Byla 2A-1051-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei dalyvaujant ieškovei J. R. ieškovės atstovui advokatui M.Navikui atsakovui A. R. trečiojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui T.Zarembai

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo. Tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, AB DnB NORD bankas, UAB SEB lizingas, I. J. .

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp atsakovo A. R. ir ieškovės J. R. dėl atsakovo kaltės.

51) Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip: a) priteisti atsakovui 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500; b) ieškovei priteisti 130 000,00 Lt. vertės 63,66 kv.m. bendro ploto, 3 kambarių butą, adresu ( - ); 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą PANASONIC.

62) Kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: a) ieškovei priteisti 30 374,80 Lt įsipareigojimą AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - )ir. 41 225,32 Lt įsipareigojimą AB DnB NORD bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ).;

73)

8priteisti iš ieškovės atsakovui 12939,96 Lt kompensaciją už atsakovui netenkančio turto dalį.

94) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. vienkartine pinigų sumą, išlaikymo dydį apskaičiuojant teismo sprendimo priėmimo dieną, bei nustatyti R. R. gyvenamąją vietą su ieškove.

10Nurodė, kad 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su atsakovu. Santuokoje ( - ) gimė duktė R. R. . Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, atsakovo vartotas fizinis smurtas prieš ją, psichologinis smurtas prieš ją ir jų santuokoje gimusią dukrą R., neprisidėjimas prie šeimos gerovės kūrimo, atsainus požiūris į šeimos vertybes. Šeimoje kildavo barniai, muštynės. Paaiškino, kad atsakovas neduoda šeimai pinigų, juos prageria, ji viena turi rūpintis vaiko auklėjimu ir išlaikymu, kredito mokėjimu, komunalinių paslaugų mokėjimu, namų tvarkymu.

11Ieškovė taip pat nurodė, kad dukters poreikių tenkinimui reikalingas išlaikymas sudaro 2080 Lt per mėnesį. Jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 4492 Lt. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Kadangi jos pajamos yra didesnės nei atsakovo, ieškovė sutiko, kad atsakovo skiriama išlaikymo vaikui dalis sudarytų mažiau nei 50 % vaikui reikalingo išlaikymo, t.y. manė, kad atsakovas privalėtų vaiko išlaikymui skirti ne mažiau nei 700 Lt per kalendorinį mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais neturi pastovių darbinių santykių, todėl kyla grėsmė, kad atsakovas negalės vykdyti pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, todėl yra tikimybė, kad gautas pajamas atsakovas „pragers“ ir/ar išleis juos savo reikmėms. Taigi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui vienkartinę išmoką.

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.

13Teismas santuoką, įregistruotą tarp ieškovės J. R. ir atsakovo A. R. nutraukė dėl atsakovo A. R. kaltės. Ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros R. R. , gyvenamąją vietą nustatė su motina J. R. .

14Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros R. R. išlaikymui po 400,00 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario mėn. 2 d. iki dukros pilnametystės.

15Nustatė tokią A. R. su nepilnamečiu vaiku R. bendravimo tvarką: A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. R. , kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį penktadienio vakaro 17.00 val. iš J. R. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį motinai sekmadienio vakaro 18.00 val.; A. R. poriniais kalendoriniais metais praleidžia su vaiku Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas.

16Santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus padalino taip:

17priteisė ieškovei 86666,66 Lt vertės 2/3 dalis buto, esančio ( - ); 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips, viso turto už 94666,66 Lt.

18priteisė atsakovui 43333,33 Lt. 1/3 dalį buto, esančio ( - ); 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą PANASONIC, 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, viso turto už 57133,33 Lt.

19Teismas taip pat priteisė iš ieškovės J. R. atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį 3074,87 Lt.

20Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytą Paskolos sutartį pripažino asmenine atsakovo A. R. prievole.

21Prievoles už kreditų grąžinimą pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ir pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) pripažintino ieškovės ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis.

22Prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 208 m. sausio 9 d. sudarytą Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010169-01 pripažino ieškovės J. R. asmenine prievole.

23Kitą ieškinio dalį atmetė.

24Teismas priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei 4226,00 Lt. sumokėto žyminio mokesčio ir 844,90 Lt. išlaidų už turto vertės nustatymą.

25Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo smurtas prieš ieškovę negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo galutinai, bendras jų gyvenimas tapo nebegalimu. Dėl to yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

26Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 2080 Lt suma, kuri daugiau negu 2 kartus viršija šiuo metu nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį yra akivaizdžiai per didelė. Teismas taip pat pažymėjo, jog išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo forma, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismo teigimu, ieškovės pasirinkta išlaikymo priteisimo forma – išlaikymo priteisimas vienkartine išmoka - neužtikrina, kad priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma atsakovas turės galimybę sumokėti priteistą pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų santaupų, ar asmeninės nuosavybė teise registruoto kilnojamojo ar nekilojamojo turto, kurį realizavus galėtų išmokėti teismo priteistą pinigų sumą dukrai išlaikyti iki ji sulauks pilnametystės. Taigi teismas padarė išvadą, kad išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra tinkamas ir teisingas atsižvelgiant tiek į vaiko interesus, tiek į atsakovo, kuris šiuo metu niekur nedirba. Ieškovės galimybės, atsižvelgiant į abiejų šalių gaunamas pajamas, teikti išlaikymą yra didesnės nei atsakovo. Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, teismo nuomone, nėra pagrindas mažinti išlaikymą nepilnametei dukrai iki atsakovo nurodyto 250 Lt dydžio, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, byloje surinkti faktiniai duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Taigi nors atsakovas nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

27Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo teismas patenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki pilnametystės, kas mėnesį po pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 400 Lt.

28Dėl turto ir prievolių padalijimo teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo pasiūlyti turto padalijimo būdai iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, t. y. bendro turto lygių dalių principą. Teismas konstatavo, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis ( - ), turi būti padalintas natūra. Tačiau padalijant butą, yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra. Todėl teismas ieškovei priteisė 2/3 dalis buto, esančio ( - ); atsakovui A. R. - 1/3 dalis buto, esančio ( - ). Pasirinkdamas tokį buto padalinimo būdą, teismas atsižvelgė ir į tai, jog jis yra įkeistas bankui, garantuojant paimto kredito grąžinimą. Nors atsakovas sutinko, kad visas butas būtų paliktas ieškovei, o jam būtų priteista kompensaciją už šį turtą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tai, kad negrąžinto kredito suma yra gana didelė, šalys turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, teismas darė išvadą, kad kompensacijos atsakovui išmokėjimas būtų negalimas.

29Atsakovas nurodė, kad į dalintino turto vertę neįtrauktinas automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris ( - ) kadangi jis yra parduotas, tačiau atsakovas jokių duomenų, patvirtinančias faktą, kad automobilis yra išregistruotas nepateikė.

30Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų skalbimo mašiną „Elektrolux“ ir jos vertę, todėl skalbimo mašiną teismas neįtraukė dalintiną turtą. Vaikiška lovelė, kurią atsiliepime nurodė atsakovas negali būti įtraukta į dalintiną turtą.

31Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė 2008 m. sausio 9 d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) dėl lengvojo automobilio Saab 9-5 įsigijimo. Minėtas automobilis į dalintiną turtą neįtrauktinas, nes nei ieškovė nei atsakovas nuosavybės teisių į šį turtą dar neįgijo, todėl teismas nesivadovavo teismui pateikta šios transporto priemonės vertinimo pažyma. Kadangi iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas turėjo darbą ir pajamų šaltinį, lizingo bendrovei sumokėta 18349,73 Lt. suma pripažintina bendru sutuoktinių turtu. Teismas pažymėjo, jog automobiliu nuo sutarties sudarymo naudojasi ieškovė, todėl tikslinga ir toliau palikti jai teisę naudotis šiuo turtu, prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytą Finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) pripažįstant ieškovės asmenine prievole. Kadangi įvykdžiusi prievolę, ieškovė taps šio automobilio savininke, teismas atsakovui priteisė 9174,87 Lt. kompensaciją už lizingo bendrovei išmokėtą sumą.

32Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo priteisti jai neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus Bankui. Tokį ieškovės reikalavimą teismas netenkintino, kadangi tai reikštų, jog ieškovė siekia atleisti atsakovą, kaip laiduotoją nuo įsipareigojimų Bankui vykdymo ir tai pažeidžia Banko turtinius interesus. Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis su Banku yra solidarios, atsakomybė pagal šias prievoles be kreditoriaus sutikimo nekeičiama. Teismas taip pat konstatavo, jog kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (solidariosios prievolės subjektai). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad butas padalintas tarp šalių, teismas prievoles už kreditų grąžinimą pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ir pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės mėn. 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) pripažino ieškovės ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis.

33Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo ir I. J. , 2009 m. vasario 3 d. sudarytą Paskolos sutartį teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, nes ši paskola buvo paimta atsakovo gyvenant skyrium su ieškove. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.

34Atsižvelgdamas į atsakovui tenkančią mažesnę priteistino kilnojamojo turto vertę, teismas š ieškovės atsakovui priteisė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį 3074,87 Lt. ((13800 Lt. - 7700 Lt. = 6100 Lt.; 9174,87 Lt. - 6100 Lt. = 3074,87 Lt.)

35Teismas patirtas ieškovės išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo vertino bylos pateikimo metu ir laikė, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 5850 Lt žyminio mokesčio, kadangi didesnio žyminio mokesčio sumokėjimą lėmė tuo metu buvusi didesnė buto vertė.

36Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisė 4226 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 844,90 Lt išlaidų už turto vertės nustatymą.

37Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje dėl įgyto turto bei prievolių padalijimo pakeisti;

381) ieškovei priteisti butą, esantį ( - ) 130 000 Lt vertės;

392) bendru sutuoktinių turtu pagal 2008-01-09 finansinio lizingo sutartį dėl lengvojo automobilio SAAB 9-5 įsigijimo laikyti 2 327,94 Lt, preziumuojant, kad sutuoktinių dalys kilnojamame turte lygios, ieškovė įsipareigoja už šį turtą išmokėti 1 163,97 Lt;

403) finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB DnB NORD Bankui pagal 2002-01-24 kreditavimo sutartį, kurios sąlygos keistos ir papildytos 2009-09-25, 2004-01-21, 2004-05-10 ir 2008-03-27 susitarimais, kurių prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo laidavimu bei hipoteka, priteisti ieškovei. Iš atsakovo ieškovei priteisti 35 800,06 Lt kompensaciją už netenkančią finansinių įsipareigojimų dalį;

414) atsakovui priteisti automobilį FIAT ( - ) Lt vertės;

425)

43priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 40 600 Lt (iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant išlaikymo dydį 700 Lt per mėnesį) išlaikymą konkrečia pinigų suma;

446) grąžinti ieškovei 1 977 Lt žyminio mokesčio permoką;

457) priteisti ieškovei vaizdo kamerą ( - ) Lt vertės;

468)

47priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už atsakovui netenkančią turto dalį. Ieškovė prašo teismo dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo bei nustatyti ieškovės dalį turte – 65 procentus, atsakovo dalį turte – 35 procentus.

48Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

491)

50pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo tiek dėl išlaikymo formos, tiek dėl išlaikymo dydžio. Teigia, jog atsakovas vengė mokėti išlaikymą nuo 2009-01-26, t.y. nuo teismo nutarties dėl laikino išlaikymo nustatymo priėmimo dienos, nors finansinių resursų tam turėjo. Atsakovas ir tretysis asmuo I. J. 2009-02-03 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino 10 000 Lt. Taigi apeliantės nuomone, net ir turėdamas pakankamą pinigų sumą atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, tuo patvirtindamas, kad priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, vaikas realiai nebus išlaikomas. Nurodo, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jos siūlymą dėl išlaikymo priteisimo vienkartine pinigų suma, nes ieškovė, patenkinus apeliacinį skundą privalės išmokėti atsakovui kompensaciją už atsakovui netenkančią turto dalį. Tokiu būdu atsakovas turės realią galimybę sumokėti vaikui išlaikymą vienkartine pinigų suma. Svarbi ir ta aplinkybė, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė sutiko su ieškovės siūlymu dėl išlaikymo formos ir dydžio. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė mėnesio išlaikymo sumą vaikui – 400 Lt, nors ieškovė ir patiekė įrodymus dėl vaiko poreikių, iš kurių matyti, kad mergaitės poreikiai per kalendorinį mėnesį sudaro 2080 Lt. Nors tėvai privalo išlaikyti vaiką lygiomis dalimis, ieškovė sutiko, kad atsakovo dalis išlaikyme sudarytų tik 700 Lt. Teigia, kad vaikui šiuo metu yra 13 metų ir jam jau yra suformuotas vystimosi „planas“, todėl priteisus minimalų 400 Lt per mėnesį išlaikymą vaikas nebeturės galimybės užsiimti savo užklasine veikla ir t.t.

512)

52ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl buto padalijimo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniai dokumentais sutiko, kad butas atitektų ieškovei. Be to, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, būdamas ieškovės ir atsakovo kreditoriumi, kuriam yra įkeistas butas, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad bankui įkeistas butas būtų priteistas ieškovei. Apeliantė taip pat pažymi, jog nelogiškas teismo sprendimas šioje dalyje dar ir dėl tos aplinkybės, jog pats teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo smurtas prieš ieškovę. Be to, pirmosios instancijos neatsižvelgė į aplinkybę, jog VAT 2009-06-29 nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, kadangi VAT, nagrinėdamas skundą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, konstatavo, jog atsakovas turi kito, jam priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi, todėl teismo išvados, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto ir kad ieškovės ir atsakovo siūlomi buto padalijimo būdai prieštarauja atsakovo interesams yra nepagrįstos;

533)

54pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti kreditorinį įsiskolinimą ieškovei, nes tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo AB DnB NORD bankas sutiko, kad kreditorinis įsipareigojimas būtų priteistas ieškovei. Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu neturi pajamų iš kurių galėtų vykdyti įsipareigojimus bankui, todėl tikėtina, kad prievolę bankui išimtinai vykdys tik ieškovė;

554)

56dėl atsakovui priteistos 9174,87 Lt kompensacijos už lizingo bendrovei išmokėtą sumą apeliantė pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, kuria ieškovės trečiajam asmeniui UAB SEB lizingas išmokėtą 18 349,73 Lt sumą teismas pripažino bendru sutuoktinių turtu. Teigia, kad 2009-01-21 ieškovė trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ pagal 2008-01-09 finansinio lizingo sutartį sumokėjo 15 736,86 Lt, tačiau tik 13 375,94 Lt automobilio SAAB 9-5 įsigijimą. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė pagal Transporto priemonės vertinimo ataskaitą yra 27 000 Lt. Automobilio vertinimo daiktai prievolė trečiajam asmeniui sudarė 7 145,52 EUR (kas atitinka 24 672,06 Lt). Apeliantės nuomone, būtent skirtumas tarp automobilio vertės ir trečiajam asmeniui mokėtinos sumos laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 str. prasme. Automobilio vertės skirtumas su mokėtina trečiajam asmeniui suma yra 2 327,94 Lt. Būtent nuo šios sumos ieškovė sutinka mokėti atsakovui kompensaciją už netenkančią turto dalį, kuri sudarytų 1 163,97 Lt.;

575)

58pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo automobilį FIAT TIPO priteisti atsakovui. Teigia, jog šį automobilį atsakovas įgijo savo vardu, tačiau realiai tuo automobiliu naudojosi atsakovo brolis. Ieškovė šiuo metu nežino nei kur tas automobilis, nei kas juo naudojosi. Be to. atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko, kad šis automobilis būtų priteistas jam.

596)

60nurodo, jog turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaizdo kameros PANASONIC, kadangi atsakovas sutiko, kad vaizdo kamera atitektų ieškovei;

617)

62pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dėl 1977 Lt žyminio mokesčio grąžinimo yra nepagrįstas. Apeliantė pažymi, jog žyminio mokesčio permoka, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., turėtų būti grąžinta ieškovei. Teigia, jog net jei teismas vertintų ieškinio sumos mažėjimą, kaip atsisakymą nuo dalies ieškinių reikalavimų, vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. , ieškovei turėtų būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.

63Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

64

65Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyse dėl vaiko išlaikymo, turto bei prievolių padalinimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

67Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

68Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo bei jos priežasčių, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei tėvo bendravimo su dukra tvarkos, taip pat sprendimas neskundžiamas ir dalyje, kuria prievolė I. J. pagal 2009-02-03 sudarytą paskolos sutartį pripažinta asmenine A. R. prievole, todėl šių teismo sprendimo dalių teisėtumas bei pagrįstumas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku. Apeliacijos dalyką sudaro sprendimo dalis dėl išlaikymo dukrai tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek ir dėl jo formos; nekilnojamojo turto (buto) padalinimo būdas bei kai kurių kilnojamųjų daiktų padalinimas; prievolių AB DnB NORD bankui pripažinimas solidariomis; prievolės UAB ,,SEB Lizingas“ dydis, taip pat- bylinėjimosi išlaidų dydis.

69Dėl turto bei prievolių padalinimo.

70Byloje iš esmės nebuvo kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties bei turto vertės. Vieną iš automobilių, atsakovo prašytą išbraukti iš dalintino turto balanso, teismui palikus kaip dalintiną turtą, apeliaciniu skundu dėl to nėra skundžiamasi. Taigi, byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo tokį turtą:

711) trijų kambarių butą, adresu ( - ), kurio vertė pagal patikslintą turto vertės nustatymo pažymą yra 130 000 Lt. (2 t., b.l. 39-43);

722) automobilius SAAB 9000, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 1000 Lt, SAAB 9-5, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 12 000 Lt., Fiat Tipo, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 500 Lt., iš viso automobilių vertė 13500 Lt.

733) baldus: 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą, iš viso baldų vertė 3500 Lt;

744) buitinę techniką: 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC;100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą PANASONIC; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500 (T II, b. l. 48), iš viso buitinės technikos vertė 4300 Lt..

75Pirmosios instancijos teisme taip pat nustatė, kad šalys turi tokius kreditorinius įsipareigojimus: 30 374,80 Lt įsipareigojimas AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ); 41 225,32 Lt įsipareigojimas AB DnB NORD bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ). (T I, b. l. 22, 54-81, 169-170). Atsakovas A. R. 2009 m. vasario 3 d. su I. J. yra sudaręs 10000,00 Lt. paskolos sutartį, kurią teismas pripažino asmenine atsakovo A. R. prievole ir dėl to apeliacinis skundas nėra paduotas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2008 m. sausio 9 d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010169 dėl lengvojo automobilio Saab 9-5 įsigijimo (1 t, b. l. 171, T 2 t., b. l. 178-192). Teisėjų kolegija pažymi, jog nei dėl turto sudėties, nei dėl jo vertės ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra, t.y. apeliantė neginčija teismo sprendimu nustatytos turto vertės, ginčas keliamas tik dėl turto padalinimo būdo, taip pat dėl finansinio lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto, vertės (sumos) ir šios įmokos padalinimo tarp sutuoktinių. Kadangi parenkant turto padalinimo būdą svarbus turto sudėties (balanso) nustatymas, teisėjų kolegija pirmiausia pasiako dėl lizingo įmokos, kaip turto, vertinimo.

76Dėl lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto, vertinimo.

77CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu, pagal apeliantės ir UAB „SEB lizingas“ sudarytą lizingo sutartį 18349,73 Lt įmokų sumą įtraukė į sutuoktinių bendrą dalintino turto balansą, motyvuodamas tuo, kad šioms įmokoms sumokėti galėjo būti panaudotos tiek ieškovės, tiek atsakovo iš darbinės veiklos gautos pajamos ir, kadangi teisę naudotis lizinguojamu automobiliu bei prievolės pagal lizingo sutartį vykdymą priskyrė ieškovei, teismas priteisė atsakovui pusę lizingo įmokos sumos atitinkančią piniginę kompensaciją iš ieškovės.

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009 yra išaiškinta, kad iš darbinės veiklos gautos pajamos, panaudotos įmokoms pagal lizingo sutartį, yra išlaidos konkrečiam turtui ateityje įsigyti nuosavybėn tam tikromis sąlygomis, kadangi per visą lizingo sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas, kol nesumoka visos turto kainos, turtu naudojasi nuomininko teisėmis, o įmokos pagal lizingo sutartį yra asmens išlaidos, skirtos turtui įsigyti ateityje. Tik visiškai įvykdžius sutarties sąlygas, turtas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn. Turto išpirkimo įmokos pagal lizingo sutartį, vykdant jos sąlygas, nuo jų pervedimo momento lizingo bendrovei tampa šios bendrovės nuosavybe. Tokiu atveju įmokos negalėjo būti įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Taigi, remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lizingo įmokos nėra turtas, kuris galėtų būti dalinamas, nutraukiant santuoką. Tačiau kartu pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos situacija nuo buvusios byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, yra skirtinga ta prasme, kad minėtoje byloje lizingo sutartis buvo nutraukta, lizingo objektas buvo grąžintas lizingo bendrovei, todėl santuokos nutraukimo momentu nebuvo realiai egzistuojančio dalintino turto. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju lizingo sutartis nėra nutraukta, ieškovė ir toliau moka lizingo įmokas, teismo sprendimu jai palikta teisė naudotis ir lizinguojamu automobiliu, todėl aktualu nustatyti, kokią turtinę naudą gauna ieškovė iš tokio turto padalinimo.

79Kaip minėta, santuokoje dalintinu turtu pripažįstamas ne tik materialusis turtas, bet ir nematerialus, t.y. turtinės teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovė, perimdama lizingo įmokų mokėjimą, gauna turtinę naudą ta apimtimi, kiek iki turto padalinimo sumokėtų lizingo įmokų suma buvo padengta ateityje tapsiančio ieškovės nuosavybe turto (automobilio) vertė. Nustatant ieškovės gaunamos turtinės teisės vertę, taip pat pažymėtina, jog iki santuokos nutraukimo lizinguojamas automobilis buvo naudojamas šeimos reikmėms, todėl tam tikras automobilio vertės sumažėjimas (jo natūralus nusidėvėjimas) neturėtų būti traktuojamas kaip ieškovės gaunama turtinė nauda. Remiantis šiais argumentais, pripažįstama, jog mechaninis sumokėtos lizingo įmokos padalinimas šiuo atveju neatspindi tos turtinės naudos, kurią ieškovė gauna, todėl santuokoje įgytu turtu, kaip turtine teise, pripažintina konkrečia lizingo įmoka padengta turto vertė, atskaičius turto nusidėvėjimą. Iš viso sumokėta vertei dengti suma ieškinio pareiškimo dienai sudarė 3878,94 eurus arba 13393,20 Lt (2 t., b.l. 181). Neapmokėta automobilio vertės dalis eurais nurodytam momentui sudarė 7550,47 eurus arba 26070,26 Lt. Domėn neimamos lizingo bendrovei sumokėtos ir mokėtinos palūkanos, kadangi tai nėra turto įgijimo išlaidos. Taigi, ieškinio pareiškimo momentu buvo padengta 34,34 procentai nuo pradinės automobilio vertės (39000 Lt- 2 t., b.l. 192): (13393,20 x100 :39000). Remiantis automobilio vertės nustatymo pažyma (1 t., b.l. 155), automobilio rinkos vertė 2009-03-26 (t.y. praėjus dviems mėnesiams po ieškinio pateikimo) buvo 27000 Lt, taigi, ieškovės gaunama turtinė nauda sudaro 34,34 procentus nuo šios vertės arba pinigine išraiška- 9271,80 Lt (27000x34,34:100). Būtent tokio dydžio turtinė teisė įtraukiama į dalintino turto balansą.

80Tokiu būdu, santuokos metu įgyto turto bendra vertė sudaro 160 571,80 Lt (130 000-butas +13500 Lt- automobiliai +3500 Lt- baldai+4300 Lt- buitinė technika +9271,80 Lt- turtinė teisė ).

81Dėl turto padalinimo būdo.

82Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė nurodė aplinkybę, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.).

84Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kaip turtas, įgytas santuokoje, buvo dalijamas butas ( - ) ir paminėti kilnojamieji daiktai (automobiliai, baldai, buitinė technika), turtinės teisės. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Tačiau tuo atveju, kai turto padalinti natūra nėra galimybės, taikomas alternatyvus padalinimo būdas- vienam iš sutuoktinių priteisiamas turtas, kitam- piniginė kompensacija. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, butą padalino nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t.y. 2/3 dalis buto priteisė ieškovei, o 1/3 dalį buto priteisė atsakovui, kitą turtą padalino laikydamasis įstatyme nustatytos sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos ir turtą dalino po ½ dalį santuokoje įgyto turto, iš dalies kilnojamuosius daiktus dalindamas natūra bei dalį priteisdamas kompensaciją pinigais, atsižvelgdamas į didesnę ieškovei tenkančią natūra turto dalį. Apeliantė dėl tokio turto dalinimo principo iš esmės nesiskundžia, t.y. nors apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, prašoma ieškovės dalį dalinamame turte nustatyti 65 procentus, o atsakovo- 35 procentus, dėstant skundo argumentus dėl kompensacijos už lizingo bendrovei sumokėtas įmokas, nurodoma, kad ieškovė sutinka atsakovui išmokėti pusę sumos (ginčas keliamas tik dėl to, kaip ši kompensacija turėtų būti skaičiuojama).

85Šioje byloje teismas šalių nepilnametės dukters R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir pripažino esant pagrindą tam tikra apimtimi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo: nelygios dalys nustatytos dalinant butą. Nelygių dalių nustatymas būtent šiame turte pateisinamas tuo požiūriu, kad ieškovė, su kuria lieka gyventi dukra, turi pareigą užtikrinti vaikui būstą ir šis interesas yra svarbus vaiko teisių požiūriu. Tuo tarpu sprendžiant kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimą ir nustatant sutuoktinių dalis šiame turte tokio teisiškai pagrįsto intereso nėra pagrindo konstatuoti, todėl ir nukrypimas nuo lygių dalių principo neatitiktų pagrįstumo kriterijaus.

86Dėl nekilnojamojo turto padalinimo teismo sprendimas skundžiamas tuo aspektu, kad dalindamas butą, teismas jo neturėjo dalinti natūra, atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad santuoka iširo dėl atsakovo šeimoje vartoto smurto. Taip pat apeliantė nesutinka su kai kurių kilnojamųjų daiktų padalinimu, būtent, kad automobilis FIAT TIPO priteistas jai, nors šiuo automobiliu naudojasi ir visada naudojosi atsakovo brolis, kad vaizdo kamera priteista atsakovui, nors ja naudojasi ieškovė ir šiuo metu vaizdo kamera itin reikalinga ieškovei su dukra, nes yra filmuojami dukters šokių pasirodymai, varžybos; nurodoma, kad televizorius Philips 200 Lt vertės priteistas tiek ieškovei, tiek atsakovui, o visi bute esantys baldai priteisti ieškovei, nors dalį buto teismas priteisė natūra atsakovui.

87Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju buto padalinimas natūra nėra racionalus turto padalinimo būdas, be to, jis prieštarauja šalių nepilnametės dukters interesams, pažeidžia ieškovės pagrįstus ir teisėtus interesus. Įvertinant teismo sprendime nustatytą aplinkybę, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konkrečiai imant, dėl fizinio smurto prieš ieškovę vartojimo, toks turto padalinimo būdas keistinas, priteisiant visą butą ieškovei bei nustatant, kad ieškovė atsakovui turėtų išmokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį buto, t.y. 43333,33 Lt. Pažymėtina, kad su tokiu turto padalinimo būdu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko abi ginčo šalys, taip pat, ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prieštaravimų dėl tokio turto padalinimo būdo atsakovas nereiškė. Atitinkamai, visas bute esantis kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika) priteistini ieškovei, atsakovui už šį turtą priteisiant kompensaciją pinigais, išskyrus tą sprendimo dalį, dėl kurios skundas nepaduotas (automobilio SAAB 9000, valst.nr. ( - ) kurio vertė 12 000 Lt bei kompiuterio Asus A3500, kurio vertė 700 Lt priteisimo atsakovui). Taip pat, ieškovei prašant priteisti atsakovui automobilį FIAT TIPO, o atsakovui su tuo sutinkant, jam priteistinas šis automobilis, kurio vertė 500 Lt.

88Minėta, kad dalintiną turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisų vertė yra 30571,80 Lt, remiantis lygių dalių principu šiame turte, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų 15285,90 Lt vertės turto. Kadangi atsakovui natūra priteisiamo turto vertė sudaro 13 200 Lt (12000+ 700 + 500), ieškovė atsakovui turėtų išmokėti kompensaciją pinigais, atitinkančią jam tenkančio natūra ir priklausančio turto verčių skirtumą, t.y. 2085,90 Lt. Tokiu būdu, iš viso ieškovė atsakovui turėtų išmokėti 45419,23 Lt dydžio piniginę kompensaciją (43333,33 Lt +2085,90 Lt).

89Tačiau pažymėtina, kad Remiantis Civilinio kodekso 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro turto mokėtinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (to paties straipsnio 2 d.). Aptariamo straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu sudarius turto balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams. Tai reiškia, jog dalinant turtą, turi būti sudaromas ne tik turto, bet ir skolų balansas, nustatomos prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto bei išsprendžiama dėl jų pobūdžio po santuokos nutraukimo.

90Dėl turtinių prievolių padalinimo.

91Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turto padalinimas santuokos nutraukimo atveju neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė tiek į jo minimose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007, 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007), tiek į kitose nutartyse pateiktus išaiškinimus, jog tokia situacija išlieka, jeigu nėra kreditoriaus sutikimo, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010).

92Pažymėtina, kad su prievolės modifikavimu, t.y. skolos AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (skolos likutis ieškinio pareiškimo metu buvo 30 374,80 Lt) bei tam pačiam bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ). (skolos likutis ieškinio pareiškimo dienai buvo 41 225,32 Lt) sutiko tiek ieškovas ir atsakovė, t.y. ginčo šalys, tiek ir kreditorius (AB DnB NORD banko 2009-10-29 raštas Nr. 3.2/3120- 2 t., b.l. 125, banko atstovės paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu- 2 t., b.l. 146), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo palikti solidariąją prievolę, įvertinant ir ieškovės nurodytas bei atsakovo neginčijamas faktines aplinkybes, jog realiai kredito įmokas moka tik ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog AB DnB NORD banko 2009-10-29 rašte Nr. 3.2/3120 išdėstytas sutikimas, kad butas būtų įregistruotas J. R. vardu bei po skyrybų atsisakyti A. R. laidavimo, nėra atšauktas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, todėl laikytina, jog šis sutikimas yra galiojantis, o banko atstovo kalboje apeliacinės instancijos teisme išdėstyti argumentai, jog nuo sutikimo davimo yra praėję daug laiko, todėl bankas iš naujo turėtų įvertinti ieškovės turtinę padėtį, nelaikytini minėto sutikimo atšaukimu ar kreditoriaus prieštaravimu pakeisti prievolės pobūdį.

93Tokiu būdu, prievolės AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (skolos likutis ieškinio pareiškimo metu buvo 30 374,80 Lt) bei tam pačiam bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (skolos likutis ieškinio pareiškimo dienai buvo 41 225,32 Lt) po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovės J. R. asmeninėmis prievolėmis.

94Taigi, byloje nustačius, kad prievolės pagal būsto kredito sutartis priteisiamos vykdyti ieškovei, atsakovui priteistina 1/3 kompensacijos už butą mažintina 1/3 dalimi skolos pagal Civilinio kodekso 3.118 str. 2 d. nustatytas taisykles, ir, konstatavus, jog atsakovas turėtų pareigą už jam tenkančią buto dalį padengti 1/3 dalį negrąžinto kredito, kas sudarytų 23 866,71 Lt, (71600,12:3), šia suma mažinama atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija už 1/3 buto dalį, kuri natūra priteisiama ieškovei. Tokiu būdu, bendra iš ieškovės atsakovui priteisiama kompensacijų suma sudaro 21552,52 Lt (45419,23- 23866,71). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės prašymas turtą dalinti nelygiomis dalimis, o kompensaciją už jos vienos prisiimamus kreditorinius įsipareigojimus iš atsakovo jai priteisti ½ dalies skolos dydžio, negali būti pripažįstamas pagrįstu, nes pagal bylos duomenis, abu kreditai yra būsto kreditai, tai reiškia, kad paskolos buvo imamos būstui įsigyti, jo būklei gerinti, todėl būtent tokiomis proporcijomis, kokios nustatomos į buto dalis, nustatytinos ir skolų proporcijos bei atitinkamai kompensuotina ieškovei suma už jos prisiimamas prievoles.

95Dėl kitų prievolių pobūdžio (prievolės pagal lizingo sutartį pripažinimo asmenine ieškovės prievole ir prievolės pagal paskolos sutartį su I. J. pripažinimo atsakovo asmenine prievole) apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl dėl šių prievolių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

96Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos.

97Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.).

98Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

99Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

100Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

101Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį skiria 2080 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinų periodinių išmokų dydį, rėmėsi jau minėtu teismų praktikoje naudojamu orientaciniu kriterijumi vaiko minimalių poreikių užtikrinimui (MMA dydžio arba 800 Lt). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2080 Lt išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė. Pagrindas nukrypti nuo minėto orientacinio kriterijaus galėtų būti specialūs konkretaus vaiko poreikiai, pagrįstai didinantys išlaidas vaikui išlaikyti. Šioje byloje galima pripažinti pagrįstais papildomais vaiko poreikiais R. R. lankomas šokių būrelio pamokas, su tuo susijusias papildomas išlaidas. Jokie kiti R. specialieji poreikiai nėra įrodyti, todėl pripažįstama, jog pagrįstos išlaidos vaiko išlaikymui būtų maždaug 1500 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti atsakovo dalį dukters išlaikymo prievolėje 700 Lt. Tačiau pripažįstant, jog 2080 Lt vaiko poreikių dydis nėra pagrįstas bei įrodytas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo, teismas nustato, jog atsakovo dalis išlaikymo prievolėje sudaro 500 Lt per mėnesį.

102Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo neteikia (iš jo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 2009-01-26 nutartimi), tuo tarpu antstolio V. M. 2010-11-29 pažyma patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2009-03-26 iki 2010-11-29 tebuvo išieškota 549,97 Lt suma, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8070,97 Lt. Todėl pripažįstamas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo atveju vaiko interesų neužtikrina ir tai sudaro pagrindą išlaikymą priteisti vienkartine išmoka, kas konkrečiu atveju labiau atitiktų vaiko interesus.

103R. R. yra gimusi ( - ), taigi, ji pilnamete taps 2014 m. gruodžio 10 d.. Išlaikymas priteistinas nuo 2009-01-21 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės (t.y.2014 m. gruodžio 10), kas sudaro 70 mėnesių ir 21 dieną. Skaičiuojant po 500 Lt išlaikymo sumos kas mėnesį, gaunama 35 350 Lt suma (70x500= 35000; 500: 30= 16,66 Lt (vienos dienos išlaikymo suma)x 21 d. =350). Ši suma mažintina išieškota išlaikymo suma- 549,97 Lt ir priteistina vaiko išlaikymui galutinė suma už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki R. R. pilnametystės sudaro 34800 Lt.

104Dėl bylinėjimosi išlaidų.

105Apeliantė prašo grąžinti jai 1977 Lt žyminio mokesčio permoką, nesutikdama su teismo sprendimo išvada, jog pagrindo pripažinti permoką nėra. Remiantis Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas atitinkama procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Būtent tokio dydžio žyminis mokestis (trys procentai nuo ieškinio sumos, tame tarpe nuo nustatytos buto kainos) ieškovės ir buvo sumokėtas, paduodant ieškinį. Mažesnės turto vertės nustatymas bylos nagrinėjimo eigoje nereiškia, kad buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu turėjo būti sumokėta pagal įstatymą, todėl nėra Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo sumokėto žyminio mokesčio skirtumą, susidariusį dėl turto vertės sumažėjimo, laikyti žyminio mokesčio permoka ir jį grąžinti ieškovei. Taip pat, ieškinio sumos mažėjimas dėl dalinamo turto vertės sumažėjimo nevertintinas ir kaip atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo vadovautis ir CPK 87 str. 2 d. bei grąžinti ieškovei turėtų 75 procentus nuo sumažėjusios turto vertės.

106Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Ieškovė paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 2716 Lt žyminio mokesčio (3 t., b.l. 13). Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 90520,96 Lt suma (3 t., b.l. 1). Apeliacinės instancijos teismas patenkino skundo reikalavimą dėl 1/3 dalies buto priteisimo atsakovui (ginčijama suma 43333,33 Lt), iš dalies patenkino reikalavimą dėl lizingo įmokos dydžio ir vietoje 9174,87 Lt kompensacijos sumos nustatė 4635,90 Lt kompensacijos sumą, t.y. patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis dėl 4538,97 Lt sumos, taip pat, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl prievolių bankui pobūdžio bei kompensacijos už šias prievoles dydžio nustatymo, būtent, ieškovė prašė priteisti jai ½ dalies skolų dydžio kompensaciją, kas sudarytų 35800 Lt, teismas kompensacijos sumą nustatė 23 866,71 Lt, kas sudaro patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį. Nuo šių patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų ieškovei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 2152,16 Lt.

107Taip pat, kadangi apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Jos sudarė 20,85 Lt (3 t., b.l. 17).

108Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

110Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnametei R. R. dydžio ir formos priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo, pakeisti.

111Šias teismo sprendimo dalis išdėstyti taip:

112Priteisti iš A. R. išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. , gimusiai ( - ), vienkartine išmoka 34 800 Lt (trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio, už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo (2009-01-21) iki R. R. pilnametystės. Paskirti J. R. dukrai priteisiamų išlaikymo sumų tvarkytoja uzufrukto teise.

113Padalinti tarp J. R. ir A. R. santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus tokiu būdu:

114Priteisti J. R. butą ( - )130 000 Lt vertės, 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips, 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą PANASONIC, iš viso 138100 Lt vertės turtą.

115Pripažinti J. R. asmeninėmis prievolėmis prievoles pagal su AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ir pagal su AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) bei prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytą Finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ).

116Priteisti A. R. 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo, iš viso 13200 Lt vertės turtą.

117Pripažinti A. R. asmenine prievole prievolę pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytą paskolos sutartį.

118Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui A. R. kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį bei prisiimamų bendrų prievolių dalį 21552,52 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų litų ir 52 centų) dydžio.

119Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

120Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo A. R. 2152,16 Lt (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt du litus ir 16 centų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

121Priteisti iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 20,85 Lt (dvidešimt litų ir 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti... 5. 1) Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip: a) priteisti atsakovui... 6. 2) Kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: a) ieškovei priteisti 30... 7. 3)... 8. priteisti iš ieškovės atsakovui 12939,96 Lt kompensaciją už atsakovui... 9. 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. vienkartine... 10. Nurodė, kad 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje... 11. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukters poreikių tenkinimui reikalingas... 12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo... 13. Teismas santuoką, įregistruotą tarp ieškovės J. R. ir atsakovo A. R.... 14. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros R. R. išlaikymui po 400,00 Lt. kas... 15. Nustatė tokią A. R. su nepilnamečiu vaiku R. bendravimo tvarką: A. R.... 16. Santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus padalino taip:... 17. priteisė ieškovei 86666,66 Lt vertės 2/3 dalis buto, esančio ( - ); 1000,00... 18. priteisė atsakovui 43333,33 Lt. 1/3 dalį buto, esančio ( - ); 12000,00 Lt.... 19. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės J. R. atsakovui kompensaciją už... 20. Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m.... 21. Prievoles už kreditų grąžinimą pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24... 22. Prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 208 m. sausio 9 d. sudarytą... 23. Kitą ieškinio dalį atmetė.... 24. Teismas priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei 4226,00 Lt. sumokėto žyminio... 25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, jog... 26. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas pažymėjo, kad... 27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl... 28. Dėl turto ir prievolių padalijimo teismas konstatavo, kad ieškovės ir... 29. Atsakovas nurodė, kad į dalintino turto vertę neįtrauktinas automobilis... 30. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų skalbimo mašiną... 31. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė 2008 m. sausio 9 d. su UAB „SEB... 32. Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašė po santuokos... 33. Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo ir I. J. , 2009 m. vasario 3... 34. Atsižvelgdamas į atsakovui tenkančią mažesnę priteistino kilnojamojo... 35. Teismas patirtas ieškovės išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo... 36. Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas... 37. Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 38. 1) ieškovei priteisti butą, esantį ( - ) 130 000 Lt vertės;... 39. 2) bendru sutuoktinių turtu pagal 2008-01-09 finansinio lizingo sutartį dėl... 40. 3) finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB DnB NORD Bankui pagal... 41. 4) atsakovui priteisti automobilį FIAT ( - ) Lt vertės;... 42. 5)... 43. priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 40 600 Lt (iki vaiko... 44. 6) grąžinti ieškovei 1 977 Lt žyminio mokesčio permoką;... 45. 7) priteisti ieškovei vaizdo kamerą ( - ) Lt vertės;... 46. 8)... 47. priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už atsakovui netenkančią... 48. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 49. 1)... 50. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo tiek... 51. 2)... 52. ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl buto... 53. 3)... 54. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo... 55. 4)... 56. dėl atsakovui priteistos 9174,87 Lt kompensacijos už lizingo bendrovei... 57. 5)... 58. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo... 59. 6)... 60. nurodo, jog turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis... 61. 7)... 62. pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dėl... 63. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 64. ... 65. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 67. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 68. Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis dėl santuokos... 69. Dėl turto bei prievolių padalinimo.... 70. Byloje iš esmės nebuvo kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties... 71. 1) trijų kambarių butą, adresu ( - ), kurio vertė pagal patikslintą turto... 72. 2) automobilius SAAB 9000, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 1000 Lt, SAAB... 73. 3) baldus: 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 400,00 Lt. vertės... 74. 4) buitinę techniką: 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt.... 75. Pirmosios instancijos teisme taip pat nustatė, kad šalys turi tokius... 76. Dėl lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto, vertinimo.... 77. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 79. Kaip minėta, santuokoje dalintinu turtu pripažįstamas ne tik materialusis... 80. Tokiu būdu, santuokos metu įgyto turto bendra vertė sudaro 160 571,80 Lt... 81. Dėl turto padalinimo būdo.... 82. Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju... 84. Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 85. Šioje byloje teismas šalių nepilnametės dukters R. gyvenamąją vietą... 86. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo teismo sprendimas skundžiamas tuo aspektu,... 87. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad... 88. Minėta, kad dalintiną turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų bei... 89. Tačiau pažymėtina, kad Remiantis Civilinio kodekso 3.118 str. 1 d., dalijant... 90. Dėl turtinių prievolių padalinimo. ... 91. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad... 92. Pažymėtina, kad su prievolės modifikavimu, t.y. skolos AB DnB NORD bankui... 93. Tokiu būdu, prievolės AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo... 94. Taigi, byloje nustačius, kad prievolės pagal būsto kredito sutartis... 95. Dėl kitų prievolių pobūdžio (prievolės pagal lizingo sutartį... 96. Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos.... 97. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai... 98. Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi... 99. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 100. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių... 101. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį skiria 2080 Lt.... 102. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas periodinėmis išmokomis... 103. R. R. yra gimusi ( - ), taigi, ji pilnamete taps 2014 m. gruodžio 10 d..... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 105. Apeliantė prašo grąžinti jai 1977 Lt žyminio mokesčio permoką,... 106. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš... 107. Taip pat, kadangi apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, apeliacinės... 108. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 110. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą dalyse dėl... 111. Šias teismo sprendimo dalis išdėstyti taip:... 112. Priteisti iš A. R. išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. , gimusiai ( - ),... 113. Padalinti tarp J. R. ir A. R. santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius... 114. Priteisti J. R. butą ( - )130 000 Lt vertės, 1000,00 Lt. vertės automobilį... 115. Pripažinti J. R. asmeninėmis prievolėmis prievoles pagal su AB DnB NORD... 116. Priteisti A. R. 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 700,00 Lt. vertės... 117. Pripažinti A. R. asmenine prievole prievolę pagal atsakovo A. R. ir I. J.... 118. Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui A. R. kompensaciją už ieškovei... 119. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 120. Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo A. R. 2152,16 Lt (du tūkstančius... 121. Priteisti iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 20,85 Lt (dvidešimt...