Byla 2A-534-730/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Grens Cargo“ ir trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euroekspedicija“ ieškinį atsakovui UAB „Grens Cargo“, tretieji asmenys UAB „Berita“, A. Š., UADBB „AON Baltic“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, sandorio laikymo niekiniu, skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškinį ieškovui UAB „Euroekspedicija“, atsakovams pagal priešieškinį UAB „Berita“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys UADBB “AON Baltic“, A. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas konstatuoti, kad atsakovo 2011-11-15 pareiškime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nurodomas įskaitymas yra niekinis; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 14691,58 Lt skolos, 2067,87 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti skolą, tačiau atsakovas atsisakydavo atsiskaityti. 2011-11-15 pareiškime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas nurodė, kad ieškovui mokėtinas sumas įskaito į dalinį nuostolių, atsiradusių dėl krovinio vagystės, atlyginimą, tačiau šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi 2010-03-31 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr.ZL21417 dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. 2010-04-05 buvo pavogta transporto priemonė, kuria, be kitų, buvo pervežamas ir atsakovo užsakytas krovinys. Atsakovas buvo apsidraudęs transporto veiklos profesinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje Amlin Corporate Insurance N.V. (atstovas - UADBB „Aon Baltic“), dėl pavogto krovinio atsakovui buvo išmokėta 19296,53 Lt draudimo išmoka. Už pervežimo paslaugas PVM sąskaita - faktūra atsakovui nėra išrašyta. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 straipsnio 1-3 dalimis, jei, vežėjui praradus visą ar dalį krovimo, jis privalo atlyginti žalą, kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Būtent šią sumą atsakovui yra sumokėjusi UADBB „Aon Baltic“, atitinkamai atsakovas, gavęs jam priklausantį žalos atlyginimą, neturi teisės reikšti pretenzijų dėl šios žalos atlyginimo ieškovui. Atsakovui manant, kad už prarastą krovinį patirta žala turėtų būti atlygintina pilnai, yra būtina nustatyti ieškovo, kaip susitariančiojo vežėjo, tyčią dėl krovinio praradimo, tačiau net ir atsakovui manant, kad žala atsirado dėl vežėjo tyčios ir atlyginta pilnai, įskaitymas yra negalimas, todėl atsakovas neturi ieškovo atžvilgiu galiojančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsakovo 2011-11-15 pareiškime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nurodomas įskaitymas laikytinas niekiniu, o iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas skolos apmokėjimas.

3Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš UAB „Euroekspedicija“, UAB „Berita“, UAB DK „PZU Lietuva“ 141025,94 Lt nuotolių atlyginimo ir 24034,08 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, atlygino pervežimo užsakovui OOO „Zelionyje mili“ prarasto krovinio vertę 50644,69 euro, todėl įgijo regreso teise prašyti atlyginti patirtus nuostolius iš ieškovo ir faktinio vežėjo UAB „Berita. Atlikus skolos įskaitymą ieškovui bei atsakovui gavus 19296,53 Lt draudimo išmoką iš jo civilinę atsakomybę apdraudusio trečiojo asmens UADBB „AON Baltic“, likusi neatlyginta nuostolių suma yra 141025,94 Lt. Nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo, reiškiantis ieškinį vežėjui turi reikalavimo teisę, teismų praktikoje neapsiribojama tik tais asmenimis, kurie nurodyti važtaraštyje. Teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius. Atsakovas atlyginęs nuostolius dėl krovinio praradimo tiesioginiam krovinio pervežimo užsakovui OOO „Zelionyje mili“, įgijo teisę reikšti atitinkamą reikalavimą susitariančiam vežėjui ieškovui ir faktiniam krovinio vežėjui UAB „Berita“. Atsakovas, tiek krovinio pervežimo užsakovas OOO „Zelionyje mili“, tiek krovinio savininkas OOO „Alna-Baik“ laikėsi pozicijos, kad dėl įvykusios krovinio vagystės vežėjo civilinė atsakomybė yra neribojama. Tuo tarpu faktinis krovinio vežėjas UAB „Berita“ bei atsakovo draudikas UADB „AON Baltic“ laikosi pozicijos, kad vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo turi būti ribojama pagal CMR 23 straipsnio 3 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju vežėjo atsakomybė neturėtų būti ribojama ir atsakovei turi būti atlyginta visa patirtų nuostolių suma, kadangi faktinis vežėjas UAB „Berita“ nesiėmė visų atsargumo priemonių krovinio saugumai užtikrinti ir krovinys buvo pavogtas. Vežėjui neįrodžius, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė, vežėjo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos jam negali būti taikomos. UAB „Berita“ vilkikas su puspriekabe su kroviniu buvo palikti be vairuotojo priežiūros UAB „Timėjas“ eksploatuojamoje stovėjimo aikštelėje, todėl faktinis vežėjas elgėsi nepakankamai atsargiai ir rūpestingai ir dėl to įvyko krovinio vagystė. Atsakovas kaip siuntėjas, vadovaujantis CMR konvencijos 36 straipsniu, turi teisę pareikšti reikalavimus tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek abiem vežėjams, todėl pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. UAB „Berita“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vežėjo atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl reikalavimus reiškiantis asmuo gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiesiogiai ir iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl solidarus skolininkas nagrinėjamu atveju yra ir UAB DK „PZU Lietuva“.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovo UAB „Grens Cargo“ 2011-11-15 pareiškime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nurodomas įskaitymas yra niekinis. Priteisė iš atsakovo UAB „Grens Cargo“ 14 591,58 Lt skolos, 2067,87 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 659,45 Lt sumos nuo 2011-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8002 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Euroekspedicija“. Priteisė iš atsakovo UAB „Grens Cargo“ trečiajam asmeniui UAB „Berita“ 3025 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovo UAB „Grens Cargo“ 64,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, kad faktinės aplinkybės, nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimu, jog UAB „Berita“ nebuvo palikusi krovinio be priežiūros ir jos veiksmuose nėra tyčios turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, įskaitymo momentu ginčas teisme dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju buvo, tą patvirtina bylos aplinkybės, todėl reikalavimo apmokėti įsiskolinimą įskaitymas buvo negalimas. Konstatavo, kad įskaitymas yra niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris CK 1.80 straipsnio pagrindu. Krovinių pervežimas, dėl kurių atlikimo buvo susitarta, yra atliktas tinkamai, kroviniai buvo pervežti ir įteikti atsakovui, atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, todėl ieškovui atsirado teisė į apmokėjimą už krovinių pervežimą. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas priešieškinio atmetimo pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais yra tikslinga nagrinėjamoje byloje pasisakyti ir dėl kitų šalių prašymų, argumentų ir motyvacijos. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad žalos atlyginimas tam asmeniui, su kuriuo atsakovas buvo sutartiniuose santykiuose, yra pakankamas regreso teisės įrodymas, todėl solidariųjų atsakovų teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžė, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada nereiškia, kad atsakovas negali pasirinkti kam ir kokia apimtimi bei prievole reikšti reikalavimą, tačiau ši išvada reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą turi vadovautis aukščiau nurodyta teismų praktika ir draudėjui bei draudikui netaikyti solidariosios atsakomybės. Teismas konstatavo, kad palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija, dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų palūkanos.

5Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Greens Cargo“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Berita“ bei UAB DK „PZU Lietuva“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas padarė išvadą neištyręs visų bylos aplinkybių, galinčių turėti įtakos faktinio krovinio vežėjo UAB „Berita“ kaltės formai, bet remdamasis prejudiciniais faktais, nustatytais 2013-06-07 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu tarp tų pačių šalių vykusioje byloje, ši klaida ir lėmė klaidingas teismo išvadas ginčijamame sprendime.
  2. 2013-06-07 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nagrinėjamai bylai buvo reikšmingas tik tiek, kiek jame buvo padaryta išvada, kad 2010-04-04 įvykusią vilkiko su puspriekabe, kurioje buvo krovinys, vagystę iš UAB „Timėjas“ eksploatuojamos automobilių aikštelės UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai pripažino nedraudiminiu įvykiu.
  3. UAB „Berita“ ir jos darbuotojo kaltės forma buvo nustatinėjama tik dėl galimo civilinės atsakomybės draudimo sutarties bei vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 pažeidimo, tuo tarpu UAB „Berita“, kaip vežėjo, kaltės ir civilinės atsakomybės prieš krovinio siuntėją ar gavėją dydžio klausimai nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė tik dėl UAB „Berita“ darbuotojo A. Š. tyčios, ir galimo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, buvimo vežėjos UAB „Berita“ veiksmuose nenagrinėjo.
  5. Vilkiką su kroviniu ieškovė paliko mokamoje ir iš dalies saugojamoje aikštelėje, priklausančioje UAB „Timėjas“, vilkikas buvo užrakintas, vilkiko raktelius turėjo vairuotojas, ar šie veiksmai šalina UAB „Berita“ didelį neatsargumą, turintį įtakos vežėjo atsakomybės ribojimui, nebuvo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir turėjo būti atskirai nustatytas nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir išvadą dėl UAB „Berita“ kaltės formos padarė remdamasis prejudicinais faktais.
  6. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad 2011-11-15 atliktas įskaitymas buvo niekinis ir negalioja kaip prieštaraujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto normai, nes Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje UAB „Grens Cargo“ tebuvo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „Berita“ pusėje, tai yra, jokių reikalavimų UAB „Grens Cargo“ nereiškė nei UAB „Berita“, nei UAB „Euroekspedicija“.
  7. Jeigu teismas būtų tinkamai ištyręs aplinkybes dėl vežėjo atsakomybės ir laikęs taikęs CMR 29 straipsnį, būtų buvęs pagrindas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir nereikėtų spręsti jo atnaujinimo klausimo.
  8. Teismas turėjo nustatyti, ar faktinis vežėjas UAB „Berita“ veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai, ir, ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias kliūtis neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo UAB „Berita“ neatsargumą.
  9. Vežėjui neįrodžius, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė, vežėjo atsakomybę ribojančios CPR konvencijos nuostatos jam negali būti taikomos.
  10. Kadangi UAB „Berita“ veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, jai negali būti taikomos CMR 23 straipsnio 3 dalyje numatytas civilinės atsakomybės ribojimas.
  11. Teismui pakako pagrindų konstatuoti, kad faktinio krovini vežėjo UAB „Berita“ kaltė palikus vilkiką su kroviniu UAB „Timėjas“ automobilių stovėjimo aikštelėje be vairuotojo priežiūros, pasireiškė grubiu aplaidumu, kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiai, todėl nei UAB „Berita“, nei ieškovo civilinė atsakomybė už krovinio dalies praradimą negali būti ribojama Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu, tai yra vežėjas yra atsakingas už visus krovinio savininko nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo, tačiau teismas tų aplinkybių netyrė ir apsiribojo prejuducinių faktų, neturinčių jokios reikšmės šiai bylai, nustatymu, kas yra vienu iš pagrindų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  12. Dėl atsakovo reikalavimo apskaičiavimo nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, todėl darytina išvada, kad atsakovės reikalavimo dydis apskaičiuotas pagrįstai.
  13. Sutinka su tuo, kad draudiko ir draudėjo solidarioji atsakomybė yra negalima, tačiau priešieškinio reikalavimo nekeičia ir lieka ties solidariuoju reikalavimu.
  14. Dėl atsakovo prašomų priteisti 5 procentų palūkanų ginčo nebuvo, dėl šio reikalavimo nepagrįstumo teismas nepasisakė, todėl patenkinus atsakovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atsakovei priteistinos 24 034,08 Lt palūkanos.

6Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UABDK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ prašymas priteisti iš UAB Grens Cargo“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą šį prašymą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Pateiktų dokumentų pakako pagrįsti advokato išlaidas šioje byloje.
  2. Pats teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ patyrė 1500 Lt advokato išlaidų.
  3. Sisteminė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių teisės normų analizė reikalauja, kad bylinėjimosi išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos, tačiau pagrįstumas nereiškia faktinio sumokėjimo.
  4. Sąskaita išrašyta 2013-10-17, atsiliepimas teismui persiųstas 2013-10-18, byla išnagrinėta 2013-10-21, bylą išnagrinėjus vėliau jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį teikti negalėjo, sąskaitoje nebuvo nurodytas jos apmokėjimo terminas, taigi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės momento dar nebuvo suėjęs ir sąskaitos apmokėjimo terminas, todėl teismas negalėjo reikalauti, kad apmokėjimą patvirtinantis dokumentas būtų pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  5. Teismas neturėjo pagrindo pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus laikyti nepatikimais vien dėl to, kad nebuvo pateiktas įrodymas, jog šios išlaidos apmokėtos.

7Ieškovo atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo UAB DK „PZUI Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Dėl UAB „Grens Cargo“ apeliacinio skundo nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad vežėjo atsakomybės klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusius teismo sprendimu ir iš naujo nagrinėjamoje byloje nenustatinėjamas, juolab, kad teismui padarius priešingą išvadą, vežėjo kaltės ir jos pobūdžio vertinimas nagrinėjamoje byloje būtų atliekamas tų pačių įrodymų pagrindu. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buvo pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, todėl įskaitymas yra niekinis ir negalioja. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytus prejudicinius faktus turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovas pateikdamas priešieškinį 2013-09-10 šį terminą praleido. Nagrinėjamu atveju draudėjui ir draudikui negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes ją pritaikius, draudėjas prarastų jam nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Dėl trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo nurodo, kad sutinka su apeliantės argumentu, kad sisteminė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių CPK normų analizė reikalauja, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos, tačiau išlaidų pagrįstumas nereiškia faktinio jų apmokėjimo.

8Atsiliepime į trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grens Cargo“ prašo skundą atmesti. Mano, kad teismas pagrįstai netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ji aiškiai žinojo, kad 2013-10-21 vyks parengiamasis posėdis kurio metu gali būti pereita į teismo posėdį, be to, nei pateiktame išraše iš teisinių paslaugų sutarties, nei pačioje sąskaitoje nėra nurodyti jokie mokėjimo terminai.

9Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atsakovo skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas sutapatino ginčo dalyką su įrodinėjimo dalyku ir dėl to netinkamai aiškina prejudicinių aplinkybių sampratą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nepriklausomai, nuo to, ar reikalavimo suma yra ginčijama, ar ne, iškėlus civilinę bylą jokie įskaitymai nebegalimi. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas kvalifikuos vežėjo veiksmus tyčiniais, iš naujo atsakovų atžvilgiu turės būti sprendžiamas ir 3 metų senaties termino taikymo klausimas, o atsižvelgiant į tai, kad jis abiejų atsakovų atžvilgiu yra praleistas, ir apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad neprašo jo atnaujinti, reikalavimas turės būti atmestas vien šiuo pagrindu,. Mano, kad jeigu asmuo turi pagrindą tikėtis, kad pasielgė tinkamai, šiuo atveju, nepaliko transporto priemonės be priežiūros, vadinasi jo veiksmų negalima vertinti kaip tyčinių, nerūpestingų ir neapdairių. Teigia, kad nėra įrodymų, jog atsakovas atlygino reikalavimo teisę turinčiam asmeniui dėl krovinio vagystės patirtus nuostolius ir įgijo reikalavimo teisę. Pažymi, kad pretenzijos įteikimas UAB „Euroekspedicija“ savaime nereiškia pretenzijos įteikimo ir kitiems vežėjams, kurie yra savarankiški atsakomybės objektai. Atsakovams UAB „Berita“ ir UABDK „PZU Lietuva“ jokios pretenzijos įteiktos nebuvo, todėl 5 procentų palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo priešieškinio įteikimo dienos, tai yra, nuo 2013-09-10.

10Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

11Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu sudarė septynias krovinio pervežimo sutartis, kurių pagrindu pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 14 897,81 Lt, įskaitant PVM, bei atsižvelgiant į ankstesnę atsakovo permoką ieškovui, skolos suma pagal nurodytas krovinio pervežimo sutartis ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras sudarė 14591,58 Lt. Atsakovas neginčija buvęs skolingas ieškovui šią sumą. 2011-11-15 atsakovas pranešimu informavo ieškovą, kad įskaito 14591,58 Lt sumą už atliktas paslaugas daliniam nuostolių pagal 2010-04-15 UAB „Grens Cargo“ pretenziją padengimui.

14Atsakovas UAB „Grens Cargo“ 2010-03-01 sudarė sutartį Nr.04/2010 su OOO „Zelionyje mili“, kurios pagrindu atsakovas pagal OOO „Zelionyje mili“ užsakymus organizavo OOO „Zelionyje mili“ nurodomų krovinių pervežimą. 2010-03-22 el. paštu iš OOO „Zelionyje mili“ buvo gautas užsakymas dėl krovinio (dviračių detalių) pervežimo iš Neustadt (Vokietija) per Vilnių (Lietuva) į Maskvą (Rusija). Tarpiniam krovinio pervežimui iš Neustadt (Vokietija) į Vilnių (Lietuva) atsakovas kreipėsi į ieškovą ir 2010-03-31 su juo sudarė krovinio pervežimo sutartį ZL21417. Ieškovas šiam pervežimui įvykdyti pasamdė kitą vežėją UAB „Berita“, į kurio pateiktą vilkiką su puspriekabe buvo pakrautas krovinys, kurio vertė 50644,69 EUR (174865,99 Lt).

152010-04-05 vilkikas su puspriekabe kurioje buvo krovinys, buvo pavogtas iš UAB „Timėjas“ eksploatuojamos automobilių stovėjimo aikštelės. Dėl šių priežasčių užsakovas OOO "Zelionyje mili", atlyginęs nuostolius tiesioginiam krovinio savininkui OOO „Alna-Baik“, kreipėsi į atsakovą su pretenzija atlyginti viso prarasto krovinio vertę, sudarančią 50644,69 euro. Atitinkamai, pagal 2011-01-03 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktą Nr. 2011/01 03/01 atsakovas šių nuostolių sumą atlygino pervežimo užsakovui OOO „Zelionyje mili“. Kadangi atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę UADBB „AON Baltic“, ji dėl atsakovo užsakyto pervežti krovinio (dviračių detalių) vagystės nutarė išmokėti 5588,66 euro (19248,46 Lt) draudimo išmoką.

16Dėl prievolės pabaigos įskaitymu.

17Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, pripažindamas atsakovo UAB „Grens Cargo“ atliktą įskaitymą neteisėtu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė nepagrįstai pripažindamas, jog nebuvo pagrindo atlikti įskaitymo, kadangi reikalavimai buvo ginčijami teisme, remdamasis aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2010-04-05 vagystės įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

18Norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, tai yra, įskaitytini reikalavimai turi atitikti tam tikras sąlygas ir neturi būti CK 6.134 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas būtų draudžiamas. Iš CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad įskaitytini reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai ir vykdytini (arba turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, arba prievolė turi būti neterminuota, arba terminas apibrėžtas pareikalavimo momentu).

19Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu - prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto (taip yra ir šios bylos atveju: ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties, o atsakovas – šios sutarties netinkamu vykdymu padarytos žalos). Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2012). Įskaitymui atlikti būtinos sąlygos turi egzistuoti įskaitymo atlikimo metu.

20CK 6.134 straipsnio 1 dalyje išvardyta, kokius reikalavimus įskaityti draudžiama. Be kitų reikalavimų, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką, pastaroji teisės norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).

21Nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu, tai yra, 2011-11-15 teisme civilinė byla, kurioje ginčo dalykas buvo vieno ar kito iš šalių UAB „Euroekspedicija“ ar UAB „Grens Cargo“ reikalavimo pagrįstumas, nebuvo iškelta. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 ginčo dalykas buvo 2010-04-05 vagystės įvykio pripažinimas draudžiamuoju, nebuvo pagrindo išvadai padaryti, jog buvo ginčijami šalių reikalavimai, dėl kurių buvo atliktas 2011-11-15 įskaitymas.

22Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

23Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo pagrindas išvadai padaryti, jog vienos iš šalies, tarp kurių buvo atliktas įskaitymas, atsakovo UAB „Grens Cargo“ reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, tai yra, nebuvo visų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti.

24Atsakovas UAB „Grens Cargo“ neginčijo, jog yra skolingas ieškovui 14 591, 58 Lt, tai pripažino jau bylos nagrinėjimo pradžioje savo atsiliepime (b.l. 46, 1 tomas). Atsakovas UAB „Grens Cargo“, atlikdamas įskaitymą 2011-11-15, remdamasis CMR nuostatomis, laikė, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovas turėjo galiojantį, vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimą į ieškovą UAB „Euroekspedicija“ 155 617, 52 Lt dydžio dėl 2010-04-05 vagystės metu prarasto krovinio (b.l. 29, 1 tomas). Prieš atlikdamas įskaitymą, atsakovas UAB „Grens Cargo“ pateikė pretenziją ieškovui UAB „Euroekspedicija“, nurodydamas, jog prašo atlyginti patirtus nuostolius dėl vagystės 50644, 69 EUR (b.l. 83, 1 tomas). Ieškovas UAB „Euroekspedicija“ 2011-10-28 informavo atsakovą UAB „Grens Cargo“ apie atsakovo esamą įsiskolinimą 14 591, 58 Lt ir prašė jį apmokėti, nurodydamas, jog atsakovas neturi pagrindo užlaikyti šių piniginių lėšų (b.l. 25, 1 tomas). 2011-11-15 atsakovas UAB „Grens Cargo“ pranešimu informavo ieškovą UAB „Euroekspedicija“, kad įskaito 14 591,58 Lt sumą už atliktas paslaugas daliniam nuostolių pagal 2010-04-15 UAB „Grens Cargo“ pretenziją padengimui (b.l. 28-29, 1 tomas). Tarp šalių esant tarpusavio ginčui dėl atsakovo UAB „Grens Cargo“ reikalavimo pagrįstumo, atsakovas UAB „Grens Cargo“ neturėjo pagrindo, remdamasis CMR nuostatomis, įskaityti ieškovo UAB „Euroekspedicija“ neginčijamą reikalavimą į savo pagrįstu laikomą reikalavimą.

25Esant tokioms aplinkybėms, jog įskaitymo atlikimo metu 2011-11-15 nebuvo būtinųjų sąlygų įskaitymui atlikti, tai, yra atsakovo UAB „Grens Cargo“ reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino įskaitymą ir priteisė iš atsakovo UAB „Grens Cargo“ ieškovui skolą, palūkanas ir panaikinti sprendimą šioje dalyje (CK 6.130 straipsnis).

26Dėl prejudicinio fakto, vežėjų atsakomybės ribojimo fakto, ieškinio senaties termino taikymo.

27Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo UAB „Grens Cargo“ apeliacinio skundo argumentus ir nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

28Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra, šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi būti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

30Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, siekiant atsakyti į klausimą, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, reikia išsiaiškinti, ar abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir kas sudarė abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalyką ir ar galima daryti išvadą, kad aplinkybės, kuriomis atsakovas grindė savo priešieškinio reikalavimą (atsakovas įrodinėjo, kad vežėjų UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ veiksmuose, vežant krovinį, buvo didelio neatsargumo, tai yra, kaltė pasireiškė dideliu neatsargumo, kuris pagal Lietuvos teisės doktrinos formuojamą praktiką prilyginamas tyčiai), įėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 ir dėl to šioje byloje turėjo būti nebeįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl aplinkybės ar abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys nepasisakė. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 matyti, kad ši byla išnagrinėta dalyvaujant ieškovui UAB „Berita“ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys – UAB „Euroekspedicija“, UAB „Grens Cargo“, UAB „ACE Logistics“, UAB „AD Rem“, UAB „Acme Baltija“, UAB „Timėjas“, UAB „Sitibalt“, UAB „Kaera“ ir A. Š.. Šioje byloje dalyvauja UAB „Euroekspedicija“, UAB „Grens Cargo“, UAB „Berita“, A. Š., UADBB „AON Baltic“, UAB DK „PZU Lietuva“. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvavo tie patys asmenys.

32Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Atskirų kategorijų civilinėse bylose reikia įrodinėti įstatymų bei teismų praktikos nurodytas aplinkybes, iš kurių teismas daro išvadą apie materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų egzistavimą („Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“, patvirtinta LAT senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51).

33Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013, remiantis draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, formuojama teismų praktika šių teisės normų taikymo srityje, buvo nustatinėjamos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti buvus arba nebuvus draudžiamąjį įvykį dėl 2010-04-05 įvykusios vilkiko su kroviniu vagystės pagal ieškovo (vežėjas, draudėjas) UAB „Berita“ ir atsakovo (draudikas) UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. kovo 16 d. prisijungimo būdu sudarytą Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kurią sudaro Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr. 1161531 su priedais (tarp jų priedas Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“), Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011 (vadinamos Draudimo taisyklėmis) ir ieškovo prašymas dėl Draudimo sutarties sudarymo. Byloje pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ieškovo UAB „Berita“ reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priimtą sprendimą dėl 2010 m. balandžio 5 d. įvykio, kurio metu buvo pavogtas krovinys, pervežant jį ieškovo vilkiku, valstybinis Nr. ( - )AN 308, pripažinimo nedraudžiamuoju.

34Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino pagrįstu ir teisėtu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ginčo sprendimą, priimtą Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto pagrindu. Draudimo taisyklių 14 punkte buvo nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, tarp jų įvykis, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo arba jo vadovaujančių darbuotojų tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.; Draudimo taisyklių 14.1.2. p.), bei atvejis, kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų palikimo be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus (Draudimo taisyklių 14.1.17. p.).

35Lietuvos apeliacinis teismas, tirdamas šių Draudimo taisyklių nuostatų taikymui teisiškai reikšmingas aplinkybes apie ieškovo UAB „Berita“ darbuotojo elgesį, laikantis šalių sudarytoje draudimo sutartyje numatytų pareigų, padarė išvadą, kad jog trečiasis asmuo A. Š., palikdamas vilkiką su puspriekabe bei kroviniu aukščiau nurodytoje aikštelėje, turėjo pagrindo tikėtis, jog transporto priemonė su kroviniu nebuvo palikta be priežiūros, dėl nurodyto nėra pagrindo pripažinti ieškovo UAB „Berita“ ar jo darbuotojo (trečiojo asmens A. Š.) tyčios dėl nuostolių atsiradimo, tai yra, pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 14.1.2. punkto nuostatas.

36Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo, kad UAB „Berita“ nebuvo palikusi krovinio be priežiūros ir jos veiksmuose nėra tyčios, pripažino prejudicinę galią turinčiomis šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškinio reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo – jos neribojimo atsakovo krovinio vežėjams UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (23 straipsnis, 29 straipsnis) nuostatas (toliau CMR).

37CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo atsakomybė. Šio ribojimo viena iš išimčių yra CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje. Ji taikoma tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai vežėjo civilinės atsakomybės apribojimas, nustatytas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, netaikomas. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams.

38Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos konkrečios aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

39Atsakovas UAB „Grens Cargo“ priešieškiniu, reikšdamas reikalavimą dėl vežėjų civilinės atsakomybės taikymo – jos neribojimo atsakovo krovinio vežėjams UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ pagal CMR konvencijos nuostatas, įrodinėjo, kad vežėjų UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ veiksmuose, vežant krovinį, buvo didelio neatsargumo, tai yra, kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, kuris pagal Lietuvos teisės doktrinos formuojamą praktiką prilyginamas tyčiai.

40Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių rūpestingumo ir atidumo taisyklių nepaisymas. Pagal formuojamą teismų praktiką, vežėjo didelis nerūpestingumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, tai yra, kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2012 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, tai yra, kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

41Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 ir atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškiniu šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo įrodinėjimo dalykai yra tapatūs, vertinant pagal materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų visumą, remiantis įstatymais bei formuojama teismų praktika, reikalingų nustatyti šiose bylose. Todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje laikė prejudiciniais faktais, įėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 ir dėl to šioje byloje turėjo būti nebeįrodinėtinos.

42Kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, ir aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje laikė prejudiciniais faktais, abiejose bylose buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, todėl laikytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, tokiu būdu netinkamai taikydamas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

43Pripažįstant nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, tai yra, jog UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ kaip vežėjų veiksmuose vežant krovinį nebuvo tyčios, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „Grens Cargo“ argumentais, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ kaip vežėjų atsakomybės ribojimo, ieškinio senaties termino taikymo. Tik padarius išvadą dėl vežėjų UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ kaltės laipsnio (jų veiksmų) kvalifikavimo ir ribotos vežėjo civilinės atsakomybės taikymo, yra galima tinkamai pagal CMR nuostatas išspręsti dėl vežėjų atsakomybės ir ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje.

44Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovų UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ pagal priešieškinį kaip vežėjų civilinės atsakomybės taikymu, kurios buvo nurodomos UAB „Grens Cargo“ kaip priešieškinio reikalavimo pagrindas, todėl byla apeliacinės instancijos teisme šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl UAB „Grens Cargo“ priešieškinio ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ civilinės atsakomybės taikymui pagal UAB „Grens Cargo“ priešieškinį, atsižvelgiant į CMR nuostatas, formuojamą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti vertinamos ne tik faktinės krovinio vagystės aplinkybės, bet ir krovinio pervežimo santykiai, vežimo šalių susitarimai, jų vykdymas, visų vežime dalyvavusių subjektų (ne tik vežėjų, bet ir paties siuntėjo) veiksmai.

46Be to, byloje nėra duomenų ar UAB „Euroekspedicija“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. UAB „Grens Cargo“ reikalavimą UAB „Euroekspedicija“ reiškia kaip vežėjui. Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai. Tokiais atvejais pagal CMR konvenciją reikalavimus vežėjui reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų. Todėl, jei UAB „Euroekspedicija“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta, draudikas turėtų būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis).

47Kadangi byla dalyje dėl atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškinio grąžinama nagrinėti iš naujo, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo.

49Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi panaikinus sprendimo dalį ir toje dalyje grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, nebus išspręsti visi byloje nagrinėti reikalavimai, todėl apeliacinių skundų nagrinėjimo metu negalima tiksliai nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, o bylinėjimosi išlaidos susidarė tiek sprendžiant ginčą dėl ieškinio, tiek sprendžiant ginčą dėl priešieškinio, todėl negalima tinkamai išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl dalies reikalavimų grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai).

50Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jo atžvilgiu perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Trečiasis asmuo UABDK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Tačiau naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, tai yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad 2013-10-29 mokėjimo pavedimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jis prijungtinas prie bylos (CPK 314 straipsnis) ir vertintinas priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme.

51Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

52tenkinti iš dalies atsakovo UAB „Grens Cargo“ ir trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus.

53Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškinis, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir grąžinti šias bylos dalis nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas konstatuoti, kad atsakovo 2011-11-15... 3. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu ieškinį tenkino,... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Greens Cargo“ prašo Klaipėdos miesto... 6. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UABDK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti... 7. Ieškovo atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir prašo... 8. Atsiliepime į trečiojo asmens UABDK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą... 9. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU... 10. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 11. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu sudarė... 14. Atsakovas UAB „Grens Cargo“ 2010-03-01 sudarė sutartį Nr.04/2010 su OOO... 15. 2010-04-05 vilkikas su puspriekabe kurioje buvo krovinys, buvo pavogtas iš UAB... 16. Dėl prievolės pabaigos įskaitymu.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios... 18. Norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, tai yra,... 19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima atlikti... 20. CK 6.134 straipsnio 1 dalyje išvardyta, kokius reikalavimus įskaityti... 21. Nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu, tai yra, 2011-11-15 teisme... 22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismų praktikoje... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo pagrindas išvadai padaryti, jog... 24. Atsakovas UAB „Grens Cargo“ neginčijo, jog yra skolingas ieškovui 14 591,... 25. Esant tokioms aplinkybėms, jog įskaitymo atlikimo metu 2011-11-15 nebuvo... 26. Dėl prejudicinio fakto, vežėjų atsakomybės ribojimo fakto, ieškinio... 27. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo UAB „Grens Cargo“ apeliacinio... 28. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo... 29. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos... 30. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai,... 31. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl aplinkybės ar abiejose bylose... 32. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio... 33. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2A-275/2013, remiantis... 34. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2A-275/2013 padarė... 35. Lietuvos apeliacinis teismas, tirdamas šių Draudimo taisyklių nuostatų... 36. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio... 37. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo... 38. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali... 39. Atsakovas UAB „Grens Cargo“ priešieškiniu, reikšdamas reikalavimą dėl... 40. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių... 41. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo... 42. Kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog... 43. Pripažįstant nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Lietuvos... 44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 45. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti... 46. Be to, byloje nėra duomenų ar UAB „Euroekspedicija“ buvo apdraudusi savo... 47. Kadangi byla dalyje dėl atsakovo UAB „Grens Cargo“ priešieškinio... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos... 49. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla... 50. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, trečiojo asmens UABDK „PZU... 51. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 52. tenkinti iš dalies atsakovo UAB „Grens Cargo“ ir trečiojo asmens UABDK... 53. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d....