Byla 3K-3-275/2014
Dėl darbo sutarties nutraukimo, VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ieškinį atsakovams VšĮ Klaipėdos universitetui, V. L. dėl darbo sutarties nutraukimo, VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl administracinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisės ginčyti VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos nutarimą ir darbo sutarties (pakeitimo) pripažinimo negaliojančia.

6Ieškovas Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – ir Komisija) prašė teismo nutraukti atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą darbo sutarties Nr. DS-1405 pakeitimą, paskiriant jį į rektoriaus pareigas, ir pripažinti VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 9N-10 negaliojančiu ab initio.

7Ieškovas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas įgalina Komisiją reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas), nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas teisę ginčyti atsakovų sudarytą darbo sutartį grindė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno šiltnamiai“ v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-197/2003). Ieškovas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-8 nustatė, kad V. L. įdarbinimo Universiteto rektoriumi pagrindas neteisėtas, nes Universiteto vadovą, renkamą viešo konkurso būdu, šios mokymo įstaigos Taryba 2011 m. gruodžio 6 d. vadovo rinkimų metu buvo neteisėtos sudėties, nes V. L. dalyvavo renkant save patį Universiteto rektoriumi. Tokį V. L. elgesį ieškovas įvertino kaip imperatyviojo Interesų derinimo įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti pažeidimą (įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 11 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo nuomone, VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10 yra jos ir V. L. valią išreiškiantis aktas, kuris sukuria civilines teises ir pareigas, todėl laikytinas sandoriu (CK 1.63 straipsnis). Dėl nustatytų Interesų derinimo įstatymo pažeidimų Universiteto taryba neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio, todėl jis, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, pripažintinas negaliojančiu.

8Byloje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ iš devynių narių (tarp jų – ir V. L. ) buvo sudaryta Klaipėdos universiteto taryba. Pagal Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XI-938 patvirtintą Klaipėdos universiteto statutą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 4 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d.) Tarybą renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų rektorių, nustato rektoriaus rinkimo viešo konkurso būdu tvarką. VšĮ Klaipėdos universitetas yra iš valstybės biudžeto lėšas gaunanti viešoji įstaiga. Klaipėdos universiteto taryba 2011 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 9N-01 patvirtino Klaipėdos universiteto tarybos darbo reglamentą. Klaipėdos universiteto taryba 2011 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 9N-04 patvirtino Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašą (toliau – ir Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas), kuriame nustatyta, kad Taryba iš savo penkių narių sudaro komisiją rektoriaus rinkimams viešo konkurso būdu organizuoti; Tarybos nariai, balsuodami dėl rektoriaus rinkimų komisijos išvadų, patvirtina kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą; rektorius renkamas slaptu balsavimu ir laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai.

9Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu nustatyta, kad Universiteto tarybos 2011 m. spalio 11 d. posėdyje atsakovas V. L. dalyvavo kaip Tarybos narys. Šiame posėdyje svarstytas klausimas dėl naujų rektoriaus rinkimų paskelbimo, nustatyta rinkimų data, dokumentų pateikimo terminai, numatytos rektoriaus rinkimų komisijos posėdžių datos. 2011 m. lapkričio 17 d. rektoriaus rinkimų komisijos posėdyje dalyvavo ir V. L. . Prie šio posėdžio pridėtame dokumente – priėmimo–perdavimo akte – atsakovo V. L. pavardės nėra, jis šio akto nepasirašė. Šio posėdžio metu nutarta paskelbti pretendentus rektoriaus pareigoms eiti, tarp jų – ir atsakovą V. L. . Rektoriaus rinkimų komisijos 2011 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta, kad atsakovas V. L. komisijos posėdyje dalyvavo. Šio fakto civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas V. L. neginčijo. Klaipėdos universiteto taryba 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 9P-09 patvirtino kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą iš keturių asmenų, tarp jų – ir V. L. , kuris šiame Tarybos posėdyje dalyvavo. 2011 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, jame dalyvavo visi Tarybos nariai. Pirmojo balsavimo metu dviem kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, jo metu už V. L. kandidatūrą balsavo septyni nariai, o už prof. dr. A. R. – 1 narys. Vadovaujantis šiais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo išrinktas atsakovas V. L. . 2011 m. gruodžio 16 d. tarybos posėdžio metu su atsakovu V. L. buvo pasirašyta darbo sutartis kadencijos laikotarpiui.

10Ieškovas 2012 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. KS-8, kad V. L. , vykdydamas Universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu į Universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto, pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2564-437/2012 pagal V. L. skundą, sutiko su nurodyta Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KS-8 išvada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pripažino negaliojančiu atsakovo VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutraukė atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą darbo sutarties Nr. DS-1405 92007-09-01 pakeitimą dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, atleidžiant jį iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė; sprendimo vykdymą atidėjo dviem mėnesiams.

13Teismas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 7 punktu Komisijai suteikta teise pareikšti ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Interesų derinimo įstatymo reikalavimus, nutraukimo ir pripažinimo negaliojančiais. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio, Klaipėdos universiteto statuto 1 skyriaus nuostatų pagrindu konstatuota, kad atsakovo prašymas nutraukti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkintas, todėl pakartotinai teismo sprendimu nespręstinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

14Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2564-437/2012 pagal V. L. skundą dėl Komisijos sprendimo. Nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu konstatavo, kad V. L. Universiteto tarybos 2011 m. spalio 11 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžiuose dalyvavo kaip Tarybos narys. Teisėjų kolegija sutiko su Komisijos 2012 vasario 7 d. sprendimo Nr. KS-8 išvada, konstatavo, kad V. L. , dalyvaudamas posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatu į rektoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje, nes sprendė dėl savo paties karjeros galimybių. V. L. , kaip Tarybos narys, turintis balso teisę, privalėjo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su rektoriaus rinkimais, svarstymo. V. L. , kaip Tarybos nario, dalyvavimas svarstant rektoriaus rinkimo klausimus, jam suteikė išskirtines sąlygas prieš kitus kandidatus į rektoriaus postą.

15Teismas vadovavosi Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 3 straipsniu, 11 straipsnio 1, 2 dalimis, konstatavo, kad V. L. , eidamas Klaipėdos universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatas į Universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalindamas nuo dalyvavimo Universiteto tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas. Dėl to Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties Nr. DS-1405 pakeitimas sudarytas pažeidžiant nurodytas Interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas, ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. Teismas vadovavosi DK 139 straipsnio 1 dalimi, CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad Klaipėdos universiteto taryba, organizuodama ir vykdydama rektoriaus rinkimus, turėjo laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti Interesų derinimo įstatymo normų laikymąsi. Klaipėdos universiteto taryba, leisdama, kad V. L. , eidamas Universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu į Universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalintų nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose, svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto, pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, dėl to Universiteto taryba 2011 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, protingumo, sąžiningumo principams. Teismas taip pat nurodė, kad VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos nutarimas nėra sandoris, o juridinio asmens organo sprendimas, todėl jam sandorio negaliojimo teisiniai padariniai netaikytini. V. L. ėjo rektoriaus pareigas nuo paskyrimo momento, todėl pripažinti Universiteto tarybos nutarimą negaliojančiu nuo jo priėmimo momento nėra pagrindo. Be to, atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma, todėl Tarybos nutarimas pripažintinas negaliojančiu tik į ateitį, tenkinant dalį ieškinio ir pripažįstant jį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

16CPK 271 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas atidėjo sprendimo vykdymą tam, kad VšĮ Klaipėdos universiteto taryba per šį laikotarpį galėtų organizuoti naujus Universiteto rektoriaus rinkimus.

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą.

18Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012 V. L. ir VšĮ Klaipėdos universitetas prašė teismo panaikinti visą Komisijos sprendimą: 1) punktą, kuriuo konstatuoti Interesų derinimo įstatymo pažeidimai; 2) punktą, kuriame nuspręsta kreiptis į Universiteto tarybą, o jai nereaguojant – į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu nusprendė, kad V. L. padaryti Interesų derinimo įstatymo pažeidimai konstatuoti pagrįstai, kartu pripažino ir tai, kad Komisijos sprendimo 2 punkto dalis kreiptis į Universiteto tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo nėra pagrįsta, todėl panaikino, nurodęs, kad Interesų derinimo įstatymo 18 straipsnis Komisijai tokios teisės nesuteikia. Kitą Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L. “ dalį teismas paliko galioti. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. KS-8 „Dėl V. L. “ yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A143-72/2013 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012, patvirtino Komisijos teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl atsakovų darbo sutarties nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs tiek Komisijos sprendimo in corpore, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, 2013 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-72/2013, konstatavo, kad V. L. elgesys (dalyvavimas balsavime, kuriame buvo sprendžiamas jo išrinkimo rektoriumi klausimas) Komisijos pagrįstai buvo įvertintas kaip Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nustatytos prievolės nevykdymas bei 11 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimas. Administracinėje byloje dėl Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L. “ dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, todėl, teismams pripažinus Komisijos teisę kreiptis į teismą dėl atsakovų darbo sutarties nutraukimo, ši teisė (prejudicinis faktas) pakartotinai šioje byloje negali būti kvestionuojama, todėl atmestinas prašymas nutraukti bylą.

19Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėjų kolegija nurodė, kad Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-8 nustatė, jog V. L. įdarbinimo rektoriumi pagrindas – neteisėtos Universiteto rektoriaus rinkimų procedūros. Universiteto vadovą, renkamą viešo konkurso būdu, taryba 2011 m. gruodžio 6 d. rinko būdama neteisėtos sudėties, nes V. L. dalyvavo renkant save patį Universiteto rektoriumi ir Tarybai priimant atitinkamą sprendimą (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Tokiu atveju šių rinkimų pagrindu V. L. negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų. Niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria proprio), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Drevida“ ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). Pripažinus, kad neteisėtai išrinkto rektoriaus ir Universiteto darbo sutartis negali būti panaikinta, prarastų prasmę teisinis sąlygų ir procedūrų, kurių privalu laikytis renkant rektorių, reglamentavimas. Ne tik Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 11 straipsnio 1, 2 dalyse, bet ir Universiteto tarybos 2011 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 9N-01 patvirtintame jos darbo reglamente nurodyta, kad viena iš Tarybos nario pareigų – raštu pranešti Tarybai apie galimą interesų konfliktą, kurį gali sukelti posėdžio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymas, ir nusišalinti nuo to klausimo svarstymo (12.6 punktas). Komisija kreipėsi į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo gindama viešąjį interesą ir turėdama įpareigojantį įstatymo lygmens imperatyvą taip veikti (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl teiginių, kad V. L. dalyvavimas ir balsavimas 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje lemiamos įtakos neturėjo, nes už jį balsavo 7 tarybos nariai, o pakanka 6 balsų, teisėjų kolegija nurodė, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 15 punkte buvo nustatyta, kad rektorius renkamas slaptu balsavimu, tačiau 2011 m. rugsėjo 26 d. tarybos posėdyje Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas pakeistas numatant atvirą balsavimą; 2012 m. gruodžio 6 d. rektoriaus rinkimai vyko atviru balsavimu. Interesų konfliktų veikiamų, t. y. šališkų, asmenų dalyvavimas sprendimų priėmimo procedūrose sudaro savarankišką pagrindą tokius sprendimus (sandorius), kaip prieštaraujančius esminiams Interesų derinimo įstatymo tikslams, skaidrumo, objektyvumo, nešališkumo bei korupcijos prevencijos principams, naikinti. Teisėjų kolegija nurodė DK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikytinas ginčo atveju.

20Spręsdama dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo teisėjų kolegija vadovavosi Interesų derinimo įstatymo 1, 23 straipsniais, nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis įgaliojimus Komisijai kreiptis dėl darbo sutarčių ir neatsiejamai su jomis susijusių juridinio asmens organo sprendimų nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Toks teisės normos aiškinimas nepažeidžia reguliavimo srities subjektų lūkesčių ir užtikrina Komisijos veiklos efektyvumą, įgyvendinant įstatymų tikslus. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu panaikinti atsakovo darbo sutarties pakeitimą; turi būti traktuojamas tik kaip šio prašymo vedinys. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant Universiteto tarybos veiksmus, kaip prieštaraujančius Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktui, 11 straipsnio 1, 2 dalims.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba ieškinį atmesti; priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Komisijos teisė kreiptis į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė negali būti laikoma prejudiciniu faktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondo skundą, bylos Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ieškovo AB „Swedbank“ v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010; teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2012). Komisijos sprendimo dalį dėl kreipimosi į Universitetą bei teismą dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas administraciniam teismui skundė tik dėl to, kad buvo skundžiama pirmoji Komisijos sprendimo dalis, kuria atsakovas pripažintas pažeidusiu įstatymą. Administracinėje byloje nebuvo analizuojami Komisijos įgaliojimai reikšti ieškinius civilinėse bylose CPK 49 straipsnio 2 dalies, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto (ši norma tik pacituota teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose administracinėje byloje) pagrindu. Be to, vien aplinkybės nurodymas nelemia prejudicinio fakto nustatymo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-506/2013).

242. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto, CPK 49 straipsnio 2 dalies taikymo. Teisė ginčyti juridinio asmens organo sprendimą byloje negalėjo būti konstatuota, nes tai reikštų plečiamąjį normos aiškinimą, sunkinantį asmens padėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-444-2198-11; A. Andriuškevičius. Administracinė teisė. Bendrieji teorijos klausimai valdymo aktų institutas. Vilnius, 2008, p. 324–328). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad Komisija turi teisę pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui tik dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais, bet ne juridinio asmens organų sprendimus, t. y. nustatytas baigtinis sąrašas juridinių faktų, kuriuos gali ginčyti Komisija. Tokio baigtinio sąrašo negalima aiškinti plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-752/2010). Tai, kad Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas nėra sandoris, konstatuota ir bylą nagrinėjusių teismų. Be to, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad Komisija turi teisę tik siūlyti atitinkamiems subjektams panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus ar sprendimus, t. y. Komisijai apskritai nesuteikiama teisė ginčyti sprendimų. Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad ieškinių reiškimas įstatymų nenumatytais atvejais pažeistų dispozityvumo principą (A. Driukas, V. Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius, 2005, p. 716). Ieškovo nuomone, būtent darbo sutartis yra 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo padarinys, o ne priešingai, kaip nustatė teismas, nurodydamas, kad nutarimas yra neatskiriamai susijęs su darbo sutartimi. Skirtingai nei prokuroro ieškinio, reiškiamo viešajam interesui ginti, atveju, plečiamai aiškinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų įgaliojimus reikšti ieškinius viešajam interesui apginti nėra teisinio pagrindo (A. Driukas, V. Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika. 1 tomas. Vilnius, 2005, p. 716). Ieškovo nuomone, buvo pažeista ir CK 2.82 straipsnio 4 dalis, nustatanti asmenis, galinčius ginčyti juridinio asmens organų sprendimus, nes Komisija į šį sąrašą nepatenka. Dėl šios priežasties Komisijos reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą laikytinas nenagrinėtinu teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas; E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisės. II tomas. Justitia 2005, p. 119–120).

253. Dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo. Interesų derinimo įstatyme nustatyta pareiga vengti interesų konflikto asmeniui, tačiau nenustatyta, kad tuo atveju, kai tokia pareiga yra pažeidžiama balsuojant kolegialaus organo posėdyje, ne tik asmuo, pažeidęs šią pareigą, bet ir visas kolegialus organas laikytinas pažeidusiu įstatymą. Komisijos sprendime konstatuotas tik atsakovo, tačiau ne visos Universiteto tarybos padarytas Interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Be to, kiti Tarybos nariai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl teismas, konstatuodamas, kad ir kiti Tarybos nariai pažeidė įstatymą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Atsakovo nuomone, pagal privatinės teisės normas, sprendžiant dėl juridinio organo sprendimo negaliojimo, privaloma atsižvelgti į pažeidimo reikšmę ir įtaką sprendimo priėmimui, t. y. draudžiama sprendimus naikinti formaliais pagrindais. Kadangi Mokslo ir studijų įstatymas Tarybos sprendimų priėmimo procedūrinių klausimų nereglamentuoja, tai šiuo atveju pagal analogiją taikytinos taisyklės, reglamentuojančios visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų ginčijimą. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta V. S. ir kt. v. SPAB „ Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3k-3-878/2002; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-650/2003) juridinio asmens organo sprendimai negali būti pripažįstami negaliojančiais vien tik formaliais pagrindais. Atsakovo nuomone, jo dalyvavimas ir balsavimas 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje lemiamos įtakos neturėjo. Net jeigu ir nebūtų skaičiuojamas atsakovo balsas, jis vis tiek būtų išrinktas rektoriumi, nes tam pakako kitų Tarybos narių balsų (Statuto 44 straipsnis, Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 16 punktas). Be to, atsakovo nusišalinimas nebūtų turėjęs teisinės reikšmės ir balsavimo kvorumui (Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalis). Ieškovo nuomone, šiuo atveju būtina įvertinti ir padaryto pažeidimo mastą, t. y. kaip konkrečiai buvo pažeistas įstatymas. Ieškovas remiasi Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, kad pareiga pranešti apie interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje sprendimų priėmimo procedūroje nėra besąlyginė, nes nusišalinimas gali būti nepriimtas, leidžiant asmeniui toliau dalyvauti sprendimo priėmimo procedūroje. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas pažeidė pareigą pranešti ir atskleisti apie visuotinai ir akivaizdžiai kitiems Tarybos nariams žinomą faktą, t. y. kad jis, būdamas Tarybos narys, kandidatuoja į rektoriaus pareigas. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A525-789/2011, išaiškinimus dėl savivaldybės mero balsavimo, jį atleidžiant į pareigų, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma. Tokia nuostata iš esmės atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, pagal kurią rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. Taigi atsakovo nedalyvavimas ir nebalsavimas Tarybos posėdyje nebūtų turėjęs reikšmės jo išrinkimui rektoriumi.

264. Dėl darbo sutarties ginčijimo. Kadangi atsakovo balsas neturėjo įtakos nei rektoriaus išrinkimui, nei kvorumui, tai net ir pripažinus, kad atsakovas pažeidė įstatymą, negalima daryti išvados, kad ir Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas buvo priimtas, o darbo sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas. Taigi Komisija neturi teisės reikalauti nutraukti darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl darbo sutarties pakeitimo sudarymo priėmė Taryba – kolegialus valdymo organas, Komisija ar teismai nėra konstatavę, kad Taryba (t. y. kiekvienas jos narys) pažeidė įstatymo reikalavimus. Net neskaičiuojant atsakovo balso, Tarybos sprendimu atsakovas vis tiek laikytinas išrinktu Universiteto rektoriumi; net ir konstatavus, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus, darbo sutartis su juo negali būti nutraukta, nes negali būti panaikintas darbo sutarties pakeitimo pagrindas – Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Jeigu formaliai darbo sutartis ir būtų nutraukta, ji turėtų būti iš naujo sudaryta šio nutarimo pagrindu. Taigi reikalavimas nutraukti darbo sutartį laikytinas iš esmės nesukeliančiu teisinių padarinių, o tai reiškia, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-347/2007).

275. DK 139 straipsnio 1 dalies taikymo. DK 139 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes darbo sutartis ar jos sudėtinės dalys neprieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. Atsakovas remiasi DK 93 straipsniu, nurodo, kad atsakovo darbo sutartis negali būti nutraukiama DK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nei pareiga vengti interesų konfliktų, nei prievolė nusišalinti, jiems esant, nėra laikytinos darbo sutarties elementu, dėl kurių darbo sutartis gali būti nutraukiama. Be to, atsakovo padarytas pažeidimas neturėjo reikšmės jo išrinkimo rektoriumi, todėl DK 139 straipsnio 1 dalies taikymas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tokia išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija v. VĮ ,,Utenos regiono keliai“, bylos Nr. 3K-3-1211/2001). Atsakovas buvo išrinktas rektoriumi Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo pagrindu, todėl DK 139 straipsnyje nustatytos darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo priemonės ar kitos DK numatytos normos negali būti taikomos atsižvelgiant į rektoriaus, kuris yra ne eilinis darbuotojas, o juridinio asmens vadovas, specifinį statusą.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

291. Dėl darbo sutarties nutraukimo. Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-8 konstatavo V. L. neteisėtus veiksmus; šis sprendimas yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A 143-72/2013. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius comniodum capere de s na injuriapropria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injnria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Drevida“ ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). Rektorių išrinkus neteisėtos sudėties Klaipėdos universiteto tarybai, šių rinkimų pagrindu atsakovas negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų. Ne tik Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 11 straipsnio 1, 2 dalyse, bet ir Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 9N-01 patvirtintame jos darbo reglamente nustatyta Tarybos nario pareiga raštu pranešti tarybai apie galimą interesų konfliktą, nusišalinti nuo to klausimo svarstymo (12.6 punktas). Komisija kreipėsi į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo gindama viešąjį interesą ir turėdama įstatyme nustatytą imperatyviąją pareigą taip veikti (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

30Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad rektorius renkamas slaptu balsavimu, tačiau Tarybos 2011 m. rugsėjo 26 d. posėdyje šis aprašas buvo pakeistas, numatant atvirą balsavimą. Tarybos 2012 m. gruodžio 6 d. posėdyje rektoriaus rinkimai vyko atviru balsavimu. V. L. ir A. R. surinkus daugiausiai balsų, vyko pakartotinis balsavimas, kurio metu du Tarybos nariai, balsavę už A. R. , persigalvojo ir savo balsą atidavė atsakovui, kuris gavo 7 balsus, o A. R. – 1. Neatmestina, kad tai lėmė faktas, jog atsakovas turėjo galimybę dalyvauti Tarybos posėdyje, pasisakyti jame ir atviro balsavimo metu matyti, kaip balsuoja kiti Tarybos nariai, o A. R. tokios galimybės neturėjo. Ieškovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl Komisijos prašymų nutraukti darbo santykius, jos nutraukiamos DK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu (buvęs Darbo sutarties įstatymo 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija v. VĮ ,,Utenos regiono keliai“, byla Nr. 3K-3-1211/2001).

312. Dėl Komisijos teisės ginčyti Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Administracinę bylą nagrinėję teismai patvirtino Komisijos teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl atsakovų darbo sutarties nutraukimo. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ši Komisijos teisė – prejudicinis faktas, todėl šioje byloje negali būti kvestionuojama. Ieškovo nuomone, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis Komisijai teisę kreiptis į teismą dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu (Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nes Komisija yra specializuota institucija, atliekanti prevencijos ir priežiūros funkcijas specializuotoje viešųjų interesų gynimo srityje, susijusioje su valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo užtikrinimu, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno šiltnamiai“ v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-197/2003). Ieškovo nuomone, net ir nepripažinus Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo negaliojančiu, atsakovas rektoriaus pareigų netektų teismui panaikinus su juo sudarytą darbo sutartį.

32Ieškovė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino Komisijos teisę kreiptis į teismą tik ginčijant su darbo teisiniais santykiais susijusių juridinio asmens organų sprendimus. Pagal Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybos santykiai yra įforminami ne tik darbo sutartimis, bet ir įstaigų vadovų įsakymais (pvz., valstybes tarnautojų) ar kolegialių organų sprendimais (pvz., universitetų rektorių), todėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą aiškinant pažodžiui, neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir įstatymo leidėjo ketinimus, būtų iškreipta šios teisės normos prasmė ir paskirtis, nepagrįstai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Ieškovo nuomone, Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas turi būti pripažintas netekusiu galios, nes buvo priimtas pažeidžiant Interesų derinimo įstatymo nuostatas, be to, atsakovai nebegalėtų pakartotinai sudaryti darbo sutarties tų pačių neteisėtų rinkimų pagrindu. Ieškovė nurodo, kad tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A7–336/2001, išaiškinimas.

333. Dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Ginčo šalys yra viešojo sektoriaus subjektai: Komisija – valstybės institucija, o V. L. – valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo. Komisija turi įgaliojimus kreiptis į teismą būtent dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų darbo (tarnybos) santykių nutraukimo. Taigi ginčas dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybos santykių nutraukimo yra viešosios, o ne privatinės teisės dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad būtina atsižvelgti į privatinės teisės normų reglamentuojamiems teisiniams santykiams svarbias aplinkybes: padaryto pažeidimo reikšmę ir įtaką juridinio asmens organo sprendimo priėmimui, atmestini. Šiuo atveju taikytinas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris pripažintas materialiosios teisės norma tokio pobūdžio ginčams spręsti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 31 d nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8 -700-01).

344. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas remiasi CK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad kasacinio skundo nagrinėjimui ieškovas pasitelkė Komisijos vyriausiąją patarėją, kuriai pavedė parengti atsiliepimą į kasacinį skundą. Tai lėmė Komisijos žmogiškųjų išteklių naudojimą ne pagrindinėms Komisijos funkcijoms vykdyti ir Komisijos išlaidas. Jeigu atsakovas turi teisę prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, rengiant kasacinį skundą, apmokėti, tai pagal lygiateisiškumo principą ir Komisija turi teisę prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

38Dėl administracinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios

39CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio sprendimo res judicata galia, reiškianti draudimą šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Aiškindamas prejudicinio fakto apibrėžtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2013; kt.).

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija 2012 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. KS-8, jog atsakovas V. L. , vykdydamas Universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatas į Universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto, pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2564-437/2012 pagal V. L. skundą, 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pripažino Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. KS-8 pagrįstu ir teisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą. Administracinių teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnis); nagrinėjant nurodytą administracinę bylą dalyvavo tie patys asmenys. Administracinių teismų nustatyta, kad atsakovas, dalyvaudamas Universiteto tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatas į rektoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje, nes sprendė savo paties karjeros galimybes. Administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas V. L. neteisėtų veiksmų – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo – faktas, kuris yra ir nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, nes byloje pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiu VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 9N-10 skirti V. L. į rektoriaus pareigas, priimtą viešo konkurso, kurio metu V. L. atliko nurodytus neteisėtus veiksmus, pagrindu, kaip ir atsakovų sudaryta darbo sutartis, kurią ieškovas prašė nutraukti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai atsakovo V. L. neteisėtus veiksmus – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo faktą kvalifikavo prejudiciniu, nes nustatytos visos CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintos atleidimo nuo įrodinėjimo sąlygos (teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimas, abiejose bylose dalyvaujančių asmenų tapatumas ir įrodinėjimo dalyko reikšmingumo sąsaja). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada, kad administracinėje byloje buvo nustatytas ir kitas prejudicinis faktas, t. y. kad teismai administracinėje byloje pripažino Komisijos teisę kreiptis į teismą dėl atsakovų darbo sutarties nutraukimo ir kad ši teisė (prejudicinis faktas) pakartotinai šioje byloje negali būti kvestionuojama. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad administracinėje byloje nebuvo analizuojami Komisijos įgaliojimai reikšti ieškinius civilinėse bylose Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Šis klausimas – tai tik šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nurodyta ieškovo teisė apskritai neįrodinėtina, nes ji ieškovui nustatyta įstatymu – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytas atleidimo nuo įrodinėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas. Tačiau tai konstatuodama teisėjų kolegija nurodo, kad ši išvada nelemia pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisės ginčyti VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos nutarimą

42Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. birželio 27 d.) yra siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Šio įstatymo 22 straipsnis apibrėžia įstatymo vykdomą kontrolę ir pareigūnus bei institucijas, kurios šią kontrolę turi vykdyti. Viena institucijų yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri prižiūri, kaip asmenys vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija, nustačius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, įtvirtinta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte – nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamos bylos atveju Vyriausioji tarnybinė etikos komisija kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą darbo sutarties Nr. DS-1405 pakeitimą, paskiriant jį į rektoriaus pareigas, ir pripažinti VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 9N-10 negaliojančiu. Kasatoriaus nuomone, teismai, remdamiesi administracinėje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kad atsakovas viešo konkurso metu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, neturėjo teisinio pagrindo nutraukti atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą darbo sutarties pakeitimą dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, nes Komisija nėra įgaliota kreiptis į teismą dėl VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo pripažinimo negaliojančiu. Tačiau teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

43Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. sausio 28 d.) 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad universiteto taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti; rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo (22 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 7 dalių nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, tačiau nagrinėjamu atveju šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti nurodytos nuostatos taikytinos remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Klaipėdos universiteto statuto 18 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Universiteto taryba nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką. Klaipėdos universiteto taryba 2011 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 9N-04 patvirtino Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašą, kuriame nustatyta, kad Taryba iš savo penkių narių sudaro komisiją rektoriaus rinkimams viešo konkurso būdu organizuoti; Tarybos nariai, balsuodami dėl rektoriaus rinkimų komisijos išvadų, patvirtina kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą; rektorius renkamas slaptu balsavimu ir laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai. Taigi Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose nurodytuose teisės aktuose nustatyta prielaida darbo sutarčiai su rektoriumi sudaryti – viešas konkursas, kurio rezultatų pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas (nutarimas) dėl viešo konkurso laimėtojo skyrimo universiteto rektoriumi, ir šio sprendimo (nutarimo) pagrindu su išrinktu rektoriumi sudaroma darbo sutartis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta šių teisinių santykių reglamentacija, konstatuoja, kad tam, jog su universiteto rektoriumi būtų sudaryta darbo sutartis, reikalinga tam tikrų teisinių faktų, t. y. aplinkybių, su kurių buvimu teisės normos sieja konkrečių teisinių santykių sukūrimą, sudėtis, būtent – viešas konkursas ir jo rezultatų pagrindu priimamas sprendimas (nutarimas). Neatlikus nurodytų veiksmų darbo sutartis su universiteto rektoriumi negalėjo būti sudaroma. Taigi jeigu yra pripažįstama, kad viešas konkursas buvo neteisėtas, tai dėl tokio viešo konkurso priimtas sprendimas (nutarimas) taip pat laikytinas neteisėtu, kaip ir darbo sutartis, sudaryta su išrinktu į atitinkamas pareigas asmeniu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 nustatytą įstatymo vykdymo priežiūros funkciją ir įgyvendindama teisę pareikšti ieškinius dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, atitinkamai turi teisę ginčyti ir su viešo konkurso laimėtoju sudarytos darbo sutarties pagrindą – viešo konkurso rezultatus ir jų pagrindu priimtą sprendimą (nutarimą). Priešinga išvada reikštų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, neveiksmingumą ir neįgyvendinamumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė dėl VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 9N-10 teisėtumo.

44Dėl atsakovų sudarytos darbo sutarties (pakeitimo)

45Bylos nagrinėjimo metu teismų nustatyta, kad Klaipėdos universiteto rektorius buvo renkamas viešo konkurso, organizuoto Universiteto tarybos, būdu (Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. spalio 11 d. posėdyje atsakovas V. L. dalyvavo kaip Tarybos narys; šiame posėdyje svarstytas klausimas dėl naujų rektoriaus rinkimų paskelbimo, nustatyta rinkimų data, dokumentų pateikimo terminai, numatytos rektoriaus rinkimų komisijos posėdžių datos. 2011 m. lapkričio 17 d. rektoriaus rinkimų komisijos posėdyje dalyvavo ir V. L. ; šio posėdžio metu nutarta paskelbti pretendentus į rektoriaus pareigas, tarp jų – ir atsakovą V. L. . Klaipėdos universiteto taryba 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 9P-09 patvirtino kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą iš keturių asmenų, tarp jų – ir V. L. , kuris 2011 m. lapkričio 21 d. Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo. Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, jame dalyvavo visi Tarybos nariai, taigi – ir V. L. Pirmojo balsavimo metu dviem kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, jo metu už V. L. kandidatūrą balsavo septyni nariai, o už prof. dr. A. R. – 1 narys. Vadovaujantis šiais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo išrinktas ir ginčijamu Tarybos nutarimu paskirtas atsakovas V. L. . 2011 m. gruodžio 16 d. Tarybos posėdžio metu su atsakovu V. L. buvo pasirašyta darbo sutartis kadencijos laikotarpiui. Kasatoriaus nuomone, jo, kaip Universiteto tarybos nario, balsas nelėmė viešo konkurso rezultatų, todėl, net ir pripažinus, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, negalima konstatuoti, kad ir Tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas buvo priimtas, o darbo sutartis sudaryta pažeidžiant šio įstatymo nuostatas. Kasatoriaus nuomone, ieškovas neturi teisės reikalauti nutraukti darbo sutarties, nes sprendimą dėl jos pakeitimo priėmė Universiteto taryba – kolegialus Universiteto valdymo organas; ieškovas ar teismai nėra konstatavę, kad Taryba pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad šie kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priimti priešingą nei apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

46Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešo konkurso skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-258/02014; kt.). Taigi viešas konkursas turi užtikrinti kiekvieno, norinčio pretenduoti į tam tikras pareigas ir atitinkančio keliamus reikalavimus, lygias galimybes dalyvauti konkurse ir laimėti, priešingu atveju būtų pažeistas viešo konkurso skaidrumo principas.

47Minėta, kad administracinėje byloje nustatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo faktas, t. y. kad V. L. , dalyvaudamas Universiteto tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatu į rektoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje, nes sprendė savo paties karjeros galimybes (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad faktas, jog kasatorius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, savaime nelemia išvados, kad ir visa Universiteto taryba pažeidė nurodytas teisės normas. Tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti bylą nagrinėjusių teismų nustatytą faktą, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. Tarybos posėdyje Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas buvo pakeistas numatant atvirą balsavimą ir 2012 m. gruodžio 6 d. rektoriaus rinkimai vyko atviru balsavimu. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant Tarybos narių priimto sprendimo galimą neobjektyvumą, kai atviru balsavimu buvo renkamas rektorius, balsavime dalyvaujant vienam iš kandidatų V. L. (ir kaip vėliau paaiškėjo – būsimam rektoriui). V. L. , kaip Tarybos nario, dalyvavimas svarstant rektoriaus rinkimo klausimus, jam suteikė išskirtines sąlygas, konstatuotinas jo pranašumas prieš kitus kandidatus į rektoriaus pareigas, kurie nebuvo Tarybos nariai. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad Universiteto rektoriaus viešo konkurso metu buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas, t. y. neužtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus neteisėto viešo konkurso rezultatų pagrindu priimtas VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10, kuriuo V. L. paskirtas Klaipėdos universiteto rektoriumi, pagrįstai pripažintas negaliojančiu, o šio nutarimo pagrindu atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 pakeitimas, paskiriant jį į rektoriaus pareigas, – nutraukta. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai įvertinę byloje nustatytus faktus ir teisėtai konstatuodami pagrindą nutraukti atsakovų sudarytą darbo sutartį, nepagrįstai vadovavosi DK 139 straipsniu.

48Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl, panaikinus (pripažinus neteisėtais) tokio konkurso rezultatus, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Specialiojo teisės akto (lex specialis) – Mokslo ir studijų įstatymo – 22 straipsnio 3 dalyje imperatyviai buvo nustatyta, kad universiteto rektoriaus darbo sutarties sudarymo pagrindas yra viešo konkurso rezultatai. Pripažinus Universiteto rektoriaus viešą konkursą ir atitinkamai jo rezultatus neteisėtais, o viešo konkurso rezultatų pagrindu priimtą Klaipėdos universiteto tarybos nutarimą skirti V. L. Universiteto rektoriumi negaliojančiu, su V. L. sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis), nes kasacinio teismo išaiškinta, jog CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004). Dėl restitucijos darbo teisėje negalimumo darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kadangi darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, tai darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Nurodytos išvados pagrįstos kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009).

49Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, nurodant, kad atsakovas V. L. atleistas iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų CK 2.82 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, nes nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikytina – šalių teisinius santykius reglamentuoja specialiosios šioje nutartyje nurodytos teisės normos.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 43,95 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas iš esmės netenkintinas, tai jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

52Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš kasatoriaus 1012,86 Lt išlaidų vyriausiosios patarėjos profesinėms paslaugoms atlyginti. Ieškovas nurodė, kad kasacinio skundo nagrinėjimui pasitelkė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vyriausiąją patarėją, kuriai pavedė parengti atsiliepimą į kasacinį skundą. Tai lėmė Komisijos žmogiškųjų išteklių naudojimą ne pagrindinėms Komisijos funkcijoms vykdyti ir atitinkamai – papildomas išlaidas. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaip nutartyje jau minėta, Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. Taigi atstovavimas valstybės interesams nurodytu tikslu Komisijai nustatytas įstatymu, jai iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiam tikslui ieškovas pasitelkia savo darbuotojus, atliekančius atitinkamas funkcijas pagal Komisijos patvirtintus vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų darbą (DK 4 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusi darbuotoja atliko darbą, nepriklausantį jai pagal kompetenciją, taip pat kad ieškovas neturėjo tokio darbuotojo, kuriam pagal patvirtintus vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus priklausytų atlikti tokio pobūdžio darbą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas tenkinti ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nenustatytas.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl atsakovo V. L. darbo sutarties nutraukimo pakeisti, nurodant, kad atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 92007-09-01 pakeitimas dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nurodant, kad atsakovas V. L. atleidžiamas iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

55Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

56Priteisti iš kasatoriaus V. L. (asmens kodas ( - ) 43,95 (keturiasdešimt tris Lt 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl administracinėje byloje priimto teismo... 6. Ieškovas Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – ir Komisija)... 7. Ieškovas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18... 8. Byloje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 17 d.... 9. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu... 10. Ieškovas 2012 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. KS-8, kad 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino... 13. Teismas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18... 14. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla... 15. Teismas vadovavosi Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 3... 16. CPK 271 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas atidėjo sprendimo vykdymą tam,... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 18. Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012... 19. Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėjų kolegija nurodė, kad Komisija 2012... 20. Spręsdama dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti bylą... 23. 1. Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Komisijos teisė kreiptis... 24. 2. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1... 25. 3. Dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo. Interesų derinimo įstatyme... 26. 4. Dėl darbo sutarties ginčijimo. Kadangi atsakovo balsas neturėjo įtakos... 27. 5. DK 139 straipsnio 1 dalies taikymo. DK 139 straipsnio 1 dalis netaikytina,... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o... 29. 1. Dėl darbo sutarties nutraukimo. Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.... 30. Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 15 punkte... 31. 2. Dėl Komisijos teisės ginčyti Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m.... 32. Ieškovė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino Komisijos... 33. 3. Dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo... 34. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas remiasi CK 88 straipsnio... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 38. Dėl administracinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios... 39. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija... 41. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisės ginčyti VšĮ... 42. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje... 43. Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 12 d.... 44. Dėl atsakovų sudarytos darbo sutarties (pakeitimo)... 45. Bylos nagrinėjimo metu teismų nustatyta, kad Klaipėdos universiteto... 46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešo konkurso skaidrumo principas... 47. Minėta, kad administracinėje byloje nustatytas Viešųjų ir privačių... 48. Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso... 49. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia pakeisti bylą... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. pažymą apie... 52. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš kasatoriaus 1012,86 Lt išlaidų... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 55. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 56. Priteisti iš kasatoriaus V. L. (asmens kodas 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...