Byla e2A-467-798/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golduva“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Konstantino Gurino ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golduva“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „NORDIC TACTICS“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golduva“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės

3„NORDIC TACTICS“, ieškinį atsakovams R. R., J. M. (J. M.) ir A. Š. dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Ginčo esmė

71.

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir bendrovė arba BUAB) „Golduva“; bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „NORDIC TACTICS“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „Golduva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

92.

10Ieškovė BUAB „Golduva“, atstovaujama bankroto administratorės „NORDIC TACTICS“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. R. 251 561,05 Eur, iš atsakovo J. M. (J. M.) 53 941,73 Eur ir atsakovo A. Š. 8 398,98 Eur žalos atlyginimus bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

113.

12Administratorius prašomą priteisti žalą grindė aplinkybėmis dėl buvusių vadovų ir akcininko išgrynintų iš bendrovės banko sąskaitų ir neperduotų bankroto administratoriui piniginių lėšų. Šių lėšų panaudojimas bankroto administratoriui nežinomas ir nėra duomenų, kad lėšos panaudotos bendrovės veikloje.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB „Golduva“ iš atsakovo R. R. 85 051,42 Eur be pagrindo įgyto turto bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (85 051,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. R. valstybei 1 504,07 Eur žyminį mokestį; priteisė iš BUAB „Golduva“ administravimo išlaidų J. M. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams J. M. ir A. Š. panaikino, o R. R. arešto mastą sumažino iki 85 051,42 Eur.

165.

17Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bankrutavusios bendrovės vadovų bei akcininko veiksmų, atsiradusių dėl bendrovei priklausiusių grynų pinigų paėmimo ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo. Bankroto administratorius atsakovų atsakomybę grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 12 dalies nustatytų pareigų nevykdymu.

18Dėl dokumentų (ne) perdavimo

196.

20Bankroto administratoriui neperduoti jokie BUAB „Golduva“ dokumentai, o apie atsakovų skolas bendrovei jis nustatė tik iš banko sąskaitų išrašų. Todėl vertinant byloje įrodinėtino fakto tikėtinumo laipsnį atsižvelgtina į įrodymų nepakankamumą.

217.

22Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi BUAB „Golduva“ vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Bankroto administratorius 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1 įpareigojo BUAB „Golduva“ direktorių aktu perduoti bendrovės antspaudus, bendrovės registravimo pažymėjimą, įstatus, kasą ir bankų išduotas korteles, generatorius, čekių knygeles. Vilniaus apygardos teismas BUAB „Golduva“ bankroto byloje išdavė vykdomąjį raštą dėl I. Č. įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi I. Č. paskirta bauda ir konstatuota, jog raginimas buvo įteiktas I. Č., tačiau neįvykdytas, dėl to 2016 m. liepos 29 d. sudarytas sprendimo nevykdymo aktas. Gyventojų registro tarnybos 2015 m. vasario 20 d. pažymos Nr. 3V-620 duomenimis I. Č. nuo 2009 m. vasario 10 d. apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybėje, gyvenamosios vietos neturi. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovas patvirtino, jog jokie dokumentai jam iki šiol neperduoti, o dėl I. Č. pasirašymo ant raginimo vykdyti teismo sprendimą kyla abejonių, nes nėra aišku, ar šį dokumentą pasirašė asmeniškai I. Č.. Bankroto procedūros eigoje jokių kontaktų su I. Č. nebuvo, jo buvimo vieta nenustatyta. Atsakovas J. M. pateikė teismui 2014 m. rugsėjo 23 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo jis I. Č. perdavė BUAB „Golduva“ dokumentus. Teismas iš liudytojos V. G. parodymų nustatė, kad ji apie 2013 m.–2015 m. dirbo BUAB „Golduva“ buhaltere; buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa, dokumentai laikyti biure; iš darbo išėjo, kai keitėsi direktoriai, J. M.; nepamena, kuris direktorius atleido; dokumentai buvo atiduoti J. M. arba I. Č.; buvo sudarytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas; dokumentų savo žinioje neturi. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus veiksmai, vykdant bendrovės dokumentų paiešką, buvo pakankamai aktyvūs, proceso metu jis elgėsi sąžiningai ir teikė visus turimus įrodymus. Ieškovės dokumentai turėjo būti perduoti paskutiniam direktoriui I. Č.. Nei vienas iš atsakovų negalėjo nurodyti I. Č. buvimo vietos ir neatsižvelgė į teismo siūlymą I. Č. kviesti liudytoju. Kadangi asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl nustatyti jo buvimo vietą ir gauti bendrovės dokumentus teismo proceso metu buvo neįmanoma. Analogiškai tokių galimybių neturėjo ir bankroto administratorius. Atsakovas J. M., kuris vienintelis iš proceso dalyvių turėjo žinoti paskutinį vadovą, teigė, jog naujam vadovui perdavė turėtus dokumentus, jokių veiksmų dėl dokumentų paėmimo iš paskutinio vadovo, jo tinkamo perspėjimo dėl dokumentų pateikimo bankroto administratoriui, nesiėmė. Taip pat teismo vertinimu, BUAB „Golduva“ atliktas mokestinis tyrimas patvirtina, jog patikrinimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai R. R. ir J. M. nebuvo pateikę tinkamų buhalterinių dokumentų dėl jų grynaisiais pinigais gautų bendrovės lėšų panaudojimo. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1311 nurodyta, kad atliktas BUAB „Golduva“ mokestinis tyrimas 2012-10-01–2014-05-31 laikotarpiu. Mokesčių administratorius 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. liepos 23 d. raštais bei nurodymais reikalavo, jog BUAB „Golduva“ pateiktų buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus. Bendrovė įpareigojimus įvykdė tik iš dalies.

23Dėl bendrovei priklausiusių grynų pinigų paėmimo ir jų išlaidas pagrindžiančių dokumentų

248.

25Atsakovai neginčijo grynųjų pinigų paėmimo iš bendrovės fakto bei išrašuose iš sąskaitų nurodytų pinigų kiekio. Teismo vertinimu, Nordea Bank ir Paysera pateikti BUAB „Golduva“ sąskaitų išrašai bei bankroto administratoriaus 2017 m. gegužės 23 d. skolos paskaičiavimai patvirtina, jog atsakovai iš bendrovės sąskaitos išgrynino ieškiniu prašomas priteisti sumas. Bankroto administratorius 2016 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į R. R., o 2016 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į A. Š. su prašymais pateikti informaciją ar pinigų panaudojimo dokumentus. Taip pat administratorius buvo susitikęs su J. M. ir prašė pateikti dokumentus. Nei po šių užklausų, nei šios bylos nagrinėjimo metu originalūs dokumentai, kurie patvirtintų lėšų panaudojimą ieškovės reikmėms nebuvo pateikti. Atsakovas J. M. pateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių bei PVM sąskaitų–faktūrų su kasos kvitais kopijas, kuriomis jis pagrindė grynųjų pinigų išleidimo aplinkybę. Atsakovas nurodė, jog neturi dokumentų originalų, kadangi šiuos dokumentus perdavė I. Č..

269.

27Teismas iš atsakovų R. R. bei J. M. paaiškinimų nustatė, kad bendrovėje buvo įprasta kai kuriuos atsiskaitymus atlikti grynaisiais pinigais. Teismo vertinimu liudytoja (buhalterė) V. G. patvirtino, jog mokėjimai vyko grynaisiais pinigais; buhalterei buvo pateikiami banko išrašai, apmokėjimo dokumentai, kasos pajamų orderiai, nepanaudoti pinigai buvo įnešami į kasą arba pateikiami pinigų išleidimą patvirtinantys dokumentai; darbo užmokestis buvo mokamas irgi grynaisiais pinigais; negalėjo nurodyti su kokiomis įmonėmis buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais; kasą visada tvarkė bendrovės vadovas; mokestinių patikrinimų metu buhalterinės apskaitos dokumentų netrūko. Taip pat atsakovų poziciją patvirtino ir liudytojas S. Š., kuris parodė, kad ėjo UAB „Isa keramika“ direktoriaus pareigas, turėjo darbinius santykius su BUAB „Golduva“. UAB „Isa keramika“ buvo subrangovas, o BUAB „Golduva“ buvo rangovas. BUAB „Golduva“ atsiskaitinėjo ir pavedimais ir grynais pinigais. Grynais pinigais atsiskaitinėjo, nes darbuotojai prašydavo mokėti grynais pinigais. Grynus pinigus mokėjo BUAB „Golduva“ direktoriai, taip pat R. R. bei J. M.. Už gautus grynus pinigus išduodavo kasos pajamų orderius. UAB „Isa Keramika“ dokumentai sudegė automobilyje. Dalis dokumentų buvo perduota bankroto administratoriui, dokumentų jis neėmė dėl formos trūkumų. Atsakovas R. R. pateikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartį Nr. Gold-ISA/2013/08/20-01, sudarytą tarp UAB „Golduva“ ir UAB „Isa Keramika“. Atsakovo R. R. atstovas 2017 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į UAB „Isa Keramika“ bankroto administratorių, prašydamas pateikti dokumentus dėl laikotarpiu 2013-07-19–2014-05-12 vykdyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais su BUAB „Golduva“. UAB „Isa Keramika“ bankroto administratorė UAB „Bankroto bankas“ informavo, jog šie dokumentai neperduoti. Atsakovės buvusio vadovo paaiškinimu šie dokumentai 2014 m balandžio 18 d. sudegė. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. 3-7-2936(8.19.-7) informavo dėl 2014 m. balandžio 18 d. automobilio gaisro, tačiau informacijos apie dokumentų sudegimą nėra. Teismas, įvertinęs atsakovų R. R. ir J. M. bei liudytojų V. G. ir S. Š. paaiškinimus, konstatavo, jog BUAB „Golduva“ buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, jais buvo mokama darbuotojams bei už atliktus darbus. Pažymėjo, jog vien fakto nustatymas, jog bendrovėje buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nėra pakankamas išvadai, jog visi atsakovų išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms.

2810.

29Taip pat teismas nustatė, jog ieškovės veiklos partnerės buvo UAB „Alson“, UAB „Isa Keramika“, UAB „Litsera“. Bendrovė iš UAB „Alson“ gautus pinigus išgrynindavo ir atsiskaitydavo su UAB „Isa Keramika“. Laikotarpiu 2013-09-03–2014-05-31 BUAB „Golduva“ įformino atsiskaitymus su UAB „Isa keramika“ grynaisiais pinigais 1 177 380,00 Lt sumai. Laikotarpiu 2013-09-03–2013-12-23 UAB „Isa Keramika“ kasos pajamų orderiuose Nr. ISAGD 4-34 nurodyta, kad pinigai priimti iš R. R., laikotarpiu 2014-01-03–2014-02-26 kasos pajamų orderiuose Nr. ISAGD 35-43 pinigai priimti iš J. M., laikotarpiu 2014-02-28–2014-03-27 kasos pajamų orderiais Nr. ISAG 44-48 pinigai priimti iš akcininko A. Š.. BUAB „Golduva“ skola UAB „Isa Keramika“ 2014 m. gegužės 31 d. sudarė 3 041 988,52 Lt, o R. R. – 60 000,00 Lt pagal 2013m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį. Bendrovės kasoje 2014m. gegužės 31 d. apskaitytas grynųjų pinigų likutis sudarė 28 337,57 Lt, pas R. R. – 293 665,55 Lt nepanaudotų pinigų likutis, pas J. M. – 114 591,27 Lt nepanaudotų grynųjų pinigų likučiai. R. R. laikotarpiu 2013-08-30–2014-04-24 iš banko Nordea Bank, AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo bei mokėjimo kortelių išgrynino 1 476 150,00 Lt, iš šios sumos 2014 m. vasario–balandžio mėnesiais atsiskaitymams panaudojo 299 980,00 Lt (2014 m. vasarį – 71 200,00 Lt, kovą – 192 080,00 Lt, balandį – 36 700,00 Lt). Mokesčių administratorius konstatavo, kad R. R. disponavo pinigais ir jų nenaudojo bendrovės veikloje. Mokesčių administratoriaus tyrimo laikotarpis baigėsi 2014 m. gegužės 31 d. Šis laikotarpis sutapo su faktine R. R. buvimo vadovu data. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-318/2014 R. R. 2014 m. gegužės 14 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2014 m. gegužės 21 d. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į teismą spręsti klausimą dėl suėmimo pagrįstumo ir termino nustatymo. Minima nutartimi suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui. Mokesčių administratorius dar iki R. R. suėmimo, t. y. 2014 m. balandžio 24 d. raštu kreipėsi į BUAB „Golduva“ dėl dokumentų pateikimo. Teismo vertinimu, R. R., tuo metu būdamas bendrovės vadovu, turėjo visas galimybes pateikti kasos pajamų orderius ar bet kokius kitus pinigų išleidimą patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra duomenų, jog po darbo santykių pabaigos (įgaliojimų pabaiga 2014 m. gegužės 12 d.) R. R. būtų BUAB „Golduva“ grąžinęs pinigus ar BUAB „Golduva“ būtų nuo mokesčių administratoriaus nuslėpusi buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas R. R. nurodė, jog po suėmimo jis jokių reikalų su ieškove neturėjo. Jokių duomenų, kad R. R. po darbo santykių su BUAB „Golduva“ nutraukimo būtų grąžinęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1311 nurodytas sumas, byloje nepateikta. Mokesčių administratoriaus vykdyto mokestinio tyrimo metu BUAB „Golduva“ buvo veikianti, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir visi finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo būti sudaromi bei saugomi. Dokumentų trūkumas šiuo bendrovės veiklos metu negali būti nustatomas ir negali turėti įtakos faktinės situacijos vertinimui. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovui R. R. bei jo atstovui teismas ne kartą aiškino reikalingumą pateikti pinigų išleidimą patvirtinančius dokumentus, tiksliai nurodyti, kaip išgryninti pinigai buvo panaudoti. R. R. apie pinigų panaudojimą kalbėjo abstrakčiomis frazėmis ir konkrečių pinigų panaudojimo aplinkybių nenurodė. Teismas konstatavo, jog R. R. neįrodė išgrynintų pinigų panaudojimo įmonės reikmėms.

30Dėl žalos

3111.

32Šioje byloje bankroto administratorius iš R. R. prašė priteisti 251 561,05 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą duomenimis, R. R. darbo santykių pabaigos metu jis bendrovei buvo skolingas 85 051,42 Eur (293 665,55 Lt). Gavęs mokesčių administratoriaus tyrimo išvadas ieškovas jų neskundė, su nustatytais faktais sutiko. Todėl šioje byloje nėra pagrindo netikėti mokesčių administratoriaus atliktu BUAB „Golduva“ buhalterinės apskaitos patikrinimu. Teismas padarė išvadą, jog R. R. BUAB „Golduva“ negrąžino 85 051,42 Eur.

3312.

34Atsakovas J. M. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias prašomos priteisti 53 941,73 Eur žalos dydį. Bankroto administratorius iškėlė abejonę dėl galimumo remtis pateiktomis dokumentų kopijomis, kaip išlaidų pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais. Kartu su atsiliepimu J. M. pateikė ir 2014 m. rugsėjo 25 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo perdavė, kaip nurodyta akte, visą bendrovės dokumentaciją. Teismas, įvertinęs tai, kad I. Č. paskyrimas vadovu įregistruotas Juridinių asmenų registre, jis, kaip naujai paskirtas bendrovės vadovas turėjo perimti dokumentus. Aplinkybė, kad I. Č. gyvenamoji vieta nežinoma, negali paneigti J. M. nurodytos aplinkybės, kad jis negali pateikti dokumentų originalų, nes juos perdavė I. Č..

3513.

36Atsakovo J. M. atstovė dokumentų kopijas prašė laikyti įrodinėjimo priemone. Bankroto administratoriui pareiškus abejones dėl dokumentų kopijų autentiškumo, teismas siūlė taikyti CPK 184 straipsnyje nustatytą pareiškimo apie įrodymo suklastojimą vertinimo procedūrą. Bankroto administratorius prašė ekspertizės neskirti, kadangi tokio pobūdžio ekspertizė negali būti atliekama tyrimui naudojant dokumentų kopijas. Atsakovo J. M. atstovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, kad asmenys, kuriems J. M. mokėjo grynaisiais pinigais yra BUAB „Golduva“ darbuotojai: A. M. (A. M.), A. O. (A. O.), R. M., A. Č. (A. Č.), A. K., R. G., S. K., T. (T.) A., S. M., Igoris (I.) M., D. R. (D. R.). Šį faktą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėn. raštas Nr. (7.2E)3E. Teismo vertinimu, papildomi įrodymai patvirtina aplinkybę, jog išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos, kai bendrovės dokumentai neišsaugoti, gali būti laikomos pakankamais įrodymais. Todėl sprendė, kad atsakovas J. M. įrodė, jog jis grynuosius pinigus išleido ieškovės reikmėm, todėl ieškinio reikalavimus, pareikštus šiam atsakovui, atmetė.

3714.

38Teismas iš bankroto administratoriaus pateikto J. M. skolos paskaičiavimo nustatė, jog ieškovė prašo priteisti pinigų sumas, kurios buvo išgrynintos laikotarpiu 2014-06-20–2014-08-29. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą duomenimis, pas J. M. rastas 114 591,27 Lt nepanaudotų grynųjų pinigų likutis. Mokesčių administratoriaus tyrimas atliktas laikotarpiu iki 2014 m. gegužės 31 d., t. y. iki datos, kai išgryninta anksčiausia iš J. M. prašoma priteisti pinigų suma. Taigi, reikalavimas J. M. pareikštas už kitą laikotarpį, o visi dokumentai, pagrindžiantys išlaidas bendrovės reikmėms už prašomą laikotarpį yra pateikti. Dėl šios aplinkybės teismas nesivadovavo mokesčių administratoriaus tyrimu, kaip atliktu už ankstesnį laikotarpį.

3915.

40Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė prašo iš atsakovo (akcininko) A. Š. priteisti bendrovės reikmėms nepanaudotus grynuosius pinigus, kuriuos šis atsakovas išgrynino 2014 m. balandžio 2 ir 8 dienomis, iš viso 8 398,98 Eur. A. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. BUAB „Golduva“ 2017 m. balandžio 6 d. raštu atsisakė prašyti skirti kuratorių. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nenustatyta, jog 2014m. gegužės 31 dienai A. Š. būtų apskaitytas grynųjų pinigų likutis. A. Š. pinigus išgrynino iki 2014 m. gegužės 31 d. ir mokesčių administratorius nenustatė šio atsakovo skolos (skolos 2014 m. gegužės 31 d. nebuvo). Dėl to teismas ieškinio reikalavimus, pareikštus A. Š., taip pat atmetė.

41Dėl CK 6.237 straipsnio taikymo

4216.

43Teismo vertinimu, ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas bei teisinė atsakovų veiksmų kvalifikacija atitinka ne bendrovės vadovo atsakomybei taikomas teisės normas, o CK 6.237 straipsnio nuostatas. Iš kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašų bendrovės lėšų paėmimo pagrindas yra nežinomas. Byloje nustatyta, kad grynieji pinigai galėjo būti imami ir bendrovės vardu vykdomiems atsiskaitymams atlikti, tačiau kokiu pagrindu buvo gryninamos kitos iš R. R. šioje byloje priteistos lėšos, nebuvo pagrįsta ir įrodinėjama. Kadangi pats R. R. turėjo teisę išgryninti ieškovės pinigus, bendrovės vardu jis su savimi jokių sandorių nesudarinėjo, kiti civilinių teisių atsiradimo pagrindai neatsirado. Teismui nepateikta įrodymų, jog lėšos R. R. buvo išmokėtos kaip darbuotojui, siekiant lėšų panaudojimo bendrovės ūkinėje veikloje ir atsakovui nepatvirtinus lėšų panaudojimo bendrovės veikloje. Tos lėšos, kurios buvo išmokėtos panaudojimui bendrovės veikloje, tam ir buvo panaudotos. Patikrinimo akte mokesčių administratorius nustatė, jog R. R. laikotarpiu 2013-08-30–2014-04-24 iš banko Nordea Bank, AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo bei mokėjimo kortelių išgrynino 1 476 150,00 Lt, iš šios sumos 2014 m. vasario– balandžio mėn. atsiskaitymams panaudojo 299 980,00 Lt (2014 m. vasarį – 71 200,00 Lt, kovą – 192 080,00 Lt, balandį – 36 700,00 Lt). Kokiu pagrindu R. R. išgrynino kitus pinigus, atsakovas nenurodė. Teismas sprendė, jog tokioje situacijoje tinkamu ieškovės civilinių teisių gynimo būdu yra CK 6.237 straipsnio taikymas. Išgrynintų pinigų negrąžinimas yra bendrovės vidaus santykiai, o ne išoriniai jos santykiai. Darbuotojo materialinės atsakomybės svarstymas yra ribotas dėl to, kad nėra duomenų, jog pinigus ieškovė gavo vykdydamas darbuotojo funkcijas. Civilinės ir darbuotojo materialinės atsakomybių atribojimas turi ypatingą reikšmę dėl to, kad vadovo civilinei atsakomybei ir darbuotojo materialinei atsakomybei taikomos visiškai skirtingos atsakomybės sąlygos. Darbo kodekso 254 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje. Tai pat taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas treji metai, kuris numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje.

44Dėl procesinių palūkanų

4517.

46Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Šį reikalavimą teismas tenkino CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

4818.

49Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovės žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo į valstybės pajamas. Iš viso ieškovė turėjo 11,36 Eur išlaidų, iš atsakovo R. R. priteistina 3,07 proc. Atsakovo J. M. atstovė prašė priteisti 1 391,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudarė išlaidos: už atskirojo skundo surašymą (200,00 Eur), atsiliepimo surašymą (700,00Eur), teisinę konsultaciją (40,00 Eur), susipažinimą su bylos medžiaga (40,00 Eur), pasirengimą bei atstovavimą teisme (170,00 Eur). Papildomai prašė priteisti 1 065,80 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimo išlaidų. Teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 250,00 Eur, o pritaikęs 80 proc. dydį, taikomą advokato padėjėjui – iki 1 000,00 Eur.

50Dėl atsakovo prašymo skirti baudą ieškovės administratoriui

5119.

52Atsakovo J. M. atstovė prašė skirti bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei dokumentų teismui neteikimą. Teismas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė ir baudos neskyrė.

53Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

5420.

55Teismas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams J. M. ir A. Š. panaikino, o R. R. taikyto arešto mastą sumažino iki 85 051,42 Eur.

56III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5721.

58Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Golduva“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „NORDIC TACTICS“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5922.

60Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

6122.1.

62dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovų veiksmų teisinė kvalifikacija atitinka ne bendrovės vadovų (akcininko) civilinei atsakomybei taikytinas teisės normas, o CK 6.237 straipsnio nuostatas. Apeliantės teigimu, byloje taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kadangi atsakovai neteisėtai veikė kaip ieškovės vadovai ir akcininkas.

6322.2.

64Dėl įrodymų vertinimo:

6522.2.1.

66Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovai išgrynintus bendrovei priklausiusis pinigus panaudojo bendrovės reikmėms. Pažymi, kad J. M. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai patvirtina tik 6 069,49 Eur dalį lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, o kitų dokumentų atsakovas pateikti negalėjo, nes neturi. Bankroto administratoriui nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti BUAB „Golduva“ finansinę padėtį, taip pat ir atsakovų išgrynintų pinigų panaudojimą apeliantės veikloje.

6722.2.2.

68Bankroto administratorius abejoja atsakovo J. M. pateiktų dokumentų autentiškumu, nes ne kartą prašė perduoti administratoriui bendrovės dokumentus ir J. M. teigė jų neturįs, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pateikė ginčytinus kasos pajamų orderius, kasos išlaidų kvitus, sąskaitas faktūras, neva patvirtinančius lėšų panaudojimą bendrovės veikloje.

6922.2.3.

70Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. M. bendrovės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu 2014-06-05–2014-10-01 (paskyrimo data 2014-05-12, o įgaliojimų pabaigos data 2014-09-25); dokumentus naujam vadovui I. Č. jis perdavė 2014 m. rugsėjo 25 d., tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamais duomenimis J. M. BUAB „Golduva“ dirbo laikotarpiu 2013-09-13–2015-03-05. Todėl kyla klausimas kodėl buvo pakeistas vadovas ir ką veikė (kuo dirbo) J. M. bendrovėje po jo atleidimo iš vadovo pareigų iki 2015 m. kovo 5 d.

7122.2.4.

72Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi abejotinais liudytojų parodymais. Liudytoja V. G. parodė, kad dirbo 2013–2015 metais BUAB „Golduva“ buhaltere, apskaita buvo vedama kompiuterine programa, iš darbo išėjo, kai keitėsi vadovas J. M.. Tačiau V. G. buvo atleista iš darbo 2015 m. kovo 5 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo UAB „Golduva“, o ne vadovų pasikeitimo dieną. Liudytojas S. Š. parodė, kad buvo UAB „Isa Keramika“ direktorius ir visi įmonės dokumentai sudegė automobilio gaisro metu. Šiuo metu UAB „Isa Keramika“ yra bankrutuojanti, kaip ir kita UAB „Makey Studio“, kurios dokumentai administratoriui irgi neperduoti, o dalis J. M. pateiktų dokumentų (kasos pajamų orderiai, kvitai) yra išrašyti būtent UAB „Makey Studio“.

7323.

74Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. R. prašo skundą tenkinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7524.

76Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus:

7724.1.

78dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai vadovavosi nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo institutu. Tačiau nesutinka su apeliante, jog turi būti taikomas civilinės deliktinės atsakomybės, kaip žalos atlyginimo institutas. Mano, jog R. R. gali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo santykius reglamentuojančias teisės normas.

7924.2.

80Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog išgrynintų pinigų negrąžinimas yra bendrovės vidaus reikalas, o ne išoriniais teisiniai santykiai, t. y. vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R., kaip darbuotojo, materialinės atsakomybės svarstymas yra ribotas dėl to, jog nėra duomenų, kad pinigus gavo vykdydamas darbuotojo funkcijas. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį UAB „Golduva“ patikrinimą 2012-10-01–2014-05-31 laikotarpiu pagal bendrovės pateiktus dokumentus, kuriuos 2014 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo akto surašymo sugrąžino bendrovei. Šiuo patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad 2013-07-19–2014-05-12 laikotarpiu R. R. paimti bendrovės pinigai nebuvo apskaityti. Priešingai, pas R. R., kaip materialiai atsakingą asmenį, 2014 m. gegužės 31 d. sąskaitoje Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apskaitytas pas jį esantis nepanaudotų grynųjų pinigų avansinis likutis sudarė 293 665,55 Lt, kuriais jis disponavo. Kitų pinigų trūkumo R. R. vadovavimo bendrovei metu nenustatyta. R. R. pinigus gavo iš kasos darbinių funkcijų vykdymui (atsiskaitydavo grynais pinigais su UAB „Isa keramika“). Šie duomenys paneigia aplinkybę, jog R. R. bendrovės pinigus gavo be teisėto pagrindo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 14 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą paneigia apeliantės teiginius, jog nėra duomenų, kad R. R. panaudojo visus iš bendrovės banko sąskaitos išimtus pinigus. Nėra galimybės patvirtinti pinigų perdavimo aplinkybių UAB „Isa Keramika“, nes minėtos bendrovės dokumentai sudegė (ne dėl atsakovo kaltės), o BUAB „Golduva“ neišsaugoti. Dėl bendrovės dokumentų neišsaugojimo R. R. neatsakingas, nes 2014-05-21–2014-07-10 laikotarpiu buvo suimtas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje bylioje Nr. 06-1-0003-10, dėl to bendrovę faktiškai valdė akcininkas A. Š., kuris po R. R. sulaikymo parėmė visus bendrovės dokumentus. Pažymi ir tai, jog pas R. R. buvęs nepanaudotų grynųjų pinigų avansinis likutis sudarė 293 665,55 Lt, tačiau bendrovė pagal paskolos sutartį buvo skolinga R. R. 60 000,00 Lt ir 2 100,00 Lt palūkanų. Paskola nesugrąžinta. Taip pat iš UAB „Alson“ gautus ir iš banko paimtus pinigus R. R. naudojo bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti bei mokėjo atlyginimus darbuotojams.

8125.

82Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. M. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą.

8326.

84Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

8526.1.

86Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovas J. M. bylos pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu neginčijo apeliantės suformuoto ieškinio pagrindo. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo teisinį pagrindą išgryninti lėšas iš bendrovės sąskaitos, todėl 186 25,00 Lt (53 941,73 Eur) negali būti priteisti iš J. M. kaip ne teisinio pagrindo įgytas turtas.

8726.2.

88Dėl įrodymų vertinimo. Pažymi, kad niekada nenaudojo UAB „Golduva“ priklausančių piniginių lėšų ne bendrovės veikloje, ne bendrovės interesais. 2014 m. rugsėjo 25 d. perdavė I. Č. bendrovės dokumentus, todėl pateikė tik dokumentų kopijas, kurias, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, buvo pasidaręs ir išsaugojo.

89Teisėjų kolegija

konstatuoja:

90IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

91Dėl nagrinėjamos bylos ribų

9227.

93Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

94Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

9528.

96Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka teisinį faktų kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojanti įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; kt.).

9729.

98Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinė atsakovų veiksmų kvalifikacija atitinka ne civilinei deliktinei atsakomybei taikomas teisės normas, o CK 6.237 straipsnio (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą) nuostatas. Apeliantė su pirmosios instancijos teismu nesutinka ir teigia, jog nagrinėjamojoje byloje taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kadangi atsakovai neteisėtai veikė kaip ieškovės vadovai ir akcininkai. Atsakovas R. R. nesutinka su apeliante dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo ir teigia, jog jam gali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas J. M. mano, jog jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, turėjo teisinį pagrindą išgryninti lėšas iš bendrovės sąskaitos, todėl žala iš jo negali būti priteista kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

9930.

100Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; ir kt.).

10131.

102Spręsdamas klausimą, kokia atsakomybės rūšis – materialinė ar civilinė – turėtų būti taikoma bendrovės vadovui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vidiniuose santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o išoriniuose – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas išoriniuose santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo, kaip vadovo, pareigas vidiniuose santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes šie santykiai nepatenka tarp DK 1 straipsnyje nurodytų DK reglamentuojamų santykių. Dėl to negalima teigti, kad DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ normos reglamentuoja bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybę už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą išoriniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Taigi, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovo atsakomybės skirstymo į civilinę ir materialinę esminis kriterijus buvo ne teisės normos, kurios pažeistos, bet vadovo veiklos adresatas: civilinės atsakomybės atveju pažeidimai kildavo iš vadovo santykių su trečiaisiais asmenimis, o materialinės atsakomybės atveju – iš vadovo veiklos, nukreiptos į įmonės vidų.

10332.

104Plėtodamas praktiką vadovo atsakomybės rūšių nustatymo srityje kasacinis teismas vėlesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose išorinių santykių terminą vartoja apibrėžti vadovo veiksmams, kylantiems ne DK, o CK ir specialiųjų, juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių, įstatymų reguliuojamų santykių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 37 punktu, 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 21 punktu konstatuota, kad sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina nustatyti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017.

10533.

106Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 21 punktu nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingą verslo sprendimą, neištiria reikšmingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Taigi, esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017.

10734.

108CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

10935.

110Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotoją, šių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui ne materialinę, o civilinę atsakomybę. Už CK 2.87 straipsnio 1 dalimi nustatytų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

11136.

112Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).

11337.

114Taip pat plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktiką išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 33 punktu yra konstatavusi, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi, todėl už šių pareigų pažeidimą vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 37 straipsnyje ir kitose šio įstatymo normose, ĮBĮ, BAĮ, taip pat detalizuojamos bendrovės įstatuose, vadovo pareiginiuose nuostatuose, kituose vidaus administravimą reglamentuojančiuose aktuose. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

11538.

116Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimus, vadovaujantis CK 2.87 straipsniu ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 12 dalies nustatytų pareigų nevykdymu. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad iš BUAB „Golduva“ banko sąskaitų ir kortelės buvo išgryninta iš viso 313 901,76 Eur, kurių panaudojimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas.

11739.

118Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų ir neteisingai vertino, jog išgrynintų pinigų negrąžinimas yra bendrovės vidaus santykiai, o ne išoriniai jos santykiai, todėl tinkamu ieškovės civilinių teisių gynimo būdas yra CK 6.237 straipsnio taikymas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas). Remiantis nurodyta nuoseklia kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog šioje byloje negalima taikyti CK 6.237 straipsnio, nes nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais.

11940.

120Nagrinėjamu atveju buvę vadovai R. R. ir J. M. pinigus išgrynino turėdami teisėtą pagrindą (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis), dėl to taikomas civilinės deliktinės atsakomybės institutas už valdymo organams (vadovams) įstatymais nustatytų imperatyvių pareigų pažeidimą.

12141.

122Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius reikalavimą grindė atsakovo R. R. (ėjusio 2013-07-26–2014-06-06 laikotarpiu bendrovės vadovo pareigas) neteisėtais veiksmais (2013-08-30–2014-03-31 laikotarpiu išgrynintų 244 702,85 Eur ir 2013-09-03–2014-01-15 laikotarpiu išgrynintų 6 858,20 Eur) pažeistomis fiduciarėmis pareigomis (CK 2.87 straipsnis), todėl įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsniu, pažeidimą, minėtam atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kaip minėta, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, jo pareiga pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius išgrynintas lėšas, kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų. Dėl to atsakovo R. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad jam gali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas.

123Dėl apeliacinio skundo netenkinimo

12442.

125VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamai duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. spalio 1 d. BUAB „Golduva“ vadovo pareigas ėjo atsakovas J. M.. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 25 d. (įgaliojimų eiti vadovo pareigas pabaigos datą) dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perdavė visus dokumentus vadovui I. Č. ir šio akto kopiją pateikė administratoriui. Dėl administratoriaus keliamų abejonių, susijusių su J. M. dokumentų perdavimu I. Č., kuris registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje, akcentuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad I. Č. dokumentai minėtu 2014 m. rugsėjo 25 d. aktu faktiškai nebuvo perduoti (CPK 178 straipsnis). Taip pat ir aplinkybė, kad administratorius neranda I. Č. nesudaro pagrįsto pagrindo teigti, kad apeliantės dokumentai neišsaugoti. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamojoje byloje administratorius nereiškia reikalavimo dėl žalos priteisimo iš paskutinio bendrovės vadovo I. Č. už lėšų panaudojimą ne bendrovės reikmėms. Taip pat nagrinėjamos bylos dalykas nėra žalos priteisimas iš vadovų už finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimą administratoriui.

12643.

127Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad BUAB „Golduva“ buvo susiklosčiusi verslo praktika dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, tačiau bankroto administratorius savo žinioje neturi dokumentų, patvirtinančių atsakovų išgrynintų ginčo sumų panaudojimą bendrovės reikmėms. BUAB „Golduva“ apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista žala iš atsakovo J. M. bei teigia, kad atsakovas kartu su 2017 m. kovo 6 d. atsiliepimu pateikė įrodymus, pagrindžiančius tik dalies lėšų iš 53 941,73 Eur išgrynintų panaudojimo aplinkybes.

12844.

129Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas).

13045.

131Iš atsakovo J. M. 2017 m. kovo 6 d. atsiliepimo argumentų ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, jog atsakovas pripažįsta faktą, jog eidamas vadovo pareigas iš BUAB „Golduva“ PaySer sąskaitos nuo 2014 m. gegužės 12 d. išgrynintino 186 250,00 Lt (53 941,73 Eur). Aštuoni kasos pajamų orderių kvitai pagrindžia aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. 53 941,73 Eur suma dalimis buvo įnešta į bendrovės kasą: 2014 m. birželio 20 d. 21 00,00 Lt, 2014 m. birželio 27 d. 6 950,00 Lt, 2014 m. liepos 15 d. 18 000,00 Lt, 2014 m. liepos 16 d. 3 4 800,00 Lt, 2014 m. liepos 17 d. 15 500,00 Lt, 2014 m. rugpjūčio 12 d. 21 500,00 Lt, 2014 m. rugpjūčio 28 d. 44 000,00 Lt, ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. 24 500,00 Lt. Atsakovas nuosekliai teigia, kad išgrynintas ir įneštas į bendrovės kasą lėšas naudojo darbo užmokesčiui darbuotojams mokėti ir atsiskaitymams už prekes bei paslaugas. Iš atsiliepime pateiktos lentelės nustatyta, jog iš 53 941,73 Eur išgrynintos iš BUAB „Golduva“ PaySer sąskaitos ir įneštos į bendrovės kasą sumos laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderių pagrindu buvo paimta iš viso 9 229,58 Lt (2 673,07 Eur) lėšų darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėn. raštas Nr. (7.2E)3E patvirtina aplinkybę, jog darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas grynais pinigais. Minėtus kasos išlaidų orderius pasirašė buvę darbuotojai. Likusios iš bendrovės kasos paimtos iš viso 10 652,88 Lt (3 085,29 Eur) lėšos, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., grindžiamos PVM sąskaitomis–faktūromis ir / arba mokėjimo kvitais, t. y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje N. Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt).

13246.

133Vadovaudamasi CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas J. M. įrodė 19 882,46 Lt (5 758,36 Eur) (9 229,58 Lt (2 673,07 Eur) pagal kasos išlaidų orderius + 10 652,88 Lt (3 085,29 Eur) pagal buhalterinės apskaitos dokumentus) lėšų panaudojimą bendrovės interesais.

13447.

135Apeliantė klausia ką atsakovas J. M. veikė BUAB „Golduva“ iki 2015 m. spalio 5 d., jei dokumentus naujam vadovui perdavė 2014 m. rugsėjo 25 d. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas atsako, jog naujai paskirtas vadovas I. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai laiku nepranešė, kad J. M. nuo 2014 m rugsėjo 25 d. neina vadovo pareigų. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojo teikiamais duomenimis, atsakovo J. M. įgaliojimai eiti vadovo pareigas pasibaigė 2014 m. rugsėjo 25 d. Remiantis CK 4.262 straipsniu įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, apeliantė nereiškia reikalavimų vadovui I. Č., tačiau būtent šiam asmeniui 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo perduoti bendrovės dokumentai ir vadovo I. Č. paskyrimo (išrinkimo) data buvo 2014 m. rugsėjo 25 d., o įregistruotas vadovu jis nuo 2014 m. spalio 1 d.

13648.

137Atsižvelgus į galiojančius viešo registro duomenis, kad atsakovo J. M. įgaliojimai vadovauti bendrovei baigėsi 2014 m. rugsėjo 25 d. ir pagal byloje surinkus duomenimis 2014 m. rugpjūčio 29 dienai bendrovės kasoje turėjo likti 48 183,37 Eur suma (53 941,73 Eur J. M. išgryninta ir įnešta į bendrovės kasą suma - 5 758,36 Eur atsakovo panaudota bendrovės reikmėms), konstatuotina, jog atsakovui J. M. negali būti perkelta našta įrodyti aplinkybes, susijusias su likusios BUAB „Golduva“ kasoje sumos panaudojimu bendrovės interesais ne jo vadovavimo bendrovei metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovui J. M. pareikštą 53 941,73 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimą.

13849.

139Taip pat apeliaciniu skundu teigiama, jog reikalavimai atsakovams R. R. (251 561,04 Eur) ir A. Š. (8 398,98 Eur) tenkintini pilnai, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovai išgrynintas lėšas panaudojo bendrovės veikloje. Liudytojo S. Š. parodymai nepatvirtina ginčo lėšų panaudojimo bendrovės veikloje fakto.

14050.

141VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamai duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. (paskyrimo data 2013 m. liepos 19 d.) iki 2014 m. birželio 6 d. (įgaliojimų pabaigos data 2014 m. gegužės 12 d.), BUAB „Golduva“ vadovo pareigas ėjo atsakovas R. R., kuris laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. sausio 7 d. buvo ir BUAB „Golduva“ akcininkas; nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. spalio 1 d. BUAB „Golduva“ akcininkas buvo A. Š..

14251.

143Taigi, 2014-01-07–2014-10-01 laikotarpiu atsakovas A. Š. buvo BUAB „Golduva“ akcininkas. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

14452.

145Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. Š. 2014 m. balandžio 2 ir 8 dienomis iš bendrovės atidarytos AB Nordea Bank sąskaitos išgrynino 29 000 Lt (8 398,98 Eur). 2014 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1311 (toliau – ir VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą) nenustatyta, jog 2014 m. gegužės 31 dienai atsakovui A. Š. būtų apskaitytas grynųjų pinigų likutis.

14653.

147Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių paaiškinimų ir teisinių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovui A. Š.. Taigi, apelianto teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas A. Š. 8 398,98 Eur lėšas panaudojo bendrovės veikloje paneigtinas VMI pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą (nepanaudotų bendrovės grynųjų pinigų likučio pas A. Š. nebuvo). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

14854.

149Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. R. 2013-08-30–2014-03-31 laikotarpiu iš BUAB „Golduva“ atidarytos AB Nordea Bank sąskaitos išgrynino 844 910,00 Lt (244 702,85 Eur), taip pat 2013-09-03–2014-01-15 laikotarpiu iš bendrovės banko kortelės išgrynino 23 680,00 Lt (6 858,20 Eur). VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad bendrovės kasoje 2014 m. gegužės 31 d. apskaitytas grynųjų pinigų likutis sudarė 28 337,57 Lt, pas atsakingą asmenį R. R. buvo 293 665,55 Lt (85 051,42 Eur) nepanaudotų pinigų likutis, kuriuo jis disponavo.

15055.

151Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismas atsakovui R. R. bei jo atstovui ne kartą išaiškino pareigą įrodyti pinigų išleidimo aplinkybes, t. y. tiksliai nurodyti kaip išgryninti pinigai buvo panaudoti, tačiau R. R. apie pinigų panaudojimą kalbėjo abstrakčiomis frazėmis ir konkrečių pinigų panaudojimo aplinkybių nenurodė. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsiliepime į apeliacinį skundą R. R. teigia, kad pinigais disponavo kaip atsakingas asmuo, juos naudojo darbinių funkcijų vykdymui, bendrovė taip pat jam buvo skolinga, dėl BUAB „Golduva“ dokumentų neišsaugojimo atsakovas nekaltas, nes 2014-05-21–2014-07-10 laikotarpiu buvo suimtas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00003-10, iš išgrynintų pinigų atsiskaitė su UAB „Isa Keramika“ pagal subrangos sutartis, pinigus perdavė S. Š., iš jo gaudamas kasos pajamų orderius, tačiau UAB „Isa Keramika“ dokumentai sudegė, taip pat iš išgrynintų pinigų mokėjo darbo užmokesčius darbuotojams, dengė bendrovės administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti paaiškinimai, iš kurių teismas galėtų spręsti apie nepanaudotų pinigų likučio, kuriuo disponavo R. R., panaudojimą bendrovės reikmėms (pvz.: kada ir kokio dydžio darbo užmokestis sumokėtas darbuotojams, kada ir kas buvo įsigyta bendrovės reikmėms, ir / arba išleista administravimui, kada, už kokius darbus ir kokias sumas mokėjo BUAB „Isa Keramika“ ir pan.).

15256.

153Nustatyta, jog pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartį Nr. Gold-ISA/2013/08/20-01, sudarytą tarp UAB „Golduva“ ir UAB „Isa Keramika“, kuria šalys susitarė, kad UAB „Isa Keramika“ UAB „Alson“ priklausančiame statybos objekte – Užupio g. 22 statomame pastate – atliks statybos darbus pagal projektą. BUAB „Isa Keramika“ bankroto administratorius nepateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, galinčių patvirtinti vykdytų atsiskaitymų grynais pinigais tarp BUAB „Golduva“ ir UAB „Isa keramika“ faktą. BUAB „Isa Keramika“ buvusio vadovo paaiškinimu bendrovės dokumentai 2014 m. balandžio 18 d. sudegė automobilyje, tačiau Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. 3-7-2936(8.19.-7) nurodo, jog informacijos apie dokumentų sudegimą automobilyje nėra. Taigi, BUAB „Golduva“ ir BUAB „Isa Keramika“ bankroto administratoriams neperduoti bendrovių dokumentai, dėl to rašytinių įrodymų, patvirtinančių BUAB „Golduva“ atsiskaitymą su BUAB „Isa Keramika“ grynais pinigais pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartį, jie pateikti negali.

15457.

155Nagrinėjamu atveju VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą – tai vienas iš įrodymų (CPK 197 straipsnio 1 dalis), skirtas spręsti dėl atsakovo R. R. negrąžintų BUAB „Golduva“ 85 051,42 Eur fakto. Iki R. R. suėmimo (2014-05-21–2014-07-10) mokesčių administratorius 2014 m. balandžio 24 d. raštu kreipėsi į BUAB „Golduva“ dėl dokumentų pateikimo, tačiau atsakovas nepateikė buhalterinių dokumentų dėl jo disponuotų bendrovės lėšų panaudojimo. Atsakovo R. R. ir liudytojo S. Š. paaiškinimai, jog 2013-08-30–2014-03-31 laikotarpiu, kuriuo R. R. išėmė pinigus iš banko sąskaitos, BUAB „Golduva“ vykdė atsikaitymus BUAB „Isa Keramika“ pagal sudarytas subrangos sutartis, nėra pagrįsti jokias dviejų bankrutavusių bendrovių pirminiais (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.), suvestiniais (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.) ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi šių dokumentų nėra galimybės pateikti dėl atsakingų asmenų nerūpestingumo arba aplaidumo – BUAB „Isa Keramika“ dokumentų netinkamo saugojimo automobilyje, kuris sudegė ir BUAB „Golduva“ bankroto administratoriui neperdavimo bendrovės dokumentų ir turto. R. R. nepateikė jokių dokumentų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog 2014 m. gegužės 12 d. pasibaigus jo įgaliojimams eiti BUAB „Golduva“ vadovo pareigas jis perdavė kitam vadovui J. M. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą (atitinkamai ir disponuotas bendrovės lėšas). Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo netikėti mokesčių administratoriaus atliktu BUAB „Golduva“ buhalterinės apskaitos patikrinimu, kurio duomenimis atsakovas R. R. BUAB „Golduva“ negrąžino 85 051,42 Eur ir nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė aplinkybės dėl minėtos sumos panaudojimo bendrovės reikmėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

156Dėl bylos procesinės baigties

15758.

158Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir pateikus netinkamą ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimą CK 6.237 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovai J. M. (vadovas), R. R. (vadovas ir akcininkas) ir A. Š. (akcininkas) atliko vadovui būdingas funkcijas (išgrynino iš sąskaitos pinigines lėšas ir jomis disponavo), t. y. turėjo fiduciarines pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje buvusiems vadovams ir akcininkams taikomas civilinės atsakomybės institutas. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

159Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

160Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. „NORDIC TACTICS“, ieškinį atsakovams R. R., J. M. (J. M.) ir A. Š. dėl... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Ginčo esmė... 7. 1.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto... 9. 2.... 10. Ieškovė BUAB „Golduva“, atstovaujama bankroto administratorės „NORDIC... 11. 3.... 12. Administratorius prašomą priteisti žalą grindė aplinkybėmis dėl buvusių... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bankrutavusios... 18. Dėl dokumentų (ne) perdavimo... 19. 6.... 20. Bankroto administratoriui neperduoti jokie BUAB „Golduva“ dokumentai, o... 21. 7.... 22. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi... 23. Dėl bendrovei priklausiusių grynų pinigų paėmimo ir jų išlaidas... 24. 8.... 25. Atsakovai neginčijo grynųjų pinigų paėmimo iš bendrovės fakto bei... 26. 9.... 27. Teismas iš atsakovų R. R. bei J. M. paaiškinimų nustatė, kad bendrovėje... 28. 10.... 29. Taip pat teismas nustatė, jog ieškovės veiklos partnerės buvo UAB... 30. Dėl žalos... 31. 11.... 32. Šioje byloje bankroto administratorius iš R. R. prašė priteisti 251 561,05... 33. 12.... 34. Atsakovas J. M. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias prašomos... 35. 13.... 36. Atsakovo J. M. atstovė dokumentų kopijas prašė laikyti įrodinėjimo... 37. 14.... 38. Teismas iš bankroto administratoriaus pateikto J. M. skolos paskaičiavimo... 39. 15.... 40. Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė prašo iš atsakovo (akcininko) A. Š.... 41. Dėl CK 6.237 straipsnio taikymo... 42. 16.... 43. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas bei teisinė... 44. Dėl procesinių palūkanų ... 45. 17.... 46. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. 18.... 49. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovės žyminis... 50. Dėl atsakovo prašymo skirti baudą ieškovės administratoriui... 51. 19.... 52. Atsakovo J. M. atstovė prašė skirti bankroto administratoriui baudą už... 53. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 54. 20.... 55. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi taikytas... 56. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 57. 21.... 58. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Golduva“, atstovaujama bankroto... 59. 22.... 60. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:... 61. 22.1.... 62. dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas... 63. 22.2.... 64. Dėl įrodymų vertinimo:... 65. 22.2.1.... 66. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog... 67. 22.2.2.... 68. Bankroto administratorius abejoja atsakovo J. M. pateiktų dokumentų... 69. 22.2.3.... 70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. M. bendrovės vadovo pareigas... 71. 22.2.4.... 72. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi abejotinais liudytojų... 73. 23.... 74. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. R. prašo skundą tenkinti ir... 75. 24.... 76. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus:... 77. 24.1.... 78. dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Sutinka su apeliante, kad pirmosios... 79. 24.2.... 80. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog... 81. 25.... 82. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. M. prašo skundą atmesti ir... 83. 26.... 84. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 85. 26.1.... 86. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovas J. M. bylos pirmosios... 87. 26.2.... 88. Dėl įrodymų vertinimo. Pažymi, kad niekada nenaudojo UAB „Golduva“... 89. Teisėjų kolegija... 90. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 91. Dėl nagrinėjamos bylos ribų... 92. 27.... 93. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 94. Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo... 95. 28.... 96. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių... 97. 29.... 98. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinė atsakovų veiksmų... 99. 30.... 100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad... 101. 31.... 102. Spręsdamas klausimą, kokia atsakomybės rūšis – materialinė ar civilinė... 103. 32.... 104. Plėtodamas praktiką vadovo atsakomybės rūšių nustatymo srityje kasacinis... 105. 33.... 106. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje... 107. 34.... 108. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje... 109. 35.... 110. Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir... 111. 36.... 112. Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas... 113. 37.... 114. Taip pat plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktiką išplėstinė... 115. 38.... 116. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašė... 117. 39.... 118. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo... 119. 40.... 120. Nagrinėjamu atveju buvę vadovai R. R. ir J. M. pinigus išgrynino turėdami... 121. 41.... 122. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius reikalavimą grindė... 123. Dėl apeliacinio skundo netenkinimo... 124. 42.... 125. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamai... 126. 43.... 127. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad BUAB „Golduva“ buvo susiklosčiusi... 128. 44.... 129. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio... 130. 45.... 131. Iš atsakovo J. M. 2017 m. kovo 6 d. atsiliepimo argumentų ir prie jo... 132. 46.... 133. Vadovaudamasi CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo... 134. 47.... 135. Apeliantė klausia ką atsakovas J. M. veikė BUAB „Golduva“ iki 2015 m.... 136. 48.... 137. Atsižvelgus į galiojančius viešo registro duomenis, kad atsakovo J. M.... 138. 49.... 139. Taip pat apeliaciniu skundu teigiama, jog reikalavimai atsakovams R. R. (251... 140. 50.... 141. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamai... 142. 51.... 143. Taigi, 2014-01-07–2014-10-01 laikotarpiu atsakovas A. Š. buvo BUAB... 144. 52.... 145. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. Š. 2014 m. balandžio... 146. 53.... 147. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 148. 54.... 149. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. R.... 150. 55.... 151. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismas atsakovui R. R. bei jo... 152. 56.... 153. Nustatyta, jog pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartį Nr.... 154. 57.... 155. Nagrinėjamu atveju VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą – tai... 156. Dėl bylos procesinės baigties... 157. 58.... 158. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 159. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 160. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....