Byla 2-732-823/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2519-153/2016 pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja prašė panaikinti BUAB „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime pirmuoju (dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo) ir antruoju (dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo) darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.
  2. Nurodė, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant įstatymo nuostatų ir įmonės kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos. Įmonės kreditorių 2016 m. vasario 5 d. susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos 7 punkte nustatyta, kad, jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, apie jį kreditoriai turi būti informuojami tokia pačia tvarka kaip ir apie pagrindinį susirinkimą, t. y. likus ne mažiau kaip 7 darbo dienoms iki susirinkimo. Taigi, 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas anksčiausiai galėjo įvykti tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., tačiau administratorės iniciatyva jis buvo sušauktas 2016 m. rugpjūčio 12 d.
  3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Atsakovės įmonės kreditorių 2016 m. liepos 1 d. susirinkime buvo svarstomi klausimai dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Neužtekus balsų nutarimai minėtais klausimais nebuvo priimti, tačiau bankroto administratorė pakartotinio susirinkimo, kuris buvo numatytas 2016 m. liepos 12 d., apskritai neorganizavo ir nepravedė.
  4. Bankroto administratorės siųstame balsavimo raštu biuletenyje nurodyta kreditorei užpildytą balsavimo raštu biuletenį siųsti el. paštu ( - ). Įmonės bankroto procedūrose pareiškėją pagal įgaliojimą atstovaujantis advokatas pareiškėjos užpildytą balsavimo biuletenį jame nurodytu el. paštu išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 5 d. 8.11 val. bankroto administratorės nurodytu adresu, tačiau, bankroto administratorės teigimu, ji pareiškėjos atstovo siųsto balsavimo raštu biuletenio negavo ir todėl pareiškėjos balsavimo nevertino.
  5. Kreditoriai UAB „Dažai“ ir UAB „Kelio ženklai“ nesužinojo visų pasiūlymų dėl siūlomų nutarimų projektų, todėl neįvertino pareiškėjos ir VĮ Turto banko siūlytų nutarimo projektų.
  6. Dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu pareiškėja paaiškino, kad kreditorių susirinkime nutarta įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka kaip bendrą kompleksą už 155 000 Eur pradinę kainą. Nepardavus turto iš pirmų varžytynių, nutarta skelbti antrąsias ir turto pradinę pardavimo varžytynėse kainą mažinti 10 proc. Pareiškėjos vertinimu, neprotinga (aiškiai per didelė) turto kaina nustatyta tam, kad tik formaliai įvykdyti įstatymo reikalavimą dėl turto pardavimo varžytynėse, o varžytynėms neįvykus pardavinėti turtą kreditorių nustatyta tvarka.
  7. Dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pareiškėja paaiškino, kad bankroto administratorė, prašydama patvirtinti įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nurodė tik bendrą jų sumą (10 MMA), nenurodydama atskirų išlaidų rūšių ir jų dydžių bei nepagrįsdama jų poreikio įmonės administravimo procedūrų tinkamam atlikimui. Įmonės administratorei net nenurodžius, kokios administravimo išlaidos reikalingos administruojant įmonę, nepagrindus jų poreikio bei dydžio, negalima įvertinti, ar patvirtintos administravimo išlaidos yra protingos ir būtinos įmonės bankroto procedūroms atlikti.
  8. BUAB „Magesta“ bankroto administratorė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, taikyti pareiškėjos skundui ieškinio senatį.
  9. Nurodė, kad pareiškėja žinojo apie 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimą, nes balsavo raštu, tad tą pačią dieną galėjo sužinoti balsavimo rezultatus. Nesutikdama su kreditorių nutarimais pareiškėja galėjo paduoti skundą per 14 dienų. Pareiškėjos skundas paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti.
  10. Pareiškėjos nurodomi procedūriniai pažeidimai, net jei būtų nustatyti, yra formalūs ir neįtakojo priimtų nutarimų turinio, kadangi pakartotiniame kreditorių susirinkime už priimtus sprendimus balsaviusių kreditorių skaičiaus pakako ginčijamiems nutarimams priimti.
  11. Dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorė paaiškino, kad UAB „Magesta“ kreditoriai siekė patenkinti savo kreditorinius reikalavimus kuo didesne kaina parduodant bankrutuojančios įmonės turtą. Toks kreditorių siekis nelemia jokių UAB „Magesta“ ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėjos pasiūlymai buvo įtraukti į UAB „Magesta“ balsavimo biuletenius, tačiau dauguma kreditorių balsavo už administratorės pasiūlytus projektus, o ne už pareiškėjos pasiūlymus.
  12. Dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorė paaiškino, kad administravimo išlaidų teisinis reglamentavimas nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitė. UAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo sprendimu įteisintas pritarimas administratorės siūlymui patvirtinti dvigubai mažesnę, nei Vyriausybės nustatytas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis, administravimo išlaidų sąmatą. Šis nutarimas nepažeidė kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
  13. Kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašė išspręsti skundą teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, balsuodamas raštu, minėtame susirinkime pritarė administratorės pasiūlymui dėl nekilnojamo turto pardavimo kainų, o dėl administravimo išlaidų siūlė priimti alternatyvų pasiūlymą – patvirtinti bendrą 6 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, į kurią įeina 4 000 Eur plius PVM administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur plius PVM kitos administravimo išlaidos.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. S. skundą.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja apie šaukiamus 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimus sužinojo iš bankroto administratorės 2016 m. liepos 27 d. pranešimo, kurį pareiškėjos atstovai gavo 2016 m. liepos 29 d., todėl priimtus nutarimus galėjo apskųsti iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjos skundas gautas teisme 2016 m. rugsėjo 5 d., taigi praleidus 14 dienų terminą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šis terminas yra praleistas nežymiai, taip pat į tai, kad nagrinėjamas klausimas susijęs su kreditorių interesais bankroto byloje, teismas terminą skundui paduoti atnaujino ir skundą išnagrinėjo iš esmės.
  3. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir balsavimo susirinkime pažeidimų.
  4. Teismas nustatė, kad apie pakartotinio kreditorių susirinkimo datą bendrovės kreditoriai sužinojo 2016 m. liepos 27 d., taip pat kreditoriai žinojo apie pasiūlymus, kurie teikiami balsavimui, duomenys apie kreditorių pateiktus pasiūlymus, taip pat ir pareiškėjos pasiūlymą, buvo išsiųsti kreditoriams iš anksto. Teismo vertinimu, dėl ribojimo pakartotiniame susirinkime priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis) ir kreditorių nuomonės dėl kiekvieno nutarimo įskaitymo į pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), kreditorių informavimas tuo pačiu pranešimu dėl galimo pakartotinio kreditorių susirinkimo datos nelaikytinas ĮBĮ nuostatų pažeidimu ir leidžia atidiems ir rūpestingiems kreditoriams dalyvauti pakartotiniame kreditorių susirinkime bei ginti savo teises (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  5. Teismas sprendė, kad bylos duomenys nepaneigia bankroto administratorės ir liudytojo S. V. paaiškinimų, kad iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkimų pradžios pareiškėja nepateikė balsavimo rezultatų bankroto administratorei. Todėl teismas sutiko su bankroto administratorės argumentu, kad pareiškėjos balsavimo biuletenio nebuvo pagrindo vertinti, nes jis buvo atsiųstas po įvykusio kreditorių balsavimo.
  6. Teismas taip pat sutiko su bankroto administratorės argumentu, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos kreditorinio reikalavimo sumą, kuri sudaro tik 7,505 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, akivaizdu, kad su pareiškėjos balsais 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkime kreditorių sprendimai darbotvarkės klausimais nebūtų buvę priimti, o 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio susirinkimo ginčijamais sprendimais konsoliduota kreditorių daugumos valia negalėjo būti pakeista.
  7. Teismo vertinimu, tai, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ne per 15 dienų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad vėlesne data sušauktų 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkimų nutarimai yra neteisėti. Bylos duomenimis 2016 m. liepos 1 d. antrajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 82,985 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl, priešingai nei tvirtina pareiškėja, 2016 m. liepos 1 d. susirinkime pakako kreditorių balsų nutarimams priimti. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad bankroto administratorė privalėjo sukviesti pakartotinį kreditorių susirinkimą taip, kaip numato ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis.
  8. Teismas sprendė, kad kreditoriai UAB „Dažai“ ir UAB „Kelio ženklai“, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro tik 0,53 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, turėjo ir galėjo sužinoti apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir apie naujai siūlomus nutarimų projektus. 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma 166 997,92 Eur, t. y. 100 procentų nuo kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų pagal registracijos sąrašą. Iš dalyvavusių susirinkime kreditorių – 100 procentų kreditorių balsavo už Nekilnojamo ir įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymą ir pardavimo kainų tvirtinimą; už administravimo sąmatos patvirtinimą balsavo 87,616 procentai, prieš buvo 12,429 procentų. Todėl kreditoriai UAB „Dažai“ ir UAB „Kelio ženklai“, atsižvelgiant į jų turimą balsų skaičių, negalėjo pakeisti kreditorių 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkime priimtų nutarimų. Be to, šie kreditoriai neginčijo 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų.
  9. Teismas nustatė, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu „Nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymas ir pardavimo kainų tvirtinimas“ buvo pritarta įmonės bankroto administratorės pasiūlytam nutarimo projektui įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka kaip bendrą kompleksą už 155 000 Eur pradinę kainą. Nepardavus turto iš pirmų varžytynių nutarta skelbti antrąsias varžytynes ir turto pradinę pardavimo varžytynėse kainą mažinti 10 procentų. Pareiškėjos pasiūlymai dėl turto pardavimo ir administravimo išlaidų sąmatos dydžio patvirtinimo buvo įtraukti į balsavimo biuletenius.
  10. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nustatyta UAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkime turto kaina (tvarka) būtų ekonomiškai nenaudinga bankrutavusiai įmonei bei kreditoriams. Teismo vertinimu, ekonominis nutarimų tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos. Pareiškėja savo teiginių dėl netinkamos turto pardavimo tvarkos nepagrindė jokiais įrodymais, o pareiškėjos teiginys dėl galimumo bankroto administratorei ateityje nustatyti neteisingą turto kainą, jeigu turtas nebūtų parduotas už kainą, kurią nustatė ginčijamu nutarimu 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimas, yra tik prielaida, kuri neturi teisinės reikšmės, sprendžiant nutarimų teisėtumo klausimą.
  11. Teismas nurodė, kad UAB „Magesta“ yra vidutinė įmonė, neturinti įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, todėl jos Vyriausybės nustatytas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis išreikštas 55 minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas susideda iš 17 MMA minimalaus atlyginimo ir rekomenduojamų papildomų administratoriui mokamų piniginių lėšų, kurių dydis skaičiuojamas nuo visų per bankrotą gautų įplaukų sumos, didinamas priemokomis už dalyvavimą bylose ir sėkmingą turto pardavimą/skolų išieškojimą. Rekomenduojamų skirti administratoriaus atlyginimą sudarančių UAB „Magesta“ papildomų piniginių lėšų dydis šiandien nėra tiksliai žinomas, tačiau pagal parduodamo turto kiekį bankroto administratorės paskaičiavimu jis tikrai viršys 10 MMA/3 800 Eur. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad UAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkime patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas yra teisingas ir atitinka bankroto administratorės pateiktas ataskaitas apie atliktą bankroto procese darbą, bankrutavusios įmonės dydį, patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą ir pagal realią situaciją pačios administratorės atliktus skaičiavimus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Pareiškėja V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti BUAB „Magesta“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido ĮBĮ nustatytą 14 dienų terminą skundui dėl ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pateikti. Pagal galiojančią administratorės ir kreditorių bendradarbiavimo praktiką, administratorė kiekvieną kartą persiunčia kreditorių susirinkimo protokolus visiems kreditoriams elektroniniu paštu, todėl toks kreditorių informavimo būdas negali būti ignoruojamas. Tik gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame išsamiai fiksuota susirinkimo eiga, balsavimo rezultatai, svarstyti bei priimti nutarimai, kreditorių argumentai bei alternatyvūs siūlymai, kreditorius, kuris pasinaudojo įstatymo suteikta teise susirinkime balsuoti raštu, turi galimybę objektyviai ir išsamiai įvertinti, ar nėra pažeistos jo teisės. Pareiškėja, kaip ir kiti raštu balsavę kreditoriai, apie ginčijamus nutarimus galėjo sužinoti bei sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 19 d., todėl pateikdama skundą ĮBĮ nustatyto termino apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą nepraleido.
    2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinis susirinkimas sušauktas nepažeidžiant kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos 6 punkto nuostatų. Pati bankroto administratorė neginčijo, jog šios tvarkos nesilaikė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apie pakartotinio susirinkimo datą kreditoriai turėjo sužinoti iš 2016 m. liepos 27 d. administratorės pranešimo apie 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimą. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad raštu balsavę ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkime nedalyvavę kreditoriai apie neįvykusį susirinkimą objektyviai galėjo sužinoti bei sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 19 d., kai iš administratorės gavo abiejų susirinkimų protokolus. Kreditorių susirinkime patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka yra įmonės kreditorių daugumos valią atspindintis dokumentas, kurį priimant kreditoriai nustato konkrečią tvarką, kurios laikantis bus šaukiami ir vyks bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimai. Taigi kreditoriai įgyja tam tikrus teisėtus lūkesčius, jog minėtos tvarkos bus laikomasi ir jų elgesys, sužinant ir dalyvaujant įmonės kreditorių susirinkimuose, turi būti vertinamas būtent šios tvarkos rėmuose.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2016 m. liepos 1 d. susirinkime dalyvavus kreditoriams, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 82,985 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, pakako kreditorių balsų nutarimams priimti ir bankroto administratorė neprivalėjo sukviesti pakartotinio susirinkimo, kaip tai numato ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi tos pozicijos, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas ir tuomet, kai pirmojo susirinkimo metu nepakanka bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, balsų daugumos patvirtinti arba atmesti pateiktą pasiūlymą. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas taip, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas būtų šaukiamas išimtinai tik tuo atveju, kai ankstesniame susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau nei 50 proc. nuo visų kreditorių reikalavimų sumos, sudarytų sąlygas kilti situacijai, kai svarbūs įmonės bankroto procedūrai klausimai kreditorių apskritai negalėtų būti priimti.
    4. 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimui buvo pateikti kitokie administratorės siūlomi nutarimų projektai, negu siūlyti 2016 m. liepos 1 d. susirinkimui, kurio pakartotinis susirinkimas dėl administratorės aplaidumo neįvyko. Administratorė, teikdama kreditoriams svarstyti šiuos klausimus 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkime balsavimo biuleteniuose įtraukė tik savo siūlomus nutarimų projektus, ignoruodama 2016 m. liepos 1 d. susirinkimui minėtais klausimais pateiktus pareiškėjos ir kitų kreditorių nutarimų projektus, kurie turėjo būti kreditorių apsvarstyti 2016 m. liepos 12 d. pakartotiniame susirinkime, kurio administratorė dėl nesuprantamų priežasčių, pažeisdama įstatymą nešaukė ir nepravedė.
    5. Pareiškėjos ir VĮ „Turto bankas“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. administratorės iniciatyva sušauktame susirinkime svarstytais klausimais siūlyti nutarimų projektai į balsavimo raštu biuletenį buvo įtraukti atitinkamai tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėjai ir kreditoriui to pareikalavus. Todėl įmonės kreditoriai neturėjo galimybės tinkamai su jais susipažinti. Tokie administratorės veiksmai yra ne tik neteisėti, bet ir vertintini kaip akivaizdžiai nesąžiningi bei nukreipti eliminuoti alternatyvius nutarimų projektus ar bent jau maksimaliai sumažinti kreditorių galimybes su jais tinkamai susipažinti, juos įvertinti, už juos balsuoti. Tokie šiurkštūs kreditorių teisių pažeidimai neabejotinai sąlygojo kreditorių valios trūkumus priimant ginčijamus nutarimus. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nutarimai pakartotiniame susirinkime, turėjusiame vykti po neįvykusio 2016 m. liepos 1 d. susirinkimo, nebūtų buvę priimti.
    6. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pagrįstumo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais, įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui.
    7. Administratorė, prašydama patvirtinti įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nurodė tik bendrą jų sumą (10 MMA), nenurodydama atskirų išlaidų rūšių ir jų dydžių bei nepagrįsdama jų poreikio įmonės administravimo procedūrų tinkamam atlikimui. Nesant pateiktos numatomų administravimo išlaidų detalizacijos, kreditoriai neturi galimybės įvertinti, kokios išlaidos yra planuojamos patirti, įvertinti, kiek jos reikalingos, bei atitinkamai inicijuoti ir priimti sprendimus, kurie galėtų turėti įtakos administravimo išlaidų dydžiui. Administratorė kreditorių susirinkimui pateiktoje savo 2016 m. vasario 5 d. veiklos ataskaitoje, pateikdama informaciją apie iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas administravimo išlaidas, prie įmonės administravimo išlaidų priskyrė išlaidas už savo kvalifikacijos kėlimo seminarų apmokėjimą, darbo vietos nuomą, kurios nėra susijusios su tinkamu bankroto procedūrų vykdymu ir joms atlikti nėra būtinos. Tokias išlaidas administratorė turi dengti savo, o ne įmonės, lėšomis.
  2. Suinteresuoto asmens BUAB „Magesta“ atstovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Antrajame kreditorių susirinkime dalyvavusiems kreditoriams, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 82,985 procentus visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, nepriėmus sprendimų antruoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais, administratorius negalėjo sušaukti pakartotinio kreditorių susirinkimo, nes tokiu atveju pažeistų aktyviai bankroto procese dalyvaujančių kreditorių teises, eliminuojant daugiau kaip pusę teismo patvirtintų reikalavimų sumos turinčių aktyvių kreditorių valios dėl bankroto procese kreditoriams priskirtos kompetencijos apimtyje būtinų sprendimų priėmimo konsolidavimo galimybę.
    2. Pagal ĮBĮ nuostatas prioritetas, formuojant kreditorių valią, teikiamas visų teismo patvirtintų kreditorių valios konsolidavimui ir įforminimui ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir tik užfiksavus kreditorių daugumos pasyvumo faktą kreditorių valios konsolidavimui ir įforminimui leistina ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad administratorė kreditorių valios konsolidavimo dėl turto pardavimo pradinių pardavimo varžytynėse kainų nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procesą organizavo naujo kreditorių susirinkimo sušaukimo forma, kreditorių interesų nepažeidė.
    3. Byloje apskritai nekeliamas klausimas, kaip ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu pažeidžia materialiąsias kreditorių teises. Administratorei įvykdžius ginčijamą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, varžytynėse pardavinėtas atsakovės turtas nebuvo parduotas dėl nė vieno varžytynių dalyvių nedalyvavimo varžytynėse, todėl jos paskelbtos neįvykusiomis. Administratorė yra priėmusi sprendimą šių metų vasario mėnesį šaukti naują susirinkimą dėl dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto tvarkos ir kainų nustatymo ir operatyviai tęsti atsakovės turto pardavimo procedūrą, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi.
    4. Teismas teisingai patvirtino, kad vien pagal formulę A=Amin+Pį+Pb+Pt apskaičiuotas administratoriaus atlyginimas bus didesnis, nei kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 27 MMA. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia teismų praktika, suformuota pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 d. redakciją, galiojusią iki 2016 m. gegužės 1 d. Dabartinė ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcija nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o ne į bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus.
  3. Kreditorė kredito unija „Centro taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą kreditorė grindžia šiais argumentais:
    1. Bylos dokumentai patvirtina, kad bankroto administratorė, šaukdama 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimą, nesilaikė įmonės kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, t. y. neįvykus 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimui, neinformavo apie neįvykusį susirinkimą kreditorių ir pakartotinį susirinkimą sušaukė nesilaikydama tvarkoje nustatytų terminų.
    2. Kreditorė sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad, neįvykus 2016 m. liepos 1 d. susirinkimui, administratorė privalėjo šaukti pakartotinį susirinkimą, o to nepadariusi, pažeidė ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį, imperatyviai nustatančią, jog tuo atveju, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Aiškindamas šią nuostatą, teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Nors 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimui teikti svarstyti tie patys klausimai, kaip ir 2016 m. liepos 1 d. susirinkimui, tačiau administratorė pakeitė savo teiktų nutarimų projektus, o kitų kreditorių siūlytų projektų apskritai neįtraukė į pradinį balsavimo biuletenį.
    3. Pakartotinio susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo nustatytos akivaizdžiai nepagrįstos ir realios įmonės turimo nekilnojamojo turto vertės neatitinkančios kainos. Bankroto administratorė šios turto pardavimo varžytynėse kainos nepagrindė, neužsakė turto vertinimo, nemotyvuotai nesivadovavo pareiškėjos pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacine pažyma, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registre nurodytomis turto vertėmis. Aplinkybę, jog ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina visiškai neatitiko turto vertės, patvirtina ir tai, kad abiejose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Todėl galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama ne kuo greičiau realizuoti įmonės turtą, bet formaliai įgyvendinti įstatymo įpareigojimą bandyti nekilnojamąjį turtą parduoti iš dviejų varžytynių, sudarant sąlygas vėliau turtą pardavinėti laisva tvarka.
    4. Kreditorė taip pat sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmata tvirtinama pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus, bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais, o įrodinėjimo našta tenka administratoriui. Ta aplinkybė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. keitėsi teisinis reguliavimas, nereiškia, kad administratorius neturi pagrįsti ir nurodyti planuojamų administravimo išlaidų bei jų rūšių. Vyriausybės nutarimu patvirtinti bendri rekomendaciniai dydžiai vertintini tik kaip vienas iš orientyrų, sprendžiant dėl konkrečios nagrinėjamu atveju reikalingos administravimo išlaidų sąmatos. Administratorė į savo administravimo išlaidas įtraukė ir savo veiklos kaštus (mokymus, patalpų nuomą), kuriuos administratorė gali dengti tik savo uždirbtomis lėšomis, o ne administruojamos įmonės pinigais.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė kreditorės skundą dėl BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl termino skundui paduoti
  1. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Pagal IBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo nutarimo priėmimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad pareiškėja skundą teismui pateikė praleidusi IBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą terminą, tačiau šį terminą atnaujino ir skundą išnagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja apeliantės argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino praleidimo nepagrįstumu, kadangi šių argumentų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, o ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas buvo išnagrinėtas iš esmės, apeliantės teisių nepažeidžia.
Dėl procedūrinių pažeidimų
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  2. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl procedūrinių pažeidimų naikintini tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010).
  3. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šalių paaiškinimai byloje ir pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. vasario 5 d. pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 6 punktas nustatė, jog tuo atveju, jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, apie jį kreditoriai turi būti informuoti tokia pačia tvarka, kaip ir apie pagrindinį susirinkimą, tai yra ne mažiau kaip likus 7 darbo dienoms iki šio susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad šia tvarkos nuostata BUAB „Magesta“ išreiškė savo valią, jog pakartotinis kreditorių susirinkimas būtų šaukiamas ne anksčiau kaip po 7 darbo dienų po pagrindinio susirinkimo ir kad kreditoriai būtų apie tai informuojami tokia pačia tvarka, kaip ir apie pagrindinį susirinkimą.
  4. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog bankroto administratorė 2016 m. liepos 27 d. raštu pranešė kreditoriams, kad šaukiamas BUAB „Magesta“ trečiasis kreditorių susirinkimas, kuris įvyks 2016 m. rugpjūčio 5 dieną, 9:30 val., siūloma darbotvarkė: 1) nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymas ir pardavimo kainų tvirtinimas; 2) administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415. Taip pat pranešime buvo nurodyta, jog ši darbotvarkė galioja ir pakartotiniame bankrutuojančios UAB „Magesta“ kreditorių susirinkime, kuris, neįvykus pirmajam, vyks 2016 m. rugpjūčio 12 d., 9:30 val. (t. I, b.l. 65).
  5. Teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad šaukiant pakartotinį UAB „Magesta“ kreditorių susirinkimą anksčiau nei po 7 darbo dienų nuo pagrindinio susirinkimo BUAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 6 punktas buvo pažeistas, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šis pažeidimas yra formalus ir nepakankamas ginčijamiems nutarimams panaikinti.
  6. Kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti, kad visi kreditoriai būtų laiku informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir turėtų galimybę jam pasiruošti. Šiuo atveju bankroto administratorė dar 2016 m. liepos 27 d. raštu pranešė visiems kreditoriams apie numatomą pakartotinio kreditorių susirinkimo, kuris vyks po 16 kalendorinių dienų, datą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek pareiškėja, tiek kiti kreditoriai, žinodami apie numatomą pakartotinį kreditorių susirinkimą, turėjo galimybę pasidomėti 2016 m. rugpjūčio 5 d. turėjusio vykti susirinkimo rezultatais. Bylos duomenys patvirtina, kad nustatytas formalus pažeidimas realiai neapribojo kreditorių teisių balsuoti pakartotiniame susirinkime, kadangi pakartotiniame susirinkime dalyvavo net 14 kreditorių, kurių kreditorinių reikalavimų suma 166 997,92 Eur.
  7. Apeliantė taip pat nurodo, kad bankroto administratorė po 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nepagrįstai nesušaukė pakartotinio kreditorių susirinkimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo, kuris sušauktas po 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo, nutarimai, todėl apeliantės argumentai, susiję su anksčiau vykusiais kreditorių susirinkimais, nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien ta aplinkybė, jog po 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nebuvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad vėlesne data sušaukti 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. susirinkimai ir juose priimti nutarimai yra neteisėti. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriami priimti nutarimai yra ginčijami, buvo sušauktas neįvykus 2016 m. rugpjūčio 5 d. susirikimui, nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
  8. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija, kad kreditorių UAB „Dažai“ ir UAB „Kelio ženklai“ bei pačios pareiškėjos turimi balsai nėra pakankami tam, kad galėtų įtakoti ginčijamų nutarimų priėmimo rezultatą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos įrodinėjamus BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos pažeidimus pripažino nepakankamais ginčijamiems nutarimams panaikinti.
Dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu
  1. Apeliantės vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta neprotingai didelė turto pardavimo kaina, galimai siekiant tik formaliai imituoti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą. Apeliantės teigimu, šią aplinkybę patvirtina tai, kad paskelbtos turto varžytynės neįvyko, nedalyvavus nei vienam dalyviui.
  2. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Teismo, atliekančio įstatymais nustatyto pobūdžio bankroto proceso kontrolę vaidmuo ginčuose dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų dėl turto realizavimo ar nuomos iš esmės nėra nukreiptas į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominio pagrįstumo ir naudingumo vertinimą, nes būtent įmonės kreditoriai yra suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir į šį tikslą nukreiptų sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012). Panaikinti kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) priimtą nutarimą būtų reikalinga tik tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai, būtų aiškiai neprotingas ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais ar būtų nesąžiningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-302/2016).
  3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siūlė iš varžytynių parduodamas patalpas įvertinti 79 600 Eur pradine kaina, atsižvelgiant į 2015 m. kovo 13 d. antstolio patvarkymą, priimtą pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacinę pažymą. Šis pareiškėjos pasiūlymas 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo įtrauktas į 2016 m. rugpjūčio 5 d. balsavimo biuletenius, kuriuose numatyta, kad jie galios ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvyksiančiame pakartotiniame kreditorių susirinkime (t. I, b.l. 12-20; 25-31). Pakartotiniame kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai žinojo pareiškėjos siūlymus, tačiau balsavo prieš juos (t. I, b.l. 32).
  4. Aplinkybė, kad kreditoriai UAB „Kelio ženklai“ ir UAB „Dažai“ pateikė užpildytus 2016 m. liepos 28 d. administratorės pateiktus balsavimo biuletenius, į kuriuos dar nebuvo įtraukti pareiškėjos pasiūlymai, nereiškia, jog jie nebuvo informuoti apie alternatyvius pasiūlymus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad naujas balsavimo biuletenio variantas buvo siunčiamas visiems kreditoriams. Be to, minėti kreditoriai pritarė bankroto administratorės siūlymams ir susirinkimo metu priimtų nutarimų neginčijo.
  5. Pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. rugpjūčio 12 d., protokole nurodyta, kad raštu savo nuomonę pareiškė kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 166 997,92 Eur, tai yra 100 procentų nuo kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių kreditorinių reikalavimų (t. I, b.l. 34-58). Minėtame susirinkime vienbalsiai pritarta nutarimui nekilnojamąjį turtą parduoti komplekse iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, patvirtinant pirmosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą 155 000 Eur, antrose varžytynėse pardavinėti turtą, mažinant pirmose varžytynėse patvirtintą pradinę pardavimo kainą 10 procentų. Taigi, kreditorių daugumai aiškiai išreiškė savo valią dėl turto pradinės kainos. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, byloje nėra. Pareiškėjos nurodoma UAB „Cento kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažyma apie parduodamo turto vertę yra tik konsultacinė, pateikta antstoliui vykdomojoje byloje. Todėl ji nėra privaloma nei bankroto administratorei, nei kitiems kreditoriams, sprendžiant apie turto vertę.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už kuo didesnę kainą, net jei ši kaina gerokai didesnė, nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-141/2012).
  7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neįvykus varžytynėms dėl parduodamo turto būdo ir jo galutinės kainos turės spręsti kreditorių susirinkimas, kurio priimtą šiuo klausimu nutarimą su juo nesutinkantys kreditoriai galės ginčyti teismui įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai apeliantės prielaida, jog ginčijamu nutarimu yra siekiama formaliai įgyvendinti įstatymo įpareigojimą bandyti nekilnojamąjį turtą parduoti iš dviejų varžytynių, sudarant sąlygas vėliau turtą pardavinėti laisva tvarka, nėra pakankama ginčijamam nutarimui panaikinti, kadangi kreditorių teises galimai galėtų pažeisti ne ginčijamas nutarimas, o vėlesnis kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, kuris nėra ginčo šioje byloje objektas.
Dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu
  1. Pakartotiniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2016 m. rugpjūčio 12 d., buvo pritarta bankroto administratorės pasiūlymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, patvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR 27 MMA administravimo išlaidų sąmatą, į šią sumą įskaitant mokesčius, iš jos administratoriaus atlyginimas 17 MMA plius priemokos už gautas įplaukas bankroto metu, apskaičiuotos pagal formulę A=Amin+Pį+Pb+Pt. Prieš balsavo 12,429 procentų (20 758,69 Eur) nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažino, kad ši bankroto administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta ir atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl šio nutarimo panaikinimo.
  2. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
  3. ĮBĮ 2015 m. spalio 15 d. pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo 9 straipsnis dėl ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimo įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. (ĮBĮ 2015 m. spalio 15 d. pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Remiantis minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (jos keitimas) yra bankroto procedūra, kurios pradžia sietina su šio klausimo svarstymu kreditorių susirinkime (supaprastinto bankroto atvejais – klausimo svarstymu teisme (ĮBĮ 131 straipsnio 4 dalis)), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo taikytina ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.
  4. Kadangi pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas teismo nutartis, priimta išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo, yra galutinė ir neskundžiama, atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, turėjo būti atsisakyta priimti. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl jos nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 5 dalis, 2 dalies 3 punktas).
  5. Nutraukus apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su 2016 m. rugpjūčio 12 d. BUAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo nutarimu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, šios nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teismo nevertinamas ir teismas nepasisako dėl su šia nutarties dalimi susijusių apeliantės argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovės BUAB „Magesta“ bankroto administratorė prašo priteisti iš pareiškėjos 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Bankroto administratorė pateikė teismui šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų dydį už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą, taip pat į bylos nagrinėjamos sudėtingumą, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš apeliantės atsakovei 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

6Apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirikime priimto nutarimo patvirtinti BUAB „Magesta“ administravimo išlaidų sąmatą, nutraukti.

7Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Priteisti iš pareiškėjos V. S. atsakovei BUAB „Magesta“ 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai