Byla 1-249-914/2017

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Agnesai Obrikienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam T. Z., gynėjui advokatui Muradui Bakanui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. V., A. V., J. V., jų atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, viduriniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3T. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, būtent: 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.45 val. Šiauliuose, ties ( - ) gatvės ( - ) namu, lengvąjį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 114 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y., važiuodamas ( - ) gatve atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo atbuline eiga greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo, nedavė kelio pėsčiajam važiuodamas atbulas, ir dėl to partrenkė per važiuojamąją kelio dalį ėjusią pėsčiąją E. V., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 14 d. 13.10 val. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje E. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

4Kaltinamasis T. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad rugpjūčio 10 dieną važiavo iš ( - ) miestelio į Šiaulius, stotelėje pamatė pažįstamą žmogų. Tai galėjo būti prie ( - ) gatvės, ties ( - ) sodų bendrija. Nenorėdamas sukelti problemų iš paskos važiuojantiems, jis šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo. Nutarė atbulas privažiuoti prie stotelės. Apsižiūrėjo, kad nebūtų automobilių, pariedėjo, pristabdė, praleido važiuojančius ir kai nieko nebuvo aplinkui pradėjo važiuoti. Tada pajuto smūgį. Išlipęs iš mašinos pamatė gulintį žmogų. Smūgis buvo dėl susidūrimo. Jis nematė žmogaus. Jis kliudė pėščiąją su bagažinės dangčiu. Dėl to kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, kiek turėjo sukaupęs, tiek davė, sutinka, kad yra atsakingas dėl padarytos žalos. Mano, kad pareikšto civilinio ieškinio suma yra didelė.

5Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

6Eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose, kuriuose buvo apžiūrėta eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ( - ) gatvėje, ties ( - ) g. sankryža, užfiksuota automobilio "Opel Vectra" padėtis po eismo įvykio, išmatuoti atstumai (1 t., 7-16, 17-26 b. l.).

7Iš alkotesterio parodymų matyti, kad T. Z. po eismo įvykio buvo blaivus (1 t., b. l. 30).

8Iš specialisto išvados matyti, kad E. V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, mirties priežastis - nuo galvos sužalojimų visumos (1 t., 73-77 b. l.).

9Iš specialisto išvados matyti, kad E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 79).

10Iš specialisto išvados matyti, kad negalima apskaičiuoti automobilio „Opel Vectra“ važiavimo greičio susidūrimo su pėsčiąja momentu; šioje eismo situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas T. Z., važiuodamas atbulas, nedavė kelio pėsčiajai E. V. bei ją kliudė ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., 86-88 b. l.).

11Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2016-08-10 buvusi oro temperatūra: 17,5 - 16,3 °C, meteorologinio matomumo nuotolis: 20 km, taip pat nurodytos kitos oro sąlygos (1 t., 90 b. l.).

12Iš nukentėjusiojo E. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad jis yra žuvusios E. V. vyras. Jie turi dvi dukras J. V. ir A. V.. Apie eismo įvykį jis nieko nežino, pats eismo įvykio nematė. Apie tai, kad žmona ligoninėje, sužinojo paskambinę į ligoninę vėlai vakare. Jo žmona dirbo Šiaulių mieste, UAB "T.". Rytą jis visada ją atveždavo į darbą, o vakare, jeigu jis negalėdavo parvežti, tai ji grįždavo miesto autobusu (1 t., 92, 93, 100-104 b. l.).

13Iš nukentėjusiosios A. V. duotų parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad ji yra eismo įvykio metu žuvusios E. V. dukra. Eismo įvykis įvyko 2016-08-10 vakare, mamai grįžtant iš darbo. Apie patį eismo įvykį žino tik tiek, kad mama buvo partrenkta automobiliui važiuojant atbuline eiga. Daugiau nieko nežino (1 t., 149, 150, 157, 158 b. l.).

14Iš nukentėjusiosios J. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad ji yra eismo įvykio įvykusio 2016-08-10 žuvusios E. V. dukra. Apie eismo įvykį nieko negali komentuoti, kadangi pati nematė (1 t., 160, 167, 168 b. l.).

15Iš liudytojo D. A. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad jis 2016-08-10 vyko iš Šiaulių miesto į namus. Išlipo autobusų stotelėje „( - )“ ( - ) gatvėje netoli dujų pilstymo stoties. Buvo apie 16.30 val., apsiniaukę, bet matomumas geras. Kartu su juo išlipo keletas žmonių. Jis stotelėje segėsi striukę ir matė, kaip per važiuojamąją dalį ėjo moteris. Automobilių, važiuojančių keliu nebuvo. Matė tik kitoje kelio pusėje automobilį, kuris lėtai važiavo atbuline eiga. Automobilis važiavo kelkraščiu, gal kiek važiavo ir važiuojamąja dalimi. Matė, kaip jis iš pradžių važiavo lėtai, o kai moteris buvo apytiksliai kelio viduryje, automobilio vairuotojas labai staigiai pradėjo važiuoti labai greitai. Moteris žiūrėjo, ar jai nėra kliūties iš kairės pusės ir, kai pamatė automobilį, moteris bandė išvengti susidūrimo, bet ji nespėjo. Kaip atbuline eiga, tai galėjo važiuoti apie 50-60 km/h greičiu. Girdėjosi variklio ūžesys ir jam pravažiavo tiesiai pro akis. Viduryje šalutinio kelio įvyko moters partrenkimas. Vairuotojas iš karto sustojęs bandė skambinti greitajai, bet jam iš susijaudinimo nepavyko, todėl greitąją iškvietė kiti žmonės (1 t., 173-175 b. l.).

16Iš parodymų patikrinimo vietoje akto matyti, kad liudytojas D. A. parodė tas vietas, apie kurias davė parodymus apklausos metu (1 t., 176-184 b. l.).

17Iš liudytojos S. K. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad ji 2016-08-10 apie 16.45 val. važiavo automobiliu "Crysler", kurį vairavo pati, važiavo iš Šiaulių į namus ( - ) gatve link ( - ). Kelio danga buvo sausa, matomumas geras, buvo dienos metas. Lietus nelijo, valytuvai nebuvo įjungti. Važiuodama pamatė, kaip priešingoje eismo juostoje važiuojantis automobilis staigiai sustojo kelkraštyje, pastovėjo iki 10 sekundžių ir pradėjo važiuoti atbulas. Suprato, kad automobilio vairuotojas pamatė kokį nors pažįstamą asmenį. Kad kas stabdytų automobilį, nematė. Vairuotojas, kaip atbulas, važiavo pakankamai dideliu greičiu, apytiksliai 5-10 km/h. Tuo pačiu metu, jai dešinėje pusėje buvusioje autobusų sustojimo stotelėje, ar buvo žmonių, ji nepastebėjo. Ji suprato, kad ką tik pravažiavo autobusas, nes žmonės jau buvo perėję kelią ir ėjo link sodų. Tuo pačiu metu ji pamatė moterį, kuri buvo ir ėjo šalutiniu keliu į sodus, ji buvo netoli važiuojamosios kelio dalies. Šalia tos moters, visai netoli buvo dar viena moteris. Automobilio vairuotojas važiavo atbulas tiesiai į tas moteris. Jis važiavo atbulas apie 10 metrų, gal daugiau ir pamatė, kaip automobilis sustojo, o moteris dingo. Paties kontakto, partrenkimo nematė. Eismo įvykis įvyko jai priekyje apie 50 metrų. Iki partrenkimo visą tą laiką automobilis važiavo atbulas. Ji pati pamačiusi įvykį iš karto sustojo kelkraštyje, pranešė apie eismo įvykį bendruoju pagalbos numeriu (1 t., 186-188 b. l.).

18Iš liudytojos J. L. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad ji gyvena Sodų bendrijoje "( - )". Apie eismo įvykį ( - ) gatvėje, ( - ) autobusų sustojime gali papasakoti tiek kiek matė. Šiuo metu datos tiksliai neprisimena, tai buvo 2016 m. rugpjūčio mėnesį, apie 17 val. Ji važiavo į Šiaulių miestą ir, atėjusi prie ( - ) gatvės, paėjo link ( - ) autobusų stotelės, bet iki jos visai nepriėjo, o sustojo prie medžio ir laukė autobuso. Ji stovėjo prie kelio ( - ) gatvės ir žiūrėjo į ( - ) pusę, nes iš ten turėjo atvažiuoti autobusas. Autobusų stotelėje buvo apie 4 žmones. Belaukiant autobuso, iš Šiaulių pusės atvažiavo autobusas ir sustojo sustojime nuo Šiaulių pusės. Matė, kad išlipo žmonių ir autobusas nuvažiavo link ( - ). Kai autobusas buvo jau nuvažiavęs toliau, buvo jau netoli kito sustojimo, išgirdo labai garsų duslų garsą. Pagalvojo, kad automobiliai susidūrė. Atsisukusi pamatė moterį, gulinčią ant žvyrkelio, ant įvažiavimo į sodus kelio. Nuo jos iki nutrenktos moters buvo apie 6 metrai. Pačio smūgio ji nematė. Moteris buvo pačiame žvyrkelio viduryje, apie 1 metrą nuo asfalto. Kaip moteris ėjo per kelią, ji nematė. Pagal jos nutrenkimą suprato, kad moteris jau buvo perėjusi gatvę, nes buvo nutrenkta ant žvyrkelio. Netoli moters, apytiksliai už 2 metrų, stovėjo automobilis ant važiuojamosios dalies. Automobilis stovėjo priekiu į Šiaulių pusę, automobilio galas buvo sugadintas. Automobilis važiavo nuo ( - ) pusės į Šiaulius. Ji negirdėjo stabdymo, stabdžių garso, nebuvo ir jokio signalo. Išgirdo tik smūgį. Jai atsisukus automobilis jau buvo sustojęs ir automobilio padėtis nebuvo keičiama. Kai tik atsisuko, iš automobilio išlipo vairuotojas, daugiau keleivių nebuvo. Vairuotojas pribėgo prie moters ir po to pradėjo kažkam skambinti. Suprato, kad greitajai. Iš karto sustojo keli automobiliai ir priėjo žmonių. Dar prieš išvažiuodama pamena, kad viena moteris iškvietė greitąją. Nukentėjusioji moteris, kaip suprato, ėjo paskutinė, nes visi išlipę iš autobuso jau buvo nuėję keliu link sodų, kur įvyko eismo įvykis (1 t., 190, 191 b. l.).

19Iš liudytojos Z. Č. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad T. Z. yra jos žentas. Apie žento padarytą eismo įvykį sužinojo tos dienos vakare. Tai sužinojo iš savo sugyventinio A. L.. Šiuo metu eismo įvykio datos nepamena, bet mano, kad buvo rugpjūčio mėnesį. A. L. papasakojo, kad jis buvo autobusų sustojime ir laukė autobuso į miestą. A. L. sakė, kad buvo ( - ) gatvės autobusų sustojime, sustojimo pavadinimo nepamena. A. L. turi sodą Sodų bendrijoje "( - )", tai yra jo tėvų sodas ir vasarą dažnai tame sode būna. Jis laukė autobuso ir žiūrėjo į grafiką, sakė, kad išgirdo kažkokį garsą ir atsisukęs pamatė jau bėgantį žentą T. Z.. Paties eismo įvykio sakė, kad nematė. Dar pasakė, kad jam T. Z. pasakęs, jog jį pamatė pravažiuodamas autobuso sustojimą ir norėjo pavežti, todėl važiavo atbulas ir įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio matė, kad Tomas labai pergyvena, todėl jo apie tai nieko neklausinėjo (2 t., 13 b. l.).

20Iš liudytojo A. L. duotų parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad jis nepamena kokią dieną įvyko eismo įvykis, datos pasakyti negali. Atrodo, kad buvo jau ruduo. Tėvų sodas yra sodų bendrijoje "( - )" ir ėjo iš sodo į autobusų sustojimą "( - )". Kiek pamena, galėjo būti apie 16 val., bet laiko nebeprisimena. Buvo šilta diena, bet buvo su plona striuke. Lygtai apsiniaukusi. Ėjo link autobusų sustojimo ir norėjo paskaityti autobusų važiavimo grafiką. Išgirdo už nugaros garsą ir atsisukęs link Šiaulių pusės, pamatė ant įvažiavimo į sodus, ant žvirkelio, beveik pačiame žvyruoto kelio viduryje gulinčią moterį, netoli jos sustojo automobilis, iš kurio išlipęs bėgo T. Z.. Priėjo prie jo ir jis pasakė, kad nesuprato, iš kur ta moteris atsirado. Sakė, kad praleido automobilius ir važiavo atbulas. Sakė, kad važiavo, nes norėjo jį paimti ir parvežti į namus. Nematė, kaip pravažiavo T. Z.. Labai negerai jaučiasi dar ir dabar, nes, jeigu būtų nebuvęs sustojime, gal nebūtų ir eismo įvykio. Dar prieš atvažiuojant autobusui į Šiaulius, buvo atvykęs autobusas iš Šiaulių link ( - ) (2 t., 15, 16 b. l.).

21Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad T. Z.teisė vairuoti kelių transporto priemones (B kategorija) suteikta 1998-01-13 (2 t., 58, 59 b. l.).

22Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 27 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. KET 114 punkte nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.

23Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. Z., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

24Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis T. Z. anksčiau nėra teistas, teisiamas pirmą kartą (2 t., 65 b. l.), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2014 m. (2 t., 74-80 b. l.), vysto individualią veiklą (2 t., 67-69 b. l.), vedęs, turi šeimą, augina mažametę dukrą (2 t., 163, 164 b. l.), turi finansinių įsipareigojimų bankui – paimtas kreditas (2 t., 151-160 b. l.), kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, be to, jis sumokėjo nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) dalį prašomos priteisti neturtinės sumos (1500 €) (2 t., 148 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins žalą.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

27Byloje keliamas klausimas dėl laiduotojo tinkamumo. Tinkamo laiduotojo kriterijai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: [...] pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigimą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015).

28Byloje yra laiduotojos R. Z. prašymas perduoti jos sutuoktinį kaltinamąjį T. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog R. Z. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra T. Z. sutuoktinė (2 t., 163 b. l.), gyvena kartu, augina bendrą vaiką (2 t., 164 b. l.), neteista (2 t., 178 b. l.), vieną kartą jai surašytas administracinis nurodymas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (2 t., 180 b. l.). Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi ryšiai, ji turi 18 metų vairavimo stažą (2 t., 162 b. l.), dirba Valstybės socialinio draudimo fondo valdyboje vyriausiąja specialiste, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Aplinkybė, kad R. Z. per 18 metų vairavimo stažą yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra vertinama kaip esminė, kuri rodytų, kad ji neverta teismo pasitikėjimo ir negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Be to, T. Z. nėra kaltinamas leistino greičio viršijimu. Byloje daugiau kitos neigiamai R. Z. charakterizuojančios medžiagos nėra. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad R. Z. yra tinkama laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl T. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-427/2011). Padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu: kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo itin neatidus ir važiuodamas atbuline eiga, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, važiavo nesaugiu greičio, neįsitikino, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje eina pėsčioji, savalaikiai nestabdė automobilio, partrenkė pėsčiąją, dėl ko ji žuvo, t. y. kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, teismų praktikoje nėra pakankamas pagrindas netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015). Be to, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas pataisyti nuteistąjį bei prevencinį pobūdį – apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atitinkamai siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į ankstesnius kaltinamojo baustumus, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam laikotarpiui (BK 68 str.).

30Nukentėjusieji E. V., J. V., A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo – 25000 eurų (atitinkamai kiekvienam po 8333,33 eurų) bei 5 % dydžių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš kaltinamojo (2 t., 130-134 b. l.). Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo žuvo artimas žmogus (atitinkamai sutuoktinė, motina), dėl to jie patyrė didžiulį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo E. V. sveikata, savijauta, patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, sutriko miegas, kamuoja nemiga, negali būti vienas namuose, nes kiekvienas daiktas primena sutuoktinę, geria raminamuosius vaistus, o nusikaltimu padarytos pasekmės neatstatomos. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino jiems bendrai 5000 eurų neturtinę žalą, taip pat dalį žalos (po 500 eurų) atlygino kaltinamasis, todėl ieškinio dydį mažina kaltinamojo atlyginta suma.

31Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

32Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

33Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 eurų neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

34Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiesiems yra padaryta neturtinė žala, neabejoja ir jų nurodytais motyvais dėl prarasto artimo žmogaus (motinos, sutuoktinio); vienai dukrai - 27 m., o kitai - 30 m., jos yra suaugusios ir savarankiškos, duomenų, kad dukros ar sutuoktinis buvo mirusiosios išlaikomi ir dėl to neteko maitintojo, byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, pėsčioji buvo partrenkta gatvėje, kurioje nebuvo pėsčiųjų perėjos, kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus važiuodama atbuline eiga, tačiau leistino greičio viršijimas nenustatytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atitinkamai neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

35Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, taip pat jau atlygintą sumą, gautą iš draudiko, taip pat iš kaltinamojo, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, reikalavimas dėl neturtinės žalos vertintinas kaip pagrįstas, tačiau neturtinės žalos dydžiai yra mažintini: E. V. iki 7000 eurų neturtinės žalos; A. V. - iki 6000 eurų neturtinės žalos, J. V. - iki 6000 eurų neturtinės žalos.

36Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ši reikalavimas nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Ieškovės remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.“ Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios vyko iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Be to, galutinis procesinis sprendimas pirmosios instancijos teisme nėra galutinis, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Atitinkamai ieškinio reikalavimas atmestinas.

37Teisme gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2821 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš nukentėjusiųjų: E. V., A. V., J. V. valstybės naudai priteistinos 286,95 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios su advokato pagalba, jo užmokesčiu (2 t., 139-141 b. l.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.), todėl priteistinos iš kaltinamojo.

38T. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str. 1 d.) (2 t., 54, 55 b. l.).

39Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) grąžintas saugoti (2 t., 63 b. l.), paliktinas teisėto savininko nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

40Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

Nutarė

41T. Z., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį R. Z., a. k. ( - ) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

42T. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

43Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. V., A. V., J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš T. Z. A. V. ir J. V. po 6000 eurų, E. V. 7000 eurų neturtinės žalos. Kitą ieškinio dalį atmesti.

44Priteisti iš T. Z. 286,95 eurų dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

45Kaltinamajam T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

46Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) palikti savininko neribotai nuosavybei.

47Išaiškinti T. Z., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

48Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 3. T. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 4. Kaltinamasis T. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad rugpjūčio 10 dieną... 5. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta... 6. Eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose, kuriuose buvo apžiūrėta eismo... 7. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad T. Z. po eismo įvykio buvo blaivus (1... 8. Iš specialisto išvados matyti, kad E. V. eismo įvykio metu padaryti... 9. Iš specialisto išvados matyti, kad E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1... 10. Iš specialisto išvados matyti, kad negalima apskaičiuoti automobilio „Opel... 11. Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2016-08-10 buvusi... 12. Iš nukentėjusiojo E. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad... 13. Iš nukentėjusiosios A. V. duotų parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad... 14. Iš nukentėjusiosios J. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti,... 15. Iš liudytojo D. A. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad jis... 16. Iš parodymų patikrinimo vietoje akto matyti, kad liudytojas D. A. parodė tas... 17. Iš liudytojos S. K. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad ji... 18. Iš liudytojos J. L. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad ji... 19. Iš liudytojos Z. Č. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, kad T.... 20. Iš liudytojo A. L. duotų parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad jis... 21. Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad T. Z.teisė vairuoti kelių... 22. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte... 23. Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma... 24. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis... 25. Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis T. Z. anksčiau nėra teistas,... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal BK 40... 27. Byloje keliamas klausimas dėl laiduotojo tinkamumo. Tinkamo laiduotojo... 28. Byloje yra laiduotojos R. Z. prašymas perduoti jos sutuoktinį kaltinamąjį... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 30. Nukentėjusieji E. V., J. V., A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 31. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 32. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų... 33. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl... 34. Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiesiems yra padaryta neturtinė žala,... 35. Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, taip pat jau... 36. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už... 37. Teisme gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių... 38. T. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 39. Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: automobilis... 40. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,... 41. T. Z., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 42. T. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam vienerius metus... 43. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. V., A. V., J. V. civilinį... 44. Priteisti iš T. Z. 286,95 eurų dydžio Valstybės garantuojamos teisinės... 45. Kaltinamajam T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 46. Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) palikti savininko... 47. Išaiškinti T. Z., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį... 48. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...