Byla 1A-450-312/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjui advokatui Laimonui Šileriui, nuteistojo V. P. gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

2viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio, nuteistojo D. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6D. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule, inscenizuojant eismo įvykį, savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą - draudimo išmokas ir taip pasipelnyti, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. ir V. P. susitarė tyčia sukelti eismo įvykį, panaudojant D. K. nuosavybės teise priklausantį ankstesnio eismo įvykio metu (2014 m. sausio 13 d.) apgadintą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) po ko V. P. 2014 m. rugpjūčio 21 d. iš I. S. įgijo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) kurį V. P. 2014 m. rugpjūčio 22 d. apdraudė draudimo bendrovėje „L. d.“, 2014 m. rugpjūčio 25 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale įregistravo nuosavybės teisę į šį automobilį; tęsdami nusikalstamą sumanymą ir vykdydami susitarimą, D. K. 2014 m. spalio 15 d. apie 20.00 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinisnumeris ( - ) sankryžoje Rokantiškių g., Vilniuje, tyčia atsitrenkė į V. P. vairuojamą automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) o V. P., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) tyčia atsitrenkė į D. K. vairuojamą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (automobilio „Ford Focus“ sugadinimai - bamperio plastiko įlenkimas, šviesūs ir tamsūs įbrėžimai, nuplėšta juodos spalvos apdaila; automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimai - nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, priekinis kairys žibintas); po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, D. K. kartu su V. P. 2014 m. spalio 15 d. 20.20 val. užpildė eismo įvykio deklaraciją ir ją pasirašė; tęsdami nusikalstamą sumanymą, D. K. 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, pranešė draudimo bendrovei apie autoįvykį, V. P. 2014 m. spalio 16 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, pranešė draudimo bendrovei apie autoįvykį, 2014 m. spalio 17 d., V. P. pateikus apžiūrai automobilį „Chrysler Sebring“ AB „L. d.“ vertintojui, V. P. tyčia nenurodė transporto priemonės techninės apžiūros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonės sugadinimų - deformuoto ir įtrūkusio priekinio bamperio dešinėje po žibintu, sulaužytos radiatoriaus grotelių dešinės pusės, deformuotos bamperio sijos dešinės pusės, o D. K., 2014 m. spalio 20 d. pateikęs apžiūrai automobilį „Ford Focus“ AB „L. d.“ vertintojui, tyčia nenurodė transporto priemonės techninės apžiūros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonės sugadinimų - priekinės dalies kairės pusės deformuoto žemyn nulenkto variklio dangčio priekinės briaunos kairiojo kampo, suskilusio priekinio kairiojo žibinto stiklo, subraižyto ir trūkusio priekinio bamperio plastiko kairėje pusėje, įlenkto priekinio kairiojo sparno priekinio kampo; po ko, tęsiant nusikalstamą sumanymą, D. K., būdamas UAB „A.“ darbuotoju, kuriam suteiktas prokūros įgaliojimas, savo naudai organizavo 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „A.“ PVM sąskaitos-faktūros serija APM Nr. 1411002 dėl automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) remonto 6 488,94 Lt sumai išdavimą, kurią D. K. pateikė AB „Lietuvos d.“ draudimo išmokai paskaičiuoti, o V. P., tęsiant nusikalstamą sumanymą, AB „L. d.“ vertintojui 2014 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole melagingai nurodė, kad visi automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) apgadinimai atsirado susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) metu, o D. K. 2014 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole melagingai nurodė, kad visi automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) apgadinimai atsirado susidūrimo su automobiliu „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) metu, tokiu būdu V. P. bei D. K. savo naudai apgaule įgijo turtinę teisę į draudimo išmokas bei pasikėsino įgyti 4 610 Lt (kas atitinka 1 335,15 Eur) AB „L. d.“ draudimo išmoką už automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) bei 6 488,94 Lt (kas atitinka 1 867,74 Eur) iš AB „L. d.“ draudimo išmoką už automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) taip bendrais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

72.

8A. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą - draudimo išmoką ir taip pasipelnyti, 2015 m. balandžio 27 d. iš V. P. įgijęs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) apdraustą draudimo bendrovėje „L. d.“, VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale neįregistravęs nuosavybės teisės į šį automobilį, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie 23.00 val., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) Minties g., Vilniuje, ties išvažiavimu iš namo Nr. ( - ) kiemo tyčia atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis numeris ( - ) kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai („Chrysler Sebring“ sugadinimai - priekinio bamperio kairės pusės (sijos ir plastikinės apdailos)), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangčio, priekinio kairiojo žibinto sugadinimai); „Subaru Impreza“ sugadinimai - kairės pusės užpakalinių durelių, sparno, rato ir jo pakabos, slenksčio ir jo apdailos sugadinimai); tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2015 m. rugpjūčio 5 d. 23.00 val. užpildė eismo įvykio deklaraciją ir ją pasirašė, 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad visi automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) sugadinimai, atsirado po minėto eismo įvykio bei 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė apžiūrai automobilį „Chrysler Sebring“ AB „L. d.“ vertintojui, tokiu būdu A. S. savo naudai apgaule pasikėsino įgyti AB „L. d.“ draudimo išmoką – 1 270,28 Eur už automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, AB „L. d.“ kilus abejonių dėl autoįvykio tikrumo ir neišmokėjus draudimo išmokos, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

103.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - A. S. išteisinti, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti, sutrumpinant A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą nuo dešimties iki trijų mėnesių.

124.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, jo veikoje nėra pagrindinio nusikaltimo sudėties elemento - tyčios. Jo kaltė yra grindžiama prielaidomis, teisminio nagrinėjimo metu iškilusios abejonės nebuvo pašalintos ir nebuvo aiškinamos nuteistojo naudai. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad A. S., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, tyčia atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį „Subaru Impreza“. Ikiteisminio tyrimo metu AB „L. d.“ pateikta versija, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, nebuvo patvirtinta. Liudytojas T. A., dirbantis AB „L. d.“, nurodė, kad buvo gautas anoniminis skambutis apie tai, kad kažkokie giminaičiai galimai inscenizuoja eismo įvykius, buvo paminėta Minties g., automobilis Chrysler. Liudytojas nurodė, kad skambučiai ne visada pasitvirtina, pavardės pranešime nebuvo minimos. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas kokiais nors giminystės ryšiais yra susijęs su V. P.. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad A. B. dalyvavo inscenizuojant 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykį. Apklausiamas liudytoju, A. B. nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, ką jis patvirtino ir eismo įvykio deklaracijoje, jam kaltinimai nebuvo pareikšti, draudimo išmoka išmokėta. A. S. pirko daužtą automobilį „Chrysler Sebring“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jam buvo žinoma apie tai, kad šis automobilis jau buvo dalyvavęs anksčiau įvykusiame eismo įvykyje, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtas automobilis nebuvo perduotas saugojimui ar tyrimui, išvadas ekspertai teikė pagal jiems pateiktas nuotraukas, dėl ko šios išvados laikytinos mažiau objektyviomis ir patikimomis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-1129 (16) patvirtina, kad iš esmės visi automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimai (išskyrus priekinio bamperio sijos sugadinimus) buvo padaryti 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu. Kadangi apeliantas pirko apie 10 metų senumo daužtą automobilį, jį remontuoti servise, pilnai atstatant jo būklę, buvo ekonomiškai nenaudinga, todėl šį automobilį jis remontavo pagal savo finansines galimybes, netikrino, ar buvo padarytas tik kosmetinis remontas, ar pilnai „atstatyta būklė“. Ekspertas V. M. parodė, kad automobilio apžiūros dokumentai ir nuotraukos įrodo, kad automobilis prieš 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykį buvo suremontuotas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistajam inkriminuoto melagingo pranešimo apie priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių sugadinimus, nors šie apgadinimai iš tikrųjų atsirado po automobilio susidūrimo su „Subaru Impreza“. Variklio dangčio remonto ekspertas V. M. neneigė. Pilnai suremontuoti bamperio siją nebuvo jokios būtinybės, nes, pritvirtinus bamperį, sijos sugadinimai nėra matomi. Pildydamas eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolą, A. S. nesiekė apgauti draudimo bendrovės. Šį protokolą jis pildė kaip asmuo, kuris nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, jo automobiliui padaryta žala turėjo būti atlyginama pagal kito automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo polisą. Taigi, šiuo atveju buvo pradėta įprastinė padarytos žalos ir draudimo išmokos nustatymo procedūra. Mokėtinos draudimo išmokos dydį nustatė draudimo bendrovė, kuri gali atsisakyti atlyginti žalą, jei mano, kad ši žala buvo padaryta ne draudiminio įvykio metu. Tarp apelianto ir draudimo bendrovės kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis civilinės teisės normomis.

145.

15Apeliaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu, jo manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. A. S. jau nuo 2016 m. patiria laisvės suvaržymus, nes griežtai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, todėl jam galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Du ikiteisminiai tyrimai (pirmasis – V. P. ir D. K. atžvilgiu ir antrasis – A. S. atžvilgiu) buvo sujungti nepagrįstai, nes šių asmenų nesieja jokie tarpusavio ryšiai, bendrininkavimas jiems nėra inkriminuotas, nuteistasis jų nepažįsta, todėl nepateisinamai ilgas ir dėl kitų kaltinamųjų veiksmų užvilkintas baudžiamasis procesas, ilgą laiką galiojanti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pažeidė apelianto teises. Dėl jo ir jo gynėjo kaltės nebuvo praleistas ar atidėtas nei vienas tyrimo veiksmas ir/ar teismo posėdis, todėl jam paskirta bausmė turi būti švelninama. A. S. praeityje nebuvo teistas, jam inkriminuotas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, sunkiančių aplinkybių nėra, žala niekam nepadaryta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas apeliantui galėjo paskirti minimalią įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę.

166.

17Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl D. K. pripažinimo kaltu ir jį išteisinti, o bylą dėl 2014 m. spalio 15 d. įvykio nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

187.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo šiurkščiai pažeistos D. K. teisės, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių, 305 straipsnio reikalavimai ir nekaltumo prezumpcijos principas, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesurinkta jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas išdėstė tik kaltinimui palankius liudytojų parodymus, nenurodydamas, kodėl atmeta kaltinamųjų parodymus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas pacitavo liudytojų parodymų dalis, specialisto išvadas, įvardijo kai kuriuos dokumentus, tačiau dėl atsiradusių prieštaravimų iš esmės nepasisakė, jų nuosekliai neaptarė, kai kurių svarbių parodymų visai nepaminėjo, nenurodė motyvų, kodėl dalimi įrodymų tiki, o kitą dalį atmeta (BPK 305 straipsnio 2 dalis).

208.

21Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. K. savo kaltę neigia, baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie nėra paneigti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnis, o, atvirkščiai, patvirtinti kito kaltinamojo parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio deklaracija, pranešimais draudimui apie eismo įvykį, kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visai nepasisakė dėl D. K. parodymų, jų neanalizavo, nepalygino su kitais įrodymais, o apsiribojo tik deklaratyviu pasisakymu, kad jo parodymai yra jo gynybinė pozicija. Toks formalus kaltinamojo parodymų vertinimas negali būti pripažintas teisėtu. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, D. K. parodymus patvirtina V. P. parodymai, 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1303(15), UAB „A.“ PVM sąskaita-faktūra. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, patvirtinanti D. K. kaltę, yra jo žinojimas, kad automobilis dalyvavo ankstesniame eismo įvykyje, po kurio buvo apgadintas, ir nepranešimas apie tai draudimo bendrovei. Vis dėlto, pati draudimo bendrovė žinojo apie minėtą ankstesnį eismo įvykį, išmokėjo draudimo išmoką, draudimo bendrovės darbuotojas apžiūrinėjo šį automobilį, surašė apžiūros aktą, užfiksavo visus sugadinimus, nenurodant, kurie buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio metu, kurie - tiriamojo. D. K. žinojo apie ankstesnį eismo įvykį, tačiau po jo automobilis buvo suremontuotas, nors ir nekokybiškai, jo draudimo bendrovės darbuotojas neklausė apie ankstesnius sugadinimus, todėl minėtos aplinkybės nesureikšmino. Teigdamas, kad vien tik žinojimas apie ankstesnį eismo įvykį ir nepranešimas apie tai draudimo bendrovei įrodo nuteistojo kaltę dėl sukčiavimo, teismas daro tik prielaidą. Teismas nepasisakė, kokiais patikimais įrodymais nustatyta, jog D. K. padarė minėtus veiksmus tyčia. Šiuo atveju kaltinimas grindžiamas tik liudytojo R. L. parodymais, o jis yra suinteresuotas, nes yra draudimo bendrovės atstovas. Jo parodymai prieštarauja kitiems - jis pranešė, kad gauta anoniminė medžiaga, kad yra ruošiamas eismo įvykio inscenizavimas, tačiau informacija apie inscenizavimą buvo gauta dėl Minties gatvės, o šiuo atveju įvykis buvo Rokantiškių gatvėje. R. L. pateikė melagingus duomenis, kad D. K. yra UAB „A.“ direktorius, nors iš tiesų jis juo nėra. Prielaidomis yra grindžiamos ir teismo išvados dėl bendrininkavimo. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų visų nuteistųjų susitarimą veikti bendrai, t. y. susitarimą sukelti eismo įvykį. Tokio susitarimo nebuvimą patvirtina aplinkybė, jog D. K. ir V. P. nurodė iš esmės skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Byloje pateikta specialisto išvada yra tik tikėtina, tai apklausos metu patvirtino ir specialistas V. L., ji padaryta iš nuotraukų, todėl jos patikimumas yra abejotinas. Taigi, nuteistojo gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. inscenizavo eismo įvykį, siekdamas netesėtai gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką, todėl jis turi būti išteisintas.

229.

23Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį V. P. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį - V. P. išteisinti.

2410.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą – vadovavosi kaltinimui palankiais įrodymais, o tuos, kurie paneigia V. P. pareikštus kaltinimus, atmetė. Teismo padarytos išvados yra prieštaringos, nepagrįstos byloje esančias įrodymais.

2611.

27Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra nustatyta, jog V. P. automobilį „Chrysler Sebring“ įsigijo iš I. S. 2014 m. rugpjūčio 21 d. V. P. parodė, kad jis pirko neapgadintą automobilį. Iš liudytojo I. S. parodymų matyti, jog jis pardavė V. P. automobilį „Chrysler Sebring“ be išorinių pažeidimų. Šie parodymai nėra paneigti. Tai, kad galimai automobilis „Chrysler Sebring“ dalyvavo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje savaime neįrodo, jog ši aplinkybė V. P. buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertimo specialistų išvadas, nei vienoje iš jų nėra kategoriškos išvados dėl automobilio „Chrysler Sebring“ analogiškų apgadinimų po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių. Negalima nustatyti, kada buvo daromos automobilio nuotraukos, todėl galima suabejoti ir tuo, ar specialisto tyrimui pateiktos nuotraukos buvo padarytos po 2015 m. birželio 1 d. įvykio. Apklaustas teisme ekspertas V. L. parodė, kad išvadas darė tik iš nuotraukų, nuotraukose fotografavimo rakursai, kampai yra skirtingi, tyrimui nebuvo pateikta dalis automobilio „Chrysler Sebring“ bamperio, ekspertas galėjo tik spėti, kad nuotraukose po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių užfiksuoti tie patys apgadinimai. Beveik analogiškus parodymus davė ekspertas V. M.. Liudytojas R. K. parodė, kad apžiūrint automobilį po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio, jis akte parašė tuos sugadinimus, kurie susiję su įvykiu, kartais pastabose rašo apie sugadinimus, nesusijusius su eismo įvykiu, bet šiuo atveju jis to neprisimena. 2014 m. spalio 17 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto pastabose automobilio sugadinimų, nesusijusių su deklaruotu eismo įvykių, nenurodyta. Teismas liudytojo R. L. parodymus apie nuotraukose užfiksuotus tuos pačius automobilio sugadinimus turėjo vertinti kritiškai, nes tai yra tik jo subjektyvi nuomonė. Darydamas išvadą dėl D. K. ir V. P. bendrininkavimo pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais yra grindžiama tokia išvada, tokiu būdu pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalį. Teismo išvada dėl bendrininkavimo yra nepagrįsta. V. P. parodė, kad D. K. iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio nepažinojo. Tą patį patvirtino ir D. K.. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys iki minėto eismo įvykio bendravo. Tokiu būdu, nuteistojo gynėjo teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių V. P. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2812.

29Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

3013.

31Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Laimonas Šileris prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis prašė jo skundą tenkinti.

32III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

33Apeliaciniai skundai tenkintini.

3414.

35Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

3615.

37Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl D. K., V. P. ir A. S. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

38 Dėl D. K. ir V. P. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį

3916.

40BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-620/2010 ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-538/2010 ir kt.).

4117.

42Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-589-696/2015 ir kt.).

4318.

44Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, D. K. ir V. P. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nuteisti dėl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu būdu apgaule įgijo turtinę teisę į draudimo išmokas ir pasikėsino apgaule įgyti šias draudimo išmokas, t. y. jų apgaulė turėjo pasireikšti eismo įvykio inscenizavimu, o vėliau ir transporto priemonių apgadinimų, nesusijusių su šiuo eismo įvykiu, nenurodymu draudimo atstovams. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių D. K. ir V. P. sukčiavus draudimo bendrovės AB „L. d.“ atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, o taip pat ir asmenų tyčia bendrais veiksmais neteisėtai pasipelnyti.

4519.

46Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., sankryžoje Rokantiškių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė D. K. vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) ir V. P. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, D. K. nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., Rokantiškių/Kalno g. sankryžoje buvo eismo įvykis, jis vairavo automobilį „Ford Focus“, kitas automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, buvo „Chrysler Sebring“, kurį vairavo V. P.. D. K. važiavo Kalno g. į kairę, jo kelias buvo pagrindinis, o V. P. važiavo nuo Rokantiškių g. tiesiai ir turėjo jį praleisti. D. K. automobilio kairės pusės priekine dalimi įvažiavo į V. P. automobilio kairės pusės priekinį kampą. Jo paties automobiliui po šio eismo įvykio buvo apgadintas bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, žibintas, ratas, ratlankis, vairuotojo ir keleivio durys ir slenkstis ar galinio sparno dalis. Kitam automobiliui jis „nurovė“ priekinio bamperio gabalą, kuris atšoko ir gulėjo nukritęs, buvo išdaužtas kairės pusės žibintas, lyg ir kairės pusės sparnas, kapotas. Iš esmės tas pačias aplinkybes D. K. nurodė ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas V. P. nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., vairavo automobilį „Chrysler Sebrig“, nepamatė ženklo, kad jo kelias yra šalutinis, įvažiavo į sankryžą nepažiūrėjęs į dešinę pusę, sustojo ir tada į jo automobilį trenkėsi D. K. vairuojamas automobilis. Buvo užkabintas automobilio „Chrysler Sebrig“ kairės pusės priekis, žibintas, bamperis. Nepaisant to, kad 2014 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole V. P. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad jo vairuotas automobilis „Chrysler Sebrig“ su kitu automobiliu eismo įvykio metu kontaktavo priekiu ir dešiniu šonu, 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio deklaracijoje jis nurodė, kad pradinio smūgio į automobilį „Chrysler Sebrig“ vieta yra ties priekiniu kairiuoju žibintu. Pastebėtina, kad eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokoluose D. K. ir V. P. skirtingai nurodė automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, vis dėlto, tokie prieštaravimai eismo įvykio kilimo fakto nepaneigia. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad schemą piešė kelis kartus, todėl galėjo būti neatitikimų, kaip prisiminė, taip ją nupiešė. Eismo įvykio kilimo faktą patvirtina ne tik pačių eismo įvykio dalyvių parodymai, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1303(15), kurioje nurodyta, kad automobilio „Chrysler Sebring“ nauji sugadinimai, be jau anksčiau užfiksuotųjų, buvo padaryti į sukomplektuotą stovintį ar minimaliu greičiu judantį automobilį „Chrysler Sebring“ atsitrenkus automobiliui „Ford Focus“, tikėtina, judančiam kairiojo posūkio kreive. Taip pat šioje išvadoje nustatyta, kad po 2014 m. spalio 15 d. deklaruoto eismo įvykio nuotraukose užfiksuoti automobilių „Chrysler Sebrig“ ir „Ford Focus“ sugadinimai buvo padaryti susidūrus šiems, jau iki tol apgadintiems, automobiliams. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, automobiliui „Chrysler Sebring“, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie išoriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikėtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios šių detalių aplinkoje esančios dalys. Apklausos metu transporto trasologijos tyrimą atlikęs specialistas V. L. nurodė, kad jie specialisto išvadoje neneigia, kad tarp automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ buvo kontaktas. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., Rokantiškių/Kalno g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį „Chrysler Sebring“ atsitrenkė automobilis „Ford Focus“ ir abu šie automobiliai eismo įvykio metu buvo apgadinti.

4720.

48Siekiant įrodyti D. K. ir V. P. apgaulę, siekiant pasisavinti draudimo išmokas, būtina pagrįsti, kad aptartas eismo įvykis buvo sukeltas tyčia, o tam turi būti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Apeliantai pagrįstai teigia, kad nuosprendyje nepagrindžiamas jų bendrininkavimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas šio tariamo bendrininkavimo turinys, t. y. kada ir dėl ko asmenys susitarė, koks buvo jų vaidmuo, kokie motyvai ir tikslai ir t. t.

4921.

50Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2012, 2K-295/2012 ir kt.).

5122.

52Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. K. ir V. P. iki eismo įvykio būtų buvę pažįstami, taip pat nėra ir jokių duomenų apie jų susitarimą tyčia sukelti eismo įvykį. Eismo įvykis kilo netoli D. K. gyvenamosios vietos, o V. P. nurodė, kad jis tuo metu vežė draugą I. S. į svečius, ką patvirtino ir pats I. S., todėl eismo įvykio kilimo aplinkybės yra logiškos. Nuteistieji kategoriškai neigė iki įvykio pažinoję vienas kitą, liudytojas I. S. taip pat nurodė, kad, jo manymu, D. K. ir V. P. pažįstami nebuvo. Tai, kad I. S. dirbo tame pačiame pastate, adresu ( - ), kuriame buvo įsikūręs UAB „A.“, kurios akcininku buvo D. K., yra tik prielaida, kad V. P. ir D. K. galėjo būti pažįstami. Tokia prielaida asmenų kaltė negali būti grindžiama. I. S. darbo vieta gali būti paaiškinama ir tai, kodėl automobilis „Chrysler Sebring“, prieš jį apdraudžiant, buvo fotografuojamas būtent ( - ). Taigi, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad V. P. ir D. K. veiksmai eismo įvykio kilimo metu buvo suderinti, tačiau nenurodoma, kuo vadovaujantis tokia išvada yra padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nenustatytas D. K. ir V. P. susitarimas padaryti nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas ir tyčia bendrai veikti, t. y. nėra nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. ir V. P. iš anksto susitarė apgaule įgyti svetimą turtą, ir esant nustatytoms aplinkybėms, jog eismo įvykis iš tiesų galėjo įvykti, teismas neturi pakankamo pagrindo asmenų veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

5323.

54Sutiktina, kad tiek V. P., tiek D. K. po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio pildydami eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolus, nurodė, kad iki eismo įvykio jų automobiliai apgadinti nebuvo. Tuo tarpu, Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1303(15) nustatyta, kad tikėtina, jog aplanke Nr. 5 esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuota automobilio „Chrysler Sebring“ būklė apdraudžiant automobilį 2014 m. rugpjūčio 25 d., yra tie patys sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti po 2014 m. birželio 1 d. deklaruoto eismo įvykio - deformuotas ir įtrūkęs priekinis bamperis dešinėje po žibintu, sulaužyta radiatoriaus grotelių dešinė pusė, tikėtina, deformuota bamperio sijos dešinė pusė. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, automobiliui „Chrysler Sebring“, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie išoriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikėtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios šių detalių aplinkoje esančios dalys. Aplanko Nr. 6 viduje esančiame aplanke „14.01.13“ užfiksuoti automobilio „Ford Focus“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimai sutampa su dalimi sugadinimų, užfiksuotų nuotraukose aplanke „14.16.15“. Po eismo įvykio aptariamus automobilius apžiūrėję AB „L. d.“ transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB „L. d.“ vyresnysis turto vertintojas R. K. patvirtino, kad automobilių apžiūros metu jiems kilo įtarimų dėl to, ar visi apgadinimai yra padaryti nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, apžiūrėjus transporto priemonių nuotraukas, pastebėjo, kad ant automobilių likę seni pėdsakai, ant kurių atsirado nauji pėdsakai. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis „Chrysler Sebring“ buvo dalyvavęs 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir variklio dangtis (dešinėje pusėje), šis automobilis neremontuotas buvo parduotas I. S.. Automobilis „Ford Focus“ buvo dalyvavęs 2014 m. sausio 13 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis kairysis sparnas. Taigi, tikėtina, kad automobiliai „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ jau buvo apgadinti iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio ir šių transporto priemonių vairuotojai apie tai AB „L. d.“ atstovams nenurodė. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek automobilio „Ford Focus“, tiek automobilio „Chrysler Sebring“ fotonuotraukas, kurios vėliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darė ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigūnas, o baudžiamąjį procesą inicijavusios AB „L. d.“ darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys. Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai savarankiškai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiūrinėjo, to nedarė ir objektų tyrimą atlikę specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinė patikra ir t. t. Transporto trasologinį tyrimą atlikęs specialistas V. L. apklausiamas teisme nurodė, kad pateikta specialisto išvada tikėtina yra todėl, kad automobiliai tyrimui nebuvo pateikti ir specialistai negalėjo jų fiziškai apžiūrėti, fotografavimo rakursai yra skirtingi, matosi, kad požymis tas pats, bet fotografavimo kampai nėra visiškai identiški, todėl bendra visuma duoda pagrindą išvadai pateikti, bet kategoriškų išvadų daryti negalima, sakyti, kad visi sugadinimai idealiai sutampa, specialistai gali tik turėdami visiškai idealias nuotraukas arba iš karto po įvykio apžiūrėję automobilį. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, nustatytų duomenų apie senus transporto priemonių apgadinimus, turint omenyje ir tai, kad specialistų išvados yra tik tikėtinos, nepakanka tam, kad šių transporto priemonių vairuotojų elgesys, apie buvusius apgadinimus nepasakant draudikui, būtų laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB „L. d.“ turtą, ir pagal pavojingumo pobūdį galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

5524.

56Pažymėtina ir tai, kad AB „L. d.“ transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB „L. d.“ vyresnysis turto vertintojas R. K., jau transporto priemonių apžiūros metu identifikavę, kad eismo įvykio mechanizmas ir automobilių apgadinimai galimai nesutampa, aptariamų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose esančiame laukelyje „su įvykiu nesusiję apgadinimai“ tokių apgadinimų nenurodė. Liudytoju apklausiamas M. M. nurodė, kad apžiūrint automobilį „Ford Focus“ pastebėjo, kad sugadinimai nėra akivaizdžiai aiškūs, pati įvykio motorika keista, nelabai suprantama, tačiau tai nereiškia, kad iš karto reikia imtis veiksmų, tai nėra neįmanomi sugadinimai, bet mažai tikėtini, su automobilio vairuotoju labai nekalbėjo, nepamena, ar perdavė savo įtarimus kitiems. Liudytoju apklausiamas R. K. nurodė, kad nesutapo vairuotojo paaiškinimas su deklaracija ir automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimais, kilusius įtarimus perdavė kitiems atsakingiems darbuotojams, užpildė techninės apžiūros aktą, apgadinimus, kuriuos nustatė, fiksavo apžiūros akte, gali būti, kad galėjo ne viską surašyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudikas, pastebėjęs galimus kitus automobilio apgadinimus, privalo būti aktyvus ir išsiaiškinti, ar šie pažeidimai negalėjo būti padaryti kito eismo įvykio metu, komunikuodamas su eismo įvykio dalyviais ir pan. Kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, o to nepadarius, baudžiamasis persekiojimas laikytinas skubotu.

5725.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.) Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

5926.

60Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nei V. P., nei D. K. AB „L. d.“ draudimo išmokų neišmokėjo. Baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis „Ford Focus“ buvo suremontuotas pagal 2014 m. spalio 22 d. remonto sąmatą Nr. 2013/01, suderintą tarp UAB „A.“ ir AB „L. d.“ (remonto kaina – 6 610, 21 Lt (1 914, 45 Eur)). Byloje yra UAB „A.“ 2014 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Serija APM Nr. 1411002 dėl automobilio „Ford Focus“ remonto 6 488,94 Lt (1 867,74 Eur) sumai. Pateikdamas AB „L. d.“ PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, D. K. kartu pateikė ir prašymą pervesti pinigus už remontą UAB „A.“. D. K. teigimu, remontui buvo padaryta nedidelė nuolaida, todėl sumos sąmatoje ir PVM sąskaitoje-faktūroje nesutampa. V. P. 2014 m. spalio 16 d. užpildė AB „L. d.“ prašymo formą dėl draudimo išmokos jam išmokėjimo. Apklausos metu V. P. nurodė, kad automobilio „Chrysler Sebring“ jis neremontavo, nes to daryti neapsimokėjo. 2015 m. balandžio 27 d. jis šį automobilį pardavė. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimo yra apskaičiuota 4 610 Lt (1 335,15 Eur) draudimo išmoka. Tokie paskaičiavimai padaryti pagal 2014 m. lapkričio 5 d. išvadą apie šios transporto priemonės likutinę vertę. Apklausos metu AB „L. d.“ žalų ekspertas R. L. patvirtino, kad remontuoti automobilius po apžiūros buvo leista, ar buvo teikta rekomendacija neremontuoti automobilio, jis nežino. Jei ekspertas nustato, kad įvykis buvo anksčiau nei sudaroma sąmata, jis privalo išbraukti senus pažeidimus. Visada yra tikrinamos sąmatos pozicijos ir žiūrima, ar nėra prirašyta darbų, nesusijusių su įvykiu. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad iš sąmatos jie turi išbraukti sugadinimus, kurie tikrai nėra susiję su įvykiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusi situacija vertintina kaip civilinis teisinis ginčas dėl automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo ir draudimo išmokos dydžio. Draudikas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl transporto priemonių apgadinimų neatitikimo, UAB „A.“ sąmatos nekoregavo, su automobilių savininkais nekomunikavo, leido remontuoti automobilius, nors visą informaciją apie jų dalyvavimą ankstesniuose eismo įvykiuose turėjo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dėl kurio kilimo fakto ginčo nekyla, buvo apgadintos tos pačios automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ detalės, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiškia, kad šios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyčia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi būti remontuojamos. Į jų ankstesnius apgadinimus draudikas galėjo atsižvelgti, skaičiuodamas draudimo išmokos dydį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje situacijoje nei V. P., nei D. K. veiksmai neužkirto kelio AB „L. d.“ galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėms, sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonių vairuotojai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymą (su AB „L. d.“ bendravo, nesislapstė, transporto priemonių neslėpė, dokumentų neklastojo ar pan.).

6127.

62Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinėjamo eismo įvykio iš viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad D. K. ir V. P. padarė kokius nors tyčinius veiksmus, apgaule savo naudai įgydami turtinę teisę į draudimo išmokas ir siekdami apgaule užvaldyti šias draudimo išmokas, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

63Dėl A. S. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

6428.

65Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, A. S. yra nuteistas dėl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti draudimo išmoką, t. y. jo apgaulė turėjo pasireikšti eismo įvykio inscenizavimu, o vėliau ir transporto priemonės apgadinimų, nesusijusių su šiuo eismo įvykiu, nenurodymu. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. S. sukčiavus draudimo bendrovės AB „L. d.“ atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, o taip pat ir asmens tyčia neteisėtai pasipelnyti.

6629.

67Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė A. S. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris ( - ) ir A. B. vairuojamas automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis numeris ( - ) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. S. nurodė, kad važiavo pagrindine gatve, o automobilis „Subaru Impreza“ išvažiavo iš kiemo. Kiek pamena, buvo apgadinta jo automobilio priekinė dalis, abu žibintai, variklio gaubtas, bamperis, aušinimo skystis išbėgo. Kito automobilio apgadinimai – galinė kairė dalis, šonas. Iš esmės tas pačias aplinkybes A. S. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole bei 2015 m. rugpjūčio 10 d. prašyme išmokėti draudimo išmoką (važiavo Minties g. link Žirmūnų g., iš kiemo staiga iššoko automobilis „Subaru Impreza“, stabdant susidūrimo išvengti nepavyko). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas A. B. nurodė, kad vairavo automobilį „Subaru Impreza“, išvažinėjo iš kiemo šalia namų Minties g., suko į kairę pusę, kairėje buvo pristatyta automobilių, galimai gerai neapsidairė ir važiuojant pajuto smūgį į galinį kairį automobilio šoną. Iš esmės tas pačias aplinkybes A. B. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole. Eismo įvykio kilimo faktą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1129(16), kurioje nurodyta, kad automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio kairės pusės (sijos ir plastikinės apdailos), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangčio, priekinio kairio žibinto sugadinimai, matomi tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose fotografijose, galėjo susidaryti kontakto su automobiliu „Subaru Impreza“ metu. Sugadinimai galėjo susidaryti susidūrimo metu automobiliui „Subaru Impreza“ važiuojant apie 5 km/h greičiu, o automobiliui „Chrysler Sebring“ - apie 36 km/h greičiu. Prieš susidūrimą judėdami nurodytais greičiais automobiliai galėjo sustoti taip, kaip matyti įvykio vietos fotografijose. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį „Subaru Impreza“ atsitrenkė automobilis „Chrysler Sebring“, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.

6830.

69Siekiant įrodyti A. S. apgaulę, būtina pagrįsti, kad toks eismo įvykis buvo sukeltas tyčia. Pažymėtina, kad kaltinime yra nurodyta, jog būtent A. S. tyčia atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį, nors, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, eismo įvykio kaltininkas buvo A. B.. Esant nustatytam tokiam eismo įvykio mechanizmui, nepaisant to, kad A. S. bendrininkavimas nėra inkriminuotas, turi būti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. ir A. B. iki eismo įvykio būtų buvę pažįstami, taip pat nėra ir jokių duomenų apie jų susitarimą imituoti eismo įvykį. AB „L. d.“ iškelta versija, kad šie asmenys yra giminės – svainiai, baudžiamojoje byloje patvirtinta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta telefono numerių, kuriais naudojasi A. S. ir A. B., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizė nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. Kad šie abonentai būtų bendravę tarpusavyje, nenustatyta. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog eismo įvykis iš tiesų galėjo įvykti, ir nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. jį sukėlė tyčia, esant tik papildomiems transporto priemonės „Chrysler Sebring“ apgadinimams, kurie nebuvo padaryti 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu, teismas neturi pakankamo pagrindo A. S. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

7031.

71A. S. po 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio, pildydamas eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolą, nurodė, kad iki eismo įvykio jo automobilio bamperis buvo trūkęs, kitų ankstesnių apgadinimų nenurodė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1129(16) nustatyta, kad dalis automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio sijos sugadinimų kaip kairėje taip ir dešinėje (5 pav. žydra spalva pažymėtos zonos) buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Subaru Impreza“ metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11-2782(16) nustatyta, kad ant automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio plastikinės apdailos po 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. deklaruotų eismo įvykių yra identiškų sugadinimų. Taip pat identiškų sugadinimų yra ant variklio dangčio, priekinio bamperio sijos ir priekinio kairiojo žibinto po 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. deklaruotų eismo įvykių. Kaip nustatyta šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, automobilis „Chrysler Sebring“ buvo dalyvavęs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykyje, po kurio neremontuotas buvo parduotas A. S.. Apklausų metų A. S. nurodė, kad jis šį automobilį pirko su išdaužtu priekiniu žibintu, priekinis bamperis gulėjo suskilęs salone. Privatus asmuo, užsiimantis automobilių taisymu, kurio duomenų neturi, sutvarkė bamperį, pakeitė žibintą, išlygino įlenkimą ir nudažė priekinę variklio dangčio dalį. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių automobilio remontą, A. S. pateikti negalėjo. Taigi, tikėtina, kad automobilis „Chrysler Sebring“ jau buvo apgadintas iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio ir galutinai nesuremontuotas, o visų buvusių transporto priemonės apgadinimų vairuotojas AB „L. d.“ atstovui nenurodė. Vis dėlto, kaip jau minėta, automobilio „Chrysler Sebring“ fotonuotraukas, kurios vėliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darė ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigūnas, o baudžiamąjį procesą inicijavusios AB „L. d.“ darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys. Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai savarankiškai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiūrinėjo, to nedarė ir objektų tyrimą atlikę specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinė patikra ir t. t. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, surinkti duomenys apie senus transporto priemonės apgadinimus, kurių asmuo nenurodė draudikui, nėra pakankami tam, kad A. S. elgesys galėtų būti laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB „L. d.“ turtą ir pagal pavojingumo pobūdį galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

7232.

73Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, A. S. AB „L. d.“ draudimo išmokos neišmokėjo. A. S. 2015 m. rugpjūčio 10 d. užpildė AB „L. d.“ prašymo formą dėl draudimo išmokos jam išmokėjimo. A. S. teigimu, R. K., apžiūrėjęs automobilį, surašė apžiūros protokolą, po kokių dviejų savaičių paskambino ir pasiūlė automobilio remonto sumą, su kuria A. S. nesutiko ir pasiūlė automobilį atiduoti remontui į servisą. Po to ekspertas paskaičiavo kitą sumą (1 270,28 Eur), su kuria A. S. sutiko, tačiau ši pinigų suma išmokėta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat teigė pasiūlęs AB „L. d.“ patiems suremontuoti automobilį „Chrysler Sebring“, tačiau draudimo bendrovės atstovas sakė geriau jam automobilį susitvarkyti pačiam, paimant draudimo išmoką. Tokie A. S. parodymai paneigti nebuvo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo paskaičiuota būtent tokio dydžio draudimo išmoka. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ir ši byloje susiklosčiusi situacija vertintina kaip civilinis ginčas dėl automobilio „Chrysler Sebring“ valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo ir draudimo išmokos dydžio. Draudikas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją dėl apgadinimų neatitikimo, turėdamas visą informaciją apie automobilio dalyvavimą ankstesniuose eismo įvykiuose, galėjo koreguoti draudimo išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2015 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dėl kurio kilimo fakto ginčo nekyla, buvo apgadintos tos pačios automobilio „Chrysler Sebring“ detalės, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiškia, kad šios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyčia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi būti remontuojamos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje situacijoje A. S. veiksmai neužkirto kelio AB „L. d.“ galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėms, sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonės vairuotojas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymą (su AB „L. d.“ bendravo, nesislapstė, transporto priemonės neslėpė, dokumentų neklastojo ar pan.).

7433.

75Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinėjamo eismo įvykio iš viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad A. S. padarė kokius nors tyčinius veiksmus, apgaule savo naudai siekdamas užvaldyti svetimą turtą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

77Nuteistojo A. S. (A. S.), nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski), nuteistojo D. (D.) K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

78V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

79Kardomąsias priemones V. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti,

80D. (D.) K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

81Kardomąją priemonę D. (D.) K. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

82A. S. (A. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

83Kardomąją priemonę A. S. (A. S.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

84Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos.

85Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. D. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami... 7. 2.... 8. A. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 3.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 12. 4.... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, jo... 14. 5.... 15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad... 16. 6.... 17. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis... 18. 7.... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo... 20. 8.... 21. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. K. savo kaltę neigia, baudžiamojo... 22. 9.... 23. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis... 24. 10.... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 26. 11.... 27. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra nustatyta, jog V. P. automobilį... 28. 12.... 29. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.... 30. 13.... 31. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti,... 32. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 33. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 34. 14.... 35. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305... 36. 15.... 37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje... 38. Dėl D. K. ir V. P. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1... 39. 16.... 40. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo... 41. 17.... 42. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas... 43. 18.... 44. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą... 45. 19.... 46. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. spalio 15 d., apie... 47. 20.... 48. Siekiant įrodyti D. K. ir V. P. apgaulę, siekiant pasisavinti draudimo... 49. 21.... 50. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos... 51. 22.... 52. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. K.... 53. 23.... 54. Sutiktina, kad tiek V. P., tiek D. K. po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio... 55. 24.... 56. Pažymėtina ir tai, kad AB „L. d.“ transporto žalų vyresnysis ekspertas... 57. 25.... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios... 59. 26.... 60. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nei V. P., nei D. K. AB „L. d.“... 61. 27.... 62. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad... 63. Dėl A. S. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį... 64. 28.... 65. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, A. S. yra nuteistas dėl to, kad... 66. 29.... 67. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie... 68. 30.... 69. Siekiant įrodyti A. S. apgaulę, būtina pagrįsti, kad toks eismo įvykis... 70. 31.... 71. A. S. po 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio, pildydamas eismo įvykio... 72. 32.... 73. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, A. S. AB „L. d.“ draudimo išmokos... 74. 33.... 75. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 punktu,... 77. Nuteistojo A. S. (A. S.), nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio... 78. V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 79. Kardomąsias priemones V. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir... 80. D. (D.) K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 81. Kardomąją priemonę D. (D.) K. – įpareigojimą periodiškai registruotis... 82. A. S. (A. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį... 83. Kardomąją priemonę A. S. (A. S.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 84. Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos.... 85. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....