Byla e2-1457-186/2016
Dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, „Pajūrio mėsinė“ ir „Kretingalės mėsa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, „Pajūrio mėsinė“ ir „Kretingalės mėsa“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB SEB bankas pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 289 620,02 Eur skolą pagal laidavimo sutartį. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių UAB „Agrovet“ ir kitų bendrovių akcijų, kitų vertybinių popierių, nekilnojamojo ir kito atsakovui priklausančio turto areštą. Nurodė, kad skola yra didelė, atsakovas gera valia piniginės prievolės nevykdo, todėl yra būtina užkirsti kelią atsakovui imtis bet kokių neteisėtų veiksmų iki kol bus priimtas teismo sprendimas ginčo klausimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi areštavo atsakovui A. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 289 620,02 Eur sumos.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinio suma didelė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir kitus turimus skolinius įsipareigojimus nėra. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir ieškovės AB SEB banko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovės reiškiamo reikalavimo įvykdymui užtikrinti yra įkeistas UAB „Agrovet“ ilgalaikis materialus turtas, kurio balansinė vertė 6 913 597 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje yra nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus įkeistą turtą (CK 4.192 str. 1 d.), todėl kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Ši taisyklė galioja ir tada, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas ne tik turto įkeitimu, bet ir laidavimu: jei kreditoriaus reikalavimo patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo papildomai areštuoti laiduotojo, kurio prievolė yra tik išvestinė, turtą. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad hipoteka ar įkeitimu užtikrintai prievolei įvykdyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik dėl reikalavimų dalies, kurios įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2014, 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1836/2013; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18/2012; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-746/2011).
    2. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad nėra tikimybės, kad atsakovas gera valia ir sąžiningai yra pasirengęs vykdyti savo prievoles bankui, ką neva patvirtina nemokėjimas bankui, didelė skolos suma ir bendradarbiavimo iniciatyvos bent dalinai vykdyti savo įsipareigojimus nebuvimas. Bankas UAB „Agrovet“ neįvykdytą 289 620,02 Eur skolinį įsipareigojimą atsakovo pareikalavo įvykdyti tik 2016 m. balandžio 25 d. raštu nurodydamas 15 darbo dienų terminą. Atsakovas 2016 m. gegužės 16 d. rašte išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių tokios didžiulės sumos neturi galimybės sumokėti itin trumpu terminu bei prašė skolos sumokėjimo reikalauti iš pagrindinės skolininkės. Tačiau bankas iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu, visiškai nebendradarbiaudamas ir nesistengdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones naudojamos kaip spaudimo priemonė atsakovui, todėl nesąžiningumu galima kaltinti tik patį banką. AB SEB bankui 2015 m. rugsėjo 18 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos priverstinio išieškojimo iš skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Agrovet“. Tačiau, kaip nurodo pati ieškovė, iki šiol skolos išieškojimas iš UAB „Agrovet“ nėra vykdomas.
  2. Tretieji asmenys UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepime sutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir palaiko atsakovo prašymą panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Ieškovė AB SEB bankas prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Apeliantas, pasirašydamas laidavimo sutartį, sąmoningai ir laisva valia atsisakė CK 6.80 straipsnyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia pradėtų išieškojimą iš konkretaus skolininkės turto (laidavimo sutarties 3.2 p.). Pagal teismų praktiką, kai vienu metu kreditorius yra pasirinkęs įgyvendinti kelias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, išieškojimo mastas kontroliuojamas vykdymo procese, bet tai netrukdo reikšti ieškinį laiduotojui, net ir tuo metu, kol dar nėra baigtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.
    2. Skolininkė UAB „Agrovet“ yra kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bankui įkeistas turtas naudojamas skolininkės veikloje. Jei bus iškelta restruktūrizavimo byla, išieškojimo veiksmai nebus pradėti, o įkeisto turto vertė mažės dėl nusidėvėjimo.
    3. Turto balansinė vertė nerodo tikrosios turto vertės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad priverstinio bankui įkeisto turto realizavimo vertė būtų visiškai pakankama banko reikalavimui patenkinti.
    4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškiniu prašoma priteisti suma jam nėra didelė, dėl ko neliktų grėsmės banko ieškinio nepatenkinimui.

10Teismas konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  3. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad byloje iš esmės nekeliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminarų) pagrįstumą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimu.
  4. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti tokias priemones (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju grėsmė, kad nepritaikius atsakovo turto arešto, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, įrodinėjama remiantis didelės ieškinio sumos kriterijumi. Teismų praktikoje yra preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia teismo išvados, kad jam pareikšto ieškinio suma yra didelė. Priešingai, atskirajame skunde nurodo, kad gavęs banko reikalavimą įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtą piniginę prievolę, pateikė bankui atsakymą raštu, kodėl jis neturi galimybės tokios didžiulės sumos sumokėti per banko nustatytą terminą. Taigi, apeliantas iš esmės pripažįsta, kad ieškinio suma jam yra didelė, todėl šios nutarties 10 punkte nurodyta prezumpcija dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra paneigta.
  6. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad ieškovės pareikštas reikalavimas jau yra užtikrintas kita priemone – pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ turto įkeitimu (hipoteka). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis atskirajame skunde cituojama teismų praktika, objektyvaus ir būtino pagrindo papildomai areštuoti laiduotojo turtą nėra tik tuo atveju, kai reikalavimo įvykdymui užtikrinti pakanka įkeisto turto vertės. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl 7 296 592,37 Eur skolos, notaro mokesčių ir išlaidų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Agrovet“. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bankui įkeisto UAB „Agrovet“ ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 6 913 597 Eur. Taigi, pats apeliantas iš esmės pripažįsta, kad įkeisto turto vertės nepakanka įvykdyti visą pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ prisiimtą prievolę pagal kreditavimo sutartį. Nors apeliantas nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Agrovet“ viso turimo materialaus ilgalaikio turto vertė sudarė 7 758 672 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).
  7. Be to, ieškovė nurodė, kad UAB „Agrovet“ yra inicijuota restruktūrizavimo byla. Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi iškelta UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byla, įmonė be minėtos skolos AB SEB bankui, turi daug įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad neįkeisto pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ turto visiškai pakanka atsiskaityti su ieškove ir dėl to nėra būtinybės papildomai areštuoti laiduotojo turto.
  8. Kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į pačios ieškovės sąžiningumą, neturi reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimo teisingumo ir pagrįstumo, todėl skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista. Tuo pačiu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantui, pasikeitus aplinkybėms ar pateikus naujus įrodymus, kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai