Byla 2A-1411/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2083-538/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MBI baldai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elsika“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MBI baldai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2083-538/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas – BUAB „Elsika“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus 2009-07-24 PVM sąskaitomis faktūromis Nr. SJVB228596-99, SJVB0228600, SJVB228478-80, negaliojančiais; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovui turtą, nurodytą 2009-07-24 PVM sąskaitose faktūrose Nr. SJVB228596-99, SJVB0228600, SJVB228478-80, o šio turto arba jo dalies pas atsakovą nesant - įpareigoti atsakovą atlyginti šio turto arba jo dalies vertę, kuri yra nustatyta 2009-07-24 PVM sąskaitose faktūrose Nr. SJVB228596-99, SJVB0228600, SJVB 228478-80. Ieškovas nurodė, kad 2009-09-11 ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Elsika“ įmonės sandorius, nustatė, jog 2009-07-24 UAB „Elsika“ (buvęs pavadinimas UAB „Minijos baldai plius“) sudarė pirkimo–pardavimo sandorius, kuriuos įformino PVM sąskaitomis faktūromis Nr. SJVB228596-99, Nr. SJVB0228600, Nr. SJVB228478-80, su UAB „MBI baldai“, kuriais šiai įmonei buvo parduotas UAB „Elsika“ priklausantis turtas (baldai) – iš viso už 86 668,55 Lt. Sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo teigimu, tenkinamos visos actio Pauliana ieškinio sąlygos: ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, ginčijami pirkimo–pardavimo sandoriai turėjo įtakos ieškovo nemokumui, jais buvo pažeistos kreditorių teisės, nes pagal 2009-07-01 UAB „Minijos baldai plius“ balanso duomenis, įmonė 2009-07-01 turėjo turto už 3 815 961,46 Lt, iš jų – ilgalaikio materialaus turto už 36 428,48 Lt, trumpalaikio turto už 3 779 532,98 Lt, iš jų atsargų už 3 153 791,44 Lt. Bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 094 642,47 Lt. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė veikė labai nuostolingai, t. y. 2009-07-01 per finansinius metus buvo patyrusi net 1 567 662,90 Lt nuostolį. Taigi, jau 2009-07-01 UAB „Elsika“ buvo nemoki, o bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną (2009-09-10) UAB „Elsika“ buvo patyrusi 3 347 886 Lt nuostolį. Ginčijami sandoriai turėjo įtakos ieškovo nemokumo didinimui, nes susijusioms įmonėms buvo parduotas turtas, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Iš ginčijamų sandorių ieškovas negavo jokių lėšų, galimai atlikus tarp ieškovo ir atsakovo įskaitymą, kas reiškia, jog dėl šių ginčijamų sandorių bendrovė neteko turto, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su pirmesnės ar tos pačios eilės kreditoriais, tačiau atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė. Įmonės vadovas, būdamas ieškovo vienintelis akcininkas, žinojo apie įmonės sunkią finansinę situaciją, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o per 2009 m. liepos mėnesį išpardavinėjo įmonės turtą (baldus, medžiagas ir kt.) tęsiančioms veiklą su Minijos baldų grupe susijusioms bendrovėms, žinodamas, kad tuo yra pažeidžiamos ieškovo kreditorių teisės ir interesai. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu abiejų įmonių vadovas ir vienintelis akcininkas buvo tas pats asmuo, taigi, jam buvo žinoma ieškovo finansinė situacija ir tai, kad sudaromais sandoriais pažeidžiamos ieškovo kreditorių teisės ir interesai.

4Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog ginčijamais sandoriais baldai buvo parduoti už jų rinkos vertę, todėl ieškovo mokumas dėl jų nekito ir kreditorių teisės nebuvo pažeistos. UAB „Elsika“ turtas nebuvo areštuotas, nebuvo ginčų teismuose, t. y. atsakovas, pirkdamas baldus buvo sąžiningas. Be to, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti taip pat ir šiuo pagrindu, teigdamas, kad, jei pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktą galima būtų laikyti, kad senaties termino pradžia yra bankroto bylos iškėlimo UAB „Elsika“ diena, t.y. 2009-09-11, tai senaties terminas pasibaigė 2010-09-11, o ieškinys pareikštas 2011-08-26.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo BUAB „Elsika“ ir atsakovo UAB „MBI baldai“ sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, pagal kuriuos buvo parduotos prekės už 86 668,55 Lt, perduotos pagal 2009-07-24 PVM sąskaitas faktūras Nr. SJVB228596-99, SJVB0228600, SJVB228478-80 ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „MBI baldai“ 86 668,55 Lt ieškovui BUAB „Elsika“.

7Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: UAB „Minijos baldai plius“ buvo įregistruota 2008-07-17, ji buvo sukurta atskyrimo būdu iš UAB „Minijos baldų prekyba“. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-09 nutartimi UAB „Minijos baldų prekyba“ iškelta bankroto byla, o Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-24 nutartimi UAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2009-08-07 UAB „Minijos baldai plius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (likus 1 mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo), UAB „Minijos baldai plius“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Elsika“. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, jog 2009-07-24 UAB „Elsika“ (buvęs pavadinimas UAB „Minijos baldai plius“) sudarė pirkimo–pardavimo sandorius, kuriuos įformino PVM sąskaitomis faktūromis Nr. SJVB228596-99, Nr. SJVB0228600, Nr. SJVB228478-80 su UAB „MBI baldai“, kuriais šiai įmonei buvo parduotas UAB „Elsika“ priklausantis turtas (baldai), konkrečiai įvardytas PVM sąskaitose faktūrose, iš viso už 86 668,55 Lt. Tačiau atsakovas už nupirktas prekes nesumokėjo ieškovui ir šalys užskaitė tarpusavio skolas 2009-07-31 skolų suderinimo ir įskaitymo aktu. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijamų sandorių metu buvo nemokus – pagal 2009-07-01 UAB „Elsika“ balanso duomenis, įmonė 2009-07-01 turėjo turto už 3 815 961,46 Lt, iš jų – ilgalaikio materialaus turto už 36 428,48 Lt, trumpalaikio turto už 3 779 532,98 Lt, iš jų atsargų už 3 153 791,44 Lt. Bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 094 642,47 Lt. Pagal 2009-07-01 pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė per finansinius metus buvo patyrusi net 1 567 662,90 Lt nuostolį, taigi, 2009-07-01 UAB „Elsika“ jau buvo nemoki, kadangi jos įsipareigojimai per vienerius metus viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto. Tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis ir tarpusavio skolų įskaitymo sudaryti nebuvo būtinybės. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ginčijamų sandorių vertę, skolų užskaitymo proporcijas ir atsakovo sąžiningumą. 2009-07-31

8UAB „MBI baldai“ ir UAB „Elsika“ (UAB „Minijos baldai plius“) suderino ir įskaitė tarpusavio skolas 86 668,55 Lt, tačiau byloje pateiktos tik minėtos UAB „Elsika“ sąskaitos–faktūros ir nepateiktos UAB „MBI baldai“ sąskaitos faktūros, todėl nėra aišku, kokios prekės buvo parduotos ar kokios paslaugos buvo suteiktos ieškovui UAB „Elsika“. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui ir buvo suėję mokėjimo terminai. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti, kad ieškovas privalėjo tokius sandorius sudaryti, t. y. parduoti prekes ir po to įskaityti skolą. Teismas konstatavo, kad UAB „Elsika“, būdama nemoki, iš ginčijamų turto pardavimo sandorių negavo jokių lėšų, kurios būtų panaudotos nemokios bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti. Esant nemokiai bendrovei, įmonės vadovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str.), o kreditorių finansiniai reikalavimai iš šio turto turėjo būti tenkinami pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumo ir proporcingumo tvarką. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-03 patvirtintus BUAB „Elsika“ kreditorių finansinius reikalavimus, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai siekia 1 102 935,80 Lt, iš kurių skola biudžetui – 627 846,12 Lt Bendrovės turimo turto nepakanka administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Atlikus įskaitymą pagal ginčijamus sandorius su susijusia įmone, bendrovė neteko turto, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su pirmesnės ir tos pačios eilės kreditoriais, o tai reiškia kitų BUAB „Elsika“ kreditorių teisių ir interesų pažeidimą. Ginčijamais sandoriais buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė savo kreditinį reikalavimą iš nemokios įmonės turto patenkinti susijusiam trečiosios eilės kreditoriui, tai taip pat reiškia, jog atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, dėl to darytina išvada, sandoriais buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės ir interesai.

9Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog UAB „MBI baldai“ akcininkas ir direktorius ir įmonės UAB „Minijos baldai plius“ (UAB „Elsika“) vienintelis akcininkas ir direktorius ginčo sandorių metu buvo tas pats asmuo R. J., taigi, egzistuoja CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija.

10Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog BUAB „Elsika“ bankroto byla buvo iškelta 2009-09-11 teismo nutartimi ir įmonės dokumentai buvo perduoti administratoriui

112009-10-05. Tačiau vėliau įmonės dokumentus paėmė Klaipėdos AVPK NTB ENTS ir grąžino bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui tik 2011-05-10. Ieškinys teismui pateiktas 2011-08-26, t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.127 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.), tačiau teismas konstatavo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ikiteisminio tyrimo įstaigai paėmus įmonės dokumentus, bankroto administratorius neturėjo objektyvios galimybės jų patikrinti ir pateikti teismui ieškinį, todėl nusprendė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

12Dėl restitucijos taikymo teismas nurodė, jog, kadangi prekės atsakovui buvo perduotos beveik prieš dvejus su puse metų ir nėra aišku, ar yra išlikusios visos, kurios nurodytos 2009-07-24 PVM sąskaitose faktūrose Nr. SJVB228596-99, SJVB0228600, SJVB228478-80, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl didelio prekių kiekio restitucijos taikymas natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims bei siekiant geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, taikytina restitucija pinigais, priteisiant iš atsakovo 86 668,55 Lt jam perduotų prekių vertės.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MBI baldai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2009-10-05. Vėlesnis dokumentų perdavimas teisėsaugos institucijoms bankroto proceso nestabdo. Perduodant dokumentus, bankroto administratorius galėjo pasidaryti jų kopijas arba susipažinti su dokumentais ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nes byloje nėra įrodymų, kad teisėsaugos institucijos būtų dariusios kliūtis bankroto administratoriui gauti dokumentus ir vykdyti bankroto procesą. Teismas, konstatuodamas, kad administratorius dokumentus gavo 2011-05-10, vadovavosi administratoriaus įgalioto asmens O. D. vienašališkai pasirašytu pakvitavimu apie dokumentų gavimą iš Klaipėdos AVPK NTB ENTS vyr. tyrėjos L. P., tačiau šis pakvitavimas negali būti įrodymu, kad dokumentai buvo gauti 2011-05-10, nes šis dokumentas nėra pasirašytas ar kitaip patvirtintas šiuos dokumentus perdavusios institucijos įgalioto asmens. Be to, kaip matyti iš vienašališko pakvitavimo, buhalterinės apskaitos kompiuterinės laikmenos nebuvo paimtos, taigi, administratoriui negalėjo būti nežinoma apie ginčijamus sandorius. Kita priežastis, dėl kurios teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą – visų įmonės kreditorių interesų gynimas, negali būti laikomas termino atnaujinimo priežastimi, nes tokiu atveju senaties termino institutas civilinėje teisėje netektų prasmės.
  2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prekės pagal ginčijamus sandorius būtų parduotos už mažesnę negu jų įsigijimo ar ne rinkos kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorių teisės galėjo būti pažeistos nebent 2009-07-31 skolų suderinimo ir įskaitymo aktu, tačiau jis šioje byloje nėra ginčijamas. Teismas, nurodęs, kad nepateikus UAB „MBI baldai“ PVM sąskaitų-faktūrų, neaišku, ar buvo skola ir ar buvo suėję mokėjimo terminai, peržengė ieškinio ribas, nes neginčijant įskaitymo akto, nebuvo nagrinėjamas priešpriešinės skolos buvimo ir jos terminų klausimas. Nesant pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo, nėra vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Elsika“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovui bankroto byla iškelta 2009-08-31, fiziniu bankroto administratoriumi buvo paskirtas A. J., tačiau dėl netinkamo pareigų atlikimo 2010-03-08 jis buvo atstatydintas, o naujuoju administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos administratorių biuras“, kuriam dokumentai nebuvo perduoti, nes iki tol jie buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijos. Tik nuo 2011-05-10 bankroto administratoriui buvo sudarytos galimybės susipažinti su bendrovės dokumentais. Net ir vertinant apelianto argumentus, kad administratorius galėjo susipažinti su dokumentais ikiteisminio tyrimo įstaigoje, pasidaryti jų kopijas, toks sandorių patikrinimas būtų ydingas, nes tam reikalinga nuosekli ir tiksli visų dokumentų, susijusių su sandoriu, analizė. Apelianto pateiktą versiją, kad iš administratoriaus nebuvo perimta kompiuterinė laikmena, paneigia atsakovo į bylą pateiktas 2009-10-01 lydraštis, patvirtinantis, kad jokia kompiuterinė laikmena administratoriui apskritai nebuvo perduota.
  2. Atmestini apelianto argumentai, kad nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškinyje kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas ne prekių pardavimu už mažesnę negu balansinę vertę, o tuo, kad skolininkas, būdamas nemokus, nepagrįstai pirmenybę suteikė vienam iš kreditorių – atsakovui, kuris yra susijusi įmonė. Dėl skolų įskaitymo akto pažymėtina, kad kyla abejonių dėl jo surašymo datos ir autentiškumo. Nesant UAB „MBI baldai“ sąskaitų, išrašytų ieškovui, neaišku, kokios prekės buvo parduotos ar paslaugos suteiktos ieškovui, todėl teismas pagrįstai negalėjo daryti išvados, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui ir buvo suėję mokėjimo terminai ir pagrįstai nepripažino, jog ieškovas privalėjo parduoti atsakovui prekes, o po to įskaityti skolą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

18Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Byloje sprendžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymas bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.

19Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

20Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

21Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem aplinkybėmis: 1) apelianto nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas, nesant vienos iš būtinų actio Pauliana prielaidų, t.y. yra praleistas senaties terminas tokiam ieškiniui reikšti, o teismas nepagrįstai šio termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir nusprendė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti; 2) teismas nepagrįstai nusprendė dėl vienos iš actio Pauliana sąlygų, t.y. kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais egzistavimo, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, ieškinį tenkindamas, t.y. pripažinęs ieškovo ir atsakovo sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš šių apeliacinio skundo argumentų.

22Dėl ieškinio senaties termino

23Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi, šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

24Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, UAB „Elsika“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, administratoriumi skiriant A. J. (b.l. 8), kuriam pagal 2009 m. spalio 1 d. Lydraštį (b.l. 78-79) bankrutuojančios įmonės direktorius perdavė bendrovės dokumentus. 2010 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b.l. 9) administratorius A. J. buvo atstatydintas kaip nevykdantis savo pareigų, o BUAB „Elsika“ administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Byloje nėra ginčo, kad prieš UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pradedant administruoti bankrutuojančią įmonę, bendrovės dokumentai buvo paimti Klaipėdos AVPK NTB ENTS, todėl naujasis bankroto administratorius, perimdamas įmonės administravimą, jais nedisponavo. Nors apeliantas ginčija UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgalioto asmens O. D. 2011 m. gegužės 10 d. surašyto Pakvitavimo (b.l. 97-98), kuriame išvardinti Klaipėdos AVPK NTB ENTS bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentai, autentiškumą, teigdamas kad Pakvitavimas surašytas vienašališkai bankroto administratoriaus įgalioto asmens, teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų dokumentų gavimą iš Klaipėdos AVPK NTB ENTS anksčiau Pakvitavime nurodytos datos arba kurie sudarytų bent prielaidas abejoti šio dokumento tikrumu, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateikta pozicija, kad būtent 2011 m gegužės 10 d. buvo gauti įmonės dokumentai, todėl nuo šios datos administratorius įgijo realią galimybę įvertinti bendrovės sudarytus sandorius. Vertinant apelianto argumentus, jog administratorius galėjo susipažinti su dokumentais ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir atitinkamai juos išanalizavęs spręsti dėl sandorių nuginčijimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Bankroto bylos teismų praktikoje laikomos viešo intereso bylomis, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-404/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-261/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, galima teigti, kad bankroto administratorius tol, kol negavo pakankamai duomenų apie bankrutuojančios įmonės interesų pažeidimą (tokia data laikytina 2011-05-10 pakvitavime išvardytų dokumentų gavimo diena), neturėjo prielaidų išvadoms dėl galimo bankrutuojančios įmonės interesų pažeidimo ginčijamais sandoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepagrįstai nesidomėjo ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvusiais įmonės dokumentais.

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir kad jo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Apeliantas šią teismo išvadą skunde ginčija, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors laikosi pozicijos jog senaties terminas nepraleistas, pasisako ir dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą termino atnaujinimui, vertinimo. Pažymėtina, jog CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. CK taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinant faktines aplinkybes (pirmasis įmonės bankroto administratorius A. J. netinkamai atliko administratoriaus pareigas, kas pripažinta teismo nutartimi, įmonės finansiniai dokumentai dar iki naujo administratoriaus paskyrimo buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijų), egzistuotų pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų pripažinta, jog jis yra praleistas.

26Dėl kreditorių teisių pažeidimo

27Apelianto teigimu, ieškovui nepateikus įrodymų, kad prekės pagal ginčijamus sandorius būtų parduotos už mažesnę negu jų įsigijimo ar ne rinkos kainą, nėra pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo. Pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas ne prekių pardavimu už mažesnę negu balansinę vertę, o tuo, kad skolininkas, būdamas nemokus, nepagrįstai pirmenybę suteikė vienam iš kreditorių – atsakovui, kuris yra susijusi įmonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008); kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007); kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ginčijamų sandorių metu buvo nemokus – pagal 2009-07-01 UAB „Elsika“ balanso duomenis (b.l. 27-28), įmonė 2009-07-01 turėjo turto už 3 815 961,46 Lt, iš jų – ilgalaikio materialaus turto už 36 428,48 Lt, trumpalaikio turto už 3 779 532,98 Lt, iš jų atsargų už 3 153 791,44 Lt, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 094 642,47 Lt. Pagal 2009-07-01 pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 29) įmonė per finansinius metus buvo patyrusi 1 567 662,90 Lt nuostolį, kas sudaro pagrindą išvadai, jog 2009-07-01 UAB „Elsika“ jau buvo nemoki, kadangi įmonės įsipareigojimai per vienerius metus viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto. Byloje įrodymų, kad įmonė nagrinėjamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Įmonės nemokumas teisiškai kvalifikuotas ir konstatuotas 2009 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi, t.y. praėjus tik keliems mėnesiams nuo ginčijamų sandorių sudarymo. Atsiskaitymas už ginčijamais sandoriais parduotas prekes buvo įformintas 2009-07-31 Aktu dėl skolų suderinimo ir įskaitymo (b.l. 77), byloje nesant duomenų, už kokias prekes ir paslaugas ieškovas atsiskaitė su UAB „MBI baldai“, todėl neįrodytas tokio sandorio būtinumas. Atitinkamai teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Elsika“, būdama nemoki, iš ginčijamų turto pardavimo sandorių negavo jokių lėšų, kurios būtų panaudotos nemokios bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti, bendrovė neteko turto, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su kitais kreditoriais, kurių reikalavimo teisės galimai atsirado pirmiau už atsakovo, o tai reiškia kitų BUAB „Elsika“ kreditorių teisių ir interesų pažeidimą.

28Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas kaip iš esmės teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas – BUAB „Elsika“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog ginčijamais sandoriais... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: UAB „Minijos baldai plius“ buvo... 8. UAB „MBI baldai“ ir UAB „Elsika“ (UAB „Minijos baldai plius“)... 9. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog UAB „MBI baldai“ akcininkas ir... 10. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog BUAB... 11. 2009-10-05. Tačiau vėliau įmonės dokumentus paėmė Klaipėdos AVPK NTB... 12. Dėl restitucijos taikymo teismas nurodė, jog, kadangi prekės atsakovui buvo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MBI baldai“ prašo Klaipėdos apygardos... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Elsika“ prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 19. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių... 20. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem aplinkybėmis: 1) apelianto... 22. Dėl ieškinio senaties termino... 23. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK... 24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, UAB „Elsika“ bankroto byla buvo... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad... 26. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 27. Apelianto teigimu, ieškovui nepateikus įrodymų, kad prekės pagal... 28. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...