Byla 3K-3-132-684/2015
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditorių suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DNB banko, akcinės bendrovės SEB banko skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „GK projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.

6Kreditorius suinteresuotas asmuo AB DNB bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, prašydamas: panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“; patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą: nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM atlyginimą administratoriui, nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės išregistravimo nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) neįskaitant PVM atlyginimą administratoriui; skirti UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ baudą iki 20 000 Lt (5792,40 Eur) už piktnaudžiavimą savo, kaip kreditorių, procesinėmis teisėmis BUAB „GK projektai“ bankroto procese.

7AB SEB bankas skundu taip pat prašė panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi AB SEB banko skundą patenkino, AB DNB banko skundą patenkino iš dalies ir panaikino BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“. Likusią AB DNB banko skundo dalį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ prašymą nutraukti bylą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, nurodė, kad nors pirmosios varžytynės ir neįvyko, tačiau, atsižvelgus į skundus, kuriais ginčijamas pernelyg didelės parduodamo bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymas, į viešąjį interesą, į tai, kad klausimui dėl turto pardavimo kainų antrosiose varžytynėse nustatymo išspręsti turi būti kviečiamas kreditorių susirinkimas, yra pagrindas pasisakyti dėl to, ar turto pardavimo kainos buvo tinkamai nustatytos, nes tai turės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosioms varžytynėms. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė nesant pagrindo nutraukti bylos dalį dėl turto pardavimo kainų nustatymo pagrįstumo.

11Teismas, atsižvelgęs į turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę, nustatė, kad skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina yra 6–8 kartus didesnė, nei turto vertintojo nustatyta turto rinkos kaina; nurodė, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas vadovaujantis turto balansine verte yra ydingas, nes turtas yra perkamas už rinkos kainą, kurią preliminariai ir nustato turto vertintojas; pažymėjo, kad nei UAB „Gabijos investicijos“, nei UAB „Ranga IV investicijos“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytą bankrutavusios įmonės turto rinkos kainą; atkreipė dėmesį, kad skundžiamais nutarimais siekiama realizuoti turtą, kuriam išplėtoti reikia nemažų finansinių investicijų, o tai turi neigiamos įtakos turto pardavimui, nes susiaurinamas pirkėjų ratas. Aplinkybė, kad į pirmas varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, anot teismo, taip pat patvirtina, kad buvo nustatyta pernelyg didelė parduodamo turto kaina, nes jis nesudomino nė vieno pirkėjo. Todėl teismas sprendė, kad nustatytos pradinės turto pardavimo kainos yra niekuo nepagrįstos, lyginant su atliktu įvertinimu, gerokai padidintos, nustatytos neprotingai, nesąžiningai, neteisingai. Teismo vertinimu, nustačius pradinę turto pardavimo kainą dvejoms varžytynėms viename susirinkime, būtų operatyviau vykdomos bankroto procedūros, todėl teismas padarė išvadą, kad nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu yra neteisingas, neprotingas, nesąžiningas ir yra naikintinas.

12Teismas, vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013, padarytas išvadas, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo lėšų suma (skundžiamo nutarimo atveju atlyginimas administratoriui nėra sumažintas, tik sumažinta 100 Lt (28,96 Eur) administravimo išlaidų suma) neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nustatęs, kad faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, o nutarimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindą jį panaikinti ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

13Teismas netenkino prašymo patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą, pažymėjęs, kad teisė spręsti administravimo išlaidų sąmatos dydžio klausimą suteikta įmonės kreditoriams ir tai yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teismas pažymėjo, kad teikdamas tokį pasiūlymą, AB DNB bankas nenurodė motyvų, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma yra būtent tokia ir pakankama likusioms bankroto procedūroms sklandžiai atlikti, atitinka pusiausvyrą tarp kreditorių ir administratoriaus interesų.

14Teismas taip pat sprendė nesant pagrindo tenkinti AB DNB banko prašymą skirti kreditoriams UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

15Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal suinteresuotų asmenų UAB „Ranga IV investicijos“, UAB „Gabijos investicijos“ ir AB DNB banko atskiruosius skundus, 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti, šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: „AB SEB banko ir AB DNB banko skundus patenkinti iš dalies. Panaikinti BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“, ir šį klausimą perduoti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. Priteisti RUAB „Ranga IV investicijos“ naudai iš AB SEB banko 363 Lt (105,13 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“ Likusią bankų skundų dalį atmesti.

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad vien aplinkybė, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė parduodamų turto kompleksų kaina pirmose varžytynėse buvo gerokai didesnė, nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad šis nutarimas yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad taip pat neįrodyta, jog tokiu nutarimu yra pažeidžiami bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, nes bankroto procedūros operatyvumo užtikrinimas negali būti priešpriešinamas tikslui kuo maksimaliau patenkinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkime buvo balsuojama tik dėl realizuojamo turto kainos pirmosiose varžytynėse, nurodant, kad, turto nepardavus pirmosiose varžytynėse, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, pati savaime taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog nustačius gerokai didesnę parduodamo pirmosiose varžytynėse turto pirminę kainą, buvo tikslinga iš karto nesvarstyti dėl turto pardavimo kainos antrosiose varžytynėse, paliekant kreditorių susirinkimui laisvę, nepavykus turto parduoti už UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ pasiūlytą kainą, apsispręsti dėl turto pardavimo kainos sumažinimo, organizuojant kitas varžytynes, arba apsispręsti dėl kitokio turto realizavimo. Be to, įstatymas neįpareigoja kreditorių susirinkimo iš karto nustatyti, kad turtas bus parduodamas dvejose varžytynėse už atitinkamas kainas. Taip pat teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog į pirmąsias varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, taigi yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaina, nustatyta ginčijamu nutarimu, galėjo būti pernelyg didelė, dėl ko nesusidomėjo nė vienas pirkėjas. Taigi kreditorių susirinkimas, svarstydamas dėl tolesnės atsakovo turto realizavimo tvarkos (taip pat kainos), į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti.

17Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisinio pagrindo nutraukti bylos dalį, kuria išspręstas nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimas, nėra. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog jau buvo suorganizuotos pirmosios varžytynės ir jos neįvyko (nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas), nesudaro pagrindo nevertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo patikrinimo rezultatas turės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosiose varžytynėse. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą iš esmės, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias nutraukimo institutą.

18Teismas atskirai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo panaikintas BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių surinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė, kadangi ši nutarties dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama.

19Spręsdamas klausimą dėl atsisakymo tenkinti AB DNB banko prašymą patvirtinti jo siūlomą naują administravimo išlaidų sąmatą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas neįtvirtina, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010) yra nurodęs, kad įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Taip pat teismas pažymėjo, kad vėlesnėje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012) kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis)“. Taigi pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai priimti nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyviąsias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo ir jo nesąžiningo elgesio, kelių kreditorių nesąžiningu susitarimu ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti. Teismas, įvertinęs tai, kad AB DNB bankas kreditorių susirinkime savo pasiūlytos naujos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo neįrodė, t. y. nemotyvavo, kodėl, anot jo, pasiūlyta fiksuota administratoriaus atlyginimo ir kitų išlaidų suma, kuri yra kur kas mažesnio dydžio, nei buvo nustatyta ankstesniu galiojančiu kreditorių susirinkimu nutarimu (2011 m. liepos 29 d.), yra pakankama likusioms bankroto procedūroms sklandžiai atlikti, sprendė, jog būtent tai ir galėjo nulemti kreditorių UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ pasirinkimą balsuoti už administratoriaus pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, kuri iš esmės yra panaši, kaip buvo nuspręsta 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime, tokiu būdu užtikrinant tinkamą administratoriaus funkcijų vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Antkona“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013) pasisakyta, kad tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Teismas nurodė, kad šiuo atveju AB DNB bankas kreditorių susirinkime siūlė administratoriui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (kai ir buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu) nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM atlyginimą administratoriui, t. y. tokiu būdu pablogindamas administratoriaus padėtį, kas yra neleistina pagal teismų suformuotą praktiką, tuo labiau kad administratorius kreditorių susirinkime nebuvo išreiškęs pritarimo tokiam banko pasiūlymui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo patvirtinimo iš naujo per se pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau šiuo metu galima konstatuoti esant išimtines aplinkybes, dėl ko galima būtų paneigti kreditorių teisę patiems spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Antkona“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2012) taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant iš naujo administravimo išlaidų sąmatos keitimo klausimą, privalu atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms administravimo išlaidoms, taigi kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatant administravimo išlaidų bendrą sąmatą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo (2013 m. spalio 10 d.) į šią taisyklę nepagrįstai buvo neatsižvelgta.

20III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė

21Kasaciniu skundu kreditorius suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo:

22panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalis, kuria panaikintas BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį;

23panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas AB DNB banko atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti AB DNB banko prašymą dėl naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos BUAB „GK projektai“ bankroto byloje nustatymo teismo nutartimi bei neišspręstas klausimas iš esmės, apeliacinės instancijos teismui patvirtinant naują BUAB „GK projektai“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

24Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25Kasatorius nurodo, kad skundžiama nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo panaikintas 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, t. y. šių principų netaikė, nors privalėjo pagal juos vertinti skųsto kreditorių susirinkimo nutarimo turinį – buvo nutarta iš viešųjų varžytynių parduoti įmonės turtą, kuris yra įkeistas, už 6–8 kartus didesnę nei kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos vertę. Kasatoriaus teigimu, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų materialiosios teisės normų pažeidimas, tiesiogiai nulėmęs neteisėtos nutarties priėmimą, nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kadangi kasacinio teismo praktikos dėl minėtų bendrųjų teisės principų taikymo ginčuose dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainų nustatymo nėra, o Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu prieštaringa – vienose bylose apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras, didintų bankroto administravimo sąnaudas ir kartu atitolintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2559/2011), o kitose bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, nurodo, kad spręsdami dėl turto pardavimo kainos kreditoriai neprivalo vadovautis turto vertinimo ataskaitomis ir gali turto pardavimo kainas nustatyti gerokai didesnes, nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011). Kasatoriaus teigimu, minėtoje skundžiamoje nutarties dalyje pateiktais motyvais ir išvadomis apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-16/2014) pažymimą bankroto proceso operatyvumo principą bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB „Kavaska“, UAB „Timber cube“, UAB „Bekonas LT“, bylos Nr. 3K-3-246/2013), kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo būdas turi atitikti bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl nepagrįstai didelių pradinių įmonės turto pardavimo kainų nustatymo ir jį galioti palikusi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis sudaro prielaidas vilkinti įmonės turto pardavimo procedūras ir pažeidžia kasacinio teismo išaiškinimus dėl siektino tikslo bankroto procedūras užbaigti kuo operatyviau.

26Taip pat kasatorius nurodo, kad, sprendžiant AB DNB banko pareikštą prašymą teismo nutartimi patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 182 straipsnis 2 punktas) ir įrodymų įvertinimą (CPK 185 straipsnis 2 dalis), pažeidimus, taip pat pateikė išaiškinimus dėl bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio, kurie prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei yra nesuderinami su kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010) išaiškinta bankroto instituto paskirtimi apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus. Kasatoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas pateikė išaiškinimus, iš esmės prieštaraujančius anksčiau šioje bankroto byloje nagrinėjant ginčą dėl naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos priimtos įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013) išvadoms.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašo kasacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 14 d. teismo nutarties dalies, kurioje prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti 2014 m. spalio 10 d. BUAB „GK Projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, o dėl kitos kasacinio skundo dalies priimti nutartį savo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti BUAB „GK Projektai“ iš kasatoriaus visas kasacinėje instancijoje atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28Bankroto administratoriaus nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertindamas kasatoriaus pateiktų įrodymų dėl prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos pakankamumą ir kasatoriaus įrodinėjimo pareigą dėl reiškiamų reikalavimų, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 185 straipsnio 2 dalies normas. Bankroto administratorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje pateikti išaiškinimai ir skundžiamojoje nutartyje nurodyti motyvai dėl kasatoriaus teismui pasiūlytos patvirtinti naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nėra prieštaringi.

29Bankroto administratoriaus teigimu, skundžiama nutartis nepažeidžia nei bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos taisyklės, kad bankroto proceso metu turi būti siekiama maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Pasak bankroto administratoriaus, teismo išvada, kad kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas, negali būti aiškinama, kaip prieštaraujanti kasacinio teismo praktikoje pripažįstamam principui maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, kadangi šis principas negali būti priešpriešinamas bankroto administratoriaus teisei gauti atlyginimą už suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Kasatoriaus argumentai, kad vien kreditorių ginčo kilimas panaikina galiojantį kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata, yra nelogiški ir neatitinkantys ĮBĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo. Bankroto administratoriaus teigimu, nei ĮBĮ, nei teismų praktikoje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nenurodo, kad vien kreditorių ginčo dėl bankroto administravimo sąmatos pakeitimo kilimas savaime panaikintų bankroto administratoriaus teisę į atlyginimą galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo „Danske Bank A/S“, atstovaujamas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, prašo kasacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino priimto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, taip pat nenagrinėjo ir nepasisakė dėl tokio nutarimo atitikties protingumo ir sąžiningumo principams, nors dėl kasatoriaus išdėstytų argumentų yra akivaizdu, kad ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų – UAB „GK projektai“ bankroto procedūra trunka jau ketveri metai, jos pabaigos nematyti, nes nustatinėjamos nepagrįstai aukštos turto pardavimo kainos. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas nei dėl bankroto procedūrų vykdymo ekonomiškumo, nei dėl operatyvumo principų nepasisakė, taip pat nevertino ir ginčijamo kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atitikties šiems principams. Taip pat teismas nevertino kreditorių sąžiningumo, priimant nutarimus dėl nepagrįstai aukštų turto pardavimo kainų, bei kreditorių mažumos (bankų) intereso pažeidimo fakto. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas privalėjo įvertinti, ar kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteiktomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus, ir, nustatęs šią aplinkybę, teismas turėjo imtis priemonių kreditorių mažumos interesams apsaugoti, t. y. pats, savo iniciatyva, išspręsti klausimą dėl administratoriaus atlyginimo.

32Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus suinteresuotų asmenų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

33Suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriui įkeisto turto pardavimo kaina nebuvo nustatyta be jokio pagrindo, ji buvo nustatyta tokia, kokia nurodyta įmonės balanse, atsižvelgiant į tai, kad, įsigijus šį turtą bei atlikus tam tikras investicijas, bus gautas atitinkamas pelnas, todėl parduodamo turto kainos nustatymas buvo susietas su prognozuojamu pelnu. Suinteresuotų asmenų manymu, teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, skundžiamoje nutartyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už kuo didesnę kainą, net jei ši kaina gerokai didesnė, nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti. Suinteresuotų asmenų teigimu, kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nors vienas pirkėjas, norintis įsigyti turtą už jo pasiūlytą kainą, taigi nėra jokių įrodymų, kad 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu vykdytas bandymas parduoti turtą siekiant esminio ir teisėto bankroto procedūrų tikslo – kuo brangiau parduoti turtą ir atsiskaityti su kuo įmanoma daugiau kreditorių, būtų užvilkinęs bankroto procedūras. Suinteresuoti asmenys sutinka su BUAB „GK projektai“ bankroto administratoriaus atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais dėl ginčo reikalavimo dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo teismo nutartimi, todėl papildomai jų nekartojo.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

37Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo

38ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Talesta“ v. BUAB „Bendri projektai“, bylos Nr. 3K-3-514/2012; ir kt.). Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas (komitetas) nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai – pagrindinis kreditoriaus interesas įmonės bankroto byloje yra gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš teisės aktų nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.

39Byloje nustatyta, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą: „BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių 2013 m. balandžio 17 d. LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio ( - ) ir ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 11472 902,74 Lt (3322 782,30 Eur) plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 13661 264,64 Lt (3956 575,71 Eur) plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti varžytynėse 1 proc. turto kainos didinimo intervalą. Varžytynių žiūrovui nustatyti 100 Lt (28,96 Eur) varžytynių žiūrovo mokestį. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo.“

40Kasatorius AB DNB bankas (hipotekos turėtojas) nurodo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl nepagrįstai didelių pradinių įmonės turto pardavimo kainų nustatymo (nutarta iš viešųjų varžytinių parduoti įmonės turtą, kuris yra įkeistas, už 6–8 kartus didesnes nei kvalifikuoto turto vertintojo nustatytą šio turto rinkos vertę) ir jį galioti palikusi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis sudaro prielaidas vilkinti įmonės turto pardavimo procedūras ir pažeidžia kasacinio teismo išaiškinimus dėl siektino tikslo bankroto procedūras užbaigti kuo operatyviau. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Talesta“ v. BUAB „Bendri projektai“, bylos Nr. 3K-3-514/2012; ir kt.), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonėms turtą už kuo didesnę kainą, net jei ši kaina gerokai didesnė, nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Trys mergelės“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-141/2012). Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiamoje nutarties dalyje pateiktais motyvais bei išvadomis apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-16/2014) pažymimą bankroto proceso operatyvumo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB „Kavaska“, UAB „Timber cube“, UAB „Bekonas LT“, bylos Nr. 3K-3-246/2013), kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo būdas turi atitikti bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, o tuo įgyvendinamas viešojo intereso bankroto byloje principas. Taigi pats kasatorius pripažįsta, kad vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų yra iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavo ir ĮBĮ normas bei teismų praktiką joms taikė tinkamai.

41Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos tvirtinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą, administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio nustatymo kriterijų

42ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Strauja“ v. AB „Swedbank, bylos Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012; ir kt.).

43Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“ buvo priimtas toks nutarimas: „Nustatyti administratoriui 4500 Lt (1303,29 Eur) be PVM mėnesinį atlyginimą už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 6300 Lt (1824,61 Eur) be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų pakeitimo priėmimo dienos. BUAB „GK projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų kiekį, bet ne daugiau kaip 350,00 Lt (101,37 Eur) be PVM už vieną darbo valandą. Išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimui bei kita tvirtinti atskirai, kreditorių susirinkimui nusprendus tai atlikti. Išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui tvirtinti atskirai, priduodant archyvą į Kauno savivaldybės archyvą.“ Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad faktinė situacija, kai 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, iš esmės nepasikeitė, padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindą kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsisakė tenkinti AB DNB banko prašymą patvirtinti jo siūlomą naują administravimo išlaidų sąmatą: „Nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10000 Lt (2896,20 Eur) + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10000 Lt (2896,20 Eur) + PVM atlyginimą administratoriui; nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės išregistravimo nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą 10000 Lt (2896,20 Eur) + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 15000 Lt (4344,30 Eur) + PVM atlyginimą administratoriui“. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, be to, AB DNB bankas, teikdamas tokį pasiūlymą, nenurodė jokių motyvų, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų suma ir administratoriaus atlyginimas yra būtent tokia ir pakankama likusioms bankroto procedūroms sklandžiai atlikti, atitinka pusiausvyrą tarp kreditorių ir administratoriaus interesų. Lietuvos apeliacinis teismas kasatoriaus skundžiamoje nutartyje šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė, nurodydamas, kad įstatymas neįtvirtina, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Apeliacinės instancijos teismas pagal suformuotą teismų praktiką taip pat sprendė, kad teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai priimti nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos teismas nekonstatavo esant išimtinėms aplinkybėms bei nenustatė, kad AB DNB banko pasiūlytas bankroto administratoriaus atlyginimas, administravimo suma bus pakankami likusioms bankroto procedūroms sklandžiai atlikti. Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos nutarties dalį teigdamas, kad, sprendžiant AB DNB banko pareikštą prašymą teismo nutartimi patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 182 straipsnis 2 punktas) ir įrodymų įvertinimą (CPK 185 straipsnis 2 dalis), pažeidimus, taip pat pateikė išaiškinimus dėl bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio, kurie prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei pateikė išaiškinimus, iš esmės prieštaraujančius anksčiau šioje bankroto byloje nagrinėjant ginčą dėl naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos priimtos įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013) išvadoms.

44Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta likviduojamos J. K. gamybinės komercinės firmos ,,Kajus“ byloje, bylos Nr. 3K-3-440/2004; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta BUAB „Antkona“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2012; ir kt.). Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms nors ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau joms taikytina taisyklė, kad administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta BUAB „Antkona“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai nustatė, jog nagrinėjamu atveju AB DNB bankas kreditorių susirinkime siūlė administratoriui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (kai ir buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu) nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįskaitant PVM atlyginimą administratoriui, t. y. tokiu būdu pablogindamas administratoriaus padėtį, kas yra neleistina pagal teismų suformuotą praktiką, tuo labiau kad administratorius kreditorių susirinkime nebuvo išreiškęs pritarimo tokiam banko pasiūlymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. įsiteisėjusioje nutartyje padaryta išvada, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. sausio 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo klausimą, kreditoriaus AB DNB bankas pateiktas siūlymas nustatyti bendrą 160 000 Lt (46 339,20 Eur) neįskaitant PVM bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procedūrų administravimo laikotarpiui (nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo dienos) yra neteisėtas, ydingas ir negalėjo būti patvirtintas vien dėl to, jog juo būtų sudarytas pagrindas peržiūrėti administratoriui nustatyto atlyginimo dydį ir patirtas kitas administravimo išlaidas laikotarpiu, buvusiu iki nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo priėmimo, esant galiojantiems kreditorių susirinkimo nutarimams dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo. Remdamasi aptartomis teisės normomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė išaiškinimus, iš esmės prieštaraujančius anksčiau šioje bankroto byloje nagrinėjant ginčą dėl naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos priimtos įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013 išvadoms. Kaip ir nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas AB DNB banko pareikštą prašymą teismo nutartimi patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą, skundžiamoje nutartyje padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 182 straipsnis 2 punktas) ir įrodymų įvertinimą (CPK 185 straipsnis 2 dalis) pažeidimus, taip pat pateikė išaiškinimus dėl bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio, kurie prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei yra nesuderinami su kasacinio teismo praktikoje.

45Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytų argumentų visumą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

48Atsakovo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras bei suinteresuoti asmenys UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimuose į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau neprideda jas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šį klausimą palieka nenagrinėtą (CPK 93 straipsnis).

49Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,36 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) 6,36 Eur (šešis Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „GK projektai“... 6. Kreditorius suinteresuotas asmuo AB DNB bankas kreipėsi į Kauno apygardos... 7. AB SEB bankas skundu taip pat prašė panaikinti BUAB „GK projektai“... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi AB SEB banko skundą... 10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų UAB... 11. Teismas, atsižvelgęs į turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytą... 12. Teismas, vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju... 13. Teismas netenkino prašymo patvirtinti naują administravimo išlaidų... 14. Teismas taip pat sprendė nesant pagrindo tenkinti AB DNB banko prašymą... 15. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal... 16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 18. Teismas atskirai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo... 19. Spręsdamas klausimą dėl atsisakymo tenkinti AB DNB banko prašymą... 20. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė... 21. Kasaciniu skundu kreditorius suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo:... 22. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties... 23. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties... 24. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 25. Kasatorius nurodo, kad skundžiama nutartimi panaikindamas pirmosios... 26. Taip pat kasatorius nurodo, kad, sprendžiant AB DNB banko pareikštą... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo BUAB „GK projektai“ bankroto... 28. Bankroto administratoriaus nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,... 29. Bankroto administratoriaus teigimu, skundžiama nutartis nepažeidžia nei... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo „Danske Bank A/S“,... 31. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Gabijos... 33. Suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriui įkeisto turto... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 37. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo ... 38. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės... 39. Byloje nustatyta, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių... 40. Kasatorius AB DNB bankas (hipotekos turėtojas) nurodo, kad skundžiamas... 41. Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos tvirtinti... 42. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų... 43. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. sausio... 44. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje... 45. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytų... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 48. Atsakovo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorius UAB Įmonių... 49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. pažymą apie... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti... 52. Priteisti iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k.... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...