Byla 2K-326-303/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

3Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. P. (A. P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taip paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams įpareigojant: per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas yra susijęs su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį panaikinta, jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, bei paskirta subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais (2015 m. kovo 19 d. redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant: per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas yra susijęs su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Šiais nuosprendžiais nuteistas ir A. N. (A. N.), tačiau dėl jo byla kasacine tvarka neskundžiama.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

13I. Bylos esmė

141.

15A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. N. pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdami licencijos; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. liepos 8 d. apie 1 val. Dumblės kaimo, Šalčininkų rajono ribose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo 8 dėžes su cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių – 2500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 11 862 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nešdami rankomis gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo pasienio juostos, nuo valstybės sienos ženklų Nr. 0479-0480, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kur nunešus jas apie 500 metrų Dumblės kaimo, Šalčininkų rajono ribose buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

162.

17Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. N. 2017 m. liepos 8 d. apie 1 val. Dumblės kaimo, Šalčininkų rajono ribose, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0479-0480, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų permestas 8 dėžes cigarečių, t. y. 2500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, ir nešdami rankomis gabeno jas apie 500 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, iš viso 2500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 862 Eur.

18II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

193.

20Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir A. P. nuteisė pagal šį straipsnį. Paskyrė bausmę dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo ir iš naujo bendrino bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu už šio nusikaltimo padarymą, bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikaltimą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčijo ir BK 75 straipsnio taikymą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo prokuroro skundo argumentu nesutiko ir paskyręs bei subendrinęs bausmes sprendė, kad yra pagrindas A. P. taikyti BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų terminui. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

21III. Kasacinio skundo argumentai

224.

23Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinant tą jo dalį, kuria A. P. paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais, atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Kasatorius skunde nurodo:

244.1.

25Skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta A. P., nuteistam pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskiriant įvairius įpareigojimus. Teigiama, kad buvo netinkamai taikytos BK 75 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatos.

264.2.

27Pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl bausmės vykdymo atidėjimo, grindžiama tik jaunu nuteistojo amžiumi, yra nepakankama. Be to, nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad, sprendžiant A. P. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad neteisėtai gabentų cigarečių vertė buvo 11 862 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam MGL dydžiui, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį atsirastų tik viršijus 12 500 Eur sumą.

284.3.

29Neteisėtai gabenamų daiktų vertė (kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą), sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis bylose, gali būti viena nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumo laipsnį apibūdinančių aplinkybių. MGL dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laike netaikomos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis. Aplinkybė, kad pasikeitus MGL dydžiui nuteistojo A. P. ir jo bendrininkų neteisėtai gabentų daiktų vertė pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neviršytų ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nepaneigia fakto, jog nuteistasis padarė veiką, kuri buvo kriminalizuota jos padarymo metu.

304.4.

31Šioje byloje A. P. nėra sąlygų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis). Nusikalstamos veikos yra analogiškos toms, už kurių padarymą jis jau buvo nuteistas. Nors įstatyme nėra draudimo kelis kartus skirti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai nekyla jokių abejonių dėl to, kad, nepaisant pakartotinai padarytų nusikalstamų veikų, kaltininkas kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas bei yra pasirengęs resocializacijai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kad taip bus pasiekti visi bausmei keliami tikslai.

324.5.

33Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuteistojo naujos nusikalstamos veikos padarymas, analogiškas tai, už kurios padarymą naujos nusikalstamos veikos metu nuteistajam buvo dar neišnykęs teistumas, neabejotinai rodo nuteistojo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir polinkį nusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018).

344.6.

35Nors pripažinta, kad A. P. gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jam nesutrukdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaryti analogiškas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Tai rodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, jokių teigiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir toliau pažeidžia įstatymus, kartu rodo jo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų, taisyklių ignoravimą ir tai, kad jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas savo prevencinių tikslų nepasiekė, o jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių pakartotinį A. P. bausmės vykdymo atidėjimą, byloje nėra nustatyta.

36IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

375.

38Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinis skundas netenkintinas. Dėl BK 75 straipsnio taikymo

396.

40Prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio taikymu ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu A. P.. Skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, pateikė nepakankamus ir netinkamus argumentus, pagrindžiančius bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam dėl tokios pat nusikalstamos veikos padarymo jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nukrypdamas nuo kasacinės praktikos.

417.

42BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

438.

44Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, kurie pagal įstatymą priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis, ideali sutaptis), jam paskirta subendrinta bausmė dveji metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo, kuri neviršija ketverių metų reikalavimo, įtvirtinto BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikytinoje redakcijoje). Vadinasi, formalius įstatymo reikalavimus nagrinėjama situacija atitinka, tačiau, be to, sprendimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą turi būti priimtas teismui įvertinus, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo.

459.

46Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

4710.

48Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

4911.

50Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, paskyrę nuteistajam A. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę, vienareikšmiškai sprendė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

5112.

52Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. P. laisvės atėmimo bausmę ir spręsdamas jos vykdymo atidėjimo klausimą išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. teismas atkreipė dėmesį į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltininko vaidmenį, jo teigiamas ir neigiamas savybes (atsižvelgė, kad analogiško pobūdžio nusikaltimą, kuris pagal įstatymą priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, A. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas baustas administracine tvarka; įvertino, kad jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, sunkių pasekmių nesukėlė, žalos nepadarė; atsižvelgė į kaltininko jauną amžių, jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes ir kt. ir nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas A. P. taikomas antrą kartą, bausmės vykdymo atidėjimo laiką nustatė artimą maksimaliam (dveji metai šeši mėnesiai) bei paskyrė įpareigojimus, teismo manymu, galinčius turėti įtakos teigiamai kaltinamojo elgesio korekcijai.

5313.

54Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir pripažinęs jį kaltu, ir dėl šios nusikalstamos veikos, padarytos idealia sutaptimi su veika, įtvirtinta 1992 straipsnio 1 dalyje, skirdamas taip pat ir subendrintą bausmę, pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadai dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos vykdymo atidėjimo, be kita ko, vertindamas, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas, t. y. kad gabentų be banderolių cigarečių vertė nežymiai viršijo 250 MGL dydį, kuris žymi ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9192,50 Eur, o A. P. neteisėtai gabentų cigarečių vertė buvo 11 862 Eur). Be to, ir šios instancijos teismas, įvertinęs, kad A. P. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimas taikomas antrą kartą, jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nustatė iki maksimalaus trejų metų termino, įpareigojant: įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas yra susijęs su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

5514.

56Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, priešingai prokuroro skundo teiginiams, akivaizdžiai netinkamo BK 75 straipsnio taikymo dėl teismo sprendimo argumentų nepakankamumo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenustatė.

5715.

58Prokuroras kasaciniame skunde cituoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, kuria remdamasis tvirtina, kad pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas antrą kartą asmeniui, padariusiam analogišką veiką, yra negalimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad cituojamos nutarties turinys nesuponuoja kategoriškos išvados, kad aiškindama įstatymo taikymą kasacinė praktika suformavo griežtą ir absoliutų draudimą taikyti BK 75 straipsnį visiems be išimties atvejams, kai konstatuojama, kad asmeniui vieną kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

5916.

60Pažymėtina, kad pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Taigi baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017).

6117.

62Teismas įstatymo taikymo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-268-942/2017).

6318.

64Tokiais atvejais itin reikšmingas teisingumo principo ir asmens resocializacijos siekio suderinamumas. Kasacinėje praktikoje pažymima ir tai, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Bausmės vykdymo atidėjimo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane nustatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-64-303/2018).

6519.

66Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro nurodomoje nutartyje Nr. 2K-22-628/2018 buvo sprendžiama individuali bylos situacija, kurioje teisiamam asmeniui BK 75 straipsnio nuostatos prieš tai buvo taikytos du kartus, bet paskirtos švelnesnės rūšies bausmės BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų nepasiekė ir nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė, nes toliau vykdė nusikalstamas veikas, kurių paskutinioji veika nebuvo atsitiktinė. Kartu matyti, kad cituojamoje nutartyje ir kitos bausmės vykdymui atidėti reikšmingos bylos aplinkybės, susijusios su padarytos veikos pavojingumu, skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, pvz., nurodomoje byloje padaryta nusikalstama veika buvo didesnio pavojingumo, nes nuteistasis laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė daugiau nei dvidešimt penkis kartus viršijo nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytą 250 MGL dydžio sumą, priešingai, nagrinėjamoje byloje prekių vertė tik nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą. Visa tai rodo, kad remtis nutartimi Nr. 2K-22-628/2018 kaip precedentu šiai nagrinėjamai bylai negalima, nes esminės aplinkybės, reikšmingos baudžiamajam įstatymui taikyti, nėra tapačios.

6720.

68A. P. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Ir nors šios veikos pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jis nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Neteisėtai gabentas akcizais apmokestinamų prekių kiekis, kaip nustatyta byloje, nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, sunkių padarinių nusikalstama veika nesukėlė, gabentos be banderolių cigaretės į apyvartą nepateko. A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra jauno amžiaus, nevengia dirbti (dirbo UAB „Maxima“ užsakymų komplektuotoju; užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą), jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, veikos padarymo metu galiojanti administracinė nuobauda jam buvo paskirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

6921.

70Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Manytina, kad nagrinėjamu atveju siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, tokiu būdu prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Be abejo, toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida.

7122.

72Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę A. P., padarė išvadą, jog nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tik jos vykdymui nustatomas atidėjimas. Tai reiškia, kad pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. P. bet kuriuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės neišvengtų ir turėtų ją atlikti. Be to, jam skirtas maksimalus atidėjimo terminas ir paskirtos atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės.

7323.

74Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) A. P. nenustatyta, todėl nėra pagrindo, kaip kad kasaciniame skunde prašo prokuroras, keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir naikinti jo dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. P..

75Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

76Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. P. (A. P.) pagal... 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė... 7. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu... 8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais (2015 m.... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Šiais nuosprendžiais nuteistas ir A. N. (A. N.), tačiau dėl jo byla... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 13. I. Bylos esmė... 14. 1.... 15. A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. N. pažeisdami nustatytą tvarką –... 16. 2.... 17. Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. N. 2017 m. liepos 8 d. apie 1... 18. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 19. 3.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį... 21. III. Kasacinio skundo argumentai... 22. 4.... 23. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 24. 4.1.... 25. Skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria... 26. 4.2.... 27. Pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl bausmės vykdymo atidėjimo,... 28. 4.3.... 29. Neteisėtai gabenamų daiktų vertė (kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą),... 30. 4.4.... 31. Šioje byloje A. P. nėra sąlygų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.... 32. 4.5.... 33. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuteistojo naujos nusikalstamos... 34. 4.6.... 35. Nors pripažinta, kad A. P. gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau... 36. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 37. 5.... 38. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 39. 6.... 40. Prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio taikymu ir paskirtos laisvės atėmimo... 41. 7.... 42. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) įtvirtinta, kad... 43. 8.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas už du tyčinius... 45. 9.... 46. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą,... 47. 10.... 48. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo... 49. 11.... 50. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai,... 51. 12.... 52. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. P. laisvės atėmimo bausmę ir... 53. 13.... 54. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo... 55. 14.... 56. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės... 57. 15.... 58. Prokuroras kasaciniame skunde cituoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje... 59. 16.... 60. Pažymėtina, kad pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti... 61. 17.... 62. Teismas įstatymo taikymo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes,... 63. 18.... 64. Tokiais atvejais itin reikšmingas teisingumo principo ir asmens... 65. 19.... 66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro nurodomoje nutartyje Nr.... 67. 20.... 68. A. P. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Ir nors šios... 69. 21.... 70. Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, esant galimybei... 71. 22.... 72. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę A. P., padarė išvadą, jog... 73. 23.... 74. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje... 75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 76. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo...