Byla e2-593-945/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

3dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Mikalajūnui,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“ atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

5Teismas

Nustatė

61.

7Pradiniu ieškiniu ir jo patikslinimais (1 t., e. b. l. 1–12, 104–114, 188–190; 5 t., e. b. l. 1–13) ieškovė reiškė reikalavimus UAB „Medienos prekybos grupė“ ir G. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.

82.

9Ieškovei ir G. K. sudarius taikos sutartį dėl ginčo dalies (9 t., e. b. l. 118–123) ir patvirtinus reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą tiek G. K., tiek ir UAB „Medienos prekybos grupė“ atžvilgiu (9 t., e. b. l. 131), Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi (9 t., e. b. l. 138–141) dalies bylos reikalavimų nagrinėjimas nutrauktas, ieškovei nustatytas terminas galutinai sutikslinti ieškinio reikalavimus.

103.

11Ieškovė patikslintu ieškiniu (9 t., e. b. l. 157–164) prašo pripažinti negaliojančiais medienos įsigijimo sandorius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF28416, GKF28417, GKF28418, GKF28420, GKF28421, GKF28419, GKF28422, GKF28423 ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ medienos vertės ekvivalentą pinigais – 364 719,93 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, pritaikytas areštas ieškovės turtui. Galiojant turto areštui, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., įmonei esant nemokiai ginčijamais sandoriais už 320 177,77 Eur atsakovei buvo perleista medienos atsargų, kurias atsakovė vėliau perleido ieškovės klientams Arbor Forests Products Ltd, Kullik & Rullman AG, Trives OU, pasisavindama pelną, kurį būtų gavusi ieškovė. Ieškovė ir atsakovė yra susiję asmenys, sandorių sudarymo metu atsakovės akcininke buvo ieškovės direktoriaus sutuoktinė. Nurodyta aplinkybė reiškia, kad atsakovei buvo žinoma apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą ir arešto ieškovės turtui taikymą. Be to, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nurodytu actio Pauliana pagrindu, kadangi sandorių sudaryti ieškovė neprivalėjo, sandoriais turtą realizavus už sumažintą kainą buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, ieškovei esant nemokiai pirmenybė buvo suteikta vienam kreditoriui, dėl ieškovę ir atsakovę siejusių ryšių abi sandorio šalys pripažintinos nesąžiningomis, jų nesąžiningumas jau konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-298-196/2018. Įsigytą produkciją atsakovė perpardavė 48 543,62 Eur brangiau, į bylą pateikdama įrodymus apie 4 001,46 Eur transportavimo išlaidas, t. y. gavo 44 542,16 Eur (48 543,62 Eur – 4 001,46 Eur) pelną, kurį būtų gavusi ieškovė. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad reali medienos rinkos kaina buvo 364 719,93 Eur. Kadangi ginčijamais sandoriais perleistas turtas yra realizuotas, taikant restituciją ieškovei iš atsakovės priteistinas medienos rinkos kainos ekvivalentas pinigais.

124.

13Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (9 t., e. b. l. 175–188) atsakovė prašo ieškovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi areštas buvo pritaikytas ieškovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Ši formuluotė perkelta iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto. Areštas atsargoms (medienos gaminiams), kurios tiek pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą, tiek ir pagal administratorei po bankroto bylos iškėlimo perduoto turto sąrašą nebuvo priskiriamos ilgalaikiam turtui, nebuvo taikomas, todėl sudarant ginčo sandorius teismo nustatyti įpareigojimai nebuvo pažeisti. Atsakovė papildomai nurodo, kad ieškovės ginčijamos PVM sąskaitos faktūros nėra sandoriai. Tai mokėjimo dokumentai, išrašyti po medienos gaminių perdavimo, įvykusio 2016 m. gruodžio 5 d. Ši aplinkybė taip pat paneigia reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais aptariamu pagrindu pagrįstumą. Nesutikdama su reikalavimu taikyti actio Pauliana institutą atsakovė nurodė, kad medienos gaminių pardavimu nebuvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, kadangi atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė, už ieškovės parduotą produkciją gautomis lėšomis buvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais. Be to, po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl leidimo likusius medienos gaminius realizuoti skubos tvarka, kad nebūtų patirta nuostolių, šį turtą įvertino ir realizavo už ženkliai mažesnę kainą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ginčo gaminius siekė įsigyti kiti asmenys. Ginčijamais sandoriais nebuvo teikiamas prioritetas vienam kreditoriui, ieškovė sudarė įprastą turto pirkimo–pardavimo sandorį, kurio įstatymas nedraudė. Iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kuo grindžiamas argumentas, kad atsakovei buvo žinoma tiek apie taikomus areštus, tiek ir apie sandorių žalą kreditorių interesams. Atsakovei nebuvo žinoma, kokiomis kainomis ieškovė parduoda medieną kitiems savo klientams. Patikslintas ieškinys, skirtingai nei pradinė ieškovės pozicija, nėra grindžiamas turto realizavimu už per mažą kainą. Ieškovė neįrodo savo pozicijos dėl konkrečios medienos rinkos kainos, nepateikia duomenų apie egzistavusią kainodarą, remiasi selektyviai atrinktais produkcijos pardavimo pavyzdžiais, kurie neleidžia spręsti, kad ginčijamais sandoriais kaina buvo nepagrįstai sumažinta. Argumentas, kad atsakovė ginčijamais sandoriais įsigytą produkciją pardavė brangiau, taip pasipelnydama, yra pateiktas neatsižvelgiant į atsakovės organizacines sąnaudas bei išlaidas transportavimui bei pakrovimui. Be to, ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dokumentai bankroto administratorei perduoti 2017 m. sausio 20 d., o ieškinys pareikštas 2018 m. sausio 26 d. Ieškinio senaties termino pradžios datą ieškovė nepagrįstai sieja su 2017 m. sausio 30 d., kai bankroto administratorei buvo perduotas įmonės turtas. Be to, reikalavimas pareikštas praleidus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintą 6 mėn. terminą sandoriams patikrinti ir reikalavimams dėl jų pareikšti. Reikalaudama taikyti restituciją ieškovė be pagrindo piniginio ekvivalento nesieja su sutarties kaina, neįvertina aplinkybės, kad už produkciją atsakovė atsiskaitė. Ieškinys tenkinamas iš dalies

145.

15Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, ieškovės direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškimo (1 t., e. b. l. 93–96) pagrindu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 13–14) ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Po nutarties priėmimo, tačiau jai dar neįsiteisėjus, 2016 m. gruodžio 13–15 d. atsakovė išrašė ieškinyje nurodytas aštuonias PVM sąskaitas faktūras (1 t., e. b. l. 52, 55–56, 59, 64, 68, 72–73) dėl apmokėjimo už atsakovei perleistus medienos gaminius. Bendra sąskaitose nurodoma parduotos produkcijos kaina – 387 415,07 Eur su PVM arba 320 177,74 Eur be PVM. 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino atsakovės nurodytą aplinkybę, grindžiamą į bylą teiktais mokėjimo dokumentais (2 t., e. b. l. 43–49, 67; 6 t., e. b. l. 32–34; 8 t., e. b. l. 19–30) bei ieškovės bankroto administratorės kitoje civilinėje byloje nurodytais duomenimis apie dalies kainos sumokėjimą į ieškovės kasą (7 t., e. b. l. 42–182), kad produkcijos kainą atsakovė ieškovei sumokėjo, t. y. už įsigytus medienos gaminius atsiskaitė. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčijamais sandoriais įsigyta mediena atsakovė nedisponuoja, kadangi ją realizavo (2 t., e. b. l. 50; 9 t., e. b. l. 72–78). Dėl reikalavimo pripažinti sandorius prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normos

166.

17Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 13–14) buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – ieškovės turto areštas, kuri galiojo iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo.

187.

19Nesutikdama su aptariamu ieškinio argumentu atsakovė nurodo, kad medienos gaminių pardavimo sandoris buvo sudarytas anksčiau, PVM sąskaitos faktūros nėra sandoriai, jos buvo išrašytos po produkcijos perdavimo. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

208.

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, 79 straipsnio 1 dalimi, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Aiškindamas šias normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, šio dokumento paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą; vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nėra. Kadangi ieškovės bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie duomenys apie rašytinės sutarties sudarymą ar kiti įrodymai, kurie leistų įvardinti esmines civilinių santykių sąlygas (sandorių skaičių, sudarymo datą, prekę, kainą, prekės perdavimo ir atsiskaitymo tvarką ir pan.), formuluodama ieškinio reikalavimą ieškovė nurodė PVM sąskaitas faktūras, kaip ginčijamus sandorius identifikuoti leidžiančius dokumentus. Ieškovė neprašo pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitų faktūrų, ji ginčija sandorius, kurių egzistavimo faktą sąskaitos patvirtina. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai, nėra pagrindo.

229.

23Kartu teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog PVM sąskaitose faktūrose yra tinkamai įvardintos prekės, jų kiekiai ir kainos, taip pat sąskaitų išrašymo datos. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, prekės perduotos iki 2016 m. gruodžio 5 d., tik PVM sąskaitos faktūros išrašytos vėliau. Įvertinęs šį argumentą teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:

249.1.

25Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo procesinę poziciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą rašytinės sutarties, taip pat jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kada šalys susitarė dėl ieškovės nurodomos medienos pirkimo–pardavimo, kad mediena atsakovei buvo perduota iki jos nurodomos datos (2016 m. gruodžio 5 d.).

269.2.

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi, PVM sąskaita faktūra išrašoma nedelsiant patiekus prekes. Įstatyme taip pat nustatytos išimtys, kai sąskaitos gali būti išrašomos vėliau – ilgalaikių paslaugų teikimo atveju, taip pat paslaugų teikimo ar prekių tiekimo į kitą valstybę atveju. Šios išimtys neatitinka byloje susiklosčiusios situacijos, kadangi ieškovė tiekė prekes (ne ilgalaikes paslaugas) atsakovei, esančiai toje pačioje valstybėje. Nurodyta aplinkybė paneigia vėlesnio sąskaitų išrašymo teisėtumą.

289.3.

29Tiek didelio skaičiaus sąskaitų išrašymas per trumpą laikotarpį, tiek ir liudytoju 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdyje apklausto buvusio ieškovės vykdančiojo direktoriaus T. M. parodymai, kad atsargas išvežti buvo skubama, krovininiai automobiliai iš bendrovės teritorijos išvykdavo ir naktimis, kartu su teismo sprendimo 5 pastraipoje aptartomis aplinkybėmis, jog PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu jau buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, leidžia spręsti, kad delsimas įforminti prekių perdavimą neatitiko šalių interesų.

3010.

31Apibendrindamas sprendimo 9 pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad, nesant jokių ankstesnį sandorių sudarymą patvirtinančių įrodymų, sutikti su atsakovės argumentais, jog prekės buvo parduotos ir perduotos iki 2016 gruodžio 9 d., nėra pagrindo.

3211.

33Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė ginčijamais sandoriais perleistų medienos gaminių arešto fakto. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmęs nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teismas privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Būtent šioje įstatymo normoje nurodytos apimties disponavimo ieškovės turtu apribojimai ir buvo pritaikyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 13–14). Ginčijamais sandoriais buvo perleista ieškovės produkcija (atsargos), kuri nepriskirtina nei nekilnojamajam, nei ilgalaikiam materialiajam turtui. Šią išvadą pagrindžia Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatos, kad ilgalaikis materialusis turtas – tai materialusis turtas, skirtas prekėms gaminti, kurį numatoma naudoti ilgiau nei vienerius metus. Kad produkcija nebuvo priskiriama ilgalaikiam materialiajam turtui, patvirtina ir duomenys apie bankroto administratorei perduotą ilgalaikį materialųjį turtą (7 t., e. b. l. 8–41). Šią aplinkybę 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu pripažino ieškovės atstovas.

3412.

35Pasisakydamas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytų suvaržymų masto ieškovės atstovas 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nutarties rezoliucinėje dalyje yra nuostata, jog apie turtui ir piniginėms lėšoms taikytą areštą turi būti pranešta Turto arešto aktų registro tvarkytojui. Teismas pažymi, kad turto arešto mastas yra nustatytas nurodant, jog areštuojamas nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, o nuostata dėl informacijos registro tvarkytojui pateikimo pagal savo pobūdį negali būti vertinama kaip skirta arešto mastui apibrėžti, jo apimčiai išplėsti. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo bendrovės direktorius prašė taikyti areštą visam ieškovės turtui (1 t., e. b. l. 93–96). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmęs teismas šį buvusio ieškovės vadovo prašymą 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo įgyvendinta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata dėl arešto aiškiai apibrėžtam ieškovės turtui taikymo, savo iniciatyva papildomų suvaržymų įstatyme nenurodytam ieškovės turtui teismas netaikė.

3613.

37Konstatavęs, kad ginčijamais sandoriais perleistas turtas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi nebuvo areštuotas, teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Dėl actio Pauliana instituto taikymo

3814.

39CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nagrinėjamu atveju reikalavimus teisme reiškia bankrutavusius įmonės ir jos kreditorių interesus ginanti bankroto administratorė, kuriai tokią teisę suteikia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas.

4015.

41Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

4216.

43Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie ieškovės nemokumą, įsiskolinimus kreditoriams ir bankroto bylos įmonei iškėlimą (1 t., e. b. l. 13–14, 81–96). Kad įmonė dar iki ginčijamų sandorių sudarymo turėjo didelės apimties (3 604 896,81 Eur) pradelstų įsipareigojimų, ieškovės direktorius patvirtino teikdamas teismui 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių abejoti kreditorių, kuriuos atstovauja bankroto administratorė, neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise nėra pagrindo.

4417.

45Kita actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

4618.

47Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorius. Į bylą pateiktais tarpusavio atsiskaitymų aktais (10 t., e. b. l. 41–48) ir audito išvados duomenimis (10 t., e. b. l. 20–40) ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovė įsigydavo iš atsakovės žaliavas savo produkcijai, bet neparduodavo atsakovei savo pagamintos produkcijos, jog sandoriai, kuriais ieškovė pardavinėjo savo produkciją atsakovei, buvo sudaromi tik prasidėjus ieškovės finansiniams sunkumams. Šią aplinkybę 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti buvę ieškovės darbuotojai S. J. bei T. M., jos neginčijo atsakovės atstovas. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad šalys buvo sudarę ilgalaikę sutartį ar egzistavo tarpusavio prievolės, kurių pažeidimas būtų galėjęs sukurti ieškovei neigiamas pasekmes (pvz., pareigą mokėti netesybas ar pan.). Priešingai, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, ieškovė savo produkciją iš esmės iki pat bankroto proceso iniciavimo tiekė užsienio juridiniams asmenims (vėliausia į bylą pateikta sąskaita, išrašyta Arbor Forests Products Ltd, – 2016 m. rugsėjo 14 d., Kullik & Rullman AG – 2016 m. lapkričio 17 d., Velux Magyarorszag – 2016 m. lapkričio 14 d., Trives OU – 2016 m. rugsėjo 5 d., NB Polska sp. z.o.o. Velux – 2016 m. lapkričio 22 d.) (1 t., e. b. l. 16–22, 24–29, 31–33, 35–38, 40–41, 43–44, 46, 48, 51, 53–54, 57–58, 60–63, 65–67, 69–71, 74, 76). Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad ginčijamais sandoriais ieškovė nusprendė produkciją perleisti ne savo klientams, bet savo žaliavų tiekėjai atsakovei, nors pareigos sudaryti tokius sandorius su atsakove ieškovė neturėjo.

4819.

49CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas pažeidusiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kreditoriaus teisės pažeidžiamos kitaip. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

5020.

51Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018), kuo konkrečiai pažeidimas pasireiškė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019).

5221.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

5422.

55Vertindamas sprendimo 19–21 pastraipose nurodytas actio Pauliana taikymo sąlygas teismas pažymi, kad teismai jau išnagrinėjo dvi bylas pagal ieškovės reikalavimus atsakovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir pasisakė dėl šalių sąžiningumo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13621-214/2017 (3 t., e. b. l. 6–15) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-245-343/2018 (3 t., e. b. l. 26–33) neteisėtu pripažintas 2016 m. spalio 31 d. trišalio įskaitymo sandoris. Teismai konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas prieš pat bankroto bylos iniciavimą, todėl ieškovė buvo nesąžininga, sudarydama sandorį nemokumo akivaizdoje, o atsakovės nesąžiningumą patvirtina apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standarto sąlygota pareiga domėtis kitos sandorio šalies patikimumu. Vertindami šalių sudarytus 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. medienos pardavimo sandorius Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1501-601/2017 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-298-196/2018 taip pat konstatavo ginčo šalių nesąžiningumą, kaip actio Pauliana instituto sąlygą. Teismai sprendė, kad vieno iš sandorių sudarymas po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atskleidžia ieškovės nesąžiningumą. Nors Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje ir nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės direktoriaus ir akcininko G. K. sutuoktinei I. K. ginčo sandorių sudarymo metu priklausė 34 proc. atsakovės akcijų (1 t., e. b. l. 80; 10 t., e. b. l. 20–40), ji buvo ieškovės darbuotoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta atsakovės nesąžiningumo prezumpcija, kartu pažymėjo, jog šis ryšys yra reikšmingas ieškovės nemokumo, ginčijamų sandorių sąlygų ir sudarymo aplinkybių kontekste.

5623.

57Kaip teisingai nurodo atsakovė, sprendimo 22 pastraipoje nurodytose bylose vertinti sandoriai nuo ginčijamų nagrinėjamoje byloje skiriasi tuo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamais sandoriais nebuvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilė, nebuvo susitarta įskaityti ankstesnes ieškovės prievoles atsakovei. Kaip minėta sprendimo 5 pastraipoje, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ginčijamais sandoriais nustatytą medienos gaminių kainą atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo. Tačiau įvertinęs visą bylos medžiagą ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo ir kreditorių teisių pažeidimo aspektu teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

5823.1.

59Kaip minėta sprendimo 9–10, 12 pastraipose, nagrinėjamoje byloje ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne tik po ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu prašant areštuoti visą įmonės turtą, bet ir po to, kai 2016 m. gruodžio 9 d. buvo priimta nutartis bankroto bylą iškelti. Pats ieškovės vadovas laikėsi pozicijos, kad įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl privalėjo vengti sandorių su įmonės turtu sudarymo abejotinomis, įmonei nepalankiomis sąlygomis.

6023.2.

61Kaip minėta sprendimo 18 pastraipoje, ginčijami sandoriai tarp šalių nebuvo tipiški, iki tol pirkusi iš atsakovės žaliavas, nemokumo akivaizdoje ieškovė nusprendė parduoti atsakovei savo produkciją.

6223.3.

63Vertindamas tikruosius sandorių sudarymo tikslus teismas reikšmingu pripažįsta atsakovės elgesį po ginčijamų sandorių sudarymo. Mediena, įsigyta pagal 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF 28416, Nr. GKF 28417 ir Nr. GKF 28418 (1 t., e. b. l. 52, 55–56), tos pačios dienos sąskaitomis už didesnę kainą buvo perleista ieškovės klientui Arbor Forests Products Ltd (9 t., e. b. l. 77–78). Kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų (9 t., e. b. l. 165), skirtumas tarp kainų, už kurias atsakovė įsigijo (68 575,61 Eur + 115 293,46 Eur + 59 257,02 Eur = 243 126,09 Eur; suma nurodyta be PVM) ir iš karto pardavė (71 584,43 Eur + 179 370,71 Eur = 250 955,14 Eur) prekes, sudarė 7 829,05 Eur (250 955,14 Eur – 243 126,09 Eur). Kitaip tariant, vietoj to, kad ieškovė parduotų produkciją savo klientui, buvo sudaryti atskiri sandoriai, pagal kuriuos ieškovės produkcija buvo patiekta ieškovės klientui, bet atsakovei liko kainos dalis.

6423.4.

65Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie kitus šalių sudarytus sandorius, dėl kurių teisėtumo buvo keliamas klausimas pradiniame ieškinyje, teismas pažymi, kad 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovės su atsakove (1 t., e. b. l. 30) ir atsakovės su Arbor Forests Products Ltd (9 t., e. b. l. 11) sudarytuose sandoriuose medienos įsigijimo ir pardavimo kainos nesiskyrė, t. y. atsakovė tapo tarpininke, kuri medieną perpardavė už tą pačią kainą. Tačiau vėliau, tiek sudarydama sandorius 2016 m. lapkričio 28 d. (1 t., e. b. l. 39; 9 t., e. b. l. 14) bei 2016 m. gruodžio 1 d. (1 t., e. b. l. 45, 47, 49–50; 9 t., e. b. l. 15–17) su ieškovės kliente Kullik & Rullman AG, tiek ir sprendimo 23.3 pastraipoje nurodomus šioje byloje ginčijamus sandorius, atsakovė buvo subjektyviai pasirinkta kaip tarpininkė, gavusi iš sandorių sudarymo finansinės naudos.

6623.5.

67Nors 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. GKF 28419, Nr. GKF 28420, Nr. GKF 28421 (1 t., e. b. l. 59, 64, 68), 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GKF 28422 ir 2016 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GKF 28423 (1 t., e. b. l. 73) nurodytas prekes atsakovė realizavo ne tą pačią dieną, dalį prekių parduodama tai pačiai ieškovės klientei Arbor Forests Products Ltd 2017 m. sausio 26 d. sąskaitų pagrindu (9 t., e. b. l. 74–76), kitą dalį – ieškovės klientei Trives OU 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitų pagrindu (9 t., e. b. l. 72–73), iš atsakovės elgesio galima spręsti, kad jos tikslas buvo įsigytą produkciją perparduoti, atsakovė klientų įsigytai produkcijai neieškojo, medieną parduodama ieškovės klientams. Be to, atsakovė pati iš esmės net neperformuodavo užsakymų turinio (keturiais iš aštuonių atvejų (PVM sąskaitos faktūros Nr. GKF 28416, Nr. GKF 28421, Nr. GKF 28422, Nr. GKF 28423) klientui buvo išrašytos sąskaitos toms pačioms prekėms, kitais keturiais atvejais (PVM sąskaitos faktūros Nr. GKF 28417, Nr. GKF 28418, Nr. GKF 28419, Nr. GKF 28420) pardavimai buvo atlikti apjungiant dvi sąskaitas į vieną). Šios aplinkybės parodo, kad ieškovė, turėdama galimybę prekes parduoti galutiniam klientui, šioje pastraipoje aptariamais sandoriais prekes už 77 051,65 Eur (32 212,39 Eur + 11 132,96 Eur + 23 452,09 Eur + 5 954,67 Eur + 4 299,54 Eur) perleido atsakovei, kuri nedelsdama jas perpardavė ieškovės klientams už 117 765,25 Eur (68 630,93 Eur + 25 272,65 Eur + 13 854,15 Eur + 10 007,52 Eur), t. y. 40 713,60 Eur brangiau.

6823.6.

69Vertindamas aplinkybę, kad atsakovės sudaryti pardavimo sandoriai produkcijos kiekio ir sudėties prasme atitiko ginčijamais sandoriais suformuotus užsakymus, teismas pažymi, kad, kaip nurodė 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai S. J. ir T. M., tiek produkcijos gamyba buvo organizuojama, tiek ir jos išvežimai formuojami pagal klientų, su kuriais ieškovę siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, pateikiamus užsakymus. Ginčijamus sandorius vertinant kartu su atsakovės sudarytais pardavimo sandoriais galima spręsti, kad tokie ieškovės pagaminti ir eksportui pagal klientų užsakymus parengti produkcijos paketai atsakovei buvo perleisti už dirbtinai sumažintą kainą, sudarant galimybę atsakovei iš šių sandorių pasipelnyti ieškovės ir jos kreditorių sąskaita.

7023.7.

71Tiek sandorių sudarymo datos, tiek ir tiksliai suformuoti užsakymų paketai bei produkcijos perpardavimas ieškovės klientams leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtiną poziciją, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalims buvo žinoma apie tai, kokiomis sąlygomis ir kam atsakovė medienos produkciją perparduos, todėl ginčijamų sandorių kaina vertintina kaip parinkta subjektyviai, ne pagal produkcijos rinkos kainą, bet pagal tai, kokia kainos dalis pardavus produkciją galutiniam klientui turėtų likti atsakovei. Kaip minėta sprendimo 23.4 pastraipoje, kainų derinimą patvirtina atsakovės 2016 m. lapkričio 16 d. užfiksuotuose sandoriuose (1 t., e. b. l. 30; 9 t., e. b. l. 11) nurodyta tapati medienos įsigijimo ir pardavimo kaina.

7223.8.

73Nors atsakovė nurodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi siekiant pagelbėti ieškovei realizuoti produkciją, teismas pažymi, kad tarpusavyje susiję juridiniai asmenys iš esmės susitarė realizuoti su mokumo problemomis susiduriančios įmonės turtą už subjektyviai nustatytą kainą. Vien realizavusi šioje byloje ginčijamais sandoriais įsigytą medienos produkciją atsakovė gavo 48 542,65 Eur (7 829,05 Eur (sprendimo 23.3 pastraipa) + 40 713,60 Eur (sprendimo 23.5 pastraipa)) pajamų. Ši suma neženkliai skiriasi nuo ieškovės nurodomo kainų skirtumo (48 543,62 Eur; 9 t., e. b. l. 165) dėl ieškovės į pateiktą apskaičiavimą netiksliai įtrauktų kai kurių sąskaitų sumų. Taigi, atsakovės gaunama finansinė nauda ženkliai viršijo jos nurodomą išlaidų, susijusių su perparduodamos produkcijos transportavimu ir pakrovimu, sumą – 17 362,86 Eur (8 t., e. b. l. 55–97; 9 t., e. b. l. 3–116, 166).

7423.9.

75Įvertinęs juridiniam asmeniui įstatymu nustatytą pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis), taip pat atsakovei išaiškintą procesinę pareigą teikti į bylą visus turimus jos poziciją pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti ir, tikėtina, pateikė visas jos turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismas taip pat pažymi, kad dokumentai buvo teikti įrodinėjant ne tik išlaidas, susijusias su patikslintu ieškiniu ginčijamas sandoriais įsigyta mediena, bet ir su ženkliai didesnės apimties (521 666,50 Eur be PVM vertės) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. sudarytais sandoriais (1 t., e. b. l. 15, 23, 30, 34, 39, 42, 45, 47, 49–50), kurių teisėtumo klausimas buvo keliamas pradiniame ieškinyje. Nurodyta aplinkybė patvirtina ieškovės argumentų, kad ne visos atsakovės nurodomos išlaidos yra susijusios su patikslinto ieškinio dalyku, pagrįstumą.

7623.10.

77Kartu teismas pažymi, kad pagal atsakovės pateiktus transportavimo dokumentus nėra galimybės identifikuoti, koks konkrečiai, kokios sąskaitos pagrindu įsigytas krovinys yra transportuojamas. Dėl nurodytos priežasties ieškovės pasirinktą kriterijų išlaidas skirstyti pagal sąskaitų išrašymo datą, nesant datų neatitikimą tikrovei patvirtinančių įrodymų, teismas vertina kaip objektyvų ir pagrįstą. Teismas pažymi, kad atsakovė negalėjo transportuoti į užsienį medienos gaminių, kurie jai nebuvo perduoti pagal apskaitos dokumentus, todėl spręsti, kad išlaidos, kurias atsakovė turėjo iki 2016 m. gruodžio 13 d., yra susijusios su ginčijamais sandoriais įsigyta mediena, nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovė pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. susidariusias išlaidas – 4 001,46 Eur. Argumentų, kuriais būtų paneigtas nurodyto skaičiavimo pagrįstumas, atsakovės atstovas 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu nepateikė. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovės gautos finansinės naudos sudarant ginčijamus sandorius dydį – 44 541,19 Eur (48 542,65 Eur – 4 001,46 Eur).

7823.11.

79Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovės argumentą, kad sandorių kainos objektyvumą, o kartu ir atsakovės finansinę naudą sudarius sandorius, paneigia faktas, jog ieškovė skaičiavimus atliko taikydama medienos produkcijos kainą be PVM. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, yra apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą. Prekių apmokestinimo faktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas įtraukti įsigyjant prekes sumokėtą PVM į PVM atskaitą. Toks reglamentavimas reiškia, kad eksportavusi į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš ieškovės įsigytą produkciją atsakovė įgijo teisę susigrąžinti visą ginčijamų sandorių pagrindu sumokėtą PVM. Dėl nurodytos priežasties ieškovė pagrįstai lygino sandorių kainas be PVM.

8023.12.

81Vertindamas atsakovės veiksmus teismas papildomai pažymi, kad, sulyginus duomenis apie ieškovės turėtas transportavimo išlaidas (5 t., e. b. l. 17–309, 319–400; 8 t., e. b. l. 11–16, 34–51, 116–178) ir tokio paties pobūdžio atsakovės išlaidas (8 t., e. b. l. 55–97; 9 t., e. b. l. 3–116), matyti, jog sutapo dalis transportavimo paslaugas teikusių vežėjų (pvz., UAB „Balstata“, SIA Solten Logistics, NTA Latvia SIA, Biezekas), be to, prekės buvo vežamos iš to paties sandėlio ( - ), ( - ), Prienų rajone ir už tą pačią kainą (260 Eur be PVM). Viena vertus, nurodytos aplinkybės parodo, kad dėl ginčijamais sandoriais tarpininke pasitelktos atsakovės iš esmės nekito prekių tiekimo klientams tvarka ir forma, kas dar kartą paneigia ginčijamų sandorių sudarymo tikslingumą. Ginčijami sandoriai nenulėmė papildomų veiksmų atlikimo (būtinybės ieškoti klientų produkcijai, papildomų veiksmų, susijusių su produkcijos pervežimais, vežėjų paieška ir pan.). Kita vertus, medienos transportavimo kaštai buvo nekintantys, todėl šalys turėjo galimybę ginčijamų sandorių sudarymo metu tiksliai nustatyti, kokia kainų skirtumo dalis teks transportavimo išlaidoms, o kokia taps atsakovei perkeltu pelnu.

8224.

83Apibendrindamas sprendimo 23 pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ginčijamais sandoriais šalys, besielgdamos nesąžiningai, žinodamos apie ieškovės nemokumą ir būtinybę dėti maksimalias pastangas užtikrinant ieškovės kreditorių interesus, dalį pajamų, kurias ieškovė galėjo gauti realizuodama savo turtą, perkėlė atsakovei, kaip su ieškove susijusiam asmeniui. Mažesnės sutarties kainos, nei ieškovei už tuos pačius užsakymus būtų sumokėję ieškovės klientai, nustatymas ginčijamuose sandoriuose patvirtina tiek šalių nesąžiningumą, tiek ir ieškovės kreditorių interesų pažeidimą.

8425.

85Kaip prielaidą, nepaneigiančią reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais pagrįstumo, teismas vertina atsakovės argumentą, kad ginčo sandorių nesudarymo atveju bankroto proceso eigoje už medienos produkciją būtų gauta dar mažesnė suma (2 t., e. b. l. 82–83, 143–198). Pati atsakovė teisminio proceso metu nuolat akcentavo, kad medienos produkcija neturi rinkos kainos, jog gaminiai skiriasi ne tik kiekybiniais rodikliais (matmenimis), bet ir kokybe, todėl kainų palyginimas neatskleis objektyvių duomenų apie tikrąją gaminių vertę. Kartu teismas pažymi, kad bankroto administratorė turtą pardavinėjo specifinėmis sąlygomis, laikydamasi bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas galėjo turėti įtakos turto realizavimo kainai, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pateisinanti nepalankioje situacijoje atsidūrusio asmens turto panaudojimą pasipelnymui. Kita vertus, ieškovės kreditorių interesų pažeidimas šiuo atveju yra sietinas su tuo, kad ieškovei priklausančio turto galutiniu pirkėju tapo ieškovės klientai, t. y. ieškovė turėjo galimybę su atsakovės pagalba ar be jos sudaryti ieškovei finansiškai palankesnius sandorius bei gauti didesnę sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, bet ne perkelti pajamų už perleidžiamą turtą dalį atsakovei.

8626.

87Atsakovė taip pat nurodo, kad reikalavimas taikyti actio Pauliana institutą negali būti tenkinamas ir dėl to, jog ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

8827.

89Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama su įmonės dokumentų perdavimu bankroto administratorei 2017 m. sausio 20 d. (2 t., e. b. l. 94–129), todėl pareikšdama ieškinį 2018 m. sausio 26 d. administratorė praleido senaties terminą sandoriams ginčyti. Teismas pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino eigos pradžia yra siejama su diena, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorei 2017 m. sausio 20 d. buvo perduota labai didelės apimties medžiaga. Šiuo aspektu teismas reikšminga pripažįsta sprendimo 8 pastraipoje aptartą aplinkybę, kad rašytinės medienos pirkimo–pardavimo sutartys tarp šalių nebuvo sudarytos, sandorių faktą patvirtino tik ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios, kaip nurodė pati atsakovė, nelaikytinos sandoriais. Kad galėtų įvertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius, bankroto administratorė privalėjo ne tik išanalizuoti buhalterinius dokumentus, bet ir įvertinti faktinę įmonės turtinę situaciją. Kaip teisingai nurodo ieškovės bankroto administratorė, įmonės turtas buvo perduotas vėliau – 2017 m. sausio 30 d. (7 t., e. b. l. 8–41). Kad turto perdavimas buvo reikšmingas vertinant šalių sudarytus sandorius, atskleidžia ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog pradiniu ieškiniu ginčytas sandoris, kurio faktą patvirtina 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GKF28427 (1 t., e. b. l. 75), nebuvo įvykdytas, mediena vis dar buvo ieškovės valdomoje teritorijoje, dėl ko ieškovės bankroto administratorė 2017 m. kovo 20 d. išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą (2 t., e. b. l. 42, 85). Tik įvertinusi jai pateiktus dokumentus bei perduotą turtą bankroto administratorė galėjo identifikuoti ieškovės sudarytus sandorius bei nuspręsti, ar šie sandoriai atitiko ieškovės interesus, ar nėra pagrindo inicijuoti teisminį procesą dėl sandorių nuginčijimo. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2017 m. sausio 20 d., nėra pagrindo. Senaties termino eiga prasidėjo ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 30 d., kai bankroto administratorė perėmė visą informaciją ir turtą bei galėjo pradėti tikrinti ieškovės vardu sudarytų sandorių teisėtumą, todėl kreipdamasi į teismą 2018 m. sausio 26 d. ieškovė senaties termino nepraleido.

9028.

91Kartu teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad pagrindu ieškiniui atmesti pripažintinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinto 6 mėn. termino sandoriams patikrinti ir ieškiniams teisme pareikšti praleidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014 išaiškino, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius.

9229.

93Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą, laikantis specialiame įstatyme (ĮBĮ) nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019). Kita vertus, teismas pažymi, kad aptariama actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, ją vertinant kartu su nuostata, jog sandorio negaliojimą nulemia jo prieštaravimas kreditorių interesams (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), yra reikšminga sprendžiant restitucijos taikymo sandorį pripažinus negaliojančiu klausimą.

9430.

95Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, todėl egzistuoja pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais (CK 6.66 straipsnis). Dėl restitucijos taikymo

9631.

97Vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, sandorį pripažinus negaliojančiu yra taikoma restitucija, t. y. šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką gavo sutarties pagrindu. Kai pritaikyti restituciją neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). CK 6.66 straipsnyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Nagrinėjamu atveju atsakovė sandorių pagrindu įgytą turtą yra perleidusi tretiesiems asmenims (sprendimo 5 pastraipa), kurių sąžiningumas nagrinėjamoje byloje nebuvo kvestionuojamas, todėl restitucija natūra yra negalima.

9832.

99Reikalaudama taikyti restituciją ieškovė piniginį ekvivalentą sieja ne su sandorių kaina, bet su sandoriais perleisto turto verte. Teismas pažymi, kad tokia pozicija yra pagrįsta CK 6.147 straipsnio 2 dalimi kuriamu teisiniu reglamentavimu, kad tuo atveju, kai grąžintinas turtas yra perleistas, nesąžiningu pripažintas asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu turto vertė buvo didžiausia. Kartu teismas pažymi, kad atsakovės pozicija, jog piniginis ekvivalentas turi būti siejamas su sutarties kaina, neatitiktų ir protingumo bei teisingumo principų, kadangi sukurtų galimybę nesąžiningiems asmenims išvengti atsakomybės tais atvejais, kai turtas perleidžiamas už per mažą kainą, bei paneigtų kreditorių, kurių interesai buvo pažeisti turtą realizuojant jos rinkos vertės neatitinkančiomis kainomis, teisę į teisminę gynybą, kadangi net ir įrodę actio Pauliana instituto sąlygas jie negalėtų prašyti, jog pažeidimas būtų pašalintas išsireikalaujant iš kontrahento tikrąją nesąžiningai įgyto turto vertę.

10033.

101Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Jeigu negaliojantis sandoris buvo įvykdytas, šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį teismo sprendimu reiškia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra išdėstoma, kas vienai šaliai priteisiama iš kitos šalies pagal negaliojančio ir įvykdyto sandorio sąlygas. Priteisimas gali būti perduotų daiktų, pinigų ar kitokio turto grąžinimas, sandorio ar prievolių negaliojimo panaikinimas, reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ar kitų turtinių teisių atkūrimas ir kita, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu sandoriu buvo perduota vienos šalies kitai šaliai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija gali būti vykdoma ne natūra, o kitu teismo nustatytu būdu, tačiau ir šiuo atveju ji apima tik tas aplinkybes, kurios susijusios su šalių sugrąžinimu į tą padėtį, kuri buvo iki negaliojančio ir įvykdyto sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017). Be to, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos pagerėtų.

10234.

103Sprendimo 33 pastraipoje nurodytą teisinį reglamentavimą aiškindamas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pagal negaliojančiais pripažintus sandorius ieškovė atsakovei perdavė medienos produkciją, o atsakovė sumokėjo ieškovei produkcijos kainą (sprendimo 5 pastraipa). Be to, kaip nurodyta sprendimo 23–24 pastraipose, ginčo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ne dėl to, kad tokio pobūdžio sandoriai iš esmės nėra leistini, bet būtent dėl to, kad sandoriais buvo subjektyviai nustatyta mažesnė turto pardavimo kaina, nei ieškovė turėjo galimybę nustatyti, jeigu produkciją būtų pardavusi tiesiogiai savo klientams, nepasitelkdama atsakovės kaip tarpininko. Kitaip tariant, ne pats sandorio faktas lėmė ieškovės kreditorių interesų pažeidimą, bet aplinkybė, kad dalis pajamų už realizuotą ieškovei priklausiusį turtą buvo perkelta atsakovei. Atsakovės sumokėta medienos produkcijos kaina galėjo būti panaudota ieškovės kreditorių reikalavimams tenkinti. Kitaip tariant, ieškovė turėjo turto, kurį galėjo realizuoti už 368 720,39 Eur (250 955,14 Eur (sprendimo 23.3 pastraipa) + 117 765,25 Eur (sprendimo 23.5 pastraipa)), turėdama 4 001,46 Eur transportavimo ir pakrovimo išlaidų (sprendimo 23.10 pastraipa), t. y. gauti 364 718,93 Eur (368 720,39 Eur – 4 001,46 Eur) pajamų. Jeigu ginčijamų sandorių pagrindu ieškovė tiek pajamų būtų gavusi, būtų konstatuota, kad nebuvo padaryta jokio pažeidimo ir sandoriai yra teisėti. Ieškovė gavo 320 177,74 Eur, t. y. 44 541,19 Eur mažiau (364 718,93 Eur – 320 177,74 Eur). Jeigu atsakovė būtų įpareigota dar kartą sumokėti ieškovei 364 718,93 Eur sumą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi antrą kartą gautų sandorių kainą, kurią galėtų dar kartą panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip ieškovės kreditoriai atsidurtų geresnėje padėtyje, nei buvo iki sandorių sudarymo, kadangi sandorių kaina atsakovei nebūtų grąžinama, atsakovė tik įgytų teisę įstoti į ieškovės kreditorių sąrašą. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovė atsidurtų blogesnėje situacijoje, nei ta, kuri būtų susiklosčiusi tuo atveju, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, kadangi sutarties kainą privalėtų sumokėti antrą kartą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad neteisėtų sandorių sudarymu sukurtos teisinės pasekmės bus tinkamai pašalintos, o ieškovės kreditorių interesai apginti CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu pritaikant dalinę vienašalę restituciją ir įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei skirtumą tarp įsigytos produkcijos vertės, nustatytos iš įsigytos produkcijos perpardavimo kainos atėmus su transportavimu ir pakrovimu susijusias išlaidas, ir sandorių kainos, t. y. 44 541,19 Eur. Tokiu būdu bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir pašalintas ginčijamais sandoriais sukurtas ieškovės kreditorių interesų pažeidimas. Dėl bylos procesinės baigties

10435.

105Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiais šalių sudarytus medienos įsigijimo sandorius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF28416, GKF28417, GKF28418, GKF28420, GKF28421, GKF28419, GKF28422, GKF28423 ir taikyti dalinę vienašalę restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 44 541,19 Eur.

10636.

107Ieškinį patenkinus iš dalies turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie 2 800 Eur atstovavimo išlaidas (9 t., e. b. l. 133–137), atsakovė sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t., e. b. l. 24), taip pat turėjo 4 386,25 Eur (10 t., e. b. l. 1–17) atstovavimo išlaidų, iš viso 4 423,75 Eur (37,50 Eur + 4 386,25 Eur) išlaidų. Tokios išlaidų sumos, įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę bei atliktų procesinių veiksmų kiekį, aplinkybę, kad ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, o atsakovė teikė atsiliepimus dėl tikslinamų reikalavimų pagrįstumo, vyko 5 žodiniai teismo posėdžiai, buvo teikiami įvairaus pobūdžio procesiniai prašymai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Spręsti, kad išlaidų sumos yra per didelės, neatitinkančios ginčo pobūdžio, teismas neturi teisinio pagrindo.

10837.

109Kartu teismas pažymi, kad, kaip konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje (9 t., e. b. l. 138–141), kuria dalies reikalavimų nagrinėjimas nutrauktas, dalis ieškovės atstovavimo išlaidų (574 Eur) buvo susijusi su pradiniu ieškiniu G. K. reikštais reikalavimais, už šių išlaidų atsiradimą atsakovė nėra atsakinga, todėl po to, kai ieškovė reikalavimų G. K. atsisakė, gali būti skirstoma ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų dalis – 2 226 Eur (2 800 Eur – 574 Eur).

11038.

111Teismas taip pat sprendžia, kad nenuosekli ieškovės pozicija, tiek ieškinio pagrindo, tiek ir jo dalyko keitimas bylos nagrinėjimo metu, nors ir nėra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų procesinių sankcijų ieškovei taikymo, leidžia spręsti, jog, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykis turi būti apskaičiuojamas ne pagal patikslintame ieškinyje galutinai suformuluotų turtinių reikalavimų sumą, bet pagal bendrą pradiniu teismo priimtu ieškiniu atsakovei reikštų finansinių pretenzijų dydį. Šalindama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 99–100) nustatytus trūkumus, ieškovė pateikė ieškinį, kurio suma sudarė 430 134,18 Eur (1 t., e. b. l. 104–114). Būtent tokio dydžio pradinė finansinė pretenzija buvo pareikšta atsakovei. Kadangi išnagrinėjęs bylą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 44 541,19 Eur sumą, darytina išvada, kad buvo patenkinta 10,4 proc. (44 541,19 Eur / 430 134,18 Eur) ieškinio reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties ieškovė įgijo teisę į 231,50 Eur (2 226 Eur * 10,4 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą, o atsakovė – 3 963,68 Eur (4 423,75 Eur * (100 proc. – 10,4 proc.)) išlaidų atlyginimą.

11239.

113Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

11440.

115Be to, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteisiamas už patenkintą turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 96 straipsniai). Šis mokestis apskaičiuojamas taip: (900 Eur + (44 541,19 Eur – 30 000 Eur) * 2 proc.) * 75 proc. = 893 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas patenkintai ieškinio daliai proporcingas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš jų atėmus išlaidų dalį, kuri buvo priteista iš G. K. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi (4,79 Eur), atlyginimas – 1,93 Eur (23,39 – 4,79 Eur) * 10,4 proc.) (CPK 96 straipsnis). Bendra priteisiama suma – 894,93 Eur (893 Eur + 1,93 Eur).

116Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

117ieškinį patenkinti iš dalies.

118Pripažinti negaliojančiais ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ su atsakove uždarąja akcine bendrove „Medienos prekybos grupė“ sudarytus medienos įsigijimo sandorius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF28416, GKF28417, GKF28418, GKF28420, GKF28421, GKF28419, GKF28422, GKF28423.

119Taikyti dalinę vienašalę restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GKF“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“, juridinio asmens kodas ( - ), 44 541,19 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 19 ct).

120Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GKF“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“, juridinio asmens kodas ( - ), 231,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 50 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

121Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos grupė“, juridinio asmens kodas ( - ), iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“, juridinio asmens kodas ( - ), bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 3 963,68 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

122Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 894,93 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 93 ct) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

123Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,... 2. sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“... 5. Teismas... 6. 1.... 7. Pradiniu ieškiniu ir jo patikslinimais (1 t., e. b. l. 1–12, 104–114,... 8. 2.... 9. Ieškovei ir G. K. sudarius taikos sutartį dėl ginčo dalies (9 t., e. b. l.... 10. 3.... 11. Ieškovė patikslintu ieškiniu (9 t., e. b. l. 157–164) prašo pripažinti... 12. 4.... 13. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (9 t., e. b. l. 175–188) atsakovė... 14. 5.... 15. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, ieškovės direktoriaus 2016 m.... 16. 6.... 17. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms... 18. 7.... 19. Nesutikdama su aptariamu ieškinio argumentu atsakovė nurodo, kad medienos... 20. 8.... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2... 22. 9.... 23. Kartu teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog PVM... 24. 9.1.... 25. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos... 26. 9.2.... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79... 28. 9.3.... 29. Tiek didelio skaičiaus sąskaitų išrašymas per trumpą laikotarpį, tiek ir... 30. 10.... 31. Apibendrindamas sprendimo 9 pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas... 32. 11.... 33. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė... 34. 12.... 35. Pasisakydamas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi... 36. 13.... 37. Konstatavęs, kad ginčijamais sandoriais perleistas turtas Kauno apygardos... 38. 14.... 39. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 40. 15.... 41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana –... 42. 16.... 43. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie ieškovės nemokumą,... 44. 17.... 45. Kita actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininko pareigos sudaryti... 46. 18.... 47. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų... 48. 19.... 49. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas pažeidusiu... 50. 20.... 51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad formuluotė „kitaip... 52. 21.... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad... 54. 22.... 55. Vertindamas sprendimo 19–21 pastraipose nurodytas actio Pauliana taikymo... 56. 23.... 57. Kaip teisingai nurodo atsakovė, sprendimo 22 pastraipoje nurodytose bylose... 58. 23.1.... 59. Kaip minėta sprendimo 9–10, 12 pastraipose, nagrinėjamoje byloje ginčijami... 60. 23.2.... 61. Kaip minėta sprendimo 18 pastraipoje, ginčijami sandoriai tarp šalių nebuvo... 62. 23.3.... 63. Vertindamas tikruosius sandorių sudarymo tikslus teismas reikšmingu... 64. 23.4.... 65. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie kitus šalių sudarytus sandorius,... 66. 23.5.... 67. Nors 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. GKF 28419, Nr. GKF... 68. 23.6.... 69. Vertindamas aplinkybę, kad atsakovės sudaryti pardavimo sandoriai produkcijos... 70. 23.7.... 71. Tiek sandorių sudarymo datos, tiek ir tiksliai suformuoti užsakymų paketai... 72. 23.8.... 73. Nors atsakovė nurodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi siekiant... 74. 23.9.... 75. Įvertinęs juridiniam asmeniui įstatymu nustatytą pareigą tinkamai tvarkyti... 76. 23.10.... 77. Kartu teismas pažymi, kad pagal atsakovės pateiktus transportavimo dokumentus... 78. 23.11.... 79. Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovės argumentą, kad sandorių kainos... 80. 23.12.... 81. Vertindamas atsakovės veiksmus teismas papildomai pažymi, kad, sulyginus... 82. 24.... 83. Apibendrindamas sprendimo 23 pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas... 84. 25.... 85. Kaip prielaidą, nepaneigiančią reikalavimo pripažinti sandorius... 86. 26.... 87. Atsakovė taip pat nurodo, kad reikalavimas taikyti actio Pauliana institutą... 88. 27.... 89. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia... 90. 28.... 91. Kartu teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad pagrindu... 92. 29.... 93. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas... 94. 30.... 95. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė... 96. 31.... 97. Vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, sandorį pripažinus negaliojančiu... 98. 32.... 99. Reikalaudama taikyti restituciją ieškovė piniginį ekvivalentą sieja ne su... 100. 33.... 101. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo... 102. 34.... 103. Sprendimo 33 pastraipoje nurodytą teisinį reglamentavimą aiškindamas... 104. 35.... 105. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra... 106. 36.... 107. Ieškinį patenkinus iš dalies turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų... 108. 37.... 109. Kartu teismas pažymi, kad, kaip konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m.... 110. 38.... 111. Teismas taip pat sprendžia, kad nenuosekli ieškovės pozicija, tiek ieškinio... 112. 39.... 113. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės... 114. 40.... 115. Be to, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteisiamas... 116. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 117. ieškinį patenkinti iš dalies.... 118. Pripažinti negaliojančiais ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės... 119. Taikyti dalinę vienašalę restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai... 120. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GKF“,... 121. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos... 122. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos... 123. Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas...