Byla 1A-604-309-2013
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj, išteisintajam K. G., jo gynėjai advokatei Jolantai Grigaliūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

2K. G. išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5K. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ( - ) RAAD) ( - ) kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent: K. G., būdamas ( - ) RAAD ( - ) kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, nesilaikydamas ( - ) RAAD direktoriaus 2009-11-10 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2010-04-21 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl 2009 m. lapkričio 10 d. ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo Nr. ( - ) „Dėl ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių išdėstymo nauja redakcija“, patvirtintų ( - ) RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 21, 50 ir 51 punktų, kuriuose numatyta, jog po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, atliekant tarnybines pareigas, tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami tik pagal ( - ) RAAD direktoriaus įsakymus ar kitais šiose taisyklėse griežtai reglamentuotais atvejais, o po darbo, poilsio, švenčių dienomis tarnybiniai automobiliai saugomi ( - ) RAAD direktoriaus įsakymu nustatytose saugiose vietose, o baigus darbą, nedelsiant grąžinami į nuolatinę jų saugojimo vietą, pažeisdamas ( - ) RAAD direktoriaus 2009-12-08 įsakyme Nr. ( - ) „Dėl ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių automobilių priskyrimo“ ir 2010-12-08 įsakyme Nr. ( - ) „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių priskyrimo atsakingiems asmenims ir laikymo vietų sąrašo patvirtinimo“ reglamentuotas nuostatas, įpareigojančias ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), laikyti įsakyme numatytoje saugioje vietoje – tarnybiniame kieme, ( - ), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, tai yra, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, jam 2006-07-12 perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, laikotarpyje nuo 2010-01-12 iki 2011-03-25, siekdamas asmeniniais tikslais naudoti ( - ) RAAD priklausantį tarnybinį automobilį ir tokiu būdu iš to turėti turtinės naudos, tarnybiniu automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), per 202 dienas, darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 2472,1 km, tuo pačiu laikotarpiu darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis tarnybinį automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), ne mažiau 115 kartų laikė ne ( - ) RAAD direktoriaus įsakymu nustatytoje saugioje vietoje, esančioje prie ( - ) RAAD, ( - ), o prie savo namų, esančių ( - ), ir tokiu būdu, K. G. automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), naudojantis asmeniniais tikslais, viso buvo sunaudota 328,79 litrų A95 markės kuro, kurio vertė – 1366,56 Lt, ir tokiais savo veiksmais K. G., siekdamas turtinės naudos sau, diskreditavo valstybės biudžetinę įstaigą - ( - ) RAAD, valstybės tarnautojo vardą bei ( - ) RAAD padarė turtinę – 1366,56 Lt žalą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga ( - ) RAAD.

6Be to, K. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas valstybės tarnautoju, tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

7K. G., siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, suklastojo automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, tai yra:

  • siekdamas paslėpti 2010 metų sausio mėnesį sunaudotus 17,24 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų sausio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų sausio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų sausio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1061 km, sunaudota 155,22 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 17,24 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po to, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-01-29 iki 2010-02-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų sausio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų sausio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų vasario mėnesį sunaudotus 7,87 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų vasario mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų vasario mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų vasario mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuota 350 km, sunaudota 51,21 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 7,87 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po to, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-02-26 iki 2010-03-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų vasario mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų vasario mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų kovo mėnesį sunaudotus 24,11 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų kovo mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų kovo mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų kovo mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1080 km, sunaudota 158 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 24,11 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-03-31 iki 2010-04-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų kovo mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų kovo mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų balandžio mėnesį sunaudotus 21,76 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų balandžio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų balandžio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų balandžio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1019 km, sunaudota 135,53 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 21,76 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-04-30 iki 2010-05-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų balandžio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų balandžio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų gegužės sunaudotus 42,27 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų gegužės mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų gegužės mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų gegužės mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1310 km, sunaudota 174,23 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 42,27 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-05-31 iki 2010-06-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų gegužės mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų gegužės mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų birželio mėnesį sunaudotus 33,86 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų birželio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų birželio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų birželio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1680 km, sunaudota 223,44 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 33,86 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-06-30 iki 2010-07-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų birželio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų birželio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų liepos mėnesį sunaudotus 19,72 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų liepos mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų liepos mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų liepos mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 740 km, sunaudota 98,42 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 19,72 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-07-30 iki 2010-08-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų liepos mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų liepos mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų rugpjūčio mėnesį sunaudotus 23,49 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų rugpjūčio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų rugpjūčio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų rugpjūčio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1007 km, sunaudota 133,93 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 23,49 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-08-31 iki 2010-09-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų rugpjūčio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų rugpjūčio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų rugsėjo mėnesį sunaudotus 26,84 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų rugsėjo mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų rugsėjo mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų rugsėjo mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1050 km, sunaudota 139,65 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 26,84 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2010-10-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų rugsėjo mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų rugsėjo mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų spalio mėnesį sunaudotus 16,73 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų spalio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų spalio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų spalio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 2078 km, sunaudota 276,37 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 16,73 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-10-31 iki 2010-11-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų spalio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų spalio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų lapkričio mėnesį sunaudotus 17,73 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų lapkričio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų lapkričio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų lapkričio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 1675 km, sunaudota 222,78 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 17,73 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-11-30 iki 2010-12-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų lapkričio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų lapkričio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2010 metų gruodžio mėnesį sunaudotus 37,15 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2010 metų gruodžio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų gruodžio mėnesį melagingai nurodė, jog 2010 metų gruodžio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 2512 km, sunaudota 367,51 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 37,15 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2010-12-31 iki 2011-01-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2010 metų gruodžio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų gruodžio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2011 metų sausio mėnesį sunaudotus 24,02 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2011 metų sausio mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų sausio mėnesį melagingai nurodė, jog 2011 metų sausio mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 536 km, sunaudota 78,42 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 24,02 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-01-31 iki 2011-02-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2011 metų sausio mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2011 metų sausio mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2011 metų vasario mėnesį sunaudotus 10,19 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2011 metų vasario mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų vasario mėnesį melagingai nurodė, jog 2011 metų vasario mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 820 km, sunaudota 120 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 10,19 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-02-28 iki 2011-03-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2011 metų vasario mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2011 metų vasario mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas paslėpti 2011 metų kovo mėnesį sunaudotus 5,81 litrus A95 markės kuro, kurį sunaudojo važinėdamas tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, 2011 metų kovo mėnesio kelionės lape serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų kovo mėnesį melagingai nurodė, jog 2011 metų kovo mėnesį eksploatuojant ( - ) RAAD automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), buvo nuvažiuoti 571 km, sunaudota 83,54 litrų A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 5,81 litrų kuro K. G. sunaudojo asmeniniams tikslams. Po ko, K. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-03-31 iki 2011-04-05, tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotą automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), 2011 metų kovo mėnesio kelionės lapą serija ( - ) Nr. ( - ) bei automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2011 metų kovo mėnesį pateikė ( - ) RAAD Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.

8Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. G.:

9už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos naudojantis tarnybine transporto priemone pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 1 metams;

10už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, galutinę subendrintą bausmę paskirti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 1 metams ir 10 MGL (1300 litų) baudą.

12Prokuroras mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nutartyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta įrodymų visuma yra pakankama pripažinti K. G. kaltu piktnaudžiavus tarnyba ir suklastojus dokumentus. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas tendencingai vertino įrodymus ir didelės žalos padarymo faktą.

13Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje aiškiai pasisakė, kad įrodytas faktas, jog K. G. paskirtas tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne darbo metu: poilsio ir švenčių dienomis, po darbo valandų, taip pat darbo valandomis, po darbo buvo laikomas ne ( - ) RAAD kieme, o prie kaltinamojo namų, esančių ( - ). Tačiau teismas suabejojo ( - ) RAAD transporto priemonėse naudotos telemetrinės transporto priemonių stebėjimo sistemos „( - )“ patikimumu ir šios sistemos užfiksuotus K. G. naudojamos tarnybinės transporto priemonės nuvažiuotus atstumus įvertino kaip nepakankamai įrodytus. Taip pat teismas pripažino, kad nėra galimybės paneigti kaltinamojo K. G. parodymų, kad daugumoje atvejų jis automobilį naudojo tarnybos tikslais. Prokuroras pastebi, kad K. G. buvo kaltinamas tuo, jog jis ilgą laiko tarpą naudojosi jam skirtu tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais, o būtent, kad jis šiuo transportu reguliariai, ilgiau nei metus laiko, sistemiškai naudojosi iš darbo vietos vykstant į savo gyvenamąją vietą ir iš jos į darbą tiek darbo pradžios ir pabaigos metu, tiek pietų metu, bei laikė tarnybinį automobilį ne tam skirtoje vietoje darbovietės kieme, o prie savo namų. Visi šie atvejai yra aiškiai užfiksuoti transporto priemonių stebėjimo sistemos „( - )“ suvestinėse. K. G. nebuvo kaltinamas dėl jokių kitų, galimai su tarnybos interesais susijusių, važiavimo maršrutų, tai buvo aiškiai akcentuota viso proceso metu ir dėl to jokių neaiškumų kilę nebuvo, todėl net nebuvo jokio tikslo stengtis paneigti tuos atvejus, kai tarnybinė transporto priemonė tikrai galėjo būti naudojama tarnybos tikslais. Teismas, pasisakydamas dėl teoriškai įmanomo netikslumo fiksuojant transporto priemonės nuvažiuotų atstumų, visiškai nepasisakė dėl kaltinimo esmės - K. G. veiksmų naudojant jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę ilgą laiko tarpą reguliariai tuo pačiu maršrutu vykstant iš namų į darbą ir atgal, tiek pradedant ir baigiant darbą, tiek pietaujant. Piniginė K. G. ( - ) RAAD padarytos turtinės žalos išraiška atsispindi kaltinime ir civiliniame ieškinyje, tačiau teismo abejonė dėl šios žalos dydžio galėjo ir turėjo atsispindėti tik sprendime dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Kaip teisingai teismas savo sprendime pastebėjo, turtinė žala, kurią padaręs kaltinamas K. G. - 1366,56 Lt, negali būti pripažinta didele nei valstybei, nei ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kaltinime konstatuota didelė žala padaryta ne dėl 1366,56 Lt turtinės žalos ( - ) RAAD, bet dėl neturtinės žalos diskredituojant valstybės biudžetinę įstaigą - ( - ) RAAD bei valstybės tarnautojo vardą. Pasak prokuroro, net turtinės žalos eliminavimas iš sprendimo, suabejojus jos dydžio tikslumu, nesuteikia teismui pagrindo nevertinti kitų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos aspektų.

14Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog K. G. nėra tinkamai supažindintas su ( - ) RAAD norminiais aktais dėl jam priskirtos tarnybinės transporto priemonės naudojimo ir laikymo tvarkos. Nors supažindinimo lentelėse ir yra jo parašas, nors liudytojai R. P., J. V. teisme tvirtino, jog su visais įsakymais kaltinamasis K. G. buvo supažindintas, teismas šiuos įrodymus vertina kaip prielaidas ir todėl jais nesiremia. Prokuroro nuomone, tokia teismo pozicija besąlygiškai atmetant dokumentais užfiksuotus faktus ir sutampančius daugelio liudytojų parodymus, bet remiantis tik gynybine kaltinamojo pozicija, yra aiškiai tendencinga. Be to, vertindamas K. G. veiksmus, pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje nepagrįstai, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, konstatavo, kad kaltinamasis atlikdamas tarnybines funkcijas dirbo viršvalandžius, už kuriuos nebuvo apmokama, naudojo savo turtą ir lėšas prižiūrėdamas tarnybinį automobilį. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik besąlygiškai priimdamas kaltinamojo K. G. parodymus, kas taip pat parodo teismo išvadų tendencingumą.

15Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog ( - ) RAAD tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 68 p. nurodoma, jog kelionės lapai pildomi kiekvieną dieną. Pavėluotai išduodant kelionės lapus, šis reikalavimas negalėjo būti tinkamai vykdomas, nes teismo nuomone, neturint kelionės lapų blankų, po mėnesio juos teisingai užpildyti nėra galimybių. Tačiau prokuroro teigimu, duodamas parodymus teisme K. G. parodė, kad jis tarnybiniu transportu pravažiuotus atstumus ir maršrutus, nesant išduotų kelionės lapų, įrašydavo į užrašų knygelę. Todėl nėra jokio pagrindo teismo išvadai, kad K. G. savo užrašus, jeigu jie būtų teisingi, negalėjo atkartoti vėliau gaunamuose kelionės lapuose. Ši, išskirtinai techninė aplinkybė, nebuvo lemiama melagingiems duomenims kelionės lapuose atsirasti. Atkreipia dėmesį į tai, kad K. G. apskritai viso kaltinime nurodyto laikotarpio kelionės lapuose nenurodė jo maršrutų nuo namų iki darbo vietos ir tam tikslui sunaudoto kuro, šis faktas įrodo, kad K. G. veiksmus į dokumentus įrašant neteisingus duomenis lėmė ne klaida, bet tyčinis ir kryptingas veikimas.

16Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinamojo K. G. veika nesukėlė didelės žalos valstybei ir valstybės biudžetinei įstaigai - ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamentui, šią žalą susiedamas su kaltinime ir civiliniame ieškinyje įvardinta turtine žala - 1366,56 Lt, kurią teismas negali pripažinti didele nei valstybei, nei ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamentui. Prokuroro teigimu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, turtinės žalos padarymas, jos dydžio pagrįstumo klausimas, nėra tie piktnaudžiavimo nusikaltimo požymiai, dėl kurių buvimo galima vienareikšmiai daryti išvadą dėl nusikaltimo padarymo ar nepadarymo. Piktnaudžiavimo nusikaltimu padaroma neturtinio pobūdžio žala valstybei ir valstybės institucijai sumenkinant visuomenės pasitikėjimą jomis dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, diskredituojant valstybės tarnautojo vardą. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, K. G. neteisėti veiksmai savanaudiškai naudojant valstybės turtą buvo vieši ir matomi aplinkiniams, tęsėsi ilgą laiko tarpą, todėl pagrįstai sulaukė pasipiktinimo iš visuomenės pusės, dėl ko buvo gautas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl prokuroro nuomone, teismo išvada dėl didelės žalos nebuvimo nenustačius tikslaus turtinės žalos dydžio, bei nesant duomenų dėl valstybės institucijos reputacijos ir prestižo sumenkinimo, neatitinka tikrovės.

17Prokuroras mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog teismas priimdamas nuosprendį K. G. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

18Išteisintojo K. G. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.

19Atsikirtime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

20Gynėjos manymu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. Mano, jog prokuroro argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, didžiausią dėmesį ir skyrė įrodymų vertinimui, o pats įrodymų vertinimas buvo atliktas, laikantis visų BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. įrodymai įvertinti pagal įstatymo nustatytas taisykles. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dažniausiai nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Mano, kad būtent taip įvertino įrodymus pirmosios instancijos teismas.

21Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį, kaltinamąjį gina nekaltumo prezumpcija, taigi ne jis turi įrodinėti esantis nekaltas, bet prokuroras teismui turėjo pateikti tokius duomenis (įrodymus), kuriuos įvertinęs teismas galėtų neabejotinai konstatuoti, jog nusikalstamos veikos padarytos, o dėl jų padarymo yra kaltas K. G..

22Mano, kad šioje byloje teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog byloje nepakako duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą dėl K. G. kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus, taip pat dėl nusikalstamų veikų buvimo apskritai. Teismas įvertino atskirai kiekvieną reikšmingesnį įrodymą, taip pat jų visumą ir padarė pagrįstą logišką ir kategorišką išvadą apie K. G. nekaltumą.

23Gynėja nurodo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai suabejojo ( - ) RAAD transporto priemonėse naudotos telemetrinės transporto priemonių stebėjimo sistemos „( - )“ patikimumu ir šios sistemos užfiksuotus K. G. naudojamos tarnybinės transporto priemonės nuvažiuotus atstumus įvertino kaip nepakankamai įrodytus; be to, prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino esant nepaneigtus K. G. parodymus apie tai, kad daugumoje atveju jis tarnybinį automobilį naudojo tarnybos tikslais. Prokuroras teigia, jog K. G. buvo kaltinamas asmeniniais tikslais naudojęs tarnybinę transporto priemonę ilgą laiką (daugiau kaip metus), reguliariai (beveik kas dieną vyko ja pietauti, grįždavo iš pietų, laikė transporto priemonę vakarais prie namų) ir kad visi asmeninio naudojimo atvejai yra užfiksuoti „( - )“ sistemos suvestinėse.

24Gynėjos manymu, šie prokuroro teiginiai daugiau deklaratyvūs, nei pagrįsti. Kadangi kaip jau minėta, teismas apkaltinamąjį nuosprendį gali pagrįsti ir kaltinamojo kaltę nustatyti remdamasis tik patikimais įrodymais. Tiek prokurorui, tiek ir kitiems proceso dalyviams nekilo jokių abejonių, jog kaltinime nurodyti faktai apie asmeniniais, o ne tarnybiniais tikslais tarnybine transporto priemone pravažiuotus atstumus, o taip pat važiavimo datos, kuro sąnaudų apskaičiavimai yra grindžiami išimtinai tik „( - )“ transporto kontrolės sistemos palaikymo ir duomenų kaupimo paslaugas teikiančios įrangos „( - )“ užfiksuotų duomenų pagalba. Neginčijamai nustatyta, kad kilometražas, kuris šimtųjų metro tikslumu suskaičiuotas kaltinimą formulavusių pareigūnų, nėra ir negali būti laikomas tiksliu ir patikimu. Gynėjos nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nuosekliais išteisintojo K. G., liudytojų R. Š., R. P., R. V., taip pat liudytojo V. L., atstovaujančio įmonę, pardavusią montavimui telemetrinio automobilių stebėjimo sistemą ir įrenginį „( - )“ ir nustatė, kad ši stebėjimo (sekimo) sistema yra daugiau nei nepatikima. Galbūt apytiksliai galima jos pagalba nustatyti automobilio buvimo vietą tam tikru laiku, tačiau, kaip patvirtino pats bendrovės „( - )“ vadovas liudytojas V. L., ši įranga yra be metrologinės patikros, ji nėra tiksli, jos veikimas ribotas ir priklausomas nuo daugelio veiksnių: oro sąlygų, stebinčių antenų ir palydovų išsidėstymo, galimų tyčinių naudotojų veiksmų (tyčinio antenos uždengimo); galimi tam tikri sistemos parodymų „nušokimai“; įrangos gamyklinė kilometražo paklaida yra keletas procentų, bet - kaip nurodė liudytojas - tik tais atvejais, jeigu nėra techninių gedimų; techninių gedimų atveju minima paklaida gali būti ir didesnė.

25Gynėjos teigimu, teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus neginčijamai buvo nustatyta, jog UAB „( - )“ suteiktos paslaugos tikslas - ne fiksuoti ir nustatyti kilometražą, bet nustatyti, kur tam tikru metu yra tam tikras automobilis. Šios įrangos pagalba galima teikti vietos nustatymo paslaugas, o ne pravažiuoto atstumo nustatymo paslaugas. Nors ši įranga rodo nuvažiuotų kilometrų skaičių, tai nėra paslaugos tikslas, todėl šis nuvažiuotas atstumas ne tik nėra tikslus; jis yra mažiau nei apytikslis. Pažymi, jog kaltintojas baigiamosiose kalbose pats koregavo pravažiuotų kilometrų skaičių ir siūlė iš kaltinimo pašalinti tam tikrą dalį veikos, nes, prokuroro nuomone, K. G. iniciatyva iškviestų liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog kaltinime, nurodyti atstumai pravažiuoti nors ir po darbo, bet tarnybiniais tikslais. K. G. neprisiminė, negalėjo prisiminti ir neprivalėjo prisiminti visų dienų, savaičių, mėnesių, nurodytų kaltinime, juolab, kad kaltinime visiškai nebuvo nurodyti nei maršrutai, nei konkrečios dienos, tik esą neteisėtų veikų suma, išreikšta kilometražu ir pinigine išraiška dėl sunaudoto kuro kainos.

26Liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad būdavo atvejų, kai sistema „T. T.“ rodo visiškai kitą automobilio buvimo vietą tuo metu, kai buvo stebimi įrangos duomenys ir parodymai; nustatyta, kad pravažiuoto kilometražo paklaida tam tikrais atvejais gali būti šimtai kilometrų. Gynėjos teigimu, tai, kad pastebėtų paklaidų prokuroras neįtraukė į kaltinimą, nereiškia, kad kaltinime nurodyti kilometrai yra paskaičiuoti tiksliai ar bent apytiksliai. Ši telemetrinė sistema nepatikima, ji neatitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nurodytų įrangos ir duomenų reikalavimų, todėl ja gautos ir užfiksuotos informacijos teismas pagrįstai nelaikė patikimu įrodymu, kurio pagalba gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

27Pasak gynėjos, byloje esanti 2009-12-17 sutartis Nr. ( - ) (1 t. 24-27 b. l.) patvirtina, kad UAB „( - )“ perdavė naudotis ( - ) RAAD „( - )“ transporto kontrolės sistemos palaikymo ir duomenų kaupimo paslaugas teikiančią įrangą, visiškai neprisiimdamas atsakomybės už duomenų tikslumą, nenurodydamas galimos teikiamų duomenų paklaidos, neprisiimdamas atsakomybės už paslaugos veikimo sutrikimus, susijusius su Užsakovo programine ar technine įranga ir kt. Byloje nėra jokių duomenų t. y. specialisto išvados, eksperto išvados, apie šios sistemos duomenų patikimumą, taigi šie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Taigi, nesant galimybės tiksliai nustatytų automobilio pravažiuotų kilometrų skaičių - atstumo, nėra galimybės nustatyti ir šiam atstumui pravažiuoti sunaudotų degalų kiekio.

28Gynėjos manymu, prokuroras pripažįsta, kad tarnybinė transporto priemonė po darbo, poilsio ir švenčių dienomis tikrai galėjo būti naudojama ir kitais, nei nurodoma kaltinime, t. y. ne asmeniniais, bet tarnybiniais tikslais, tačiau tvirtina, jog teismas privalėjo įvertinti atstumus, kuriuos tarnybine transporto priemone nuvažiavo K. G. važiuodamas pietauti, grįždamas po darbo namo ir vėl važiuodamas į darbą. Prokuroro nuomone, būtent ši veika yra nusikalstama ir turi būti baudžiama pagal BK 228 straipsnį, teismas nepagrįstai pripažino, jog K. G. nebuvo tinkamai supažindintas su vietiniais norminiais aktais (kaltinime nurodytais departamento direktoriaus įsakymais), kurių pažeidimu jis buvo kaltinamas, o teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik K. G. parodymais. Gynėja mano, jog prokuroras neįsigilino į teismo išvadas, nes jos yra grindžiamos ne tik išteisintojo K. G. parodymais, bet visų byloje apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais t. y. ( - ) RAAD direktoriaus įsakymais ir jų kopijomis, lentelėmis prie įsakymų, ( - ) RAAD paaiškinimais. Teismas teisingai įvertino įrodymų visumą, o ne tik kai kuriuos iš jų. Mano, jog teismas motyvuotai, argumentuotai ir logiškai atsisakė galimą tarnybinį pažeidimą (dėl kurio net nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas) vertinti kaip nusikalstamą veiką.

29Gynėjos teigimu, valstybės tarnautojų funkcijos, pareigos yra griežtai apibrėžtos, formalizuotos, nustatytos norminiais ir lokaliniais teisės aktais, nurodymais t. y. visais atvejais jie yra rašytiniai, nes BPK 228 straipsnio sudėtis yra formalioji ir reikalauja nuorodos į konkretaus teisės akto, jo dalies, punkto pažeidimą. Sprendžiant apie valstybės tarnautojo atsakomybę už teisės akto ar nurodymo nevykdymą visais atvejais privaloma įrodyti, jog toks aktas ar nurodymas ne tik egzistuoja, bet kad jis tarnautojui buvo paskelbtas arba kad jis buvo skelbiamas viešai ir tarnautojas privalėjo su juo susipažinti. Gynėja visiškai pritaria teismo išvadoms dėl to, kad šioje byloje nėra patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neginčijamai tvirtinti, jog K. G. pasirašytinai buvo supažindintas su kaltinime minimais įsakymais dėl tarnybinio automobilio laikymo vietos ir kad žinojo apie laikymo vietos pakeitimą.

30K. G. tvirtina, jog pasirašytinai buvo supažindintas su 2006-06-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) RAAD direktoriaus įsakymu Nr. ( - ), kuriame buvo nurodyta tarnybinio automobilio laikymo vieta ( - ), t. y. K. G. namų kiemas. Tokį K. G. paaiškinimą patvirtina jo parašas ir susipažinimo data ant paties įsakymo. Su kitais įsakymais, kuriais buvo pakeista automobilio laikymo vieta, K. G. buvo supažindintas tik po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai departamente pradėjo tyrimą ir departamente buvo pradėti rinkti parašai ant įsakymų arba ant tam tikrų lentelių su parašais, kurios buvo pateiktos į bylą. Gynėjos manymu, teismas pagrįstai išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog tokius K. G. teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra.

31Be to, kaip matyti šioje byloje, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po anoniminio pranešimo apie tai, kad K. G. galimai laiko tarnybiniam automobiliui skirtą kurą savo garaže ir naudoja jį savo reikmėms, galimai pilasi jį į savo automobilį. Šio skundo informacija nepasitvirtino, tačiau pradėtas tyrimas greitai buvo nukreiptas kita linkme, iš kur ir atsirado ši byla: buvo pradėti tirti telemetrinės automobilyje įmontuotos sistemos duomenys, kurie, kaip įtarė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nesutapo su automobilio naudojimo kelionės lapais ir su telemetrinės sistemos įrenginio duomenimis. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui pareikalavus bylos nagrinėjimo teisme metu, šioje byloje nepavyko rasti nei vieno iš K. G. pareikštame kaltinime minimo įsakymų, kurių pažeidimu kaltinamas K. G. ir su kuriais K. G. būtų buvęs tinkamai bei laiku supažindintas, t. y. pasirašydamas ant įsakymo, nurodant pavardę, vardą, pareigas (nebūtinai) ir datą. Nustatyta, kad su kaltinime minimo 2009-11-10 įsakymu Nr. ( - ) K. G. pasirašytinai nebuvo supažindintas. Šiame įsakyme, beje, nebuvo pakeista ar nustatyta automobilio „NISSAN TERRANO II“, kuriuo naudotis buvo priskirta K. G., laikymo vieta. Teismui pareikalavus, pateiktas įsakymo originalas, ant kurio nėra K. G. parašo. Liudytoja apklausta ( - ) RAAD vyr. specialistė R. A. paaiškino, kad visi įsakymų originalai yra saugomi departamente, jie buvo pateikti supažindinimui padalinių vadovams, kurie turėjo su įsakymais supažindinti savo pavaldinius. Duomenų apie K. G. tinkamą supažindinimą su šiuo įsakymu nėra. Byloje pateikta nenustatyto asmens sudaryta ir nenustatyto asmens į bylą pateikta parašų lentelė (kopija), kurioje nurodoma, kad žemiau pasirašiusieji susipažino su minėtu 2009-11-08 įsakymu; 19 eil. Nr. yra K. G. parašas, tačiau nėra nurodyta data, kada K. G. pasirašytinai buvo supažindintas su įsakymu. Pažymi, kad nežinia, iš kur atsirado ši lentelė ir kodėl prie jos nėra paties įsakymo.

32Gynėjos teigimu, 2009-12-08 įsakyme Nr. ( - ) nurodyta, kad automobilis „NISSAN TERRANO II“ laikomas nedarbo ir poilsio dienomis tarnybiniame kieme ( - ). Apie automobilio laikymą darbo dienomis (po darbo valandų, pietų metu) nieko nenurodyta; vadinasi, tarnybinio automobilio laikymo vieta ir tvarka darbo dienomis po darbo valandų, pietų metų visiškai nebuvo reglamentuota ir tarnybinio automobilio laikymo vieta tuo metu nenustatyta, taigi tokios, nenustatytos tvarkos pažeisti K. G. negalėjo. Ir dėl šio įsakymo byloje pateikta nenustatyto asmens sudaryta ir nenustatyto asmens į bylą pateikta parašų lentelė (kopija) kurioje nurodoma, kad žemiau pasirašiusieji susipažino su minėtu 2009-11-08 įsakymu; 19 eil. Nr. yra K. G. parašas, tačiau nėra nurodyta data, kada K. G. pasirašytinai buvo supažindintas su įsakymu. Pažymi, kad teismui pareikalavus įsakymų su originaliais parašais, šie nebuvo gauti, o byloje pateiktų įsakymų ir jų priedų kopijos akivaizdžiai skyrėsi nuo kai kurių gautų originalų dėstymu, formatavimu. Gynėjos manymu, K. G. parodymais, byloje esančiais dokumentais, neoriginalaus dokumento kopija su K. G. ir R. Š. parašais, 2010-12-08 įsakymo supažindinimo dokumentais, nustatyta, kad su 2010-12-08 įsakymu Nr. ( - ) K. G. tiriamuoju laikotarpiu (2010-01-12 - 2011-03-25) apskritai nebuvo supažindintas ir buvo verčiamas atgaline data pasirašyti apie susipažinimą. Šioje byloje aktualu yra tai, kad 2010-12-08 įsakymu, be kita ko, buvo pripažintas negaliojančiu 2009-12-08 įsakymas Nr. ( - ) ir jo vėlesni pakeitimai, taigi toliau šio panaikinto įsakymo vykdyti taip pat niekas neprivalėjo ir neturėjo teisės.

33Gynėja nurodo, kad sprendžiant apie pareigų atlikimo tinkamumą visais atvejais vertinamas šių pareigų atitikimas norminiams aktams ir rašytiniams nurodymams, todėl tik esant formaliajam pagrindui (įrodymams, leidžiantiems neabejotinai tvirtinti, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas žinojo arba privalėjo žinoti apie savo pareigas ir sąmoningai jų nevykdė) galima spręsti atsakomybės klausimą. Kitas klausimas, kurį teismas skundžiamame nuosprendyje išsprendė teisingai, yra tas: ar bet kuriuo tarnybinio pažeidimo atveju galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje baigiamosiose kalbose teikė pavyzdžius su teismų praktika, kai buvo nustatoma, jog valstybės tarnautojas asmeniniams tikslams naudojo tarnybinį automobilį: visi pateikti pavyzdžiai leidžia kategoriškai tvirtinti, jog tokių pažeidimo nustatymo atveju tarnautojui buvo skiriama tarnybinė nuobauda. Dėl BK 228 straipsnyje numatytos veikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius. Todėl mano, jog teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nebuvo būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymio - didelės žalos.

34Pasak gynėjos teismas turi vadovautis principu de minimus non curat lex et pretor (smulkmenomis įstatymas ir teisėjas neužsiima). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas kriminalizuoja tik ypač pavojingas veikas, o teismas tik tokias veikas vertina kaip nusikalstamas.

35Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepakankamai nusikalstamos veikos požymių yra K. G. veikoje tam, kad būtų galima konstatuoti ne tarnybinį nusižengimą, bet nusikaltimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., byloje Nr. 2K-161/2012) kaltininkui inkriminuojami veiksmai reiškėsi kaip netinkamas viešųjų pirkimų organizavimas. Pažymėjo, kad už tarnybinius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą numatyta drausminė atsakomybė. Teismas nurodė, jog nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta apie didelės žalos požymio nustatymo ir motyvavimo svarbą piktnaudžiavimo bylose. Šis požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės ar administracinės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

36Gynėja mano, jog nagrinėjamoje byloje teismo išvada dėl negalimumo konstatuoti didelės žalos padarymą padaryta kruopščiai įvertinus byloje esančius duomenis bei pateikiant išsamius motyvus. Analizuojant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojų atsakomybę, tarnybinių nuobaudų skyrimą ir sąlygas bei tvarką akivaizdu, jog įstatymų leidėjas suteikė pakankamai galių ir instrumentų bausti už galimus padarytus nusižengimus valstybės tarnautojus. Tam būtina atlikti tarnybinį patikrinimą nustatyti padarytus pažeidimus, nustatyti kaltus dėl jų padarymo asmenis, ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, parinkti drausminės nuobaudos rūšį ar neskirti nuobaudos. Todėl mano, kad šioje byloje galbūt galėjo būti sprendžiamas tarnybinės atsakomybės klausimas, tačiau jokiu būdu ne baudžiamosios atsakomybės klausimas.

37Taip pat mano, jog teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai pasisakė ir dėl būtinybės nesilaikyti ne visais atvejais laikytis nustatytos tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos. Neginčijamai ne tik K. G. paaiškinimu, tačiau ir liudytojų R. Š., A. P., R. P., R. V. parodymais nustatyta, kad kiekvienų metų pabaigoje aukštesnių pareigūnų (tiesioginio savo viršininko) nurodymu K. G. privalėjo pilti kurą talpas, privalėjo jas vežti į savo garažą ( - ), o po to kiekvienų metų pradžioje keletą mėnesių pilti kurą ne kuro kolonėlėje, bet prisipildyti kuro baką savo namuose garaže. K. G. tai galėjo padaryti tik vykdamas kaltinime nurodytu maršrutu - Departamento kiemas – ( - ). Taip pat neginčijamai ne tik K. G. parodymais, bet ir jo tiesioginio viršininko R. P. parodymais, ( - ) RAAD pateiktais dokumentais nustatyta, kad K. G. nebuvo skirta lėšų, nebuvo suteikta teisė naudotis kuro kortelėmis, leidžiančiomis įsigyti bet kokių priemonių automobilio plovimui ir valymui, langų plovimui, valymui; nebuvo leidžiama naudotis lėšomis, skirtomis plovyklai ir nebuvo suteikta teisė naudotis plovyklos kortele. Tais pačiais ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog K. G., kaip ir kitiems tarnautojams, kuriems buvo priskirti tarnybiniai automobiliai, buvo nurodyta juos laikyti švarius, prižiūrėti, jais rūpintis (tai, beje, nurodyta ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybą, valstybės turtą ir šis reikalavimas net įrašytas į kaltinimą). K. G. nebuvo sudarytos sąlygos vykdyti pareigą tinkamai prižiūrėti patikėtą transporto priemonę kur nors kitur; jis privalėjo ją plauti namuose, ką patvirtino tiek jis pats, tiek liudytoja apklausta K. G. sutuoktinė M. G., liudytojas R. V., kiti liudytojai, įskaitant ir tiesioginį K. G. viršininką R. P..

38Be to nustatyta, jog K. G. privalėjo dirbti ir po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, privalėjo greitai ir tinkamai reaguoti į gyventojų pranešimu, iškvietimus, privalėjo nedelsdamas vykti į galimo pažeidimo vietą. Teismas pagrįstai nuosprendyje pasisakė dėl tiesioginių K. G. pareigų šioje srityje. Liudytojai S. B., M. G., J. D., V. V., R. J. patvirtino kaltinamojo paaiškinimą apie tai, kad K. G. po darbo, poilsio, švenčių dienomis, nuolat gaudavo pranešimus, informaciją apie pažeidimus miškuose, pranešimus apie gyvosios gamtos, miško, niokojimą, į šiuos pranešimus reikėjo reaguoti, K. G. telefonas buvo skelbiamas viešai, o į jo pareigines instrukcijas įeina šios reagavimo pareigos. Išteisintojo K. G. paaiškinimu, liudytojų A. P., iš dalies R. V. parodymais nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais ( - ) RAAD kieme ( - ), nebuvo galimybės laikyti automobilius dėl jų gausos ir dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo vykdomi transporto priemonių aukcionai, dėl ko kiemas buvo perpildytas automobiliais.

39Gynėjos teigimu, apeliaciniame skunde prokuroras pripažįsta, kad iš tiesų kelionės lapai, kurių suklastojimu buvo kaltinamas K. G., nebuvo išduodami laikantis nustatytos tvarkos, t. y. buvo išduodami ne prieš jų naudojimo pradžią (ne mėnesio pradžioje), bet jau praėjus laikotarpiui, kuris turėtų atsispindėti kelionės lapuose. Nežiūrint to, prokuroro nuomone, ši „išskirtinai techninė aplinkybė“ nebuvo lemiama melagingiems duomenims nurodyto laikotarpio kelionės lapuose atsirasti, nes kelionės lapuose K. G. niekuomet nenurodė maršruto nuo darbo vietos iki namų, o tai esą rodo tyčinius kryptingus išteisintojo veiksmus. Gynėja mano, kad tokie prokuroro teiginiai atmestini ir visiškai pritaria teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams dėl šios aplinkybės: kad neginčijamai byloje nustatyta, jog būtent K. G. tiesioginis viršininkas R. P., kuris privalėjo išduoti kelionės lapus, pažeidinėjo kaltinime nurodytus ( - ) RAAD įsakymus ir neišduodavo kelionės lapų savo pavaldiniams, taip pat ir K. G.. Nesant kelionės lapo, nebuvo kur įrašyti duomenis apie kelionės maršrutą, todėl kelionės lapo pildymas praėjus mėnesiui „iš atminties“ ir galimos klaidos negali būti vertinamos kaip dokumento klastojimas. Kaltinimas, kad K. G. nenurodė tikslaus pravažiuoto maršruto, yra visiškai nelogiškas ir nesuvokiamas, nes trijų-keturių centimetrų pločio grafoje, vienoje eilutėje neįmanoma nurodyti daugiau nei pradinio ir galutinio maršruto taško (pvz., ( - ); ( - ) ir pan.). Pažymi, jog tokį pildymo pavyzdį rodė K. G. tiesioginis viršininkas R. P., gana aktyviai ir akivaizdžiai rėmęs kaltinimą, tačiau pats neišdavęs laiku savo pavaldiniams kelionės lapų ir pats tokia pat tvarka bei būdu pildęs kelionės lapus. Tačiau R. P. kelionės lapų duomenų klastojimu nėra kaltinamas. Nei R. P., nei ( - ) RAAD vadovas ar kitas pareigūnas nėra nustatęs kokios nors konkrečios kelionės lapų pildymo tvarkos ir nėra su ja supažindinęs K. G. ar kitų tarnautojų. Todėl prokuroro argumentas yra nelogiškas, nepagrįstas ir atmestinas.

40Gynėja pažymi, jog prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. balandžio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. Mano, jog jai ir išteisintajam apie tokį nuosprendį nėra žinoma, todėl negali dėl jo pasisakyti, nes K. G. buvo išteisintas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Taip pat mano, jog prokuroras galbūt prašys tai laikyti klaida; taigi pripažintina, jog klaidų gali padaryti kiekvienas, nors ne kiekviena klaida turi būti laikoma nusikaltimu - dokumento klastojimu. Nežiūrint to, per 20 dienų po teismo nuosprendžio priėmimo nebuvo pateiktas joks kitas reikalavimas dėl nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo, todėl prašo šį apelianto reikalavimą vertinti taip, kaip jis yra išdėstytas oficialiame procesiniame dokumente - apeliaciniame skunde.

41Atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras po teismo nuosprendžio priėmimo pakeitė savo poziciją ir dėl K. G. skirtinos bausmės: teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras suformulavo kitokį savo reikalavimą. Tokio elgesio priežastys jai ir išteisintajam nėra žinomos, tačiau rodo, jog kaltinimo pozicija šioje byloje yra nenuosekli, prieštaringa, besikeičianti, kas įrodo, jog kaltinimas buvo grindžiamas abejotino patikimumo įrodymais.

42Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Kadangi iš skundo argumentų matyti, jog prokuroras skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį, todėl prokuroro prašymas panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį laikytinas technine klaida ir daroma išvada, kad prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį, kuriuo K. G. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Ši techninė klaida nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo nenagrinėti apeliacinio skundo iš esmės.

45Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl K. G. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

46Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su K. G. išteisinimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl K. G. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, bei neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino K. G. teisinančius įrodymus ar besąlygiškai rėmėsi K. G. duotais parodymais. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad K. G. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

47Dėl BK 228 ir 300 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties

48BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turto pasisavinimu, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą.

49Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl visais atvejais būtina atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, būtina nurodyti, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-20/2012).

50Piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

51Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

52Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.

53Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.

54Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas.

55Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

56Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini, neatlikimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojimas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojamasis požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

57Didelės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas pareigūno vardas, institucijos autoritetas, prarastas pareiškėjo, prokuroro, teismo ir visuomenės pasitikėjimas, kaip kad yra nurodyta kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose. Didelės žalos požymis turi būti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007 išaiškino, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

58Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad K. G. dirba ( - ) RAAD vyriausiuoju specialistu, kurio pareigybė reikalinga vykdyti visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo bei apsaugos valstybinę kontrolę ( - ) regione (2 t. 145-147 b. l.). Iš vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo seka, kad jo darbas ne tik būti darbo kabinete, bet ir kontroliuoti kaip miškų savininkai naudoja, atkuria miškus, registruoti nustatytus miškų administracinius teisės pažeidimus ir pan., t. y. turi lankytis ( - ) regione esančiuose miškuose. Tinkamam pareigų vykdymui užtikrinti 2006-07-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus R. K. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl tarnybinio automobilio „NISSAN TERRANO II“ perdavimo“ tarnybinis automobilis „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), tarnybiniam naudojimui priskirtas K. G., tarnybinio automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), laikymo vieta ne darbo metu, garažas esantis ( - ), K. G. nurodyta laikytis automobilių eksploatavimo ir priežiūros taisyklių, išdėstytų eksploatacijos reikalavimuose. Šiame įsakyme yra įrašas, kad su įsakymu K. G. susipažino ir tai patvirtino savo parašu 2006-07-12 (1 t. 30 b. l.). 2009-12-08 ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus V. S. įsakymo Nr. ( - ) kopijos 4.5 ir 4.6 punktuose nustatyta, kad tarnybinis automobilis „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), priskirtas K. G., paliekant teisę tarnybiniu automobiliu naudotis, vykdant tarnybines užduotis, tarnybinio automobilio „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), laikymo vieta nedarbo ir poilsio dienomis - tarnybinis kiemas, esantis ( - ) (2 t. 105-114 b. l.; 3 t. 1-10 b. l.). Iš susipažinimo su 2009-12-08 įsakymu Nr. ( - ) lentelės kopijos matyti, jog jos 19 eil. Nr. yra ( - ) kontrolės skyriaus vyr. specialisto K. G. parašas, data nenurodyta (3 t. 12; 115 b. l.).

59K. G. pareikšto kaltinimo esmė, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, tai yra, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, jam 2006-07-12 perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, laikotarpyje nuo 2010-01-12 iki 2011-03-25, siekdamas asmeniniais tikslais naudoti ( - ) RAAD priklausantį tarnybinį automobilį ir tokiu būdu iš to turėti turtinės naudos, tarnybiniu automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), per 202 dienas, darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 2472,1 km, tuo pačiu laikotarpiu darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis tarnybinį automobilį „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), ne mažiau 115 kartų laikė ne ( - ) RAAD direktoriaus įsakymu nustatytoje saugioje vietoje, esančioje prie ( - ) RAAD, ( - ), o prie savo namų, esančių ( - ), ir tokiu būdu, K. G. automobiliu „NISSAN TERRANO II“, valstybinis numeris ( - ), naudojantis asmeniniais tikslais, viso buvo sunaudota 328,79 litrų A95 markės kuro, kurio vertė – 1366,56 Lt, ir tokiais savo veiksmais K. G., siekdamas turtinės naudos sau, diskreditavo valstybės biudžetinę įstaigą - ( - ) RAAD, valstybės tarnautojo vardą bei ( - ) RAAD padarė turtinę – 1366,56 Lt žalą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga ( - ) RAAD.

60Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad K. G. kaltinamas tuo, jog jis ilgą laiko tarpą naudojosi jam skirtu tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais, o būtent, kad jis šiuo transportu reguliariai, ilgiau nei metus laiko, sistemiškai naudojosi iš darbo vietos vykstant į savo gyvenamąją vietą ir iš jos į darbą tiek darbo pradžios ir pabaigos metu, tiek pietų metu, bei laikė tarnybinį automobilį ne tam skirtoje vietoje darbovietės kieme, o prie savo namų. Iš kaltinamojo akto ir apeliacinio skundo turinio seka, kad K. G., piktnaudžiaudamas tarnyba, ir siekdamas sau turtinės naudos (nenurodyta kokia turinė nauda neteisėtai buvo gauta), ne tarnybos metu sistemiškai naudojo jam prisikirtą tarnybinį automobilį. Neatskleidžiama kuo pasireiškė K. G. nusikalstama veika ir kokių tarnybinių pareigų jis neatliko, o jeigu atliko kuo pasireiškė jo atliktų veiksmų neteisėtumas, t. y. kuo jie prieštaravo tarnybos interesams, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitiko valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir buvo nukreipti ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą.

61Kaltinimai K. G. grindžiami apie asmeniniais, o ne tarnybiniais tikslais tarnybine transporto priemone pravažiuotus atstumus, o taip pat važiavimo datos, kuro sąnaudų apskaičiavimai yra grindžiami išimtinai tik „( - )“ transporto kontrolės sistemos palaikymo ir duomenų kaupimo paslaugas teikiančios įrangos „( - )“ užfiksuotų duomenų pagalba ir anoniminiu laišku, kuriame nurodyta, kad K. G. tarnybinį automobilį naudoja ne pagal paskirtį ir tuo piktina namo, kuriame jis gyvena, gyventojus.

62Įrodymų leistinumo reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išimtinai nesirėmė tik „( - )“ transporto kontrolės sistemos palaikymo ir duomenų kaupimo paslaugas teikiančios įrangos „( - )“ užfiksuotais duomenimis, nes ši sistema nėra metrologiškai patikrinta ir jos pateikti duomenys negali būti laikytini patikimais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, ištyrė byloje surinktus įrodymus, vertino juos atkirai ir lygindamas juos tarpusavyje, pasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme: 1) teisės pažeidimą apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei; 2) teisės pažeidimo pobūdis; 3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobūdis ir griežtumo laipsnis. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.

64Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012).

65Teismo vertinimu, prokuroras kaltinime bei apeliaciniame skunde tiksliai nenurodė kokios turtinės naudos siekė K. G., kokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir interesai buvo pažeisti, kokius atsiliepimus šie veiksmai sukėlė visuomenėje. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog prokuroro padaryta išvada, kad dėl K. G. veiksmų didėlės žalos patyrė valstybė, nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Dėl to kaltinime suformuluoti K. G. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys ne nusikalstamos veikos, o tik drausminio nusižengimo požymių.

66Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

67Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-113/2012, 2K-139/2012). Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, 2K-272/2012).

68Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje tiksliai nenustačius K. G. ne tarnybos metu ar ne tarnybos reikalais nuvažiuotų kilometrų bei sunaudoto kuro kiekių, nėra pagrindo teigti, kad K. G. į kelionės lapus, sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis t. y. suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. G. teisėtai ir pagrįstai išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies požymių.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje buvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir ištirti, t. y. atliktos kaltinamojo, liudytojų apklausos, išsireikalauti ir ištirti bylai reikšmingi dokumentai, tačiau nebuvo pašalintos visos kilusios abejonės, bei kaltinamojo pateiktos versijos, kad jis automobiliu naudojosi tik tarnybiniais tikslais, kad atlikdamas tarnybines funkcijas dirbo viršvalandžius, už kuriuos nebuvo apmokama, naudojo savo turtą ir lėšas prižiūrėdamas tarnybinį automobilį.

70Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį, kuriuo išteisino K. G., nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nešališkai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, padarė argumentuotas ir bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl priimto nuosprendžio naikinti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, dėl bausmės skyrimo K. G. nenagrinėjami.

71Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

72Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. G. išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių Lietuvos Respublikos... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. K. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog būdamas... 6. Be to, K. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas... 7. K. G., siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais... 8. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 9. už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos naudojantis tarnybine... 10. už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą pripažinti... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,... 12. Prokuroras mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai... 13. Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje aiškiai pasisakė, kad įrodytas... 14. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo,... 15. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog (... 16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinamojo K.... 17. Prokuroras mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog teismas priimdamas... 18. Išteisintojo K. G. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė atsikirtimu į... 19. Atsikirtime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti,... 20. Gynėjos manymu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d.... 21. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir pagal... 22. Mano, kad šioje byloje teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog... 23. Gynėja nurodo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai... 24. Gynėjos manymu, šie prokuroro teiginiai daugiau deklaratyvūs, nei pagrįsti.... 25. Gynėjos teigimu, teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus neginčijamai... 26. Liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad būdavo atvejų, kai sistema „T.... 27. Pasak gynėjos, byloje esanti 2009-12-17 sutartis Nr. ( - ) (1 t. 24-27 b. l.)... 28. Gynėjos manymu, prokuroras pripažįsta, kad tarnybinė transporto priemonė... 29. Gynėjos teigimu, valstybės tarnautojų funkcijos, pareigos yra griežtai... 30. K. G. tvirtina, jog pasirašytinai buvo supažindintas su 2006-06-12 Lietuvos... 31. Be to, kaip matyti šioje byloje, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po... 32. Gynėjos teigimu, 2009-12-08 įsakyme Nr. ( - ) nurodyta, kad automobilis... 33. Gynėja nurodo, kad sprendžiant apie pareigų atlikimo tinkamumą visais... 34. Pasak gynėjos teismas turi vadovautis principu de minimus non curat lex et... 35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepakankamai... 36. Gynėja mano, jog nagrinėjamoje byloje teismo išvada dėl negalimumo... 37. Taip pat mano, jog teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai pasisakė... 38. Be to nustatyta, jog K. G. privalėjo dirbti ir po darbo, poilsio ir švenčių... 39. Gynėjos teigimu, apeliaciniame skunde prokuroras pripažįsta, kad iš tiesų... 40. Gynėja pažymi, jog prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m.... 41. Atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras po teismo nuosprendžio priėmimo... 42. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Kadangi iš skundo argumentų matyti, jog prokuroras skundžia Šiaulių... 45. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame... 46. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su K. G. išteisinimu, iš esmės... 47. Dėl BK 228 ir 300 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties... 48. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 49. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės... 50. Piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir... 51. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai... 52. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.... 53. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine... 54. Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo... 55. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto... 56. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines... 57. Didelės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai... 58. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad K. G. dirba ( - ) RAAD vyriausiuoju... 59. K. G. pareikšto kaltinimo esmė, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi... 60. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad K. G. kaltinamas tuo, jog jis ilgą... 61. Kaltinimai K. G. grindžiami apie asmeniniais, o ne tarnybiniais tikslais... 62. Įrodymų leistinumo reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 1 dalyje,... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai... 64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos... 65. Teismo vertinimu, prokuroras kaltinime bei apeliaciniame skunde tiksliai... 66. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 67. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra... 68. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje tiksliai nenustačius K. G. ne... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40... 70. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas... 71. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 72. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos...