Byla 2A-1518-480/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato Tado Dumbliausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-904-584/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“, tretieji asmenys UAB „Kamida“, A. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 14077,18 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir ieškovės draudėjas sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo savo medžiagomis sumontuoti transporto priemonės - vilkiko balną. 2010-06-11 atsakovė atliko vilkiko „DAF 95XF“ sukabinimo balno remonto darbus. Priėmus atsakovės suremontuotą transporto priemonę beveik už 10 km posūkyje nuo vilkiko sukabinimo balno atsikabino tentinė puspriekabė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas vilkikas ir puspriekabė. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų vilkiko ir puspriekabės dalių atkūrimo išlaidos sudaro 14077,18 Lt. Transporto priemonės - vilkiko balno defekto faktą patvirtina aplinkybė, kad įvykio dieną balną remontavo atsakovė, ieškovės draudėjo darbuotojas iš atsakovės priėmė prikabintą prie balno puspriekabę, puspriekabė atsikabino nuo balno ieškovės draudėjo darbuotojui nuvažiavus nuo remonto vietos beveik 10 km, po eismo įvykio transporto priemonę - vilkiką ir puspriekabę remontavo atsakovė ir šįkart pakeitė balną. Atsakovė, kaip rangovė, atsakinga už transporto priemonės - vilkiko balno defekto ieškovės draudėjui padarytą žalą.

5Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė pateikė negaliojančią draudimo sutartį, nes draudimo sutartis nepasirašyta draudėjo, sudaryta atgaline data. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiama apskaičiuota ir išmokėta žala UAB „Kamida“, buvo išrašytos atsakovės. Pagal nusistovėjusią verslo tvarką tarp UAB „Kamida“ ir UAB „Ivetra ir Ko“, kiekviena iš šių sąskaitų turi lydinčią kreditinę sąskaitą, kurioje suma išrašyta su minuso ženklu ir sąskaitos apačioje nurodyta, kad tikslinama sąskaita faktūra. Tai reiškia, kad nuo pirminės sąskaitos sumos pagal kiekvieną sąskaitą UAB „Kamida“ buvo suteikta nuolaida. Pritaikius nuolaidas UAB „Kamida“ sumokėjo atsakovei 2776,94 Lt ir 10601,49 Lt sumas. Transporto priemonę į atsakovės servisą atvežė vairuotojas tretysis asmuo A. K.. Puspriekabė į servisą nebuvo įleidžiama. Po remonto vairuotojas išvažiavo ir susikabino sąstatą. UAB „Kamida“ vairuotojas, prisikabinęs puspriekabę, nepatikrino, ar sukabinimo elementas užsifiksavo ir išvažiavo su netvarkingu sąstatu, dėl ko už 10 km posūkyje nuo transporto priemonės - vilkiko sukabinimo balno atsikabino tentinė puspriekabė ir įvyko eismo įvykis. Atsakovė atliko tiktai vilkiko balno tepimo darbus, o balnas buvo sugadintas eismo įvykio metu ir po jo pakeistas. Ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, nes atsakovei nebuvo pranešta, kad yra įvykęs draudiminis įvykis, nederinta su draudimu, pradedant remontuoti, iki draudimo išmokos mokėjimo nebuvo suderinta įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą ir remonto sąmata. Be to, atsakovės neinformavimas apie draudiminį įvykį suvaržė atsakovės galimybę ginčyti savo kaltę, nes vilkiko balnas nebuvo išsaugotas, todėl nėra galimybės atlikti ekspertizę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1326,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“ bei 44,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Kamida“ 2010-02-22 sudarė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį pagal kurią nuo 2010-02-26 iki 2011-02-25 buvo apdraustas vilkikas DAF 95 XF.480 valst. Nr. ( - ) ir puspriekabė Schwarzmuller SPA3/E valst. Nr. ( - ). Tarp atsakovės UAB „Ivetra“ ir Ko bei trečiojo asmens UAB „Kamida“ 2009-12-17 buvo sudaryta automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 09-092, pagal kurią UAB „Kamida“ darbuotojas A. K. pristatė UAB „Ivetra ir Ko“ vilkiką DAF 95 XF.480 2010-06-11 užsakyme nurodytiems remonto darbams atlikti, tarp jų paveržti vilkiko balną. Atsakovė UAB „Ivetra“ ir Ko atlikusi remonto darbus 2010-06-11 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2569,22 Lt sumai, kurioje nurodyta, jog buvo atliktas balno tepimas ir reguliavimas bei išvardinti kiti remonto darbai. 2010-06-11 ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiajam asmeniui A. K. variuojant UAB „Kamida“ naudojamą vilkiką DAF 95 XF.480, valst. Nr. ( - ), posūkyje atsikabino puspriekabė Schwarzmuller SPA3/E valst. Nr. ( - ) ir apgadino važiuojamąją kelio dalį, vilkiką, priekabą. Puspriekabės apžiūros akte nurodyti sugadinimai: keičiamos dalys - kairės pusės apatinė apsauga, kairės pusės pastatymo koja, kairės pusės pastatymo kojos tvirtinimas; remontuojamos dalys - kairės pusės apsauga, kėbulo geometrijos atstatymas, kairės pusės platformos briaunos, dešinės pusės platformos briaunos, rėmo geometrijos atstatymas. Vilkiko apžiūros akte nurodyti sugadinimai: keičiamos dalys - kuro bakas, galinio rato sparnas, galinio sparno tvirtinimas, galinis žibintas; remontuojamos dalys – balnas. Ieškovė padarytą žalą įvertino 13021,49 Lt, o draudimo išmoką numatė – 9761,56 Lt. Atsakovė, atlikusi vilkiko ir puspriekabės remonto darbus, apmokėjimui 2010-08-06 ir 2010-08-11 išrašė PVM sąskaitas faktūras 7876,94 Lt ir 13021,49 Lt sumai. UAB „Kamida“ 2010-10-15 pervedė atsakovei UAB „Ivetra“ ir Ko 8176,43 EUR sumą, kuria atsiskaitė už vilkiko ir puspriekabės remontą po eismo įvykio. Ieškovė 2010-09-02 ir 2010-10-14 atlygino trečiajam asmeniui UAB „Kamida“ dėl eismo įvykio patirtas išlaidas sumokėdama iš viso 14077,18 Lt. Ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas apmokėti 14077,18 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovės prašomas sumas, prašydama pateikti jos kaltę pagrindžiančius į rodymus.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas dėl netinkamai pagal sutartį atsakovės UAB „Ivetra ir Ko“ atliktų darbų kokybės ir dėl to trečiojo asmens UAB „Kamida“ patirtos žalos, kurią atlygino draudimo bendrovė. Ieškovė, išmokėjusi UAB „Kamida“ draudimo išmoką, perėmė šio trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka. Ieškovė nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo minėtas trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius. Transporto priemonių remonto darbų atlikimas yra atsakovės verslas, todėl jos atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės. Transporto priemonė buvo remontuota pas atsakovę prieš bei po autoįvykio, todėl byloje yra sprendžiami atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio bei žalos atlyginimo, kurį paskaičiavo pati atsakovė už savo suteiktas paslaugas remontuojant transporto priemones po įvykio, priteisimo iš atsakovės, klausimai. Atsakovė atliko transporto priemonių rangos (remonto) darbus, todėl nėra pagrindo taikyti specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą numatytą CK 6.697 str. 3 d. Teismui sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl netinkamai atliktų prieš įvykį remonto darbų buvimo klausimą, nustatyta, jog 2010-06-11 eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala vilkikui DAF 95 XF.480 su puspriekabe Schwarzmuller SPA3/E, tačiau ieškovei reikalaujant iš atsakovės atlyginti žalą, ir atsakovei su ieškiniu nesutinkant, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant vilkiko balno reguliavimo darbus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė privalėjo pateikti neabejotinus įrodymus patvirtinančius, jog dėl įvykio kilimo priežasčių , o konkrečiai - netinkamo balno remonto, yra atsakovės kaltė ir kaip ji pasireiškia. Remdamasis byloje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojo parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko vilkiko remontą - balno reguliavimą ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog vilkiko balnas buvo pakeistas po eismo įvykio, nepatvirtina atsakovės atlikto vilkiko balno netinkamo remonto, nes jis, kaip nurodo atsakovė, galėjo būti keičiamas dėl per eismo įvykį atsiradusių sugadinimų. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Kamida“ po eismo įvykio nesiekė, jog remontuotas vilkiko balnas būtų išsaugotas, neatliko išsamios šios detalės ekspertizės. UAB „Kamida“ po įvykio, tiek ieškovė teikdama pretenziją atsakovei, negrindė savo pozicijos atsakovės ir UAB „Kamida“ sudarytoje automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartyje 4 p. numatytais garantiniais atsakovės įsipareigojimais dėl netinkamai atliktų remonto darbų, jei būtent tai, kaip nurodyta ieškinyje, sąlygojo eismo įvykio priežastis. Teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 109-111) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

111. Teismas pažeidė rangą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.659 str. 1 d. 1, 2, 3 p., 2 d., 6.663, 6.664 str.), nes tinkamai neįvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumo – neapibrėžė rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriems turėjo atitikti rangos darbų rezultatas, nevertino, ar puspriekabės atsikabinimas posūkyje nuo transporto priemonės - vilkiko sukabinimo balno reiškia rangos objekto defektą. Pagal 2010-06-11 užsakymą Nr. ( - ) atsakovė įsipareigojo atlikti transporto priemonės - vilkiko balno remonto darbus. Atsakovė nesilaikė CK 6.663, 6.664 straipsniuose įtvirtintomis imperatyviosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangovo pareigą vykdyti darbus kokybiškai, taip pat garantuoti atliktų darbų kokybę, bei 2009-12-17 Automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. ( - ) numatytos pareigos vykdyti darbus kokybiškai, taip pat garantuoti atliktų darbų kokybę, todėl nuo atsakovės remontuotos transporto priemonės - vilkiko sukabinimo balno beveik už 10 km posūkyje atsikabino tentinė puspriekabė.

122. Teismas pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl nepagrįstai nustatė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovės darbų defekto. Ginčuose dėl rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų visų rangovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygų užsakovas įrodinėti neprivalo. Remiantis CK 6.664 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Taip pat teismas neobjektyviai, pažeisdamas įstatymą, vertino byloje liudijusio atsakovės darbuotojo, suinteresuoto sėkminga atsakovei bylos baigtimi, paaiškinimus, kad puspriekabę nuo vilkiko atkabino ir prikabimo vairuotojas A. K.. Tačiau bylos baigtimi nesuinteresuotas A. K. paaiškino, kad jam pristačius transporto priemonę pas atsakovę, pastarosios darbuotojai atkabino, o vėliau prikabimo puspriekabę prie vilkiko.

133. Teismas sprendimą grįsdamas tuo, kad ieškovė nurodė kitokį nei teismas mano ieškinio teisinį pagrindą, nepagrįstai atmetė ieškinį, pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš rangos sutarties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pagal CK 6.663, 6.664 straipsniuose numatytas teisės normas įrodinėjo, kad atsakovė nekokybiškai suremontavo vilkiko balną ir tai yra garantiniu terminu išaiškėjęs atsakovės darbo defektas. Tretieji asmenys UAB „Kamida“ ir A. K. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltę. Tačiau teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-725/2001).

14Atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 117-118) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

151. Teismo posėdžio metu buvo kildinamas klausimas dėl automobilio eksploatavimo pagal gamyklos reikalavimus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo teisingai ir techniškai tvarkingai sukabino vilkiką ir puspriekabę, o prieš pradedant važiuoti, pasitikrino ar priekaba tvirtai sukabinta su vilkiku. Nei apeliantė, trečiasis asmuo UAB „Kamida“ nesiekė, kad vilkiko balnas būtų išsaugotas po įvykusio eismo įvykio, neatliko išsamios šios detalės ekspertizės.

162. Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas - kitų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimas -neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant vilkiko balno reguliavimo darbus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tačiau ieškovas to nepadarė, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai atliko vilkiko remontą - balno reguliavimą ir kad tokie netinkami veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis. Atsakovės liudytojas dirba paprastu darbuotoju, pamainos meistru (užima ne vadovaujančias pareigas). Vien dėl to, kad jis yra atsakovės įmonės darbuotojas nėra pagrindo teigti, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

173. Teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas kildinamas dėl netinkamai pagal sutartį atsakovės atliktų darbų kokybės ir dėl to trečiojo asmens UAB „Kamida“ patirtos žalos, ieškovės reikalavimo teisė grindžiama pagal sutartinę atsakomybe reglamentuojančias CK normas, todėl nustatomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygas reglamentuojančios teisės normos, o ne rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

18Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 120) prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Trečiasis asmuo UAB „Kamida“, atstovaujama advokatės Tomos Sajienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 122-127) prašo patenkinti apeliantės skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiasis asmuo su apeliacinio skundo reikalavimais ir juos grindžiančiais motyvais sutinka.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ 2009-12-17 pasirašė Automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovė įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus (Sutarties 3.1 p.), garantavo atliktų darbų kokybę vieno mėnesio laikotarpyje nuo darbų atlikimo, su sąlyga, kad UAB “Kamida“ eksploatuos transporto priemonę pagal gamyklos – gamintojo reikalavimus (Sutarties 4.1 p.), o trečiasis asmuo įsipareigojo už automobilio (-ių) remontą, atsargines detales atsiskaityti remiantis konkrečiu užsakymu bei pateikta sąskaita (Sutarties 2.1 p.). Pagal 2010-06-11 užsakymą Nr. ( - ) atsakovė atliko transporto priemonės - vilkiko balno remonto darbus, tačiau tą pačią dieną nuo remonto vietos nuvažiavus beveik 10 km, posūkyje atsikabino puspriekabė ir padarė žalos. Ieškovė įvertinusi, kad dėl eismo įvykio sugadintų vilkiko ir puspriekabės dalių atkūrimo išlaidos sudaro 14 077,18 Lt, išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Kamida“ draudimo išmoką tarp šių bendrovių 2010-02-22 sudarytos transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties, pagal kurią buvo apdraustas vilkikas DAF 95XF 480 valst. Nr. ( - ) bei puspriekabė Schwarzmuller SPA3/E valst. Nr. ( - ), pagrindu. Ieškinį pareiškė trečiojo asmens UAB „Kamida“ draudikas – ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką dėl patirtos žalos.

23Byloje iš esmės ginčas kilo dėl rangą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo bei įrodymų vertinimo.

24CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Toks draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu vadinamas subrogacija. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009).

25Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija rodo, kad tarp atsakovės UAB „Ivetra ir Ko“ ir trečiojo asmens UAB „Kamida“ susiklostė rangos teisiniai santykiai, o UAB „Kamida“ draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas UAB „Kamida“ teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Vadovaujantis CK 6.666 straipsnio 1 ir 2 dalimis užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultatų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per garantinį terminą nuo darbų rezultatų perdavimo. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ negrindė savo pozicijos tarp jų sudarytos sutarties 4 punkte numatytais garantiniais atsakovės įsipareigojimais dėl netinkamai atliktų darbų. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pripažįstant sutartinius santykius tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kamida“ transporto priemonių rangos (remonto) srityje, apie atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visetą spręstina pagal CK 6.245 – 6.249, 6,256, 6.257 straipsnių nuostatas (t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.). CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, iš esmės nenustato skirtingų įrodinėjimo taisyklių atskirų kategorijų inter alia žalos atlyginimo byloms.

26Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012). Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t.y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė.

27Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus šalių, trečiųjų asmenų į bylą pateiktus įrodymus, liudytojo parodymus, juos visumoje įvertino ir jų analizės pasėkoje padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė - apeliantė, bei taikė kitą, nei nurodė ieškovė, materialiosios teisės normą, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

28Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjęs bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė atliko transporto priemonių rangos (remonto) darbus, todėl nėra pagrindo taikyti specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą, numatytą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, ir vadovautis ieškovės cituojamose kasacinio teismo nutartyse suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taikytinomis sprendžiant darbų kokybės garantijos klausimus statybos rangos atvejais (CK 6.697 str. 3 d.), o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos įspėti apie grėsmes, kurios gali kelti pavojų darbų kokybiškumui, o pirmosios instancijos teismas ginčo teisingam išsprendimui nevertino atsakovės atsakomybės, reglamentuotos CK 6.659 straipsnyje, tačiau konkrečiai nenurodo, apie kokias grėsmes turėjo atsakovė įspėti užsakovą bei šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, todėl ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ta pati bendrovė – atsakovė atliko vilkiko remonto darbus tiek iki 2010-06-11 įvykusio draudžiamojo eismo įvykio, tiek atliko vilkiko ir puspriekabės remonto darbus po eismo įvykio. 2010-06-11 Užsakymo sutarties Nr. ( - ) bei 2010-06-11 išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinys rodo, jog tą dieną be kitų darbų buvo atlikti balno sutepimo bei sukabinimo balno reguliavimo darbai. Ieškovei teigiant, kad atsakovė netinkamai atliko remonto darbus ir/arba nepašalino buvusių jungties trūkumų, bei reikalaujant atlyginimo žalos, kurią sudaro remonto po eismo įvykio išlaidos, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, jos pareiga buvo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant vilkiko balno reguliavimo darbus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str.). Teisėjų kolegijos manymu, apeliantė tinkamai neįvykdė jai priskirtinos įrodinėjimo pareigos, t.y. apeliantė neįrodė, kad eismo įvykio metu žala vilkikui su puspriekabe buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad liudytojas R. O., kaip atsakovės darbuotojas, yra suinteresuotas sėkminga atsakovei bylos baigtimi, tačiau remiantis vien šia aplinkybe liudytojo duotus parodymus laikyti melagingais nėra pagrindo, o jie vertintini kartu su byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai apeliantės teiginiams, trečiojo asmens A. K., nors jau ir nedirbančio UAB „Kamida“, procesinis, o galimai ir materialinis, suinteresuotumas bylos baigtimi, negali leisti neabejotinai remtis jo patvirtinimu dėl žalos atsiradimo priežasčių. Esant prieštaringiems trečiojo asmens ir liudytojo parodymams dėl puspriekabę prie vilkiko prikalinusio asmens atlikus remontą bei eismo įvykio kilimo priežasčių, šalinant šiuos prieštaravimus įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė - apeliantė nėra paprastas žalą patyręs subjektas, o juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijai, besivesdamas draudimo veikla ir prisiimdamas galimą tokios veiklos vykdymo riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių tikrajai žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti, pašalinant bet kokias galimas abejones dėl galimos žalos atsiradimo priežasties. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog ieškovė tirdama aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tinkamai neištyrė su eismo įvykio kilimo priežastimi susijusių faktinių aplinkybių, nesinaudojo tiek pas ją dirbančių specialistų pagalba, tiek kitų samdomų specialistų išvadomis, jei savų neturėjo, neatliko išsamios vilkiko balno ekspertizės ir nesiėmė priemonių šios detalės išsaugojimui galimai žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti. Vien aplinkybė, kad po eismo įvykio transporto priemonę –vilkiką ir puspriekabę remontavo atsakovė ir šįkart pakeitė balną, neįrodo, kad atsakovė netinkamai atliko balno sutepimą ir reguliavimą, nes, kaip nurodo atsakovės atstovė, vilkiko balnas galėjo būti keičiamas ir dėl per eismo įvykį atsiradusių sugadinimų. Taip pat kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina žalos atsiradimo faktą, neleidžia spręsti apie žalos atsiradimo priežastis. Remdamasis byloje dalyvaujančių proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojo parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko vilkiko remontą ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė, o visa tai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad netgi atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo – UAB „Kamida“, t. y. draudėjas, iš kurio reikalavimo teisę perėmė ieškovė, nurodo, kad nei ieškovei, nei tretiesiems asmenims nėra tiksliai aišku, ką blogai padarė atsakovė ir nėra detalių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą apie tai, ką tiksliai blogai padarė atsakovė, ir su šiais teiginiais teisėjų kolegija visiškai sutinka, nors kaip nepagrįstus atmeta kitus šio proceso dalyvio argumentus, kad atsakovė laikytina kalta pagal res ipsa loquitur principą.

29Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo ieškinį atmesti (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), neviršijant Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio - 1500 Lt, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 str. 1 d.

32Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos prašymas priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ( t. 2, b. l. 157-159) taip pat atmestinas (CPK 93 str. 1 d.).

33Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei korespondencijos išsiuntimą pateikė ir trečiasis asmuo UAB „Kamida“ (t. 2, b. l. 117, 140-143). Pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad UAB „Kamida“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje UAB „Kamida“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d., 47 str. 1 ir 2 d.).

34Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ , į. k. 110051834, atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“, į. k. 134971823, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 5. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė pateikė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas dėl... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko,... 11. 1. Teismas pažeidė rangą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.659 str. 1... 12. 2. Teismas pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles, neteisingai paskirstė... 13. 3. Teismas sprendimą grįsdamas tuo, kad ieškovė nurodė kitokį nei teismas... 14. Atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l.... 15. 1. Teismo posėdžio metu buvo kildinamas klausimas dėl automobilio... 16. 2. Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo... 17. 3. Teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas kildinamas dėl netinkamai pagal... 18. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 120)... 19. Trečiasis asmuo UAB „Kamida“, atstovaujama advokatės Tomos Sajienės,... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ ir trečiasis asmuo UAB... 23. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl rangą reglamentuojančių teisės normų... 24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 25. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas)... 26. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir... 27. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas... 28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių procesinius dokumentus, bylos... 29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei... 31. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovei, sutinkamai su CPK... 32. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos prašymas priteisti 300 Lt... 33. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į... 34. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 36. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ , į. k. 110051834,...