikalautų pagal pirkimo dokumentus, o dalis atsakymų į perkančiosios organizacijos ir kitų atstovų paklausimus buvo gana abstraktūs. Trečia, įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis bei informaciją dėl parametro „Architektūra ir licencijavimas“ (T3), 12,72 balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes jo pateiktame techninės įrangos poreikio vertinimo pagrindime buvo neaiškumų bei apskirtai net nebuvo detalizuotos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai. Ketvirta, įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis bei informaciją dėl parametro „Paslaugų teikimo strategija ir įgyvendinamumas“ (T4), 19,93 balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes jo aprašyme dėl aptariamo parametro buvo pasiūlyti informacinės sistemos diegimo terminai, kurie buvo trumpesni, nei numatytieji pirkimo dokumentuose, tačiau realus tokių terminų įgyvendinimas nebuvo pagrįstas jokia ankstesne profesine patirtimi ar kita informacija. Pirkimo laimėtojo aprašyme buvo analizuojami tik tie pirkimo (projekto) tikslai, kuriuos siekia ir yra pajėgus įgyvendinti ir kurie yra susiję su projektu kaip informacinių sistemų projektu. Taigi, viešojo pirkimo laimėtojas neįvertino pilnai ir išsamiai projekto esmės bei tikslų, kas neabejotinai gali įtakoti ir pirkimo laimėtojo teikiamų paslaugų kokybę.
  14. Dalis viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo specialistų neatitiko specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punkto reikalavimų. Pasitelktas ekspertas, siūlomas programų vadovo pozicijai, neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.1. punkto kvalifikacijos reikalavimų, dėl šio reikalavimo viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas galimai pateikė melagingą informaciją, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Eksperto, kuris siūlomas technologinio turto valdymo, sąskaitybos ir klientų aptarnavimo bei verslo valdymo sistemų architekto pozicijai (3.1.8.5. punktas), kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.5 punkto c) papunkčio kvalifikacijos reikalavimui, nes ekspertas neturi SAP architekto sertifikato. Eksperto, kuris siūlomas specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.8. punkto pozicijai, neatitinka šio punkto a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes ekspertas objektyviai neturi patirties diegiant ir (arba) kuriant ir (arba) modernizuojant sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą. Eksperto, kuris siūlomas specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.10. punkto pozicijai, kvalifikacija neatitinka šio punkto a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes ekspertas objektyviai neturi patirties diegiant ir (arba) kuriant ir (arba) modernizuojant verslo valdymo sistemą ir neturi ne mažiau kaip 3 metų patirties. Eksperto, kuris siūlomas specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.10. punkto pozicijai, kvalifikacija neatitinka šio punkto c) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes eksperto kvalifikacijai pagrįsti yra pateiktas ne reikalaujamas testavimo vadovo, bet analitiko kompetenciją patvirtinantis sertifikatas: ISTQB C. T. A. L. - T. A., t. y. visiškai kitos kvalifikacijos patvirtinimas, kuris neužtikrina eksperto kompetencijos vykdyti informacinių sistemų testuotojo funkcijas. Dviejų ekspertų, kurie siūlomi specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.12. punkto pozicijai, kvalifikacija neatitinka šio punkto a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes abu ekspertai neturi reikalaujamos ne mažiau kaip 3 metų patirties. Eksperto, kuris siūlomas specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.17. punkto pozicijai, kvalifikacija neatitinka šio punkto a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes ekspertas objektyviai neturi patirties diegiant ir (arba) kuriant ir (arba) modernizuojant verslo valdymo sistemą SAP R. E., kuris siūlomas specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.20. punkto pozicijai, kvalifikacija neatitinka šio punkto a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimo, nes eksperto anketos duomenimis, ekspertas 2007-2012 m. dirbo CPVA projekto vadovo pozicijoje, kuri nesusijusi su reikalaujama naudotojo sąsajos projektuotojo patirtimi. Dėl specialistų patirties pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punktą tiekėjai privalėjo pateikti tik užpildytą lentelę be jokių įrodymų ir tokios atitinkamos patirties, darbo stažo ir panašaus pagrindimo. Tokia lentelė yra tik trečiojo asmens / pirkimo dalyvio deklaracija bei nėra tinkamas įrodymas apie jo specialistų atitiktį reikalaujamiems kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, ignoravo tai, kad atitinkami specialistai patys viešai skelbė informaciją, kuri prieštarauja trečiojo asmens dalyvio pateiktiems duomenims. Tokiu būdu vertinant trečiojo asmens kvalifikaciją ir remiantis išimtinai deklaratyviais trečiojo asmens duomenimis buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir turiningojo pasiūlymų vertinimo reikalavimai, kadangi perkančioji organizacija viešai prieinamą ir pačių specialistų skelbiamą informaciją ignoravo ir teikė prioritetą trečiojo asmens deklaracijai apie šiuos asmenis. Esant prieštaravimui tarp viešai skelbiamos informacijos ir dalyvio deklaracijos, akivaizdu, jog perkančioji organizacija negalėjo vadovautis išimtinai tik pastaraisiais duomenimis.
  1. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkto reikalavimus. Šio tiekėjo siūlomos programinės įrangos gamintojas nurodė, kad jis turi teisę teikti programinės įrangos aptarnavimo paslaugas, ieškovių siūlomos įrangos gamintojas – kad ieškovės turi teisę teikti techninį palaikymą. Perkančioji organizacija šiuo klausimu vienodai traktavo abiejų tiekėjų pasiūlymus.
  3. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas tinkamai pagrindė savo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams. Ieškovių argumentai dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo neatitikties šiems reikalavimams grindžiami vien jų subjektyviais vertinimais, spėliojimais, selektyviai iš įvairių interneto puslapių atrinkta viešai skelbiama informacija, kuri negali būti prilyginama tiekėjų perkančiajai organizacijai su pasiūlymu pateiktai informacijai. Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas pateikė visus reikalaujamus dokumentus, kuriais turėjo būti pagrįsta jo kvalifikacijos atitiktis specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams, todėl perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo atmesti šio tiekėjo pasiūlymo.
  4. Viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymui suteiktas ekonominio naudingumo balas buvo apskaičiuotas pagrįstai, pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka. Gautų tiekėjų, tarp jų ir ieškovių, pasiūlymų ekonominis naudingumas buvo vertinamas pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priede aprašytą pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, kuri yra pirkimo sąlygų sudedamoji dalis ir buvo paskelbta viešai. Visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų kriterijaus „Funkcinės charakteristikos (T1)“ parametras (P11) buvo apskaičiuotas parametrą (Rs) dauginant iš 10, o parametrą (RM) dauginant iš 5 ir juos sudedant. Kiekvienas tiekėjas pats savarankiškai žymėjo funkcinius reikalavimus, parinkdamas jiems atitinkamai parametrą (Rs), už kurį skiriama 10 taškų, arba parametrą (RM), už kurį skiriami 5 taškai. Parametras (P11) yra santykinis balas, apskaičiuotas parametro (P11) suminę taškų reikšmę (R11) palyginant su didžiausia iš visų pasiūlymų to paties parametro (P11) sumine taškų reikšme (R11max). Kriterijaus „Funkcinės charakteristikos (T1)“ balas apskaičiuojamas sudauginant parametro (P11) reikšmę su jam priskiriamu lyginamuoju svoriu (L11) ir šią reikšmę padauginant iš kriterijaus T1 lyginamojo svorio (Y1). Tokiu būdu, didžiausią balą už kriterijų T1 gavusio tiekėjo pasiūlymas nebūtinai turėjo būti įvertintas absoliučiai didžiausiu maksimaliai galimu balu, nes parametro (P11) dydis buvo apskaičiuotas kaip santykinis balas. Kalbant apie ieškovių ginčijamą kriterijų „Sistemos demonstravimas ir Paslaugų tiekėjo/komandos veiksmingumo įvertinimas (T2)“, pažymėtina, kad pagal Metodiką šį kriterijų sudaro du parametrai: sistemos demonstravimas (P21) ir Paslaugų tiekėjo/komandos veiksmingumo pagrindimas, jos ir paslaugų tiekėjo veiksmingumo įvertinimas (P22). Šiuo klausimu nei ieškovės, nei trečiasis asmuo nesurinko maksimalaus balo, kadangi abiejų tiekėjų demonstracijos turėjo trūkumų. Pagal ieškovų ginčijamą kriterijų „Paslaugų teikimo strategija ir įgyvendinamumas (T4)“ ieškovėms (19,62) ir trečiajam asmeniui (19,93) buvo suteiktas panašus balų skaičius. Kiekvieno iš šių tiekėjų pasiūlymų dalys skiriasi, t. y. ieškovės aprašė išsamiau ir tiksliau vienokius klausimus, trečiasis asmuo – kitokius. Tačiau išryškėjo ieškovių pasiūlymo akivaizdūs trūkumai, kurie ieškovėms buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikti lentelės forma lyginant ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymus.
  5. Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad perkančioji organizacija nevykdė pareigos įsitikinti, ar viešojo pirkimo komisijos nariai ir ekspertai objektyviai bei skaidriai vertino tiekėjų pasiūlymus. E. R. L. niekada nebuvo viešojo pirkimo komisijos narė. Viešąjį pirkimą vykdžiusi komisija buvo sudaryta perkančiosios organizacijos generalinės direktorės įsakymu, komisijos nariais paskirti penki asmenys. Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į perkamo objekto apimtį ir specifiką, pasiūlymų vertinimui pasitelkė net 62 ekspertus, tarp kurių buvo ir R. L.. Ekspertams pagal jų kompetenciją ir veiklos sritis buvo pavesta vertinti skirtingas pasiūlymų techninės dalies apimtis. R. L. nuo 2012 m. balandžio mėnesio, t. y. jau ilgiau nei keturis metus, UAB „ERP“ nebedirba, nurodyta įmonė 2014 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia, todėl ieškovių teiginiai apie neva galimą trečiojo asmens protegavimą yra išvestiniai, pagrįsti tik prielaidomis. A. R. L. ankstesnę darbo patirtį viešojo pirkimo komisija žinojo, tai R. L. deklaravo darbdaviui pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. R. L. buvo pasitelkta eksperto teisėmis atsižvelgiant į jos ilgametę patirtį informacinių technologijų srityje, jos sukauptas žinias ir ekspertiškumą. R. L., prieš vertindama tiekėjų pasiūlymus, pasirašė nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. A. R. L. dalyvavimą viešajame pirkime ieškovės sužinojo dar iki vokų su galutiniais pasiūlymais plėšimo dienos vykusių derybų metu, kuomet derybų susitikimuose dalyvavo perkančiosios organizacijos ir ieškovių atstovai, tačiau klausimo dėl šios ekspertės šališkumo nekėlė.
  6. Trečiojo asmens kvalifikacija atitiko specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punkto reikalavimus. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė kaip lygiavertį trečiojo asmens pateiktą ISTQB C. T. A. L. - T. A. testavimo analitiko sertifikatą. Tokį sprendimą perkančioji organizacija priėmė atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu nebėra ISEB sertifikavimo, nes ISTQB ir ISEB apsijungė (liko ISTQB-BSC sertifikavimo įstaiga), ko pasėkoje yra išduodami trys to paties lygio sertifikatai. Tokie sertifikatai savo esme yra to paties lygio, t. y. lygiaverčiai, ką patvirtina viešai skelbiama informacija. Trečiojo asmens siūlomas ekspertas atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.17. punkto reikalavimus, nes tik trečiojo asmens siūlomos programinės įrangos gamintojas gali pasakyti, kad pakanka tokios kompetencijos programuoti skirtingus SAP modulius ar ne. Tuo tarpu ieškovės nėra SAP ekspertai. Antra, ieškovės pateikia netinkamą pavyzdį lygindami visiškai skirtingas sistemas tokias, kaip ta pačia programavimo kalba sukurtų dokumentų valdymo sistemos (MS SharePoint) ar VMI e. deklaravimo sistemos. Tinkama būtų lyginti tos pačios sistemos skirtingų posistemių, modulių ar funkcionalumų programavimo patirtį, t. y. ieškovių minimos vienos verslo valdymo sistemos M. N. funkcionalumą lyginti su M. N. Finansų valdymo funkcionalumu. Šiuo atveju trečiojo asmens siūlomo eksperto patirtis grindžiama tos pačios sistemos SAP skirtingų funkcionalumų programavimo ta pačia programavimo kalba ABAP patirtimi, todėl trečiojo asmens nurodyto specialisto kvalifikacija atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.17. punkto reikalavimus. Trečia, ieškovių pateikti išvedžiojimai apie menamai būtinas programuotojo kompetencijas „Programuotojas, norėdamas modifikuoti kiekvieną šių sistemų, turi gerai išmanyti konkrečios sistemos architektūrą, tam kad programuojant nesugadintų įdiegtos sistemos konfigūracijos“ parodo ieškovių nesupratimą apie architekto ir programuotojo roles projekte, nes minimus uždavinius spręstų architektas, kuriam SPS yra keliami atskiri kvalifikaciniai reikalavimai. Trečiojo asmens nurodytų specialistų kvalifikacija taip pat atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.1., 3.1.8.5., 3.1.8.8., 3.1.8.10., 3.1.8.11., 3.1.8.12., 3.1.8.17. ir 3.1.8.20. punktų reikalavimus.
  1. Trečiasis asmuo UAB „InnoForce“ su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Trečiasis asmuo UAB „InnoForce“ savo procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškinio argumentais, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimų, numatytų 3.1.5. punkte, nes pastarojo pateiktas gamintojo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad jis turi teisę teikti aptarnavimo paslaugas, nepagrindžia fakto, jog šiam tiekėjui yra suteikiama teisė teikti garantinės priežiūros paslaugas. Kiekvienas programinės įrangos tiekėjas pats sprendžia kaip reglamentuoti savo santykius su savo partneriais, kurie jo programinę įrangą parduoda, diegia, naujina bei prižiūri. Trečiasis asmuo atstovauja programinės įrangos gamintoją SAP SE, kurio sprendimus ir pasiūlė perkančiajai organizacijai. Programinės įrangos gamintojas SAP SE reglamentuoja santykius su savo partneriais tokiais būdais: 1) suteikia teisę parduoti programinės įrangos licencijas; ir 2) suteikia teisę prižiūrėti SAP SE gamintojo programinę įrangą bei teikti jos aptarnavimą. Jokie kiti santykiai, kurie yra susiję su šiuo pirkimu, tarp programinės įrangos gamintojo SAP SE ir jo partnerių, kuriais yra trečiasis asmuo bei trečiojo asmens jungtinės veiklos partneris NESS Czech s.r.o., nėra reglamentuoti jokiais specialiais susitarimais, išskyrus kiek tai yra reglamentuota bendrosiomis teisės normomis, t. y. programinės įrangos gamintojas leidžia bet kam diegti savo programinės įrangos sprendimus bei bet kas gali vykdyti SAP SE programinės įrangos sprendimais sukurtų informacinių sistemų garantinės priežiūros paslaugas. Santykiuose tarp programinės įrangos gamintojo SAP SE ir jo partnerių netgi nėra sąvokos „garantinė priežiūra“, yra tik sąvoka „programinės įrangos priežiūra ir jos aptarnavimas“. Trečiasis asmuo bei jo partneris turi įgiję visus įmanomus programinės įrangos gamintojo SAP SE išduodamus leidimus ir šių leidimų patvirtinimus yra pateikęs perkančiajai organizacijai.
  3. Ieškovių argumentai dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams, grindžiami neoficialiais, fragmentiniais duomenimis iš interneto, ignoruojant esminę informaciją, susijusią su viešuoju pirkimu. Trečiasis asmuo, grįsdamas savo kvalifikacijos atitiktį šiam reikalavimui, pateikė išsamų įvykdytų projektų sąrašą su detaliais projektų aprašymais pagal kiekvieną specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimo papunktį. Apie kiekvieną nurodytą projektą buvo pateiktas oficialus ir pasirašytas kliento atstovo atsiliepimas. Taigi, trečiojo asmens kvalifikacija buvo pagrįsta ne vien trečiojo asmens oficialiai pasirašytais dokumentais, bet ir užsakovų – klientų pateiktais atsiliepimais. Ieškovės, ginčydamos trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį šiam specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimui, vadovaujasi tik viešai prieinama informacija, kuri realiai atspindi tik mažą NESS Czech s.r.o. ir Stredoslovensk? energetika, a.s. bendradarbiavimo santykių dalį, kadangi likusi informacijos dalis yra konfidenciali.
  4. Trečiasis asmuo tinkamai pagrindė savo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.1. punkte numatytam reikalavimui. Trečiasis asmuo, siūlydamas reikalaujamą specialistą, parinko patyrusį programų vadovą bei pateikė įrodymus apie jo patirties atitiktį keliamiems reikalavimams. Pasiūlyto specialisto patirtis yra daugiau, nei pakankama ir pilnai atitinka perkančiosios organizacijos viešajame pirkime iškeltus kvalifikacijos reikalavimus. Trečiojo asmens pasiūlytas specialistas į programos vadovus jo gyvenimo aprašyme nurodytus projektus valdė kaip programos/projektų vadovas, t. y. būtent atliko tą funkciją, kuri reikalaujama specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.1. punkte. Pagal projektų valdymo pareigybių hierarchiją programos vadovo funkcija yra aukštesnė už projekto vadovo, t. y. programos vadovas vadovauja keliems projektų vadovams, kurie savo ruožtu vadovauja projektams, kuriuose dirba tam tikras kiekis žmonių. Trečiasis asmuo, pateikdamas siūlomo eksperto gyvenimo aprašymą, nurodė, kurie projektai buvo įgyvendinti, todėl akivaizdu, kad visi projektai buvo vykdomi tam pačiam klientui, kuriuose siūlomas ekspertas atliko programos vadovo funkcijas. Praktikoje yra įprasta, kad jei vienas tiekėjas vienam klientui atlieka keletą tarpusavyje susijusių projektų, yra paskiriamas vienas asmuo, kuris valdytų tuos projektus kaip projektų programą, t. y. kelių projektų rinkinį, toks asmuo vadinamas programos vadovu. Būtent tokią funkciją ir atliko siūlomas specialistas.
  5. Ieškovės, pateikdamos savo argumentus dėl trečiojo asmens neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.11. punkto reikalavimams, bando suklaidinti teismą, kad tik ISTQB C. T. A. L. – T. M. sertifikatas gali būti pripažintas tinkamu. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kad gali būti pateikiami ISEB A. T. sertifikatai arba lygiaverčiai dokumentai. Trečiojo asmens šiai pozicijai pasiūlytas ekspertas turi lygiavertį, to paties, t. y. A. L., testuotojo sertifikatą.
  6. Trečiasis asmuo taip pat tinkamai pagrindė savo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.17. punkte numatytiems reikalavimams. Tik SAP ABAP programavimo kalbą žinantys programuotojai gali atlikti SAP ERP programinės įrangos tobulinimą, nes SAP ERP yra sukurta naudojant SAP ABAP programavimo kalbą. Tik turint SAP ABAP patirtį programuotojas gali keisti SAP ERP programinę įrangą. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad SAP ERP ir SAP ABAP yra visiškai skirtingi produktai, nes SAP ERP programinė įranga yra sukurta naudojant SAP ABAP programavimo kalbą. Trečiojo asmens pasiūlytas ekspertas visiškai atitinka keliamą reikalavimą. Pasiūlyto eksperto gyvenimo aprašyme yra nurodyti du projektai. Pirmasis projektas vykdytas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 31 dienos, buvo skirtas SAP ERP sistemos diegimui. Šio projekto metu ekspertas vykdė SAP ERP sistemos naujų funkcijų kūrimo darbus. Antrasis projektas vykdytas nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio. Jo metu ekspertas Siemens įmonėje vykdė SAP ERP sistemos duomenų archyvavimo darbus, t. y. vėlgi akivaizdus darbas su SAP ERP sistema ir joje esančių duomenų analize, jos funkcijų pritaikymu patogesniam duomenų archyvavimui.
  7. Nepagrįsti ieškovių argumentai dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.10. punkte numatytam reikalavimui. Trečiasis asmuo siūlo perkančiajai organizacijai SAP IS-U bei SAP CRM sprendimus, kurių dalis yra ir SAP ERP. SAP IS-U yra ne produktas, o daugelio SAP kuriamų produktų rinkinys, kurie tarpusavyje yra suderinti taip, kad atitiktų komunalinio paslaugų sektoriaus, sektoriaus, kuriame veikia Lietuvos energijos grupė, poreikius. Todėl ieškovių teiginiai, kad buvo panaudoti visai skirtingi sprendimai, yra atmestini kaip nepagrįsti.
  8. Vertinant ieškovių argumentus dėl galimai nepagrįstai trečiajam asmeniui suteikto ekonominio naudingumo balo, būtina atsižvelgti į tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo metodikoje nurodyta, jog pasiūlymai bus vertinami pagal jų ekonominį naudingumą atsižvelgiant į šiuos kriterijus: (i) pasiūlymo kainą eurais su PVM ir kitus kriterijus, t. y., funkcines charakteristikas, sistemos demonstravimą ir paslaugų tiekėjo / komandos veiksmingumo įvertinimą, architektūrą ir licencijavimą ir į paslaugų teikimo strategiją ir įgyvendinamumą. Pasiūlymo kainos kriterijui suteiktas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime buvo 30, o kitiems kriterijams – 70. Ieškovių pasiūlymo techninė dalis buvo įvertinta 66,40 balais, o trečiojo asmens – 67,65 balais, kas patvirtina, jog ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymų techninė dalis buvo įvertinta beveik vienodais balais. Viešojo pirkimo laimėtoju jungtinės veiklos partneriai UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o tapo dėl to, kad pasiūlė net 4 000 000 Eur mažesnę kainą, negu ieškovės.
  9. Ieškovės savo reikalavimus iš esmės grindžia prielaidomis apie tariamą viešojo pirkimo komisijos narių ir ekspertų šališkumą, kurį bando įrodinėti „išgalvotomis“ sąsajomis. Iš esmės patikslintas ieškinys grindžiamas teismą klaidinančia informacija apie vienos iš viešojo pirkimo eksperčių R. L. sąsajas su UAB „InnoForce“. R. L. niekada nedirbo ir nebuvo susijusi su UAB „InnoForce“, o ieškovės, tai aiškiai suvokdamos, bando klaidinti teismą iškraipydamos atitinkamus faktus bei klaidingai interpretuodamos teismų sprendimus ar jų motyvus. Vertinant ieškovių akivaizdžiai nepagrįstas prielaidas/spėliones dėl vienos iš 62 viešojo pirkimo ekspertų sąsajų su trečiuoju asmeniu pabrėžtina tai, kad UAB „InnoForce“ viešajame pirkime dalyvauja su jungtinės veiklos partneriu NESS Czech s.r.o., todėl nėra vienasmeniškai suinteresuota šiuo pirkimu. Jungtinės veiklos partnerės yra nustačiusios savo įsipareigojimų vykdymą dalimis: UAB „InnoForce“ dalis apie 38 proc., atitinkamai apie 62 proc. NESS Czech s.r.o.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –panaikino atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešojo pirkimo komisijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimus dėl ekonominio naudingumo balų tiekėjams skyrimo, tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo bei viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, taip pat sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovių pretenzijos dėl minėtų sprendimų panaikinimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju viešąjį pirkimą vykdė atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, įgaliota kitų perkančiųjų organizacijų – AB LESTO, AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ (AB ,,Lietuvos dujos“ teisių perėmėjas), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1 punktas). Šios atsakovę įgaliojusios organizacijos nagrinėjamoje byloje nedalyvavo nei atsakovių, nei trečiųjų asmenų procesiniu statusu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl įgaliotojos ir įgaliotosios (įgaliotinės) perkančiųjų organizacijų procesinio teisinio subjektiškumo peržiūros procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016), konstatavo, kad byloje buvo padarytas procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi įtraukė į bylą AB LESTO, AB „Elektros skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“, taip pat pirkimo laimėtoją NESS Czech s.r.o. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pasiūlė naujai įtrauktiems tretiesiems asmenims pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį.
  4. Tretieji asmenys AB „Elektros skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad už ginčo viešojo pirkimo procedūros metu priimtus skundžiamus sprendimus yra atsakinga atsakovė. Ieškovių reikalavimai yra pagrįsti tik subjektyviomis prielaidomis ir klaidinga informacija, neatitinkančia tikrovės. Palaiko atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
  5. Trečiasis asmuo NESS Czech s.r.o. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė nutraukti civilinę bylą, nes ieškovės nesilaikė ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų.
  6. Trečiasis asmuo NESS Czech s.r.o. nurodė, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, todėl šio tiekėjo pasiūlymas, kaip ekonomiškai naudingiausias ir mažiausios kainos, pagrįstai pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą. Ieškovės pavėluotai ėmėsi savo tariamai pažeistų teisių gynybos, ginčydamos viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams. Sužinojusios apie kvalifikacinę atranką praėjusius viešojo pirkimo dalyvius, jos delsė pradėti tarpinio sprendimo dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos peržiūros procedūrą, nepagrįstai laukdamos galutinių viešojo pirkimo rezultatų. Patikslintame ieškinyje ieškovės neginčija perkančiosios organizacijos sprendimų dėl trečiojo asmens kvalifikacijos įvertinimo, o peržiūros reikalauja tik dėl sprendimų, kuriais buvo patvirtinti galutiniai viešojo pirkimo rezultatai dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Tokiu būdu ieškovės siekia dirbtinai išvengti joms tenkančių neigiamų procesinių pasekmių pavėluotai ginčijant tarpinį perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos, todėl jų reikalavimai turi būti atmesti, nes pažeista ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka.
  7. Ieškovės nepagrįstai ginčija viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją, kaip neatitinkančią viešojo pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimų dėl tiekėjo įvykdytų sutarčių. Atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui nurodytas tiekėjas grindžia klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) įdiegtu programinės įrangos sprendimu, kuris buvo įdiegtas iki 2014 m. balandžio 30 d. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto kvalifikacinius reikalavimus tiekėjas turėjo pateikti patvirtinimą ne apie tinkamai įvykdytą sutartį, o apie tinkamai įvykdytą programinės įrangos sprendimo diegimą, kuris galėjo būti įvykdytas kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui, todėl ieškovės neteisingai aiškina šio kvalifikacinio reikalavimo turinį, nepagrįstai sutapatindamos tiekėjo įvykdytos pirminės sutarties dėl programinės įrangos sprendimo diegimo pirmojo etapo pabaigą su kvalifikacinio reikalavimo reikšme. Pilnai išbaigtas ir kvalifikacinį reikalavimą atitinkantis programinės įrangos sprendimo diegimas klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ buvo baigtas tik 2014 m. balandžio 30 d., kaip buvo nurodyta NESS Czech s.r.o. tinkamai įvykdytų sutarčių sąraše, todėl šio tiekėjo kvalifikacija visiškai atitinka aptariamą kvalifikacinį reikalavimą. Programinės įrangos sprendimo diegimas buvo vykdomas vieno projekto rėmuose, bet kelių sutarčių pagrindu, vykdant programinės įrangos diegimą etapais. Pirmiausia buvo įdiegti sistemos komponentai, kurie apėmė visą įmonių grupės veiklą susijusią su verslo klientų B2B segmento aptarnavimu ir paslaugų šiam segmentui teikimu. Ši projekto dalis buvo baigta 2011 m. spalio mėnesį. Tolimesniuose sistemos kūrimo etapuose buvo iš esmės išplėstas sistemos funkcionalumas, sukurta sistemos dalis, leidžianti aptarnauti ir teikti paslaugas fiziniams vartotojams, taip vadinamas B2C sektorius, taip pat įdiegtas sutarčių valdymo funkcionalumas, buvo kuriamos naujos duomenų apsikeitimo sąsajos. Taigi pilno programinės įrangos sprendimo diegimo pabaiga nesutampa su pirminės sutarties pabaigos terminu, todėl perkančioji organizacija pagrįstai įvertino tiekėjo paraiškos priedo Nr. 2 informaciją, konstatuodama atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7 punkto a) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui.
  8. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimą tiekėjas turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą. Atitiktį šio papunkčio reikalavimams viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas grindžia klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) įdiegtu programinės įrangos sprendimu. Šiuo atveju programinės įrangos sprendimo diegimas, apimantis visas reikalaujamas funkcijas, taip pat buvo vykdytas etapais. Tiekėjo pateiktoje ČEZ ICT Services a.s. pažymoje nurodyta, kad sistema iki 2009 metų pilnai nebuvo įdiegta, o nuo 2009 metų buvo jos plėtojimas, apimantis visus pažymoje nurodytus funkcionalumus. Programinės įrangos diegimo etape, kuris tęsėsi nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio buvo pilnai įdiegti sistemos funkcionalumai, kurie nurodyti ginčo kvalifikaciniame reikalavime. Tiekėjo paraiškoje pateiktas ČEZ ICT Services a.s. patvirtinimas, kad paslaugų suteikimo trukmė buvo iki 2013 m. rugpjūčio mėn., diegiant visus nurodytus SAP ERP ir SAP IS-U modulius ir funkcijas.
  9. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio reikalavimą tiekėjas turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs verslo valdymo sistemą, kurios diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, buvo ne mažesnė kaip 2 mln. Eur be PVM. NESS Czech s.r.o. paraiškoje nurodė, kad sutarties vertė be techninės įrangos ir licencijų yra daugiau nei 2 mln. Eur. Tiekėjo paraiškos priede Nr. 2 dėl atitikimo šiam kvalifikacijos reikalavimui nurodyta įgyvendinto projekto vertė iš savo apskaitos sistemų. Galutinė projekto vertė viršija 80 milijonų Čekijos kronų, o vien tik paslaugų vertė buvo didesnė nei 65 mln. Čekijos kronų, kas patvirtina, jog tiekėjo įgyvendinto programinės įrangos sprendimo įdiegimo paslaugų vertė siekia daugiau kaip 2 mln. Eur be PVM.
  10. Nepagrįsti ieškovių argumentai, kad viešojo pirkimo komisijos nariai/ekspertai subjektyviai protegavo viešojo pirkimo laimėtoją, vertindami trečiojo asmens pasiūlymą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir taip pažeidė sąžiningos konkurencijos, skaidrumo principus. Viešojo pirkimo laimėtoją lėmė tiekėjų pasiūlytos kainos, kurios dydį nustatė patys tiekėjai, o ne neva subjektyvus pasiūlymų įvertinimas. Tai įrodo, kad ieškovių prielaidos ir teiginiai apie neva galimą viešojo pirkimo komisijos ar ekspertų šališkumą ir trečiojo asmens protegavimą yra visiškai nepagrįsti, subjektyvūs ir neteisingi. Pirkimo sąlygų pasiūlymų vertinimo metodikoje pateikta pasiūlymų vertinimo skalė balais, tačiau ieškovės apskritai neanalizavo ir nepasisakė ieškinyje, kokiais balais turėjo būti įvertintas trečiųjų asmenų pasiūlymas, kad ieškovės galėtų pretenduoti tapti laimėtojomis.
  11. Ieškinys grindžiamas klaidinančia informacija apie vienos iš viešojo pirkimo eksperčių - R. L. sąsajas su UAB „InnoForce“. Viešajame pirkime buvo pasitelkti net 62 ekspertai, todėl minėta ekspertė negalėjo daryti jokios apčiuopiamos įtakos galutiniam viešojo pirkimo rezultatui, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pralaimėjo dėl savo pasiūlytos per didelės kainos, o ne dėl pasiūlymų ekspertinio įvertinimo pagal su kaina nesusijusius kriterijus. R. L. dirbo ieškovių nurodytoje kompanijoje UAB „ERP“ prieš keturis metus, todėl jos santykiai su šia įmone reikšmingai nutolę laike.
  12. Trečiasis asmuo visa apimtimi palaiko UAB „Innoforce“ pateiktus argumentus dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. ir 3.1.8. punktuose numatytiems reikalavimams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešojo pirkimo komisijos 2016 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. liepos 22 d. sprendimus dėl ekonominio naudingumo balų tiekėjams skyrimo, tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo bei viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo bei įpareigojo atsakovę iš naujo vertinti tiekėjo – jungtinės veiklos partnerių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. – kvalifikaciją ir iš naujo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, Nustatė
    1. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, kaip įgaliotoji organizacija, vykdo trečiųjų asmenų AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ viešąjį pirkimą.
    2. 2015 m. lapkričio 2 d. gautos suinteresuotų kandidatų paraiškos dalyvauti viešajame pirkime.
    3. 2015 m. gruodžio 17 d. perkančiosios organizacijos sprendimu tiekėjai buvo pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, tarp jų ir jungtinės veiklos partneriai – tretieji asmenys UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o; tiekėjai pakviesti pateikti priminius pasiūlymus.
    4. Po pirminių tiekėjų pasiūlymų pateikimo perkančioji organizacija vykdė derybas su viešojo pirkimo dalyviais ir galiausiai pakvietė juos iki 2016 m. balandžio mėnesio pateikti galutinius techninius pasiūlymus, o iki 2016 m. birželio 10 d. – pateikti galutinius kainos pasiūlymus.
    5. 2016 m. liepos 22 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė galutinę tiekėjų pasiūlymų eilę (galutinių pasiūlymų ekonominio naudingumo balus mažėjimo tvarka) bei viešojo pirkimo laimėtoju pripažino jungtinės veiklos partnerius UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. Jų pasiūlymui buvo suteiktas didžiausias ekonominio naudingumo balas – 97,65 balai. Ieškovės laimėjo antrą vietą su 91,80 ekonominio naudingumo balu.
    6. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovėms buvo leista susipažinti su viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymo nekonfidencialia informacija.
    7. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria reikalavo: (i) sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl šios pretenzijos; (ii) panaikinti 2016 m. liepos 22 d. perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešojo pirkimo rezultatų dalyje dėl trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju ir jam suteikto ekonominio naudingumo 97,65 dydžio balo; (iii) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens atitikties viešojo pirkimo reikalavimams; (iv) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, neįtraukiant į ją trečiojo asmens pasiūlymo bei laimėtoju pripažinti ieškovių pasiūlymą.
    8. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 10 d. informavo ieškoves, kad jų 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją atsisakyta priimti ir nagrinėti iš esmės.
    9. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė dar vieną pretenziją, kuria reikalavo: (i) sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl šios pretenzijos; (ii) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriuose buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie trečiojo asmens profesinę patirtį pagal kvietimo pateikti paraiškas su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus; (iii) panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (jų vardus, pavardes, kvalifikaciją ir darbovietę); (iv) sudaryti galimybę ieškovėms susipažinti su visa trečiojo asmens kvalifikaciją patvirtinančia informacija dėl specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktų ir papunkčių, kiek tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo; (v) sudaryti galimybę ieškovėms susipažinti su informacija apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (t. y. jų vardais, pavardėmis, kvalifikacija (išsilavinimu), darbovietėmis).
    10. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 23 d. informavo ieškoves, kad jų pretenzija tenkinama iš dalies – (i) tenkinamas ieškovių reikalavimas dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo; (ii) panaikinami perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais buvo nuspręsta ieškovėms neteikti dalies informacijos apie trečiojo asmens profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus bei leidžiama ieškovėms susipažinti su papildoma informacija apie trečiojo asmens kvalifikaciją, išskyrus tuos dokumentus ir jų fragmentus, kuriuose pateikiama konfidenciali informacija; (iii) netenkinamas reikalavimas dėl informacijos apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus neatskleidimo ieškovėms; (iv) iš dalies tenkinamas reikalavimas sudaryti galimybę ieškovėms susipažinti su trečiojo asmens kvalifikaciją patvirtinančia informacija dėl specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktų ir papunkčių, išskyrus tą informaciją, kurioje atskleidžiami asmens duomenys ir trečiojo asmens komercinė (gamybinė) paslaptis; (v) netenkinamas reikalavimas sudaryti ieškovėms galimybę susipažinti su informacija apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus.
    11. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją. Šioje pretenzijoje buvo reikalaujama: (i) sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl šios pretenzijos; (ii) panaikinti 2016 m. liepos 22 d. perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešojo pirkimo rezultatų dalyje dėl trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju ir jam suteikto ekonominio naudingumo 97,65 dydžio balo; (iii) panaikinti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens atitikties viešojo pirkimo reikalavimams; (iv) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, neįtraukiant į ją trečiojo asmens pasiūlymo, bei laimėtoju pripažinti ieškovių pasiūlymą. Pretenzija buvo grindžiama argumentais dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčiui, b) papunkčiui, c) papunkčiui, d) papunkčiui; taip pat 3.1.8. ir 3.3. punktams, 3.1.6. punktui, 7.6. punktui, argumentais dėl nepagrįstai aukšto dalyviui suteikto ekonominio naudingumo balo bei galimo komisijos šališkumo.
    12. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ieškovėms atsakymą į 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenziją, kuriame nurodė, kad: (i) tenkina pretenzijos reikalavimą ir palieka pirkimo procedūras sustabdytas tol, kol bus išnagrinėta pretenzija; (ii) netenkina pretenzijos antrojo reikalavimo ir palieka galioti 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo rezultatų dalyje dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju ir jam suteikto ekonominio naudingumo 97,65 balo; (iii) netenkina pretenzijos trečiojo reikalavimo ir palieka nepakeistus sprendimus dėl trečiojo asmens atitikties viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams; (iv) netenkina pretenzijos reikalavimo dėl naujos tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo.
    13. 2016 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės pateikė pirminį ieškinį, kurį vėliau patikslino ir pagrindė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje nurodytomis aplinkybėms dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties konkrečių specialiųjų pirkimo sąlygų nuostatoms.
    14. 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovės patikslino ieškinį, kurį jau grindė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje nurodytomis aplinkybėms dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties konkrečių specialiųjų pirkimo sąlygų nuostatoms.
    15. 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovės perkančiajai organizacijai pateikė dar vieną pretenziją, kuria buvo reikalaujama: (i) sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl šios pretenzijos; (ii) panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 liepos 22 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo, trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju; (iii) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens atitikties viešojo pirkimo reikalavimams; (iv) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, neįtraukiant į ją trečiojo asmens pasiūlymo, bei laimėtoju pripažinti ieškovių pasiūlymą.
    16. Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikė ieškovėms atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad reikalavimas dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo yra tenkinamas, o kiti pretenzijoje nurodyti reikalavimai yra netenkinami dviem savarankiškais pagrindais, t. y. kaip nepagrįsti ir kaip pateikti pakartotinai.
    17. 2016 m. spalio 7 d. ieškovės pateikė dar vieną patikslintą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ginčo nagrinėjimo ribų, pažymėjo, kad vienas svarbiausių reikalavimų, taikomų tiekėjams, reiškiantiems ieškinį – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – perkančiosios organizacijos sprendimai dėl tiekėjų pasiūlymo eilės sudarymo bei viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, apie kuriuos ieškovės buvo informuotos UAB „Verslo aptarnavimo centras“ 2016 m. liepos 22 d. pranešimu. Nurodyti perkančiosios organizacijos sprendimai ginčijami argumentais dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo (trečiojo asmens) kvalifikacijos neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų konkrečių punktų nuostatoms bei dėl nepagrįstai aukšto šiam dalyviui sutiekto ekonominio naudingumo balo.
  4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 10 d. įvyko susipažinimo su galutinių tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdis, kuriame dalyvavo visų viešojo pirkimo dalyvių atstovai. Teismas konstatavo, kad nuo šio momento ieškovės žinojo, kad trečiasis asmuo buvo pakviestas pateikti pasiūlymą ir dalyvauja derybose, kas reiškia, kad jo kvalifikacija yra įvertinta ir pripažinta tinkama, tačiau abejones dėl trečiojo asmens kvalifikacijos ir prašymą dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais pareiškė tik po sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu priėmimo.
  5. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pozicija taip pat nepasižymėjo nuoseklumu. Nuo atsakymo į pakartotinę 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieškovių pretenziją perkančioji organizacija pradėjo nagrinėti ieškovių argumentus dėl viešąjį pirkimą laimėjusio dalyvio kvalifikacijos vertinimo iš esmės, teikti atsakymus į pakartotines analogiško turinio pretenzijas.
  6. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje susiklostė situacija, kai sprendimas dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu ginčijamas remiantis laimėtojo kvalifikacijos trūkumais, žinomais nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Teismas taip pat pažymėjo, kad argumentas dėl nepagrįstai aukšto trečiajam asmeniui suteikto ekonominio naudingumo balo ieškovės nurodė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje, t. y. praėjus maždaug mėnesiui po 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dėl pasiūlymo eilės sudarymo bei viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo; tačiau perkančioji organizacija į praleistą terminą nereagavo, atsakė į pretenzijoje keliamus argumentus iš esmės. Analogiško turinio pretenzija dėl 2016 m. liepos 22 d. perkančiosios organizacijos sprendimo buvo pateikta 2016 m. rugsėjo 15 d. Perkančioji organizacija atmetė ją dviem savarankiškais pagrindais, t. y. kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą pakartotinai. Terminas šiai pretenzijai pareikšti taip pat ženkliai praleistas, kas sudarė pakankamą pagrindą pretenziją atmesti. Dėl išdėstyto teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovės, tiek perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje pažeidė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo operatyvumo principą.
  7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateikė keturias pretenzijas, kurias perkančioji organizacija nuosekliai išnagrinėjo iš esmės, laikė, kad perkančioji organizacija de facto atnaujino ieškovėms pretenzijų pareiškimo terminus. Pripažinęs, kad perkančioji organizacija savo veiksmais de facto atnaujino praleistus pretenzijų pateikimo terminus, teismas atmetė trečiojo asmens NESS Czech s.r.o. prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu (kai ieškovas nesilaikė ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarkos terminų ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti).
  8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimams, sutiko su ieškovių argumentais, kad viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai turi trūkumų.
  9. Teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimui, nustatė, kad atitiktis šiam reikalavimui buvo grindžiama jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) sutartimi „SSE - Technological asset management information system based on SAP IS-U and SAP CRM“ (toliau – Sutartis 1). Pirkimo laimėtojas paraiškos priede Nr. 2 nurodė, kad Sutarties 1 pradžia yra 2009 m. gegužės 1 d., o pabaiga 2014 m. balandžio 30 d. Šiai aplinkybei pagrįsti tiekėjas pateikė kliento „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) 2013 m. balandžio 8 d. pasirašytą Paslaugų suteikimo pažymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad sutartis buvo įvykdyta ne paraiškos priede Nr. 2 nurodytu laikotarpiu, o 2011 m. spalio mėnesį. Pažymoje nurodyta, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vykdoma sprendimo priežiūra ir palaikymas pagal standartinę palaikymo sutartį; nuo 2012 m. sausio mėnesio – įdiegimas ir įkėlimas „verslas verslui “ segmentui, nuo 2012 m. kovo mėnesio vykdomas naujos duomenų apsikeitimo specifikacijos įdiegimas.
  10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimus tiekėjas turėjo nurodyti ir įrodyti, kad yra įvykdęs sutartį, kurios apimtyje buvo pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta technologinio turto valdymo sistema. Viešojo pirkimo laimėtojas savo kvalifikaciją šioje srityje grindė Sutartimi 1, kuri pagal pateiktus įrodymus yra įvykdyta 2011 m. spalio mėnesį. Teismas sprendė, kad kitų vėlesnių sutarčių, tiek susijusių su Sutartimi 1, tiek ir nesusijusių su šia sutartimi vykdymas neturi įtakos Sutarties 1 įvykdymo terminui. Pagal 3.1.7. punkto sąlygas tiekėjas turėjo nurodyti sutartis, įvykdytas per paskutinių trijų metų laikotarpį. Paraiškų pateikimo terminas buvo nustatytas – 2015 m. lapkričio 2 d., atitinkamai tiekėjai galėjo remtis sutartimis, kurios yra įvykdytos 2012 m. lapkričio 2 d. ir vėliau. Teismas konstatavo, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiškos priede Nr. 2 nurodyta Sutartis 1 įvykdyta ne paraiškoje nurodytu 2014 m. balandžio 30 d. terminu, bet pagal kliento patvirtinimą – 2011 m. spalio mėnesį.
  11. Teismas pritarė ieškovių argumentams, kad sistemos diegimo pagal Sutartį 1 vertė neatitiko reikalaujamos 1 mln. Eur be V. N. viešojo pirkimo laimėtojas paraiškoje nurodė 4 mln. Eur vertę, tačiau kliento pažymoje Sutarties 1 vertė nėra nurodyta. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad technologinio turto valdymo sistemos diegimo vertė yra 4 mln. Eur ar bent 1 mln. Eur, tiekėjas nėra pateikęs.
  12. Teismai laikė nepagrįstais ieškovių argumentus, kad Sutartis 1 buvo įgyvendinta dvejoms bendrovėms, t. y. SSE, a.s. bei SSE - Distribution, a.s. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimus, viena ar kelios sutartys turėjo būti įvykdytos tam pačiam klientui. Sutartis buvo pasirašyta ir įvykdyta klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija), todėl šiuo aspektu atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.
  13. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentus, jog Sutartis 1 neatitiko specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunktyje nustatyto ne mažiau 300 registruotų vidinių vartotojų kriterijaus ir kad sutartimi nebuvo įdiegta technologinio turto valdymo informacinė sistema, paneigia kliento „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) pažyma, kurioje nurodoma, kad projektas buvo įgyvendintas technologinio turto valdymo informacinės sistemos pagrindu, o sprendimo naudotojų skaičius 550: paskirstymas ir apskaita - 250, mažmeninė prekyba, tiekimas – 300.
  14. Teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimui, nustatė, kad šio reikalavimo pagrindimui tiekėjas turėjo pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą. Teismas nustatė, kad atitiktį šiam reikalavimui viešojo pirkimo laimėtojas grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) sutartimi „ČEZ Group - Implementation of billing and customercare information system based on SAP IS-U and SAP CRM’ (toliau – Sutartis 2). Pagal klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) pateiktą pažymą Sutartis 2 buvo vykdoma kliento grupės įmonėms Rumunijoje ir Albanijoje. Pagal pažymą sistema Rumunijoje buvo įdiegta 2006-2007 metais, o Albanijoje - įdiegta 2009-2010 metais Įvertinęs šiuos duomenys, teismas sprendė, kad trečiojo asmens kvalifikacijos tinkamumas kelia abejonių, nes sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistema turėjo būti įdiegta per paskutinius trejus metus. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė savo technologinio ir profesinio pasirengimo įdiegti naują (ne senesnę nei 3 metų) sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą, nes tokių įrodymų nepateikė. Pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad viešojo pirkimo laimėtojas plėtoja ir palaiko senas, t. y., 2006-2009 metais įdiegtas, sistemas. Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo laimėtojo įvykdytų sutarčių lentelėje nurodyta, kad Sutarties 2 pagrindu buvo įdiegtos SAP IS-U ir SAP CRM sistemos, tačiau kliento ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) pažymoje nurodyta, kad NESS įdiegė SAP ERP ir SAP IS-U sistemas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad viešojo pirkimo laimėtojas nėra pateikęs įrodymų, jog įdiegė SAP CRM sistemą, nors paraiškoje deklaravo, kad tokią sistemą įdiegė pagal Sutartį 2. Ieškovių argumentai, kad sistemos įdiegimo vertė buvo mažesnė nei reikalaujama 3 mln. Eur be PVM, nepagrįsti, nes paraiškoje ir kliento pažymoje nurodyta didesnė vertė.
  15. Teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio reikalavimui, nustatė, kad šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs verslo valdymo sistemą, kurios diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, buvo ne mažesnė kaip 2 mln. Eur be V. A. šiam reikalavimui viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Severni energeticka a.s.“ (Čekija) sutartimi „SEVEN - Implementation of enterprise resource management system based on SAP ERP“ (toliau – Sutartis 3). Pirkimo laimėtojas paraiškoje nurodė, kad sutarties vertė be techninės įrangos ir licencijų yra daugiau nei 2 mln. Eur. Teismas sprendė, kad tokių duomenų nepatvirtina kliento Severni energeticka a.s.“(Čekija) pažyma, kurioje nurodoma, jog sutarties suma daugiau nei 60 mln. CZK, iš kurios AĮ sudarė daugiau nei 4 mln. CZK, licencijos – daugiau nei 16 mln. CZK ir aptarnavimas, priežiūra bei palaikymas – daugiau nei 19 mln. Z. T. sprendė, kad iš 60 mln. atėmus 16 mln. licencijų vertę bei 19 mln. sistemos aptarnavimo vertę, sistemos įdiegimas sudaro 25 mln. CZK, kas pagal Euro ir Čekijos kronos santykį 1 Eur = 27, 792 sutarties įvykdymo dienai – 2015-01-31 (Lietuvos banko duomenys) sudaro 899 539,43 Eur. Verslo valdymo sistemos diegimo vertė pagal Sutartį 3 yra mažesnė nei 2 mln. Eur. Teismas nurodė, kad pagal nurodytą reikalavimą viena ar kelios sutartys turėjo būti įvykdytos tam pačiam klientui. Sutartis 3 buvo įvykdyta klientui Severni energeticka a.s.“ (Čekija). Aplinkybė, kad sutartis apėmė sistemos įdiegimą keliose bendrovėse, nereiškia neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunktyje numatytas kvalifikacijos reikalavimui, todėl šis ieškovių argumentas atmetamas.
  16. Teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto d) papunkčio reikalavimui, nustatė, kad viešojo pirkimo laimėtojas atitiktį šiam reikalavimui grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) Sutartimi 1 ( „SSE - Technological asset management information system based on SAP IS-U and SAP CRM“). Kaip minėta, Sutartis 1 įvykdyta ne per paskutinių trijų metų laikotarpį, kas kelia abejonių dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimo šio punkto reikalavimui. Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą reikalavimą, tiekėjai turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kad yra įvykdę sutartį, kurios apimtyje buvo pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta technologinio turto valdymo arba sąskaitybos ir klientų aptarnavimo, arba verslo valdymo sistema, suintegruota su mažiausiai trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis arba lygiaverčiais technologiniais sprendimais, su kuriais duomenų mainai vykdomi realiu laiku, naudojant žiniatinklio paslaugas (angl. web services) arba lygiavertę technologiją. Teismas sprendė, kad viešojo pirkimo laimėtojo paraiškoje nurodytų duomenų nepatvirtina kliento „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) pažyma, kurioje nėra nurodyta, jog vykdant Sutartį 1 technologinio turto valymo sistema buvo suintegruota su mažiausiai trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis ir kad duomenų apsikeitimas tarp skirtingų informacinių sistemų vykdomas realiu laiku, naudojant web services.
  17. Teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkto reikalavimui, kuriame numatyta, kad tiekėjas turi turėti teisę dirbti su ketinama siūlyti IVVIS programine įranga bei teikti garantinę priežiūrą, sutiko su ieškovių argumentais, kad „teikti aptarnavimo paslaugas“ ir „teikti garantinę priežiūrą“ nėra tapačios sąvokos, kas kelia abejonių dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties šiam reikalavimui.
  18. Teismas nurodė, kad pakartotinis viešojo pirkimo dalyvio kvalifikacijos vertinimas galimas, kai perkančioji organizacija turi pagrindą abejoti savo sprendimo pripažinti tiekėjo-pirkimo laimėtojo kvalifikaciją tinkama teisėtumu. Ieškovės, nors pavėluotai, bet pateikė perkančiajai organizacijai faktinių duomenų apie galimus viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos trūkumus, perkančioji organizacija ieškovių argumentus priėmė bei nagrinėjo iš esmės. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija turėjo pagrindą panaikinti savo sprendimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos vertinimo ir pradėti pakartotiną kvalifikacijos vertinimą. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija de facto pradėjo trečiųjų asmenų pakartotino kvalifikacijos vertinimo procedūrą, nors nepanaikino savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dėl kvalifikacijos (trečiųjų asmenų) kvalifikacijos įvertinimo.
  19. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymas jau buvo pripažintas laimėjusiu, todėl perkančioji organizacija, pradėjusi viešojo pirkimo laimėtojo pakartotino kvalifikacijos vertinimo procedūrą, privalėjo suteikti viešojo pirkimo laimėtojui galimybę pasiaiškinti/patikslinti savo pateiktus kvalifikacinius dokumentus, atsikirsti ieškovių argumentams dėl jos kvalifikacijos (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis). Bylos nagrinėjimo metu įtrauktas į procesą trečiasis asmuo NESS Czech s.r.o., atsikirsdamas į ieškinyje keliamus argumentus, pateikė naujus įrodymus, jo manymu, papildomai įrodančius jo kvalifikacijos tinkamumą – užsakovų atsiliepimus apie įvykdytas sutartis. Teismas pažymėjo, kad visi užsakovų atsiliepimai surašyti 2016 m. lapkričio mėnesį, todėl negalėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu ir pirminiais dokumentais apie trečiojo asmens kvalifikaciją ir nebuvo vertinami perkančiosios organizacijos.
  20. Teismas nurodė, kad teismo aktyvus vaidmuo viešųjų pirkimų bylose negali būti suprantamas kaip teismo pareiga prisiimti perkančiosios organizacijas kompetencijos dalį. Nagrinėjamoje situacijoje, kai perkančioji organizacija iš esmės atnaujino viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos vertinimo procedūrą, tačiau nepasiūlė jam patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, teismas negali vertinti trečiojo asmens pateiktų papildomų įrodymų apie jo kvalifikaciją, nes toks vertinimas priklauso perkančiosios organizacijos kompetencijai, be to, galimybė pateikti papildomus įrodymus apie kvalifikaciją tiesiogiai teismui pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstyto teismas teismas ex officio panaikino perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo dalyvio – jungtinės veiklos subjektų grupės (UAB “InnoForce”, NESS Czech s.r.o.) kvalifikacijos vertinimo, 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo bei viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, įpareigojo perkančiąją organizaciją vertinti trečiųjų asmenų kvalifikaciją ir iš naujo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę. Teismas atkreipė dėmesį į būtinumą pasiūlyti jungtinės veiklos subjektų grupei (tretiesiems asmenims) pasiaiškinti dėl jų kvalifikacijos (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis).
  21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl viešojo pirkimo ekspertų šališkumo, konstatavo, kad ieškovės be pagrindo nurodo R. L. pareigas viešojo pirkimo procedūroje kaip viešųjų pirkimų komisijos narės/ekspertės. Teismas pažymėjo, kad tiekėjų pasiūlymus vertina ir sprendimus viešųjų pirkimų procedūros metu priima viešųjų pirkimų komisijos nariai; atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą ir specifika pirkimo sąlygose numatyta galimybė pasitelkti ekspertus, kuriems pagal jų kompetenciją ir veiklos sritis buvo pavesta vertinti skirtingus pasiūlymų techninės dalies aspektus (VPĮ 16 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, R. L. dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje kaip ekspertė.
  22. Teismas sprendė, kad ieškovių nurodytos UAB „EPR“ ir UAB „InnoForce“ sąsajos nepagrindžia ekspertės šališkumo, nes objektyvių duomenų apie ekspertės sąsajas su viena ar kita bendrove nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad minėta ekspertė iki 2012 m. dirbo UAB „EPR“, tačiau nebuvo šios bendrovės vadove ar akcininke, yra įtraukta į bankrutavusios BUAB „EPR“ pirmos eilės kreditorių sąrašą, nuo 2012 m. balandžio mėnesio dirba UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupėje, kuriai priklauso perkančioji organizacija bei įgaliojusios organizacijos, viešajame pirkime buvo parinkta atsižvelgiant į jos ilgametę patirtį informacinių technologijų srityje, sukauptas žinias ir ekspertiškumą, viešojo pirkimo metu ekspertė pasirašė nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Teismas sprendė, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, šios ekspertės ilgametė darbo patirtis su SAP produkcija neįrodo jos suinteresuotumo ją platinti ar suteikti jai preferencijas pirkimo procedūroje. Ekspertės darbas apie 4 metus bendrovėje, susijusioje su tiekėju, objektyviai nepagrindžia jos sąsajos su tiekėju viešojo pirkimo procedūros metu ir neįrodo interesų konflikto buvimo. Ieškovės teiginys, kad neatmetamos finansinės ekspertės bendradarbiavimo sąsajos su SAP pagrįsti tik ieškovių subjektyviomis prielaidomis, todėl ekspertės šališkumo taip pat nepagrindžia.
  23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo suteikti viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui atitinkamo dydžio ekonominio naudingumo balą, nustatė, kad ginčo viešajame pirkime tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų remiantis pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų vertinimo metodika. Tiekėjų pasiūlymų vertinimas vyko dviem etapais – pasiūlymų techninės dalies vertinimas, po to galutinės kainos pasiūlymas. Pasiūlymo kainos kriterijui buvo suteiktas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime – 30, kitiems kriterijams (funkcinės charakteristikos, sistemos demonstravimas paslaugų tiekėjo/komandos veiksmingumo vertinimas, architektūra ir licencijavimas, paslaugų tiekimo strategija ir įgyvendinamumas) – 70. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pasiūlymų techninė dalis buvo įvertinta 2016 m. gegužės 30 d., apie techninės dalies vertinimo rezultatą (suteiktus balus) buvo pranešta kiekvienam tiekėjui.
  24. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės, ginčydamos galutinį tiekėjų pasiūlymų įvertinimą, remiasi tik pirmuoju pasiūlymų vertinimo etapu, į tai, kad ieškovių pasiūlymo techninė dalis buvo įvertinta 66,40 balų, o trečiojo asmens - 67,65 balų, t. y. techninės pasiūlymų dalies vertinimo skirtumas sudarė tik 1,25 balo, į tai, kad ieškovės pasiūlymo kaina – 26 896 462,63 Eur su PVM , trečiųjų asmenų – 22 779 508,14 Eur su PVM, sprendė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas laimėjo dėl 4 mln. Eur mažesnės pasiūlymo kainos, kuri lėmė aukštesnį galutinio pasiūlymo įvertinimą (97,65 balai prieš 91,80 ekonominio naudingumo balo ieškovės pasiūlymui). Ieškovių argumentus dėl galimo trečiojo asmens techninės pasiūlymo dalies netinkamo vertinimo teismas vertino kaip subjektyvius, neturinčius lemiamos reikšmės tiekėjų pasiūlymų galutiniam įvertinimui
  25. Teismas atmetė ieškovių prašymą išreikalauti iš perkančiosios organizacijos informaciją apie viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus, jų vardus, pavardes, kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, duomenis apie jų darbovietes, viešųjų pirkimų komisijos protokolus. Teismas nurodė, kad VPĮ normos nenumato teisės pareikšti nušalinimą viešųjų pirkimų komisijos nariams, ekspertams, taigi nėra jokio teisinio pagrindo teikti tiekėjui asmeninę informaciją apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir ekspertus. Teismas sprendė, kad tai, jog ieškovių pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu, savaime nereiškia, kad ieškovių pasiūlymas buvo vertinamas neobjektyviai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovės UAB „Tieto Lietuva“ ir SIA „T. L.“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti tiekėjo – jungtinės veiklos partnerių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. – kvalifikaciją ir sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi.
  2. Ieškovių apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad ieškovės nuo 2016 m. birželio 10 d., kai įvyko susipažinimo su tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdis, žinojo, kad trečiasis asmuo buvo pakviestas pateikti pasiūlymą ir dalyvauja derybose, todėl nuo šio momento turėjo realias galimybes pareikšti abejones dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms, tačiau tokia teise tinkamai ir laiku nepasinaudojo. Nurodyto posėdžio metu ieškovės nežinojo, kad trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas, taip pat nežinojo, kad trečiojo asmens pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, todėl nuo šio momento negali būti skaičiuojamas laikas ieškovių pažeistų teisių įgyvendinimui. Abejonės dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams ieškovėms kilo tik susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu (2016 m. rugpjūčio 8 d.). Anksčiau nei 2016 m. liepos 22 d., kai perkančioji organizacija paskelbė sudarytą tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją, ieškovės neturėjo objektyvios galimybės įvertinti kitų tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime bei jų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą. Ieškovių sprendimui ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus taip pat turėjo įtakos gauta informacija apie tiekėjų pasiūlymams suteiktus ekonominio naudingumo balus.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo perkančiąją organizaciją pakartotinai vertinti trečiojo asmens kvalifikaciją. Teismas, padaręs išvadą, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimų, turėjo perkančiąją organizaciją ne įpareigoti iš naujo atlikti trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimą, o įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016). Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, perkančiajai organizacijai ir trečiajam asmeniui turi atsirasti neigiami padariniai, t. y. išnagrinėjus bylą turi būti tenkinami ieškovių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22).
    3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujai vertinant tiekėjų pasiūlymus trečiajam asmeniui turi būti suteikta galimybė pasiaiškinti dėl jo kvalifikacijos (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis). VPĮ 32 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama, kaip suteikianti absoliučią teisę neribotai, net ir pasibaigus viešo pirkimo procedūrai, nuolat teikti papildomus dokumentus ir informaciją teisminės peržiūros procedūros metu. Kitaip tariant, teisė tikslinti kvalifikaciją turi būti išsemta perkančiajai organizacijai vykdant viešo pirkimo procedūras, bet ne teisminės peržiūros metu nuolat pateikiant papildomus, perkančiosios organizacijos nevertintus, dokumentus. Priešingu atveju nebūtų galimybės atmesti pasiūlymų dėl kvalifikacijos neatitikties (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis), nes viešo pirkimo dalyviai teisminės peržiūros metu nuolat atnaujintų duomenis apie savo kvalifikaciją. Trečiasis asmuo tik kartu su 2016 m. lapkričio 23 d. apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus ir informaciją, kurie nebuvo vertinti viešojo pirkimo procedūros metu. Kadangi trečiasis asmuo šios informacijos bei dokumentų nebuvo pateikęs perkančiajai organizacijai iki sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo priėmimo, šių dokumentų pateikimas teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nepaneigia fakto, jog viešojo pirkimo procedūros metu trečiasis asmuo nebuvo tinkamai pagrindęs savo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams, todėl egzistavo VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
    4. Nors likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir yra teisinga, tačiau šioje dalyje padarytos teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos netinkamai ištyrus bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas.
    5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunktyje nustatytam reikalavimui, nepagrįstai atmetė ieškovių argumentus, kad Sutartis 1 buvo įgyvendinta dvejoms bendrovėms, t. y. SSE, a.s bei SSE - Distribution, a.s. N. S. 1 ir buvo pasirašyta bei įvykdyta klientui „Stredoslovenska energetika a.s." (Slovakija), tačiau gautas rezultatas buvo suteiktas dvejoms įmonėms, t. y. SSE, a.s bei SSE - Distribution, a.s, kas reiškia, jog iš tikrųjų klientai yra du atskiri juridiniai asmenys. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu trečiasis asmuo atitiko specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimus.
    6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunktyje nustatytam reikalavimui, nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis 3 buvo įvykdyta klientui „Severni energetika a.s“ (Čekija), todėl vien aplinkybė, kad sutartis apėmė sistemos įdiegimą keliose bendrovėse, nereiškia neatitikties šiam kvalifikaciniam reikalavimui. Reikalavimas, kad sutartis turi būti įvykdyta tam pačiam klientui reiškia, kad paslaugos rezultatas turėjo būti suteiktas vienai įmonei. Vien ta aplinkybė, kad „Severni energetika a.s“ (Čekija) yra klientas, užsakęs paslaugą, nors paslauga suteikta daugiau negu vienai įmonei, negali būti vertinama, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokia sutartis atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunktyje nustatytą reikalavimą.
    7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino dalies faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punkte nustatytiems reikalavimams.
    8. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.1. punkte numatytas reikalavimas turėti vadovą, turintį ne trumpesnę kaip penkerių metų per pastaruosius dešimt metų vadovavimo programų, skirtų informacinių sistemų ar lygiaverčių technologinių sprendimų kūrimui ir (ar) pritaikymui ir (ar) diegimui, patirtį, kurių metu vadovauta ne mažiau nei trisdešimt specialistų komandai (darbo patirtis minėtoje srityje skaičiuojama nesumuojant vienu metu vykdomų programų trukmių bei laikotarpių tarp vykdytų programų). Trečiasis asmuo nurodė tik 3 projektus, todėl darytina išvada, kad programos vadovas vadovavo ne 30 specialistų grupei, o tik 3 specialistams. Tai reiškia, jog objektyviai vienas ekspertas lygiagrečiai neturi galimybės vadovauti 3 skirtingiems projektams, kuriuose dirbo daugiau nei 110 ekspertų.
    9. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.5. punkte numatytas reikalavimas pasiūlyti mažiausiai vieną technologinio turto valdymo, sąskaitybos ir klientų aptarnavimo bei verslo valdymo sistemų architektą, turintį atitinkamą kvalifikaciją. Trečiasis asmuo, kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais, pateikė gamintojo išduotą patvirtinimą, įrodantį specialisto kvalifikaciją reikalaujamoje srityje. Toks dokumentas, trečiojo asmens teigimu, buvo pateiktas dėl to, kad trečiojo asmens atstovaujamo gamintojo SAP sertifikavimo programoje jau keletą metų, nuo 2013 m., nebėra tinkamos SAP architektų sertifikavimo programos. Ieškovės nesutinka su tokiu trečiojo asmens teiginiu, kadangi Training.sap.com tinklapyje yra SAP C. P. - SAP Architect sertifikavimo programa, be to, paties gamintojo sąraše SAP C. P. - SAP Architect yra nurodyta kaip galiojanti programa.
    10. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.8. punkte numatytas reikalavimas turėti ne trumpesnę kaip 3 (trejų) metų ketinamos siūlyti IVVIS sąskaitybos ir klientų aptarnavimo valdymo sistemos diegimo ir (arba) sukūrimo, ir (arba) modernizavimo patirtį. Trečiasis asmuo siūlo IVVIS sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą SAP IS- U. P. eksperto patirtis yra įsigyta AB „Lietuvos Geležinkeliai“ projekte, tai yra panaudojant kitą sprendimą – ne sąskaitybos ir klientų aptarnavimo, o verslo valdymo sistemą SAP R. P. ekspertas objektyviai neturi patirties diegiant ir (arba) kuriant ir (arba) modernizuojant sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą, todėl netinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.8. punkto a) papunkčio kvalifikacinio reikalavimo.
    11. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.10. punkte numatytas reikalavimas turėti ne trumpesnę kaip trejų metų ketinamos siūlyti IVVIS verslo valdymo sistemos diegimo ir (arba) sukūrimo, ir (arba) modernizavimo patirtį. R. L..com eksperto anketos duomenimis, trečiojo asmens pasitelktas specialistas, vykdydamas projektą nuo 2010 m. liepos mėnesio dirbo T-Systems, su kuria nutraukė darbo santykius 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodytas ekspertas objektyviai nevykdė reikalaujamų funkcijų nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, todėl trečiojo asmens dokumentuose nurodyta projekto pabaigos data 2013 m. spalio mėnuo, su kuria siejama eksperto patirtis, yra neteisinga. Nurodyto eksperto patirtis projekte sudaro 2 metus ir 3 mėn. (nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.), todėl neatitinka numatyto reikalavimo.
    12. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.11. punkte numatytas reikalavimas pasiūlyti vadovaujantį informacinių sistemų testuotoją, turintį tarptautiniu mastu pripažįstamą informacinių sistemų testuotojų kvalifikaciją. Viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija išaiškino, kad vadovaujančio testuotojo atsakomybė apima ne tik paties testavimo vykdymą, tačiau ir testavimo organizavimą; reikalaujamas ISTQB C. T. Advanced level T. M. (ar lygiavertis) sertifikatas užtikrina ir testavimo proceso valdymo kompetencijas (tokias kaip testavimo planavimas, testavimo vykdymas, testavimo stebėsena ir kontrolė, testavimo proceso tobulinimas ir kt.), kurios yra svarbios sėkmingam testavimo suplanavimui bei testavimo komandos darbo organizavimui ir kontrolei. Trečiojo asmens vadovaujančio testuotojo kvalifikacijai pagrįsti perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė kaip lygiavertį ISTQB C. T. A. L.-T. A., t. y. testavimo analitiko sertifikatą, kuriame (remiantis šį sertifikatą išduodančios įstaigos tinklapyje (www.istqb.org) esančia informacija) nėra reikalaujamų kompetencijų: testavimo stebėsenos ir kontrolės, testavimo proceso tobulinimo, kitų vadovui reikiamų kompetencijų, kurios yra egzaminuojamos pagal ISTQB C. T. Advanced level T. M. sertifikavimo programą.
    13. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.12. punkte numatytas reikalavimas pasiūlyti mažiausiai du testuotojus, turinčius ne trumpesnę kaip trejų metų darbo patirtį, testuojant ketinamos siūlyti IVVIS sistemos sprendimą. R. L..com pirmo eksperto anketos duomenimis, trečiojo asmens nurodytas ekspertas pradėjo įmonėje dirbti 2011 m. lapkričio mėnesį, o ne 2011 m. sausio mėnesį kaip nurodė trečiasis asmuo, todėl jo patirtis skaičiuotina nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio bei sudaro du metus ir šešis mėnesius. Be to, remiantis Linkedin.com antro eksperto anketos duomenimis, trečiojo asmens nurodytas ekspertas įmonėje pradėjo dirbti 2011 m. liepos mėnesį, o ne 2010 m. rugsėjo mėnesį, kaip nurodė trečiasis asmuo, todėl jo patirtis skaičiuotina taip pat nėra pakankama.
    14. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.17. punkte numatytas reikalavimas, pasiūlyti mažiausiai vieną verslo valdymo sistemos programuotoją, turintį ne trumpesnę kaip trejų metų ketinamos siūlyti IVVIS verslo valdymo sistemos programavimo paslaugų teikimo patirtį. Trečiasis asmuo siūlo IVVIS verslo valdymo sistemą SAP ERP, o pateikta eksperto patirtis projekte yra įsigyta panaudojant kitą sprendimą SAP ABAP. Nurodytas ekspertas objektyviai neturi patirties diegiant ir (arba) kuriant ir (arba) modernizuojant verslo valdymo sistemą SAP ERP, todėl neatitinka nurodyto kvalifikacijos reikalavimo. Perkančiosios organizacijos prilygintas lygiavertiškumas tarp siūlomos SAP ERP ir duomenų archyvavimo sistemos remiantis tuo, kad šie sprendimai yra skurti naudojant tą pačią SAP ABAP programavimo kalbą, yra neadekvatus ir neužtikrina, kad ekspertas turi reikiamas SAP ERP programavimo žinias, kurių prašo tiekėjas kvalifikacijoje.
    15. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8.20. punkte numatytas reikalavimas pasiūlyti mažiausiai vieną ergonomikos ekspertą, turintį ne trumpesnę kaip dvejų metų patirtį informacinių technologijų srityje, praktiškai analizuojant ir projektuojant naudotojo sąsają. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad CPVA negali nurodyti kitų pareigų, nei projekto vadovas, todėl specialistas vykdė ergonomiko funkcijas; faktą, kad trečiojo asmens siūlomas ekspertas yra ergonomikos ekspertas įrodo ir eksperto turimas ergonomikos eksperto sertifikatas, kurį jis gavo dar dirbdamas CPVA, dar 2011 m. lapkričio mėnesį, t. y. likus metams iki išėjimo iš V. E. - taikomasis mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu; sukauptą informaciją taiko objektams, procesams, darbo aplinkai projektuoti. Taigi, ergonomikos specialistas ir atliktos funkcijos nėra niekaip susijusios su numatytu reikalavimu dėl naudotojo sąsajos analize ir projektavimu.
    16. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą dėl 4 mln. Eur mažesnės pasiūlymo kainos, kuri lėmė aukštesnį galutinio pasiūlymo įvertinimą (97,65 balai prieš 91,80 ekonominio naudingumo balo ieškovių pasiūlymui), todėl ieškovių subjektyvūs argumentai dėl galimo trečiojo asmens techninės pasiūlymo dalies netinkamo vertinimo negalėjo turėti lemiamos reikšmės pasiūlymų galutiniam vertinimui. Priešingai, nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, ne kaina turėjo lemiamą reikšmę pasiūlymų galutiniam vertinimui. Ieškovės įrodinėja, kad trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo suteikta daugiau balų dėl techninės pasiūlymo dalies. Tuo atveju, jei trečiojo asmens techninės dalies pasiūlymo įvertinimas būtų mažesnis, tai atitinkamai ieškovių techninės pasiūlymo dalies vertinimas būtų didesnis, kas lemtų jog ieškovių pasiūlymui būtų suteikta daugiausia balų. (1) Atsižvelgus į ieškovių pasiūlytas funkcines charakteristikas (T1) bei, remiantis turimomis rinkos žiniomis, viešojo pirkimo laimėtojas negalėjo pasiūlyti ekonomiškai naudingesnių funkcinių charakteristikų, nei ieškovės. Todėl viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymas dėl funkcinių charakteristikų (T1) nepagrįstai buvo įvertintas maksimaliu (10,00) balu, kai ieškovėms buvo suteiktas tik 8,69 balas. Perkančioji organizacija niekaip objektyviai nepagrindė, kuriomis funkcinėmis charakteristikomis remiantis, viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymas vis dėlto buvo arba galėjo būti laikytas ekonomiškai naudingesniu. Ieškovėms pateikta santykinių pranašumų lentelė ir joje pavaizduota diagrama iš esmės neparodo nieko ir kelia abejones dėl galimo subjektyvumo ar šališkumo vertinant tiekėjų pasiūlytas funkcines charakteristikas. (2) Įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis dėl parametro „Sistemos demonstravimas ir Paslaugų tiekėjo / komandos veiksmingumo įvertinimas“ (T2), maksimalus (25,00) balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes šis tiekėjas visų scenarijų, reikalautų pagal pirkimo dokumentus, detaliai nepademonstravo, be to, dalis šio tiekėjo atsakymų į perkančiosios organizacijos ir kitų atstovų paklausimus buvo gana abstraktūs. (3) Įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis bei informaciją dėl parametro „Architektūra ir licencijavimas“ (T3), 12,72 balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes šio tiekėjo pateiktame techninės įrangos poreikio vertinimo pagrindime buvo neaiškumų bei apskirtai net nebuvo detalizuotos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai. (4) Įvertinus santykinių pranašumų lentelės duomenis bei informaciją dėl parametro „Paslaugų teikimo strategija ir įgyvendinamumas“ (T4), 19,93 balas viešojo pirkimo laimėtojui buvo suteiktas nepagrįstai, nes aprašyme dėl aptariamo parametro pasiūlyti informacinės sistemos diegimo terminai, kurie buvo trumpesni nei numatytieji pirkimo dokumentuose, nebuvo tinkamai pagrįsti jokia ankstesne profesine patirtimi ar kita informacija.
    17. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti suteikti informaciją apie viešojo pirkimo komisijos narius ir su tuo tiesiogiai susijusią informaciją, kadangi toks sprendimas pažeidžia tiekėjo teisę į veiksmingą gynybą, o šios informacijos kvalifikavimas konfidencialia yra nepagrįstas. Ieškovės kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu pateikti trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis bei dėl informaciją apie komisijos narius ir ekspertus. Kadangi informacija apie komisijos narius ir ekspertus nėra susijusi nei su vieno tiekėjo pasiūlymu, tai šios informacijos nepateikimas negali būti pagrįstas VPĮ 6 straipsnio taikymu. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri mutatis mutandis taikytina ir ginčo atveju, pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, galima informaciją pripažinti nevieša (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017). Nei perkančioji organizacija, nei teismas sprendime nepagrindė, kodėl informacijos apie komisijos narius ir ekspertus pateikimas pažeistų perkančiosios organizacijos interesus ar viešąjį interesą. Priešingai, tokios informacijos pateikimas užtikrintų ieškovių teisę į veiksmingą teisių ir teisėtų interesų gynybą.
  1. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  2. Atsakovės atsiliepimas į ieškovių apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimų, turėjo įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, o ne įpareigoti iš naujo vertinti trečiojo asmens kvalifikaciją. Apeliantės neteisingai aiškina pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai turi trūkumų, tačiau jokios išvados dėl šio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimams nėra padaryta. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus apie trečiojo asmens pateiktus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nurodė, kad iš trečiojo asmens kliento pateiktos pažymos dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčiui matyti, kad sutartis buvo įvykdyta ne paraiškos priede Nr. 2 nurodytu terminu. Teismas taip pat nurodė, kad sistemos diegimo pagal Sutartį 1 vertė neatitiko 1 mln. Eur be V. T. išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad viešojo pirkimo laimėtojas paraiškoje nurodė 4 mln. Eur vertę, tačiau kliento pažymoje Sutarties 1 vertė nėra nurodyta, o kitų įvykdytos sutarties vertės įrodymų nepateikė, o perkančioji organizacija papildomai tokių įrodymų neprašė. Tokie teismo teiginiai rodo, kad teismas vertino įrodymų pakankamumą bei nustatęs, kad jų nėra pateikta pakankamai, konstatavo, jog trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktis specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčiui kelia abejonių. Iš esmės dėl tokių pačių priežasčių, t. y. įrodymų apimties, teismas trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) – d) papunkčiams ir 3.1.5. punktui vertino kaip keliančią abejonių, tačiau nepadarė jokios kategoriškos išvados, jog trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimų.
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kai ji atlieka pakartotinį tiekėjo kvalifikacijos vertinimą, nors teismas suabejojo laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams, pažeidžia skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir jų nediskriminavimo principus. Tokia ieškovių pozicija yra subjektyvi ir nepagrįsta. Skundžiamame sprendime padaryta teisinga išvada, kad tiekėjų lygiateisiškumo principas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) galėtų būti pažeistas tuo atveju, jei papildomi įrodymai apie kvalifikaciją būtų pateikiami tiesiogiai teismui. Tokia teismo pozicija yra visiškai pagrįsta, nes ginčo atveju teismas turi galimybę tikrinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pagrįstumą tik vieno tiekėjo atžvilgiu, t. y. tiekėjų lygiateisiškumo principas būtų akivaizdžiai pažeistas, jei dalies tiekėjų kvalifikaciją vertintų perkančioji organizacija, o papildomai vieno ar kelių tiekėjų atžvilgiu tą darytų teismas. Vertinti visų tiekėjų kvalifikaciją yra perkančiosios organizacijos prerogatyva ir pareiga.
    3. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvados įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūras, leisti trečiajam asmeniui pateikti naujus kvalifikaciją įrodančius dokumentus bei informaciją, taip pat nepagrįsti. Pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą siejamas ne su duomenimis apie kvalifikaciją, o su kvalifikacijos turiniu. VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją, t. y. įtvirtinta tiekėjo kvalifikacijos neatitikties prezumpcija. Tiekėjo pasiūlymas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi būti atmetamas dėl to, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių reikalavimų, arba dėl to, jog, perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti netikslius ir neišsamius duomenis, jis dėl įvairiausių priežasčių to nepadaro. Tai sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai pripažinti tokį tiekėją neturinčiu reikalaujamos kvalifikacijos (kai nepatikslinami duomenys apie kvalifikaciją), arba jo kvalifikacijos neatitiktį (kai pateikti ar patikslinti duomenys aiškiai rodo kvalifikacijos nepakankamumą). Perkančioji organizacija iki šiol nėra kreipusi į trečiąjį asmenį dėl kvalifikacijos patikslinimo tuo aspektu, kuriuo skundžiamame teismo sprendime nurodyta, todėl teismui kilus abejonių dėl trečiojo asmens kvalifikacijos, perkančioji organizacija privalo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl duomenų patikslinimo.
    4. Apeliaciniame skunde ieškovės nepagrįstai kvestionuoja trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai vertino, kad specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) dalies kvalifikacijos reikalavimo atitikties patvirtinimui tiekėjas turėjo būti įvykdęs bent vieną sutartį ne anksčiau kaip per paskutinius 3 metus iki paraiškų pateikimo dienos. Tiekėjams buvo keliamas reikalavimas būti įvykdžius ne mažiau kaip vieną diegimą / projektą, kuris gali būti įvykdytas vienos ar kelių sutarčių pagrindu. Šio reikalavimo atitikčiai pagrįsti viešojo pirkimo laimėtojas pateikė informaciją apie projektą „SSE – technologinio turto valdymo informacinę sistemą SAP IS-U ir SAP CRM pagrindu“, kuris buvo vykdomas kelių sutarčių pagrindu. Atsakovė įvertino, kad šis projektas atitinka SPS keliamus reikalavimus, nes kliento išduotoje pažymoje nurodyta projekto vykdymo eiga: Sutartis 1 įvykdyta ir paslaugos priimtos laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio, kitos su tos pačios diegtos sistemos komponentų įdiegimu susijusios sutartys kliento pažymos išdavimo dieną (2013 m. balandžio 8 d.) buvo vis dar vykdomos, kas reiškia, kad visas sistemos diegimo projektas dar nebuvo baigtas vykdyti. Pirkimo laimėtojo pateiktame įvykdytų sutarčių sąraše nurodyta konkreti projekto įvykdymo pabaiga (2014 m. balandžio 8 d), kas patvirtina, jog projektas yra įvykdytas per paskutinius trejus metus iki paraiškų viešajame pirkime pateikimo dienos. Teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė senai kliento pažymai, nei paties trečiojo asmens deklaracijai, o naujos kliento pažymos iš viso nevertino. Perkančiajai organizacijai sugrįžus į kvalifikacijos vertinimo stadiją ir paprašius trečiojo asmens patikslinti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, atsakovė dar kartą detaliai įvertins anksčiau pateiktus trečiojo asmens duomenis ir įrodymus, jei tokie bus pateikti, kad nebeliktų abejonių trečiojo asmens kvalifikacijos tinkamumu, o abejonių neišsklaidžius – turės atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
    6. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai įvertino trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimui. Teismo vertinimu, Sutarties 2 kliento pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pagal šią sutartį atitinkama sistema Rumunijoje buvo įdiegta 2006-2007 metais, o Albanijoje 2009-2010 metais, todėl viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacija kelia abejonių dėl atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimui. Pačioje Sutarties 2 kliento pažymoje aiškiai nurodyta, kad paslaugų teikimo trukmė: nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio; projektas vis dar vykdomas. Pirkimo laimėtojo pateiktoje paraiškoje nurodytas Sutarties 2 terminas – 2013 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Sutartį 2 projektas buvo vykdytas vienam klientui skirtingais etapais, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Kliento pažymoje nurodyta, kad po 2010 m. buvo vykdomas SAP sistemos palaikymas ir plėtojimas, kas yra neatsiejama nuo pačios sistemos diegimo. Toks projekto vykdymo pobūdis visiškai atitinka modelį, kuris bus vykdomas įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį, todėl tai visiškai atitinka specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikį. Būtent perkančioji organizacija, kuri rengia pirkimo sąlygas, geriausiai žino ir gali įvertinti, kokie tiekėjų vykdyti projektai yra laikomi tinkami ir kokia tiekėjų kvalifikacija yra laikoma atitinkančia keliamus reikalavimus, tačiau vadovaudamasi teismo sprendimu, perkančioji organizacija prašys trečiąjį asmenį patikslinti kvalifikacijos atitiktį ir šiam reikalavimui.
    7. Skundžiamame teismo sprendime taip pat nepakankamai tiksliai konstatuota, kad trečiasis asmuo nėra pateikęs įrodymų, jog įdiegė SAP CRM sistemą, nors neva paraiškoje deklaravo, kad tokią sistemą įdiegė pagal Sutartį 2. Pirma, SPS apskritai nebuvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjas būtų įdiegęs CRM sistemą. Antra, trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąraše SAP CRM minimas tik pirmoje lentelės eilutėje, toliau pateikiamame detaliame Sutarties 2 aprašyme SAP CRM niekur nėra minimas. Trečiasis asmuo aiškiai aprašė, kad Sutarties 2 pagrindu buvo diegtos SAP ERP ir SAP IS-U sistemos, būtent šios sistemos minimos ir kliento, kurio naudai vykdyta Sutartis 2, pažymoje. Teismas šią informaciją vertino gana siaurai, todėl ir kilo abejonių dėl viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos atitikties minėtam reikalavimui iš vienoje dokumentų vietoje paminėto SAP CRM pavadinimo.
    8. Pakankamai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens atitikčiai specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio reikalavimui pagrįsti nurodyta sutarties vertė be techninės įrangos ir licencijų yra daugiau nei 2 mln. Eur, tačiau paraiškoje pateiktų duomenų nepatvirtina kliento Severni energeticka a.s. pažyma. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas viešojo pirkimo laimėtojo pateiktus dokumentus ir nepakankamai tiksliai skaičiuodamas sumas, kurios neturi būti įtraukiamos į reikalaujamą vertę. Trečiasis asmuo pateikė 1) užpildytą paraiškos formos priedą Nr. 2 „Įvykdytų sutarčių sąrašą“, kuriame nurodė, kad Sutarties 3 vertė be techninės įrangos ir licencijų yra didesnė nei 2 mln. Eur be PVM ir 2) kliento, kuriam buvo vykdyta Sutartis 3, pažymą, kurioje nurodyta, kad sutarties suma buvo didesnė nei 60 mln. CZK; tiksli kaina yra kliento komercinė paslaptis. Pastarojoje pažymoje buvo nurodyta ir tai, kad iš minėtos daugiau nei 60 mln. CZK sumos AĮ (aparatinė įranga) sudarė daugiau nei 4 mln. CZK, licencijos – daugiau nei 16 mln. CZK ir aptarnavimas, priežiūra bei palaikymas – daugiau nei 19 mln. Z. Y. svarbu tai, kad šiuose dokumentuose, kaip ir buvo reikalauta, trečiasis asmuo ir jo klientas nurodė ne konkrečias tikslias sumas, o sumas, už kurias yra didesnė įvykdytos Sutarties 3 vertė. Kliento pažymoje paaiškinta, kad tiksli vertė yra komercinė paslaptis. Perkančioji organizacija vertino pateiktų įrodymų visumą, kur trečiojo asmens paraiškoje buvo nurodyta, kad Sutarties 3 vertė be techninės įrangos ir licencijų yra didesnė už reikalaujamą, kliento pažymoje pateikta daugiau duomenų apie Sutarties 3 vertę ir jos sudedamąsias dalis, tačiau tai nepaneigė paraiškoje nurodytų duomenų.
    9. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto d) papunkčio reikalavimams argumentavo tuo, kad viešojo pirkimo laimėtojo paraiškos priede Nr. 2 aprašytos informacijos nepatvirtino kliento pažyma, nes joje nėra nurodyta, kad vykdant Sutartį 1 technologinio turto valymo sistema buvo suintegruota su mažiausiai trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis ir kad duomenų apsikeitimas tarp skirtingų informacinių sistemų vykdomas realiu laiku, naudojant žiniatinklio paslaugas (angl. web services). Pažymėtina, kad pagal specialiąsias pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama, kad klientų išduotose pažymose būtų nurodoma tokia pati ir tokios pačios apimties informacija, kaip pačių tiekėjų užpildomame paraiškos priede Nr. 2. Trečiojo asmens deklaracijoje aiškiai aprašytos ir konkrečiai įvardintos integracijos, be kurių įgyvendinimo negalėtų būti pasiekti projekto tikslai, nes jos užtikrina apsikeitimą duomenimis tarp komponentų ir kitų sistemų. Kliento pažymoje įvardintas funkcionalumas ir sąveika leidžia daryti išvadą, kad minėtos integracijos egzistuoja. Be to, klientas gali neturėti kompetencijos tiksliai įvardinti integracijas (techninius aspektus), nes klientams įprastai svarbiausia yra tai, kokio rezultato pasiekta vykdant sutartį, o ne kokiomis priemonėmis. Tuo tarpu Sutartį 1 įvykdęs trečiasis asmuo šiuos niuansus žino geriausiai ir yra kompetentingas įvardinti techninius aspektus.
    10. Pirmosios instancijos teismas pakankamai nepagrindė padarytos išvados, kad trečiojo asmens pasiūlymas kelia abejonių dėl atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkto reikalavimams. Nurodytame punkte yra nustatytas reikalavimas technologiniam ir profesiniam pajėgumui – tiekėjas turi turėti teisę dirbti su tiekėjo ketinama siūlyti IVVIS programine įranga bei teikti garantinę priežiūrą. Šio kvalifikacinio reikalavimo pagrindimui tiekėjai turėjo pateikti ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduotą dokumentą, patvirtinantį tiekėjo teisę dirbti su siūloma IVVIS programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą. Trečiojo asmens siūlomos programinės įrangos gamintojas nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę teikti programinės įrangos aptarnavimo paslaugas, ieškovių – kad ieškovės turi teisę teikti techninį palaikymą. Pirkimo sąlyga gali būti laikoma neteisėta ar pažeidžiančia kurio nors tiekėjo teises ir teisėtus interesus tuo atveju, kai teismas konstatuoja pirkimo sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą. Abiejų tiekėjų siūlomos programinės įrangos gamintojai savo patvirtinimuose nepavartojo žodžių junginio „teikti jos garantinę priežiūrą“, tačiau perkančioji organizacija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, priėmė šiuos patvirtinimus kaip tinkamus tiek iš ieškovių, tiek iš trečiojo asmens.
    11. Apeliaciniame skunde ieškovės nepagrįstai bando įrodyti, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punkto reikalavimų, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties šio punkto reikalavimams. Ieškovių pozicija, kad remiantis jų turimomis rinkos žiniomis, kurių šaltinio jos neatskleidžia ir nepateikia jokių tokius teiginius galinčių pagrįsti įrodymų, trečiasis asmuo neva negalėjo pasiūlyti ekonomiškai naudingesnių funkcinių charakteristikų, nei pasiūlė ieškovės, yra deklaratyvi, subjektyvi, paremta klaidingomis prielaidomis, iškraipant pirkimo dokumentus ir procedūrą. Trečiojo asmens kvalifikacija atitinka minėtame punkte keliamus reikalavimus.
    12. Ieškovės nepagrįstai bando kelti abejonę, kad neva galimą tiekėjų pasiūlymų vertinimo neobjektyvumą ir šališkumą galėjo įtakoti trečiojo asmens (tiksliau – UAB „InnoForce“) sąsajos su viešojo pirkimo komisijos nare R. L. dėl buvusių ilgalaikių darbo santykių. Tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta. Skundžiamame teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad R. L. buvo ekspertė (kurių Pirkime buvo daugiau nei 60), o ne viešojo pirkimo komisijos narė. Antra, ieškovės neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ekspertės šališkumo, kurioje atmesti ieškovių argumentai šiuo klausimu, kas rodo, jog ieškovės nėra nuoseklios.
    13. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovėms atsisakyta suteikti informaciją apie viešojo pirkimo komisijos narius ir su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad VPĮ normos nenumato teisės pareikšti nušalinimą viešųjų pirkimų komisijos nariams, ekspertams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teikti ieškovėms asmeninę informaciją apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir ekspertus. Be to, perkančioji organizacija informaciją, susijusią su įmonės darbuotojais (darbuotojų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, pareigos, darbo užmokestis ir kt. duomenys), laiko konfidencialia, ši informacija atitinka visus CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.
  1. Trečiasis asmuo NESS Czech s.r.o. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo nutraukti civilinę bylą, nes ieškovės nesilaikė ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų bei nebegalima šia tvarka pasinaudoti, arba atmesti apeliacinį skundą.
  2. Trečiojo asmens NESS Czech s.r.o. atsiliepimas į ieškovių apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Civilinė byla pagal ieškovių pateiktą patikslintą ieškinį privalo būti nutraukta dėl ikiteisminės ginčo stadijos nagrinėjimo tvarkos ir terminų nesilaikymo. Šių terminų atnaujinimas prieštarauja Europos Sąjungos reguliavimui viešųjų pirkimų srityje. Terminas pareikšti ieškinį dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo konstatavimo arba šių taisyklių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo turi būti skaičiuojamas nuo datos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį pažeidimą. Ieškovės ėmėsi pavėluotos savo tariamai pažeistų teisių gynybos dėl UAB „InnoForce” ir NESS Czech s.r.o. kvalifikacijos ginčijimo, t. y., abejodamos trečiojo asmens NESS Czech s.r.o. kvalifikacija, nerūpestingai ir pavėluotai siekė susipažinti su trečiojo asmens paraiškos kvalifikaciniais duomenimis ir tokiu būdu ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovės gerokai anksčiau, nei 2016 m. liepos 22 d. buvo patvirtinti galutiniai viešojo pirkimo rezultatai, žinojo, jog perkančioji organizacija įvertino visų pirkimo dalyvių kvalifikaciją ir dėl to priėmė atitinkamus sprendimus, kuriuos ieškovės galėjo ginčyti nuo sužinojimo apie tariamą pažeidimą momento. Be to, ieškovės ieškinyje remiasi ne trečiųjų asmenų pasiūlymo atskleistais duomenimis po susipažinimo su juo procedūros įvykdymo, o iš esmės iš viešai joms prieinamais duomenimis (iš internetinių tinklalapių) apie trečiųjų asmenų vykdytas sutartis. Šia informacija ieškovės galėjo ir turėjo disponuoti dar iki susipažinimo su tiekėjo pasiūlymu procedūros.
    2. Ieškovės nepagrįstai ginčija viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją, kaip neatitinkančią specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimų dėl tiekėjo įvykdytų sutarčių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neišnagrinėjo toliau nurodytų NESS Czech s.r.o. argumentų dėl jo atitikimo specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto kvalifikaciniams reikalavimams. Pirkimo sąlygos nustatė, kad užsakovo atsiliepimai apie įvykdytas sutartis – ne vieninteliai galimi kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai, o tiekėjas gali grįsti kvalifikacijos atitikimą sutarčių sąraše, kuris prilygintas tiekėjo deklaracijai, pateikta informacija. Perkančioji organizacija visiškai pagrįstai pripažino NESS Czech s.r.o. atitinkančiu nurodytą specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimą, laikydama, kad pagal šį reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu pripažįstami ne tik užsakovų atsiliepimai, bet ir visa kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija apie asmens kvalifikaciją, taip pat paraiškos priede Nr. 2 pateiktas įvykdytų sutarčių sąrašas, jame tiekėjo NESS Czech s.r.o. pateiktas sutarčių dalyko ir apimčių apibūdinimas.
    3. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimą tiekėjas turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą. Atitiktį šio papunkčio reikalavimams NESS Czech s.r.o. grindžia klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) įdiegtu programinės įrangos sprendimu. Pilnai išbaigtas ir kvalifikacinį reikalavimą atitinkantis programinės įrangos sprendimo diegimas klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ tiekėjo NESS Czech s.r.o. buvo baigtas tik 2014 m. balandžio 30 d., kaip buvo nurodyta NESS Czech s.r.o. tinkamai įvykdytų sutarčių sąraše, pateiktame paraiškos priede Nr. 2, todėl tiekėjo kvalifikacija visiškai atitinka aptariamą kvalifikacinį reikalavimą. Programinės įrangos sprendimo diegimas buvo vykdomas vieno projekto rėmuose, bet kelių sutarčių pagrindu, vykdant programinės įrangos diegimą etapais. Pirmiausia buvo įdiegti sistemos komponentai, kurie apėmė visą įmonių grupės veiklą susijusią su verslo klientų B2B segmento aptarnavimu ir paslaugų šiam segmentui teikimu. Ši projekto dalis buvo pilnai baigta 2011 m. spalio mėnesį. Tolimesniuose sistemos kūrimo etapuose buvo iš esmės išplėstas sistemos funkcionalumas, sukurta sistemos dalis leidžianti aptarnauti ir teikti paslaugas fiziniams vartotojams, taip vadinamas B2C sektorius, taip pat įdiegtas sutarčių valdymo funkcionalumas, buvo kuriamos naujos duomenų apsikeitimo sąsajos. Taigi pilno programinės įrangos sprendimo diegimo pabaiga nesutampa su pirminės sutarties pabaigos terminu, todėl perkančioji organizacija pagrįstai įvertino tiekėjo paraiškos priedo Nr. 2 informaciją, konstatuodamas NESS Czech s.r.o. atitiktį nurodytam kvalifikacijos reikalavimui.
    4. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio reikalavimą tiekėjas turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kad yra įdiegęs sąskaitybos ir klientų aptarnavimo sistemą. Atitiktį šio papunkčio reikalavimams NESS Czech s.r.o. grindžia klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) įdiegtu programinės įrangos sprendimu. Šiuo atveju programinės įrangos sprendimo diegimas, apimantis visas nurodytame papunktyje nurodytas funkcijas, taip pat vykdytas etapais. Tiekėjo paraiškoje pateiktoje ČEZ ICT Services a.s. pažymoje nurodyta, kad sistema iki 2009 metų pilnai nebuvo įdiegta, o nuo 2009 metų buvo jos plėtojimas, apimanti visus pažymoje nurodytus funkcionalumus. Sistemos plėtojimas – tai sistemos diegimas, kuris tęsiasi etapais, kol bus įdiegti visi reikiami sistemos funkcionalumai, arba, kaip yra nustatyta kvalifikaciniame reikalavime – kol bus įdiegtas nurodytus funkcionalumus visaapimantis programinės įrangos sprendimas. Būtent programinės įrangos diegimo etape, kuris tęsėsi nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio buvo pilnai įdiegti sistemos funkcionalumai, kurie nurodyti ginčo kvalifikaciniame reikalavime. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo šią civilinę bylą itin formaliai, pažodžiui vertindamas paraiškos priedo Nr. 2 informaciją dėl SAP CRM ir SAPIS-U terminų vartojimo. To pačio priedo Nr. 2 Poz. Nr. 2 įdiegtos sistemos aprašymo eilutėje NESS Czech s.r.o. nurodė tikslų sistemų pavadinimą SAP ERP ir SAP IS-U, t. y. teismas turėjo galimybę iš šios informacijos ir kliento pažymos turinio aiškiai nustatyti, kokias konkrečias sistemas turėjo omenyje NESS Czech s.r.o. Nėra prieštaravimo tarp SAP CRM funkcionalumo ir SAP IS-U sistemos pavadinimo, kadangi klientų aptarnavimo ir sąskaitybos (CRM – ryšių su klientais ir sąskaitybos funkcionalumas) funkcionalumas taip pat buvo įdiegtas šio projekto rėmuose, nors tai konkrečiai nebuvo paminėta paraiškoje pateiktoje kliento pažymoje. SAP CRM termino naudojimas apskritai neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, kadangi tiek paraiškos priede Nr. 2, tiek kliento atsiliepime nurodyti įdiegti konkretūs moduliai ir funkcionalumai, iš kurių aprašymo perkančioji organizacija galėjo nustatyti paraiškos atitikimą kvalifikaciniam reikalavimui.
    5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkto reikalavimo, nes pateiktas gamintojo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad viešojo pirkimo laimėtojas turi teisę teikti aptarnavimo paslaugas nepagrindžia, kad jam yra suteikiama teisė teikti ir garantinės priežiūros paslaugas.
    6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nustačius trečiojo asmens kvalifikacinių duomenų trūkumą, jo pasiūlymas iškart turėjo būti atmestas, o nesuteikiama galimybė pasiaiškinti ir naujai vertinti šio tiekėjo kvalifikaciją. Pagal teismų praktiką, net tuo atveju, jei tiekėjas apskritai nepateiktų duomenų apie atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ar 3.1.5. punktų reikalavimams, perkančioji organizacija turėtų suteikti tiekėjui teisę per papildomą terminą tokius duomenis pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Todėl ieškovių pozicija, kad nustačius bent vieną trečiojo asmens kvalifikacinių duomenų trūkumą, šio tiekėjo paraiška automatiškai ir besąlygiškai atmetama, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, prieštarauja teisiniam reguliavimui.
    7. Apeliacinio skundo argumentai, kad neva perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos nariai/ekspertai subjektyviai protegavo viešojo pirkimo laimėtoją, vertindami trečiojo asmens pasiūlymą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir taip pažeidė sąžiningos konkurencijos, skaidrumo principus, taip pat nepagrįsti. Ieškovių pasiūlymo techninė dalis buvo įvertinta 66,40 balais, o trečiojo asmens – 67,65 balais, t. y. beveik vienodais balais, skirtumas tik 1,25 balo iš 70 galimų. Viešojo pirkimo laimėtoju jungtinės veiklos partneriai UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o tapo ne dėl to, kad buvo įvertinta ekspertų 1,25 didesniais balais, o dėl to, kad pasiūlymo kaina net 4 000 000 Eur mažesnė, negu pasiūlė ieškovės.
    8. Apeliacinio skundo argumentai dėl perkančiosios organizacijos vienos iš eksperčių R. L. šališkumo (sąsajų su UAB „InnoForce“) yra klaidinantys, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Viešajame pirkime buvo pasitelkti net 62 ekspertai, todėl nurodyta ekspertė negalėjo daryti jokios apčiuopiamos įtakos galutiniam viešojo pirkimo rezultatui.
    9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti iš perkančiosios organizacijos ir pateikti ieškovėms informaciją apie visus viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus. Informacija apie komisijos narius, jų kiekvieno atskirosios nuomonės ir jų kiekvieno sprendimų motyvai, laikytini konfidencialia informacija, kuri negali būti teikiama viešųjų pirkimų dalyviams susipažinti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-395-180/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką).
  1. Trečiasis asmuo UAB „InnoForce“ atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  2. Trečiojo asmens UAB „InnoForce“ atsiliepimas į ieškovių apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovėms abejonės dėl trečiojo asmens kvalifikacijos kilo tik po perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją priėmimo. Tokį ieškovių argumentą paneigia, o teismo išvadą pagrindžia, pačios viešojo pirkimo sąlygos. Ginčo viešasis pirkimas buvo vykdomas skelbiamų derybų būdu atskirais etapais, o pateikti pirminius ir galutinius pasiūlymus bei dalyvauti derybose buvo kviečiami tik tie tiekėjai, kurie praėjo kvalifikacinę atranką. Perkančioji organizacija sprendimus dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo priėmė dar 2015 m. gruodžio 17 d., ieškovės buvo tinkamai informuotos apie tai, kad pirmasis viešojo pirkimo etapas dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo buvo baigtas. Ieškovės, kaip ir trečiasis asmuo buvo pakviestos pateikti pirminį pasiūlymą, todėl gerokai anksčiau, nei 2016 m. liepos 22 d., kai buvo patvirtinti galutiniai viešojo pirkimo rezultatai, žinojo, jog perkančioji organizacija įvertino visų pirkimo dalyvių kvalifikaciją ir dėl to priėmė atitinkamus sprendimus, kuriuos galėjo ginčyti nuo sužinojimo apie tariamo pažeidimo momentą.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį iš esmės visuomet privalo iš tiekėjų reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
    3. Trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktis specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5., 3.1.7. ir 3.1.8. punkto reikalavimams grindžiama iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsakovės UAB ‚Verslo aptarnavimo centras‘ ir trečiojo asmens NESS Czech s.r.o. atsiliepimuose į ieškovių apeliacinį skundą, todėl pakartotinai nenurodomi.
    4. Apeliantės nepagrįstai tvirtina, kad neva perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo nariai/ekspertai subjektyviai protegavo viešojo pirkimo laimėtoją, vertino tiekėjus pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir taip pažeidė sąžiningos konkurencijos, skaidrumo principą. Vertinant nurodytus ieškovių teiginius, būtina atsižvelgti į tai, kad pasiūlymų vertinimo metodikoje, su kuria susipažinusios ieškovės, buvo nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal jų ekonominį naudingumą atsižvelgiant į šiuos kriterijus: (i) pasiūlymo kainą eurais su PVM ir kitus kriterijus, t. y., funkcines charakteristikas, sistemos demonstravimą ir paslaugų tiekėjo / komandos veiksmingumo įvertinimą, architektūrą ir licencijavimą ir į paslaugų teikimo strategiją ir įgyvendinamumą. Pasiūlymo kainos kriterijui suteiktas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime buvo 30, o kitiems kriterijams – 70. Ieškovių pasiūlymo techninė dalis buvo įvertinta 66,40 balais, o trečiojo asmens – 67,65 balais. Iš nurodyto akivaizdu, kad ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymų techninė dalis buvo įvertinta beveik vienodais balais, tačiau viešojo pirkimo laimėtoju jungtinės veiklos partneriai UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o tapo dėl to, kad pasiūlė net 4 000 000 EUR mažesnę kainą, negu ieškovės. Apeliantės pateikia teismui klaidinančią informaciją apie vienos iš viešojo pirkimo eksperčių R. L. sąsajas su UAB „InnoForce“.
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti iš perkančiosios organizacijos ir pateikti ieškovėms susipažinti informaciją apie visus viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus. Toks ieškovių prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja VPĮ 41 straipsnio 5 daliai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 43 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei plačiau dėl jų pasisako vertinant atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų kontekste.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro šie klausimai: 1) ar ieškovės ir perkančioji organizacija tinkamai laikėsi VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos; 2) ar ieškovės turėjo teisę ginčyti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimams po tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo; 3) ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai yra su atitinkamais trūkumais, kuriuos būtina pašalinti, pagrįstai įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti šio tiekėjo kvalifikaciją; 4) ar visi trečiojo asmens pateikti duomenys dėl jo atitikties tiekėjo kvalifikacijai keliamiems reikalavimams, kurių, ieškovių teigimu, trečiojo aamens kvalifikacija neatitinka, yra su trūkumais; 5) ar perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė ieškovėms suteikti informaciją apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir jų pasitelktus ekspertus.

13Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

14Dėl ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo sprendimo ikiteisminę stadiją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo teismų praktikoje

  1. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  3. Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).
  4. Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
  5. Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 4232 straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo.
  8. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje atsispindi šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, juo reguliuojamų santykių pobūdis lemia šio įstatymo tikslus; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika); c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).
  9. Taigi iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
  10. VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).
  11. Taikant pretenzijų padavimo terminus, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki tokių terminų pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
  12. VPĮ nuostatose (6, 41 straipsniai) neįtvirtintas terminas prašymui susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti. VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti atitinkamus duomenis. Tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).

15Dėl ieškovių pasinaudojimo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra tinkamumo

  1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo UAB „InnoForce“ laikėsi pozicijos, kad ieškovės ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nesielgė sąžiningai ir apdairiai, pažeidė VPĮ nustatytus terminus ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, todėl neturi teisės teismine tvarka kelti klausimą dėl šių perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovės, nesutikdamos su tokia trečiojo asmens pozicija, laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju terminas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo turi būti skaičiuojamas nuo ieškovių susipažinimo su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais (2016 m. rugpjūčio 8 d.), kadangi, neturėdamos šių duomenų, jos neturėjo galimybės anksčiau inicijuoti nurodytų perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros.
  3. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar ieškovės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, konstatavo, kad nuo 2016 m. birželio 10 d., kai įvyko susipažinimo su galutinių tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdis, kuriame dalyvavo visų viešojo pirkimo dalyvių atstovai, ieškovės turėjo žinoti, jog trečiojo asmens kvalifikacija įvertinta kaip atitinkanti pirkimo sąlygas, todėl nuo šio momento turėjo galimybę teikti perkančiajai organizacijai abejones dėl šio tiekėjo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau tokia galimybe laiku nepasinaudojo ir pretenziją pateikė tik po perkančiosios organizacijos sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo priėmimo. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pati perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje elgėsi nenuosekliai, t. y. atsakydama į antrąją, 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą, ieškovių pretenziją pradėjo iš esmės nagrinėti ieškovių argumentus dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms, teikti atsakymus į analogiško turinio pretenzijas, pateiktas nesilaikant VPĮ nustatytų terminų, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog tiek ieškovės, tiek perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje pažeidė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo operatyvumo principą.
  4. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovės, tiek perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams teisėtumo patikros terminų, neužtikrino viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu. Viešojo pirkimo objektas – integruotos verslo valdymo informacinės sistemos (toliau – IVVIS) diegimo, garantinio aptarnavimo, priežiūros ir aptarnavimo paslaugos (toliau– Paslaugos) bei IVVIS licencijos, įskaitant jų palaikymą (specialiųjų pirkimo sąlygų 2.1. punktas). Pagal bendrųjų pirkimo sąlygų 5.1. punktą, tiekėjai, ketinantys dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, privalo turėti pakankamai patirties ir kvalifikacijos tinkamam sutarties įvykdymui. Bet kuris tiekėjas viešajam pirkimui gali teikti tik vieną paraišką su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais, nepriklausomai nuo to, ar paraišką jis teikia kaip atskiras tiekėjas, ar kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusios tiekėjų grupės šalis (bendrųjų pirkimo sąlygų 6.1. punktas). Paraiškų pateikimo terminas – ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 26 d. 13 val. (specialiųjų pirkimo sąlygų 4.1. punktas). Remiantis bendrųjų pirkimo sąlygų 5.8. punktu, kvalifikacinėje atrankoje dalyvauja tik tie dalyviai, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Viešųjų pirkimų komisija balais įvertina kiekvieną kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusį dalyvį, nustato bendrą kiekvieno kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusio dalyvio surinktų balų sumą ir sudaro dalyvių kvalifikacinės atrankos eilę balų mažėjimo tvarka pagal bendrą surinktų balų skaičių (t. y. pirmas eilėje įrašomas daugiausia balų surinkęs dalyvis). Kai kelių kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusių dalyvių surinktų balų suma yra vienoda, pirmesnis į eilę įrašomas tas dalyvis, kuris pirminį pasiūlymą pateikė anksčiausiai. Pateikti pasiūlymą kviečiami dalyviai, kurie atrenkami kvalifikacinės atrankos metu. Viešųjų pirkimų komisija, priėmusi sprendimą dėl dalyvių, dalyvavusių kvalifikacinėje atrankoje, rezultatų, praneša visiems kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusiems dalyviams apie pirkimų komisijos priimtus sprendimus, t. y. kvalifikacinės atrankos metu atrinkti dalyviai informuojami, jog jie bus kviečiami dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose bei kiekvienam iš jų nurodomas jo surinktų balų skaičius, o kiti dalyviai, nepatekę į kvalifikacinės atrankos metu atrinktų dalyvių sąrašą, informuojami apie sprendimą jų neįtraukti į tolesnių pirkimo procedūrų vykdymą, kiekvienam iš jų nurodant jo surinktų balų skaičių. Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi paslaugų tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitiktį bendriesiems, kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams, nustatytiems pirkimo dokumentuose, neatmestus ir pirkimo dokumentuose įvardintus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą atsižvelgdama į šiuos kriterijus: pasiūlymo kainą eurais su PVM (C), funkcines charakteristikas (T1), sistemos demonstravimą ir paslaugų tiekėjo / komandos veiksmingumo įvertinimą (T2), architektūrą ir licencijavimą (T3) ir į paslaugų teikimo strategiją ir įgyvendinamumą (T4).
  6. Perkančioji organizacija, atlikusi dalyvių, tarp jų ieškovių ir jungtinei veiklai susivienijusių tiekėjų UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. grupės, pateiktų paraiškų vertinimą, 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino jas atitinkančiomis pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pakvietė pateikti pirminius pasiūlymus. Po pirminių pasiūlymų pateikimo perkančioji organizacija vykdė derybas su viešojo pirkimo dalyviais, pakvietė juos iki 2016 m. balandžio mėnesio pateikti galutinius techninius pasiūlymus, iki 2016 m. birželio 10 d. – galutinius kainos pasiūlymus.
  7. 2016 m. birželio 10 d. įvyko viešajame pirkime pateiktų tiekėjų galutinių pasiūlymų vokų atplėšimo procedūra, kurioje dalyvavo tiek ieškovių, tiek viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atstovai. Posėdžio metu viešai buvo paskelbti tiekėjai, kurių kvalifikacija atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus ir kurie pateikė galutinius pasiūlymus.
  8. Perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimu buvo sudaryta dalyvių galutinių pasiūlymų eilė (ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka) bei nustatytas viešojo pirkimo laimėtojas – susivienijusių tiekėjų UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. grupė – kuriam buvo suteiktas didžiausias ekonominio naudingumo 97,65 balas.
  9. Ieškovės 2016 m. liepos 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažinti: 1) su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiška, jos priedais ir kita informacija, susijusia su šio tiekėjo kvalifikacija; 2) su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pirminiu pasiūlymu, jo priedais bei kita informacija, susijusia su šio tiekėjo pirminiu pasiūlymu; 3) su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo galutiniais techniniu ir komerciniu (kainos) pasiūlymais, jų priedais bei kita informacija, susijusia su šio tiekėjo galutiniais pasiūlymais; 4) su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo charakteristikomis bei santykiniais pranašumais, dėl kurių jo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu viešajame pirkime.
  10. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu papildomai pateikti informaciją apie visų viešajame pirkime dalyvavusių (pasitelktų) ekspertų, vertinusių tiekėjų pasiūlymus, vardus bei pavardes, jų kvalifikaciją ir darbovietes.
  11. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nutarė 1) leisti ieškovėms susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais ir santykinių pranašumų dokumentais; 2) neteikti ieškovėms informacijos apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (jų vardus, pavardes, kvalifikaciją ir darbovietę), kadangi tokia informacija laikoma konfidenciali bei ją atskleidus galimai kiltų potenciali bei reali grėsmė viešojo pirkimo procedūrų skaidrumui, nesąžiningiems tiekėjams būtų sudaromos prielaidos daryti poveikį perkančiosios organizacijos darbuotojams. Tą pačią dieną (2016 m. rugpjūčio 8 d.) ieškovėms susipažinimui buvo pateikta informacija: 1) viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiška su specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.1. – 3.1.8. punktuose numatytus kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais; 2) pirminio pasiūlymo forma be priedų; 3) galutinio pasiūlymo forma be priedų ir pasiūlymo laidavimo draudimo raštai; 3) ieškovių ir laimėjusio viešąjį pirkimą tiekėjo santykiniai pranašumai.
  12. Nesutikdamos su perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimu dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, ieškovės 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė perkančiajai organizacijai pirmąją pretenziją, kurioje prašė: 1) panaikinti 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju ir jam suteikto ekonominio naudingumo 97,65 balo; 2) panaikinti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimams; 3) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, neįtraukiant į ją trečiojo asmens pasiūlymo bei viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovių pasiūlymą. Kaip matyti iš šios ieškovių pretenzijos, nurodyti reikalavimai iš esmės buvo grindžiami vien galimu viešojo pirkimo komisijos/ekspertų šališkumu, t. y. ekspertės R. L., vertinusios visų dalyvių pasiūlymus (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo procedūroje) ir tiekėjo UAB „InnoForce“, kurio kartu su partneriu NESS Czech s.r.o. pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, sąsajomis.
  13. Perkančioji organizacija, susipažinusi su ieškovių pirmąja pretenzija, konstatavo, kad joje siekiama nuginčyti ne 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, tačiau sprendimus, kurie buvo priimti ankstesnėse viešojo pirkimo stadijose bei kurių apskundimui yra pasibaigę VPĮ nustatyti terminai. Remiantis šia išvada, perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė priimti ir iš esmės nagrinėti ieškovių 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją, kadangi praleistas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties dienų terminas pretenzijai pareikšti. Tame pačiame sprendime perkančioji organizacija pažymėjo, kad ieškovės nuo 2016 m. birželio 10 d. žinojo, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygas, nuo 2016 m. kovo 17 d. - apie viešajame pirkime dalyvaujančią ekspertę R. L., todėl privalėjo tinkamai ir laiku pateikti pretenziją.
  14. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės būtų realizavusios savo teisę apskųsti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti ir iš esmės nagrinėti jų pirmąją pretenziją.
  15. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją, kuria prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie trečiojo asmens profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (jų vardus, pavardes, kvalifikaciją ir darbovietę); 3) sudaryti galimybę ieškovėms susipažinti su visa trečiojo asmens kvalifikacine informacija dėl specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktų ir papunkčių, kiek tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo; 4) sudaryti galimybę ieškovėms susipažinti su informacija apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (t. y. jų vardais, pavardėmis, kvalifikacija (išsilavinimu), darbovietėmis).
  16. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi antrąją ieškovių pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ją tenkino iš dalies: 1) panaikino sprendimus, kuriuose buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie trečiojo asmens profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus ir leido ieškovėms susipažinti su papildoma informacija apie šio tiekėjo kvalifikaciją, išskyrus tuos dokumentus ar jų fragmentus, kuriuose pateikiama konfidenciali informacija; 2) netenkino reikalavimo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą kuriuo buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie viešajame pirkime pasitelktus ekspertus (jų vardus, pavardes, kvalifikaciją ir darbovietę).
  17. Ieškovės, susipažinusios su joms papildomai pateikta informacija apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė perkančiajai organizacijai trečiąją pretenziją, kurioje prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju ir jam suteikto ekonominio naudingumo 97,65 balo; 2) panaikinti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimams; 3) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę, neįtraukiant į ją trečiojo asmens pasiūlymo bei viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovių pasiūlymą. Šią pretenziją ieškovės grindė argumentais, kad viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a), b), c), d) papunkčių, 3.1.8. punkto 1 – 20 papunkčių, 3.1.5. punkto ir 7.6. punkto kvalifikacijos reikalavimų, taip pat jam nepagrįstai skirtas aukščiausias ekonominio naudingumo įvertinimas.
  18. Ieškovės, nesutikdamos su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jų pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kurį grindė tame tarpe 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje nurodytomis aplinkybėms dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikties konkrečių specialiųjų pirkimo sąlygų nuostatoms.
  19. Perkančioji organizacija, iš esmės išnagrinėjusi ieškovių trečiąją pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė ją kaip nepagrįstą.
  20. Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu leido ieškovėms papildomai susipažinti su informacija apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus (tinkamai įvykdytų arba vykdomų sutarčių sąrašas, tiekėjų siūlomas specialistų sąrašas su sertifikatais).
  21. Ieškovės 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją, kurioje pareiškė analogiškus reikalavimus, kaip ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje. Šią pretenziją ieškovės taip pat grindė ir argumentais dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo neatitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8 ir 3.1.7. punktų kvalifikacijos reikalavimams.
  22. Perkančioji organizacija, iš esmės išnagrinėjusi ieškovių 2016 m. rugsėjo 15 d. pretenziją, 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ją atmetė dviem savarankiškais pagrindais, t. y. kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą pakartotinai (reikalavimą dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimams).
  23. Kaip minėta, remiantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Sutiktina su ieškovių argumentais, kad VPĮ nuostatose (6, 41 straipsniai) nėra įtvirtintas terminas prašymui susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti. VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti atitinkamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad tokios tiekėjų teisės realizavimas negali paneigti tiekėjų pareigos domėtis viešojo pirkimo eiga ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą.
  24. Nagrinėjamu atveju svarbios faktinės aplinkybės, kad vykdomas tarptautinis viešasis pirkimas skelbiamų derybų būdu, kurio procedūra susideda iš atskirų etapų, numatytų VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Pirmame etape perkančioji organizacija VPĮ 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia tiekėjus pateikti paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose. Antrame etape patikrinama, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir atliekama kandidatų kvalifikacinė atranka, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose. Trečiame etape kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus ir pagal VPĮ 58 straipsnyje nustatytas sąlygas deramasi su kiekvienu iš jų, siekiant perkančiajai organizacijai geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Ketvirtame etape, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, perkančioji organizacija nustato geriausią pasiūlymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks viešųjų pirkimų būdas bei jo procedūrai nustatyti atskiri etapai perkančiajai organizacijai sudaro galimybę atlikti atitinkamus atskirus veiksmus bei dėl jų priimti sprendimus, kurie gali būti savarankiškais jų teisėtumo patikros objektais konkrečiame etape.
  25. Ginčo viešasis pirkimas vykdomas nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. Kaip minėta, perkančioji organizacija dar 2015 m. gruodžio 17 d. užbaigė ginčo viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu procedūros antrąjį etapą (VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. patikrinusi tiekėjų paraiškas priėmė sprendimą pripažinti ieškovių ir jungtinei veiklai susivienijusių tiekėjų UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. grupės paraiškas atitinkančiomis pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės iš esmės neginčijo aplinkybių, kad buvo tinkamai informuotos apie perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo antrojo skelbiamų derybų būdu procedūros etapo rezultatus bei šiame viešojo pirkimo etape nekėlė klausimo dėl leidimo susipažinti su viešajame pirkime pateikta tiekėjų UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. grupės kvalifikacine paraiška, taip pat nekėlė klausimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti tiekėjų kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygoms pagrįstumo. Ieškovės taip pat neginčijo aplinkybių, kad jų atstovas dalyvavo perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 10 d. vykusiame susipažinimo su galutinėmis tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdyje, kurio metu viešai buvo paskelbti tiekėjai, kurių kvalifikacija atitiko viešojo pirkimo sąlygas ir kurie po derybų pateikė galutinius pasiūlymus.
  26. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymą susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai tik 2016 m. liepos 26 d., t. y. tik po perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimo sudaryti tiekėjų galutinių pasiūlymų eilę ir paskelbti viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją priėmimo, o perkančiosios organizacijos veiksmų (sprendimų) peržiūros procedūrą inicijavo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti tiekėjų galutinių pasiūlymų eilę ieškovėms nebuvo apribota galimybė kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su kitų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais ir jų kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais. Ginčo viešojo pirkimo sąlygose buvo išaiškinta vykdomos procedūros tvarka bei atskiri jos etapai, todėl ieškovės turėjo savalaikiai rūpintis savo galimai pažeistų teisių gynyba. Tai, kad VPĮ tiesiogiai nėra numatytas terminas prašymams leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti, nagrinėjamu atveju nepateisina ieškovių neveikimo, kai tokio pobūdžio prašymas pateikiamas beveik po pusės metų nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti ieškovių ir viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus priėmimo.
  27. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje ieškovės jau nuo 2015 m. gruodžio 17 d., kai jų ir jungtinei veiklai susivienijusių tiekėjų UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. grupės kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus, turėjo realią galimybę inicijuoti susipažinimą su viešajame pirkime paraiškas pateikusių tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais. Ieškovių argumentai, kad pastarosios nežinojo apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl negalėjo anksčiau inicijuoti susipažinimo su šio tiekėjo pasiūlymo dokumentais procedūros, nepagrįsti. Priešingai, nei teigia ieškovės, jų objektyvi galimybė įvertinti kitų tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams anksčiau, nei iki perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimo priėmimo, tiesiogiai nepriklausė vien nuo perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimų leisti joms susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiais įrodymais, kadangi tokių sprendimų priėmimas tiesiogiai priklausė nuo pačių ieškovių savalaikio kreipimosi į perkančiąją organizaciją prašant leisti susipažinti su tiekėjų kvalifikacija ir ją pagrindžiančiais dokumentais. Priešingas situacijos įvertinimas neatitiktų viešajame pirkime keliamo procedūros operatyvumo principo bei paneigtų tiekėjų pareigą domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai, atsižvelgiant į atskiruose etapuose priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus, ginti savo galimai pažeistas subjektines teises.
  28. Be to, kaip minėta, ieškovių atstovas dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. birželio 10 d. susipažinimo su galutinių tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdyje, kurio metu buvo paskelbti visi kvalifikacinius reikalavimus atitikę ir galutinius pasiūlymus pateikę tiekėjai, tačiau net ir po šio posėdžio nesiėmė pakankamų priemonių kuo operatyviau inicijuoti susipažinimo su kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų pasiūlymais.
  29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pačios ieškovės netinkamai naudojosi VPĮ joms suteiktomis teisėmis į veiksmingą tiekėjo interesų gynybą.
  30. Apibendrindama anksčiau aptartą VPĮ nuostatų aiškinimą teismų praktikoje bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės dėl kito tiekėjo kvalifikacijos atitikties galėjo prašyti perkančiosios organizacijos pateikti būtiną informaciją nuo 2015 m. gruodžio 17 d. ir, ją gavusios, įstatyme nustatytais terminais pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl nustatytos tiekėjo neatitikties kvalifikacijos reikalavimams. To nepadariusios, ieškovės terminą pareikšti pretenziją šiuo klausimu praleido. Perkančioji organizacija turėjo pagrindą, gavusi pavėluotą prašymą pateikti informaciją apie trečiojo asmens kvalifikaciją, taip pat 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją, atsisakyti tokią informaciją pateikti ir atsisakyti nagrinėti pretenziją, kaip paduotą pavėluotai.
  31. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad susidariusioje situacijoje būtina įvertinti ne tik ieškovių elgesį ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tačiau ir perkančiosios organizacijos veiksmus bei priimtus sprendimus, nagrinėjant ieškovių prašymus ir pretenzijas, nes, kaip minėta, pretenzijos padavimo termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo.
  32. Kaip jau buvo minėta, pirmoje pretenzijoje ieškovės prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygas, taip pat sprendimus dėl ekonominio naudingumo balų viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui skyrimo, galutinių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Šią pretenziją ieškovės grindė argumentais dėl viešojo pirkimo komisijos/ekspertų šališkumo, t. y. ekspertės R. L., vertinusios tiekėjų pasiūlymus (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo procedūroje), ir tiekėjo UAB „InnoForce“ sąsajomis. Šioje pretenzijoje ieškovės nekėlė klausimo dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties konkretiems pirkimo sąlygų reikalavimams, duomenis apie kurią gavo 2016 m. rugpjūčio 8 d., nors suformulavo abstraktų reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija, nagrinėdama šią ieškovių pretenziją, padarė išvadą, kad joje ginčijamas ne perkančiosios organizacijos sprendimas dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, tačiau sprendimai dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo, kurių ginčijimui VPĮ nustatyti terminai yra praleisti. Padariusi tokią išvadą perkančioji organizaciją atsisakė priimti pirmąją ieškovių pretenziją ir ją nagrinėti iš esmės.
  33. Teisėjų kolegija su tokia perkančiosios organizacijos išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nesutinka, kadangi ji padaryta klaidingai įvertinus pretenzijoje keliamų argumentų pobūdį. Kaip matyti iš pirmosios ieškovių pretenzijos, joje keliamas klausimas dėl vienos iš eksperčių sąsajų su UAB „InnoForce“ tiesiogiai siejamas su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo nustatymu. Kaip minėta, tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas nustatomas po to, kai perkančioji organizacija įvertina paslaugų tiekėjų pasiūlymų atitiktį bendriems kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija klaidingai nusprendė, kad, vienoje pretenzijoje ginčijant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą ir tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimams, pretenzijos pareiškimo terminas buvo praleistas abiem šiems reikalavimams. Priešingai, nei sprendė perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas pirmajai pretenzijai dėl ekonominio naudingumo balų viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui skyrimo, galutinių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ieškovėms turėjo būti skaičiuojamas nuo jų sužinojimo apie šio sprendimo priėmimą momento, t. y. 2016 m. liepos 22 d., bei ieškovėms pareiškiant pirmąją pretenziją terminas jai pareikšti nebuvo praleistas. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija privalėjo ieškovių reikalavimą pirmojoje pretenzijoje dėl ekonominio naudingumo balų viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui skyrimo, galutinių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo priimti ir jį nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad susidariusioje situacijoje perkančioji organizacija turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti tik ieškovių reikalavimą pirmojoje pretenzijoje dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos reikalavimams.
  34. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio nepagrįsto perkančiosios organizacijos sprendimo dėl ieškovių pirmosios pretenzijos priėmimas sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pretenziją dėl tiekėjų galutinių pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, jeigu paskesniais perkančiosios organizacijos sprendimais dėl trečiosios ir ketvirtos ieškovių pretenzijų nagrinėjimo pirmojoje pretenzijoje keliami klausimai (tiek dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiek dėl tiekėjų galutinių pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo) nebūtų išnagrinėti iš esmės.
  35. Vėlesni perkančiosios organizacijos veiksmai patvirtina, jog perkančioji organizacija ėmėsi nagrinėti ieškovių pretenziją dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nors tokiam reikalavimui pretenzijos pateikimo terminai ir buvo praleisti. Ieškovėms 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareikalavus pateikti informaciją apie trečiojo asmens kvalifikaciją, perkančioji organizacija dalį prašomos informacijos ieškovėms 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi antrąją (2016 m. rugpjūčio 10 d.) ieškovių pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ją tenkino iš dalies, panaikino sprendimus, kuriuose buvo nuspręsta ieškovėms neteikti informacijos apie trečiojo asmens profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus ir leido ieškovėms susipažinti su papildoma informacija apie šio tiekėjo kvalifikaciją, išskyrus tuos dokumentus ar jų fragmentus, kuriuose pateikiama konfidenciali informacija bei informacija apie viešojo pirkimo komisijos narius ir ekspertus. Perkančioji organizacija taip pat neatsisakė nagrinėti trečiosios 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateiktos ieškovių pretenzijos, o ją išnagrinėjo iš esmės ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ją atmetė kaip nepagrįstą, bet ne dėl termino pretenzijai pareikšti pasibaigimo, t. y. savo tokiais veiksmais grįžo į ankstesnį viešojo pirkimo etapą, kuriame buvo tikrinama tiekėjų atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Po to perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu dar leido ieškovėms papildomai susipažinti su informacija apie viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo profesinę patirtį pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. ir 3.1.8. punktus (tinkamai įvykdytų arba vykdomų sutarčių sąrašu, tiekėjų siūlomu specialistų sąrašu su sertifikatais). Perkančioji organizacija, taip pat iš esmės išnagrinėjusi ieškovių 2016 m. rugsėjo 15 d. pretenziją, 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė ją dviem savarankiškais pagrindais, t. y. kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą pakartotinai (dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto kvalifikacijos reikalavimams) , tačiau ne dėl termino pateikti pretenziją praleidimo.
  36. Kaip minėta, trečiojoje (2016 m. rugpjūčio 23 d.) ir ketvirtojoje (2016 m. rugsėjo 15 d.) pretenzijose ieškovės iš esmės buvo pareiškusios analogiškus, kaip ir pirmojoje (2016 m. rugpjūčio 8 d.) pretenzijoje, reikalavimus panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygas, taip pat sprendimus dėl ekonominio naudingumo balų viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui skyrimo, galutinių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Šias pretenzijas ieškovės grindė ne tik viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo ekonominiu įvertinimu, tačiau ir šio tiekėjo atitiktimi konkretiems pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija, neatsižvelgdama į savo sprendime dėl pirmosios ieškovių pretenzijos padarytą išvadą, kad ieškovės yra praleidusios VPĮ nustatytą terminą ginčyti sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo, trečiąją ir ketvirtąją pretenzijas priėmė, nagrinėjo iš esmės bei atmetė kaip nepagrįstas. Taigi, vadovaujantis prieš tai aptartais išaiškinimais teismų praktikoje, konstatuojama, kad, išnagrinėdama iš esmės ieškovių trečiąją ir ketvirtąją pretenzijas, perkančioji organizacija aiškiai išreiškė savo valią atnaujinti ieškovėms praleistą terminą ginčyti jos sprendimus dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Kaip minėta, pirmąją pretenziją dėl tiekėjų galutinių pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ieškovės apskritai pateikė nepraleisdamos termino tokiai pretenzijai pareikšti. Be to, 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu perkančiajai organizacijai atsisakius nagrinėti ieškovių pretenziją, ieškovės ieškinį teismui dėl šio sprendimo pateikė laiku – 2016 m. rugpjūčio 25 d., todėl taikyti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, jį taikyti perkančioji organizacija ir neprašė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

16Dėl tiekėjų teisės papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją

  1. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją ir sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę. Likusios pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimai dėl jungtinės veiklos partnerių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. kvalifikacijos įvertinimo, tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, ieškovės panaikinti neprašo. Perkančioji organizacija apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą reiškia sutinkanti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei į jas atsižvelgsianti naujai vertinant jungtinės veiklos partnerių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams.
  2. Ieškovės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo naujai vertinti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija neatitinka specialiųjų pirkimo sąlygų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija turėjo būti įpareigota atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą, o ne naujai vertinti jo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliančių argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti prašomą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kadangi jie grindžiami klaidingu skundžiamo teismo sprendimo išvadų interpretavimu ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimu.
  4. Perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Kasacinio teismo ne kartą dėl to konstatuota, kad tokiu atveju nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjui, pavyzdžiui, turi būti leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs (žr. taip pat Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Manova, C-336/12, ECLI:EU:C:2013:647). Dalyviui, kuris pateikė klaidingai suformuluotą kvalifikacijos dokumentą, tuo labiau turėtų būti leidžiama ištaisyti savo ar perkančiosios organizacijos pastebėtus trūkumus, klaidas. Svarbu, kad kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino.
  5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad jei dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, jo pasiūlymas atmetamas (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas); šiose VPĮ normose nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga atmesti ūkio subjekto pasiūlymą, kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją, t. y. įtvirtinta tiekėjo kvalifikacijos neatitikties prezumpcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad tinkamam VPĮ 32 straipsnio 6 dalies taikymui dėl reikalaujamo duomenų nepatikslinimo (nepaaiškinimo) būtina nustatyti, ar tiekėjas patikslino pateiktos informacijos turinį ir kaip tai padarė; jei tiekėjo atliktas kvalifikacijos duomenų patikslinimas perkančiajai organizacijai yra netinkamas dėl pirminės ir patikslintos informacijos turinio, perkančioji organizacija gali atmesti pasiūlymą dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikties iškeltiems reikalavimams, bet ne dėl kvalifikacijos duomenų nepatikslinimo, nes tiekėjas šį reikalavimą įvykdė.
  6. Kita vertus, jeigu iš tiekėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, jog tiekėjas paraiškos pateikimo metu neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų objektyviąja prasme, tai nesant pagrindo taikyti VPĮ 32 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija tokį pasiūlymą turi atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011).
  7. Kasacinio teismo plėtojama praktika, kad teismui perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus pripažinus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas. Taigi, konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų. Taip perkančiajai organizacijai suteikiama pasirinkimo galimybė, įtvirtinta VPĮ: kai į prieš pažeidimą buvusią padėtį grąžinamos ne visos ginčo šalys (pvz., kai perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas kyla dėl to, kad laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas), antros ar žemesnės vietos tiekėjo pasiūlymas perkančiajai organizacijai vis dėlto gali būti objektyviai nepriimtinas; perkančiajai organizacijai gali nebelikti poreikio įsigyti pirkimo objektą (pvz., suorganizuoti tam tikrą renginį); kitų tiekėjų pasiūlymuose gali būti daug didesnės kainos, negu netinkamai laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas, todėl perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti VPĮ nustatyta tvarka vykdyti konkurso procedūras, gavus per dideles kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
  8. Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį. Jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai nebuvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo, kaip tik sprendimą pasiūlymą atmesti. Priešingai, jei konstatuojama, kad perkančioji organizacija neteisėtai pasiūlymą atmetė, tokį pasiūlymą pateikęs asmuo kartu su perkančiąja organizacija grąžinamas į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį. Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso ir nuo to, kokio pobūdžio procedūroje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas. Jei neteisėtais pripažinti veiksmai yra bendrojo pobūdžio, į pirminę padėtį neišvengiamai turėtų būti grąžinami visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo to, dalyvavo jie teismo procese ar ne. Teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises (pvz., sprendimas sudaryti laimėtojų eilę). Dėl to nors eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (pvz., jų kaina galbūt pateks į neįprastai mažos kainos apimtį ar pasikeis jų vieta preliminarioje ar laimėtojų eilėje). Jei ieškovo pasiūlymas, pakartotinai jį įvertinus, bus pripažintas tinkamu, neišvengiamai keisis preliminari tiekėjų eilė, nepriklausomai nuo šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimties (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
  9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, jo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad pateikti dokumentai yra su trūkumais, kurie galėtų būti paaiškinti/patikslinti VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pagrindu. Priešingai, nei teigiama ieškovių apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo sprendime nėra padaryta išvados, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Nesant tokios išvados, vien ieškovių klaidingas atitinkamų skundžiamo teismo sprendimo teiginių interpretavimas nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti aptarta kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika bei atmesti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą negrąžinant jo į pirminę, prieš perkančiosios organizacijos pažeidimą buvusią padėtį, taip nesuteikiant pastarajam galimybės paaiškinti/patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų. Spręsti, jog trečiasis asmuo paraiškos pateikimo metu neatitiko tam tikrų minimalių kvalifikacijos reikalavimų objektyviąja prasme, dėl ko nebūtų galima taikyti VPĮ 32 straipsnio 5 dalis nuostatų ir perkančioji organizacija, net nesuteikdama tiekėjui galimybės kvalifikacijos duomenis paaiškinti bei patikslinti, tokį pasiūlymą turėtų atmesti, pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo.
  10. Bylos duomenys patvirtina, kad viešojo pirkimo metu ieškovėms savalaikiai neinicijavus perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo peržiūros procedūros, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo, vadovaudamasi VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, kreiptis į viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją su siūlymu paaiškinti/patikslinti savo kvalifikacinius duomenis. Toks poreikis atsirado pirmosios instancijos teismui nustačius atitinkamus viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų trūkumus, kurių paaiškinti/patikslinti viešojo pirkimo šalių negrąžinant į prieš pažeidimą buvusią padėtį teisiškai nėra įmanoma. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad naujai vertinant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacinius duomenis jam turėtų būti sudaryta galimybė paaiškinti/patikslinti savo kvalifikacinius duomenys, atitinka šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

17Dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų kvalifikavimo netiksliais ir neišsamiais bei dėl šio tiekėjo pasiūlymo vertinimo

  1. Nustačius atitinkamus viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų trūkumus bei perkančiajai organizacijai sugrįžus į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, pasiūlius viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui patikslinti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, perkančioji organizacija iš naujo turės detaliai įvertinti anksčiau pateiktus šio tiekėjo kvalifikacinius duomenis, taip pat atsižvelgti į naujai pateiktus šio tiekėjo paaiškinimus ir patikslinimus. Atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai galės būti naujos patikros objektu, todėl nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo šiame viešojo pirkimo procedūros patikros etape atliktas viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos vertinimas nebūtų galutinis, todėl jis teisiškai neracionalus ir betikslis, nesukuriantis jokio prejudicinio fakto neužbaigtame tiekėjo kvalifikacijos atitikties viešojo pirkimo kvalifikacijos reikalavimams įrodinėjimo ir vertinimo etape.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje į šalių procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties vienam ar kitam viešojo pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimui vertinimo turėtų atkreipti dėmesį pati perkančioji organizacija, formuluodama pasiūlymą šiam tiekėjui patikslinti atitiktį konkretiems ginčo kvalifikacijos reikalavimams, bei viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas, teikdamas patikslinimus ir paaiškinimus bei juos patvirtinančius įrodymus dėl kvalifikacijos atitikties ginčo viešojo pirkimo sąlygoms, dėl kurios perkančioji organizacija pasiūlys kvalifikaciją patvirtinančius duomenis patikslinti ar paaiškinti.
  3. Kaip minėta, viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas (trečiasis asmuo) apeliacijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, taigi iš esmės sutinka, kad dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams yra trūkumų, abejonių ir neaiškumų, kuriuos būtina pašalinti. Su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties tam tikriems kvalifikacijos reikalavimams pagrindimo trūkumais iš esmės sutinka tiek perkančioji organizacija, tiek pats trečiasis asmuo, todėl ir šiuo pagrindu remiantis apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga aiškintis šio tiekėjo atitiktį atskiriems reikalavimams kvalifikacijai, nes perkančiajai organizacijai nustačius tam tikrus kvalifikacijos atitikties trūkumus, pasiūlius tiekėjui juos pašalinti, vertinti atitiktį tam tikriems konkretiems reikalavimams iš viso gali neprireikti.
  4. Tačiau siekiant, kad, naujai atliekant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams vertinimą, būtų susiaurintos naujos patikros ribos, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurioms padaryti byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrįstumo.
  5. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkte numatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas per paskutinius trejus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) būti įvykdžius (t. y. užbaigus pasirašant paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, o sistema priimta į eksploataciją pilna apimtimi):
  1. Bent vieną tiekėjo ketinamos siūlyti IVVIS programinės įrangos sprendimo diegimą (vykdytą vienos ar kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui), kurio apimtyje pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta technologinio turto valdymo informacinė sistema (angl. asset management), kuria naudojasi/gali naudotis ne mažiau kaip trys šimtai registruotų vidinių naudotojų ir diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, buvo ne mažesnė kaip vienas milijonas Eur be V. T. turto valdymo informacinė sistema turi apimti technologinio turto duomenų valdymą, turto objektų remonto, priežiūros darbų valdymą, defektų registravimą, turto planavimą bei kontrolę, investicijų planų sudarymą ir jų įgyvendinimo kontrolę.
  2. Bent vieną tiekėjo ketinamos siūlyti IVVIS programinės įrangos sprendimo diegimą (vykdytą vienos ar kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui), kurio apimtyje pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta sąskaitybos ir klientų aptarnavimo (angl. billing and customer care) valdymo informacinė sistema, kuria aptarnaujama/gali būti aptarnaujama ne mažiau kaip vienas milijonas abonentų ir diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, buvo ne mažesnė kaip trys milijonai Eur be V. S. ir klientų aptarnavimo valdymo informacinė sistema turi apimti: a) kelių veiklų valdymą: skirstomojo tinklo operatoriaus paslaugų teikimą ir sąskaitybą vartotojams ir nepriklausomiems tiekėjams; tiekimo veiklos paslaugų teikimą ir sąskaitybą vartotojams; b) klientų aptarnavimą ir rinkos dalyvių aptarnavimą (sutarčių valdymas, informacinių pranešimų siuntimas); c) skolų valdymą, d) įmokų automatinį apskaitymą, e) užduočių inicijavimą ir valdymą, f) nepriklausomų tiekėjų keitimo valdymą, g) perdavimo ir skirstymo tinklų informacijos mainus, įskaitant ir paros ir / arba valandos energetinių resursų kiekių paskirstymo klientams ir rinkos dalyviams duomenų perdavimą.
  3. Bent vieną tiekėjo ketinamos siūlyti IVVIS programinės įrangos sprendimo diegimą (vykdytą vienos ar kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui), kurio apimtyje pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta verslo valdymo (angl. enterprise resource management) sistema, kuria naudojasi/gali naudotis ne mažiau kaip vienas šimtas registruotų vidinių naudotojų ir diegimo vertė, neskaičiuojant techninės ir licencinės programinės įrangos, buvo ne mažesnė kaip du milijonai Eur be V. V. valdymo sistema turi apimti finansų valdymą ir apskaitą bei personalo valdymą.
  4. Bent vieną tiekėjo ketinamos siūlyti IVVIS programinės įrangos sprendimo diegimą (vykdytą vienos ar kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui), kurio apimtyje buvo pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta technologinio turto valdymo arba sąskaitybos ir klientų aptarnavimo arba verslo valdymo sistema (pastaba: ši sistema gali būti ta pati, kuri nurodyta šio reikalavimo a, b ar c papunkčiuose), suintegruota su mažiausiai trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis ar lygiaverčiais technologiniais sprendimais, su kuriais duomenų mainai vykdomi realiu laiku, naudojant žiniatinklio paslaugas (angl. web services) arba lygiavertę technologiją.
  1. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkte numatytiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti: 1) jei užsakovas buvo perkančioji organizacija – jos patvirtinimą; 2) jei užsakovas buvo ne perkančioji organizacija – jo patvirtinimą, o jo nesant – tiekėjo deklaraciją (tiekėjo deklaracija bus laikomas pateiktas sutarčių sąrašas). Kartu turėjo būti pateikiami dokumentai su informacija apie: a) įdiegtos informacinės sistemos apimtį (užsakovų atsiliepimai, rekomendacijos, perdavimo-priėmimo aktai, sutarties ištrauka arba kiti lygiaverčiai dokumentai, atskleidžiantys įdiegtos informacinės sistemos apimtį); b) užsakovų atsiliepimai, rekomendacijos, perdavimo priėmimo aktai arba kiti lygiaverčiai dokumentai, įrodantys tinkamą diegimo (sutarčių/jų dalių) atlikimą. Perkančioji organizacija numatė sau teisę susisiekti su nurodytais kontaktiniais asmenimis, siekiant įvertinti tiekėjo atitiktį keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams bei įvertinti suteiktų paslaugų kokybę.
  2. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui pagrįstumą, teisingai nustatė, jog atitiktį šio papunkčio reikalavimams viešojo pirkimo laimėtojas grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) sutartimi „SSE - Technological asset management information system based on SAP IS-U and SAP CRM“ (toliau – Sutartis 1). Įvertinęs viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiškoje nurodytus duomenis ir kliento pasirašytą paslaugų suteikimo pažymą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nesutampa paraiškoje ir kliento pažymoje nurodytas sutarties įvykdymo terminas, be to, paraiškoje nurodyta įvykdytos sutarties vertė nėra pagrįsta kliento pažymoje esančiais duomenimis.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodyti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neaiškumai negali būti kvalifikuojami kaip sudarantys pakankamą pagrindą pripažinti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikimą specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, formaliai šis tiekėjas pateikė perkančiosios organizacijos reikalaujamus dokumentus specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti – tinkamai įvykdytos sutarties aprašymą ir užsakovo pažymą, todėl pateiktuose dokumentuose nustatyti netikslumai dėl sutarties įvykdymo termino ir projekto vertės turėtų būti pašalinti, suteikiant tiekėjui galimybę juos paaiškinti/patikslinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad tiekėjo tinkamai įvykdytų sutarčių aprašyme nurodyta sutarties įvykdymo data nesutampa su užsakovo pažymoje nurodyta atitinkamo paslaugų teikimo periodo pabaigos momentu, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog abiejuose dokumentuose kalbama apie tiekėjo ketinamos siūlyti programinės įrangos sprendimo diegimo pabaigos momentą, kadangi šis diegimas buvo atliekamas atskirais paslaugų teikimo periodais.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai vertinant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto a) papunkčio reikalavimui turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šis reikalavimas grindžiamas bent vienu tiekėjo ketinamos siūlyti programinės įrangos sprendimo diegimu, įvykdytu vienos ar kelių sutarčių apimtyje tam pačiam klientui, kurio apimtyje pritaikyta, sukonfigūruota ir įdiegta technologinio turto valdymo informacinė sistema. Taigi, šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti per paskutinius trejus metus tiekėjas turi būti įvykdęs bent vieną ketinamos siūlyti programinės įrangos diegimą, o ne vieną sutartį, kurios pagrindu įrangos diegimas buvo vykdomas. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ginčo kvalifikacijos reikalavime nebuvo numatyta reikalavimo pagrįsti tiekėjo įvykdytos sutarties vertę, todėl nepateikus tokių duomenų tiekėjas negali būti laikomas netinkamai ją pagrindęs. Kilus neaiškumų dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo įvykdytos sutarties aprašyme nurodytos informacijos tikslumo, perkančioji organizacija gali pasinaudoti pirkimo sąlygose numatyta galimybe kreiptis tiesiogiai į užsakovą bei tokiu būdu įvertinti tiekėjo atitiktį keliamiems kvalifikacijos reikalavimams bei įvertinti suteiktų ar iki šiol teikiamų paslaugų kokybę.
  5. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui pagrįstumą, teisingai nustatė, jog atitiktį šio papunkčio reikalavimams viešojo pirkimo laimėtojas grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) sutartimi „ČEZ Group - Implementation of billing and customercare information system based on SAP IS-U and SAP CRM’ (toliau – Sutartis 2). Įvertinęs viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiškoje nurodytus duomenis ir klientui pateiktą paslaugų suteikimo pažymą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuose dokumentuose yra neatitikimų dėl reikalaujamos sąskaitybos ir klientų aptarnavimo valdymo informacinės sistemos įdiegimo momento, kas turi reikšmės vertinant, ar reikalaujama kvalifikacija įgyta per paskutinius trejus metus. Taip pat yra neaiškumų dėl tiekėjo paraiškoje deklaruotos įdiegtos SAP IS-U ir SAP CRM sistemos, kadangi kliento ČEZ ICT Services a.s“ (Čekija) pažymoje nurodyta, jog buvo įdiegtos SAP ERP ir SAP IS-U sistemos.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai taip pat nesuponuoja pakankamo pagrindo išvadai, jog viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas tinkamai nepagrindė savo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunkčio kvalifikacijos reikalavimui.
  7. Remiantis kliento paslaugų teikimo pažymos duomenimis, sutartis SAP ERP ir SAP IS-U sistemoms įgyvendinti, joms pritaikyti, sukonfigūruoti, įdiegti, palaikyti ir vystyti ČEZ Group“ įmonėms Rumunijoje ir Albanijoje buvo pradėta nuo analizės (projekto apibrėžimas ir projektinė koncepcija), 2007 m. buvo atliekamas platus projekto įgyvendinimas atitinkamose Rumunijos įmonėse, kuris buvo tęsiamas ir 2008 m. atliekant tolimesnį jo palaikymą, o nuo 2009 m. – sistemos plėtojimą. Pateiktoje pažymoje patvirtintas paslaugų teikimo laikotarpis nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio bei pažymėta, jog projektas vykdomas iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant šio projekto įgyvendinimą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad jis buvo vykdomas atitinkamam klientui atskirais etapais, kad vykdomos sistemos palaikymas ir plėtojimas yra neatsiejamas nuo pačios sistemos diegimo. Be to, vertinant, kokios konkrečiai sistemos buvo įdiegtos bei ar jos atitinka pirkimo sąlygose reikalaujamas, perkančioji organizacija neturėtų apsiriboti pirmosios instancijos teismo išvada, kad įdiegtų sistemų pavadinimai tiekėjo paraiškoje ir kliento pažymoje skiriasi, bet turėtų atlikti išsamų specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto b) papunktyje numatytų reikalavimų, keliamų įdiegtos sąskaitybos ir klientų aptarnavimo valdymo informacinės sistemos apimtims, ir viešojo pirkimo laimėtojo įdiegtos sistemos apimties palyginimą.
  8. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui pagrįstumą, teisingai nustatė, jog atitiktį šio papunkčio reikalavimams viešojo pirkimo laimėtojas grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Severni energeticka a.s.“ (Čekija) sutartimi „SEVEN - Implementation of enterprise resource management system based on SAP ERP“ (toliau – Sutartis 3). Įvertinęs viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiškoje nurodytus duomenis ir klientui pateiktą paslaugų suteikimo pažymą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuose dokumentuose yra neatitikimai dėl įvykdytos sutarties kainos.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas tinkamai nepagrindė savo kvalifikacijos atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto c) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui. Vertinant nustatytą duomenų trūkumą, viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui turi būti leista pasiaiškinti dėl tikrosios įvykdytos sutarties kainos, kuri kliento pažymoje nėra net nurodyta, nes sudaro kliento komercinę paslaptį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kliento pažymoje nurodytą 60 mln. CZK prilygino tikrajai sutarties kainai bei nuo jos skaičiavo verslo valdymo sistemos įdiegimo vertę.
  10. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitikties specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.7. punkto d) papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui pagrįstumą, teisingai nustatė, jog atitiktį šio papunkčio reikalavimams viešojo pirkimo laimėtojas, kaip ir atitiktį a) papunkčio kvalifikacijos reikalavimui, grindžia jungtinės veiklos partnerio NESS įgyvendinta klientui „Stredoslovenska energetika a.s“ (Slovakija) Sutartimi 1. Įvertinęs viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo paraiškoje nurodytus duomenis ir užsakovo pateiktą paslaugų suteikimo pažymą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiekėjo paraiškoje nurodytų duomenų nepatvirtina pažyma, kurioje nėra nurodyta, jog vykdant Sutartį 1 technologinio turto valdymo sistema buvo suintegruota su mažiausiai trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis ir kad duomenų apsikeitimas tarp skirtingų informacinių sistemų vykdomas realiu laiku, naudojant web services.
  11. Teisėjų kolegija dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo įvykdytoje Sutartyje 1 ir užsakovo pažymoje esančių duomenų aiškinimo ir vertinimo jau pasisakė, todėl atskirai specialiųjų pirkimų sąlygų 3.1.7. punkto d) papunktyje keliamo reikalavimo kvalifikacijai kontekste nepasisako.
  12. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5. punkte numatyta, kad tiekėjas turi teisę dirbti su tiekėjo ketinama siūlyti IVVIS programine įranga bei teikti garantinę priežiūrą. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduotus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę dirbti su siūloma IVVIS programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktą gamintojo SAP patvirtinimą, sutiko su ieškovių argumentais, kad patvirtinime nurodyta informacija, jog viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas turi teisę teikti aptarnavimo paslaugas, nereiškia, kad šiam tiekėjui buvo suteikta teisė teikti ir garantinės priežiūros paslaugas. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad „teikti aptarnavimo paslaugas“ ir „teikti garantinę priežiūrą“ nėra tapačios sąvokos, kas kelia abejonių dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikties šiam kvalifikacijos reikalavimui.
  13. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei sprendžia, kad ji padaryta netinkamai aiškinant ginčo kvalifikacijos reikalavimą bei neteisingai vertinant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktą gamintojo patvirtinimą.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai, viešojo pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas. Pirkimo sąlyga gali būti laikoma neteisėta ar pažeidžiančia kurio nors tiekėjo teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja pirkimo sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
  15. Bylos duomenys patvirtina, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo siūlomos programinės įrangos gamintojas pažymoje patvirtino, kad UAB „InnoForce“ yra programinės įrangos gamintojo SAP SE autorizuotas atstovas, turintis teisę parduoti atitinkamus produktus bei teikti šiems produktams aptarnavimo paslaugas, taip pat turintis teisę teikti SAP programinės įrangos produktų diegimo ir (arba) modifikavimo paslaugas. Ieškovių siūlomos programinės įrangos gamintojas pažymoje patvirtino, kad UAB „Tieto Lietuva“ yra oficialus Oracle partneris, turintis teisę platinti O. U. produktų programinės įrangos licencijas, techninį palaikymą bei atnaujinimus, vykdyti programinės įrangos diegimą. Abiejų tiekėjų siūlomos programinės įrangos gamintojai savo patvirtinimuose tiesiogiai nevartoja žodžių junginio „teikti garantinę priežiūrą“ bei šių paslaugų priežiūrą siejo su aptarnavimo ir programinės įrangos techninio palaikymo paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio abiejų tiekėjų siūlomos programinės įrangos gamintojų patvirtinimai yra pakankami tiekėjų reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti, todėl perkančioji organizacija pagrįstai šiuos gamintojų patvirtinimus priėmė kaip tinkamus bei pakankamus ginčo kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus ginčo kvalifikacijos reikalavime numatyto žodžių junginio „teikti garantinę priežiūrą“ palyginimas su tiekėjų siūlomos programinės įrangos gamintojų patvirtinimuose pateikta informacija, neatitinka perkančiosios organizacijos tikrųjų ketinimų, nustatant tokio pobūdžio kvalifikacijos reikalavimą.
  16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotinai vertinant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, klausimas dėl jo atitikties specialiųjų pirkimų sąlygų 3.1.5. punkte numatytam reikalavimui neturėtų būti keliamas, kadangi yra tinkamai pagrįstas.
  17. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujai vertinant viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.8. punkte numatytiems reikalavimams, perkančioji organizacija turėtų imtis visų įmanomų priemonių siekiant patikrinti ieškovių procesiniuose dokumentuose keliamas abejones dėl šio tiekėjo pasitelktų specialistų turimos kompetencijos ir reikalaujamos patirties.
  18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo ekonominio naudingumo įvertinimo, sutinka su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka buvo aiškiai numatyta specialiųjų pirkimų sąlygų 4 priede pateiktoje tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje, kuri yra pirkimo sąlygų sudedamoji dalis bei yra privaloma visiems viešojo pirkimo dalyviams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės neginčijo aplinkybių, kad su viešojo pirkimo specialiųjų pirkimų sąlygų nuostatomis buvo susipažinusios ir jokių klausimų dėl nurodytos metodikos nuostatų aiškino ir taikymo nekėlė.
  19. Kaip matyti iš pirkimo sąlygose esančios tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos, joje aiškiai aprašyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, vertinant tiekėjų ekonominį naudingumą, t. y. pasiūlymo kaina eurais su PVM (C), funkcinės charakteristikos (T1), sistemos demonstravimas ir paslaugų tiekėjo/komandos veiksmingumo įvertinimas (T2), architektūra ir licencijavimas (T3), paslaugų teikimo strategija ir įgyvendinamumas (T4). Metodikoje pateiktas tiekėjų pasiūlymo ekonominio naudingumo apskaičiavimas bei atskirų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarka, išaiškinta atskiriems ekonominio naudingumo kriterijams suteiktų balų reikšmė.
  20. Metodikos 3.2.1. punkte aprašyta kriterijaus „Funkcinės charakteristikos (T1)“ parametro (P11), reiškiančio reikalavimų įgyvendinimą, vertinimo tvarka. Šio parametro balo reikšmė (R11) apskaičiuojama pagal formulę: R11 = RS x 10 + RM x 5. Tai reiškia, kad visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų kriterijaus „Funkcinės charakteristikos (T1)“ parametras (P11) buvo apskaičiuotas parametrą (RS) dauginant iš 10, o parametrą (RM) dauginant iš 5 ir juos sudedant.
  21. Bylos duomenys patvirtina, kad kiekvienas tiekėjas pats savarankiškai žymėjo funkcinius reikalavimus, parinkdamas jiems atitinkamai parametrą (RS), už kurį skiriama 10 taškų, arba parametrą (RM), už kurį skiriami 5 taškai. Ieškovės parametru (RS) pažymėjo 66 % funkcinių reikalavimų, o viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas – 91 % visų funkcinių reikalavimų.
  22. Parametras (P11) yra santykinis balas, apskaičiuotas parametro (P11) suminę taškų reikšmę (R11) palyginant su didžiausia iš visų pasiūlymų to paties parametro (P11) sumine taškų reikšme (R11max):
  1. Kriterijaus „Funkcinės charakteristikos (T1)“ balas apskaičiuojamas sudauginant parametro (P11) reikšmę su jam priskiriamu lyginamuoju svoriu (L11) ir šią reikšmę padauginant iš kriterijaus T1 lyginamojo svorio (Y1): T1 = P11 x L11 x Y1. Tokiu būdu, didžiausią balą už kriterijų T1 gavusio tiekėjo pasiūlymas nebūtinai turėjo būti įvertintas absoliučiai didžiausiu maksimaliai galimu balu, kaip teigia ieškovės, nes parametro (P11) dydis buvo apskaičiuotas kaip santykinis balas.
  2. Analogiškas skaičiavimo principas – santykinio pranašumo principas – metodikoje nustatytas ir kitiems kriterijams T2 – T4.
  3. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, pirkimo sąlygose numatytą ekonominio naudingumo vertinimo metodiką taikė nevienodai visiems tiekėjams.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti taip pat apeliančių argumentai, kad viešąjį pirkimą laimėjusiam asmeniui nepagrįstai buvo suteiktas 12,72 dydžio balas pagal kriterijų „Architektūra ir licencijavimas (T3)“. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent ieškovėms buvo suteiktas didesnis balas (13,91), nei viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui.
  5. Pagal ieškovių ginčijamą kriterijų „Paslaugų teikimo strategija ir įgyvendinamumas (T4)“ ieškovėms (19,62) ir viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui (19,93) buvo suteiktas panašus balų skaičius. Kiekvieno iš šių tiekėjų pasiūlymų dalys skiriasi, t. y. ieškovės išsamiau ir tiksliau aprašė vienus klausimus, trečiasis asmuo – kitus. Tačiau viešojo pirkimo metu buvo nustatyti ieškovių pasiūlymo trūkumai, kurie ieškovėms 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateikti lentelės forma, lyginant ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymus.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, dabartiniame viešojo pirkimo etape ieškovėms nepateikus objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą abejoti perkančiosios organizacijos atliktu tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimu balais, nėra pagrindo abejoti tokio įvertinimo pagrįstumu.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės neįrodė aplinkybių, susijusių su vienos iš viešųjų pirkimų komisijos ekspertės R. L. galimu šališkumu, sąsajomis su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „InnoForce“, kas, ieškovių teigimu, galėjo turėti įtakos neskaidriam tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui.
  8. Pirmiausia, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad nepagrįsti ieškovių argumentai, jog nurodyta ekspertė buvo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narė, nes byloje tokių duomenų nėra. Bylos duomenys (dalis jų pripažinta konfidencialia bylos medžiaga) patvirtina, kad ekspertė R. L., kartu su dar 61 ekspertu, pagal savo kompetenciją ir veiklos sritį buvo pasitelkta tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo ekspertiniam vertinimui. Šiai ekspertei buvo pavesta vertinti atitinkamas tiekėjų pasiūlymų techninės dalies apimtis. Viešąjį pirkimą vykdžiusi komisija buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 28 d. perkančiosios organizacijos generalinės direktorės įsakymu, komisijos nariais paskirti penki asmenys.
  9. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ekspertė R. L. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. dirbo UAB „EPR“, kurią ieškovės sieja su viešąjį pirkimą laimėjusiu asmeniu. Dirbdama šioje bendrovėje ekspertė nebuvo šios bendrovės vadove ar akcininke, ėjo SAP grupės projekto valdymo ofiso (struktūrinio padalinio) vadovės pareigas. Informaciją apie savo ankstesnę darbo patirtį ši ekspertė buvo pateikusi perkančiajai organizacijai. E. R. L. yra įtraukta į bankrutavusios BUAB „EPR“ pirmos eilės kreditorių sąrašą, kas patvirtina, jog bendrovė nebuvo su ja atsiskaičiusi, kaip su buvusia darbuotoja. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėta ekspertė būtų dirbusi UAB „InnoForce“. Ginčo viešojo pirkimo metu atliekant tiekėjų pasiūlymų vertinimą, minėta ekspertė dirbo (nuo 2012 m. balandžio mėnesio) UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupėje, kuriai priklauso atsakovė bei įgaliojusios organizacijos. Ekspertė buvo parinka atsižvelgiant į jos ilgametę patirtį informacinių technologijų srityje bei turimą kompetenciją. Informacija apie ekspertės R. L. dalyvavimą viešajame pirkime ieškovėms buvo žinoma dar iki vokų su galutiniais pasiūlymais atplėšimo dienos vykusių derybų metu, kuomet derybų susitikimuose dalyvavo perkančiosios organizacijos ir ieškovių atstovai.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovės, nepatvirtina ekspertės R. L. šališkumo tiekėjų pasiūlymų ekspertinio įvertinimo metu. Byloje nenustatyta, kad atliekant tokį įvertinimą būtų nesilaikyta griežtai reglamentuotos tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos nuostatų. Priešingai, nei teigia ieškovės, ekspertės ilgametė darbo patirtis su SAP produkcija taip pat neįrodo jos suinteresuotumo ją platinti ar suteikti jai preferencijas pirkimo procedūroje.
  11. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ieškovių subjektyvūs vertinimai apie šios ekspertės galimą šališkumą vertinant tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, nesudaro pagrindo abejoti jos šališkumu.

18Dėl tiekėjų teisės susipažinti su duomenimis apie perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius ir ekspertus (jų vardus, pavardes, kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, duomenis apie jų darbovietes, viešųjų pirkimų komisijos protokolus).

  1. Ikiteisminėje perkančiosios organizacijos sprendimų patikros stadijoje ieškovės kėlė klausimą dėl jų teisės susipažinti su informacija apie perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius bei pasitelktus ekspertus, vertinusius tiekėjų pasiūlymus ir jų ekonominį naudingumą. Ieškovės prašė pateikti joms informaciją apie visų viešajame pirkime dalyvavusių komisijos narių ir (pasitelktų) ekspertų, vertinusių tiekėjų pasiūlymus, vardus bei pavardes, jų kvalifikaciją ir darbovietes.
  2. Perkančioji organizacija nustatė, kad ieškovės nepriskiriamos prie VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų, galinčių susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, todėl konfidencialia pripažinta informacija (VPĮ 6 straipsnis) apie viešajame pirkime dalyvavusius komisijos narius ir (pasitelktus) ekspertus joms negali būti atskleista. Perkančioji organizacija sprendė, kad atskleidus ieškovėms prašomą informaciją galimai kiltų potenciali bei reali grėsmė viešojo pirkimo procedūrų skaidrumui, nesąžiningiems tiekėjams būtų sudaromos prielaidos daryti poveikį perkančiosios organizacijos darbuotojams.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VPĮ normos nenumato teisės pareikšti nušalinimą viešųjų pirkimų komisijos nariams ir ekspertams, kad ieškovės nepateikė faktinių duomenų apie galimas viešųjų pirkimų komisijos narių/ekspertų sąsajas, interesų konflikto buvimą su pirkimo laimėtoju ar kitais tiekėjais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teikti ieškovėms asmeninio pobūdžio informaciją apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir ekspertus.
  4. Ieškovės, nesutikdamos su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, laikosi nuomonės, kad perkančiajai organizacijai nesuteikus joms prašomos informacijos, buvo pažeista jų teisė į efektyvią (veiksmingą) savo galimai pažeistų teisių gynybą, kadangi neturėdamos prašomų pateikti duomenų jos neturėjo galimybės tinkamai ir objektyviai įvertinti visų komisijos narių nešališkumo bei pateikti motyvuotus argumentus tiek perkančiajai organizacijai, tiek teismui dėl neteisėtų, vieną tiekėją proteguojančių sprendimų priėmimo. Ieškovių teigimu, prašoma pateikti informacija apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir ekspertus nėra susijusi su nei vieno tiekėjo pasiūlymu, todėl tokios informacijos nepateikimas negali būti pagrįstas VPĮ 6 straipsnio taikymu.
  5. Teisėjų kolegija, priešingai nei perkančioji organizacija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovių prašomi susipažinti duomenys apie perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius bei pasitelktus ekspertus, vertinusius tiekėjų pasiūlymus ir jų ekonominį naudingumą, neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, jų turinio išviešinimas nesuteikia perkančiajai organizacijai jokio neteisėto konkurencinio pranašumo, šią informaciją galima sužinoti ir kitais būdais, be to, ieškovės yra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti tokio pobūdžio informacijos pateikimą, ieškovių prašomi pateikti duomenys tiesiogiai susiję su ieškovių galimybe pasirinkti tinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, todėl VPĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme tokio pobūdžio duomenys nelaikytini konfidencialia informacija ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šių duomenų ieškovėms atskleidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovių prašomos atskleisti informacijos pobūdžio bei nepagrįstai vien formaliu pagrindu sprendė, jog VPĮ nesant numatytos viešųjų pirkimų komisijos narių/ekspertų nušalinimo galimybės, ieškovėms netikslinga suteikti prašomą informaciją.
  6. Kaip jau buvo minėta, VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Ši VPĮ nuostata taip pat turi būti aiškinama ir taikoma kartu su kitomis VPĮ normomis, kuriose atskirai reguliuojamas dalyvių informavimas dėl jų pasiūlymų atmetimo priežasčių, apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, prekių pavyzdžius (jei tokių pateikimas buvo numatytas pirkimo sąlygose) ir kt. informaciją (VPĮ 41 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija.
  7. VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos sampratos. Ji atskleista Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje: informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
  8. Informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti).
  9. Kad būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Slaptumas yra fakto, o ne teisės klausimas. Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių. Papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškovės išreiškė prašymą susipažinti su duomenimis apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir jos pasitelktus ekspertus, taip pat turėtų būti vadovaujamasi VPĮ 6 ir 41 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis. Priešingai, nei sprendė perkančioji organizacija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktiškai ieškovės yra tinkamas subjektas, galėjęs inicijuoti susipažinimo su duomenimis apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir pasitelktus ekspertus procedūrą. Vien tai, kad VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, savaime nesudaro pagrindo riboti ieškovėms (tiekėjoms) galimybės susipažinti su duomenimis apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir jos pasitelktus ekspertus, kurių atskleidimas būtinas galimai pažeistų teisių gynimui bei neprieštarauja teisės aktams, nekenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams ir netrukdo užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
  11. Teisėjų kolegija, priešingai nei perkančioji organizacija, sprendžia, kad ieškovių prašomi atskleisti duomenys apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir jos pasitelktus ekspertus neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija, nors tą privalėjo padaryti, įtikinamai ir patikimai neįrodė, kuo tam tikrų duomenų apie viešųjų pirkimų komisijos narius ir pasitelktus ekspertus atskleidimas pakenktų jos teisėtiems komerciniams interesams. Vien perkančiosios organizacijos prielaidos, kad atskleidus tokio pobūdžio informaciją galimai kiltų potenciali grėsmė viešojo pirkimo procedūrų skaidrumui bei būtų sudarytos sąlygos daryti poveikį perkančiosios organizacijos darbuotojams, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
  12. Pagal kasacinio teismo praktiką perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti. Jeigu tiekėjas pateikia objektyvios informacijos, keliančios abejonių dėl perkančiosios organizacijos eksperto nešališkumo, būtent perkančioji organizacija turi išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, kurios lėmė sprendimų viešojo pirkimo procedūroje priėmimą, kad būtų išvengta interesų konflikto, jis būtų nustatytas ir pašalintas, ir, prireikus, prašyti šalių pateikti tam tikros informacijos ir įrodymų. Konkurso skaidrumo įvertinimas, atsižvelgiant į objektyvias, interesų konfliktą sukeliančias aplinkybes, dėl kurių perkančioji organizacija nesiima jokių veiksmų, pakankamas spręsti dėl neteisėto pasiūlymų vertinimo padarinių, atskirai neanalizuojant, ar ekspertai, nepriklausomai nuo to, jog pateko į nesuderinamų interesų situaciją, galbūt galėjo išlikti nešališki, o šių perkančiajai organizacijai pateikti vertinimai, kuriais ji vėliau grindė sprendimus, objektyvūs. Vieno ar kelių ekspertų interesų konfliktai ar šališkumo apraiškos sukelia neigiamus padarinius ir kartu vertinime dalyvavusių kitų ekspertų išvadų patikimumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).
  13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nustačius perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus šalys grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, viešojo pirkimo procedūras sugrąžinus į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, pasiūliusi trečiajam asmeniui paaiškinti/patikslinti netikslius kvalifikacijos duomenis, taip pat turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovių prašomos atkleisti informacijos pateikimo, jos vertinimo ir padarinių tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimui.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantėms nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo NESS Czech s.r.o. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 2 280 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kurias iš esmės sudaro atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą surašymas. Trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
  4. Trečiojo asmens deklaruotos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytą maksimalių dydį (8.11 punktas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų skaičių, jų sudėtingumą, teismų praktikos trūkumą byloje keliamais klausimais, yra pagrįstos ir priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti trečiajam asmeniui NESS Czech s.r.o. (juridinio asmens kodas 45786259) lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Tieto Lietuva‘ (juridinio asmens kodas 111674122) ir SIA T. L. (registracijos kodas ( - ) 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tieto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9.
      1. Ieškovės UAB „Tieto Lietuva“ ir SIA „ 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
          13. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai... 14. Dėl ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų... 15. Dėl ieškovių pasinaudojimo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo... 16. Dėl tiekėjų teisės papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius ar... 17. Dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių... 18. Dėl tiekėjų teisės susipažinti su duomenimis apie perkančiosios... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti trečiajam asmeniui NESS Czech s.r.o. (juridinio asmens kodas...