Byla 2-8-776/2016
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, vertėjaujant Daivai Sakalienei, dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, dalyvaujant atsakovui P. M., jo atstovui advokatui Ričardui Raliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 16 755,10 Eur skolos, 6 729,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo mėnesį atsakovui ir M. M. paskolino 16 755,10 Eur dviem automobiliams pirkti. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu ir M. M. susitarė nupirktus automobilius parduoti Armėnijoje, o gautus pinigus pasidalinti, tačiau atsakovas ir M. M. visų jam priklausančių pinigų, gautų pardavus automobilius, neperdavė, nors buvo įsipareigoję tą padaryti skolos rašteliu.

5Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, atsakovas nurodė, kad iš ieškovo jis pinigų niekada nesiskolino, o ieškovas niekada pinigų jam neperdavė. Atsakovas teigia, kad jis, ieškovas ir M. M. už ieškovo pinigus nupirko tris automobilius ir juos pardavė Armėnijoje. Atsakovas nurodė, kad paskolos raštelis sudarytas tik kaip garantas ieškovui.

6Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad jis už savo pinigus įsigijo automobilius, kuriuos su atsakovu ir M. M. planavo parduoti Armėnijoje, taip pat už jo lėšas buvo perkamas kuras, remontuojami automobiliai bei dengiamos visos kitos automobilių realizavimo išlaidos, kuruos taip pat sudaro jo negautas lėšas. Atsakovas paaiškino, kad pardavus vieną BMW markės automobilį, jis gavo avansą ir grįžo išregistruoti automobilio į Lietuvą, o atsakovas ir M. M. tik iš dalies su juo atsiskaitė, tačiau paskolos rašteliu pasižadėjo grąžinti likusią sumą. Ieškovas nurodė, kad atsakovui paskolos raštelio pasirašymo metu pinigų neperdavė, tačiau jame nurodė pinigus už parduotus automobilius, kurių atsakovas ir M. M. negrąžino. Ieškovas nurodė, kad po paskolos raštelyje nurodytų terminų grąžinti paskolą reikalavo grąžinti pinigus, tačiau atsakovas ir M. M. atsisakė grąžinti skolą. Ieškovas paaiškino, kad tiksliai nežino, už kiek buvo parduoti automobiliai, o apie panaudotas lėšas realizuojant automobilius yra tik jo paskaičiavimai, į kurias jis įtraukė ir savo pragyvenimo išlaidas, patirtas automobilių realizavimo metu. Ieškovas nurodė, kad paskolos raštelio sudarymo metu M. M. telefonu bendravo su atsakovu ir aiškinosi visas jo sąlygas.

7Ieškovo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nuosekliai nurodė aplinkybes apie paskolos raštelio pasirašymą, o taip pat nurodė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už parduotus automobilius. Atstovė nurodė, kad visiškai įrodyta, kad automobiliams pirkti buvo panaudoti tik ieškovo pinigai, atstovės nuomone, pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina šią aplinkybę. Atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pats turėjo nuosavų lėšų pirkti automobilį Mercedes, kuris buvo užregistruotas jo vardu. Atstovės nuomone, tai, kad atsakovas suprato pasirašomo paskolos raštelio turinį, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atstovės teigimu, ieškovo paaiškinimas patvirtina, kad jis su M. M. apskaičiavo, kiek atsakovas ir M. M. skolingi ieškovui, o rašteliu fiksavo ne paskolos suteikimą, o tai, kad jie yra skolingi tokią sumą ieškovui. Atstovė paaiškino, kad ieškovo pateiktas raštelis patvirtina ieškinio pagrindą. Atstovė iškėlė klausimą, ar atsakovui priklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl net ir atmetus ieškinį, prašė nepriteisti iš ieškovo valstybei šių atstovavimo išlaidų.

8Atsakovas P. M. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad pinigų iš ieškovo jis negavo, o paskolos raštelį pasirašė kaip liudytojas dėl ieškovo ir M. M. santykių dėl aukso, gauto už parduotus automobilius. Atsakovas nurodė, kad paskolos raštelį pasirašė jo neskaitęs. Atsakovo teigimu, ieškovas už savo pinigus pirko du BMW markės automobilius, o trečio Mercedes automobilio ieškovas nepirko, jį nupirko atsakovas už savo pinigus. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu už automobilius buvo atsiskaityta iš dalies pinigais ir iš dalies auksu, kurį vėliau ieškovas kartu su M. M. pardavinėjo Ukrainoje, o jis pinigų, gautų pardavus auksą, niekada negavo. Atsakovas nurodė, kad jis visiškai atsiskaitė su ieškovu. Atsakovas paaiškino, kad susitarė, kad už parduotus tris automobilius gauti pinigai bus dalinami taip, kad ieškovui bus grąžinami jo sumokėti pinigai, o pelnas bus dalinamas visiems trims. Atsakovas nurodė, kad BMW automobiliai buvo parduoti, o Mercedes automobilis buvo sudaužytas ir dėl to neparduotas.

9Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas įrodymais, o paremtas tik emocijomis. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad ieškovas pats nurodė, kad ieškiniu reikalaujamų priteisti pinigų niekam neperdavė, nors ieškinį grindžia paskolos teisniais santykiais. Atsakovo atstovas iškėlė versiją, kad surašant paskolos raštelį atsakovas nedalyvavo, todėl nėra aišku, koks susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir M. M.. Atstovas taip pat iškėlė versiją, kad ieškovas ir M. M. pasirašydami paskolos raštelį sudarė apsimestinį sandorį.

10Ieškinys atmestinas.

11Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

12Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Todėl nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų teisinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas teigia reikalavimo dalyku esančius 16 755,10 Eur atsakovui ir M. M. perdavęs kaip paskolą automobiliams pirkti, o atsakovas jų nustatytais terminais negrąžinęs. Ieškovas savo reikalavimus grindžia atsakovo ir M. M. atitinkamai 2006-09-05 ir 2006-09-01 pasirašytu paskolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad jie paėmė skolon iš ieškovo jo reikalaujamą priteisti sumą. Atsakovas ginčija, kad šią pinigų sumą priėmė, t. y. atsakovas neigia sudaręs paskolos sutartį ir pasiskolinęs pinigų iš ieškovo. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas gera valia negrąžino jam, ieškovo teigimu, paskolintų pinigų.

14Pažymėtina, kad paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolos negavo arba kad ją grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

15Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolos raštelio sudarymo metu atsakovui pinigų neperdavė, o atsakovas paaiškino, kad niekada pinigų iš ieškovo nėra gavęs, todėl darytina išvada, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, o ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas negali būti kvalifikuotinas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

16CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Kaip minėta, nėra teisinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti paskolos teisiniais santykiais, o byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas įgijo ieškovui priklaususias sumas, gautas pardavus už jo pinigus nupirktus ir Armėnijoje realizuotus automobilius, t. y. kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Todėl šalių ginčas vertintinas kaip kilęs iš nepagrįsto praturtėjimo.

17Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio deinrem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš jų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat šio instituto taikymui būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą, jis turi būti praturtėjęs nesąžiningai. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.).

18Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.), todėl ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

19Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, vien tik ieškovo pateiktas atsakovo ir M. M. pasirašytas paskolos raštas, negali patvirtinti, kad šia suma atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovas jokiais įrodymais neįrodė savo turėtų išlaidų įsigyjant automobilius ir juos realizuojant tikslaus dydžio bei kas tiksliai ir kokia suma su juo atsiskaitė. Be to, ieškovas net nepateikė duomenų iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro apie jam nuosavybės teise priklausiusius automobilius ginčo įvykių metu. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 nors ir patvirtina, kad tuo metu ieškovo sutuoktinė disponavo didele pinigų suma, tačiau šis dokumentas niekaip nepatvirtina, kad atsakovas, veikdamas nesąžiningai, įgijo ieškovui priklausiusias lėšas, gautas realizavus automobilius. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ieškovo kviesta I. T. parodė, kad iš tuometinės atsakovo sugyventinės Z. A. sužinojo, kad iš ieškovo pinigų buvo perkami pardavimui trys automobiliai. Liudytoja Z. A., kuri taip pat buvo kviesta ieškovo, parodė, kad ji žinojo, kad buvo nupirktas automobilis Mercedes už ieškovo lėšas, nes atsakovas neturėjo santaupų ir jų bendro gyvenimo metu ji jį išlaikydavo, nors pripažino, kad bendrai piniginių lėšų su atsakovu netvarkė. Ieškovo kviestas liudytojas G. V. parodė, kad atsakovas jam yra skolingas už jo parduotą automobilį. Teismo vertinimui, tokie šių liudytojų parodymai nėra pakankami nustatyti aplinkybėms apie ieškovo panaudotų lėšų automobiliams pirkti ir išlaidų juos realizuojant dydį bei gautų pinigų už automobilių pardavimą ir ieškovui perduotų ir neperduotų pinigų sumas. Teismas taip pat konstatuoja, kad šioje byloje nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, kaip nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga.

20Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nagrinėjamos bylos atveju nuosprendis baudžiamojoje byloje nepriimtas, prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų atsisakyta pradėti. Ši aplinkybė reiškia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jeigu jais nagrinėjant bylą remiamasi, turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui pasiekti įrodinėjimo tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pagal ieškovo pareiškimą metu surinkti įrodymai, kuriais šioje byloje remiasi ieškovas, neleidžia padaryti išvados, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

21Pažymėtina, kad aplinkybę dėl nepagrįsto praturtėjimo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, ieškovo ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, negali jais remiantis konstatuoti atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita fakto. Teismas, daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad jo reikalaujamą priteisti sumą atsakovas nesąžiningai įgijo jo sąskaita (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Ieškovui nuo šios bylos iškėlimo teisme buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant tik 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-12 sprendimu Nr. SP-2840-(7.2262) ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovo atstovės teiginiai, kad atsakovui nepriklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra teisiškai nepagrįsti, o be to, atmetus ieškinį ir nereikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškovo A. T., a. k. ( - ), ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti... 5. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu... 6. Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje... 7. Ieškovo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdžio metu prašė... 8. Atsakovas P. M. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir... 9. Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu su... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo... 12. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas teigia reikalavimo dalyku... 14. Pažymėtina, kad paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870... 15. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu... 16. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai... 17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl... 18. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes,... 19. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, vien tik ieškovo pateiktas... 20. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei... 21. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl nepagrįsto praturtėjimo, kaip ir bet kurią... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Ieškovui nuo šios bylos iškėlimo teisme buvo teikiama valstybės... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 25. ieškovo A. T., a. k. ( - ), ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...