Byla e2A-1980-910/2018
Dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. (S. T.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARCTIC FISHING“ dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovas 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį galutinai sutikslinęs prašė priteisti jam iš atsakovės 3152,10 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 4726,50 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 11 684,41 Eur dienpinigių, 1000 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 3000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

5Ieškovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. dirbo atsakovei priklausančiame žvejybiniame laive „Jūros vilkas“ (toliau – Laivas) kapitonu. Atsakovė įsipareigojo mokėti 500 Eur darbo užmokestį per mėnesį bei valstybės nustatyto dydžio dienpinigius, tačiau darbo sutarties galiojimo metu tinkamai nevykdė pareigos laiku mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, be to, su ieškovu tinkamai neatsiskaitė ir nutraukiant Darbo sutartį. Dėl to ieškovas 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), tačiau ši 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-6250 darbo byloje Nr. APS-3-22598/2017 ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino. Ieškovas nurodė, kad visą Darbo sutarties galiojimo laikotarpį jis dirbo laive, plaukiojusiame užsienio valstybių vandenyse: laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. imtinai (iš viso - 108 kalendorines dienas) laivas dirbo Norvegijoje, nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (iš viso - 265 kalendorines dienas) – Latvijoje, taigi ieškovui turėjo būti mokami ir nustatyto dydžio dienpinigiai. Ieškovo teigimu, per visą Darbo sutarties galiojimo laikotarpį jis iš atsakovės yra gavęs 6706,64 Eur sumą. Pasak ieškovo, be neišmokėtų dienpinigių, darbo užmokesčio sumų, išeitinės išmokos, atsakovė jam skolinga darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nes pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jis dirbo 115 poilsio ir šventinių dienų. Be to, atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, ieškovui turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikotarpį (netesybos). Ieškovas pažymėjo, kad apie įmonės vadovo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą „Dėl S. T. priskaičiuotos piniginės sumos išskaičiavimo nuo gautos baudos Norvegijos karalystėje“ niekada nebuvo informuotas, toks įsakymas jam nebuvo įteiktas, atsakovė savavališkai nusprendė neišmokėti ieškovui priklausančių sumų. Be to, žala išskaityta praėjus dešimčiai mėnesių po paaiškėjimo, išskaityta suma dvidešimt kartų viršija jo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog, apskaičiuojant mokėtinus dienpinigius, neturėtų būti skaičiuojamas Laivo kelionės iš vieno uosto į kitą uostą laikas. 3.

6Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (23 dienas) Laivas stovėjo uoste Norvegijoje; 2016 m. gegužės 20 d. Laivas išplaukė iš uosto Norvegijoje į pirmą žvejybos reisą, kuriame buvo iki 2016 m. gegužės 30 d.; iš uosto Norvegijoje Laivas 2016 m. birželio 11 d. išplaukė į antrą žvejybos reisą iki 2016 m. liepos 15 d.; kai grįžo į uostą Norvegijoje, 2016 m. liepos 18 d. iškrautas žvejybos laimikis. Atsakovo teigimu, bendra reisų trukmė buvo 49 dienos, šiuos du laikotarpius Laivas žvejojo krabus NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje tarptautiniuose vandenyse Barenco jūroje. 2016 m. liepos 15 d. Laivas grįžo į uostą Norvegijoje, kur iš karto gavo baudą už teisės aktų pažeidimus, užtraukiančius kapitonui baudžiamąją atsakomybę. Už ieškovo padarytus Norvegijos teisės aktų pažeidimus ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, bei įmonei, kaip Laivo savininkei, skirta 266 534,55 Eur dydžio bauda, kurią atsakovė Norvegijai sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Laivas Norvegijos uoste stovėjo nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. (19 dienų), 2016 m. rugpjūčio 4 d. išplaukė į Liepojos uostą Latvijoje. Laivo perplaukimas truko nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. gegužės 5 d.) Laivas stovėjo Liepojos uoste Latvijoje (262 dienas), visą šį laiką jis buvo laivų remonto dirbtuvėse, o ieškovas į Laivą atvykdavo tik darbo metu. Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu įmonės sumokėta bauda palikta galioti. Atsakovė nurodė, kad ieškovui yra pervedusi 6706,64 Eur sumą. Atsakovės nuomone, ieškovas netinkamai aiškina dienpinigių skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus, jo teiginiai apie darbą Norvegijoje bei Latvijoje neatitinka tikrovės, nes Laivas Norvegijos uoste stovėjo išimtinai tik laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (23 dienas) bei nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. (19 dienų), iš viso – 42 dienas. Kitais laikotarpiais iki perplaukimo į Liepojos uostą Laivas vykdė krabų žvejybą NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje tarptautiniuose vandenyse, nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. vykdė perplaukimą tarp Norvegijos ir Latvijos uostų, o nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. gegužės 5 d.) stovėjo Liepojos uoste. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Dienpinigių mokėjimo jūreiviams tvarkos (toliau – Tvarka) 2 punktą į dienpinigių sumą neįskaičiuojamas laivo perplaukimo tarp uostų laikas. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – Prekybinės laivybos įstatymas) 2 straipsnio 23 dalį į dienpinigių mokėjimo laikotarpį nepatenka laikas, kai laivas stovi uoste. Atsakovės teigimu, Laivo žvejybinio reiso metu, kuris vyko tarptautiniuose vandenyse, ieškovas nepagrįstai dienpinigius skaičiuoja pagal Norvegijos normas. Kai laivas nėra uoste, taikoma 45,26 Eur dydžio vienos dienos dienpinigių norma pagal skaičiavimą: (58 Eur + 41 Eur) : 2 - 4,25 Eur = 45,25 Eur. Laivo įgulos nariui tenkančios maitinimo išlaidos – 4,25 Eur per dieną. Dėl to pirmojo ir antrojo reisų metu ieškovui turėjo būti sumokėta 2217,25 Eur (45,25 Eur × 49 d.) dienpinigių. Pasak atsakovės, likusi neišmokėta 1512,14 Eur suma ieškovui neišmokėta teisėtai, atsižvelgus į jo padarytą žalą įmonei.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 1512,14 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 1000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas), 330 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. 5.

10Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje žvejybinio laivo kapitonu pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 27 d. Nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. laivas stovėjo uoste Norvegijoje; 2016 m. gegužės 20 d. iš uosto Norvegijoje išplaukė į žvejybos plotus, kuriuose buvo iki 2016 m. gegužės 30 d., kai grįžo į uostą Norvegijoje; į žvejybos plotus vėl išplaukė 2016 m. birželio 11 d. ir buvo juose iki 2016 m. liepos 15 d., kai grįžo į uostą Norvegijoje; žvejybos pabaiga fiksuota 2016 m. liepos 13 d., iškrovimas – 2016 m. liepos 18 d. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 30 d. laivas grįžo į uostą Norvegijoje dėl kilusios įrangos problemos, kurios remontas vyko iki išplaukimo 2016 m. birželio 11 d. Norvegijos policijos 2016 m. liepos 15 d. pranešimas Nr. W331-039-16 patvirtina, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Laivas vykdė snieginių krabų žvejybą gaudyklėmis tarptautiniuose vandenyse ir Norvegijos kontinentiniame šelfe be licencijos; sugauta 80 340 kg snieginių krabų; laivas į prieplauką Norvegijoje grįžo 2016 m. liepos 15 d.; už atliktus veiksmus ieškovui skirta 15 000 NOK bauda, atsakovei – 2 500 000 NOK bauda. Atsakovės įmonė baudas (266 534,55 Eur) sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Laivas nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. stovėjo Norvegijos uoste. Nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Laivas plaukė į Latvijos uostą. Nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (ieškovo atleidimo iš darbo dienos) Laivas stovėjo Latvijos uoste, vyko jo remontas. 6.

11Teismas pažymėjo, kad šalys Darbo sutarties 3 punkte sulygo, jog ieškovui bus mokamas 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis, reiso metu bus mokami valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai, darbuotojo darbo vieta – įmonės žvejybinis laivas „Jūros vilkas“. Taigi šalys susitarė, kad darbuotojui dienpinigiai bus mokami reiso metu ir tokio dydžio, kokio nustatyta valstybės. Be to, ieškovo darbo vieta darbo sutartimi iš karto buvo sulygta ne įmonės biuro vieta, bet konkretus žvejybinis laivas. Teismo vertinimu, tai lemia dienpinigių skaičiavimo tvarką pagal teisės aktų nuostatas ir paneigia ieškovo poziciją, kad visą Darbo sutarties laikotarpį, kai jis buvo ne Lietuvoje, jam turėjo būti mokami dienpinigiai. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintos Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos 2 straipsnio nuostatas laivo reisas – laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas veža krovinį arba keleivius, ar plaukia be jų; į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keleivius įlaipinti ar išlaipinti; laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą, kai šį pardavimą vykdo laivo įgula. Pagal Tvarkos 2 punktą į dienpinigių sumą neįskaičiuojamas laivo perplaukimo tarp uostų laikas, kai dienpinigiai skaičiuojami įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose. Teismas, remdamasis aptartų teisės aktų nuostatomis ir bylos medžiaga dėl darbo sutarties sąlygų bei laivo buvimo vietų, priėjo prie išvados, kad ieškovui dienpinigiai skaičiuotini už 49 laivo reiso dienas – nuo 2016 m. gegužės 20 d., kai Laivas iš uosto Norvegijoje išplaukė į žvejybos plotus, iki 2016 m. gegužės 30 d., kai Laivas grįžo į uostą Norvegijoje, ir nuo 2016 m. birželio 11 d., kai Laivas išplaukė iš uosto Norvegijoje į žvejybos plotus, iki 2016 m. liepos 18 d., kai Laivas grįžo į uostą Norvegijoje bei iškrovė krovinį. Nurodytais laikotarpiais Laivas vykdė žvejybą Barenco jūroje. Teismas sprendė, kad pagal pirmiau pateiktą teisės aktų nuostatų analizę, sulygtas Darbo sutarties sąlygas dėl ieškovo darbo vietos ieškovui nepriklauso dienpinigiai už laikotarpius, kai Laivas stovėjo uostuose ar vykdė perplaukimą tarp uostų. 7.

12Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vadovaudamasi Tvarkos 3 punktu, yra nustačiusi Laivo įgulos nariui tenkančias 4,25 Eur dydžio maitinimo išlaidas dienai. Tai, kad su šia norma darbuotojas nebuvo supažindintas, teismo vertinimu, neturi reikšmės šiai bylai išspręsti: ieškovas neneigė naudojęsis Laive teiktomis maitinimo paslaugomis; nustatytą 4,25 Eur maitinimo išlaidų normą dienai patvirtina į bylą pateikta įmonės direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. pažyma; šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. K., parodydamas, jog ne tik ieškovui, bet ir kitiems įgulos nariams buvo taikoma 4,25 Eur maitinimo išlaidų norma dienai, kuri būdavo išskaičiuojama. 8.

13Teismas, įvertinęs tai, kad žvejyba buvo vykdoma Barenco jūroje ribose su Norvegija ir Rusija, priėjo prie išvados, jog ieškovui priklausančią dienpinigių dienos normą atsakovė pagrįstai skaičiavo pagal formulę: (58 Eur (Norvegijoje taikoma dienpinigių norma) + 41 Eur (Rusijoje taikoma dienpinigių norma)) : 2 - 4,25 Eur maitinimo išlaidų norma = 45,25 Eur. Dėl to ieškovui turėjo būti sumokėta 2217,25 Eur dienpinigių (45,25 Eur dienpinigių norma dienai × 49 d. reisuose, už kuriuos skaičiuojami dienpinigiai). 9.

14Teismas nustatė, kad per ieškovo darbo atsakovės įmonėje laikotarpį (nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.) pagal atsakovės pateiktą darbo užmokesčio priskaičiavimo pažymą (trečią, penktą lentelės grafas, kuriose pateikto aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo) ieškovui priklausė 6324,38 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis, susidedantis iš 38,46 Eur nedarbingumo išmokos ir 6285,92 Eur darbo užmokesčio kartu su 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais apskaičiuotomis sumomis už ieškovo darbą poilsio, švenčių dienomis dviejų reisų metu (tokia išvada padaryta pagal Laivo reisus žvejybai Barenco jūroje; pažymos duomenis; atsakovės atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog, ieškovui esant reisuose, papildomai mokėtas darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis; teismo posėdžio metu išreikštą ieškovo pripažinimą, kad jis šių sumų apskaičiavimo neįvertino). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam darbo užmokestį už darbą poilsio, švenčių dienomis ir kitais mėnesiais (ne tik reiso metu), tokio savo reikalavimo nepagrindė, byloje nėra įrodymų apie ieškovo darbą poilsio, švenčių dienomis kitais laikotarpiais, negu dviejų reisų metu Barenco jūroje. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad savaitgaliais ieškovas palikdavo Laivą, kai šis buvo remontuojamas Latvijos uoste. Tai ieškovas iš dalies pripažino pats teismo posėdžio metu. Be to, pagal Darbo sutartį ieškovo darbo vieta buvo Laivas, todėl į jį atvykti ir iš jo išvykti, Laivui esant uoste, ieškovas turėjo pareigą tik darbo metu. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildyti darbuotojo administracijoje, t. y. nežinant tikrojo darbo laive. Ieškovas neįrodė, kad jis dirbo poilsio ir švenčių dienomis kitu laikotarpiu, nei pirmiau aptartų dviejų reisų metu. 10.

15Teismas nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo pažymą ir jos aritmetinio skaičiavimo lentelę, kuriose pateikto aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo, ieškovui priklausė 532,10 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovui priklausė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 1035,72 Eur. 11.

16Teismas konstatavo, kad, atskaičius mokesčius, ieškovui turėjo būti sumokėta iš viso 6001,53 Eur darbo užmokesčio su nedarbingumo išmoka ir užmokesčiu už darbą poilsio, švenčių dienomis reisų metu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinė išmoka. Taip pat pagal teismo pirmiau padarytas išvadas ieškovui turėjo būti sumokėta 2217,25 Eur dienpinigių. Iš viso ieškovui turėjo būti sumokėta 8218,78 Eur (6001,53 Eur + 2217,25 Eur). Ieškovui išmokėta 6706,64 Eur. Vadinasi, ieškovui liko nesumokėta 1512,14 Eur galutinio atsiskaitymo suma (8218,78 Eur – 6706,64 Eur), kurios atsakovė nurodė neišmokėjusi dėl ieškovo padarytos žalos įmonei (dėl įmonės sumokėtos baudos). 12.

17Teismas pažymėjo, kad pagal DK 258 straipsnio nuostatas darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Pagal DK 226 straipsnio nuostatas neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Šiuo atveju ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis už išskaitytąją sumą, o tai draudžia įstatymas. Išskaitymas galimas tik per mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nagrinėjamu atveju išskaityta po devynių mėnesių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybė, kad darbuotojas skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Jeigu skola viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, įsiskolinimas gali būti išieškomas šalių susitarimu arba darbdaviui kreipiantis į teismą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3090/2013). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog darbuotojas sutiko su išskaitymu, todėl atsakovė išskaitą, viršijančią darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, padarė nepagrįstai ir neteisėtai. Įstatymas suteikia darbdaviui teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo atskirai, atsakovė tai ir yra padariusi – 2018 m. sausio 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į Darbo ginčų komisiją darbdavė kreipėsi dėl 266 534,55 Eur žalos atlyginimo, t. y. visos baudos sumos, kurią įmonė sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d., neišminusavus jau atliktos išskaitos. 13.

18Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad, atleidžiant ieškovą iš darbo, jam neteisėtai ir nepagrįstai nesumokėta 1512,14 Eur galutinio atsiskaitymo suma, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 1512,14 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo su ieškovu pagal darbo sutartį suma. 14.

19Pagal DK 141 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui; aplinkybė, kad darbuotojas skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui; nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną (2017 m. gegužės 5 d.) nepagrįstai ir neteisėtai nesumokėta 1512,14 Eur galutinio atsiskaitymo suma. Susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo ar priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nėra, taigi konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas. Darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku byloje nenustatyta, todėl atsakovės įmonei taikytini DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su darbuotoju padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK tai reglamentuota 147 straipsnio 2 dalyje). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtos sumos dydį, į ieškovo dirbtą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į tai, kad pats ieškovas po darbo santykių įmonėje pabaigos (2017 m. gegužės 5 d.) dėl neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 14 d. (praėjus 6 mėnesiams), aplinkybę, kad ieškovas niekur nuo 2017 m. gegužės 5 d. nėra įsidarbinęs, priėjo prie išvados, kad 1000 Eur dydžio išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) nagrinėjamoje situacijoje yra pakankama, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui. Dėl to teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybų). 15.

20Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, teismas atmetė nurodęs, kad darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialusis naujojo DK 232 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos). Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas), kartu taikant CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

21III.

22Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 16.

23Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai: priteisti ieškovui iš atsakovės 3435,38 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio; 532,10 Eur nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 1035,72 Eur nesumokėtos išeitinės išmokos; 4432,74 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis; 3000 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; 11 661,09 Eur nesumokėtų dienpinigių; visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo skirti atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2416.1.

25Darbo sutartyje šalys susitarė dėl valstybės nustatyto dydžio dienpinigių mokėjimo reiso metu, t. y. ne „laivo reiso“, kaip sprendime nurodė teismas, bet „jūrininkų reiso“ metu, nes įprastinėje jūrininkų darbo praktikoje reisas reiškia jūrininko reisą, kaip šis apibrėžtas Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje: jūrininko reisas – nepertraukiamas laiko tarpas, kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive, įskaitant kelionės į laivą ir iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Į jūrininko reiso laiką patenka ir laivo reiso (ar reisų) laikas, kaip jis apibrėžtas Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, nes laikotarpiu, kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive, laivas gali atlikti ir kelis ar keliolika laivo reisų.

2616.2.

27Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos reglamentuoja tinkamų darbo ir poilsio sąlygų būtent jūrininkų reiso metu sudarymą (85 straipsnis) bei jūrininkų teises ir pareigas jūrininkų reiso metu (86 straipsnis). Taigi akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas ir atsakovė Darbo sutartyje sulygo dėl valstybės nustatyto dydžio dienpinigių mokėjimo būtent jūrininko reiso metu, nes būtent visu laikotarpiu nuo ieškovo darbo pradžios 2016 m. balandžio 27 d. iki pat Darbo sutarties nutraukimo 2017 m. gegužės 5 d. ieškovas užėmė Laivo kapitono pareigas ir atliko kitą jam pavestą darbą Laive (su tam tikromis mažomis išimtimis kelias dienas, kai, Laivui stovint Liepojos uoste, dėl antisanitarinių sveikatai kenksmingų darbo sąlygų Laive, ieškovas buvo priverstas grįžti į gyvenamąją vietą, be to, darbdavio (atsakovės) sutikimu). Dėl to, kaip ir sutarta Darbo sutartyje, dienpinigiai turėjo būti skaičiuojami bei mokami už visą ieškovo, kaip jūrininko, reisą, t. y. nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Būtent tokio susitarimo buvimą savo veiksmais patvirtino ir pati atsakovė, atlikdama darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimus už pirmus tris ieškovo darbo mėnesius Laive, per kuriuos Laivas daugiau nei 50 dienų stovėjo uoste Norvegijos Karalystėje – atsakovė už šį laikotarpį skaičiavo (nors ir ne visai teisingai) bei mokėjo ieškovui dienpinigius (T. 1, b. l. 13).

2816.3.

29Teismas visiškai nevertino jūrininkų darbo specifikos bei bendrųjų jūrininko, o ypač – kapitono, darbo funkcijų bei ypatumų, įtvirtintų teisės aktuose, todėl visiškai nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad ieškovui nepriklauso dienpinigiai už laikotarpius, kai Laivas stovėjo uostuose ar vykdė perplaukimą tarp uostų.

3016.4.

31Darbdavys nebuvo parengęs ir pateikęs ieškovui, kaip darbuotojui, einančiam atsakovei priklausančio Laivo kapitono pareigas, pareiginės instrukcijos. Dėl to ieškovo, kaip Laivo kapitono, vykdytos funkcijos bei turėtos teisės nustatytinos pagal teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, t. y. pagal Prekybinės laivybos įstatymą, Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutą (toliau – Statutas), darbo ir poilsio laiko ypatumus žvejybos laivuose, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, kitus Lietuvos Respublikos bei tarptautinius teisės aktus. Teisės aktų nuostatos suponuoja tai, kad laivo kapitono pareigos yra ypatingos, išskirtinos iš kitų jūrininkų, esančių laive, nes būtent laivo kapitonas atsakingas už laivo įgulą, jos atliekamą darbą bei saugumą, patį laivą bei krovinį laive (Prekybinės laivybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis; Statuto IV skyriaus 24 punktas). Laivo kapitonas yra laivo valdytojo atstovas laive (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Darbas laive organizuojamas ir įgula darbo funkcijas atlieka nepertraukiamai, t. y. net ir laivui nevykdant ypatingų operacijų (žvejybos, krovos darbų ar pan.). Net laivui stovint uoste, laive privalo būti organizuojami budėjimai laivo bei aplinkinių saugumui užtikrinti (Statuto VI skyrius). Statuto 72 punkte aiškiai nustatyta, kad net kai laivas remontuojamas arba dėl kitu priežasčių stovi jūrų uoste, laivo įgulos nariams gali būti nustatomas visos paros budėjimo grafikas. Laivo kapitonas, būdamas atsakingas už laivą ir tinkamą teisės aktų laikymąsi organizuojant darbą laive, savo pareigas atlieka nepertraukiamai.

3216.5.

33Ieškovo Darbo sutartyje nenustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė (5 punktas), todėl ieškovas savo darbo funkcijas atliko vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Akivaizdu, kad ieškovas savo, kaip Laivo kapitono, funkcijas ir darbo pareigas atliko ne tik Laivui vykdant žvejybą ar plaukiant tarp uostų, tačiau ir Laivui stovint uostuose. Dėl to neabejotina, kad už šių darbo funkcijų pagal Darbo sutartį vykdymą ieškovui atsakovė privalo tinkamai atlyginti, t. y. mokėti sutartą darbo užmokestį ir valstybės nustatytus dienpinigius.

3416.6.

35Teismas, tinkamai nevertindamas tikrosios šalių valios sudarant Darbo sutartį, neatsižvelgė į nustatyto darbo užmokesčio dydį – 500 Eur – ir ieškovo užimamų pareigų svarbą tiek Laive, tiek ir pačiai atsakovei kaip Laivo savininkei ir valdytojai. Vertinant tai, kad kapitonas laive yra svarbiausias asmuo, kurio atsakomybės ribos didžiausios, visiškai nelogiška konstatuoti (ką padarė teismas, konstatuodamas, kad, Laivui stovint uoste, tai jau nėra reisas, kurio metu turi būti mokami valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai), jog už šias pareigas ieškovas, turintis itin didelę ir ilgą darbinę patirtį, užimant laivo kapitono pareigas (daugiau nei 18 metų), būtų sutikęs dirbti už 500 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. 380 Eur atskaičius mokesčius, mėnesinį darbo užmokestį, kai šios darbo srities rinkoje kapitono gaunamos piniginės sumos kartu su dienpinigiais sudaro mažiausiai 3000-4000 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.

3616.7.

37Tam, kad tinkamai įvertintų tikrąją Darbo sutarties šalių valią ir ketinimus sudarant sutartį, teismas privalėjo išsireikalauti iš atsakovės informaciją apie kitų atsakovės darbuotojų – jūrininkų, dirbusių Laive ir (ar) pas atsakovę apskritai, darbo sutartis bei darbo užmokesčio ir dienpinigių jiems skaičiavimą ir mokėjimą, nes, atsižvelgiant vien į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė skirtingus buhalterinius duomenis apie ieškovui priskaičiuotų dienpinigių skaičiavimo būdą ir dydį (T. 1, b. l. 190), teismui turėjo kilti klausimas, kodėl atsakovė iš pradžių, lyg ir vykdydamas susitarimą su darbuotoju, skaičiavo ir nurodė kaip mokėtinus dienpinigius vienaip (ieškovui palankiu būdu), o vėliau be jokio pagrindo pakoregavo buhalterinius duomenis ir dokumentus (T. 3, b. l. 23). Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ir rėmėsi būtent vėlesniais, atsakovės be jokio pagrindo ir pažeidžiant šalių susitarimą pakoreguotais duomenimis.

3816.8.

39Nagrinėjamų darbo santykių metu galiojusio DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas darbdaviui keisti darbo apmokėjimo sąlygas be raštiško darbuotojo sutikimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo pirminę poziciją bei teiktus paaiškinimus dėl ieškovui priklausančių dienpinigių skaičiavimo ir mokėjimo, taigi pakeitė šalių Darbo sutartimi sulygtas sąlygas, taip pažeisdama DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes raštiško sutikimo, kad dienpinigiai būtų mokami tik Laivo reiso metu (t. y. vykdant žvejybą), bet ne viso ieškovo, kaip jūrininko, reiso metu, ieškovas niekada nebuvo davęs.

4016.9.

41Pačios atsakovės veiksmai (teiginiai atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 57-61) ir į šią bylą bei į Klaipėdos darbo ginčų komisijoje nagrinėtą darbo bylą Nr. APS-108-1921/2018, kurią inicijavo pati atsakovė, dėl tariamų nuostolių iš ieškovo priteisimo, pateikti buhalteriniai duomenys (T. 1, b. l. 190) patvirtina, kas ginčo šalys, sudarydamos Darbo sutartį, susitarė dėl dienpinigių ieškovui mokėjimo viso ieškovo darbo atsakovės Laive metu. Atsiliepime į ieškinį atsakovė, grįsdama savo poziciją dėl dienpinigių skaičiavimo, nurodė, jog ieškovui už jo darbą Laive yra apskaičiuota 12 392 Eur dienpinigių, į kuriuos įeina ir dienpinigiai, apskaičiuoti ir už ieškovo darbą Laive, šiam stovint Norvegijos ir Latvijos uostuose. Nors šis atsakovės pateiktas skaičiavimas nėra visiškai tikslus, tačiau patvirtina esminę šios bylos faktinę aplinkybę – Darbo sutarties šalių susitarimą, kad valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai ieškovui bus mokami viso jo darbo Laive, t. y. jūrininko reiso, metu.

4216.10.

43Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės pakeistą gynybos strategiją (2018 m. kovo 12 d. patikslintame atsiliepime (T. 3, b. l. 1-5) atsakovės nepagrįstai nurodyta, kad šalių buvo sulygta, jog žvejybos reiso metu ieškovui bus mokami atitinkami dienpinigiai, teismo turėjo vertinti ypač kritiškai, ir, spręsdamas dėl tikrosios Darbo sutarties šalių valios, turėjo remtis pirminiais duomenimis, pagal kuriuos dienpinigiai ieškovui turėjo būti mokami ir Laivui stovint uoste. Ieškovui inicijuojant šią bylą, dėl tokio susitarimo nebuvo ginčo, išskyrus dienpinigių sumos, mokėtinos už laikotarpius, kai Laivas buvo uostuose, dydį.

4416.11.

45Teismas, neteisingai įvertinęs tikruosius šalių ketinimus ir valią sudarant Darbo sutartį, kuria sulygta dėl dienpinigių mokėjimo viso ieškovo reiso, t. y. darbo Laive, metu, netinkamai taikė ir teisės aktus, reglamentuojančius dienpinigių mokėjimą – Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintas Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisykles (toliau - Taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad šalys Darbo sutartimi buvo sulygusios dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos, t. y. kad valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai ieškovui mokami viso jo reiso metu, Taisyklių nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šalių sutartai Darbo sutarties sąlygai. Tiek atsakovė, tiek ir teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui neturėjo būti skaičiuojami bei mokami dienpinigiai už laikotarpius, kai Laivas stovėjo užsienio valstybių uostuose. Tokia išvada prieštarauja ne tik šalių sutartoms Darbo sutarties sąlygoms, bet ir Taisyklių 1 punkto nuostatoms. Taisyklių 1 punkte duodama nuoroda į teisės aktą, pagal kurį turi būti skaičiuojami dienpinigiai laivo įgulai, dirbančiai kelių užsienio valstybių uostuose. Taigi Taisyklėse aiškiai nustatyta, kad laivo įgulai privalo būti skaičiuojami dienpinigiai ir už darbą užsienio valstybių uostuose, o ne tik laivui dirbant jūroje.

4616.12.

47Tiek atsakovė, tiek teismas nepagrįstai remiasi Taisyklių 2 punkto nuostatomis, kurios nagrinėjamu atveju apskritai neturi būti taikomos. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad pagal apskaičiuotas vidutines regiono arba vienos valstybės dienpinigių normas nustatoma normatyvinė įgulos ir visų vieneto jūreivių ketvirčio dienpinigių suma, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant dienpinigius įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko). Akivaizdu, kad šis punktas reglamentuoja, kaip nustatoma normatyvinė įgulos ketvirčio dienpinigių suma, esant sąlygai, jog įgulų, dirbančių užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko). Nagrinėjamoje byloje šis Taisyklių punktas neaktualus ir netaikytinas, nes, visų pirma, nereikia nustatinėti įgulos normatyvinės ketvirčio dienpinigių sumos, nes šalys yra sutarusios, kokio dydžio (t. y. valstybės nustatyto) dienpinigiai mokami ieškovui. Antra, ginčo šalys, sudarydamos Darbo sutartį, sutarė, kad dienpinigiai bus mokami viso reiso metu, t. y. už nepertraukiamą laikotarpį, kurio metu ieškovas vykdo savo darbines pareigas, įskaitant ieškovo kelionės iš gyvenamosios vietos į laivą ir kelionės iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Dėl to šiuo atveju netenkinama ir antroji aptariamo Taisyklių punkto sąlyga – kad komandiruotės laikas sutaptų su laivo reiso laiku.

4816.13.

49Teismas neteisingai aiškino ir Taisyklių 1 punkto nuostatą dėl vidutinės dienpinigių mokėjimo normos apskaičiavimo, kai laivo įgula dirba kelių užsienio valstybių uostuose. Šiame punkte aiškiai nustatyta, kad tokiu atveju dienpinigiai apskaičiuojami atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo norma (pagal šių Taisyklių priedą). Ieškovo darbo Laive metu žvejyba buvo vykdoma tarptautiniuose vandenyse Vakarų Europos regione. Taigi vidutinė dienpinigių norma turėjo būti tokia, kokią nurodė ieškovas 2018 m. vasario 23 d. prašymo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (T. 2, b. l. 1-9) 24.2.2 punkte – 55,11 Eur, apskaičiuota sudedant šio regiono valstybėms patvirtintas dienpinigių normas ir padalinant iš šiam regionui priskiriamų valstybių skaičiaus.

5016.14.

51Teismo išvada, kad ieškovui nemokėtini dienpinigiai už kapitono funkcijų vykdymą laikotarpiais, kai Laivas stovėjo uostuose ar plaukė iš vieno uosto į kitą, nelogiška, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. J. D. sutarties šalys aiškiai susitarė, kad dienpinigiai mokami viso darbuotojo reiso metu, tai jie ir turi būti mokami viso reiso metu, tiek laivui žvejojant jūroje, tiek plaukiant iš uosto į uostą, tiek stovint uoste, nes visais atvejais Laivas buvo užsienyje, o ieškovas visais nurodytais laikotarpiais privalėjo atlikti ir atliko savo, kaip Laivo kapitono, pareigas.

5216.15.

53Teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad absoliutus dienpinigių mokėjimo nutraukimas nėra galimas, nes darbdavio pareiga mokėti dienpinigius į komandiruotę vykstančiam darbuotojui nustatyta įstatyme, sprendimas nemokėti dienpinigių apskritai paneigtų dienpinigių institutą. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiškai komandiruotėse būtą laiką prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, toks sprendimas neatitinka sąžiningo darbdavio kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2004).

5416.16.

55Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526. Vadovaujantis šalių sudarytos Darbo sutarties sąlygomis bei teisės aktais, ieškovui turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta iš viso 16 172,09 Eur dienpinigių: 1) 3190 Eur už ieškovo darbą, Laivui būnant Norvegijos uostuose laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (24 dienos), nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 10 d. (11 dienų) ir nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. (20 dienų) (iš viso – 55 dienos). Dienpinigių dydis Norvegijos Karalystėje pagal Dienpinigių dydžių sąrašą - 58 Eur; 2) 2424,84 Eur už ieškovo darbą, Laivui vykdant žvejybą tarptautiniuose vandenyse nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (10 dienų) ir nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. (34 dienos) (iš viso – 44). Dienpinigių dydis, pritaikius vidutinę dienpinigių mokėjimo normą pagal Dienpinigių dydžių sąrašą bei vadovaujantis Taisyklių 1 punkto nuostatomis, Laivui plaukiojant Vakarų Europos regione - 55,11 Eur; 3) 525,25 Eur už ieškovo darbą, Laivui iš uosto Norvegijos Karalystėje ir plaukiant į Latvijos Respubliką nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. (11 dienų). Dienpinigių dydis, Laivui plaukiojant Baltijos jūros regione, – 47,75 Eur; 4) 10 032 Eur už ieškovo darbą, Laivui būnant Latvijos Respublikos Liepojos uoste laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (264 dienos). Dienpinigių dydis Latvijos Respublikoje – 38 Eur.

5616.17.

57Teismas iš dienpinigių sumos nepagrįstai išskaičiavo po 4,25 Eur už kiekvieną dieną kaip maistpinigius. Teismas rėmėsi tik atsakovo teiginiais, nepagrįstais jokiais leistinais įrodymais. Ieškovo kaip jūrininko reisas truko nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., o pagal teismo išvadą dėl maitinimo reikėtų suprasti, kad ieškovui maitinimas buvo teikiamas tik Laivui vykdant žvejybą jūroje (teismo sprendime nurodytos 49 dienos). Taigi pagal teismo sprendimą maitinimas ieškovui turėjo būti suteiktas tik 49 dienas, nors visą likusį reiso Laive laiką, t. y. 325 dienas, ieškovas, būdamas Laive, vykdė tas pačias Laivo kapitono pareigas pagal su atsakove sudarytą Darbo sutartį. Akivaizdu, kad teismo išvada nelogiška, neatitinkanti bylos faktinių aplinkybių ir padaryta neįsigilinus į jūrininkų darbo specifiką bei tai, jog net tuo atveju, kai laivas ir stovi uoste, tai nebūtinai reiškia, kad laivo įgulai sudarytos galimybės pavalgyti ne laive.

5816.18.

59Darbo pas atsakovę laikotarpiu ieškovas niekada nebuvo supažindintas, kad iš jam mokėtinų dienpinigių bus išskaičiuojamos maitinimo išlaidos. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu išskaitomos šios išlaidos ir kodėl būtent tokio dydžio, kaip nurodė atsakovė. Atsakovės į bylą pateikta 2018 m. kovo 12 d. pažyma (T. 3, b. l. 16), kuria rėmėsi teismas, jokiu būdu negali būti laikoma ieškovo sutikimu išskaičiuoti nurodytą sumą iš jam mokėtinų sumų. Ši pažyma sudaryta jau bylos nagrinėjimo metu. Be to, joje nėra ieškovo parašo, kad jis su šiuo dokumentu supažindintas ir sutinka. Neaišku ir tai, kokiu pagrindu atsakovė keitė savo poziciją šiuo klausimu. Iš pradžių teigė, kad Laivo įgulos nariui tenkančios maitinimo išlaidos - 6 Eur per dieną (2018 m. sausio 23 d. atsiliepimo į ieškinį 23 punktas (T. 1, b. l. 60). Vėliau nurodė 4,25 Eur maitinimo išlaidų sumą, tačiau vėl nepateikti jokie įrodymai (mokėtinų sumų priskaitymo, atskaitymo ir išmokėjimo dokumentai; kitų darbuotojų sutikimai su nustatyta maitinimo išlaidų norma ar pan.), kad maitinimo išlaidos iš tiesų buvo išskaitomos. Teismas, privalėdamas būti aktyvus darbo byloje, prieš remdamasis tam tikrais įrodymais, turėjo pareigą visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų pagrįstumu. Be to, atsakovės į bylą pateiktuose įsakymuose, kuriais neva įsakoma išmokėti ieškovui atitinkamo dydžio dienpinigius (T. 3, b. l. 14, 24), nurodomos dienpinigių sumos pagal paskutinę atsakovės poziciją byloje ir įsakoma išmokėti tas sumas be jokios nuorodos į maitinimo išlaidų išskaičiavimą. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad, siekdama pagrįsti vis kintančią savo poziciją byloje, atsakovė parengė (abejotina, ar dokumentuose nurodomomis datomis) dokumentus, kuriuose nurodomi duomenys prieštarauja vieni kitiems.

6016.19.

61Pagal ginčo šalių darbo santykių tarp metu galiojusio DK 202 straipsnio nuostatas darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Prekybinės laivybos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, vykdymą laive privalo užtikrinti laivo valdytojas. Šiuo atveju, vertinant byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad atsakovė, būdamas ieškovo darbdavė ir Laivo valdytoja, viso ieškovo darbo metu pažeidinėjo DK 202 straipsnio nuostatas, nes niekada ieškovui neteikė informacijos apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir (ar) išskaičiuotas sumas ir (ar) kitos informacijos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė daug dokumentų ir paaiškinimų, kurie prieštarauja vieni kitiems ir kurių, neturint atsiskaitymo lapelių ar dokumentų, kuriuos pagal įstatymą darbdavys privalo teikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tikrumą sudėtinga nustatyti.

6216.20.

63Tačiau, vertinant Darbo sutarties šalių sulygtas sąlygas, teisės aktų nuostatas bei atsižvelgiant į atsakovės faktiškai išmokėtas ieškovui sumas bei jų mokėjimo metu mokėjimo pavedimuose atsakovės nurodytus aprašymus (T. 1, b. l. 13), kurie laikytini patvirtinančiais tikrąsias aplinkybes ir Darbo sutarties sąlygas, teismas neteisingai skaičiavo tam tikras ieškovui priteistinas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas.

6416.21.

65Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis sutinka su atsakovės pateiktuose dviejose skirtingose darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymose nurodytomis darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos sumomis (lentelės trečioje ir penktoje grafose (T. 1, b. l. 190; T. 3, b. l. 23), nors atsakovė nėra pateikusi jokių buhalterinių įrodymų, kurie paaiškintų, kodėl 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais nurodytos didesnės apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, nei nustatyta Darbo sutartyje. Pagal atsakovės pateiktą pažymą Darbo sutarties galiojimo metu ieškovui priskaičiuota iš viso 6324,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos. Ieškovas taip pat sutinka ir su pažymoje nurodyta 532,10 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 1035,72 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitine išmoka. Tačiau, skirtingai nei teigia atsakovė ir konstatavo teismas, pagal byloje esančius duomenis (pačios atsakovės atliktus mokėjimo pavedimus ir juose pateiktus aprašymus (T. 1, b. l. 13) bei į bylą pateiktoje pirminėje pažymoje (lentelėje) atsakovės pateiktą informaciją apie atliktus mokėjimus (T. 1, b. l. 190) aptartos sumos ieškovui niekada nebuvo ir iki šiol nėra sumokėtos.

6616.22.

67Ieškovui privalėjo būti priteistas ir darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis Laive visu darbo Laive laikotarpiu. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas šio savo reikalavimo nepagrindė. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesigilino į jūrininko, ypač laivo kapitono, darbo specifiką, neišreikalavo iš atsakovės oficialių laivo dokumentų (Laivo registracijos žurnalų, įskaitant operacijų su nafta, operacijų su atliekomis, operacijų su ugnies darbais žurnalai, taip pat Laive esančių segtuvų, kuriuose segami ir saugomi dokumentai, susiję su įgulos sąrašu, jos pasikeitimu bei įgulos narių atvykimu (išvykimu), kuriuose fiksuojami visi įvykiai laive. Nurodyti žurnalai ir kasdieniai įrašai juose tvirtinami atsakingo asmens ir laivo kapitono parašais bei laivo antspaudu. Būtent šie dokumentai ir juose esantys ieškovo įrašai apie kasdienius įvykius Laive patvirtintų ieškovo teiginius ir tikslias dienas, kuriomis jis buvo Laive ir atliko savo pareigas pagal Darbo sutartį, bei paneigtų atsakovės teiginius, jog ieškovas neva kiekvieną savaitgalį išvykdavo į gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Ieškovas neturėjo galimybės pateikti į bylą Laivo žurnalų kopijų, nes šie dokumentai privalomai saugomi laive, o archyvuojami laivo valdytojo nustatyta tvarka. Dėl to šie įrodymai privalėjo būti išreikalauti iš atsakovės. Teismas to nepadarė ir neteisingai konstatavo, kad ieškovas savaitgaliais palikdavo Laivą, remontuojamą uoste Latvijoje. Tokią visiškai nepagrįstą išvadą teismas grindė vieninteliu dokumentu – atsakovės į bylą pateiktu Laivo agento – įmonės Tosmare Shipping Agency – raštu (T. 1, b. l. 99-100). Tačiau raštas yra be datos, todėl pagrįstai galima teigti, jog jis parengtas atsakovės prašymu jau bylos nagrinėjimo metu. Ši įmonė, būdama atsakovės Laivo agente uoste, yra susijusi su atsakove tiesioginiais komerciniais santykiais, būtent atsakovė moka Laivo agentui už šio suteiktas paslaugas. Antra, rašte pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, nurodant, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. dažnai nebūdavo Laive. Tačiau ieškovo Darbo sutartis nutraukta ir ieškovas pas atsakovę nedirbo nuo 2017 m. gegužės 5 d. Trečia, šiame rašte pateikta bendro pobūdžio, visiškai nekonkreti informacija, nenurodant konkrečių datų ir laiko, kada ieškovas buvo išvykęs iš Laivo, nors tokią informaciją ši įmonė, būdama Laivo agentas, neabejotinai turi, nes be Laivo agento žinios ir organizacinių darbų jokie su Laivu susiję veiksmai, taip pat ir įgulos narių pasikeitimas, atvykimas (išvykimas), nėra vykdomi. Be to, Laivas stovi Tosmare laivų remonto įmonės teritorijoje, kuri saugoma, filmuojama apsaugos kameromis, į ją patekti bei iš jos išvykti galima tik atlikus tam tikras procedūras apsaugos punkte. Dėl to akivaizdu, kad įmonė Tosmare gali pateikti konkrečius dokumentus, kurie paneigtų atsakovės teiginius, kad ieškovas savaitgaliais neva palikdavo Laivą.

6816.23.

69Laivo kapitonas savo darbo pareigas atlieka nepertraukiamai, Laive budima ir dirbama visą parą, nes ir laivui stovint uoste įgula privalo atlikti būtinus darbus laive: užtikrinti laivo mechanizmų tinkamą darbą, tinkamą laivo švartavimosi lynų ir sistemų būklę, laivo, įgulos ir krovinio saugumą apskritai. Darbo sutarties galiojimo metu galiojusio Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, 65 punkte nustatyta, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nepanaudotas kasdieninio poilsio, savaitės poilsio laikas, poilsio ir švenčių dienų laikas sumuojamas ir kompensuojamas 6 punkte nustatyta tvarka, laivo įgulai sugrįžus į uostą. Pagal 6 punktą apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinj darbą. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo pareigos Laive buvo atliekamos nepertraukiamai viso Darbo sutarties laikotarpio metu, todėl ieškovui turėjo būti išmokėtas ne mažesnis kaip dvigubas jo vidutinis darbo užmokestis (galiojusio DK 194 straipsnis) už jo darbą poilsio ir švenčių dienomis, nes atsakovė nesuteikė kitų poilsio dienų, kad būtų kompensuota už tas poilsio ir švenčių dienas, kuriomis ieškovas buvo Laive. Ieškovas savo darbo pareigas atliko Laive, šiam stovint Liepojos uoste, nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., šiuo laikotarpiu buvo iš viso 79 poilsio ir (ar) švenčių dienos. Ieškovas iki 14 kartų (po vieną dieną) buvo grįžęs į savo gyvenamąja vietą Klaipėdoje. Be to, taip elgtis ieškovas buvo priverstas, nes atsakovė, pažeisdama darbo teisės aktų nuostatas dėl saugaus sveikatai darbo užtikrinimo, nurodytu laikotarpiu neužtikrino saugių sveikatai darbo sąlygų, nes Laive atitinkamais laikotarpiais nebuvo nei vandens (nei praustis, nei gerti), nei elektros. Dėl šių priežasčių, siekdamas patikrinti remontui priduotų mechanizmų (laivo krano bei variklio) remonto eigą, visais nurodytais atvejais (iki 14 kartų) ieškovas, iš anksto informavęs atsakovės vadovą bei gavęs jo sutikimą, savo transportu vykdavo į už 60 km esančią gyvenamąją vietą tam, kad galėtų nusiprausti bei išsiskalbti drabužius, t. y. patenkinti esminius žmogaus higienos ir sveikatos reikalavimus, kurių nesugebėjo užtikrinti atsakovė Laive. Įvertinus tai, kad ieškovas, net išvykęs trumpam iš Laivo, visada buvo pasiekiamas ir galėjo nedelsdamas atvykti į Laivą, esant neatidėliotinam poreikiui, darytina pagrįsta išvada, jog ir tos dienos, kuriomis ieškovas, atsakovės atstovo sutikimu, buvo išvykęs iš Laivo, laikytinos faktiniu ieškovo budėjimu namuose, kuris įskaitytinas į ieškovo darbo laiką (galiojusio DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir už jį ieškovui privalo būti mokamas nustatytas darbo užmokestis. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis atsakovė ieškovui privalėjo išmokėti 4432,74 Eur (neatskaičius mokesčių).

7016.24.

71Pagal atsakovės į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ieškovas iš viso dirbo 115 poilsio ir šventinių dienų, už kurias atsakovė arba privalėjo suteikti kitas poilsio dienas (to nebuvo padaryta), arba atlyginti, mokėdama ne mažesnį kaip dvigubą vidutinį darbo užmokestį (tai taip pat nepadaryta nutraukiant su ieškovu Darbo sutartį). Pagal Atsakovės pateiktus skaičiavimus vienos dienos ieškovo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 20,55 Eur, taigi atsakovė, nutraukdama Darbo sutartį, privalėjo ieškovui sumokėti 4726,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Sutinkant su tuo, kad už 2016 m. gegužės ir birželio mėnesius atsakovė pagal pateiktą pažymą (lentelę) (T. 1, b. l. 190) ir realiai išmokėtas sumas (T. 1, b. l. 13) ieškovui skaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį už ieškovo darbą poilsio ir švenčių dienomis, iš apskaičiuotos sumos (4726,50 Eur) atimtina ieškovui už nurodytus du mėnesius apskaičiuota suma, viršijanti sutartą Darbo užmokesčio sumą (neatskaičius mokesčių), t. y. išskaičiuotina 293,76 Eur suma, gauta sudedant 139,21 Eur (639,21 Eur - 500 Eur) ir 154,55 Eur (654,55 Eur - 500 Eur).

7216.25.

73Teismas, konstatavęs atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną faktą, visiškai nepagrįstai sumažino ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmoką iki 1000 Eur. Teismas teisingai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ta apimtimi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais. Tačiau teismas visiškai neteisingai vertino būtent nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir dėl to ieškovo prašomą priteisti 3000 Eur už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumą nepagrįstai sumažino iki 1000 Eur. Teismo pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-179/2012 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas neteisingai sprendė dėl neva pernelyg didelės disproporcijos ar tariamo nepagrįstai didelio neadekvatumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Cituojamoje byloje darbuotojas pas darbdavį dirbo tik 5 mėnesius, pasiprašė pats atleidžiamas iš darbo, jam neišmokėta suma buvo dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (2100 Lt), ir teismas toje byloje nusprendė priteisti darbuotojui net 10 000 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką. Taigi kasacinis teismas vertino, kad beveik 10 kartų didesnė išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1100 Lt, o priteista 10 000 Lt) yra teisinga, teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovui nepagrįstai nemokėjo daugiau nei 20 000 Eur, ieškovo prašoma priteisti už uždelstą atsiskaityti laiką suma – 3000 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo prašomos sumos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, kad sprendimu priteista 1000 Eur suma yra pakankama ir adekvati darbdavės atžvilgiu. Akivaizdu, kad teismas visiškai neįsigilino į ieškovo ir atsakovės darbo santykius, į tai, kad atsakovė Darbo sutarties nutraukimo dieną nepagrįstai sulaikė ir neišmokėjo ieškovui (kaip pati pripažįsta pirminiuose dokumentuose) net 9862,89 Eur sumos (T. 1, b. l. 190). Teismas kaip vieną iš pagrindų priteistinai sumai mažinti nepagrįstai nurodė tai, kad dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovas kreipėsi tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Po Darbo sutarties nutraukimo atsakovė ieškovui vis žadėjo, kad su juo bus atsiskaityta. Be to, atsakovė vis prašydavo ieškovą atvykti į Laivą ir pagelbėti vienu ar kitu klausimu, ir tai ieškovas kelis kartus atliko. Kreipimasis teisinės gynybos reiškia ir išlaidas teisinei pagalbai, kurios ieškovą ir jo šeimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesumokėjo jam didelių sumų, paveiktų itin stipriai. Dėl to į Darbo ginčų komisiją, vėliau ir į teismą buvo kreiptasi, kai jau buvo aišku, kad taikiais būdais ieškovas neatgaus iš atsakovės savo uždirbtų pinigų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti 3000 Eur netesybų, t. y. darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už ne dėl darbuotojo kaltės darbdavio uždelstą atsiskaityti laiką, atitinka šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (6 mėn. x 500 Eur = 3000 Eur), nereiškia pernelyg didelės disproporcijos. Atvirkščiai, ieškovo nuomone, net yra palankesnis atsakovei, vertinant tai, kad atsakovė šio apeliacinio skundo pateikimo dieną jau beveik vienerius metus delsia sumokėti ieškovui daugiau kaip 20 000 Eur darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčių susijusių lėšų.

7416.26.

75Pagal atsakovės pateiktą pažymą (lentelę) (T. 1, b. l. 190) (kuria, ieškovo nuomone, reikėtų vadovautis kaip atitinkančia tikrąją valią) bei ieškovo banko sąskaitos išraše Atsakovo nurodomus atliktų pavedimų aprašymus (T. 1, b. l. 13) ieškovui buvo išmokėtos sumos (darbo užmokestis ir dalis dienpinigių) už 2016 m. balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesius bei už 2017 m. sausio ir vasario mėnesius. Darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) – 2889 Eur (pagal atsakovės pavedimuose nurodytą paskirtį: 95,24 Eur darbo užmokestis už 2016 m. balandžio mėnesį; 639,21 Eur darbo užmokestis už 2016 m. gegužės mėnesį; 654,55 Eur darbo užmokestis už 2016 m. birželio mėnesį; 500 Eur darbo užmokestis už 2016 m. liepos mėnesį; 500 Eur darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėnesį; 500 Eur darbo užmokestis už 2017 m. vasario mėnesį (T. 1, b. l. 13). Dienpinigiai sudarė 4511 Eur sumą, kuri apskaičiuota iš visos ieškovo gautos sumos atėmus atsakovės priskaičiuotą ir pažymoje (lentelėje) nurodytą išmokėti darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) (6706,64 – 80 – 380 – 380 – 497,46 – 485,80 – 72,38). Nors atsakovės pažymoje „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“ (T. 1, b. l. 192) nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. laivo „Jūros vilkas“ kapitonui išmokėta suma – 6706,64 Eur (DU, atostogų kompensacija, išeitinė 6001,53 Eur, dienpinigių - 705,11 Eur), tačiau akivaizdu, jog šie duomenys neatitinka tikrovės, nes paskutinis ieškovo gautas mokėjimas buvo dar prieš Darbo sutarties nutraukimą 2017 m. gegužės 4 d. – ieškovui pervesta 500 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „dalis skolos“. Taigi akivaizdu, kad ieškovui niekada nebuvo išmokėta nei atostogų kompensacija, nei išeitinė, nes Darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovui apskritai nebuvo išmokėta jokių piniginių lėšų, o išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir negali būti mokama anksčiau, nei nutraukiama darbo sutartis. Be to, atsakovė, pervesdama paskutinę sumą – 500 Eur, pati nurodė, jog tai – dalis skolos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, ieškovui neišmokėtos darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir dienpinigių sumos yra: 3435,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (6324,38 Eur - 2889 Eur); 11 661,09 Eur dienpinigių (16 172,09 Eur - 4511 Eur).

7616.27.

77Dėl to ieškovas pagrįstai reikalauja, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė: 3435,38 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 532,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 1035,72 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio neišmokėtos išeitinės išmokos; 4432,74 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už ieškovo darbą poilsio ir švenčių dienomis Laive; 3000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų; 11 661,09 Eur neišmokėtų dienpinigių.

7816.28.

79Atsakovė į bylą pateikė dvi pažymas (lenteles) dėl ieškovui priskaičiuotų, išskaičiuotų ir išmokėtų sumų (T. 1, b. l. 190, T. 3, b. l. 23). Pirmoji lentelė laikytina atspindinčia tikrąjį šalių susitarimą dėl dienpinigių, nors joje nurodoma dienpinigių suma nedetalizuota ir nepagrįstai sumažinta. Antroji lentelė, akivaizdu, pateikta atsakovei siekiant išvengti ieškovui priklausančių sumų, ypač dienpinigių, mokėjimo. Nors antroje lentelėje pateiktais duomenimis (neva tiksliomis paskaičiuotomis ieškovui mokėtinomis dienpinigių sumomis už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius) atsakovė bando pagrįsti bylos eigoje pasikeitusią poziciją dėl šalių sulygtų tikrųjų Darbo sutarties sąlygų, tačiau šie atsakovės bylos nagrinėjimo baigiamosiose stadijose pateikti duomenys akivaizdžiai prieštarauja darbo santykių metu atsakovės atliktiems veiksmams. Atsakovė neginčija ir tą patvirtina jos pačios įrašas mokėjimo pavedime, kad 2016 m. birželio 15 d. ieškovui pervesta 2379,93 Eur suma, nurodant, jog tai – „DU ir reiso dienpinigiai už 5“ (T. 1, b. l. 13). Reikėtų suprasti, kad tai – ieškovo darbo užmokestis ir reiso dienpinigiai už 2016 m. gegužės mėnesį, ir tai yra logiška bei atitinka Darbo sutarties šalių sulygtas sąlygas. Tačiau antrojoje lentelėje atsakovė jau nurodo, kad už 2016 m. gegužę ieškovui priskaičiuota tik 495,75 Eur. Teismas nesiaiškino, kodėl darbo santykių metu atsakovė ieškovui sumokėjo 2379,93 Eur nurodydama, jog tai – darbo užmokestis ir dienpinigiai už 2016 m. gegužės mėnesį, o vėliau teigia, kad iš viso priskaičiuota tik 983,55 Eur (darbo užmokestis be mokesčių 485,80 Eur ir 495,75 Eur dienpinigių). Tuomet visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovė ieškovui 2016 m. birželio 15 d. sumokėjo 1396,38 Eur daugiau, negu pagal pasikeitusią atsakovės poziciją ji ieškovui neva privalėjo išmokėti. Tokia pati situacija ir dėl atsakovės ieškovui 2016 m. liepos 14 d. sumokėtos 1363,58 Eur sumos: mokėjimo pavedime nurodyta, kad tai – „DU ir reiso dienpinigiai už 6“. Pagal pasikeitusią atsakovės poziciją ir antrąją lentelę ieškovui darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2016 m. birželį neva turėjo būti sumokėta iš viso 1402,46 Eur (497,46 Eur darbo užmokesčio ir 905 Eur dienpinigių). Pagal pasikeitusią atsakovės poziciją ji 2016 m. liepos 14 d. sumokėjo 38,88 Eur mažiau, nei tariamas paskaičiavimas. Tuo tarpu antrojoje lentelėje nurodomų 914,50 Eur tariamų dienpinigių sumos už 2016 m. liepos mėnesį atsakovė, vertinant jos atliktus mokėjimus ir jų aprašymus, ieškovui apskritai nėra sumokėjusi.

8016.29.

81Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės neva 2016 metais priimtų įsakymų dėl ieškovui priklausančių dienpinigių išmokėjimo: 2016 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 2016-07/5 (T. 3, b. l. 14) ir 2016 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 2016-06/1 (T. 3, b. l. 24). Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad šie dokumentai atsakovės sudaryti jau bylos nagrinėjimo metu. Jeigu šie įsakymai būtų priimti juose nurodytomis datomis, tai atsakovės pozicija dėl dienpinigių nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, be to, Klaipėdos darbo ginčų komisijos byloje dėl nuostolių neabejotinai būtų buvusi kitokia. Iš atsakovės 2018 m. sausio 23 d. atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų akivaizdu, kad iki šio atsiliepimo rengimo aptariamų atsakovės įsakymų nebuvo, nes jeigu jie būtų buvę, tai atsakovė iš karto jais būtų grindusi atsiliepimą. Tikėtina, kad šių įsakymų nebuvo darbo santykiu metu, nes su jais ieškovas niekada nebuvo supažindintas. Be to, šiuose neva tikruose įsakymuose atsakovas nesilaiko savo kuriamos pozicijos nuoseklumo. Įsakymuose nurodoma, kad atsakovės direktorius įsako išmokėti ieškovui 497,75 Eur ir 1719,50 Eur dienpinigių, t. y. visa apimtimi sumas, kurios tariamai yra apskaičiuotos ir nurodomos antrojoje atsakovės lentelėje (T. 3, b. l. 23). Tuo atveju, jeigu atsakovė pateikia sumas jau išskaičiavus jos taikytinas tariamas maitinimo išlaidas, tai neaišku, kodėl 2016 m. birželio ir liepos mėn. įsakymuose atsakovė nurodo dienpinigių sumas, iš kurių jau neva išskaičiuota po 4,25 Eur maitinimo išlaidų už dieną, o 2018 m. sausio 23 d. atsiliepime nurodo, kad Laivo įgulos nariui tenkančios maitinimo išlaidos dienai yra 6 Eur. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei aptarimai įsakymai iš tikrųjų buvo darbo santykių laikotarpiu ar atsakovės 2018 m. sausio 23 d. atsiliepimo rengimo metu, šiame atsiliepime atsakovė nebūtų nurodžiusi beveik 2 Eur didesnių maitinimo išlaidų. Teismas šių aplinkybių apskritai nenagrinėjo.

8216.30.

83Atsakovės rašte (pažymoje) „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“ (T. 1, b. l. 192) nurodyta informacija, kad ieškovui išmokėta 705,11 Eur dienpinigių, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie faktiškai ieškovui atsakovo išmokėtas sumas (T. 1, b. l. 13). Ieškovui už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius buvo išmokėta 3815,89 Eur (72,38 + 2379,93 + 1363,58) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Pagal atsakovės pažymoje (lentelėje) (T. 1, b. l. 190) pateiktus duomenis nurodytu laikotarpiu ieškovui mokėtinas darbo užmokestis sudarė iš viso 1055,64 Eur (72,38 + 485,80 + 497,46 Eur). Taigi visiškai neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu atsakovė rašte (pažymoje) „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“ (T. 1, b. l. 192) nurodo, jog ieškovui išmokėta 705,11 Eur, nors iš ieškovo realiai gautų sumų atėmus realiai ieškovui tuo laikotarpiu priklausiusio ir išmokėto darbo užmokesčio sumą, už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius ieškovui iš tikrųjų išmokėta 2760,25 Eur dienpinigių. Teismas apskirtai nesiaiškino, kodėl beveik identiškame, tik jau vėliau, t. y. pasikeitus atsakovės pozicijai dėl dienpinigių skaičiavimo, atsakovės pateiktame rašte (pažymoje) „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“ (T. 3, b. l. 15) apie išmokėtus dienpinigius apskritai nebeužsimenama.

8416.31.

85Atsakovė į bylą yra pateikusi ir neva 2017 m. gegužės 5 d. priimtą direktoriaus įsakymą (T. 1, b. l. 192), kuriuo apskaitą tvarkančiam asmeniui įsakoma darbuotojui S. T. priskaičiuotus 9862,89 Eur nuskaityti nuo Norvegijos Karalystėje gautos baudos, susijusios su jo veiksmais padaryta žala. Ieškovo teigimu, šis įsakymas atsakovės taip pat parengtas jau bylos nagrinėjimo metu tam, kad pagrįstų pirminę atsakovės poziciją dėl ieškovui neišmokėtų dėl tariamo darbo pareigų pažeidimo sumų, siekiant kompensuoti atsakovei padarytą žalą. Tačiau aptariamo įsakymo data yra paskutinė ieškovo Darbo sutarties galiojimo data, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., nors tariama bauda Norvegijoje gauta 2016 m. liepos mėnesį. Akivaizdu, kad praleisti bet kokie DK nustatyti terminai, per kuriuos darbdavys gali atlikti darbo pareigų tyrimo procedūras ir skirti nuobaudą. Akivaizdu ir tai, kad jokie tariamo darbo pareigų pažeidimo tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, ieškovui atsakovė niekada nepateikė nurodymo pasiaiškinti dėl nurodyto pažeidimo. Be to, ieškovas niekada nebuvo supažindintas su į bylą pateiktu įsakymu, nors jeigu jis būtų priimtas 2017 m. gegužės 5 d., tai būtų pagrindas neišmokėti ieškovui apskaičiuotos sumos, ir atsakovė neabejotinai būtų pateikusi jį ieškovui kaip darbo užmokesčio sumų neišmokėjimo pagrindą.

8616.32.

87Iš šiame apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tik prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos teisme pakeitė esminius į bylą anksčiau pateiktus dokumentus, juose esančią informaciją bei savo poziciją apskritai. Pateikdama pirmiau nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovė iš esmės vienašališkai, be ieškovo raštiško sutikimo pakeitė Darbo sutarties sąlygas bei savo paties poziciją, kurios laikėsi Darbo sutarties galiojimo metu ir teikdamas atsiliepimą bei pirminius paaiškinimus ir dokumentus, taip akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesu ir padarydama ieškovui didelių nuostolių. Ieškovas už savo sąžiningą ir visapusiškai gerai atliktą pagal Darbo sutartį darbą negavo apie 20 000 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių lėšų, iki šiol yra priverstas teisinėmis priemonėmis ginti pažeistas teises, dėl to negali normaliai ieškoti naujo darbo, nes privalo visapusiškai dalyvauti teismo procese, o pagal savo darbo specifiką, jeigu dirbtų, tai mažiausiai 6-7 mėnesiams būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Be to, ieškovas dėl pirmiau nurodytų atsakovės veiksmų priverstas pasitelkti advokatų pagalbą bei, suprantama, už ją mokėti, naudodamas tam savo ir šeimos santaupas, nes jokių darbo pajamų šiuo metu negauna. Atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sukėlė ieškovui ne tik neigiamus finansinius padarinius, tačiau suklaidino ir teismą, sutrikdė normalią proceso eigą, nes dėl nepagrįstai pakeistų ir pateiktų į bylą aukščiau nurodytų atsakovės dokumentų ir paaiškinimų nepateisinamai buvo ir yra eikvojamas teismo ir šalių laikas, ieškovas priverstas teikti apeliacinį skundą, dėl to patiria dar daugiau finansinių nuostolių ir neigiamų išgyvenimų. Dėl to, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis, ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai keisdama Darbo sutarties sąlygas bei sąmoningai teikdama į bylą tikrovės neatitinkančius ir galbūt ne ta data surašytus dokumentus, yra pagrindas skirti atsakovei baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant ieškovo naudai. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, atsakovės piktnaudžiavimo sudėtingumo laipsnį, ilgalaikius neigiamus padarinius ieškovui ir jo šeimai, yra tvirtas pagrindas skirti maksimalią teisės aktų leistiną baudą, t. y. 5792 Eur (CPK 95 straipsnio 2 dalis). 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8817.1. Priešingai, negu nurodo ieškovas, šalių valia, sudarant Darbo sutartį bei ją vykdant, tiesiogiai patvirtina, kad dienpinigiai ieškovui buvo ir turėjo būti mokami būtent Laivo reisų metu. Darbo sutartyje šalys tiesiogiai sulygo, kad ieškovo pagrindinė darbo vieta – žvejybinis laivas „Jūros vilkas“. Jeigu šalys būtų sulygusios dėl dienpinigių mokėjimo ieškovui viso buvimo Laive laikotarpiu, šalys būtų susitariusios, kad ieškovo darbo vieta yra Bendrovės biuras.

8917.2. Ieškovas akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, kad susitarimo mokėti dienpinigius viso buvimo Laive, t. y. jūrininko reiso, laikotarpiu savo veiksmais patvirtino pati atsakovė, atlikdama darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimus už pirmus tris ieškovo darbo mėnesius Laive, per kuriuos Laivas daugiau nei 50 dienų stovėjo uoste Norvegijos Karalystėje. Priešingai, būtent už pirmuosius tris mėnesius (2016 m. gegužė, birželis ir liepa) ieškovui buvo skaičiuojami dienpinigiai (tai patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašas (T. 1, b. l. 13), nes būtent šiuo laikotarpiu vyko laivo pirmasis ir antrasis reisai. Būtent pagal šių laivo reisų bendrą laikotarpį (49 dienos) ieškovui buvo apskaičiuoti bei išmokėti dienpinigiai. Kitais mėnesiais atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovui, nenurodė, jog išmokami dienpinigiai, ir šios aplinkybės ieškovas neginčijo visą darbo santykių laikotarpį. Aplinkybę, kad šalys, sudarydamos Darbo sutartį, sulygo, jog dienpinigiai ieškovui bus mokami būtent Laivo reisų metu, patvirtina ir tai, jog Darbo sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad dienpinigiai ieškovui bus mokami tokie, kokius nustato valstybė. Teisės aktai vienareikšmiškai nustato, kad dienpinigiai jūreiviams mokami laivo reisų metu. Darbo sutarties nuostata „reiso metu“ sukonkretino dienpinigių mokėjimo laikotarpį, kuris taip pat apibrėžiamas ir teisės aktų, reglamentuojančių jūreiviams mokamus dienpinigius.

9017.3. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jam mokėtas darbo užmokestis neatitiko darbo rinkos sąlygų. Ieškovo tik su apeliaciniu skundu naujai pateiktas vertinimas dėl dienpinigių mokėjimo viso buvimo Laive metu tiesiogiai prieštarauja žvejybos sektoriaus praktikai bei neatitinka dienpinigių, kaip kompensacinio instituto (o ne darbo užmokesčio pakaitalo) esmės. Tikroji ginčo šalių valia, sudarant bei vykdant Darbo sutartį, tiesiogiai patvirtina faktą, jog ieškovui dienpinigiai buvo bei turėjo būti mokami būtent Laivo reisų metu, šiam vykdant žvejybą.

9117.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė Taisyklių 2 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, galiojusių ginčo darbo santykių metu, 5 punktą Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams dienpinigiai mokami vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklės reglamentuoja dienpinigių mokėjimą Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams. Laivo įgulai, dirbančiai kelių užsienio valstybių uostuose, dienpinigiai apskaičiuojami pagal finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas, atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą (pagal šių Taisyklių priedą). Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad pagal apskaičiuotas vidutines regiono arba vienos valstybės dienpinigių normas nustatoma normatyvinė įgulos ir visų vieneto jūreivių ketvirčio dienpinigių suma, atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant dienpinigius įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, būtent Taisyklių 2 punktas reglamentuoja dienpinigių jūreiviams apskaičiavimo laikotarpį, pagal kurį komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku.

9217.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklių 2 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes nereikia nustatinėti įgulos normatyvinės ketvirčio dienpinigių sumos, yra nepagrįsti. Taisyklių 2 punktas šiuo atveju taikytinas ne normatyvinei ketvirčio dienpinigių sumai apskaičiuoti, o dėl to, kad jis expressis verbis apibrėžia dienpinigių mokėjimo laikotarpį, nustatydamas, jog laivo reiso laikotarpis sutampa su komandiruotės laiku, už kurį mokami dienpinigiai. Tokia apibrėžtis (t. y. komandiruotės laiko prilyginimas laivo reiso laikotarpiui) taip pat paneigia ieškovo argumentą, neva darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiškai komandiruotėse būtą laiką prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams. Iš Taisyklių 2 punkto turinio matyti, kad jame būtent ir apibrėžtas jūrininko komandiruotės laikas, kuriam taikytini dienpinigiai. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad Taisyklių 2 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas ir dėl to, jog ginčo šalys sulygo, kad dienpinigiai bus mokami viso reiso metu. Priešingai, Darbo sutartyje šalys aiškiai nustatė, kad dienpinigiai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Analogiškai dienpinigių mokėjimo tvarka aiškinama ir valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas (T.3, b. l. 17) ir teismų praktikoje.

9317.6. Sąvoka „reisas“ dienpinigių mokėjimo jūreiviams prasme teismų praktikoje suprantama taip pat, kaip ir skundžiamame teismo sprendime. Teismų praktikoje pažymima, jog sąvokos „laivo reisas“, „jūrininko reisas“ ir „vidaus reisas“ apibrėžia skirtingus dalykus, todėl jų aiškinimas gali skirtis. Pagal Dabartinį lietuvių kalbos žodyną sąvoka „reisas“ aiškinama kaip „laivo, lėktuvo, autobuso, traukinio maršrutas, kelias į vieną galą“, o ne stovėjimas vienoje vietoje. Įstatymų leidėjas imperatyviai išskiria tik du laivo stovėjimo laikotarpius: laiką, kurio reikia kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti, ir laiką keleiviams išlaipinti ar įlaipinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2144-11).

9417.7. Apelianto argumentai, kad Taisyklių 1 punkte esanti nuostata „Laivo įgulai, dirbančiai kelių užsienio valstybių uostuose“ neva patvirtina, jog dienpinigiai skaičiuotini viso buvimo laive metu, yra nepagrįsti. Taisyklių 1 punktas nereglamentuoja dienpinigių mokėjimo laikotarpio, šis apibrėžtas Taisyklių 2 punkte. Taisyklių 1 punkto nuostata, kad laivo įgulai, dirbančiai kelių užsienio valstybių uostuose, dienpinigiai apskaičiuojami atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą (pagal šių Taisyklių priedą), nustato ne dienpinigių mokėjimo laikotarpį, bet jų dydžio skaičiavimą tais atvejais, kai laivas veiklą vykdo vandenyse ir reikia nustatyti, kokia dienpinigių norma taikytina, atsižvelgus į laivo buvimo vietą.

9517.8. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį bei Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277, 2 punktą žvejybos laivo reisu laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą, kai šį pardavimą vykdo laivo įgula. Pagal Taisyklių 2 punktą būtent už šį laiką laivo įgulos nariams mokami dienpinigiai.

9617.9. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta sąvoka „jūrininko reisas“ skirta reglamentuoti išimtinai jūrininko repatriacijos klausimams ir netaikytina nagrinėjamo ginčo atveju.

9717.20. Apeliantas, aiškindamas dienpinigių mokėjimo laikotarpį, nepagrįstai remiasi Statuto nuostatomis. Statutas nereglamentuoja dienpinigių mokėjimo jūreiviams tvarkos, sąlygų bei pagrindų. Be to, ieškovas netinkamai aiškina Statuto nuostatas, kad laivo kapitonas nepertraukiamai atlieka savo pareigas, nepagrįstai remiasi Statuto VI skyriumi bei 72 punktu. Statutas reglamentuoja laivo įgulos narių, kapitono bei kitų jūreivių pareigas eksploatuojant laivą. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju, Laivui stovint Tosmares remonto gamykloje bei atliekant jo kapitalinį remontą, jis nebuvo eksploatuojamas ir nebuvo bei neturėjo būti užtikrinti budėjimai Laive, kitos narių funkcijos. 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje liudytojas D. K., kurio vadovaujama įmonė UAB „GD Group“ teikė įgulą Laivui, patvirtino, kad, Laivui atplaukus į kapitalinį remontą Latvijoje, Laivo įgulos narių darbo sutartys buvo nutrauktos, nes jų funkcijos tapo nebereikalingos. Pats ieškovas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje paaiškino, jog, Laivui esant remonto statykloje Latvijoje, jis nebuvo naudojamas bei eksploatuojamas, jame nebuvo nei elektros, nei karšto vandens. Ieškovas iš Liepojos grįždavo namo į Klaipėdą. Aiškinimas, kad net ir tais atvejais, kai laivas yra kapitalinio remonto dirbtuvėse, sausame dokavime, būtinas laivo kapitono bei įgulos nuolatinis budėjimas, kitų funkcijų atlikimas, prieštarautų tiek Statuto esmei, verslo praktikai. Kai laivas yra neeksploatuojamas, jo atsitiktinio žuvimo riziką prisiima laivo remonto dirbtuvės.

9817.21. Statuto 37, 38 punktų sisteminė analizė patvirtina, kad laivo kapitono funkcijos, teisės bei atsakomybės iš esmės susijusios su dviem laikotarpiais: laivo parengimu plaukioti (Statuto 37 punktas) ir laivo eksploatavimu jo plaukimo momentu (Statuto 38 punktas). Akivaizdu, kad šiems laikotarpiams nepriskirtinas laivo stovėjimo uoste laikas, juolab laivo kapitalinio remonto laikas, kai laivas apskritai išvilktas iš vandens. Akcentuotina, kad jūreiviams dienpinigiai mokami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ir jų skyrimas nesiejamas su asmens darbo funkcijų atlikimu (arba neatlikimu), o su teisiniu reglamentavimu, nustatančiu jūreivio komandiruotės laikotarpį, kuris prilyginamas laivo reisui.

9917.22. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės pakeitė savo poziciją, lyginat su ta, kurios laikėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš esmės pirmojoje instancijoje, ieškovas nesirėmė tuo, kad nagrinėjamo ginčo atveju, apskaičiuojant dienpinigių mokėjimo ieškovui laikotarpį, netaikytina „laivo reiso“ sąvoka. Priešingai, ieškovas, grįsdamas savo teisę į dienpinigius, vadovavosi laivo reiso sąvoka, pateikta Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, ir būtent iš jos kildino savo reikalavimus (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

10017.23. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuolat keitė jam priteistinų dienpinigių dydį: 2017 m. gruodžio 27 d. ieškinyje nurodė, kad bendra dienpinigių suma – 14 822 Eur (T. 1, b. l. 3); 2018 m. vasario 19 d. ieškinio patikslinime nurodė 16 195,41 Eur dydžio dienpinigių sumą (T. 2, b. l. 4); 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje prašė priteisti 16 145,41 dienpinigių sumą. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu nesivadovavo ieškovo tik apeliaciniame skunde naujai pateikta versija dėl „jūrininko reiso“ sąvokos taikymo bei dienpinigių skaičiavimo viso Darbo sutarties galiojimo metu. Atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios nepripažino dienpinigių ieškovui taikymo visu Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Patikslintus buhalterinius duomenis, susijusius su dienpinigių bei darbo užmokesčio išmokėjimu, atsakovė pateikė kartu su patikslintu atsiliepimu į ieškinį, kai buvo sutikrinti įmonės buhalteriniai duomenys, ir šiuos pasirašė bei pateikė Bendrovės buhalterė, taip užtikrindama sutikslintų duomenų tikrumą. Atsakovės pateikti patikslinti duomenys atitiko ne tik darbo ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus, bet ir faktinę situaciją. Tai patvirtina paties ieškovo 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje pareikštas patvirtinimas, kad sutinka su atsakovės pateiktais duomenimis, taip pat ir darbo užmokesčio apskaičiavimo lentele (T. 3, b. l. 23). Nei teismo posėdyje, nei procesiniuose dokumentuose ieškovo atstovai neteikė jokiu prieštaravimų dėl atsakovės kartu su patikslintu atsiliepimu pateiktų duomenų.

10117.24. Ieškovo nurodytas dienpinigių skaičiavimas ne tik neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau juo ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovas dienpinigius skaičiavo ir už laikotarpius, kai Laivas stovėjo Liepojos uosto laivų remonto gamykloje, ieškovas išvykdavo namo ne darbo ir švenčių dienomis. Ieškovas dienpinigius skaičiavo net ir už laikotarpį, kai jis apskritai nedirbo ir jam buvo mokėta ligos išmoka (2016 m. lapkričio 7 d. – 2016 m. lapkričio 16 d.) (T. 1, b. l. 11).

10217.25. Apeliantas neteisingai nurodo ir jam taikytiną dienpinigių normą. Atsakovei nežinoma, pagal kokius byloje esančius įrodymus ieškovas sprendžia, jog žvejyba buvo vykdoma Vakarų Europos regione. Tiek pirmojo, tiek antrojo reiso metu Laivas žvejybą vykdė NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje Barenco jūroje, tarp kranto valstybių Norvegijos Karalystės bei Rusijos Federacijos (T. 3, b. l. 6-13, 25, 27 - 66). Rusijos Federacija priklauso Baltijos jūros regionui, tuo tarpu Norvegijos Karalystė - Vakarų Europos regionui. Kai laivas plaukiojo tarp valstybių, esančių skirtinguose regionuose, teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodytu išimtinai vieno regiono valstybių dienpinigių normų vidurkiu. Tokiu atveju pagal Taisyklių 1 punktą turėtų būti vadovaujamasi valstybių, tarp kurių laivas plaukia (t. y. pakrantės valstybių) vidutine dienpinigių normą. Šiuo atveju tai ir padaryta, vertinant Rusijos Federacijos bei Norvegijos Karalystės dienpinigių normų bendrą vidurkį.

10317.26. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytus dienpinigių dydžius. Dalis dienpinigių išmokama grynaisiais, o kita dalis panaudojama maitinimo išlaidoms apmokėti. Analogiška pozicija pateikta ir valstybės institucijų išaiškinimuose (T. 3, b. l. 17). Taigi dienpinigių, mokamų jūreiviams, teisinis reguliavimas tiesiogiai nustato išskaitas maitinimo išlaidoms padengti. Toks reglamentavimas atitinka ir dienpinigių kompensacinę funkciją. Maistpinigių išskaitos iš dienpinigių nesusijusios su jūreivių atliekamų funkcijų apimtimi. Išskaitoma todėl, kad jūreiviui ir taip tiekiamas maitinimas, todėl nebūtina mokėti maistpinigius. Be to, Laivui esant uoste, ypač kapitalinio remonto metu, ieškovas galėjo nuolat grįžti į namus, todėl nei dienpinigiai, nei maistpinigiai šiuo laikotarpiu jam ir nebuvo taikomi.

10417.27. Teismas pagrįstai vadovavosi 4,25 Eur dydžio maistpinigių norma. Ieškovas neginčijo, kad jam buvo nemokamai teikiamas maitinimas. Ieškovas taip pat neginčijo maistpinigių normos dydžio. Liudytojas D. K. teismo posėdyje patvirtino 4,25 Eur dydžio maistpinigių normos taikymą. Maistpinigių išskaita atitiko Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų nuostatas.

10517.28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė ieškovui išmokėto bei likusio išmokėti darbo užmokesčio bei visų su tuo susijusių išmokų detalizaciją (T. 3, b. l. 23). Pagal šią suvestinę ieškovui darbas švenčių bei savaitgalių dienomis skaičiuotas pirmojo ir antrojo reiso laikotarpiais. Kitais laikotarpiais ieškovas nebuvo Laive ne darbo metu. Su šia detalizacija ieškovas sutiko, 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje patvirtindamas išmokėto darbo užmokesčio dydžio tikrumą. Nei ieškovas, nei jo atstovas neginčijo atsakovės pateiktų su darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimo.

10617.29. Pats ieškovas patvirtino, kad, Laivui stovint Liepojos uoste Tosmares laivų gamykloje, atliekant jo kapitalinį remontą, ieškovas ne darbo metu palikdavo Laivą. Tai patvirtino ir Tosmares laivų gamyklos agento pateikta pažyma (T. 2, b. l. 99 - 100). Laivui stovint uoste, atsakovė ieškovui nedavė valdingų nurodymų būti jame nepertraukiamai, nes tai neatitiktų Laivo remonto darbų prasmės, nebuvo būtina, be to, neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad, atliekant Laivo kapitalinį remontą, jame buvo išjungtas vanduo, elektra, o Laivas stovėjo Liepojoje žiemos metu.

10717.30. Atsakovė su ieškovu atsiskaitė nevisiškai, t. y. atleidimo iš darbo dieną liko nesumokėta 1512,14 Eur suma, nes ieškovas atsakovei yra sukėlęs didelio masto žalą dėl savo, kaip kapitono, netinkamai vykdytų funkcijų. Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo ieškovas į atsakovę kreipėsi pradelsęs ikiteisminio nagrinėjimo terminus, pats vilkindamas ginčo išsprendimą. Ieškovo darbo santykių laikina trukmė bei priteistos teismo priteistos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką dydis patvirtina tinkamą DK 141 straipsnio 3 dalies taikymą.

10817.31. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai neįtraukė teisininko I. K. išrašytų sąskaitų-faktūrų už „atstovavimą byloje“, nes šis asmuo neteikė į bylą jokių dokumentų, neatstovavo ieškovui teismo posėdžiuose. Šis asmuo atstovavo ieškovui visai kitame ginče – atsakovės inicijuotoje prieš ieškovą byloje Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje.

109IV.

110Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18.

111Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 19.

112Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti ieškovo paduoto apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių pagrindų. 20.

113Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta jo ieškinio reikalavimų dalis dėl dienpinigių, darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo, taip pat sumažinta vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Darbo sutarties sudarymo metu buvusius tikruosius šalių ketinimus ir valią, ieškovo ir atsakovės sulygtas Darbo sutarties sąlygas, neįsigilino ir nesiaiškino jūrininkų darbo specifikos, galimų vidutinių jūrininkų pareigybėms, ypač tolimojo plaukiojimo jūrų laivų kapitonams, mokamų darbo užmokesčio bei dienpinigių dydžių rinkoje, taip pat neteisingai taikė arba apskritai netaikė Prekybinės laivybos įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto, kitų teisės aktų nuostatų, reikšmingų šalių ginčui išspręsti. 21.

114Byloje nustatyta, kad pagal ginčo šalių 2016 m. balandžio 25 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 37 (toliau - Darbo sutartis) ieškovas nuo 2016 m. balandžio 27 d. pradėjo dirbti atsakovės Bendrovėje žvejybinio laivo „Jūros vilkas“ (toliau – Laivas) kapitonu. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 500 Eur dydžio darbo užmokestį kas mėnesį (ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.). Darbo sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbuotojui be atlyginimo reiso metu mokamai valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Darbo sutartis nutraukta 2017 m. gegužės 5 d. darbuotojo (ieškovo) iniciatyva pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (kai darbdavys daugiau nei du mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio). 22.

115Nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Laivas stovėjo uoste Norvegijoje. 2016 m. gegužės 20 d. Laivas išplaukė iš Norvegijos Karalystės Kirkinės uosto į žvejybos plotus, kuriuose vykdė snieginių krabų žvejybą iki 2016 m. gegužės 30 d., kai grįžo į Batsfjord uostą. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. gegužės 30 d. Laivas grįžo į uostą Norvegijoje dėl atsiradusio įrangos gedimo, remontas truko iki 2016 m. birželio 11 d., kai Laivas vėl išplaukė į žvejybos plotus, kuriuose buvo iki 2016 m. liepos 15 d., kai grįžo į uostą Norvegijoje. Žvejybos pabaiga fiksuota 2016 m. liepos 13 d., iškrovimas – 2016 m. liepos 18 d. (T. 3, b. l. 6-13, 27-91). Laivas nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. stovėjo Norvegijos uoste. Nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Laivas plaukė į Latvijos uostą (T. 1, b. l. 99). Nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškovo Darbo sutarties nutraukimo 2017 m. gegužės 5 d. Laivas stovėjo Latvijos uoste, vyko jo remontas. 23.

116Iš byloje esančio Norvegijos policijos 2016 m. liepos 15 d. pranešimo Nr. W331-039-16 matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Laivas vykdė snieginių krabų žvejybą gaudyklėmis tarptautiniuose vandenyse ir Norvegijos kontinentiniame šelfe be licencijos; sugauta 80 340 kg snieginių krabų; laivas į uostą Norvegijoje grįžo 2016 m. liepos 15 d.; už žvejybą be licencijos ieškovui, kaip Laivo kapitonui, skirta 15 000 NOK bauda, atsakovei UAB „Arctic Fishing“, kaip Laivo savininkei, – 2 500 000 NOK bauda. Atsakovė UAB „Arctic Fishing“ baudas (266 534,55 Eur) sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. 24.

117Iš ieškovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė jam sumokėjo tokias su darbo santykiais susijusių išmokų sumas: 1) 2016 m. gegužės 10 d. – 72,38 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta „DU už 4“; 2) 2016 m. birželio 16 d. – 2379,93 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta „DU ir reiso dienpinigiai už 5“; 3) 2016 m. liepos 14 d. – 1363,58 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta DU ir reiso dienpinigiai už 6“; 4) 2016 m. spalio 5 d. – 1890,75 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta „DU už 07“; 5) 2017 m. vasario 14 d. – 500 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta „DU“; 6) 2017 m. gegužės 4 d. – 500 Eur (mokėjimo paskirtyje atsakovės nurodyta „dalis skolos“. Ieškovas iš atsakovės iš viso yra gavęs 6706,64 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (T. 1, b. l. 13). Ieškovo atleidimo iš darbo dieną (2017 m. gegužės 5 d.) jam atsakovė nesumokėjo jokių išmokų. 25.

118Ieškovas tvirtina, kad Darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., atsakovė nesumokėjo visų jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų: 3435,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio; 11 661,09 Eur dienpinigių; 4432,74 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis; 532,10 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 1035,72 Eur išeitinės išmokos. 26.

119Atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja dienpinigių už visą buvimo Laive laikotarpį, nes dienpinigiai mokami tik už Laivo reiso laiką, taip pat nepagrįstai reikalauja darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis – už darbą poilsio ir švenčių dienomis jam skaičiuotas darbo užmokestis pirmojo ir antrojo reisų laikotarpiais, kitais laikotarpiais ieškovas nebuvo Laive ne darbo metu. Atsakovė, remdamasi ieškovui mokėtinų sumų pažyma (lentele) (T. 3, b. l. 23) nurodė, kad ieškovui Bendrovė buvo įsipareigojusi sumokėti 8218,78 Eur sumą, yra sumokėjusi 6706,64 Eur, likusi dalis – 1512,14 Eur – nebuvo sumokėta dėl ieškovo sukeltos žalos, netinkamai vykdant žvejybą Norvegijos Karalystėje, už ką tiek ieškovas, kaip fizinis asmuo, tiek Bendrovė, kaip laivo savininkas, gavo baudą. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atliko nurodytos ieškovo sukeltos žalos išskaitą iš jam mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų, priteisė iš atsakovės ieškovui 1512,14 Eur kaip galutinį atsiskaitymą, ir atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nekvestionuoja. Dėl ieškovui, kaip jūrininkui (Laivo kapitonui), mokėtinų dienpinigių 27.

120Šalių ginčas kilo dėl Darbo sutartyje įtvirtintų darbo apmokėjimo sąlygų aiškinimo. Darbo sutarties 3 punkto nuostatą, kad „darbuotojui be atlyginimo reiso metu mokami valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai“ ieškovas aiškina kaip susitarimą dėl dienpinigių mokėjimo viso jūrininkų reiso metu, atsakovas – kaip įsipareigojimą mokėti dienpinigius tik laivo reiso (reisų) metu. 28.

121Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvoką jūrininkas – bet kuris asmuo, įskaitant laivo kapitoną, įdarbintas, pasamdytas ar dirbantis bet kokį darbą laive, išskyrus asmenis, kurių pagrindinis darbas yra atliekamas krante ir laive jie dirba tik nenuolatinį darbą, nesusijusį su kasdiene laivo veikla. Šio straipsnio 28 dalyje „Jūrininko reisas“ apibrėžtas kaip nepertraukiamas laiko tarpas, kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive, įskaitant kelionės į laivą ir iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Pagal aptariamo straipsnio 23 dalyje pateiktą apibrėžtį „Laivo reisas“ – laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas veža krovinį arba keleivius ar plaukia be jų. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keliavimas įlaipinti ar išlaipinti. Laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą, kai šį pardavimą vykdo laivo įgula. 29.

122Pažymėtina, kad Prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja darbo laive ypatumus, socialines garantijas jūrininkams, tuo tarpu darbo laive santykiams, nereguliuojamiems šio įstatymo, atitinkamai taikomos Lietuvos Respublikos civilinių, administracinių, darbo ir kitų įstatymų normos (1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 18 dalis). Prekybinės laivybos įstatymas nustato laivo kapitono teisinį statusą (laivo valdytojo atstovas laive), jo teises, pareigas, atsakomybę (12, 13, 87 straipsniai), taip pat tinkamų darbo ir poilsio sąlygų sudarymą jūrininkų reiso metu, jūrininkų teises ir pareigas jūrininkų reiso metu, garantijas jūrininkams (85, 86, 87, 88, 89 straipsniai). Jūrininkų darbo apmokėjimo sąlygos šiame įstatyme nereglamentuojamos. 30.

123Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Darbo sutartyje aiškiai neįvardijo, kokio reiso – jūrininko ar laivo – laikotarpiu ieškovui, be sulygto 500 Eur dydžio darbo užmokesčio kas mėnesį, bus mokami dienpinigiai. Pažymėtina tai, kad Darbo sutarties sąlyga „darbuotojui be atlyginimo reiso metu mokami valstybės nustatyto dydžio dienpinigiai“ rodo, jog šalys susitarė dėl ieškovui mokėtinų dienpinigių dydžio, tuo tarpu laikotarpis, kuriuo ieškovas turi teisę gauti dienpinigius, neapibrėžtas. 31.

124Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (DK 220 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių metu galiojusiu Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 5 punkte buvo nustatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. 32.

125Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos ir Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklės, reglamentuojančios dienpinigių mokėjimą Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad laivo įgulai, dirbančiai kelių užsienio valstybių uostuose, dienpinigiai apskaičiuojami pagal finansų ministro nustatytas dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes, normas, atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių normą (pagal šių Taisyklių priedą). Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad pagal apskaičiuotas vidutines regiono arba vienos valstybės dienpinigių normas nustatoma normatyvinė įgulos ir visų vieneto jūreivių ketvirčio dienpinigių suma, atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant dienpinigius įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko). Dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytas normas. Dalis dienpinigių išmokama grynaisiais, o kita dalis panaudojama maitinimo išlaidoms apmokėti (Taisyklių 3 punktas). 33.

126Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintų Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos nuostatų analizė rodo, jog jūrininkai pajamas gauna už darbą laivo reiso metu. Šios Tvarkos 2 punkte „Laivo reiso“ sąvoka apibrėžta analogiškai kaip Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 23 dalyje, be kita ko, nurodant, kad laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo. 34.

127Ginčo šalims sudarytoje Darbo sutartyje sutarus tik dėl mokėtinų dienpinigių dydžio, bet nenustačius dienpinigių mokėjimo konkrečių sąlygų, pirmosios instancijos teismas dėl laikotarpio, už kurį ieškovas turi teisę reikalauti dienpinigių, sprendė pagal valstybės nustatytą dienpinigių mokėjimo jūrininkams teisinį reglamentavimą. Vadovaudamasis Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dienpinigiai ieškovui turėjo būti skaičiuojami ir mokami už Laivo reiso laikotarpį, nes, apskaičiuojant dienpinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, įgulų, dirbančių užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko) (Taisyklių 2 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ieškovo nurodytų argumentų, kad ginčo šalys, sudarydamos Darbo sutartį, susitarė dėl ieškovui, kaip Laivo kapitonui, palankesnių dienpinigių mokėjimo sąlygų ir kad tokio susitarimo buvimą patvirtina pačios atsakovės veiksmai, mokant ieškovui dienpinigius už pirmuosius darbo Laive mėnesius. 35.

128Kartu pažymėtina, kad valstybės reglamentuojamas dienpinigių mokėjimo jūrininkams teisinis reglamentavimas neatima iš konkrečią darbo sutartį sudarančių šalių teisės susitarti dėl darbuotojui palankesnių sąlygų. Nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui dėl jų sudarytos Darbo sutarties sąlygų, susijusių su dienpinigių ieškovui – Laivo kapitonui – mokėjimu, šis ginčas spręstinas ne tik analizuojant valstybės nustatytą dienpinigių mokėjimo jūrininkams teisinį reglamentavimą, bet ir nustatinėjant tikrąją konkrečių darbo teisinių santykių šalių valią. 36.

129Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 101 straipsnio 1 dalį darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. DK 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Darbo sutartis turi būti aiškinama taip, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad DK 101 straipsnyje neįtvirtinta išsamių darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, leidžiančių nustatyti tikrąjį darbo sutarties turinį, šalių prisiimtas teises ir pareigas, taigi vadovavimasis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, nėra pakankamas. Dėl to, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, laikantis DK 101 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Kasacinio teismo taip pat pažymima, kad, taikant darbo teisės normas, vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). 37.

130Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas susitarimą su atsakove dėl dienpinigių mokėjimo už visą laikotarpį, kai jis vykdė Laivo kapitono pareigas, rėmėsi laivo kapitono darbo specifika (t. y. kad kapitonas atsakingas už Laivą ir įgulą taip pat ir tais laikotarpiais, kai Laivas stovi uostuose ar vykdo perplaukimą tarp uostų), taip pat aplinkybe dėl ieškovui nustatyto itin nedidelio pagrindinio darbo užmokesčio (500 Eur su mokesčiais), be to, pačios atsakovės veiksmais, pirmaisiais ieškovo darbo Laive mėnesiais mokant jam dienpinigius ne tik už žvejybos dienas. 38.

131Teisėjų kolegija pripažįsta pagristais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinų dienpinigių, neišnagrinėjo ir neįvertino pirmiau įvardytų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. 39.

132Apeliantas teisingai nurodo, jog laivo kapitono pareigų specifika lemia, kad jis, būdamas atsakingas už laivą, įgulą, tinkamą darbo laive organizavimą, savo pareigas atlieka ir tais laikotarpiais, kai žvejybinis laivas nevykdo žvejybos, o dėl tam tikrų priežasčių stovi užsienio valstybių uostuose, taip pat vykdo perlaukimą tarp uostų. Kartu pažymėtina tai, kad vien nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti įrodyta ieškovo teisę gauti dienpinigius už visą jo įvardytą laikotarpį nuo darbo atsakovės Laive pradžios iki Darbo sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo esme dienpinigiai nėra atlyginimas už darbo funkcijų vykdymą. Dienpinigiai – kompensacinė išmoka, kurios paskirtis – kompensuoti komandiruoto darbuotojo padidėjusias asmeninio pobūdžio išlaidas toje vietovėje, kurioje darbdavio pavedimu tam tikrą laikotarpį darbuotojas atlieka darbo funkcijas (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). 40.

133Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl dienpinigių Laivui plaukiant tarp uostų ir stovint uostuose, visiškai nevertino to, jog nelogiška, kad ieškovas, būdamas itin patyręs kapitonas (turintis daugiau kaip 18 metų kapitono darbo patirtį), būtų sutikęs dirbti už 500 Eur, neatskaičius mokesčių, t. y. vos už 380 Eur po mokesčių, darbo užmokestį. 41.

134Pažymėtina, kad nedidelio darbo užmokesčio nustatymas savaime neįrodo Darbo sutarties šalių susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo ne tik už Laivo reiso laikotarpį, juolab atsižvelgiant į tai, jog dienpinigiai nėra skirti atlyginti už vykdomas konkrečias darbo funkcijas. 42.

135Kita vertus, ieškovo nurodyti argumentai turėjo būti įvertinti, analizuojant šio konkretaus darbo ginčo aplinkybių visumą, ypač atsižvelgiant į ieškovo pabrėžiamus faktus, kad atsakovė už pirmus jo darbo Laive mėnesius dienpinigius mokėjo už visą laiką, ne tik laikotarpius, kuriais Laivas vykdė krabų žvejybą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį konkretų darbo ginčą, nesivadovavo darbo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nenustatinėjo ginčo šalių susitarimo dėl ieškovo darbo apmokėjimo sąlygų tikrojo turinio. 43.

136Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš atsakovės duomenų apie darbo užmokesčio ir dienpinigių skaičiavimą ir mokėjimą kitiems jūrininkams, dirbusiems Laive ir (ar) pas atsakovę apskritai, 2018 m. birželio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie kitų Bendrovėje ginčo laikotarpiu dirbusių laivo kapitonų, taip pat ieškovo laive dirbusių kitų jūrininkų darbo apmokėjimo sąlygas, dienpinigių mokėjimą. Atsakovė 2018 m. liepos 2 d. pateikė papildomus įrodymus ir 2018 m. birželio 29 d. rašytinius paaiškinimus, 2018 m. liepos 27 d. – papildomus įrodymus ir 2018 m. liepos 26 d. papildomus paaiškinimus, o prie 2018 m. rugsėjo 24 d. papildomų rašytinių paaiškinimų pridėjo naują buhalterinę lentelę, kurioje nurodytos sumos apskaičiuotos pagal teismo proceso metu atsakovės galutinai suformuotą poziciją. 44.

137Pažymėtina, kad duomenų apie kito atsakovės laivo – „Karalius“ – kapitonui mokėtus dienpinigius analizė rodo, kad dienpinigiai mokėti už žvejybos laivo reisą, kaip jis apibrėžtas Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje (nuo išplaukimo iš uosto iki žvejybos laimikio iškrovimo sugrįžus į uostą): už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. liepos 1 d., neskaidant šio laivo žvejybos į du reisus, kaip įrodinėjama ieškovo atveju. Atsakovės 2018 m. liepos 2 d. kartu su 2018 m. birželio 29 d. paaiškinimais pateiktais duomenimis, laivas „Karalius“ iš Norvegijos uosto išplaukė į žvejybą 2016 m. kovo 30 d. ir pirmą kartą baigė žvejybą bei grįžo į uostą Norvegijoje 2016 m. gegužės 17 d.; vėl išplaukė į žvejybą 2016 m. birželio 16 d., o į uostą Norvegijoje grįžo bei žvejybos laimikį iškrovė 2016 m. liepos 1 d. Iš pridėtos buhalterinės pažymos apie žvejybinio laivo kapitonui V. S. priskaičiuotas sumas matyti, kad dienpinigiai (po 45,25 Eur už dieną) mokėti už visą 2016 m. gegužės mėnesį, nepaisant to, kad laivas „Karalius“ pirmą kartą žvejybą baigė 2016 m. gegužės 17 d., taip pat už visą 2016 m. birželio mėnesį, nepaisant to, kad antrą kartą į žvejybą laivas išplaukė tik 2016 m. birželio 16 d. 45.

138Ieškovo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad ieškovui dienpinigiai skaičiuotini už du laikotarpius, kai Laivas vykdė krabų žvejybą, ir šie laikotarpiai laikyti dviem atskirais Laivo reisais: nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ir nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 18 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys tai, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 punkto nuostatas žvejybos laivo reisu laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad, Laivui 2016 m. gegužės 30 d. grįžus į uostą Norvegijoje dėl gedimo, buvo iškrautas ir žvejybos laimikis (T. 3, b. l. 13). Žvejybos laimikis iškrautas 2016 m. liepos 18 d. (T. 3, b. l. 91). Esant tokiems bylos duomenims, vadovaujantis Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateikta žvejybos laivo reiso apibrėžtimi, ieškovo vadovaujamo žvejybos Laivo reisas turėtų būti skaičiuojamas nuo išplaukimo iš uosto Norvegijoje 2016 m. gegužės 20 d. iki žvejybos laimikio iškrovimo 2016 m. liepos 18 d. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis apie žvejybos laivo „Karalliaus“ reisą šio trukmė buvo skaičiuojama nepertraukiamai nuo išplaukimo iš uosto iki į žvejybą iki žvejybos laimikio iškrovimo 2016 m. liepos 1 d., nepaisant to, kad šis laivas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. birželio 16 d. nevykdė žvejybos. 46.

139Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija dėl ieškovo vadovaujamo Laivo reiso skaidymo į du atskirus reisus, nesivadovavo teisės aktuose pateikta žvejybos laivo reiso apibrėžtimi, nesiaiškino atsakovės įmonėje egzistuojančios praktikos dėl žvejybos laivo reiso trukmės nustatymo, kai laivas dėl tam tikrų priežasčių grįžta iš žvejybos į uostą, neiškrauna (neparduoda) žvejybos laimikio, po kurio laiko vėl išplaukia į žvejybą ir žvejybos laimikį (iškrauna) parduoda sugrįžęs po antrojo išplaukimo. Pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus nurodytų aplinkybių, liko iš dalies neatskleista šalių ginčo dėl dienpinigių mokėjimo už žvejybos Laivo reisą esmė. Nurodytas klausimas negali būti išspręstas apeliacinėje instancijoje, nes šalių ginčui dėl dienpinigių išspręsti reikšmingos aplinkybės pirmą kartą bus nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme, o tokiu atveju šalis, nesutinkanti su naujų faktinių aplinkybių nustatymu, neteks teisės į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 47.

140Jau nurodyta, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog, sudarant Darbo sutartį, su atsakove buvo susitarta dėl dienpinigių mokėjimo ne tik už žvejybos reisą, bet visą ieškovo darbo Laive laiką, rėmėsi pačios atsakovės veiksmais, mokant dienpinigius už pirmuosius darbo Laive mėnesius. 48.

141Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013). 49.

142Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti tikrąją Darbo sutarties šalių valią dėl dienpinigių ieškovui mokėjimo, atsižvelgiant į pirmiau aptartas darbo sutarčių aiškinimo taisykles, yra pagrindas analizuoti ir Darbo sutarties šalių veiksmus po Darbo sutarties sudarymo, t. y. vykdant šią sutartį. 50.

143Ieškovas teisingai pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė į bylą skirtingus buhalterinius duomenis apie ieškovui priklausančių dienpinigių skaičiavimo būdą ir dydį. 2018 m. sausio 23 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad Laivas Norvegijoje stovėjo iš viso 42 dienas, Latvijoje – 262 dienas, ir už šį laiką nurodė ieškovui mokėtinus dienpinigius: 2436 Eur (42 dienos Laivo stovėjimo Norvegijoje x 58 Eur) + 9956 Eur (262 dienos Laivo stovėjimo Latvijoje x 38 Eur) = 12 392 Eur; iš nurodytos sumos atsakovė minusavo maitinimo išlaidas, skaičiuodama po 6 Eur už parą – 1824 Eur (304 d. x 6 Eur), ir nurodė, kad po sumažinimo ieškovui mokėtini dienpinigiai būtų 10 568 Eur, o atėmus jam išmokėtą 476,82 Eur dienpinigių sumą, likusi suma įskaityta į jo sukeltą žalą dėl Norvegijos Karalystės pritaikytos baudos už ieškovo veiksmus (T. 1, b. l. 59-60). Teismo įpareigojimu atsakovė teikdama ieškovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų detalizavimą, 2018 m. sausio 31 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. gegužės mėn. ieškovui priskaičiuota 10 568 Eur dienpinigių, taip pat, įvertinus atsakovės ieškovui apskaičiuotą mokėtiną darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumą (16 569,53 Eur) ir ieškovui iki Darbo sutarties nutraukimo išmokėtą sumą (6706,64 Eur), nurodytas mokėtinas likutis – 9862,89 Eur (T. 1, b. l. 190). Į bylą taip pat pateikta UAB „Arctic Fishing“ direktoriaus pasirašyta pažyma, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. priskaičiuota 10 568 Eur dienpinigių; išmokėta suma – 6706,64 Eur (DU, atostogų , išeitinė išmoka – 6001,53 Eur, dienpinigių – 705,11 Eur) (T. 1, b. l. 192). Į bylą pateiktame UAB „Arctic Fishing“ direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. įsakyme „Dėl S. T. priskaičiuotos piniginės sumos išskaičiavimo nuo gautos baudos Norvegijos Karalystėje“ nurodyta ieškovui priskaičiuotą dienpinigių sumą – 9862,89 Eur – įskaityti į Norvegijos Karalystėje gautą baudą, susijusią su ieškovo veiksmais padaryta žala (T. 1, b. l. 191). Teikdama 2018 m. kovo 12 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį atsakovė jau nurodė, kad dienpinigiai ieškovui mokėtini tik už žvejybos Laivo reiso laikotarpį nuo išplaukimo iš uosto iki žvejybos pabaigos sugrįžus į uostą, Laivo reisą išskaidė į du atskirus reisus (nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki gegužės 30 d. ir nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 18 d., kai iškrautas žvejybos laimikis), ir tvirtino, jog dienpinigiai ieškovui priklauso už 49 dienas, skaičiuojant pagal 45,25 Eur vienos dienos dienpinigių normą (58+41) : 2 – 4,25 Eur maitinimo išlaidų norma), iš viso – 2217,25 Eur dienpinigių (T. 3, b. l. 1-5). Su 2018 m. kovo 12 d. patikslintu atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė UAB „Arctic Fishing“ direktoriaus 2016 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 2016-06/1 išmokėti ieškovui 497,75 Eur dienpinigių už žvejybos reisą nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki gegužės 30 d., taip pat 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 2016-07/5 išmokėti ieškovui 1719,50 Eur dienpinigių už žvejybos reisą nuo 2016 m. birželio 11 d. iki liepos 18 d. (T. 3, b. l. 24, 14), taip pat naują UAB „Arctic Fishing“ direktoriaus ir apskaitą tvarkančio asmens pasirašytą pažymą (data nenurodyta) „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“, naujai parengtą buhalterinę lentelę apie ieškovo Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jam apskaičiuotas, išmokėtas ir likusias išmokėti sumas (T. 3, b. l. 15, 23). 51.

144Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktais patikslintais ieškovui mokėtinų, išmokų, susijusių su darbo santykiais, skaičiavimais. Teismas pripažino pagrįsta teismo proceso metu patikslintą atsakovės poziciją dėl dienpinigių skaičiavimo laikotarpio – sprendė, kad ieškovas darbo Laive laikotarpiu turėjo teisę gauti 2217,25 Eur dienpinigių sumą už Laivo reisų 49 dienas. Tačiau teismas nesiaiškino ir nevertino bylos duomenų, susijusių su atsakovės veiksmais, mokant ieškovui dienpinigius už 2016 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius, kai pati atsakovė, banko pavedimais pervesdama ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas, nurodė, kad: 2016 m. birželio 16 d. pervesta 2379,93 Eur suma yra „DU ir reiso dienpinigiai už 5“; 2016 m. liepos 14 d. pervesta 1363,58 Eur suma yra DU ir reiso dienpinigiai už 6“; 2016 m. spalio 5 d. pervesta 1890,75 Eur suma yra „DU už 07“ (T. 1, b. l. 13). 52.

145Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu atsakovė, aiškindama, kodėl teismo proceso metu keitėsi jos pozicija dėl ieškovui mokėtinų dienpinigių, 2018 m. liepos 2 d. pateiktuose 2018 m. birželio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės iš pradžių pateikti į bylą ieškovui priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų skaičiavimai (T. 1, b. l. 190) buvo netikslūs, nes nebuvo suderinti su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančia buhaltere, ir tik buhalterei atlikus jau pateiktų dokumentų reviziją paaiškėjo, jog atsakovė į bylą pateikė nesuderintus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais duomenis, dėl to buvo pateikti patikslinti duomenys, pasirašyti buhalterės (T. 3, b. l. 23). 53.

146Dėl tokios atsakovės pozicijos teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju Darbo sutartį su ieškovu sudarė, taigi ir dienpinigių mokėjimo sąlygų susitarė, UAB „Arctic Fishing“ direktorius G. G.. Taigi būtent jam, o ne įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, geriausiai žinomos tikrosios susitarimo su ieškovu dėl dienpinigių mokėjimo, taip pat kitos sulygtos darbo sutarties sąlygos. Pabrėžtina tai, kad dienpinigių už 2016 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius mokėjimai atlikti vykdant Darbo sutartį iš karto po jos sudarymo 2016 m. gegužės-spalio mėnesiais, banko pavedimuose pačios atsakovės konkretizuota, už kokius mėnesius mokami dienpinigiai. Ieškovui 2017 m. gegužės 5 d. nusprendus nutraukti Darbo sutartį dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, atsakovė turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, apskaičiuodama ir išmokėdama visas jam priklausančias sumas. Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2017 m. gruodžio 27 d., atsakovei buvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti. Darytina išvada, kad, pateikdama 2018 m. sausio 23 d. atsiliepimą į ieškinį, atsakovė galėjo ir turėjo tinkamai suskaičiuoti visas ieškovui priklausančias sumas, juolab kad būtent įmonės vadovui, sudariusiam su ieškovu Darbo sutartį, geriausiai žinomos tikrosios ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos, dėl kurių susitarė šalys 2017 m. balandžio 25 d. darbo sutarties Nr. 37 sudarymo metu. 54.

147Pirmosios instancijos teismui neanalizavus ir nevertinus atsakovės veiksmų, mokant ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas pirmaisiais Darbo sutarties vykdymo mėnesiais, neišsiaiškintas ieškovo ir atsakovės tikrojo susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų turinys, ieškinio reikalavimai dėl dienpinigių ne tik už Laivo žvejybos reisus mokėjimo atmesti šioje dalyje neatskleidus bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes pagal pirmosios instancijos teismo neištirtų faktinių aplinkybių pobūdį, ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pobūdį, apimtį, atsižvelgiant ir į būtinybę aiškintis naujas aplinkybes, siekiant pašalinti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų duomenų prieštaravimus, ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes naujais aspektais nustačius apeliacinės instancijos teisme, nesutinkanti su naujų faktinių aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu ginčo šalis, netektų teisės siekti, kad šių aplinkybių nustatymas būtų patikrintas aukštesnės instancijos teismas, nes kasacinis teismas apskųstus teismų sprendimus (nutartis) tikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 55.

148Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl dienpinigių priteisimo už laiką, kai Laivas nevykdė žvejybos, bet stovėjo uostuose, taip pat vykdė perplaukimą iš Norvegijos uosto į uostą Latvijoje, panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 56.

149Nagrinėjant bylą iš naujo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių 2 punkte nurodyta, jog pagal apskaičiuotas vidutines regiono arba vienos valstybės dienpinigių normas nustatoma normatyvinė įgulos ir visų vieneto jūreivių ketvirčio dienpinigių suma, atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant dienpinigius įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose, komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (neįskaitant kelionės tarp uostų laiko); Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytas normas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie normatyvinę ketvirčio dienpinigių sumą, apie ieškovui nustatytus dienpinigių dydžius. Atsakovė, kaip žvejybos verslu besiverčianti įmonė, įsipareigojusi ieškovui mokėti dienpinigius, turėtų turėti tokius duomenims. 57.

150Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, be kita ko, nurodė, kad, Laivui stovint Liepojos uoste Tosmares laivų gamykloje, ieškovui nebuvo duota valdingų nurodymų būti Laive nepertraukiamai, be to, tai buvo neįmanoma, nes, atliekant Laivo kapitalinį remontą, jame buvo atjungtas vanduo, elektra, o Laivas Liepojos uoste stovėjo žiemos metu. Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, atsakovė turėtų atskleisti, kokias konkrečiai darbo funkcijas buvo pavesta vykdyti ieškovui laikotarpiu, kai Laivas stovėjo Liepojos uoste Tosmares laivų gamykloje, kaip nurodytu laikotarpiu buvo užtikrinamos ieškovo darbo ir poilsio sąlygos užsienio valstybės uoste stovinčiame Laive, kai jame buvo išjungtas vanduo, elektra, neteikiamas maitinimas, ar nurodytu laikotarpiu ieškovas turėjo galimybę nakvoti Laive. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 58.

151Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui darbo užmokestį už jo darbą poilsio ir švenčių dienomis per visą darbo Laive laikotarpį. 59.

152Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 194 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje (darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą) arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje (DK 194 straipsnio 2 dalis). 60.

153Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui už 2016 m. gegužės ir birželio mėnesius, kai Laivas vykdė žvejybą, buvo apskaičiuotas ir darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Reikalavimą priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis kitu, ne žvejybos laikotarpiu, teismas atmetė, darydamas išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis dirbo poilsio ir švenčių dienomis kitu laikotarpiu, nei dviejų žvejybos reisų metu. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildyti darbuotojo administracijoje, nežinant tikrojo darbo Laive, ir priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog dirbo poilsio ir švenčių dienomis kitu laikotarpiu, nei pirmiau aptartų dviejų reisų metu. 61.

154Visų pirma, pažymėtina tai, kad Laivas žvejybą vykdė ir 2016 m. liepos mėnesį, Laivo žvejybos reisas baigėsi 2018 m. liepos 18 d., iškrovus žvejybos laimikį. Iš atsakovės pateiktų duomenų apie ieškovui apskaičiuotą darbo užmokestį už 2016 m. liepos mėnesį matyti, kad šį mėnesį, be 500 Eur pagrindinio darbo užmokesčio, jokių papildomų sumų ieškovui nebuvo apskaičiuota. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovo darbo poilsio ir švenčių dienomis 2016 m. liepos mėnesį aplinkybių, nors Laivas iki 2016 m. liepos 18 d. buvo žvejybos reise. 62.

155Kita vertus, dienpinigių jūrininkams mokėjimo taisyklės, nustatytos specialiu teisės aktu, negali būti taikomos darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dieniomis mokėjimui, juolab kad iš byloje darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ir pasibaigus Laivo reisui darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pildytuose atsakovės, buvo žymimas ieškovo darbas poilsio dienomis – paprastai šeštadieniais. 63.

156Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas ėjo Laivo kapitono pareigas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė atsakovės atstovai, ne ieškovui, bet atsakovei, kaip darbdavei, tenka pareiga įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas, būdamas Laive poilsio ir švenčių dienomis, nevykdė savo darbo funkcijų (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. 64.

157Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino laivo kapitono darbo specifikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atlyginimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis ieškovui priklauso tik tuo laikotarpiu, kai Laivas vykdė žvejybą. Byloje nenustatinėtos aplinkybės, ar ieškovas neatliko savo, kaip Laivo kapitono, darbo funkcijų tais laikotarpiais, kai Laivas stovėjo uostuose ar vykdė perplaukimą tarp uostų. 65.

158Be to, pažymėtina tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė laikėsi pozicijos, jog, ieškovui esant reisuose (Laivui vykdant krabų žvejybą), jam papildomai mokėtas darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pabrėžtina, kad analogišką poziciją pakartojo ir atsiliepime į apeliacinį skundą (81 punktas). Tačiau, teikdama 2018 m. rugsėjo 24 d. papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, atsakovė pridėjo direktoriaus pasirašytą pažymą „Dėl S. T. darbo užmokesčio skaičiavimo“, kurioje nurodyta, kad ieškovas pagal jam 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais taikytą 5 darbo dienų grafiką, o 2016 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais – 6 darbo dienų grafiką švenčių ir poilsio dienomis nedirbo, jam 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais didesnis darbo užmokestis mokėtas už viršvalandžius, ne už darbą poilsio ir švenčių dienomis. 66.

159Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, ieškovas darbą Laive pradėjo 2016 m. balandžio 27 d. (Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. balandžio 27 d.). Atsakovė, kartu su 2018 m. rugsėjo 24 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Arctic Fishing“ direktoriaus pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad už 2016 m. balandžio mėnesį ieškovui apskaičiuotas darbo užmokestis už 4 darbo dienas – 95,24 Eur, taikant 5 darbo dienų grafiką. Tačiau 2016 m. balandžio 27 d. buvo trečiadienis, taigi, atsakovei teigiant, jog ieškovui sumokėtas darbo užmokestis už 4 darbo dienas, darytina išvada, kad jis dirbo ir balandžio 30 d., t. y. šeštadienį. Taigi, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus, atsiranda papildomų prieštaravimų atsakovo pozicijoje. 67.

160Pabrėžtina tai, kad ieškovo darbo švenčių ir poilsio dienomis nuo 2016 m. rugpjūčio iki darbo santykių pasibaigimo 2017 m. gegužės 5 d. aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tirtos ir vertintos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu darbo laiko režimu dirbo ieškovas, kaip Laivo kapitonas. Ginčo šalių sudarytoje Darbo sutartyje, už kurios tinkamą įforminimą atsakingas darbdavys, neužpildyta 5 grafa dėl darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmės. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė nurodė, kad 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais ieškovui taikytas 5 darbo dienų grafikas, o 2016 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais – 6 darbo dienų grafikas, nepagrįsdama šios savo pozicijos sudarytais ieškovo darbo grafikais, nepateikdama su ieškovu sudaryto susitarimo dėl jam taikytino nevienodo darbo laiko režimo. 68.

161Darytina išvada, kad dėl aptariamo ieškovo reikalavimo liko neatskleista bylos esmė. Pagal byloje esančius įrodymus šio ieškinio reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Priešingu atveju nurodytas ieškinio reikalavimas apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjamas visa apimtimi pirmą kartą, o tai atimtų ginčo šalių teisę į apeliaciją. Dėl to ir ši sprendimo dalis panaikinama, grąžinant ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką 69.

162Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną faktą, prašyto priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą (3000 Eur) nepagrįstai sumažino iki 1000 Eur. 70.

163Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 141 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir atsiskaitymo dieną privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas. Tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). 71.

164Kasacinio teismo, aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalį, nurodyta, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). Pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). 72.

165Pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-267/2008) ir kt. 73.

166Kartu kasacinio teismo pabrėžiama, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014). 74.

167Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo abu reikšmingus faktus DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti, t. y. kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną (2017 m. gegužės 5 d.) jam nebuvo sumokėta dalis priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų ir kad dėl neatsiskaitymo nėra ieškovo kaltės. Tačiau teismas, konstatavęs pagrindą taikyti atsakovei DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytus neatsiskaitymo su darbuotoju padarinius, neskaičiavo, kokio dydžio vidutinio darbo užmokesčio suma priklausytų ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašytą priteisti už uždelstą atsiskaityti laiką 3000 Eur sumą iki 1000 Eur, neįvertinęs ieškovo prašytos sumos proporcingumo aspektu. 75.

168Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš ginčo šalių neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1512,14 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo suma. Atsakovė neginčija, kad šią sumą turėjo išmokėti ieškovo atleidimo iš darbo dieną (2017 m. gegužės 5 d.), tačiau nesumokėjo. Taigi atsakovė jau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną (2018 m. kovo 20 d.) buvo daugiau nei 10 mėnesių uždelsusi atsiskaityti su ieškovu, nesumokėdama 1512,14 Eur neginčijamos sumos. Nenurodyta suma nesumokėta ir apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną. 76.

169Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu laikotarpį, nesumokant ir 1512,14 Eur sumos, kuri neginčijama, ieškovo prašoma priteisti konkreti 3000 Eur suma už uždelstą atsiskaityti laiką šiuo konkrečiu atveju laikytina pagrįsta ir proporcinga, nepaisant to, kaip galutinai bus išspręsti ieškinio reikalavimai dėl dienpinigių ir darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo grąžinamoje nagrinėti iš naujo bylos dalyje. 77.

170Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija, konstatavusi netinkamą DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą nagrinėjamoje byloje nustatytoms atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 1000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, pakeičia, padidindama iš atsakovės priteistiną kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką sumą iki ieškovo prašomos 3000 Eur sumos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 78.

171Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui dienpinigius už Laivo žvejybos reisus, neteisingai aiškino Taisyklių 1 punkto nuostatą dėl vidutinės dienpinigių mokėjimo normos apskaičiavimo, kai laivo įgula dirba kelių užsienio valstybių uostuose. Ieškovo teigimu, žvejyba buvo vykdoma tarptautiniuose vandenyse Vakarų Europos regione, taigi vidutinė dienpinigių norma turėjo būti tokia, kokią nurodė ieškovas – 55,11 Eur, apskaičiuota sudedant šio regiono valstybėms patvirtintas dienpinigių normas ir padalinant iš šiam regionui priskiriamų valstybių skaičiaus. 79.

172Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija. Bylos duomenimis, Laivas žvejybą vykdė Barenco jūroje NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje tarp kranto valstybių – Norvegijos Karalystės ir Rusijos Federacijos (T. 3, b. l. 6-13, 25, 27-92). Dėl to pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog žvejyba buvo vykdoma Barenco jūroje ribose su Norvegija ir Rusija, ieškovui priklausančių dienpinigių dienos norma skaičiuotina pagal dienpinigių, taikomų šiose dviejose valstybėse, normų vidurkį: 58 Eur (Norvegijoje taikoma dienpinigių norma) + 41 Eur (Rusijoje taikoma dienpinigių norma)) : 2) = 49,50 Eur (Taisyklių 1 punktas). 80.

173Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iš ieškovui mokėtinų dienpinigių sumos atsakovė turėjo pagrindą išskaičiuoti sumą maitinimo Laive išlaidoms apmokėti – 4,25 Eur už dieną. Tokią teisę atsakovė turėjo pagal Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių 3 punktą, kuriame nustatyta, jog dalis dienpinigių išmokama grynaisiais, o kita dalis panaudojama maitinimo išlaidoms apmokėti. Be to, ieškovas nekvestionavo, kad Laivo reiso metu naudojosi Laive teikiamomis maitinimo paslaugomis. 81.

174Nagrinėjamoje byloje priėjus prie išvados, kad dėl darbo ginčo dalies, susijusios su dienpinigių už ieškovo darbą Laive, kai nebuvo vykdoma žvejyba, priteisimo, darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo, neatskleista bylos esmė, ir šią bylos dalį perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų šioje civilinio proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 82.

175Apeliacine skunde ieškovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 6706,64 Eur sumą, banko pavedimuose konkrečia nurodydama mokėjimų paskirtį (T. 1, b. l. 13), reikėtų vadovautis atsakovės nurodymais, kokios sumos ieškovui buvo išmokėtos (darbo užmokestis ir dalis dienpinigių už 2016 m. balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesius bei už 2017 m. sausio ir vasario mėnesius). Pasak ieškovo, nors atsakovės pažymoje „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“ (T. 1, b. l. 192) nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. laivo „Jūros vilkas“ kapitonui išmokėta suma – 6706,64 Eur (DU, atostogų kompensacija, išeitinė 6001,53 Eur, dienpinigių - 705,11 Eur), tačiau akivaizdu, jog šie duomenys neatitinka tikrovės, nes paskutinis ieškovo gautas mokėjimas buvo dar prieš Darbo sutarties nutraukimą 2017 m. gegužės 4 d. – ieškovui pervesta 500 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „dalis skolos“. Ieškovo teigimu, ieškovui niekada nebuvo išmokėta nei atostogų kompensacija, nei išeitinė išmoka, Darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovui apskritai nebuvo išmokėta jokių piniginių lėšų. Dėl to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė: 3435,38 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 532,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 1035,72 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio neišmokėtos išeitinės išmokos; 4432,74 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už ieškovo darbą poilsio ir švenčių dienomis Laive; 11 661,09 Eur neišmokėtų dienpinigių. 83.

176Tik išnagrinėjus iš naujo grąžintą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti dienpinigius už visą ieškovo darbo Laive laikotarpį, dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo, galės būti pasisakyta dėl ieškovui iki atleidimo iš darbo sumokėtos 6706,64 Eur sumos kvalifikavimo, nustatant, kokios su darbo santykiais susijusios išmokos sumokėtos išmokant nurodytą sumą. 84.

177Panaikinus sprendimo dalį ir bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų galutinio paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus grąžintą bylos dalį, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą. Dėl ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 85.

178Apeliaciniame skunde ieškovas, be kita ko, prašo skirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 86.

179Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, nurodyta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). 87.

180Nagrinėjamu atveju ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovė teismo proceso metu ne kartą keitė savo poziciją dėl ieškovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų, teikė prieštaraujančius pirmiau pateiktiems dokumentus. Tačiau šioje civilinio proceso stadijoje, kai apeliacinės instancijos teismas bylos dalį grąžina nagrinėti iš naujo, kad, be kita ko, būtų išanalizuoti pirmosios instancijos teismo netirti ir nevertinti atsakovės pateikti prieštaringi duomenys, nėra pakankamo pagrindo atsakovės elgesį kvalifikuoti kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, galintį užtraukti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Išnagrinėjus iš naujo grąžintą bylos dalį ir ieškovui manant, kad atsakovė sąmoningai teikė prieštaringus duomenis, siekdama veikti prieš teisingą ir greitą darbo ginčo išsprendimą, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimą ieškovas turės teisę kelti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

181tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies.

182Sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, pakeisti, priteisiant ieškovui S. T. (S. T.) (a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Fishing“ (juridinio asmens kodas 302567657) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

183Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

184Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovas 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį... 5. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. su atsakove sudarė... 6. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje žvejybinio laivo kapitonu... 11. Teismas pažymėjo, kad šalys Darbo sutarties 3 punkte sulygo, jog ieškovui... 12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vadovaudamasi Tvarkos 3 punktu, yra... 13. Teismas, įvertinęs tai, kad žvejyba buvo vykdoma Barenco jūroje ribose su... 14. Teismas nustatė, kad per ieškovo darbo atsakovės įmonėje laikotarpį (nuo... 15. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą kompensacijos už nepanaudotas... 16. Teismas konstatavo, kad, atskaičius mokesčius, ieškovui turėjo būti... 17. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 258 straipsnio nuostatas darbuotojo padaryta... 18. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad, atleidžiant... 19. Pagal DK 141 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, darbdavys privalo visiškai... 20. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines... 21. III.... 22. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 16.... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. 16.1.... 25. Darbo sutartyje šalys susitarė dėl valstybės nustatyto dydžio... 26. 16.2.... 27. Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos reglamentuoja tinkamų darbo ir... 28. 16.3.... 29. Teismas visiškai nevertino jūrininkų darbo specifikos bei bendrųjų... 30. 16.4.... 31. Darbdavys nebuvo parengęs ir pateikęs ieškovui, kaip darbuotojui, einančiam... 32. 16.5.... 33. Ieškovo Darbo sutartyje nenustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės)... 34. 16.6.... 35. Teismas, tinkamai nevertindamas tikrosios šalių valios sudarant Darbo... 36. 16.7.... 37. Tam, kad tinkamai įvertintų tikrąją Darbo sutarties šalių valią ir... 38. 16.8.... 39. Nagrinėjamų darbo santykių metu galiojusio DK 120 straipsnio 3 dalyje... 40. 16.9.... 41. Pačios atsakovės veiksmai (teiginiai atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l.... 42. 16.10.... 43. Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės pakeistą gynybos... 44. 16.11.... 45. Teismas, neteisingai įvertinęs tikruosius šalių ketinimus ir valią... 46. 16.12.... 47. Tiek atsakovė, tiek teismas nepagrįstai remiasi Taisyklių 2 punkto... 48. 16.13.... 49. Teismas neteisingai aiškino ir Taisyklių 1 punkto nuostatą dėl vidutinės... 50. 16.14.... 51. Teismo išvada, kad ieškovui nemokėtini dienpinigiai už kapitono funkcijų... 52. 16.15.... 53. Teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad absoliutus dienpinigių mokėjimo... 54. 16.16.... 55. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos... 56. 16.17.... 57. Teismas iš dienpinigių sumos nepagrįstai išskaičiavo po 4,25 Eur už... 58. 16.18.... 59. Darbo pas atsakovę laikotarpiu ieškovas niekada nebuvo supažindintas, kad... 60. 16.19.... 61. Pagal ginčo šalių darbo santykių tarp metu galiojusio DK 202 straipsnio... 62. 16.20.... 63. Tačiau, vertinant Darbo sutarties šalių sulygtas sąlygas, teisės aktų... 64. 16.21.... 65. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis sutinka su atsakovės... 66. 16.22.... 67. Ieškovui privalėjo būti priteistas ir darbo užmokestis už darbą poilsio... 68. 16.23.... 69. Laivo kapitonas savo darbo pareigas atlieka nepertraukiamai, Laive budima ir... 70. 16.24.... 71. Pagal atsakovės į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius... 72. 16.25.... 73. Teismas, konstatavęs atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš... 74. 16.26.... 75. Pagal atsakovės pateiktą pažymą (lentelę) (T. 1, b. l. 190) (kuria,... 76. 16.27.... 77. Dėl to ieškovas pagrįstai reikalauja, tačiau pirmosios instancijos teismas... 78. 16.28.... 79. Atsakovė į bylą pateikė dvi pažymas (lenteles) dėl ieškovui... 80. 16.29.... 81. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės neva 2016 metais priimtų... 82. 16.30.... 83. Atsakovės rašte (pažymoje) „Dėl S. T. DU, dienpinigių išmokėjimo“... 84. 16.31.... 85. Atsakovė į bylą yra pateikusi ir neva 2017 m. gegužės 5 d. priimtą... 86. 16.32.... 87. Iš šiame apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų bylos faktinių aplinkybių... 88. 17.1. Priešingai, negu nurodo ieškovas, šalių valia, sudarant Darbo... 89. 17.2. Ieškovas akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, kad susitarimo... 90. 17.3. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jam mokėtas darbo... 91. 17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė Taisyklių 2... 92. 17.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklių 2 punktas nagrinėjamu... 93. 17.6. Sąvoka „reisas“ dienpinigių mokėjimo jūreiviams prasme teismų... 94. 17.7. Apelianto argumentai, kad Taisyklių 1 punkte esanti nuostata „Laivo... 95. 17.8. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį bei... 96. 17.9. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Prekybinės laivybos... 97. 17.20. Apeliantas, aiškindamas dienpinigių mokėjimo laikotarpį,... 98. 17.21. Statuto 37, 38 punktų sisteminė analizė patvirtina, kad laivo... 99. 17.22. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės pakeitė savo poziciją,... 100. 17.23. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuolat keitė jam priteistinų... 101. 17.24. Ieškovo nurodytas dienpinigių skaičiavimas ne tik neatitinka teisės... 102. 17.25. Apeliantas neteisingai nurodo ir jam taikytiną dienpinigių normą.... 103. 17.26. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad dienpinigiai kiekvienam įgulos... 104. 17.27. Teismas pagrįstai vadovavosi 4,25 Eur dydžio maistpinigių norma.... 105. 17.28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė... 106. 17.29. Pats ieškovas patvirtino, kad, Laivui stovint Liepojos uoste Tosmares... 107. 17.30. Atsakovė su ieškovu atsiskaitė nevisiškai, t. y. atleidimo iš darbo... 108. 17.31. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai... 109. IV.... 110. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 111. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 112. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 113. Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo... 114. Byloje nustatyta, kad pagal ginčo šalių 2016 m. balandžio 25 d. sudarytą... 115. Nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Laivas stovėjo uoste... 116. Iš byloje esančio Norvegijos policijos 2016 m. liepos 15 d. pranešimo Nr.... 117. Iš ieškovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad Darbo sutarties... 118. Ieškovas tvirtina, kad Darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2017 m.... 119. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja dienpinigių už visą... 120. Šalių ginčas kilo dėl Darbo sutartyje įtvirtintų darbo apmokėjimo... 121. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvoką... 122. Pažymėtina, kad Prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja darbo laive... 123. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Darbo sutartyje aiškiai neįvardijo, kokio... 124. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 220 straipsnio 1 dalį... 125. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl... 126. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų... 127. Ginčo šalims sudarytoje Darbo sutartyje sutarus tik dėl mokėtinų... 128. Kartu pažymėtina, kad valstybės reglamentuojamas dienpinigių mokėjimo... 129. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 101 straipsnio 1 dalį darbo... 130. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas susitarimą su atsakove dėl... 131. Teisėjų kolegija pripažįsta pagristais apeliacinio skundo argumentus, kad... 132. Apeliantas teisingai nurodo, jog laivo kapitono pareigų specifika lemia, kad... 133. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 134. Pažymėtina, kad nedidelio darbo užmokesčio nustatymas savaime neįrodo... 135. Kita vertus, ieškovo nurodyti argumentai turėjo būti įvertinti,... 136. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, kad... 137. Pažymėtina, kad duomenų apie kito atsakovės laivo – „Karalius“ –... 138. Ieškovo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta atsakovės... 139. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės... 140. Jau nurodyta, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog, sudarant Darbo sutartį, su... 141. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją darbo sutarties sąlygos gali būti... 142. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti tikrąją Darbo sutarties šalių... 143. Ieškovas teisingai pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė į... 144. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktais patikslintais... 145. Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu atsakovė, aiškindama, kodėl... 146. Dėl tokios atsakovės pozicijos teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo... 147. Pirmosios instancijos teismui neanalizavus ir nevertinus atsakovės veiksmų,... 148. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 149. Nagrinėjant bylą iš naujo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos... 150. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, be kita ko, nurodė, kad, Laivui... 151. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 152. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 194 straipsnio 1 dalį už... 153. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui už... 154. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Laivas žvejybą vykdė ir 2016 m. liepos... 155. Kita vertus, dienpinigių jūrininkams mokėjimo taisyklės, nustatytos... 156. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas ėjo Laivo... 157. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pagrįstais apelianto argumentus,... 158. Be to, pažymėtina tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,... 159. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, ieškovas darbą Laive... 160. Pabrėžtina tai, kad ieškovo darbo švenčių ir poilsio dienomis nuo 2016 m.... 161. Darytina išvada, kad dėl aptariamo ieškovo reikalavimo liko neatskleista... 162. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 163. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 141 straipsnio 1, 2 dalių... 164. Kasacinio teismo, aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalį, nurodyta, kad šiai... 165. Pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina... 166. Kartu kasacinio teismo pabrėžiama, kad aptartų ar kitų reikšmingų... 167. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo abu reikšmingus... 168. Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš ginčo šalių neskundžia teismo... 169. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus atsakovės neatsiskaitymo su... 170. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija, konstatavusi netinkamą DK... 171. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 172. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su... 173. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 174. Nagrinėjamoje byloje priėjus prie išvados, kad dėl darbo ginčo dalies,... 175. Apeliacine skunde ieškovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad... 176. Tik išnagrinėjus iš naujo grąžintą bylos dalį dėl ieškinio... 177. Panaikinus sprendimo dalį ir bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo,... 178. Apeliaciniame skunde ieškovas, be kita ko, prašo skirti atsakovei CPK 95... 179. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo,... 180. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovė teismo proceso... 181. tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies.... 182. Sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1000 Eur vidutinio... 183. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo... 184. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....