Byla 2-414-370/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. Z., O. R., G. R. (G. R.) bei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto byloje Nr. B2-2493-585/2016 pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „ERP“ bankrotą tyčiniu. Prašymas grindžiamas tokiais argumentais. Pirma, buvęs bendrovės vadovas M. Z. ir akcininkai G. R. bei O. R. turėjo anksčiau inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Administratorės vertinimu, bendrovė buvo nemoki jau tada, kai buvo sudarytas 2011 m. rugsėjo 30 d. balansas. Antra, buvęs bendrovės vadovas nevykdo teismo ir antstolio įpareigojimų – jis iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto. Trečia, buvęs bendrovės vadovas ir jos akcininkai G. R. bei O. R. yra gavę ir iki šiol negrąžinę 92 488,48 Eur (319 344,24 Lt), kurie turėjo būti, bet nebuvo, panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti. Ketvirta, buvusiam bendrovės vadovui laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. birželio 14 d. bendrovės lėšomis buvo suteiktos paskolos, kurių bendra suma – 168 659,32 Eur (582 346,90 Lt). Buvęs bendrovės vadovas iki šiol nėra grąžinęs 84 807,82 Eur (292 824,45 Lt). Penkta, akcininkui G. R. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo suteiktos paskolos, kurių bendra suma – 445 179,85 Eur (1 537 117 Lt). Šis akcininkas iki šiol nėra grąžinęs 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt). Šešta, bendrovė ir jos akcininkė O. R. 2008 m. gegužės 28 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią O. R. buvo suteikta 7 240,50 Eur (25 000 Lt) paskola. O. R. pagal šią paskolos sutartį nėra grąžinusi 4 222,64 Eur (14 579,92 Lt). Be to, bendrovė ir O. R. 2009 m. gruodžio 4 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią O. R. buvo suteikta 2 461,77 Eur (8 500 Lt). O. R. negrąžino šios paskolos sumos. Administratorė, veikdama bendrovės vardu ir interesais, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš O. R. 6 684,41 Eur (23 079,92 Lt) skolą, 4 341,10 Eur (14 988,96 Lt) palūkanas ir 1 436 Eur (4 958,21 Lt) delspinigius. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog O. R., kitaip negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, faktiškai negrąžino bendrovei 3 851,95 Eur (13 300 Lt). O. R. paaiškino, kad paskolos buvo teikiamos fiktyviai, tariamai siekiant išmokėti darbuotojams jiems priklausančias premijas. Pasak administratorės, O. R. skola sudaro 9 702,27 Eur (33 500 Lt) (be palūkanų ir delspinigių). Septinta, bendrovės akcininko G. R. motinai laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2011 m. birželio 14 d. buvo suteiktos paskolos, kurių bendra suma – 40 999,62 Eur (141 563,50 Lt). Aštunta, bendrovė ir su ja susijusi įmonė ERP Nordic Oy 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. birželio 2 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. vasario 23 d. sudarė paskolos sutartis, pagal kurias bendrovės lėšomis buvo suteiktos 93 947 Eur paskolos. Šios paskolos nėra grąžintos iki šiol. Devinta, uždarajai akcinei bendrovei „Terridea“, kurios vienintelė akcininkė buvo bendrovė ir kuriai vadovavo G. R., laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo suteiktos paskolos, kurių bendra suma – 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt). Dešimta, bendrovė pervedė UAB „Management Consult“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. Z., 56 765,52 Eur (196 000 Lt). Administratorė, veikdama bendrovės vardu, inicijavo teisminį procesą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog bendrovė ir UAB „Management Consult“ 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Management Consult“ tariamai suteikė bendrovei paslaugas, kurių kaina – 66 383,53 Eur (229 209,05 Lt). Administratorė nustatė, jog UAB „Management Consult“ iš tikrųjų neteikė bendrovei paslaugų. Šios įmonės nurodomus darbus atliko pati bendrovė, atstovaujama M. Z.. Vienuolikta, bendrovė be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra G. R., 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Administratorė, veikdama bendrovės vardu, pareiškė teisme ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė bendrovei iš UAB „R Consulting“ 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Dvylikta, didelės bendrovės pinigų sumos buvo panaudotos tikslams, kurie absoliučiai nėra susiję su bendrovės veikla ir neteikė jai naudos. Bendrovės lėšomis buvo įsigyti keli prabangūs automobiliai, baldai ir kiti prabangūs daiktai, maisto prekės, tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai, skirti M. Z. ir G. R. asmeniniams poreikiams tenkinti, teikiama parama tretiesiems asmenims, su kuriais galimai buvo susiję bendrovės akcininkai. Trylikta, bendrovė ir UAB „BULL Baltija“ 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė sąlyginio indėlio sutartis, kuriomis, UAB „BULL Baltija“ suteikus teisę disponuoti viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu mokėtinomis lėšomis, buvo apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimus į bendrovės lėšas. Keturiolikta, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Penkiolikta, bendrovės veikla, likus mažiau negu vieneriems metams iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvo skaidoma į atskiras veiklas, perkeliant jas į kitus juridinius asmenis, susijusius su M. Z., G. R. ir O. R., bendrovės turtas buvo pardavinėjamas mažesne negu rinkos kaina. Bendrovė ir UAB „Management Consult“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. Z., 2011 m. birželio 23 d. sudarė UAB „Antigravity payment systems“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ši įmonė įsigijo 34 528 paprastąsias vardines UAB „Antigravity payment system“ akcijas. Sutarties kaina – 10 000 Eur (34 528 Lt). Bendrovė ir UAB „Mokipay Europe“, kurios vienintelė akcininkė buvo UAB „Management Consult“, 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokipay Europe“ įsigijo techninę ir programinę įrangą „Mokipay“ mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, „Mokipay“ mokėjimų sistemą, mobiliąsias „Mokipay“ aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas. Sutarties kaina – 170 960,96 Eur (590 294 Lt) (be pridėtinės vertės mokesčio). Bendrovė ir UAB „Antigravity payment systems“, kurios 50 procentų akcijų valdė UAB „Management Consult“, 2011 m. liepos 1 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Antigravity payment systems“ įsigijo UAB „Mokomatas“ akcijas. Sutarties kaina – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Bendrovė ir UAB „Mokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė techninės ir programinės įrangos, terminalų programinės įrangos, įmokų priėmimo ir administravimo programinės įrangos, portalo mokomatas.lt, mokėjimo terminalo pramoninio dizaino pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias bendrovė perleido techninę įrangą ir išimtines teises į intelektinės nuosavybės objektus. Šalių susitarimu 2011 m. spalio 3 d. buvo nutrauktos šios sutartys, todėl turtas turėjo būti, bet nebuvo, grąžintas bendrovei. 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“, kuriai ėmė vadovauti buvęs bendrovės darbuotojas. Bendrovei atleidus O. R. iš užimamų pareigų, ši nuo 2012 m. vasario 13 d. ėmė vadovauti UAB „InnoForce“. G. R. nuo 2012 metų ėjo šios įmonės verslo plėtros direktoriaus pareigas. UAB „InnoForce“ vykdo analogišką bendrovės vykdytai veiklą, atstovauja tai pačiai programinės įrangos kompanijai SAP, be to, teikia paslaugas tiems patiems asmenims, tai yra Bendrajam pagalbos centrui, Lietuvos Respublikos muitinei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Negana to, ši įmonė veikia ir Kazachstane per buvusią bendrovės partnerę RAB „ERP Central Asia“, kuri 2012 m. kovo 16 d. pakeitė pavadinimą į „InnoForce“. Administratorės vertinimu, UAB „InnoForce“ perėmė bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino bankrutavusios UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu.

6Dėl bankroto bylos iškėlimo inicijavimo (ne)savalaikiškumo. Bankroto byla UAB „ERP“ Vilniaus apygardos teisme iškelta 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, o nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Administratorės teigimu, įmonė buvo nemoki jau 2011 m. rugsėjo 30 d., tačiau teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininkai G. R. ir O. R. pateikė tik 2012 m. sausio 30 d. Teismas nustatė, kad bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuota, jog jos valdomo turto vertė yra 15 014 428 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pinigine išraiška sudaro 10 327 302 Lt. Bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog jos grynasis pelnas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 553 464 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. – 490 502 Lt. Bendrovės 2011 m. rugsėjo 30 d. balanse užfiksuota, jog jos valdomo turto vertė yra 19 782 908 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pinigine išraiška sudaro 14 864 049 Lt. Bendrovės skolininkų sąrašas patvirtina, jog jos pradelsti įsipareigojimai 2012 m. sausio 30 d. pinigine išraiška sudarė

76 598 352,46 Lt. Tačiau teismas pažymėjo, kad bendrovė, nors ir buvo susidūrusi su tam tikrais finansiniais sunkumais, gana sėkmingai vykdė ūkinę komercinę veiklą, generavo santykinai pagal turto vertę nemažą pelną. Įmonės kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o kreditorė AB „Šiaulių bankas“ net prašė atmesti bendrovės akcininkų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog buvęs bendrovės vadovas ir / ar akcininkai nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

8Dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo. Bankroto administratorė nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, jai buvo perduota tik maža dalis įmonės dokumentų, kartu ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Nors buvęs įmonės vadovas įrodinėjo priešingai, kad įmonės dokumentai buvo perduoti kartu su serveriais, tačiau jie buvo su slaptažodžiais, todėl administratorė negalėjo pamatyti įmonės dokumentų. Serverių slaptažodžių atrakinimo problemos buvo pašalintos tik po tam tikro laiko tarpo, todėl administratorė negalėjo žinoti, kokie dokumentai jai buvo perduoti po bankroto bylos iškėlimo, o kokie nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tvarkingai, o administratorė neturi realių galimybių išsiaiškinti bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo aplinkybių, nustatyti tikruosius jos turto aktyvų ir pasyvų dydžius bei struktūrą.

9Dėl vadovui ir akcininkams perduotų bendrovės lėšų ir paskolų sutarčių. Administratorė nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas ir jos akcininkai G. R. bei O. R. yra gavę ir iki šiol įmonei negrąžinę 92 488,48 Eur (319 344,24 Lt), kurie turėjo būti, bet nebuvo, panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti. Administratorė nurodė, kad bendrovė teikė paskolas savo akcininkams ir kitiems su ja bei jos akcininkais susijusiems asmenims. Tačiau teismas pažymėjo, kad įmonei nėra draudžiama sudaryti atlygintines paskolos sutartis. Nurodė, kad administratorė pateikė įrodymus tik dėl O. R. paskolos negrąžinimo fakto, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu iš O. R. bendrovės naudai buvo priteista 5 847,43 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administratorė pagrindė tik O. R. paskolos negrąžinimo atvejį, o dėl kitų bendrovės paskolintų ir negrąžintų lėšų, nepateikė jokių įrodymų, nors neturėdama visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, objektyviai negalėjo to padaryti.

10Dėl lėšų pervedimo UAB „Management Consult“ ir UAB „R Consulting“. Nustatyta, kad bendrovė ir UAB „Management Consult“, kuriai vadovavo M. Z., 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „ERP” pervedė UAB „Management Consult“ 56 765,52 Eur (196 000 Lt) už potencialių verslo investuotojų paiešką, siekiant plėsti įmonės veiklą. Teismas pažymėjo, kad M. Z., būdamas UAB „ERP“ vadovas galėjo pats rūpintis, bendrovės rinkų plėtra, o ne pirkti šias paslaugas iš kitos įmonės, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo M. Z.. Todėl teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo padaryta tiesioginė žala UAB „ERP“, kurios dydis lygus UAB „Management Consult“ sumokėtam avansui. Teismas taip pat pripažino, kad UAB „ERP” be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“ 127 085,26 Eur (438 800 Lt), nes ši suma yra priteista Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu už akių, kuris yra įsiteisėjęs.

11Dėl bendrovės lėšų naudojimo tikslams, nesusijusiems su bendrovės veikla, įgyvendinti. Teismas nurodė, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais, yra pagrindas išvadai, jog suinteresuoti asmenys M. Z. ir G. R. bendrovės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi už bendrovės lėšas buvo perkami maisto produktai, gėrimai, drabužiai, galanterijos reikmenys, tarp jų ir brangūs laikrodžiai, namų apyvokos daiktai, vaizdo bei garso technikos prekės ir pan., kurios nėra suderinamos su bendrovės tikslų įgyvendinimu ir negali būti laikomos prekėmis, skirtomis jos poreikiams tenkinti.

12Dėl paramos teikimo. Teismas atmetė administratorės argumentus, jog bendrovės paramos tretiesiems asmenims teikimas nebuvo suderinamas su bendrovės veiklos tikslais. Teismas sprendė, kad įmonė galėjo teikti paramą tretiesiems asmenims ir už tai turėti naudos per reklamą bei gaunamas mokestines lengvatas.

13Dėl sąlyginio indėlio sutarčių. Administratorė nurodė, kad bendrovė ir UAB „BULL Baltija“ 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė sąlyginio indėlio sutartis, kuriomis buvo apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimus į bendrovės lėšas. Teismas atmetė šiuos administratorės teiginius, nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė bendrovės ieškinį, kuriuo ji reikalavo pripažinti pagal šias sutartis 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. atliktus mokėjimo pavedimus negaliojančiais. Teismas pripažino, jog lėšos, kurioms pervesti ir paskirstyti buvo sudarytos aukščiau nurodytos sutartys, nėra bendrovės turtas, kuriuo galėtų būti tenkinami kitų jos kreditorių reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitus juridinius asmenis. Administratorė nurodė, jog bendrovės veikla, likus mažiau negu vieneriems metams iki bankroto bylos iškėlimo, buvo skaidoma į atskiras veiklas, perkeliant jas į kitus juridinius asmenis, susijusius su pagrindiniais akcininkais, bendrovės turtas buvo pardavinėjamas mažesne negu rinkos kaina. Suinteresuotas asmuo M. Z. 2011 m. birželio 23 d. buvo UAB „Management Consult“ vadovas ir 2011 m. liepos 1 d. vadovavo UAB „Mokipay Europe“. Nors bendrovę su nurodytomis įmonėmis siejo glaudūs ryšiai, tačiau teismo manymu, ši aplinkybė savaime nėra pakankamas tyčinio bankroto požymis pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus bei 3 dalies 1 punktą. Bendrovės turtas kitoms įmonėms buvo perleistas atlygintiniais sandoriais. Teismas konstatavo, kad UAB „Antigravity payment systems“ veikla tiek 2011 metais, tiek 2012 metais buvo nuostolinga, jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, todėl perleisdama UAB „Antigravity payment systems“, bendrovė nepatyrė nuostolių. Teismas pažymėjo, kad UAB „Mokipay Europe“ veikla taip pat buvo nuostolinga tiek 2011 metais, tiek 2012 metais, kuriais jos nuostoliai išaugo beveik dvigubai (nuo 673 630 Lt iki 1 139 829 Lt). 2011 m. spalio 3 d. susitarimais buvo nutrauktos 2011 m. liepos 1 d. Pirkimo-pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartis ir Teisės į įregistruotą dizainą perdavimo sutartis, sudarytos tarp bendrovės ir UAB „Mokomatas“, o turtas buvo grąžintas bendrovei. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitus juridinius asmenis.

15Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. šiai įmonei vadovavo O. R., o G. R. ėjo šios įmonės verslo plėtros direktoriaus pareigas. Administratorė nurodė, kad UAB „ERP“ veikla buvo perkelta būtent į šią įmonę, kadangi UAB „InnoForce“ vykdo analogišką bendrovės vykdytai veiklą, atstovauja tai pačiai programinės įrangos kompanijai SAP, be to, teikia paslaugas tiems patiems asmenims, kuriems buvo teikiamos bendrovės paslaugos, tai yra Bendrajam pagalbos centrui, Lietuvos Respublikos muitinei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Tačiau pirmosios instancijos teismas su tokia administratorės nuomone nesutiko ir nurodė, kad nurodyti administratorės subjektai UAB „InnoForce“ klientais tapo, šiai laimėjus viešuosius konkursus. Vien savaime UAB „InnoForce“ įsteigimas neturėtų būti vertinamas kaip turint tikslą į šią įmonę perkelti UAB „ERP“ veiklą, kadangi buvę UAB „ERP“ akcininkai O. R. ir G. R. nebuvo šios įmonės steigėjai, o į ją dirbti perėjo tik susipykus su bendrovės direktoriumi M. Z.. Teismas nurodė, kad UAB „ERP“ didžiausius finansinius sunkumus patyrė tuomet, kai O. R. ir G. R. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turint tikslą pašalinti bendrovę iš rinkos, kaip UAB „InnoForce“ konkurentę. Tokie O. R. ir G. R. veiksmai buvo sąmoningi ir jie suprato, kokias pasekmes tai gali sukelti ir leido joms kilti, todėl atsižvelgęs į nurodytą, teismas konstatavo, jog minėti suinteresuotų asmenų veiksmai iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją. Teismas taip pat konstatavo, kad bendrovės vadovas M. Z., matydamas kitų akcininkų veiksmus, siekiant sužlugdyti bendrovę, nedėjo jokių pastangų jai išgelbėti, o priešingai, švaistė įmonės turtą, neužtikrino, jog įmonės turto asmeniniams poreikiams nenaudotų ir G. R.. Todėl teismas nurodė, kad bendrovės nemokumas nėra ir negali būti laikomas verslo nesėkmės rezultatu, nes suinteresuoti asmenys M. Z., G. R. ir O. R. sąmoningai, atlikdami nustatytų ir aukščiau nurodytų veiksmų visetą, privedė bendrovę prie bankroto. Todėl teismas nustatęs ĮBĮ numatytų tyčinio bankroto požymių daugetą, pripažino UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus bei 3 dalies 1 punktą.

16III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Suinteresuotas asmuo M. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, jog UAB „ERP“ bankrotą lėmė M. Z. veiksmai ar neveikimas, tuo pačiu vertinant M. Z. veiksmus su kitų suinteresuotų asmenų veiksmais, panaikinti; pridėti prie bylos įrodymą – 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ERP Nr. 000887. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

181. Bankroto administratorė daugiausia ginčija sandorius, sudarytus iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau pirmosios instancijos teismai pagrįstai pripažinus, kad bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. buvo moki, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo.

192. Pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „ERP“ bankrotą tyčiniu, nustatęs netvarkingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Apelianto nuomone, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai prioritetą teikė administratorės paaiškinimams, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliantas nurodė, kad bendrovėje ne kartą buvo atliekami mokestiniai patikrinimai bei auditai, tačiau jokių buhalterinės apskaitos trūkumų nebuvo nustatyta.

203. Teismas negalėjo pasisakyti dėl bendrovės ir UAB „Management consult“ paslaugų suteikimo sutarties, kadangi dėl šios sutarties Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra pradėta byla. Apelianto nuomone, teismas ir šiuo klausimu neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą procese. Apeliantas, būdamas tiek bendrovės, tiek UAB „Management consult“ vadovas, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, iš UAB „Management consult“ pirkdamas bendrovei verslo konsultavimo paslaugas.

214. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė UAB „R Consulting“ be pagrindo pervedė 127 085,26 Eur ir šią išvadą grindė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu už akių. Apelianto nuomone, šis minėtas teismo sprendimas už akių negali būti laikomas prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu, kadangi apeliantas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

225. Visi bendrovės administratorės nurodyti pirkiniai, kuriuos nupirko M. Z., buvo įgyti įmonės reikmėms ir buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismas nevertino aplinkybės, jog M. Z. vardu įgytos prekės buvo parduodamos kitiems asmenims, todėl bendrovė už jas gaudavo lėšas. Apeliantas prašo teismo pridėti prie bylos naują rašytinį įrodymą – 2011-09-30 PVM sąskaitą - faktūrą, kurios nepriėmė pirmosios instancijos teismas, tačiau iš šio įrodymo matyti, jog bendrovės lėšos asmeniniams apelianto M. Z. poreikiams nebuvo švaistomos.

236. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Z. veiksmai privedė bendrovę prie tyčinio bankroto ir neatsižvelgė į faktą, jog pats M. Z. laidavo už bendrovės prievoles Nordea bank Plc, todėl jis negalėjo siekti įmonės bankroto.

24Suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

251. Nesutiktina su teismo išvada, kad bendrovės vadovas ir valdymo organai neperdavė administratorei įmonės turto ir dokumentų, kadangi pati administratorė nepateikė įrodymų, jog ji ėmėsi veiksmų, kad išsireikalautų įmonės dokumentus bei turtą. Į teismą dėl vykdomojo rašto kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus dvejiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo. Administratorė taip ir nenurodė, kokie bendrovės dokumentai jai nebuvo perduoti.

262. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią O. R. negrąžino bendrovei pinigų. Apeliantai O. R. ir G. R. nesutinka su teismo išvada, kad bendrovės lėšos buvo be pagrindo pervestos UAB „R Consulting“. Apeliantas G. R. negali pateikti dokumentų, susijusių su UAB „R Consulting“ veikla, nes 2013 metais įmonės dokumentus tyrimui paėmė FNTT, tačiau pažymėjo, kad jis bendrovės lėšų nenaudojo asmeniniams poreikiams.

273. Teismas turėtų kritiškai vertinti administratorės veiksmus, nes ji dėl 2011 m. gruodžio 22 d. sąlyginio indėlio sutarties teikė ieškinį Vilniau apygardos teismui, tačiau teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, o pakeitė tik dalį– dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokiu būdu, administratorė pareiškimu dėl UAB „ERP“ pripažinimo tyčiniu, iš esmės siekia kvestionuoti teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus dėl sąlyginio indėlio sutarties.

284. Nors pirmosios instancijos teismas ir nesutiko su administratorės pareiškimu, kad UAB „ERP“ veikla buvo perkelta į UAB „InnoForce“, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, jog O. R. ir G. R. pradėję dirbti UAB „InnoForce“ sąmoningai siekė bendrovės bankroto. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad UAB „InnoForce“ daugiausia užsakymų turėjo pagal viešuosius pirkimus, kurių laimėtojai nepriklauso nuo akcininkų reputacijos ar turimų žinių. Kadangi UAB „ERP“ viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo jau nuo 2011 metų vidurio, akivaizdu, jog neturint daugiau užsakymų ir didėjant įsiskolinimams, bendrovė negalėjo toliau tęsti savo veiklos. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012 m. O. R. ir G. R. teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ERP“, privedė įmonę prie bankroto.

295. Teismas nenustatė visų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų tyčinio bankroto sąlygų, t. y. UAB „ERP“ turtas nebuvo perkeltas į UAB „InnoForce“, o dėl visų UAB „ERP“ nebaigtų vykdyti sutarčių, buvo skelbiami viešieji konkursai, dėl to UAB „InnoForce“ ne perėmė UAB „ERP“ sutartis, tačiau sudarė naujas, laimėjusi viešuosius konkursus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad O. R. ir G. R., būdami UAB „ERP“ akcininkais ir matydami blogą įmonės finansinę padėtį, patys kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkai vykdė jiems įstatyme numatytą pareigą, todėl toks jų elgesys negali būti vertinamas kaip elgesiu, kuris nulėmė bendrovės bankrotą.

306. Teismas nepagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, tačiau visiškai netyrė pačios administratorės veiksmų, kuri siekdama paslėpti savo neveiklumą bankroto procese, pateikė teismui prašymą BUAB „ERP“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

31BUAB „ERP“ bankroto administratorė UAB „Valnetas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties motyvuojamąją dalį, nurodant, kad UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“. O taip pat, kad UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „MOKIPAY EUROP“. Administratorė atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

321. Bendrovės akcininkai įkūrė daug dukterinių įmonių (UAB „Mokomatas“, UAB „MOKIPAY EUROPE“, UAB „Antigravity payment systems“), į kurias buvo perkelta išskaidyta UAB „ERP“ veikla.

332. Mokėjimų ir atsiskaitymo sistemos bei jas administruojantys juridiniai asmenys buvo perleisti atskirais sandoriais bei skirtingu laikotarpiu, taip siekiant nuslėpti vykdomo verslo perkėlimą, t. y. UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleidžiamos 2011 m. birželio 23 d., UAB „MOKIPAY EUROPE“ akcijos - birželio 23 d., UAB „Mokomatas“ akcijos - 2011 m. liepos 1 d., o bekontakčių ir mobiliųjų mokėjimų sistema „MOKIPAY“ bei mokėjimų automatų sistema „MOKOMATAS“ - 2011 m. liepos 1 d. Administratorė nurodė, kad ieškovė realiai negavo pinigų už parduotas mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas, o tai rodo, kad tokiu būdu buvo siekiama tik perkelti bendrovės veiklą į kitas įmones.

343. UAB „Management Consult“ įsigijo UAB „Antigravity payment systems“ akcijas tik už 34 528 Lt, nors remiantis UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. konsultacine pažyma UAB „Antigravity payment systems“ akcijų paketo vertė yra septynis kartus didesnė ir yra 260 900 Lt.

35BUAB „ERP“ bankroto administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti galioti, o M. Z., G. R. ir O. R. atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

361. Administratorė nurodė, kad bendrovė jau 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki, tai patvirtina sudarytas tos dienos įmonės balansas. Bendrovės vadovas ir / arba akcininkai jau tuomet turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau akcininkų bei vadovo pagrindinis tikslas buvo perkelti iš bendrovės pinigines lėšas, turtą ir susikurti sąlygas perimti bendrovės vykdytas sutartis.

372. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad administratorė siekia nuslėpti savo neveikimą, todėl kaltina įmonės vadovą dėl turto neperdavimo. Tačiau administratorė pažymi, kad, net ir praėjus keturiems metams po bendrovės bankroto bylos iškėlimo, iki šiol administratorei nėra perduoti visi BUAB „ERP“ dokumentai ir turtas.

383. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BUAB „ERP“ vadovas M. Z. ir jos akcininkai G. R. bei O. R. yra gavę ir nėra gražinę BUAB „ERP“ 319 344,24 Lt.

394. M. Z., G. R. ir O. R. sąmoningai siekė išskaidyti BUAB „ERP“ veiklą, todėl atskyrė pelningiausią mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų verslą ir jį perkėlė į kitas įmonės. Taip pat už nepagrįstai mažą kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ akcijas.

405. Ieškovės vadovas ir akcininkai sistemingai nesilaikė juridinio asmens valdymo organui taikomų reikalavimų ir veikė priešingai bendrovės interesams, t. y. nepagrįstai švaistė įmonės lėšas tenkindami savo asmeninius poreikius bei pažeisdami įmonės kreditorių interesus.

41Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime prašo pareiškėjos BUAB „ERP“ administratorės atskirąjį skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

421. Nepagrįstas ir įrodymais neparemtas administratorės argumentas, kad mokėjimo sistemos buvo perkeltos į kitas įmones, pvz. UAB „MOKIPAY EUROPE“ už itin mažą kainą. Nors administratorė nurodo, kad buvo sudaryti bendrovei žalingi sandoriai, tačiau pati administratorė neginčijo jų actio Pauliana pagrindais.

432. Nesutiktina su administratorės argumentais, kad UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos už kelis kartus mažesnę kainą, be to, administratorė negalėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti naujo įrodymo.

44Suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. atsiliepime į BUAB „ERP“ bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

451. Administratorės teiginiai, kad UAB „ERP“ veikla, susijusi su mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų verslo atskyrimu, išskaidymu ir perleidimu, yra nepagrįsti įrodymais. Administratorė taip pat nenurodė, kokiu būdu suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R., nebūdami valdymo organų nariai, prisidėjo prie tariamai pelningos verslo dalies atskyrimo ir perleidimo.

462. Nesutiktina su administratorės teiginiais, kad UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos už žymiai mažesnę kainą. Administratorės pateiktas naujas įrodymas - UAB „Auditas ir konsultacija“ išvada, negalėjo būti pateikta tik apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas neturėtų jos vertinti.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48BUAB „ERP“ administratorės atskirasis skundas tenkintinas.

49Suinteresuotų asmenų M. Z., O. R. ir G. R. atskirieji skundai atmestini.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.

51Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

52CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2008).

53Nagrinėjamoje byloje apeliantai kartu su atskiraisiais skundais pateikė naujus įrodymus, t. y. administratorė pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. konsultacinę pažymą dėl preliminarios UAB „Antigravity payment systems“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės, o suinteresuotas asmuo M. Z. 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą ERP Nr. 000887. Nurodė, kad pateikti įrodymai yra svarbūs, siekiant teismui išsiaiškinti, kokia buvo tikroji akcijų rinkos kaina, kai buvo parduodama UAB „Antigravity payment systems“, ir siekiant paneigti, jog įmonės vadovas M. Z. savo asmeninių poreikių patenkinimui naudojo bendrovės lėšas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Labai svarbu, kad kiekvienai šaliai būtų sudaryta galimybė susipažinti su kitais įrodymais ir ji galėtų pareikšti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, nauji įrodymai teismui buvo pateikti kartu su atskiraisiais skundais, todėl šalys ne tik kad susipažino su naujai pateiktais įrodymais, bet ir atsiliepimuose išdėstė savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima naujus šalių įrodymus ir prideda juo prie bylos bei pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas ne tik, kad nepažeidžia šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų, bet ir neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str.).

54Dėl įmonės tyčinio bankroto sąlygų

55ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

56Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

57Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratorės pareiškimą dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pripažino, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis, nes atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius bei to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Suinteresuoti asmenys su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis nesutiko, todėl pateikė atskiruosius skundus. Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimo bei atsiskaitymo verslas nebuvo išskaidytas ir perkeltas į kitas bendroves, nesutiko ir BUAB „ERP“ administratorė, todėl taip pat pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas toliau šią bylą nagrinėja neišeidamas už atskirųjų skundų ribų.

58Dėl įmonės valdymo organų netinkamai vykdytų pareigų

59Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

60Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

61Tais atvejais, kai tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo bei valdymo organų veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

62Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei BUAB „ERP“ vadovas M. Z., nei bendrovės akcininkai G. R. ir O. R., nebuvo įmonei lojalūs, nevykdė įmonės valdymo organams keliamų reikalavimų, o savo sąmoningai neteisėtais veiksmais sukėlė BUAB „ERP“ nemokumą. Administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti, kad BUAB „ERP“ teikdavo paskolas savo dukterinėms įmonėms bei akcininkams, kurios nebuvo bendrovei grąžinamos ir dėl to bendrovė patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonei nėra draudžiama teikti paskolas ir tokia veikla nėra savaime tyčinio bankroto požymis, o administratorė nepateikė duomenų, jog suteiktos paskolos bendrovei nebuvo grąžinamos, išskyrus tai, jog Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu priteisė BUAB „ERP“ 5 847,43 Eur skolą iš akcininkės O. R.. Apeliantė O. R. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o byla apeliacine tvarka dar bus nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-444-232/2016). Atsižvelgęs į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog akcininkė O. R. pasisavino bendrovės lėšas, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas šiuo klausimu, tačiau neatsakingą BUAB „ERP“ lėšų naudojimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. UAB „ERP“ sudarytos konsultacinės sutartys su UAB „Management Consult“ ir UAB „R Consulting“. Bendrovės vadovas M. Z. 2015-12-15 sudarė su UAB „Management Consult“ Konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią už UAB „Management Consult“ suteiktas paslaugas buvo sumokėta 56 765,52 Eur. Šių paslaugų būtinumas yra abejotinas, kadangi UAB „Management Consult“ vadovas buvo tas pats M. Z. (t. 1 , b. l. 159-163), todėl sudaręs pats su savimi Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį ir sumokėdamas UAB „Management Consult“ 56 765,52 Eur sumą gavo asmeninę naudą, tačiau padarė žalą BUAB „ERP“ ir jos kreditorių interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad

63M. Z., kaip UAB „ERP“ direktorius, turėjo pats ieškoti naujų investuotojų ir nereikėjo samdyti konsultacinės įmonės, kuriai realiai vadovavo jis pats. Apelianto M. Z. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jis, būdamas UAB „ERP“ vadovu, neturėjo rūpintis įmonės plėtra bei naujomis investicijomis, yra atmestini. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, nes dėl šio sandorio yra nagrinėjamas ginčas Vilniaus komerciniame arbitraže. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo pačios sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau tik konstatavo faktą, kad BUAB „ERP“ buvo padaryta 56 765,52 Eur žala, nes byloje net nėra jokių duomenų, kad įmonei iš tikrųjų konsultacinės paslaugos buvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai pripažino, jog BUAB „ERP“ nepagrįstai pervedė 127 085,26 Eur sumą UAB „R Consulting“, kurios vadovas ir akcininkas yra taip pat ir UAB „ERP“ akcininkas G. R. (t. 1, b. l. 199-201). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu už akių patenkino BUAB „ERP“ administratorės prašymą priteisti šią sumą iš UAB „R Consulting“.

64Faktą, kad BUAB „ERP“ valdymo organai aplaidžiai vykdė savo tiesiogines pareigas ir švaistė bendrovės lėšas, patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog bendrovės pinigai buvo naudojami įmonės vadovo bei akcininko M. Z. ir G. R. asmeninių poreikių tenkinimui. Iš bendrovės lėšų buvo perkamos namų apyvokos prekės, gėrimai, maistas, brangūs aksesuarai, garso bei vaizdo technika ir kitos prekės (t. 1, b. l. 204-280; t. 2, b. l. 1-283). Nors apeliantai teigė, jog visi administratorės pateikti pirkiniai buvo naudojami įmonėje ir buvo reikalingi verslo vystymui, tačiau nepaneigė administratorės pateiktų duomenų, jog suinteresuoti asmenys yra pasisavinę ir iki šiol BUAB „ERP“ negrąžinę 92 488,48 Eur sumą. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėtų bendrovės lėšų panaudojimo.

65Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

66Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

67Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iškėlimo, įmonės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą, t. y. iki 2013 m. sausio 3 d. Nors nuo šio galutinio termino jau praėjo trys metai, tačiau administratorės teigimu, buvęs įmonės vadovas M. Z. iki šiol nėra perdavęs visų bendrovės dokumentų ir turto. Administratorė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį gavusi pateikė antstoliams vykdyti, kad neperduotas bendrovės BUAB „ERP“ turtas ir dokumentai iš M. Z. būtų perimti priverstine tvarka. Suinteresuotas asmuo M. Z. atskirajame skunde nurodė, kad pati administratorė nėra nurodžiusi, kokių įmonės dokumentų trūksta ir, kokie jai nėra perduoti, todėl pati aplaidžiai vykdydama savo pareigas, negali kaltinti įmonės vadovo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka ir pažymi, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Kadangi tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įmonės bankroto tyčiniu pripažinimo pagrindas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administratorei buvo perduoti įmonės kompiuteriai, kuriuose yra ir įmonės buhalterinė apskaita, tačiau perduoti kompiuteriai buvo su slaptažodžiais. Akivaizdu, kad tokie įmonės vadovo veiksmai rodo, jog M. Z. nebendradarbiavo su administratore ir nesuteikė jai tinkamos prieigos prie visų įmonės dokumentų. Kaip jau minėta, pareigą įrodyti teismui, dėl kokių priežasčių nepateikė bankroto administratorei įmonės dokumentų ar turto, turi suinteresuoti asmenys, todėl atmesti apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai perkėlė jam šią įrodinėjimo naštą (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš administratorės pateiktų dokumentų matyti jog 2014 m. balandžio 8 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl UAB „ERP“ veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo (BK 300 str.), nes esant finansinių dokumentų trūkumui, tyrėjai neturi galimybės nustatyti, ar BUAB „ERP“ balansai 2011 ir 2012 metais buvo sudaryti teisingai (t. 1, b. l. 116-120). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BUAB „ERP“ buvusio vadovo neveikimas rodo jo siekį sudaryti kuo didesnes kliūtis bankroto administratorei, nustatant tikrąsias bendrovės bankroto priežastis, todėl suinteresuotam asmeniui neįrodžius, jog visi bendrovės dokumentai administratorei yra perduoti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks įmonės vadovo neveikimas yra pripažintinas tyčinio bankroto požymiu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

68Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitas įmones

69ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, t. y., jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas); atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2015 m. sausio 5 d., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pagrįstai vadovavosi aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais bei prezumpcijomis.

70CPK 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Taigi, nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, minėtas prezumpcijas paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12 ir 178 straipsnis).

71Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės akcininkams G. R. ir O. R. perėjus dirbti į UAB „InnoForce“, bendrovei UAB „ERP“ buvo sudaryta ne tik konkurencija, tačiau suinteresuoti asmenys sąmoningai siekė pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos ir ėmėsi veiksmų, kuriuos teismas pripažino atitinkančiais tyčinio bankroto požymius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir nurodo, kad suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R. atskirojo skundo argumentais šios teismo išvados nepaneigė. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad UAB „InnoForce“ neperėmė įmonės vykdytų sutarčių, o dalyvavo viešuosiuose konkursuose ir tokias sutartis sudarė tik laimėjus konkursus. Tačiau nagrinėjamu atveju neturėtų būti apeliuojama vien tik į viešųjų pirkimų sutartis, kadangi bendrovė UAB „ERP“ teikė specialias paslaugas ir buvo lyderė rinkoje, o išskaidžius įmonės veiklą, tapo akivaizdu, jog su valstybinėmis įmonėmis sudarytos sutartys turėjo būti tęsiamos, todėl į rinką įsiliejus UAB „InnoForce“, ji lengvai perėmė UAB „ERP“ neįvykdytus įsipareigojimus, kadangi į UAB „InnoForce“ perėjo dirbti žmonės iš UAB „ERP“, taip pat įmonei ėmė vadovauti tie patys žmonės, kaip ir UAB „ERP“ (t. 2 , b. l. 383-392). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „ERP“ nemokumas padidėjo tuomet, kai akcininkai

72G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš esmės, būtent po šio kreipimosi, įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo. Todėl atmestinas akcininkų G. R. ir O. R. atskirojo skundo argumentas, jog jie, kaip buvę bendrovės akcininkai, niekaip neprisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir jos privedimo prie bankroto. ĮBĮ numato įmonės valdymo organų pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iškėlimo, turėjo kitų tikslų, t. y. siekė iš rinkos kuo greičiau pašalinti konkurencinę įmonę UAB „ERP“.

73Tačiau bankroto administratorė atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada ir prašo pakeisti teismo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad suinteresuoti asmenys atskyrė mokėjimo sistemų verslą ir išskaidė jį per kitas bendroves. Byloje nustatyta, kad bendrovė ir UAB „Management Consult“ (kuriai vadovavo M. Z.) 2011 m. birželio 23 d. sudarė UAB „Antigravity payment systems“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Management Consult“ įsigijo 34 528 paprastąsias vardines UAB „Antigravity payment system“ akcijas. Sutarties kaina – 10 000 Eur (34 528 Lt). Bendrovė ir UAB „Mokipay Europe“ (įmonės vadovas – M. Z.) 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokipay Europe“ įsigijo techninę ir programinę įrangą „Mokipay“ mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, „Mokipay“ mokėjimų sistemą, mobiliąsias „Mokipay“ aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas. Sutarties kaina – 170 960,96 Eur (590 294 Lt) (be pridėtinės vertės mokesčio). Bendrovė ir UAB „Antigravity payment systems“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Antigravity payment systems“ įsigijo UAB „Mokomatas“ akcijas. Sutarties kaina – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Bendrovė ir UAB „Mokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokomatas“ įsigijo techninę įrangą, terminalų programinę įrangą, įmokų priėmimo ir administravimo programinę įrangą ir portalą mokomatas.lt. Be to, bendrovė ir UAB „Mokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė teisės į įregistruotą dizainą perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokomatas“ buvo perleista teisė į mokėjimo terminalo pramoninį dizainą. Paskutinės dvi sutartys buvo nutrauktos 2011 m. spalio 3 d. susitarimais. Nors teismas pripažino, kad įmonės per valdančiuosius asmenis yra tarpusavyje labai susijusios, tačiau konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog per šiuos sandorius BUAB „ERP“ turtas ir veikla buvo perkelta į kitus juridinius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas neįvertino visos aplinkybių visumos. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. liepos 1 d. UAB „MOKIPAY EUROPE“ buvo perleista techninė ir programinė įranga, kad bendrovė galėtų administruoti mokėjimų sistemą „MOKIPAY“. Teismas nurodė, kad perkėlus mokėjimo sistemas į UAB „MOKIPAY EUROPE“, šios įmonės veikla nepagerėjo, o priešingai, ji ir toliau dirbo nuostolingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad UAB „MOKIPAY EUROPE“ sukūrimo tikslas buvo tam, kad jai tektų visos išlaidos, susijusios su MOKIPAY sistemos priežiūra, o pajamos turėjo atitekti tik UAB „Antigravity payment systems“.

74Be to, kad per kitas įmones buvo išskaidyta pelningiausia bendrovės veikla, UAB „Antigravity payment systems“ akcijos su M. Z. susijusi įmone UAB „Management Consult“ buvo perleistos už neįprastai maža kainą. Administratorė pateikė teismui UAB „Auditas ir konsultacijos” 2015 m. rugpjūčio 26 d. konsultacinę pažymą dėl preliminarios UAB „Antigravity payment systems“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės (t. 4, b. l. 228-232), iš kurios matyti, jog UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos 7,5 karto mažesne kaina nei buvo tikroji akcijų vertė, t. y. vietoje 260 900 Lt buvo sumokėta 34 528 Lt. Nors apeliantai nesutinka su administratorės pateiktais įrodymais, tačiau patys nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų priešingai, nors paneigti tyčinio bankroto prezumpciją yra jų pareiga (CPK 182 str. 4 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymo dalį, kuria buvo prašoma pripažinti, jog UAB „ERP“ turtas buvo perleistas mažesne kaina UAB „MOKIPAY EUROPE“ bei tai, kad UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos už mažesnę nei rinkos kaina UAB „Management Consult“, todėl administratorės atskirasis skundas yra tenkintinas.

75Dėl administratorės veiklos vertinimo

76Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012).

77Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismas nepagrįstai neįvertino administratorės veiklos vykdant BUAB „ERP“ bankroto bylą. Nurodė, kad administratorė pasyviai vykdė savo funkcijas ir būtent dėl jos kaltės šiuo metu nėra galimybės surasti bei išreikalauti visų BUAB „ERP“ dokumentų. Nors M. Z. dar 2013 m. sausio 3 d. turėjo perduoti visus įmonės dokumentus, administratorė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į antstolį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Su tokiais suinteresuotų asmenų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad toks ilgas administratorės delsimas kreiptis vykdomojo rašto yra pateisinamas tuo, jog būtent M. Z. sistemingai vilkino bendrovės turto bei dokumentų perdavimą, BUAB „ERP“ turtą bei dokumentus administratorei atidavė dalimis, pagrindiniai turto perdavimo etapai vyko: 2012-12-20, 2013-01-02, 2013-01-09, 2013-01-15, 2013-01-17, 2013-01-23, 2013-04-30, 2013-05-02, 2013-05-20. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 74-108). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog bankroto administratorė aktyviai atstovauja BUAB „ERP“ ir jos kreditorių interesams, gina juos teismuose, todėl abejoti jos kompetencija teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Suinteresuotų asmenų argumentai dėl administratorės pasyvumo yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismo atmestini.

78Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad būtent nuo administratorės asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Todėl pažymi, kad esant pagrįstų abejonių dėl administratoriaus tinkamumo eiti savo pareigas, dėl jo sąžiningumo atstovaujant visų kreditorių interesus, gali būti keliamas klausimas dėl administratoriaus nušalinimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Tačiau šis klausimas nėra šios apeliacijos dalykas, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

802016 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuotų asmenų O. R. ir G. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jame prašoma priteisti iš pareiškėjos po 600 Eur abiejų suinteresuotų asmenų naudai. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamuoju atveju suinteresuotų asmenų O. R. ir G. R. atskirasis skundas yra atmestas, netenkintinas ir jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

81Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, kuria BUAB „ERP“ bankrotą pripažino tyčiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismui tenkinus BUAB „ERP“ administratorės atskirąjį skundą, keistina skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis, papildomai nurodant, kad konstatuotos aplinkybės – UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“; UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „MOKIPAY EUROPE“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

82Kadangi suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

83Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

84Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, keičiant skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, joje papildomai nurodant, kad konstatuotos aplinkybės – UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“; UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „MOKIPAY EUROPE“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

85Šios nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žiniai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „ERP“... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino... 6. Dėl bankroto bylos iškėlimo inicijavimo (ne)savalaikiškumo. Bankroto byla... 7. 6 598 352,46 Lt. Tačiau teismas pažymėjo, kad bendrovė, nors ir buvo... 8. Dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bei buhalterinės apskaitos... 9. Dėl vadovui ir akcininkams perduotų bendrovės lėšų ir paskolų... 10. Dėl lėšų pervedimo UAB „Management Consult“ ir UAB „R Consulting“.... 11. Dėl bendrovės lėšų naudojimo tikslams, nesusijusiems su bendrovės veikla,... 12. Dėl paramos teikimo. Teismas atmetė administratorės argumentus, jog... 13. Dėl sąlyginio indėlio sutarčių. Administratorė nurodė, kad bendrovė ir... 14. Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitus juridinius asmenis. Administratorė... 15. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“.... 16. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Suinteresuotas asmuo M. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 18. 1. Bankroto administratorė daugiausia ginčija sandorius, sudarytus iki 2011... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „ERP“ bankrotą tyčiniu,... 20. 3. Teismas negalėjo pasisakyti dėl bendrovės ir UAB „Management consult“... 21. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė UAB „R Consulting“ be... 22. 5. Visi bendrovės administratorės nurodyti pirkiniai, kuriuos nupirko M. Z.,... 23. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Z. veiksmai privedė bendrovę prie... 24. Suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. atskirajame skunde prašo panaikinti... 25. 1. Nesutiktina su teismo išvada, kad bendrovės vadovas ir valdymo organai... 26. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal... 27. 3. Teismas turėtų kritiškai vertinti administratorės veiksmus, nes ji dėl... 28. 4. Nors pirmosios instancijos teismas ir nesutiko su administratorės... 29. 5. Teismas nenustatė visų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų... 30. 6. Teismas nepagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, tačiau... 31. BUAB „ERP“ bankroto administratorė UAB „Valnetas“ pateikė teismui... 32. 1. Bendrovės akcininkai įkūrė daug dukterinių įmonių (UAB... 33. 2. Mokėjimų ir atsiskaitymo sistemos bei jas administruojantys juridiniai... 34. 3. UAB „Management Consult“ įsigijo UAB „Antigravity payment systems“... 35. BUAB „ERP“ bankroto administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepime į... 36. 1. Administratorė nurodė, kad bendrovė jau 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo... 37. 2. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad administratorė siekia nuslėpti savo... 38. 3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BUAB „ERP“ vadovas M. Z. ir jos... 39. 4. M. Z., G. R. ir O. R. sąmoningai siekė išskaidyti BUAB „ERP“ veiklą,... 40. 5. Ieškovės vadovas ir akcininkai sistemingai nesilaikė juridinio asmens... 41. Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime prašo pareiškėjos BUAB „ERP“... 42. 1. Nepagrįstas ir įrodymais neparemtas administratorės argumentas, kad... 43. 2. Nesutiktina su administratorės argumentais, kad UAB „Antigravity payment... 44. Suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. atsiliepime į BUAB „ERP“ bankroto... 45. 1. Administratorės teiginiai, kad UAB „ERP“ veikla, susijusi su mokėjimų... 46. 2. Nesutiktina su administratorės teiginiais, kad UAB „Antigravity payment... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. BUAB „ERP“ administratorės atskirasis skundas tenkintinas.... 49. Suinteresuotų asmenų M. Z., O. R. ir G. R. atskirieji skundai atmestini.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 51. Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo... 52. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 53. Nagrinėjamoje byloje apeliantai kartu su atskiraisiais skundais pateikė... 54. Dėl įmonės tyčinio bankroto sąlygų... 55. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01)... 56. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 57. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratorės pareiškimą... 58. Dėl įmonės valdymo organų netinkamai vykdytų pareigų ... 59. Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 60. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų... 61. Tais atvejais, kai tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo bei... 62. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei BUAB... 63. M. Z., kaip UAB „ERP“ direktorius, turėjo pats ieškoti naujų... 64. Faktą, kad BUAB „ERP“ valdymo organai aplaidžiai vykdė savo tiesiogines... 65. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo... 66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo... 68. Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitas įmones ... 69. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant preziumuojama,... 70. CPK 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 71. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės... 72. G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš esmės,... 73. Tačiau bankroto administratorė atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada... 74. Be to, kad per kitas įmones buvo išskaidyta pelningiausia bendrovės veikla,... 75. Dėl administratorės veiklos vertinimo ... 76. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos... 77. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose nurodė,... 78. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad būtent nuo administratorės... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 80. 2016 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuotų... 81. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios... 82. Kadangi suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo... 83. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio... 84. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės palikti... 85. Šios nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl...