Byla 3K-3-367-695/2019
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. I. ir J. I. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. I. ir V. I. patikslintą ieškinį ir atsakovių R. A., D. V. A. ir A. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovai patikslintu ieškinio reikalavimu prašė teismo nustatyti pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. (kvalifikacijos Nr. 2M-M-322) 2018 m. gegužės 31 d. parengtą projektą tokią naudojimosi 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarp bendraturčių tvarką: ieškovui V. I. paskirti naudotis sklypo dalimi „B“, 878 kv. m ploto (rožinė spalva); atsakovėms paskirti naudotis sklypo dalimi „C“, 1478 kv. m ploto (violetinė spalva); sklypo dalimi (prie pastatų, kiemas) (projekte pažymėta „A“, 493 kv. m, geltona spalva) bendraturčiams paskirti naudotis bendrai; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus.

93.

10Vėliau ieškovai nurodė, kad dėl reikalavimo atidalyti ūkinius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis susitarė taikiai. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo V. I. ir atsakovių 2018m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį.

114.

12Ieškovai nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, tokia naudojimosi tvarka, kokią siūlo ieškovai, yra nusistovėjusi daugelį metų. Ieškovų naudojamas sklypas yra visapusiškai sutvarkytas, sukultūrintas, apsodintas vaiskrūmiais, o atsakovės negyvena namų valdoje, žemės sklypu nesinaudoja, jų namų valda yra apleista ir neprižiūrima. Ieškovai prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovių priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovių pateiktą projektą, teigdami, kad jiems tektų nepatogi, nefunkcionali bei itin siauro ploto žemės sklypo dalis, dėl to sumažėtų ir tokio sklypo turtinė rinkos vertė. Į tokio mažo pločio ir pailgos formos sklypo dalį nebūtų galimybės įvažiuoti sunkvežimiui, tiekiančiam ieškovams kietąjį kurą, skirtą namui šildyti, būtų apsunkintas ir galimas sklypo užstatymo statiniais įgyvendinimas. Nurodė, kad atsakovių siūlomas planas atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog pažeistų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovai naudojasi dešiniąja, bet dvigubai platesne žemės sklypo dalimi, be to, ieškovai neturėtų galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo į sklypą, nes siūloma įvaža yra per siaura.

135.

14Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams plano projektą tokiu būdu: atsakovėms paskirti naudotis 1464 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui V. I. paskirti naudotis 864 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ , atsakovėms ir ieškovui V. I. paskirti bendrai naudotis 521 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus.

156.

16Atsakovės taip pat nurodė, kad dėl reikalavimo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę šalys sudarė taikos sutartį. Dėl ieškovų pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nurodė, kad šis neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos: tiek patys ieškovai neneigė, tiek liudytojai patvirtino, kad ieškovai prižiūri ir puoselėja dešiniąją žemės sklypo pusę iki pat galinės tvoros, be to, ieškovų naudojamoje sklypo dalyje yra jų statinių, todėl ieškovų reikalavimas paskirti atsakovėms naudotis galine sklypo dalimi yra nesuprantamas ir neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovų siūlomas modelis užprogramuoja konfliktines situacijas tarp bendraturčių tuo atveju, jei atsakovės tarpusavyje pageidautų atidalyti savo dalis iš bendro turto ar nustatyti naudojimosi juo tvarką. Atsakovių nuomone, jų pateiktas projektas labiausiai atitinka ginčo šalių interesus, per daugelį metų susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

17II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

187.

19Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo V. I. ir atsakovių 2018m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį dėl ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, atsakovių patikslintą priešieškinį tenkino ir nustatė 0,2849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams planą, atsakovėms paskyrė naudotis 1464 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui – 864 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“; atsakovėms ir ieškovui paskyrė bendrai naudotis 521 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

208.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovės yra 0,2849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1057/2849 dalys minėto žemės sklypo, atsakovei R. A. – 1063/2849, atsakovei D. V. A. – 19/407, atsakovei A. A. – 596/2849 dalys žemės sklypo. Kadangi ginčo žemės sklypo dalis ieškovui V. I. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė J. I. laikytina tik kaip ieškovo sutuoktinė bei įgaliotas asmuo, pati neturinti reikalavimo teisės byloje. Ieškovas ir atsakovė R. A. yra ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovai pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, atsakovės – UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą plano projektą. Projektai atitinka imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus.

229.

23Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

2410.

25Pirmosios instancijos teismas, lygindamas šalių pateiktus projektus, nustatė, kad skiriasi projektuojamo kiemo dydis prie gyvenamojo namo. Pagal atsakovių siūlomą variantą paliekamas 521 kv. m plotas, pagal ieškovo patikslintą variantą plane nurodyta žemės sklypo 493 kv. m dalis prie gyvenamojo namo, skirta bendriems poreikiams tenkinti. Abiejuose planuose pastatams prižiūrėti teritorija yra pakankama, nesant kitų plano skirtumų, siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu prie pastatų galėtų būti nustatoma tiek pagal vienos, tiek pagal kitos šalies projektą. Byloje apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tą aplinkybę, kad tiek ieškovai, tiek atsakovės pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi išilginėmis žemės sklypo dalimis, kurios abi yra maždaug vienodos. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovių pateiktas projektas labiausiai atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus naudojimosi žemės sklypu kriterijus. Ieškovų naudojamoje galinėje žemės sklypo dalyje yra jų statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, tačiau ieškovas siūlo galinę žemės sklypo dalį skirti atsakovėms. Teismas sprendė, kad ieškovo projekte siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, užprogramuoja tolesnius bendraturčių tarpusavio konfliktus. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą grindžia tuo, kad norėtų turėti platesnį – 878 kv. m – žemės sklypą. Teismas sprendė, kad atsakovių pateiktas projektas užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi šalims priskirtinos sklypo dalys yra taisyklingos formos, apylygio naudingumo ir patogumo.

2611.

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

2812.

29Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypo išilginėmis dalimis tvarka, į tai, kad atsakovių pateiktame plane siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, sumažina ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.

3013.

31Nors ieškovų pateiktame plane nustatyta 493 kv. m šalių bendrai naudojama teritorija, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra lemiama aplinkybė nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nežymus bendrai naudojamos žemės sklypo dalies skirtumas nėra esminis, dėl kurio pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti prioritetą ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui. Be to, kaip nurodė atsakovės, bendro naudojimo plotas suformuotas atsižvelgiant į tai, kad ieškovai turėtų galimybę privažiuoti prie ūkinio pastato, ieškovų projekte šis privažiavimas nurodytas žymiai siauresnis.

3214.

33Nors ieškovai pripažino, kad jie visą laiką naudojosi puse šio sklypo pagal ištisinį jo ilgį nuo gatvės iki tvoros, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jie neturėjo teisės naudotis tokia sklypo dalimi, nes ieškovo V. I. žemės sklypo dalis buvo žymiai mažesnė ir neatitiko jo bendrosios nuosavybės dalių, juolab kad atsakovėms atiteko žemės sklypo dalis, kuriame ieškovai neteisėtai pasistatė metalinį garažą bei šiltnamį ir pasodino augalų. Akivaizdu, kad pagal turimas bendrosios nuosavybės dalis ieškovai negali naudotis tokiu žemės sklypo plotu, kuriuo naudojosi anksčiau. Be to, atsakovės tik 2017 metais įgijo nuosavybę į ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius ir pradėjo juos tvarkyti, o aplinkybė, kad ieškovai anksčiau naudojosi didesne žemės sklypo dalimi, nei jiems priklausė, ir pagal savo pateiktą planą siekia išsaugoti pastatytus minėtus statinius, nesudaro pagrindo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų planą.

3415.

35Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovų skundo argumentą, kad pagal patvirtintą atsakovių žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovas negali įgyvendinti statytojo teisės, nes jam paskirta sklypo dalis yra per siaura. Iš žemės sklypo plano matyti, kad ieškovui paskirta žemės sklypo dalis yra 9,34 m pločio ir 95,24 m ilgio, todėl, ieškovams nepateikus jokių įrodymų dėl jų statytojų teisių ribojimo, šis apeliacinio skundo argumentas buvo atmestas.

36III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3716.

38Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovių priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3916.1.

40Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. į tai, kad atsakovių pateiktas projektas iš esmės neatitinka tos naudojimosi bendru turtu tvarkos, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką, ir taip pažeidė faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Teismai, nepaisydami to, kad ieškovai faktiškai naudojosi platesne žeme, nei teismai nustatė pagal atsakovių projektą, o šią dalį ieškovai tik prižiūrėjo ir tvarkė už atsakoves, ieškovų išilginės žemės sklypo dalies priežiūrą prilygino faktiškai susiklosčiusiems žemės sklypo dalies naudojimo santykiams, ignoravo kitą faktiškai susiklosčiusią ir itin reikšmingą aplinkybę, kad ieškovai naudojosi žymiai platesne žemės sklypo dalimi, nei nustatė teismai, ir be pagrindo, pažeidžiant faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, pakeitė nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Teismai, nustatydami ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, pakeitė seniai nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir ieškovams naudoti paskyrė siauresnę sklypo dalį, negu jie faktiškai naudojo visą laiką, todėl tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

4116.2.

42Teismai netinkamai vertino ir pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitiko nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tą patvirtino ir byloje esančios fotonuotraukos bei pačių abiejų šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektai su pažymėtais ieškovų pasodintais ir auginamais sodiniais, šilauogių krūmais, aktinidijomis, medžiais, gėlynu ir šiltnamiais, kurių dalis pagal teismų patvirtintą naudojimosi tvarkos planą pateko į atsakovių žemės sklypo dalį. Taip pat teismų nustatyta tvarka pažeidžia ir interesų pusiausvyros užtikrinimo, ieškovų teisių ir teisėtų interesų principus, sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti, nes ieškovai patirs papildomų išlaidų, turės šiltnamius perkelti į kitą vietą, išrauti rožynus, ilgamečius medžius, kuriuos patys sodino, augino ir prižiūrėjo daugybę metų, o atsakovėms, kurios apskritai net nesinaudojo ir nesinaudoja žeme, priskyrus žemę pagal ieškovų pateiktą projektą, jokių neigiamų pasekmių neatsirastų.

4316.3.

44Teismams nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovių projektą, buvo pažeisti ir kiti naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai bei teisėtumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros užtikrinimo, kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, naudojimosi daiktu racionalumo ir tarnavimo geresniam nuosavybės valdymui principai. Ir nors ieškovai visą laiką faktiškai naudojosi žymiai platesne sklypo dalimi, nei nustatė teismai, ir ketino šioje dalyje pastatyti dukteriai nedidelį namą, apeliacinės instancijos teismas, net nevertindamas ieškovų argumentų ir ketinamos namo statybos galimybių, pažeisdamas teisėtumo principą, nepagrįstai konstatavo, kad nustatyta tvarka racionali, nes ieškovui paskirta žemės sklypo dalis yra 9,34 m pločio ir 95,24 m ilgio, o ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl jų statytojų teisių ribojimo. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai nustačius ieškovams įrodinėjimo pareigą dėl prašomo nustatyti priskirtoje žemės sklypo dalyje statybos ribojimo ir tokiu būdu dėl naudojimosi tvarkos sprendus ne pagal jos nustatymui suformuotus kasacinio teismo kriterijus, teismų sprendimais patvirtinta naudojimosi tvarka pažeidžia ir teisėtumo kriterijų bei ieškovų teisėtus interesus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai turėjo įrodyti esant statytojų teisių ribojimą, bet ir, priskirdamas ieškovams tik 9,34 m pločio žemės sklypą, akivaizdžiai pažeidė teisėtumo kriterijų, ieškovų teises ir teisėtus interesus, lūkesčius bei neteisingai sprendė ginčą.

4516.4.

46Pagal teismų nustatytą naudojimosi tvarką ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies, kurioje jokia gyvenamojo namo statyba neįmanoma, vertė gerokai mažesnė nei atsakovių dalies. Toks turtas nepatrauklus ir jokiam potencialiam pirkėjui, o atsakovėms tenkanti žemės sklypo dalis yra žymiai vertingesnė ir patrauklesnė. Dėl to naudojimosi tvarka buvo nustatyta neracionaliai.

4716.5.

48Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo, t. y. dėl minimalios bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalies nustatymo. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo bendram naudojimuisi turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, t. y. tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams, o jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose nustatytas skirtingo dydžio bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Teismai, nustatydami 521 kv. m ploto bendrojo naudojimosi žemės sklypo teritoriją, nustatė 28 kv. m ploto didesnę bendrojo naudojimo teritoriją, nei siūlė ieškovai, nors pagal kasacinio teismo praktiką prioritetas turėjo būti skirtas ieškovų projektui, pagal kurį bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.

4916.6.

50Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 15 punktą bei 2 lentelės 3 ir 5 punktus, neteisingai konstatavo, kad ieškovų statiniai (šiltnamis ir garažas) yra pastatyti neteisėtai. Teismas, konstatavęs, kad atsakovėms atiteko žemės sklypo dalis, kurioje ieškovai neteisėtai pasistatė metalinį garažą bei šiltnamį, atliko ne tik neteisingą šių statinių kategorijos nustatymą, bet ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o teismas privalo pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Byloje nesant nė vieno įrodymo, jog šie statiniai pastatyti neteisėtai, o teisės normoms nustatant, kad tokių statinių statybai nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, teismo išvada dėl garažo ir šiltnamio neteisėtumo yra neteisinga.

5117.

52Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5317.1.

54Ieškovai pripažino, kad visą laiką naudojosi puse ginčo žemės sklypo, nors tokios teisės neturėjo, faktiškas sklypo naudojimas neatitiko ieškovo bendrosios nuosavybės dalių. Dėl to ieškovai ilgą laiką neteisėtai naudojosi jiems nuosavybės teise nepriklausančia žemės sklypo dalimi, kurios dalis pagal teismo sprendimą atiteko atsakovėms, t. y. ieškovai naudojosi platesne žemės sklypo dalimi, neatsižvelgdami į savo turimą nuosavybės dalį.

5517.2.

56Vien faktas, kad ieškovai, nepaisydami savo turimos nuosavybės dalies, žemės sklypu naudojosi, kaip norėjo, statė neteisėtus statinius, sodino augalus, nereiškia, kad būtent ir buvo tokia nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Iš neteisės negali gimti teisė.

5717.3.

58Bylą nagrinėję teismai ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagrįstai nustatė pagal atsakovių pateiktą projektą, nes jeigu naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovų pateiktą projektą, neabejotinai jie būtų atsidūrę geresnėje padėtyje ir jiems būtų priskirta naudotis geriausia žemės sklypo dalis, o atsakovėms būtų paskirta per siaura žemės sklypo dalis, kurios naudojimosi tvarką ateityje tarp šių trijų bendraturčių būtų labai sunku nusistatyti, būtų neįmanoma statyti statinių. Todėl nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų projektą būtų pažeistos ne tik atsakovių kaip statytojų teisės, bet netgi galimybė nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką tarp atsakovių, todėl būtų pažeistas teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principas.

5917.4.

60Reali tiek žemės, tiek kito nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatoma ne šalių nuožiūra ar nuomone, ją nustato nepriklausomi turto vertintojai, tačiau jokių įrodymų dėl ginčo žemės sklypo vertės ieškovai teismui nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovai jiems priskirtame naudotis žemės sklype (jeigu jis būtų atskiras turtinis vienetas) galėtų statyti kitus statinius.

6117.5.

62Atsakovės pirmosios instancijos teismui buvo pateikusios du žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektus. Pirminiame žemės sklypo naudojimosi projekte, pateiktame su priešieškiniu, buvo palikta daug mažesnė bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, tačiau su šia tvarka ieškovai nesutiko, todėl atsakovės, atsižvelgdamos į ieškovų pageidavimus, patikslino savo priešieškinį bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ir šį bendrai naudojamą plotą padidino, kad šalys galėtų tinkamai ir be trukdžių patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių statinių (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų), esančių šiame sklype, taip pat juos eksploatuoti ir jais naudotis. Vien tai, kad viename žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra palikta mažesnė bendrai naudojama žemės sklypo dalis, nėra lemiama aplinkybė, kuria teismas privalo vadovautis nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes tam įtakos turi ir kitos aplinkybės bei veiksniai. Pagal atsakovių žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bendrai naudojamo žemės sklypo dalis tik 28 kv. m ploto didesnė už ieškovų planu pasiūlytą bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį ir tai padaryta tikslingai tik tam, kad visi bendraturčiai galėtų laisvai ir netrukdomai patekti į pagrindinį pastatą – gyvenamąjį namą. Ieškovai savo projekte šį žemės sklypo bendrojo naudojimo plotą dirbtinai sumažino, taip apribodami atsakovių galimybes patekti į gyvenamąjį namą, nes pagal jų projektą pagrindinis patekimas iš kiemo pusės į gyvenamąjį namą yra taip sumažintas ir apribotas, kad, nepažeidžiant ieškovams atitenkančios žemės sklypo dalies, beveik nebeįmanoma patekti į namą. Bendrai naudojama žemės sklypo dalis suformuota atsižvelgiant į ieškovų interesus.

6317.6.

64Faktas, kad ieškovų pastatytiems statiniams – šiltnamiui ir garažui yra nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, nereiškia, jog šie statiniai pastatyti teisėtai. Šių statinių neteisėtumą lemia faktas, kad jie stovi žemės sklype, kuris priklauso keliems bendraturčiams ir, norint tokiame žemės sklype statyti statinius, yra būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

67Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo

6818.

69Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

7019.

71Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

7220.

73Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

7421.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).

7622.

77Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

7823.

79Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

8024.

81Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė pirmiau nurodytus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, teismų išvada labiau priimtinu pripažinti atsakovių pateiktą projektą nuosekliai išplaukia iš byloje ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų: iš teismų sprendimo ir nutarties matyti, kad teismai, spręsdami dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ginčo šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais (CK 4.75, 4.81 straipsniai).

8225.

83Teismų vertinimu, abu projektai atitiko įstatymų reikalavimus, imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus. Teismai, spręsdami, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, lygino abiejų šalių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, nustatė, kad abiejuose planuose pastatams prižiūrėti teritorija yra pakankama, nesant kitų plano skirtumų, siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka prie pastatų galėtų būti nustatoma tiek pagal vienos, tiek pagal kitos šalies projektą.

8426.

85Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovai ir atsakovės pagal nusistovėjusią tvarką naudojosi išilginėmis žemės sklypo dalimis, kurios abi yra maždaug vienodos, nurodė ne tik atsakovės, bet patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismai atsižvelgė ir įvertino tai, kad ieškovų naudojamoje galinėje žemės sklypo dalyje yra jų statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, kuriuos ieškovai prižiūrėjo, todėl teismams buvo pagrindas atsižvelgti į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką kaip vieną iš kasacinio teismo praktikoje nurodytų naudojimosi žemės sklypu kriterijų. Nors ieškovas vis tiek siūlė galinę žemės sklypo dalį, kurioje yra ieškovams priklausančių statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, kuriuos ieškovai prižiūrėjo, skirti naudoti atsakovėms, tačiau toks ieškovų siūlymas akivaizdžiai neatitiko racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų. Teismai įvertino aplinkybę, kad pagal atsakovių pateiktą projektą šalims priskirtinos sklypo dalys yra taisyklingos formos, apylygio naudingumo ir patogumo, t. y. užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o ieškovų projekte siūloma naudojimosi tvarka ne tokiu laipsniu atitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, palieka daugiau galimybių tolesniems bendraturčių tarpusavio konfliktams. Taigi teismai tinkamai taikė CK 4.75, 4.81 straipsnius, Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus bendruosius žemės teisinių santykių reguliavimo principus ir jų taikymo teisminės praktikos nuostatas.

8627.

87Ieškovai kasaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo, o remiasi tik bendro pobūdžio pastabomis dėl reikalavimo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri būtų patogi tik ieškovams, tokie ieškovų kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnis).

8828.

89Ieškovai, nesutikdami su teismų išvadomis, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog teismai būtų netinkamai įvertinę nustatant naudojimosi tvarkos projekto priimtinumą reikšmingas aplinkybes, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio. Nesutikdami su teismų išvada, kad atsakovių pateiktas projektas labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus faktinio naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, ieškovai nurodo, jog jie visą laiką faktiškai naudojosi žymiai platesne sklypo dalimi, nei nustatė teismai, ir ketino šioje dalyje pastatyti dukrai nedidelį namą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas ieškovų argumentų ir galimybių dėl ketinamos namo statybos galimybių, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovių siūloma tvarka yra racionalesnė. Taigi ieškovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir būtų kitaip įvertinti šalių pateikti projektai, nei tai padarė teismai, tačiau neatsižvelgia į teismų nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovių projektas užtikrina bendraturčiams patogų naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, o ieškovai savo reikalavimą iš esmės grindžia tik tuo, kad jie norėtų palankesnių žemės naudojimosi sąlygų gaudami naudotis platesne žemės sklypo dalimi. Tokio turinio kasacinio skundo teiginiai yra faktinio pobūdžio ir neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti.

9029.

91Ieškovų kasacinio skundo teiginiai, kad teismai neatsižvelgė į argumentus dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dydžio, neatitinka faktinės situacijos, nes, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo šią aplinkybę ir nustatė, kad ginčo šalių pateiktuose projektuose skyrėsi projektuojamo kiemo dydis prie gyvenamojo namo (pagal atsakovių siūlomą variantą paliekamas 521 kv. m ploto, pagal ieškovo patikslintą variantą – 493 kv. m ploto žemės sklypo dalis prie gyvenamojo namo, skirta bendriems poreikiams tenkinti), tačiau teismai taip pat pažymėjo, kad abiejuose planuose pastatams prižiūrėti teritorija yra pakankama, todėl, nesant kitų plano skirtumų, vertino ginčo šalių pateiktus planus remdamiesi kitais, pirmiau nutartyje išvardytais kriterijais.

9230.

93Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismai padarė teisiškai pagrįstas išvadas dėl ginčo šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu planų vertinimo, neliko teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovų kasacinio skundo argumentų, kuriais pateikiami skaičiavimai, susiję su minimalios žemės sklypo dalies dydžio nustatymu bei galimybe įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

9431.

95Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad atsakovių siūlyta naudojimosi turtu tvarka labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

9632.

97Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, jog atsakovių pateikta ir teismų patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka nuosavybės teisės įgyvendinimo kriterijus nei ieškovų siūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas. Dėl to teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, kuriais patikslintas ieškinys atmestas ir patikslintas priešieškinis tenkintas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

98Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

9933.

100Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą pateikė prašymą priteisti joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl šių atlyginimas nepriteisiamas.

10134.

102Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,86 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus atmesti ieškovų kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš šių bylos šalių po lygiai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

103Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

104Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

105Priteisti valstybei iš ieškovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,93 Eur (penkis Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

106Priteisti valstybei iš ieškovės J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,93 Eur (penkis Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

107Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovai patikslintu ieškinio reikalavimu prašė teismo nustatyti pagal VĮ... 9. 3.... 10. Vėliau ieškovai nurodė, kad dėl reikalavimo atidalyti ūkinius pastatus iš... 11. 4.... 12. Ieškovai nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 13. 5.... 14. Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi... 15. 6.... 16. Atsakovės taip pat nurodė, kad dėl reikalavimo atidalyti bendrąją dalinę... 17. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 18. 7.... 19. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo... 20. 8.... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovės yra 0,2849... 22. 9.... 23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo pareiga yra priimti abiem pusėms... 24. 10.... 25. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas šalių pateiktus projektus,... 26. 11.... 27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. 12.... 29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 30. 13.... 31. Nors ieškovų pateiktame plane nustatyta 493 kv. m šalių bendrai naudojama... 32. 14.... 33. Nors ieškovai pripažino, kad jie visą laiką naudojosi puse šio sklypo... 34. 15.... 35. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovų skundo... 36. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai... 37. 16.... 38. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 39. 16.1.... 40. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo... 41. 16.2.... 42. Teismai netinkamai vertino ir pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą... 43. 16.3.... 44. Teismams nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovių projektą, buvo... 45. 16.4.... 46. Pagal teismų nustatytą naudojimosi tvarką ieškovams tenkančios žemės... 47. 16.5.... 48. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluoto... 49. 16.6.... 50. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos... 51. 17.... 52. Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą... 53. 17.1.... 54. Ieškovai pripažino, kad visą laiką naudojosi puse ginčo žemės sklypo,... 55. 17.2.... 56. Vien faktas, kad ieškovai, nepaisydami savo turimos nuosavybės dalies,... 57. 17.3.... 58. Bylą nagrinėję teismai ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagrįstai... 59. 17.4.... 60. Reali tiek žemės, tiek kito nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatoma... 61. 17.5.... 62. Atsakovės pirmosios instancijos teismui buvo pateikusios du žemės sklypo... 63. 17.6.... 64. Faktas, kad ieškovų pastatytiems statiniams – šiltnamiui ir garažui yra... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 67. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės... 68. 18.... 69. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,... 70. 19.... 71. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti,... 72. 20.... 73. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 74. 21.... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais... 76. 22.... 77. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos... 78. 23.... 79. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių... 80. 24.... 81. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų... 82. 25.... 83. Teismų vertinimu, abu projektai atitiko įstatymų reikalavimus, imperatyvius... 84. 26.... 85. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į... 86. 27.... 87. Ieškovai kasaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės normų netinkamo... 88. 28.... 89. Ieškovai, nesutikdami su teismų išvadomis, teisiniais argumentais... 90. 29.... 91. Ieškovų kasacinio skundo teiginiai, kad teismai neatsižvelgė į argumentus... 92. 30.... 93. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismai padarė teisiškai pagrįstas... 94. 31.... 95. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 96. 32.... 97. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 99. 33.... 100. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 101. 34.... 102. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą apie... 103. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 105. Priteisti valstybei iš ieškovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,93 Eur... 106. Priteisti valstybei iš ieškovės J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,93 Eur... 107. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...