Byla 2A-440-117/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4057-640/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams R. B., K. V. Bajorinienei dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. V. B., išvadas byloje teikiančios institucijos biudžetinė įstaiga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, centrinis bankas Lietuvos bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB DNB bankas (toliau ir – Bankas) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir K. V. B. 225 010,45 Eur palūkanų, 7 762,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007 m. liepos 5 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį (toliau – Skolinimo sutartis) atsakovui R. B. buvo suteiktas kreditas ieškovo platinamoms su akcijomis susietoms obligacijoms (SASO) įsigyti. Atsakovas įsigijo emisijos obligacijas, o nustatytu terminu kreditą grąžino, tačiau nesumokėjo 225 010,45 Eur palūkanų. Nuo laiku nesumokėtos palūkanų sumos atsakovui priskaičiuota Skolinimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigių, iš viso 7 762,86 Eur. Skolinimo sutartis buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimo tikslais, todėl atsakovo sutuoktinė K. V. B. atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties.

6Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė priteisti iš AB DNB banko 803 977,78 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir šias sumas įskaityti į AB DNB banko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos banko profesinei civilinei atsakomybei atsirasti. Banko neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad nesurinkęs informacijos apie atsakovo investavimo tikslus, patirtį, supratimą, Bankas negalėjo užtikrinti investicijos tinkamumo investuotojui, taip pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Be to, Bankas netinkamai vykdė pareigą atskleisti informaciją iki sandorio sudarymo (FPRĮ 22 str. 3 d.). Be to, Bankas veikė neatskleisto interesų konflikto sąlygomis. Banko kaltė pasireiškė tuo, kad jis pažeisdamas profesinius standartus elgėsi nerūpestingai, nes nerinko informacijos apie klientą ir neužtikrino investicijos tinkamumo, suteikė klaidingą informaciją atsakovui, be to, veikė neatskleisto interesų konflikto sąlygomis, todėl elgėsi nesąžiningai, o tai pagal kaltės intensyvumo laipsnį toks banko abejingumas klientui prilygsta netiesioginei tyčiai sukeliant atsakovui žalos. Be to, Banko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Atsakovui Banko padarytą žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai – dėl Banko kaltės atsiradusios atsakovo turtinę padėtį bloginančios prievolės sumokėti palūkanas ir delspinigius pagal Skolinimo sutartį. Priežastinio ryšio egzistavimą patvirtina tai, kad jei Bankas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų, atsakovas nebūtų sudaręs tokio sau nenaudingo sandorio ir nebūtų patyręs nurodyto dydžio žalos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino visiškai, atsakovo R. B. priešieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. nesumokėjo palūkanų ir delspinigių pagal Skolinimo sutartį. Atsakovė K. V. B. sudarė hipotekos sandorį prievolėms pagal Skolinimo sutartį užtikrinti, taip pat sudarė įkeisto nekilnojamojo turto draudimo sandorius Banko naudai, dalyvavo pristatyme dėl obligacijų įsigijimo, todėl teismas sprendė, kad atsakovė žinojo apie atsakovo sudaromą Skolinimo sutartį ir davė jam sutikimą. Tokiu būdu, pasak teismo, Skolinimo sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir atsakovė turi atsakyti Bankui kartu su atsakovu solidariai (CK 6.6 str., 3.109 str.). Atsakovai neginčijo prašomų priteisti palūkanų bei delspinigių dydžio, todėl teismas Banko reikalavimus patenkino visiškai.

10Atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė ieškovo prašymu taikydamas ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Obligacijų išpirkimo dieną – 2010 m. liepos 7 d. atsakovui jau turėjo būti žinoma apie atsiradusią jo prievolę sumokėti Bankui pagal Skolinimo sutartį palūkanas bei delspinigius, todėl teismas šią datą laikė ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi priešieškinis dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas 2014 m. liepos 16 d., teismas konstatavo, kad atsakovas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pasak teismo, tai, jog atsakovas buvo pareiškęs ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio senatis nutrūko, nes atsakovo priešieškinio reikalavimas nėra tapatus atsakovo pradiniam ieškinio reikalavimui nagrinėjamojoje byloje. Atsakovo prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą teismas atmetė konstatavęs, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių.

11Teismas nurodė, kad ieškovo kaip finansų tarpininko veiksmai – netinkamas pareigos atskleisti informaciją vykdymas – yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi). Tačiau vien šios pareigos nepakankamas įvykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šių veiksmų atsakovui kilo pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius pagal Skolinimo sutartį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, Bankui tinkamai atlikus informavimo pareigą, būtų nesudaręs ginčo sutarties. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodomų tiesioginių jo nuostolių atsiradimo ir Banko veiksmų. Nesant šios sąlygos Banko civilinei atsakomybei kilti, atsakovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliantas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – AB DNB banko ieškinį atmesti arba, patenkinus AB DNB banko ieškinį, patenkinti atsakovo priešieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

141. Teismo išvada, kad Skolinimo sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nėra motyvuota. Teismas nepagrindė, kuo investavimas į obligacijas yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovai turi kaimo turizmo verslą, iš kurio gaunamos pajamos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė savo turtu užtikrino sutuoktinio prievoles, todėl buvo nustatyta svetimo turto hipoteka. Teismas, prilygindamas įkaito davėją solidariam skolininkui, suvaržė įkaito davėjo teises ir panaikino ribą tarp svetimo daikto (CK 4.181 str.) ir paprastos hipotekos (CK 4.179 str.).

152. Teismas nepagrįstai priteisė 7 762,86 Eur delspinigių, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo uždrausta Bankui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal ginčijamas sutartis, be kita ko ir skaičiuoti delspinigius pagal Skolinimo sutartį, iki galioja laikinosios apsaugos priemonės.

163. Teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, netaikė ir neanalizavo CK 6.64 str. taikymo šioje byloje galimybių. Bankas pats pažeidė savo prievoles. Tai reiškia, kad pagal CK 6.64 str. skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu savo prievolių, dėl to Banko reikalavimai priteisti palūkanas ir delspinigius negali būti tenkinami.

174. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, neįvertino atsakovo argumento, kad priešieškiniu reikalaujama atlyginti faktiškai būsimą žalą, kuri materializuotųsi tik tuo atveju, jei teismas patenkintų Banko ieškinį (CK 6.249 str. 3 d.). Teismo pozicija ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo obligacijų išpirkimo dienos skatina bylinėjimąsi, dirbtinį skubėjimą kelti bylas ir prieštarauja Konstitucijos 30 str. įtvirtintos konstitucinės teisės į žalos atlyginimą normalų įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip neprofesionalus Banko klientas, gynė savo teise pareikšdamas ieškinį dėl sandorių ginčijimo, kuris buvo patenkintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, tačiau atmestas kasacinio teismo nurodant, kad civilinė atsakomybė yra adekvatesnis teisių gynimo būdas ir kad klientas gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi pagal kasacinį teismą nėra jokių procesinių ar materialiųjų kliūčių tokiam reikalavimui pareikšti. Teismo nemotyvuotas atsisakymas atnaujinti praleistą senaties terminą paneigia ir daro beprasmį šioje byloje pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą apie galimybę ginti pažeistas investuotojo teises reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

185. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklios praktikos nagrinėjant kitas SASO bylas, kuriose investuotojų nuostoliai buvo padalijami abiems šalims. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamoje byloje, kas pagal savo pobūdį pripažįstama esminiu civilinio proceso normų pažeidimu, reiškiančiu absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011).

196. Teismo išvada apie priežastinio ryšio tarp Banko atliktų pažeidimų ir atsakovo nuostolių nebuvimą yra padaryta nukrypus nuo teismų praktikos ir iš esmės pažeidus CK 6.247 str. Jei Bankas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, atsakovas, žinodamas 1) visą jam aktualią informaciją apie siūlomas įsigyti (skolintomis lėšomis) finansines priemones ir jų riziką, 2) apie tai, kad Bankas nepasirūpino investicijų tinkamumu atsakovui, 3) apie tai, kad egzistuoja interesų konfliktas ir naudą šiuo atveju gauna tik atsakovas, nebūtų sudaręs tokio sau nenaudingo sandorio su Banku ir nebūtų patyręs nurodyto dydžio žalos. Banko skleidžiama klaidinga informacija atėmė iš investuotojo galimybę pasirinkti: 1) ar investuoti, 2) ar susilaikyti nuo investavimo ir prieinamas lėšas panaudoti tiesioginėje veikloje, 3) ar investuoti į kitas, mažiau rizikingas finansines priemones ne iš skolintų lėšų ir mažesnėmis sumomis.

20Ieškovas AB DNB bankas prašo atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

211. Teismas nustatė CK 3.109 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą solidariosios atsakomybės pagrindą – vėlesnį kito sutuoktinio sandorio patvirtinimą. Apeliantas ginčo sandorius sudarė siekdamas uždirbti pinigines lėšas šeimos interesais, nes jokių kitų minėtų sandorių sudarymo priežasčių / tikslų bei atitinkamų įrodymų apeliantas nenurodė.

222. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Bankui buvo uždrausta atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal ginčo sutartis, bet nebuvo nustatytas draudimas skaičiuoti netesybas.

233. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.64 str. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl Bankui mokėtinos palūkanos turėtų būti laikomos nepagrįsta skolininko prievolės apimtimi, koks konkretus kreditoriaus padarytas pažeidimas yra pagrindas skolininką visiškai ar iš dalies atleisti nuo prievolės vykdymo. Apeliantas pripažino, kad Skolinimo sutarties neskaitė. Neegzistuoja priežastinis ryšys tarp Banko ir apelianto negalėjimo vykdyti prievolės. Sandorių sudarymą lėmė apelianto nepagrįstas / klaidingas įsivaizdavimas apie tariamai garantuotą SASO prieaugį, kurio nei Baziniame prospekte, nei Galutinėse sąlygose, nei pasirašytose Skolinimo ir Obligacijų sutartyse įtvirtinta nebuvo.

244. Apeliantas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo šioje byloje pateiktą išaiškinimą, nes 2014 m. kovo 17 d. nutartyje nėra jokių išaiškinimų, susijusių su ieškinio senaties taikymo teisėtumu ar neteisėtumu. Išaiškinimo dalis „tebegali reaguoti“ reiškia, kad teismas netaiko ieškinio senaties instituto savo iniciatyva. Netinkamai pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas ir negalėjimas iš anksto žinoti, kokį sprendimą priims teismas, neatitinka „svarbių priežasčių“ kriterijaus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad svarbiomis turi būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai sutrukdė laiku pasinaudoti įstatymo suteikta teise.

255. Kadangi apeliantas klaidingai interpretuoja šioje byloje pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiuo išaiškinimu. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra apskųsto kasacine tvarka, todėl gali būti panaikintos.

266. Apelianto nuostolius nagrinėjamu atveju lėmė išimtinai 2008 m. kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė, kurios nei Bankas, nei apeliantas negalėjo numatyti sutarčių pasirašymo metu. Todėl net jei egzistuotų Banko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys vis vien negalėtų būti konstatuojamas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

30Dėl sutuoktinės solidarios atsakomybės

31Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Skolinimo sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė pagal prievoles iš šio sandorio Bankui atsako solidariai.

32Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Viena iš minėtos įstatymo nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas Skolinimo sutartį sudarė su akcijomis susietoms obligacijoms įsigyti, t. y. pasiskolino iš Banko lėšų, kurias investavo į vertybinius popierius, tokiu būdu tikėdamasis ateityje iš to uždirbti, gauti investicinę grąžą. Prievolių pagal Skolinimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir apelianto sutuoktinės sudarytais hipotekos bei įkeisto nekilnojamojo turto draudimo sandoriais. Šie nekilnojamieji daiktai (ar jų dalis), kaip matyti iš bylos medžiagos, yra naudojami kaimo turizmo versle, iš kurio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, gaunamos pajamos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Sudarydamas Skolinimo sutartį, apeliantas iš esmės siekė gauti papildomų pajamų. Tokios pajamos būtų pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, kol nebūtų įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., 2 d.). Apelianto sutuoktinė, žinodama apie Skolinimo sutarties sudarymą, šiam sandoriui neprieštaravo (CK 3.109 str. 3 d.). Nors byloje nėra duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų tokio sandorio sudarymo būtinumą šeimos poreikiams patenkinti, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčo sandoris buvo sudarytas bendrais šeimos interesais, siekiant padidinti šeimos santaupas, pagerinti materialinę jos padėtį, taip sudarant sąlygas patenkinti daugiau šeimos poreikių. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas ginčo sandorį sudarė konkretiems savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

34Apeliacinio skundo argumentas dėl įkaito davėjo teisių suvaržymo atmestinas, kadangi šiuo atveju prievolės solidarumas kildinamas ne iš hipotekos sandorio savaime, bet atsižvelgiama į visumą sutuoktinio veiksmų, tarp jų ir prievolių pagal Skolinimo sutartį užtikrinimą įkeičiant savo turtą. Teigti, kad taip paneigiama svetimo daikto hipotekos esmė, nėra jokio pagrindo.

35Dėl delspinigių priteisimo

36Nagrinėjama byla buvo inicijuota R. B. kaip ieškovui pareiškus ieškinį Bankui dėl Skolinimo sutarties ir Obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šis reikalavimas buvo atmestas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-68/2014). Pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko uždrausdamas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo Bankui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal Skolinimo sutartį, ir uždrausdamas išieškoti Skolinimo sutarties pagrindu iš hipoteka įkeisto turto (1 t., 121-122 b. l.).

37Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 7 762,86 Eur delspinigių, nes galiojant minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms, Bankas negalėjo skaičiuoti delspinigių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

38Skolinimo sutarties 6.6 punkte numatyta Banko teisė reikalauti 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Konkretų delspinigių dydį Bankas apskaičiavo pareikšdamas reikalavimus atsakovams jau po minėtos teismo nutarties priėmimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas nėra sumokėjęs Bankui palūkanų pagal Skolinimo sutartį po obligacijų išpirkimo. Tuo pagrindu Bankui atsirado teisė reikalauti delspinigių nuo laiku nesumokėtos palūkanų sumos. Teismui pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones, Bankui buvo uždrausta vykdyti išieškojimą pagal Skolinimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad Bankas privalėjo apskritai sustabdyti delspinigių skaičiavimą pagal šią sutartį. Kolegijos nuomone, teismo taikyti procesinio pobūdžio apribojimai neturi įtakos sprendžiant dėl prievolės mokėti delspinigius apimties. Apeliantas delspinigių dydžio neginčijo.

39Dėl CK 6.64 straipsnio normų taikymo

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014, plėtodamas praktiką dėl investuotojo teisių gynimo būdų, atkreipė dėmesį į CK 6.64 straipsnio taikymo galimybę tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad ši nuostata taikytina ne tik civilinės atsakomybės atveju, bet ir sprendžiant dėl skolininko pareigos vykdyti prievolę. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad taikant šią normą skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės, kuri gali reikšti, be kita ko, ir kreditoriaus kaltai padarytus pažeidimus iki sudarant sutartį arba jos sudarymo metu.

41Apelianto atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, akcentavo, jog kreditorius pats pažeidė prievolę, todėl skolininkas nelaikomas ją pažeidusiu. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės vadovavosi CK 6.64 straipsnio nuostata.

42Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi yra konstatavęs Banko netinkamą pareigos atskleisti informaciją vykdymą iki sandorių sudarymo. Be to, apeliantas byloje įrodinėjo, kad Bankas tinkamai neišaiškino interesų konflikto aplinkybių, nesurinko reikalingos informacijos apie apeliantą, kurios pagrindu būtų užtikrinęs investicijos jam tinkamumą, neįvykdė kliento įspėjimo pareigos. Vadovaujantis prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, tokie ieškovo kaip kreditoriaus pažeidimai turėtų būti vertinami sprendžiant dėl atsakovų kaip skolininkų prievolės pagal Skolinimo sutartį mokėti ieškovui palūkanas ir delspinigius apimties ir skolininkų visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo pagal CK 6.64 straipsnio nuostatas.

43Apeliantas šioje byloje pareiškė ieškovui priešieškinį, reikalaudamas atlyginti žalą, kurią kildina iš jam atsiradusios prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius pagal Skolinimo sutartį. Apeliaciniu skundu yra skundžiama ir ta teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto priešieškinis. Šalių argumentai, susiję su prievolės nepagrįsta apimtimi, šalių veiksmų neteisėtumu, kalte ir priežastiniu ryšiu, bus vertinami tikrinant skundžiamo sprendimo dalies dėl priešieškinio teisėtumą ir pagrįstumą.

44Dėl senaties termino taikymo priešieškiniui

45Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 straipsnio 1, 2 d.).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

47Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė ieškovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Priešieškiniu reikalaujama atlyginti žala siejama su tiesioginiais nuostoliais – dėl Banko kaltės atsiradusia apelianto prievole sumokėti palūkanas ir delspinigius. Ši prievolė apeliantui pagal Skolinimo sutartį atsirado Obligacijų išpirkimo dieną – 2010 m. liepos 7 d. Prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, minėta prievolės atsiradimo data laikytina momentu, nuo kurio apeliantas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. jam padarytą žalą. Šiuo aspektu sutartinės prievolės vykdymo privalomumas savaime nesietinas su prievolės patvirtinimu teismine tvarka. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad priešieškiniu faktiškai reikalaujama atlyginti būsimą žalą, kuri materializuotųsi tik tuo atveju, jei teismas patenkintų Banko ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pateikdamas priešieškinį dėl žalos atlyginimo 2014 m. liepos 16 d., praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

48Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Atsakovas be kita ko prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas. Kaip minėta, šioje byloje susidarė tokia situacija, kad apeliantas pirmas kreipėsi į teismą, pareikštu ieškiniu ginčydamas Skolinimo sutartį ir Obligacijų pasirašymo sutartis. Šį reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patenkino, tačiau kasacinis teismas atmetė, nurodydamas, kad nagrinėjamuose santykiuose į neteisėtus finansų tarpininko veiksmus (FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus) ieškovas galėjo ir tebegali reaguoti kitais, adekvatesniais pažeidimo pobūdžiui teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, pareikšdamas reikalavimą atlyginti žalą. Kasaciniam teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl Banko pareikštų reikalavimų nagrinėti iš naujo, apeliantas kaip atsakovas nedelsdamas pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad bylos iškėlimo metu teismų praktika tokio pobūdžio bylose dar nebuvo pakankamai susiformavusi, kas iš dalies galėjo lemti ir apelianto pasirinktą netinkamą teisių gynimo būdą. Dėl užsitęsusio proceso pasibaigė senaties terminas alternatyviam apelianto teisių gynimo būdui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad apeliantas ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), bet atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Priešingu atveju kasacinio teismo pateikti išaiškinimai šioje byloje apelianto atžvilgiu taptų iš esmės beprasmiais.

49Dėl Banko civilinės atsakomybės sąlygų

50Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė finansų tarpininkas – įstatymo ar sutarties, jo atsakomybė klientui laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Todėl būtina nustatyti, ar yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą, t. y. neteisėtus sutarties šalies veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir žalos (nuostolių) faktą bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247, 6.249 str.). Dar viena sutartinės civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

51Dėl Banko neteisėtų veiksmų

52Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi jau yra konstatuotas Banko netinkamas pareigos atskleisti informaciją vykdymas iki sandorių sudarymo, o tai civilinės teisės aspektu reiškia neteisėtus veiksmus. Priešieškiniu apeliantas įrodinėjo ir kitus Banko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu.

53Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad Bankas prieš sudarydamas sandorius nesurinko reikiamos informacijos apie jį, atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje yra duomenys, jog prieš suteikdamas kreditą Bankas patikrino, ar atsakovas neturi skolinių įsipareigojimų; buvo atliktas atsakovų turto vertinimas; surinkta reikiama informacija apie atsakovus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Bankas surinko tik mažą dalį reikiamos informacijos. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 5 dalį, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Įvertinusi šią informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus (FPRĮ 22 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad Bankas prieš sudarydamas ginčo sandorį įvertino atsakovų finansinę padėtį (2 t., 10-17). Tačiau Bankas neįrodė, kad surinko informaciją apie apelianto žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusią su SASO, jo tikslus naudojantis tokia investicine paslauga. Tai, kad apeliantas anksčiau Banke nebuvo sudaręs SASO sandorių, o vieną tokį sandorį buvo sudariusi jo sutuoktinė (6 t., 31 b. l.), kuri pagal apelianto išduotą įgaliojimą dar buvo sudariusi vieną REPO sandorį (1 t., 152-161 b. l.), teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina pakankamu informacijos kiekiu spręsti apie kliento žinias ir patirtį atitinkamoje investavimo srityje (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog informacijos apie potencialų klientą rinkimas neatsiejamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamą įsigyti finansinį produktą tinkamu parinkimu ir atskleidimu.

54Apeliantas taip pat įrodinėjo, kad Bankas veikė esant interesų konfliktui, apie tai kliento neinformavo ir neišliko lojalus klientui (FPRĮ 13 str. 2 d., 21 str. 1 d.). Teismas atmetė šį argumentą, nurodydamas, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog skolinama yra atlygintinai, t. y. už palūkanas, ir tai yra įprastinė bankų veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Banko veiksmų teisėtumą šiuo aspektu. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, finansų tarpininkai turi veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, taigi turi lojalumo pareigą. Ši bendrojo pobūdžio pareiga aiškintina kartu su FPRĮ 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus, taip pat su FPRĮ 21 straipsniu, kuriame konkrečiai nustatyta finansų tarpininko pareiga vengti interesų konfliktų, 1 dalyje nurodant, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Pagal 21 straipsnio 2 dalį, jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad finansų tarpininko lojalumo pareiga elgtis geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais kartu suponuoja draudimą susikurti interesų konflikto situaciją, todėl pagal bylos faktines aplinkybes konstatavus tinkamai neatskleisto interesų konflikto faktą, preziumuojamas ir nelojalus finansų tarpininko elgesys. Tai lemia finansų tarpininko pareigą paneigti šią prezumpciją, įrodant, kad konkretus interesų konfliktas, nors ir egzistavo, tačiau buvo nepavojingas, nes nepažeidė kliento interesų, t. y. įrodyti, kad finansų tarpininkas net ir interesų konflikto situacijoje išliko lojalus klientui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-665/2014). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad Bankas, platindamas SASO, veikė neatskleisto interesų konflikto sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-665/2014; 2014 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-619/2014). Bankas neprisiėmė investavimo nepasiteisinimo rizikos, ją iš esmės visa apimtimi perkeldamas investuotojams. Bankas privalėjo šią informaciją apeliantui atskleisti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

55Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino teismo posėdyje išsakytų argumentų, kad jo įsigytų SASO portfelio vertė visą sutarties laikotarpį krito, tačiau Bankas nesiėmė veiksmų šiai situacijai suvaldyti. Bankas tinkamai neįspėjo apelianto ir nepatarė, kaip perleisti, likviduoti ar suvaldyti nuolat krentantį SASO portfelį, todėl pažeidė savo profesines pareigas, įtvirtintas FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.200 straipsnyje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lietuvoje ši nuostata perkelta atitinkamai į FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta finansų tarpininko įmonės pareiga teikiant klientui investicines ir (arba) papildomas paslaugas veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikantis šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl šių normų taikymo, galima konstatuoti, kad finansų tarpininkas, kaip investicinių paslaugų teikimo profesionalas, galintis ir privalantis kvalifikuotai įvertinti vertybinių popierių rinkos pokyčius, taip pat ir galimus padarinius atsakovui, tokiu atveju, jei sumažėjusi vertybinių popierių vertė lemia didelius nuostolius, juolab esant tendencijai jiems dar labiau didėti, veikdamas geriausiais investuotojo interesais, turi šį apie tokią situaciją įspėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014). Finansų tarpininkas privalo imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų nevaldomų investicijų nuostoliams išvengti. Tokiu atveju finansų tarpininkas turi patarti, kaip išformuoti (parduoti) investuotojo portfelį, arba patarti ir pasirūpinti portfelio perleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Bankas būtų tinkamai įspėjęs apeliantą apie galimai didėsiančius SASO nuostolius.

56Dėl priežastinio ryšio

57Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodomų tiesioginių jo nuostolių atsiradimo ir Banko veiksmų, nes vien pareigos atskleisti informaciją nepakankamas vykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šių veiksmų atsakovui kilo pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius pagal Skolinimo sutartį. Visų pirma, kaip jau prieš tai konstatuota, Banko neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik netinkamu pareigos atskleisti informaciją vykdymu iki sandorių sudarymo, bet ir kitų profesinių pareigų netinkamu atlikimu, t. y. nepakankamu informacijos apie klientą surinkimu, informacijos apie veikimą interesų konflikto sąlygomis neatskleidimu klientui, įspėjimo pareigos netinkamu vykdymu. Antra, priežastinis ryšys gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju Banko neteisėti veiksmai turėjo reikšmingos įtakos apelianto apsisprendimui dėl prisiimtų įsipareigojimų apimties, tinkamai neįvertinus investicijų rizikos, galimų praradimų tikimybės. Tai sąlygojo apelianto patirtus nuostolius, kurie pasireiškia atsiradusios sutartinės prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius pavidalu.

59Nors kasacinis teismas yra pasisakęs, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog nevisapusiškas rizikų atskleidimas suklaidino investuotoją tiek, kad jei ne šis suklaidinimas, sandorio jis net nebūtų sudaręs, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp visų nustatytų Banko neteisėtų veiksmų ir apelianto nuostolių atsiradimo. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad Bankui tinkamai atlikus visas minėtas jo profesines pareigas, apeliantas būtų sudaręs ginčo sandorį, tačiau kitokiomis sąlygomis, už mažesnę sumą (įkeičiant mažiau turto), taip pat būtų priėmęs kitokius sprendimus dėl sandorio nutraukimo anksčiau termino. Dėl šios priežasties atmestinas ir ieškovo argumentas, kad apelianto nuostolius lėmė išimtinai 2008 m. kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė.

60Dėl kaltės

61Pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Sutartinės civilinės atsakomybės atveju taip pat galima mišri abiejų šalių kaltė (CK 6.259 str.).

62Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad apeliantas, nors ir nebūdamas profesionalus investuotojas, tačiau turėdamas verslininko patirties, nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kad išsiaiškintų visas sudaromiems sandoriams, tarp jų ir Skolinimo sutarčiai, reikšmingas aplinkybes, kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant tokius investicinius sprendimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas minėtas sutartis pasirašė jų net neperskaitęs. Sandorio šalių sudarytose sutartyse nurodytos sudaromų sandorių sąlygos, tarp jų iš sutarčių kylančios rizikos, kad SASO neuždirbus pelno ieškovui gali tekti padengti skolą bankui iš savo lėšų arba bankui gali tekti išieškoti iš įkeisto nekilnojamojo turto (Skolinimo sutarties 1.1, 1.3, 6.1, 9.6 p.). Sutartyse nėra įtvirtinta nuostata dėl garantuoto SASO prieaugio, o Prospekte ir Galutinėse sąlygose aiškiai nurodoma, kad SASO prieaugis priklauso nuo rinkos sąlygų ir ateityje gali svyruoti. Pasirašydamas abi Obligacijų pasirašymo sutartis, apeliantas patvirtino, kad sutarčių pasirašymo dieną su Prospektu buvo susipažinęs (1.13 p.). Šios aplinkybės rodo paties nukentėjusio asmens nerūpestingumą, todėl yra pagrindas konstatuoti abiejų šalių mišrią kaltę dėl atsiradusių nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškas Banko atleidimas nuo civilinės atsakomybės šiuo atveju nebūtų teisingas sprendimas (CK 1.5 str.), todėl spręstina dėl Banko atsakomybės sumažinimo proporcingai apelianto kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir kasacinis teismas šioje byloje, 2014 m. kovo 17 d. nutartyje nurodydamas, kad tai leistų paskirstyti nuostolius abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų kaltės nuostolių atsiradimui, išvengiant padėties, kai nevienareikšmiškai vertintinoje situacijoje nuostoliai teismo vienareikšmiškai priskiriami tik vienai konkrečiai šaliai.

63Nagrinėjamoje byloje kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą vertintini labai panašiai, nors ir yra skirtingo pobūdžio. Abi šalys buvo nepakankamai rūpestingos vykdydamos savo pareigas, todėl žala atsirado tiek dėl ieškovo, tiek dėl apelianto kaltės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apelianto patirtus nuostolius sumažinti per pusę (50 proc.) ir atitinkamai tokiu laipsniu sumažinti ieškovo atsakomybės laipsnį. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į teismų praktiką sprendžiant ginčus kitose pagal faktines aplinkybes panašiose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-619/2014; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-665/2014).

64Dėl kelių alternatyvių teisių gynimo būdų taikymo

65Apelianto reikalavimas atleisti jį nuo prievolės vykdymo, taikant CK 6.64 straipsnį, ir reikalavimas taikyti Bankui civilinę atsakomybę, priteisiant nuostolius, kurie kildinami iš apelianto sutartinės prievolės, laikytini alternatyviais teisių gynimo būdais, kurie kartu negali būti taikomi Visiškai ar iš dalies atleidus apeliantą nuo prievolės vykdymo CK 6.64 straipsnio pagrindu, atitinkama dalimi sumažėtų ir jo prašomų priteisti iš Banko nuostolių apimtis.

66Konstatavus, kad apelianto priešieškinis iš dalies tenkintinas, išdėstytų argumentų pagrindu būtų galima konstatuoti ir dalinį ieškinio nepagrįstumą, nes dėl nustatytų Banko kaltai padarytų pažeidimų yra pagrindas iš dalies atleisti apeliantą nuo prievolės vykdymo, priteisiant Bankui 50 proc. reikalaujamų palūkanų ir delspinigių sumų (CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

67Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šį ginčą, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies pakeičiamas. Apeliantas pirmiausia prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti tik tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas Banko ieškinys. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keičiamas dalyje dėl Banko ieškinio, tenkinant 50 proc. Banko pareikštų reikalavimų solidariems atsakovams.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju byloje priimtas sprendimas pakeistas, ieškinį tenkinant mažesne dalimi, todėl spręstina dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo.

70Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71Ieškovas byloje patyrė 33 313 Lt (9648,11 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už ieškinį byloje, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą (2 t., 142-143 b. l., 4 t. 76 b. l., 5 t. 27 b. l.). Ieškovas byloje patyrė 28 676,21 Lt (8305,14 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir kitų būtinų išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme (2 t. 144, 172 b. l., 4 t. 75 b. l., 5 t. 110-117 b. l.).

72Atsakovas byloje patyrė 29 080 Lt (8422,15 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už pradinį ieškinį ir priešieškinį ir apeliacinį skundą (1 t., 99 b. l., 5 t. 190, 6 t., 145 b. l.). Atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir kitos būtinosios išlaidos sudaro 33 166,19 Lt (9605,59 Eur) (3 t., 122-136 b. l., 4 t. 127-134 b. l., 6 t. 86-89 b. l.).

73Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio, o jų reikalavimai tenkinami po lygiai, bylinėjimosi išlaidų sumos, atlikus tarpusavio įskaitymą, šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

7497,53 Lt (28,09 EUR) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas AB DNB banko ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

77„Ieškinį tenkinti iš dalies.

78Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. ( - ) ir K. V. B., a. k. ( - ) solidariai 112505,22 Eur palūkanų, 3881,43 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistiną sumą nuo 116386,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB DNB bankas, į. k. 112029270, naudai. Kitą ieškinio dalį atmesti.

79Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. ( - ) ir K. V. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis 14,45 EUR pašto išlaidų valstybės naudai.

80Priteisti iš ieškovo AB DNB bankas, į. k. 112029270, 14,45 EUR pašto išlaidų valstybės naudai.“

81Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB DNB bankas (toliau ir – Bankas) ieškiniu prašė priteisti... 6. Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė priteisti iš AB DNB banko 803 977,78... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo AB DNB... 9. Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. nesumokėjo palūkanų ir delspinigių... 10. Atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė ieškovo... 11. Teismas nurodė, kad ieškovo kaip finansų tarpininko veiksmai – netinkamas... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliantas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio... 14. 1. Teismo išvada, kad Skolinimo sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos... 15. 2. Teismas nepagrįstai priteisė 7 762,86 Eur delspinigių, nes Vilniaus... 16. 3. Teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, netaikė ir neanalizavo CK 6.64... 17. 4. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, neįvertino atsakovo argumento, kad... 18. 5. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio... 19. 6. Teismo išvada apie priežastinio ryšio tarp Banko atliktų pažeidimų ir... 20. Ieškovas AB DNB bankas prašo atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir... 21. 1. Teismas nustatė CK 3.109 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą solidariosios... 22. 2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Bankui buvo... 23. 3. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.64 str. Apeliantas... 24. 4. Apeliantas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo šioje byloje pateiktą... 25. 5. Kadangi apeliantas klaidingai interpretuoja šioje byloje pateiktą... 26. 6. Apelianto nuostolius nagrinėjamu atveju lėmė išimtinai 2008 m. kilusi... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Dėl sutuoktinės solidarios atsakomybės... 31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Skolinimo... 32. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas Skolinimo sutartį sudarė su... 34. Apeliacinio skundo argumentas dėl įkaito davėjo teisių suvaržymo... 35. Dėl delspinigių priteisimo... 36. Nagrinėjama byla buvo inicijuota R. B. kaip ieškovui pareiškus ieškinį... 37. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 7 762,86 Eur delspinigių,... 38. Skolinimo sutarties 6.6 punkte numatyta Banko teisė reikalauti 0,05 proc.... 39. Dėl CK 6.64 straipsnio normų taikymo... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje... 41. Apelianto atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje atsikirsdamas į... 42. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi... 43. Apeliantas šioje byloje pareiškė ieškovui priešieškinį, reikalaudamas... 44. Dėl senaties termino taikymo priešieškiniui... 45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties... 47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinį... 48. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl... 49. Dėl Banko civilinės atsakomybės sąlygų ... 50. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles... 51. Dėl Banko neteisėtų veiksmų... 52. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d.... 53. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad Bankas prieš... 54. Apeliantas taip pat įrodinėjo, kad Bankas veikė esant interesų konfliktui,... 55. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino... 56. Dėl priežastinio ryšio... 57. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 59. Nors kasacinis teismas yra pasisakęs, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių... 60. Dėl kaltės... 61. Pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, jeigu dėl... 62. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad apeliantas, nors ir nebūdamas... 63. Nagrinėjamoje byloje kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal... 64. Dėl kelių alternatyvių teisių gynimo būdų taikymo... 65. Apelianto reikalavimas atleisti jį nuo prievolės vykdymo, taikant CK 6.64... 66. Konstatavus, kad apelianto priešieškinis iš dalies tenkintinas, išdėstytų... 67. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 69. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 71. Ieškovas byloje patyrė 33 313 Lt (9648,11 Eur) žyminio mokesčio išlaidų,... 72. Atsakovas byloje patyrė 29 080 Lt (8422,15 Eur) žyminio mokesčio išlaidų,... 73. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių proceso metu patirtos bylinėjimosi... 74. 97,53 Lt (28,09 EUR) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria... 77. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 78. Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. ( - ) ir K. V. B., a. k. ( - ) solidariai... 79. Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. ( - ) ir K. V. B., a. k. ( - ) lygiomis... 80. Priteisti iš ieškovo AB DNB bankas, į. k. 112029270, 14,45 EUR pašto... 81. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....