Byla 2K-24-1073/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

4nuteistajai D. M.,

5nuteistosios gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžių.

7Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

8Į atliktos bausmės laiką įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 2 d.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas nuteistosios D. M. veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas.

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

121. D. M. nuteista už tai, kad tyčia nužudė savo šeimos narį – vyrą, t. y. 2016 m. sausio 31 d., apie 20.00 val., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose Telšiuose, ( - ), svetainės kambaryje, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia tris kartus peiliu dūrė savo vyrui A. M. į krūtinės sritį, taip padarė nukentėjusiajam krūtinės ląstos sužalojimus: durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinės pažastinės arterijos ir venos sužalojimais, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje poraktikaulinėje srityje, dvi paviršines durtines-pjautines odos ir paodės žaizdas krūtinės dešinėje pusėje viršutinėje dalyje, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir į krūtinės, dešinės pažasties ir dešinio žasto minkštuosius audinius bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl to nukentėjusysis A. M. 2016 m. vasario 1 d., apie 17.00 val., mirė įvykio vietoje.

132. Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. ir jos gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

142.1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė D. M. aiškiai per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką yra pripažįstami esminiais, ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

152.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su nuteistosios D. M. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymių nebuvimo, tačiau kartu nepagrįstai nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

162.3. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinta sunkesnė D. M. teisinė kvalifikacija, netaikyti nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir teisėjų kolegijos konstatavimas, kad „įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantei paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui“, yra grindžiami tik ta aplinkybe, kad už padarytą vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius – šeimos nario mirtį, skirta minimali laisvės atėmimo bausmė. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas D. M. esminį apeliacinio skundo reikalavimą – taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, rėmėsi tik pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo D. M. buvo pripažinta kalta ir bausmė paskira už sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. pagal du kvalifikuojančius požymius, tačiau apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nevertino bausmės tikslų tik už vieną veiką ir nevertino D. M. sveikatos būklės.

172.4. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo skirta bausmė už dvi kvalifikuojančias aplinkybes, neaptarė savo nuosprendyje bausmės tikslų ir siekio teisingai nubausti asmenį, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, rodančius nuteistosios sunkią sveikatos būklę, t. y. neįvertino visumos, o tokio pobūdžio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką yra pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006; 2K-461/2011).

182.5. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, padarė visiškai nepagrįstą ir byloje esančiai medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad D. M. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti išsamūs, teismų praktika paremti (to apeliacinės instancijos teismas nevertino ir apie tai nepasisakė) duomenys.

192.6. Kasatoriai pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas reikalauja išimtinių, tačiau ne ekstraordinarinių aplinkybių, o būtent aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2011).

202.7. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad, įvertinus skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumą ir neteisėtumą bei tai, kad, esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, buvo padaryta deklaratyvi ir neteisinga, byloje esantiems duomenims prieštaraujanti išvada, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog D. M. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, ir tai, kad ši išvada buvo padaryta visiškai neįvertinant D. M. asmenybės (neteista, dirba, prisipažino nusikaltusi, gailisi, serga sunkia liga, prižiūri senyvo amžiaus sergantį tėvą ir kt.), teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, laikytina, kad bausmė D. M. turėtų būti mažesnė, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistosios sveikata ir amžius sukelia abejonių dėl galimybės atlikti paskirtą bausmę.

21Nuteistosios D. M. ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, įrodymų vertinimo ir bausmės skyrimo

233. Kasaciniame skunde minimi baudžiamojo proceso pažeidimai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, yra siejami su netinkamu bausmės paskyrimu.

243.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, skiriant bausmę, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paskirta bausmė, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017). Atitinkamai teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Taigi teisėjų kolegija minėtus kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

253.2. Iš skundžiamo kasacine tvarka teismo sprendimo matyti, kad apeliacinio teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami sprendimus, atitikties baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams yra nepagrįstos. Kasacinio skundo teiginių dėl įrodymų vertinimo nepagrįstumą rodo vien tai, kad apeliacinis teismas, atlikęs pakartotinį įrodymų tyrimą, eliminavo iš D. M. veikos vieną iš kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokį sprendimą teismas galėjo padaryti tik atlikęs savarankišką įrodymų patikrinimą bei vertinimą tiek atsietai, tiek kitų įrodymų kontekste ir įvertinęs jų pakankamumą teisiniams sprendimams priimti.

264. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017).

274.1. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, bausmės parinkimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

284.2. Tačiau teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Tuo tarpu kasatorė sureikšmina tai, kad anksčiau ji neteista, turi sveikatos problemų, prižiūri sergantį tėvą ir kt. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, atlikęs jų vertinimą pagal teismų praktikoje suformuotas įrodymų tikrinimo ir vertinimo taisykles, nutartyje aiškiai išdėstė motyvus, kodėl D. M. ir jos gynėjo argumentai dėl paskirtos bausmės griežtumo nepagrįsti, o bausmė, paskirta laikantis BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų, yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad minimalios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje, skyrimas D. M. šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, apibūdinančias nuteistąją (nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ji neteista, nebausta administracine tvarka, registruota darbo biržoje, turi trečios grupės neįgalumą), tačiau pagrįstai jų nevertino kaip išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Taip pat nurodė, kad D. M. teigiamai apibūdinančios aplinkybės (po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė; itin kritiškai vertina savo veiksmus; rūpinasi savo tėvu, kuriam reikalinga pagalba namuose) taip pat nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nepriklausomai nuo to, ar jos taikytinos esant vienam ar keliems kvalifikuojantiems veiką požymiams. Toks apeliacinio teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-648/2016, 2K-547/2014, 2K-428/2013) bei pagrįstas bylos medžiaga. Taigi kasatorių argumentai nepagrįsti, šioje byloje objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad D. M. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis.

294.3. Kasatoriai skunde teigia, kad D. M. amžius ir sveikatos būklė kelia abejonių dėl galimybės atlikti paskirtą bausmę. BK 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kada nuo bausmės atleidžiami asmenys, susirgę sunkia nepagydoma liga, trukdančia atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, teismai neturėjo pakankamai medicininių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie D. M. ligų sunkų ir nepagydomą pobūdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistosios sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajai užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, kad asmuo (pacientas) atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo kriterijus, ir vadovaujantis Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistosios atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-221/2014, 2K-524/2013, 2K-160/2012).

305. Taigi, priešingai nei akcentuojama kasaciniame skunde, visos byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo, įskaitant ir BPK 301 straipsnio 1 dalį bei 324 straipsnio 6 dalį, pažeidimų nepadaryta.

316. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį, nepadaryta.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistosios D. M. ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,... 4. nuteistajai D. M.,... 5. nuteistosios gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės... 12. 1. D. M. nuteista už tai, kad tyčia nužudė savo šeimos narį – vyrą, t.... 13. 2. Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. ir jos gynėjas advokatas Ramūnas... 14. 2.1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė D. M.... 15. 2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko... 16. 2.3. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo... 17. 2.4. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios... 18. 2.5. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, padarė visiškai... 19. 2.6. Kasatoriai pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas... 20. 2.7. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad, įvertinus skundžiamo apeliacinės... 21. Nuteistosios D. M. ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinis... 22. Dėl nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, įrodymų vertinimo ir bausmės... 23. 3. Kasaciniame skunde minimi baudžiamojo proceso pažeidimai, susiję su... 24. 3.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 25. 3.2. Iš skundžiamo kasacine tvarka teismo sprendimo matyti, kad apeliacinio... 26. 4. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 27. 4.1. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės... 28. 4.2. Tačiau teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas... 29. 4.3. Kasatoriai skunde teigia, kad D. M. amžius ir sveikatos būklė kelia... 30. 5. Taigi, priešingai nei akcentuojama kasaciniame skunde, visos byloje... 31. 6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Atmesti nuteistosios D. M. ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio...