Byla e2A-17-513/2016
Dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovei D. J. Š. ir jos atstovui advokatui M. G., atsakovų V. B. ir B. B. atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. B. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. Š. ieškinį atsakovams V. B. ir B. B. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė teismo prašė pripažinti negaliojančia 2014-10-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6069 ir 2014-10-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6067, taikyti restituciją – priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 35 000 Lt. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. 2013-01-24 paskolos sutartimi ieškovė pasiskolino iš D. B. 12 000 Lt, įkeisdama jai 0,1485 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 2013-03-07 paskolos sutartimi – 12 000 Lt, įkeisdama kreditorei 0,1485 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Paskolos sutartys sudarytos 1 metų laikotarpiui. Suėjus paskolų grąžinimo terminui, ieškovė neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditore, kuri surado kitą kreditorę – atsakovę V. B., kuri sutiko ją (ieškovę) toliau kredituoti. D. B. apskaičiavimais, ieškovė pagal abi paskolos sutartis buvo jai skolinga 34 000 Lt. V. B. sutiko tęsti kreditinius santykius su sąlyga, kad jai kaip kredito užtikrinimo priemonė bus parduoti du ieškovės žemės sklypai, papildomai pasirašant preliminariąją sutartį dėl šių žemės sklypų pirkimo, t. y. po 1 mėnesio (iki 2014-11-02) ieškovė turės teisę įsigyti parduotus žemės sklypus už bendrą 36 300 Lt sumą. Ieškovė sutiko su tokiomis atsakovės V. B. sąlygomis ir 2014-10-02 pasirašė ginčijamas sutartis bei preliminariąją sutartį. Baigiantis terminui pagal 2014-10-02 preliminariąją sutartį, ieškovė kreipėsi į notarę dėl pranešimo V. B. dėl ketinimo pirkti žemės sklypus išsiuntimo. V. B. į pranešimą neatsakė. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos tik kaip skolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, nes abu sklypai yra įvertinti bendra 116 000 Lt suma, o pagal ginčijamas sutartis sklypai parduoti už bendrą 35 000 Lt sumą, t. y. už skolos (kredito) dydžio sumą. Ieškovė teigė esanti apgauta, nes prarado didelės vertės turtą (CK 1.91 str. 1 d.). Ginčijamos sutartys prieštarauja CK normoms (CK 1.80 str. 1 d.), nes ji nesiekė civilinių teisinių santykių su atsakove dėl žemės sklypų pardavimo, o atliko veiksmus kaip paskolos užtikrinimą, todėl tą pačią dieną, kai buvo parduoti ginčo sklypai, buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl to paties turto pirkimo–pardavimo atgal ieškovei. Todėl vertino, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.81 str.).

4Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis, kuri įsigalioja nuo pinigų perdavimo momento, o ieškovė patvirtina, kad pinigų ji negavo, todėl jokie paskoliniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Ieškovė pati atsakovams pasiūlė parduoti žemės sklypus, nes norėjo atsiskaityti su D. B., kuriai jos žemės sklypai buvo įkeisti. Ieškovės turtinė padėtis yra labai bloga, ji turi daug kreditorių, jos turimos piniginės lėšos labai mažos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti teismui duomenys bei prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Mano, jog ieškovei reikėjo atsiskaityti su D. B., pinigų ji neturėjo, todėl jai rūpėjo kuo skubiau parduoti žemės sklypus. Šalių susitarimas dėl žemės sklypų kainos jokių įstatymų ar kitų teisės aktų nepažeidžia. Atsakovai nesiekė nemokiam asmeniui (ieškovei) skolinti pinigų, tačiau sutiko nupirkti jos sklypus. Dėl to, kad būtų panaikinta hipoteka žemės sklypams, jie atsiskaitė su kreditore D. B., o po to atsakovai sudarė ginčijamus sandorius. Šie sandoriai sudaryti pas notarę, kuri išaiškino ieškovei visas sutarties sudarymo teisines pasekmes. Ieškovė patvirtino notarei, kad supranta, kokius sandorius sudaro, jų teisines pasekmes sukuria. Sutartis ieškovė pasirašė laisva valia, neverčiama ir neveikiama. Šalių tarpusavio susitarimu ieškovei buvo suteiktas 1 mėn. terminas atpirkti žemės sklypą (CK 6.417 str.), per kurį ieškovė savo teise atpirkti žemės sklypus nepasinaudojo. Ieškovė siuntė laišką, neva 2014-11-03 10.00 val. jie turi atvykti pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, tačiau dieną prieš tai ieškovė buvo atvykusi pas atsakovus ir jiems pasakė, kad žemės sklypų nebepirks, nes neturi pinigų. Minėtą laišką atsakovai gavo 2014-11-03 ir vėliau iš notarės sužinojo, kad jokia pažyma pirkimo–pardavimo sandoriui nėra ir nebuvo užsakyta, joks sutarties projektas nebuvo paruoštas. Ieškovės gyvenamasis namas yra įkeistas kreditoriui, žemės sklypas areštuotas net 3 antstolių, transporto priemonė taip pat areštuota. Iš šių aplinkybių atsakovai suprato, kad ieškovė tiesiog juos apgaudinėja ir atpirkti žemės sklypų net nesiruošė.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarė J. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tai ji patvirtino ginčijamas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat – 2014-10-02 ieškovės kreditorių – M. D. ir D. B., pakvitavimus dėl ieškovės atsiskaitymo su jais ir sutikimus, kad būtų išregistruotas hipotekos / įkeitimo sandoris ginčo žemės sklypams. Pardavėja (ieškovė) ir pirkėja (atsakovė V. B.) perskaitė ginčijamas sutartis, pardavėjai pirkėja prieš sutarčių sudarymą sumokėjo žemės sklypų kainą, t. y. po 17 500 Lt, iš viso – 35 000 Lt, kuriuos pardavėja perdavė kreditoriams M. D. ir D. B.. Kreditoriai, gavę pinigus, 2014-10-02 parašė pakvitavimus ir sutikimus, kad būtų parduoti įkeisti žemės sklypai. Žemės sklypų pardavimo kainos, pirkimo–pardavimo sutarčių, paskolos ir hipotekos sandorių sąlygos pardavėjai (ieškovei) iš anksto buvo žinomos, šalių aptartos. Pagal šalių pateiktus dokumentus ir šalių aptartas sąlygas buvo paruošti pirkimo–pardavimo sutarčių projektai, šalys juos perskaitė, suprato ir pasirašė notarų biure, šalims buvo paaiškintos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pasekmės ir prasmė. Sutartys ruošiamos ir patvirtinamos pagal šalių iš anksto suderintą valią, notaras yra nešališkas ir objektyvus, neatstovauja nė vienai iš šalių ir nė vienai šaliai netarpininkauja. Tvirtino, kad sutartys sudarytos teisėtai, sutarčių patvirtinimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

6Teisminio nagrinėjimo metu bylos proceso dalyviai palaikė savo pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.

7Liudytojas D. B. parodė, jog 2014 m. lapkričio mėnesio pirmomis dienomis buvo susitikęs su tėvais (atsakovai), kurie jam paaiškino, kad pas juos buvo atvažiavusi žemės sklypų, esančių adresu ( - ), pardavėja (ieškovė), kuri sakė neturinti pinigų atpirkti sklypus pagal 2014-10-02 preliminariąją sutartį. Tėvai parodė jam preliminariąją sutartį. Sutartis buvo pasibaigusi 2014-11-02, pagal ją tėvai buvo gavę 300 Lt avansą. Nesigilindamas į šios sutarties turinį, suprasdamas, kad sutartis nebegalioja, siekdamas, kad ieškovė nedarytų psichologinio spaudimo tėvams, kad nebeliktų neišspręstų ginčų dėl pervesto avanso už žemės sklypus grąžinimo, 2014 m. lapkričio mėnesio viduryje (tikslios datos neatmena), neinformavęs tėvų, nuvyko į Lietuvos pašto skyrių ir atliko piniginę perlaidą ieškovės vardu – sumokėjo 300 Lt kaip tėvų gauto avanso grąžinimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Plungės rajono apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pripažino ginčijamas 2014-10-02 pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 6067 ir 6069 negaliojančiomis. Taikė restituciją ir iš ieškovės atsakovams priteisė 10 136,70 Eur (35 000 Lt). Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 586,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 141,33 Eur žyminį mokestį. Teismas, nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadas, jog ieškovė ginčo atveju buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorių aplinkybių (CK 1.91 str.), jog tikroji ieškovės valia buvo tęsti kreditinius įsipareigojimus ir atsakovams sumokėjus pinigus ieškovės kreditoriams atgauti iš atsakovų savo žemės sklypus (preliminariosios sutarties pagrindu sudaryti pagrindinę ginčo sklypų pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais), jog atsakovas B. B. žinojo apie tokį susitarimą, jog atsakovė V. B. nustatė 1 mėn. terminą, per kurį ieškovė turėjo gražinti pinigus atsakovams, o atsakovai – sugražinti ieškovei sandoriais perleistus žemės sklypus, jog šių aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad tokiu būdu sudaryti sandoriai atitinka pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis, tačiau notarui atsakovų nebuvo atskleista tikroji ieškovės valia, ją nutylint, o pati ieškovė suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių. Teismas sprendė, jog sandoriai sudaryti netinkamai įtvirtinus šalių tikruosius ketinimus, todėl konstatavo, jog šiuo atveju pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai CK 1.80 str. 1 d. normos prasme (CK 1.5 str. 1 d., 6.158 str., 6.225 str. 1 d., 6.395 str. 1 d., 6.396 str. 1 d.). Motyvavo CK 1.81 str., kasacinio teismo išaiškinimais dėl šios teisės normos taikymo (civilinės bylos Nr. 3K-3-617/2008; Nr. 3K-3-554/2014, Nr. 3K-3-12-701/2015) ir įvertinęs aplinkybę, jog šalys buvo susitarusios, kad parduotus atsakovams sklypus ieškovė atpirks per mėnesį laiko ir tai patvirtina ginčijamų sandorių bei preliminarios sutarties surašymo aplinkybės (laikas ir vieta), aktyvūs ieškovės veiksmai siekiant atgauti sklypus – atsakovų kvietimas pas notarą sudaryti sklypų atpirkimo sutartį, o jos nepavykus sudaryti, nedelsiant inicijuota teisminė savo teisių gynyba, siekiant užtikrinti atsiskaitymą su atsakovais, piniginių lėšų įnešimas į teismo depozitinę sąskaitą, padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 str. 1 d. normos prasme. Aplinkybė, jog ieškovė teisminio nagrinėjimo metu įnešė pinigines lėšas į teismo depozitinę sąskaitą, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė gali ir galėjo reikiamas lėšas surinkti ir atsiskaityti pagal preliminariąją sutartį. Vertino, jog šalys ginčijamais sandoriais siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas ieškovei išsimokėti atsakovams priklausančias lėšas, nesusiejant savo valios su daikto nuosavybės teisės atsakovams perėjimu (CPK 185 str.). Aplinkybę, jog kvietimą atvykti pas notarą atsakovai gavo 2014-11-03, o pagal preliminariąją sutartį pagrindinės sutarties ir atsiskaitymo data buvo 2014-11-02 (sekmadienis), vertino kaip neeliminuojančią atsakovų pareigos elgtis sąžiningai. Todėl atsakovų elgesį ginčo atveju vertino kaip nesąžiningą ir pagrįstą vien savo interesais. Motyvavo, jog byloje nustatyti CK 1.80 str., 1.81 str. ir 1.91 str. taikymo pagrindai pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis. Vadovavosi CK 1.80 str. 2 d., 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., nurodęs, jog, pripažinus sutartis negaliojančiomis, grąžinama iki tol buvusi teisinė asmeninės nuosavybės registracija, taikė restituciją ir ieškovę įpareigojo atsakovams sumokėti ginčijamų sandorių kainą – 10 136,70 Eur (35 000 Lt). CPK 93 str. 1 d., 96 str. normų pagrindu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantai skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nesutinka su teismo išvada, jog V. B. laikytina tik naująja ieškovės kreditore, kuriai D. B. neva perdavė kreditorės teises. D. B. turėjo galimybę pakeisti save, kaip pirminę kreditorę, sudariusi cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį, tačiau to nepadarė. Atsakovai teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad ketino žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne kredituoti ieškovę. Ieškovei su atsakove V. B. sudarius preliminariąją sutartį dėl žemės sklypų atpirkimo, buvo nustatytas galutinis terminas šios preliminariosios sutarties įvykdymui, tačiau nurodyta sutartis pasibaigė, jos neįvykdžius, todėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys paliktinos galioti. Atsakovai pinigų ieškovei neskolino, o pinigų suma, šalims pasirašant ginčo sandorius, buvo sumokėta už įsigytus daiktus, kurią ieškovė perdavė savo kreditorei D. B.. Ieškovės veiksmai, sudarant ginčijamus sandorius, vertintini kaip siekis išvengti priverstinio įkeistų daiktų (žemės sklypų) pardavimo iš varžytynių. Ieškovė, elgdamasi sąžiningai, galėjo numatyti ginčijamose sutartyse turto atpirkimo galimybę, tačiau to nepadarė, o sudarė tik preliminariąją sutartį dėl galimybės per 1 mėn. nupirkti ginčo turtą. Nepagrįstais vertina teismo teiginius, jog žemės sklypai parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Teigia, jog tuo atveju, jei įkeisti žemės sklypai būtų buvę verti daugiau, nei numatyta įkeitimo lakštuose, ieškovė galėjo rasti pirkėją ir atsiskaityti su kreditore D. B.. Teismas privalėjo atskirti šalių sandorius – pagrindines žemės sklypų įsigijimo sutartis ir preliminariąją 2014-10-02 sutartį. Motyvuoja, jog preliminarioji sutartis negali būti laikoma turto atpirkimo sutartimi (CK 6.418 str.), kadangi preliminariąją sutartį ir nekilnojamojo turto atpirkimo teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos. Ieškovės 2014-10-31, t. y. paskutinę darbo dieną iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos, surašytas ir per notarą išsiųstas atsakovei prašymas pratęsti preliminariosios sutarties galiojimo terminą neatitinka CK 6.418 str. įtvirtintų imperatyvių įstatymo nuostatų. Toks kvietimas išsiųstas pavėluotai, nes registruotas laiškas atsakovės gautas tik 2014-11-03, t. y. jau pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojos R. P. parodymų (2015-05-05 protokolas 37.05 min). Ši liudytoja notariškai patvirtino, kad ieškovė savaitgalį prieš tariamo atpirkimo sandorio sudarymą buvo atvykusi pas atsakovus ir nurodė, kad neturi pinigų sklypams atpirkti. Be to, pati ieškovė nurodė, kad atvykusi pas atsakovus jiems paaiškino, kad neturi pinigų sklypams atpirkti (2015-07-05 protokolo 54 min.). CK 6.165 str. 5 d. numato, jog šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudalyti šia sutarti pasibaigia. Taigi, ieškovė gali reikalauti ne pripažinti pagrindines žemės sklypų sutartis negaliojančiomis, o prašyti taikyti civilinės atsakomybės priemones, numatytas preliminariojoje sutartyje. Ieškovė šiuo metu neturi realios galimybės atpirkti žemės sklypus, kadangi turi skolų kitiems kreditoriams. Teismui taikius restituciją, šalys yra paliekamos nelygiavertėje teisinėje padėtyje: turtas grąžintas ieškovei, o atsakovams priteista pinigų suma, taigi jie kartu su kitais kreditoriais stos į bendrą kreditorių eilę ir net neatgaus sumokėtų sumų už nupirktus žemės sklypus.

10Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, jog neketino parduoti atsakovams žemės sklypų, o sutartis pasirašė suklaidinta ir paveikta atsakovės V. B., t. y. jos besąlygiško nurodymo, kad ieškovė privalo sumokėti pinigus arba elgtis pagal jos nurodymus. Todėl ieškovė negalėjo suvokti tikrosios V. B. valios ir ketinimų. Sutartys buvo sudarytos tik kaip užtikrinimo priemonė. Teismas tinkamai įvertino ginčo situaciją, tikrąją šalių valią dėl sandorių sudarymo. Liudytoja D. B. patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad šalys susitarė dėl sklypų pirkimo–pardavimo ir kartu buvo susitarusios, kad bus leista atsipirkti žemės sklypus, atsakovei bus grąžinti pinigai. Ši liudytoja pas notarą atsinešė iš anksto paruoštą preliminariosios sutarties projektą (2015-05-05 posėdžio protokolo įrašas nuo 2.05.46 iki 2.30.24). Aplinkybę, jog tikroji ieškovės valia buvo tęsti kreditinius įsipareigojimus su atsakovais ir grąžinus pinigus atgauti žemės sklypus, patvirtina ieškovės veiksmai – ji prieš pasibaigiant preliminariosios sutarties įvykdymo terminui kreipėsi į atsakovus ir prašė jį pratęsti, kad galėtų surinkusi pinigus susigrąžinti sklypus, po to kreipėsi į notarą ir inicijavo pagrindinės sutarties sudarymą. Atsakovas B. B. patvirtino žinojęs apie susitarimą, kad ieškovei gražinus pinigus atsakovams, pagal preliminariąją sutartį ieškovei bus sugražinti sklypai (2015-05-05 posėdžio protokolo įrašas nuo 1.36.16 iki 1.45.22), o atsakovė V. B. paaiškino, kad tai ji nustatė 1 mėn. terminą, per kurį ieškovė turi gražinti pinigus ir su atsakovais atsiskaityti, po ko sklypai būtų jai buvę sugražinti pirkimo–pardavimo sandoriu, nors buvo įsitikinusi, kad ieškovė pinigų neturi, todėl pavėluotai gavusi kvietimą atvykti pas notarą sudaryti sutartį, į jį nesureagavo. Ginčijami sandoriai sudaryti netinkamai įtvirtinant šalių tikruosius ketinimus, taigi yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ14/11-376 duomenimis, abu sklypai yra įvertinti bendra 116 000 Lt verte, o pagal 2014-10-02 sutartis šie sklypai parduoti už bendrą 35 000 Lt sumą. Tokia verčių disproporcija, ieškovės teigimu, aiškiai parodo sandorio žalingumą ieškovei ir V. B. nesąžiningus veiksmus. Teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino sandorius visais trimis pagrindais, o apeliantai nenurodo nė vieno motyvo dėl šių pagrindų nebuvimo. Nesutinka su apeliantų nuostata, jog tikslinga atskirti visus sandorius ir vertinti juos atskirai. Šiais veiksmais apeliantai bandė suklaidinti ir pirmosios instancijos teismą, nes akivaizdu, kad nagrinėjant šiuos sandorius atskirai, nebūtų atskleista tikroji šalių valia, ketinimai sukurti civilinius teisinius santykius.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. pareiškime nurodė prisidedanti prie apeliacinio skundo.

12Šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme palaikė savo pozicijas jų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

14Pagal CPK 2 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi šiuo atveju aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotus nurodymus. Visų pirma tai, kad teismas, spręsdamas ginčą, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.); kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 str. 1 d.), todėl tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), – vertinami visi įrodymai, atitinkantys leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

15Dėl CK 1.81 str., 1.91 str. normų taikymo faktinių ir juridinių aspektų

16Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Be to, sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013).

17Iš ieškinio turinio, šalių (jų atstovų) paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog ginčo situacijai (ginčijamus sandorius ir preliminariąją sutartį analizuojant ir vertinant kartu) būdingi kai kurie apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) motyvai (matomi tiek pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, tiek kreditavimo (su nekilnojamųjų daiktų įkeitimu) sutarčių požymiai – byloje įrodyta ir šalys neginčija, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo susitarusios, jog atsakovai leis / sudarys galimybę ieškovei atpirkti iš jų ieškovės perleistus jiems ginčijamomis sutartimis žemės sklypus, tai patvirtina šalių elgesys (veiksmai) po ginčijamų sandorių sudarymo, o būtent tai, jog tą pačią dieną kaip ir ginčijamos sutartys ieškovės su atsakove sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat aplinkybė, jog terminą pagrindinei (atpirkimo) sutarčiai sudaryti nustatė būtent atsakovė, ir iš esmės vienoda, šalių sutarta žemės sklypų pardavimo (atpirkimo) kaina (ginčijamos sutartys – po 17 500 Lt, taigi iš viso – 35 000 Lt, preliminariojoje sutartyje – 36 300 Lt), tačiau vyraujantis ir teisinę reikšmę, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju turi būtent apgaulės požymis atsakovų veiksmuose CK 1.91 str. 1, 5 d. prasme, kuris šiuo konkrečiu atveju koreliuoja (siejasi) su CK 1.81 str. 1 d. reglamentuotu vienu iš alternatyvių sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. kai sandoris prieštarauja gerai moralei.

18Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Č. v. R. Č. , bylos Nr. 3K-3-191/2013; kt.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog iš esmės ieškovė įrodė atsakovus turėjusius ketinimų apgauti ieškovę, t. y. įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypus už tris kartus mažesnę rinkos kainą (sandorių sudarymo dieną, t. 1, b. l. 8–15, 22–23, 24–25), o tai nesuderinama su minėtu geros moralės institutu tiek teisingumo, tiek pareigos laikytis minėto išankstinio šalių susitarimo dėl sklypų atpirkimo galimybės bei padorumo kriterijų prasme. Atsakovė (-ai), su ieškove sudariusi preliminariąją sutartį iš karto po ginčijamų sandorių sudarymo, atsisakė minėto šalių susitarimo tikslo, taigi, nesant ieškovės pritarimo / sutikimo ir pan., iš esmės be jokio objektyvaus pagrindo pakeitė savo pirminę valią, o tokie veiksmai (neveikimas) teismo vertinami vienareikšmiškai neigiamai geros moralės instituto prasme.

19Apgaulės atsakovų veiksmuose turinį, pobūdį atskleidžia ne tik tai, jog atsakovai (ar kuris iš jų), sudarant ginčijamus sandorius, tylėjo pas notarą dėl tikrųjų savo bei ieškovės tikslų, ketinimų toliau tęsti kreditavimo santykius su ieškove (po mėnesio leisti ieškovei atpirkti iš atsakovų žemės sklypus; atitinkamai apie tai notarei nepasakė ir ieškovė), tačiau ir atsakovų veiksmai (neveikimas) po ginčijamų sandorių sudarymo – atsakovė (-ai), sudariusi su ieškove preliminariąją sutartį, iš tikrųjų net neketino sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties (neatvyko į pagrindinės sutarties sudarymą). Be to, akivaizdu, jog ieškovė objektyviai negalėjo žinoti ir (ar) neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti atsakovais (ar kuriuo iš jų), t. y. jog preliminariosios sutarties atsakovė (-ai) nesilaikys ir (ar) ignoruos šalių susitarimą dėl žemės sklypų atpirkimo. Duomenų, jog šalys pakeitė minėtą susitarimą, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.

20Pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai ir preliminarioji sutartis ginčo atveju yra dvi skirtingos ir (ar) nesietinos faktinių ir juridinių ginčo situacijos aplinkybių kontekste sutartys, nėra. Priešingai, būtent minėtas šalių sutartas ginčo nekilnojamojo turto perleidimo tikslas, atsakovų ketinimai – iš esmės gauti atlygį už ieškovei suteiktą kreditą atsiskaityti su skolininkais, kaip kredito užtikrinimo priemonę turint ieškovės perleistus žemės sklypus, ieškovės ketinimai – susigrąžinti nuosavybėn (atpirkti iš atsakovų) ginčo sandoriais perleistus žemės sklypus, leidžia teigti, jog ginčijami sandoriai ir preliminarioji sutartis yra ir turi būti vertinami kompleksiškai, visų bylos faktinių aplinkybių bei nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko kontekste (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas privalėjo atskirti šalių sandorius – ginčijamas sutartis ir preliminariąją sutartį, jog teisinę reikšmę turi tai, kad preliminariosios sutarties ir nekilnojamojo turto atpirkimo teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos.

21Prieštaringais vertintini apeliantų teiginiai, jog teismo posėdyje jie aiškiai nurodė, kad ketino žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne kredituoti ieškovę, kadangi būtent abu atsakovai teisme nurodė žinoję apie minėtą šalių susitarimą (dėl sklypų atpirkimo, ieškovei grąžinus atsakovams jų sumokėtus ieškovės kreditoriams pinigus), atsakovė nustatė 1 mėn. terminą pinigams grąžinti (ir tai patvirtina preliminariosios sutarties 2.2 p.). Be to, aplinkybė, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2015-03-03 įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 10 426,32 Eur (36 000 Lt) (t. 1, b. l. 156, 157), paneigia apeliantų argumentus, jog ieškovė neturi realios galimybės atpirkti žemės sklypus. Duomenų, jog ieškovė dėl kreditinių įsipareigojimai kitiems asmenims negali (negalės) atsiskaityti su atsakovais ir (ar) šis atsiskaitymas bus komplikuotas ir pan., byloje nėra.

22Dėl CK 1.80 normos taikymo faktinių ir juridinių aspektų

23Sutarties (-ių) sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 str. 2 d.). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 str.). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).

24Akcentuotina, jog ginčo atveju šalių sudaryta preliminarioji sutartis nėra vertinama atskirai nuo ginčijamų sandorių, todėl atsižvelgiant į šalių susitarimą (derybas (žodžiu) iki ginčijamų sandorių sudarymo), jog ieškovė galės po mėnesio atpirkti žemės sklypus iš atsakovų, minėtas imperatyvas elgtis sąžiningai ginčo atveju itin aktualus ir turi teisinę reikšmę, kadangi minėtų faktinių bylos aplinkybių visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė (-ai) nuo pat pradžių slėpė tiek nuo ieškovės, tiek nuo notarės tikrąjį savo ketinimą – apgauti ieškovę ir įsigyti nuosavybėn perleistus sklypus be teisės juos ieškovei atpirkti.

25Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra CK 1.80 str. 1 d. numatytas pagrindas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, tai motyvuojant tuo, jog byloje nustačius, jog sandoriai sudaryti netinkamai įtvirtinus šalių tikruosius ketinimus, šie sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, o būtent CK 6.158 str. 1 d., reglamentuojančiai, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Kitos teismo nurodytos kaip imperatyvios teisės normos CK 6.225 str. 1 d. (Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai), CK 1.5 str. 1 d. (Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (tai iš esmės bendrieji teisės principai), CK 6.395 str. 1 d. (Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas), CK 6.396 str. 1 d. (Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės CK 1.80 str. 1 d. normos prasme, todėl laikytinos perteklinėmis.

26Dėl restitucijos taikymo pagrindų

27CK 1.81 str. 2 d. reglamentuota, jog, jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, jog, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.91 str. 2 d. nustato, jog, jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.

28Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d. ir 1.91 str. 1 d. normų pagrindu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos būdas yra teisingas minėtų CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 2 d. ir 1.91 str. 2 d. normų turinio prasme.

29Dėl bylos baigties

30Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje juridiškai netinkamai nurodyta, jog ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 586,89 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, valstybei – 141,33 Eur žyminis mokestis. Rezoliucinėje dalyje neišskiriama, kokiomis dalims paskirstomos priteistinos iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, todėl šie netikslumai, kurie per se nedaro sprendimo nepagrįsto ir neteisėto, taisytini, nurodant, jog iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalinamas motyvas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai, ir rezoliucinėje dalyje įrašytina, jog šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis – po 293,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir po 70,67 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

34Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – už atsiliepimą į apeliacinį skundą atstovui advokatui M. G. sumokėti 300 Eur, t. y. po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

36atsakovų V. B. ir B. B. apeliacinį skundą atmesti,

37Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią dalį išdėstyti taip:

38„Priteisti ieškovei D. J. Š. iš atsakovų V. B. ir B. B. po 293,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti valstybei iš atsakovų V. B. ir B. B. po 10,67 Eur žyminio mokesčio.“

40Priteisti ieškovei D. J. Š. iš atsakovų V. B. ir B. B. po 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė teismo prašė pripažinti negaliojančia 2014-10-02... 4. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis yra... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų... 6. Teisminio nagrinėjimo metu bylos proceso dalyviai palaikė savo pirmines... 7. Liudytojas D. B. parodė, jog 2014 m. lapkričio mėnesio pirmomis dienomis... 8. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškovės ieškinį... 9. Apeliantai skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo... 10. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundo argumentus... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos... 12. Šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Pagal CPK 2 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 15. Dėl CK 1.81 str., 1.91 str. normų taikymo faktinių ir juridinių aspektų... 16. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 17. Iš ieškinio turinio, šalių (jų atstovų) paaiškinimų, byloje apklaustų... 18. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo... 19. Apgaulės atsakovų veiksmuose turinį, pobūdį atskleidžia ne tik tai, jog... 20. Pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai ir preliminarioji sutartis ginčo... 21. Prieštaringais vertintini apeliantų teiginiai, jog teismo posėdyje jie... 22. Dėl CK 1.80 normos taikymo faktinių ir juridinių aspektų... 23. Sutarties (-ių) sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys... 24. Akcentuotina, jog ginčo atveju šalių sudaryta preliminarioji sutartis nėra... 25. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į ginčo... 26. Dėl restitucijos taikymo pagrindų ... 27. CK 1.81 str. 2 d. reglamentuota, jog, jeigu sandoris negalioja dėl šio... 28. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais CK... 29. Dėl bylos baigties ... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamo sprendimo... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme ... 34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. atsakovų V. B. ir B. B. apeliacinį skundą atmesti,... 37. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti iš... 38. „Priteisti ieškovei D. J. Š. iš atsakovų V. B. ir B. B. po 293,45 Eur... 39. Priteisti valstybei iš atsakovų V. B. ir B. B. po 10,67 Eur žyminio... 40. Priteisti ieškovei D. J. Š. iš atsakovų V. B. ir B. B. po 150 Eur išlaidų...