Byla 2-7865-1002/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jos atstovei pagal įstatymą J. K., jos atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, atsakovei V. K., jos įgaliotam atstovui Muradui Bakanui, atsakovui AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės A. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), civilinį ieškinį atsakovams: V. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ) ir AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialui, ( - ) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

42017 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismas nutarimu V. K. pripažino kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo ir skyrė 70 € dydžio baudą. V. K. pripažino kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo ir skyrė 200 € dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu nuobaudos subendrintos apimant ir V. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą. Nukentėjusiajai A. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nutarimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 19 d. (Civilinės byla b. l. 8-10).

52017 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko patvarkymu Dėl civilinės bylos perskyrimo byla skirta nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą (Civilinė byla b. l. 11).

62017 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi nustatė, kad V. K. buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filiale“, V. K. ir draudiko atsakomybė – solidari, V. K. – neribota, draudiko – ribota ir įtraukė į civilinę bylą bendraatsakovį – ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filialą“ (Civilinė byla b. l. 12-13).

72017 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. K. ir jos atstovo advokato Žydrūno Rupšio patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintas civilinis ieškinys yra grindžiamas šiais argumentais: Nukentėjusiosios (ieškovės) A. K. sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovei A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš medicininės pažymos matyti, kad ieškovė buvo nedarbinga (nelankė mokyklos) daugiau nei 10 dienu. Iš medicininiu dokumentu išrašo matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryta galvos trauma, dėl kurios galvoje atsirado randas. Esant nurodytam nedarbingumui, jo terminui sveikatos sutrikdymo mastas turėjo būti traktuojamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, apsiribojant tuo, pažymėtina, kad ieškovei A. K. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atsirado turtinio ir neturtinio pobūdžio pasekmės, pasireiškiančios tuo, kad po autoįvykio nukentėjusioji A. K. psichologiškai yra sukrėsta, bijo eiti per pėsčiųjų perėjas, nuolat jaučia baimę, blogai miega. Buvo sutrikusi koordinacija. Buvo konsultuota ir apžiūrėta neurologo, skirtas ambulatorinis gydimas, išrašytas receptas vaistų nuo streso, stimuliuojančių atmintį įsigijimui. Vaistus vartoja ir šiuo metu. Neturtinę žalą A. K. įvertina simboline pinigine suma - 3000 eurų, kuria bent iš dalies būtų kompensuojami sveikatos praradimai (netekimai), kurių masto šiuo neto net negalima apibrėžti, kadangi sveikatos sutrikimas dėl padaryto administracinio nusižengimo galvos skausmai, nuovargis, baimės jausmas gali kartotis ir ateityje. Ieškovas civiliniu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės V. K. ir atsakovo AS „Seesam Insurance”, veikiančio per AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialą, solidariai ieškovei A. K. neturtinės žalos 3000 € atlyginimą ir priteisti iš atsakovės V. K. ir atsakovo AS „Seesam Insurance“, veikiančio per AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialą, solidariai ieškovei A. K. bylinėjimosi išlaidas (Civilinė byla b. l. 16-18).

82017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 3000 eurų iki 1500 eurų.

9Draudimo bendrovė AS „Sseesam Insurance Lietuvos filialas“ administracinių nusižengimų byloje atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (500 eurų) (administracinė byla b. l. 120, civilinė byla b. l. 9).

102017 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovės V. K. atsiliepimas į patikslintą civilinį ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė reikalauja prileisti iš atsakovų 3.000,00 € neturtinės žalos solidariai. Tačiau pažymėtina, kad dalį neturtinės žalos atsakovas AS „Seesam Insurance” Lietuvos filialas yra sumokėjęs, o ieškovės ieškinyje reikalaujama suma neviršija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytos neturtinės sumos dydžio, todėl turėtų ir galėtų būti priteisti iš atsakovo AS „Seesam Insurance” Lietuvos filialo (apdraudęs atsakovės V. K. civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės draudimu), o ne iš atsakovės V. K.. Todėl ieškovės ieškinys atsakovei V. K. turėtų būti atmestas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Neturtinę žalą atsakovas AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialas jau yra atlyginęs ieškovei dar nagrinėjant administracinę bylą. Todėl papildoma suma dėl ieškovės neva patirtos neturtinės žalos nepriteistina. Ieškovės teiginiai, jog po įvykio atsirado galvos skausmai, nuovargis, baimės jausmas eiti per perėją, blogai miega, yra deklaratyvaus pobūdžio. Jokių įrodymų, jog ieškovei po įvykio atsirado galvos skausmai, nuovargis, baimės jausmas eiti per perėją, blogai miega, byloje naujai nepateikta. Šie duomenys buvo įvertinti atsakovo AS „Seesam Insurance” Lietuvos filialo ir ieškovei dėl to buvo išmokėta nustatyta neturtinės žalos suma. Atsakovė teismo prašo civilinės ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinė byla b. l. 21-23).

112017 rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovo AS „Seesam Insurance Lietuvos filialo“ atsiliepimas į patikslintą civilinį ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Transporto priemonės Ford Focus valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Seesam Insurance AS Lietuvos filiale“, draudimo bendrovė civilinei ieškovei išmokėjo 625,28 € draudimo išmoką (125,28 € - gydymo išlaidos, 500,00 € - neturtinė žala). Vertindamas neturtinės žalos dydį, atsakovas vadovavosi objektyviais duomenimis - Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta (remiantis sveikatos sutrikdymo masto pažyma), kad nukentėjusiajai A. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų, kuriuose butų užfiksuotas sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas, dėl ko, atlyginamas neturtinės žalos dydis turėtų didėti savaime. Byloje nėra objektyvių duomenų (medikų išvadų), kad dėl 2016-10-06 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ieškovė A. K. jau realias neigiamas ilgalaikes pasekmes ateityje ir negalės užsiimti savo įprastine kasdiene ir profesine veikla. Civilinis atsakovas „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ mano, kad savo pareigas, kylančias iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties yra įvykdžiusi tinkamai, papildomas neturtinės žalos atlyginimas iš draudimo bendrovės neturėtų būti priteisiamas. Atsakovas teismo prašo civilinį ieškinį atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ atžvilgiu atmesti pilna apimtimi (Civilinė byla b. l. 25-26).

12Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

13Nagrinėjamos bylos ir prijungtos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismas nutarimu V. K. pripažino kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo ir skyrė 70 € dydžio baudą. V. K. pripažino kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo ir skyrė 200 € dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu nuobaudos subendrintos apimant ir V. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą. Nukentėjusiajai A. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nutarimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 19 d. (Civilinės byla b. l. 8-10).

14Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliami atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimai. 2017 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-298-1002/2017 kaltės klausimas ir už kaltę atsakingas asmuo yra nustatytas, to neginčija civilinės bylos šalys, tačiau civiliniai atsakovai nagrinėjamoje byloje nesutinka su padarytos neturtinės žalos dydžiu, jo priteisimu civilinei ieškovei.

15Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą - žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padaliusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu - iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybė taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

16Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis).

17Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. K. buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AS „Seesam Insurance Lietuvos padalinyje“ (administracinė byla b. l. 110-111).

18Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

22Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; kt.).

23Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579,24 iki 3 000 eurų (2 000 iki 10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 4344 eurų (15 000 Lt) neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-390-167/2016). Vadinasi, teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

24Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas; kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojamas elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip yra pabrėžusi nukentėjusiojo nurodomos ieškinio sumos subjektyvumą ir nurodžiusi, kad tai neturėtų būti išeities pozicija vertinant už neturtinę žalą priteistiną sumą: „asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis statyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-119/2009).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2AT-17-2012, nurodė, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas yra neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti įdarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija operatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo įdaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

27Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta civilinei ieškovei A. K. sveikata, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga (administracinė byla b. l. 33), patyrė galvos traumą, t. y. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, sunkiai miega, blaškosi, kamuoja nemiga (administracinė byla b. l. 34-35). Iš teismui prie administracinės bylos pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. K. patyrė galvos traumą (administracinė byla b. l. 51-62). Patikslintame civiliniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryta galvos trauma, dėl kurios galvoje atsirado randas. Pažymėtina, kad ieškovei A. K. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atsirado neturtinio pobūdžio pasekmės, pasireiškiančios tuo, kad po autoįvykio nukentėjusioji A. K. psichologiškai buvo sukrėsta, bijo eiti per pėsčiųjų perėjas, nuolat jaučia baimę, blogai miega. Buvo sutrikusi koordinacija. Buvo konsultuota ir apžiūrėta neurologo, skirtas ambulatorinis gydimas, išrašytas receptas vaistų nuo streso, stimuliuojančių atmintį. Vaistus vartoja ir šiuo metu.

28Teismas atkreipia dėmesį, kad padaryti sužalojimai apima galvos sritį, kuri yra laikoma gyvybei svarbia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalimi. Eismo įvykio metu buvo sužalotas vaikas (A. K.), kuris po eismo įvykio, kaip rodo medicininiai dokumentai, patiria tiek fizinio, tiek psichologinio pobūdžio nusiskundimus (civilinė byla b. l 71).

29Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, ieškovui iš draudimo bendrovės priteisiama likusi neatlyginta 1000 eurų suma.

30Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 800 eurų dėl atstovavimo teisme, dokumentų surašymo, patarimų (civilinė byla b. l. 47). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, trukmę, konstatuoja, kad ieškovės išlaidos pagrįstos dokumentas ir nusprendžia jas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Nutarė

32Ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti A. K., a.k. ( - ) iš AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

33Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis ir A. K. iš AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo priteisti 400 (keturis šimtus) eurų ir V. K., a.k. ( - ) - 400 (keturis šimtus) eurų.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas civilinę... 3. Teismas... 4. 2017 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismas nutarimu V. K. pripažino... 5. 2017 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko patvarkymu Dėl... 6. 2017 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi nustatė, kad V.... 7. 2017 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. K.... 8. 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo... 9. Draudimo bendrovė AS „Sseesam Insurance Lietuvos filialas“... 10. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovės V.... 11. 2017 rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovo AS... 12. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.... 13. Nagrinėjamos bylos ir prijungtos administracinio nusižengimo bylos duomenimis... 14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliami atsakomybės būtinųjų sąlygų... 15. Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys,... 16. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų... 17. Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. K. buvo... 18. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 20. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio... 21. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 22. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 23. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos... 24. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr.... 27. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į... 28. Teismas atkreipia dėmesį, kad padaryti sužalojimai apima galvos sritį, kuri... 29. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus... 30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato,... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 32. Ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti A. K., a.k. ( - ) iš AS „Seesam... 33. Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis ir A. K. iš AS „Seesam... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...