Byla 1-364-1023/2019
Dėl alkoholio neturi problemų, gali sustoti. Išgeria nedaug. Buvo užsikodavęs ir negėrė apie 2-3 metus. Sutinka, kad įvykis įvyko, nes buvo išgėręs. Jis prisideda prie šeimos išlaikymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajam D. S., nukentėjusiosios V. S. įgaliotam atstovui advokatui Gintautui Malaveckui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovei Aurelijai Uldinskienei,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

31.

42016 m. rugsėjo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

52.

62017 m. lapkričio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine 30 parų arešto bausme, kurią yra atlikęs,

7kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

8Teismas

Nustatė

9D. S. 2019 m. vasario 10 d. apie 10.00 val. gyvenamojo namo, esančio ( - ), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia diržu smogė vieną kartą mažametei dukrai V. S. į galvą, tuo mažametei V. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

10Kaltinamasis D. S. teismo posėdžių metu prisipažino kaltu visiškai, gailėjosi, parodė (b. l. 130-133, 159-165), kad 2019 m. vasario 10 d. 10.00 val. su draugu grįžo iš darbo ir atsigėrė alaus, buvo smarkiai girtas, o mergaitė pasakė, kad jis vieną kartą kirto jai su diržu per galvą. Mergaitė jam atėjusi kažką pasakė ir jis išsiėmęs iš kelnių diržą jai sudavė per galvą. Mergaitės mama L. D. gal buvo kambaryje, tačiau tiksliai kur neprisimena. Jis pats neprisimena, kad mergaitei sudavė, jam tik tyrėja pasakojo, kad sumušė mergaitę. Prieš tai nėra smurtavęs, tai buvo pirmas kartas. Jeigu būtų blaivus, tai būtų taip nedaręs. Mergaitės atsiprašė. Dabar su ja bendrauja. Daugiau taip nesielgs. Dėl alkoholio neturi problemų, gali sustoti. Išgeria nedaug. Buvo užsikodavęs ir negėrė apie 2-3 metus. Sutinka, kad įvykis įvyko, nes buvo išgėręs. Jis prisideda prie šeimos išlaikymo.

11Nukentėjusioji nepilnametė V. S. 2019 m. gegužės 14 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (b. l. 149-150) parodė, kad jai yra 7 metai, gyvena su mama ir tėčiu. Su tėčiu nelabai sutaria. Paskutinis nesutarimas buvo, kai ją mušė, bet dienos, mėnesio nežino. Tai buvo šią žiemą. Tėtis prisigėrė labai daug alaus, atrodė girtas ir jai trenkė diržu per galvą. Ją tėtis mušė vieną kartą, per galvą. Kodėl jis taip darė, nežino. Ji prieš tai nieko nedarė. Tai vyko jos namuose, jos, mamos ir tėčio kambaryje. Tėtis užtvirtino duris, kad mama neateitų ir neiškviestų policijos dėl to, kad jis ją mušė per galvą. Su broliu norėjo, kad tėtis negertų. Brolis norėjo išpilti alų. Tada jai tėtis trenkė su medžiaginiu diržu per galvą. Diržas buvo ant kėdės, tame pačiame kambaryje. Nelabai skaudėjo, tik truputį. Truputį skaudėjo, truputį ne. Vieną dieną skaudėjo. Tik vienas kartas buvo, kai tėtis jai trenkė per galvą, o broliui jis nei karto netrenkė. Kai tėtis būna girtas, jis mušasi. Jis kartais ją muša.

12Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu (b. l. 160-161) parodė, kad su D. S. yra sugyventiniai, turi 2 vaikus. Šių metų vasario 10 d. D. S. grįžęs po darbo išgėrė su draugu alaus. Su juo apsipyko ir kambaryje kažkaip atsirado mergaitė. Diržas stovėjo ant kėdės. Jis visiškai nesiorientavo ką daro ir medžiaginiu diržu užmojo mergaitei per galvą. Dirže buvo geležinė sagtis. Matė kaip jis trenkė diržu mergaitei per galvą, paskui atėmė tą diržą ir iškvietė policiją. Mergaitė išsigando ir verkė. Mano, kad jai skaudėjo, nes verkė, tačiau sužalojimų nebuvo. Sugyventinis atsiprašė dukros ir dėl to jis labai gailisi. Šiai dienai mergaitė su juo normaliai bendrauja, įvykį pamiršo, taip daugiau nesikartoja. Jis yra geras, darbingas žmogus, bet jam koją kiša alkoholis. Prie šeimos išlaikymo jis prisideda.

13Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovė Aurelija Uldinskienė teismo posėdžio metu (b. l. 162-163) parodė, kad kaltinamojo ir jo sugyventinės šeima skyriui yra žinoma. Šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros, agresyvaus kaltinamojo elgesio jam esant neblaiviam. Vaikai buvo paimti iš šeimos. Mama šeimoje deda pastangas, kad vaikai augtų šeimoje. Ji gydosi nuo priklausomybės. Kaltinamasis tai daro tik priverstas, savo iniciatyva nesiima jokių veiksmų, kad būtų šeimoje kitokia padėtis. Šiai dienai šeimai yra taikoma atvejo vadyba ir su šeima dirba socialinis darbuotojas, teikiantis pagalbą šeimai. Paskutiniu metu nėra duomenų apie šeimą, tačiau darbo neketinama nutraukti, kadangi šeima yra žinoma ilgą laiką, problemos periodiškai pasikartoja. Problemų turi abu ir tos problemos pasikartojančios. Kai gydosi nuo priklausomybės, tai vaikus prižiūri. Būna sunkių akimirkų šeimoje kada paslysta ir vaikų priežiūrą tenka perduoti artimiems giminaičiams ar institucijai. Visiško vaikų paėmimo iš šeimos nebuvo.

14Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau negalėjo papasakoti įvykio aplinkybių dėl savo girtumo, sutiko su byloje surinktais duomenimis. Kaltinamojo D. S., liudytojos L. D. parodymus, bei nukentėjusiosios nepilnametės V. S. 2019 m. gegužės 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka:

15-

16specialisto išvada Nr. G 125/2019(06) (b. l. 37), kurioje nurodyta, kad V. S. galvos plaukuotoje dalyje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra; nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau esant duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė;

17-

18įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-14), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra ( - ), vieno aukšto, mūrinis gyvenamasis namas. Namo svetainėje-miegamajame D. S. smurtavo prieš mažametę V. S.. Kambaryje prie lango stovi kėdė su atlošu, ant kurios guli medžiaginis pilkšvos spalvos diržas su raudonos spalvos ornamentais, balto metalo sagtimi;

19-

20daiktų apžiūros protokolas (b. l. 22-24), kuriuo apžiūrėtas medžiaginis diržas;

21-

22gimimo liudijimas (b. l. 16), kuriuo nustatyta, kad V. S. yra gimusi ( - );

23-

24blaivumo testas (b. l. 49), kuriuo 2019 m. vasario 10 d. 11.12 val. D. S. nustatytas 2,56 promilės girtumas.

25Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

26Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (mažametis asmuo). Nagrinėjamojoje byloje D. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą V. S., gimusią ( - ) (tyčia diržu smogė vieną kartą į galvą). Šia veika sukėlė padarinius - V. S. jautė fizinį skausmą. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

27Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai D. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. D. S. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo prisipažino, nors ir negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau jo veika pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

28Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, išsamiai ir nuosekliai papasakojo visą įvykio eigą, jai sukelto fizinio skausmo esmines aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos L. D. parodymai, kiti aukščiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina D. S. kaltę. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, liudytojos L. D. parodymai bei nukentėjusiosios nepilnametės V. S. parodymai, taip pat aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad D. S. 2019 m. vasario 10 d. apie 10.00 val. gyvenamojo namo, esančio ( - ), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia diržu smogė vieną kartą mažametei dukrai V. S. į galvą, tuo mažametei V. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamojo D. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

29Bausmės skyrimas

30Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

31Kaltinamasis D. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32D. S. teistas, vieną kartą teistas dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymo (b. l. 58-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-83), nedirba (b. l. 85), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 57), turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 52-55).

33Vertinant kaltinamojo D. S. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas 2 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų vieną kartą teistas dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymo, ankščiau eilę kartu buvo baustas administracine tvarka, padarė vėlei vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, juolab prieš nepilnametį asmenį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas. Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

34Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad D. S. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad ypač sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti du savo mažamečius vaikus, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos D. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

35Dėl BK 75 straipsnio taikymo

36Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-326-303/2018). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-326-303/2018). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014; Nr. 2K-326-303/2018).

37Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nors kaltinamasis turi galiojantį teistumą, tačiau bausmę atlikęs, dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytos veikos gailėjosi, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusios poziciją kaltinamojo atžvilgiu, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, toliau kartu gyvena, yra nukentėjusiosios tėvas, turi viso 2 nepilnamečius vaikus, dėl ko jis turi dirbti ir juos išlaikyti, kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir nustatytą nedarbingumą nenustatyta, todėl jis gali dirbti, juolab teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba sezoninius darbus, dirba tai, kas ko paprašo, todėl siekiant išlaikyti D. S. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; auklėti, rūpintis ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys).

38Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

39Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

40Daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – diržas, kuris saugojamas Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, D. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99-100).

42Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskiros bausmės laiką įskaitomas D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 10 d. 10.40 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 12.45 val., (b. l. 95-97), (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Nutarė

44D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

45Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; auklėti, rūpintis, išlaikyti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

46Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, D. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 10 d. 10.40 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 12.45 val., t .y. 2 (dvi) paras, prilyginant jį 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

47Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

48Daiktus turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – diržą, kuris saugojamas Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

49Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. 1.... 4. 2016 m. rugsėjo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu... 5. 2.... 6. 2017 m. lapkričio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju... 7. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3... 8. Teismas... 9. D. S. 2019 m. vasario 10 d. apie 10.00 val. gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 10. Kaltinamasis D. S. teismo posėdžių metu prisipažino kaltu visiškai,... 11. Nukentėjusioji nepilnametė V. S. 2019 m. gegužės 14 d. apklausta... 12. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu (b. l. 160-161) parodė, kad su D. S.... 13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 14. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau negalėjo papasakoti įvykio... 15. -... 16. specialisto išvada Nr. G 125/2019(06) (b. l. 37), kurioje nurodyta, kad V. S.... 17. -... 18. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-14), kuriame nurodyta, kad... 19. -... 20. daiktų apžiūros protokolas (b. l. 22-24), kuriuo apžiūrėtas medžiaginis... 21. -... 22. gimimo liudijimas (b. l. 16), kuriuo nustatyta, kad V. S. yra gimusi ( - );... 23. -... 24. blaivumo testas (b. l. 49), kuriuo 2019 m. vasario 10 d. 11.12 val. D. S.... 25. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas... 26. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas... 27. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos... 28. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, išsamiai ir... 29. Bausmės skyrimas... 30. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 31. Kaltinamasis D. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą... 32. D. S. teistas, vieną kartą teistas dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos... 33. Vertinant kaltinamojo D. S. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste,... 34. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos... 35. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 36. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 37. Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus... 38. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 39. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.... 40. Daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje –... 41. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą... 42. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskiros bausmės laiką įskaitomas... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 44. D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3... 45. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 46. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką,... 47. Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 48. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje... 49. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...