Byla 2A-30-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,

2sekretoriaujant V. G.,

3dalyvaujant ieškovei S. U., ieškovės atstovei advokatei S. E. Š., atsakovui M. U., atsakovo atstovei advokatei R. G.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir 2015 m. gruodžio 31 d. papildomo sprendimo ir atsakovo M. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei S. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Ginčo esmė

7

    1. Ieškovė patikslintame ieškinyje (5 tomas b. l. 4 – 15) prašė: nutraukti santuoką, registruotą ( - ) Kauno miesto CMB, akto įrašas Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei pavardę – U., o atsakovui – U.; nustatyti nepilnametės dukters M. U., gim. ( - ) gyvenamąją vietą su motina S. U.; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 360 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną S. U.;
    2. Ieškovė taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ) su visu kilnojamuoju turtu, namų apyvokos daiktais, kuriuos santuokos metu įsigijo ieškovė ir atsakovas už bendras lėšas, bendra įgyto turto vertė apie 318 582 Eur, padalinti lygiomis dalimis t. y. po ½ viso turto, tačiau visą turtą natūra priteisti atsakovui;
    3. Priteisti ieškovei iš atsakovo 159 291 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; automobilį VW JETTA (v. n. ( - ) kuris už santuokos metu įgytas lėšas buvo nupirktas ieškovei, vidutinės rinkos vertės 4 633,92 Eur.
    4. Priteisti atsakovui priekabą TIKI TREILER C 163, vidutinė rinkos vertė 1 158,45 Eur ir motociklą SUZUKI AN 650 (v. n. ( - )), vidutinė rinkos vertė 2 896,20 Eur, kuriuos už bendras santuokoje įgytas lėšas įsigijo atsakovas asmeninės nuosavybės teise;
    5. Priteisti iš atsakovo 101 482,82 Eur piniginę kompensaciją ieškovei už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą; 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
    6. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, smurtavimo prieš ieškovę ir nepilnametę dukrą, ieškovės žeminimo, charakterių nesutapimo, dėl ko ji patyrė stresą, išgyvenimus, baimę dėl ateities, todėl iš atsakovo ieškovei prašė priteisti neturinę žalą. Kadangi ieškovė su nepilnamete dukra labai artimos, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Per mėnesį vaiko poreikiams skirtina suma sudaro 660 Eur, todėl dukros išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti po 360 Eur. Nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški, dėl ko neįmanoma bendrą turtą valdyti padalinant po ½ dalį, todėl nekilnojamąjį turtą su jame esančiais daiktais bei priekabą ir motociklą prašė priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir automobilį VW JETTA. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą.
    7. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (5 tomas b. l. 18 – 29) nurodė, kad iš dalies sutinka su patikslintu ieškiniu. Prašė atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat atsakovas sutiko mokėti po 150 Eur išlaikymą dukrai ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesutiko su ieškinio reikalavimais, kuriais buvo prašoma automobilį VW JETTA palikti ieškovei bei priteisti iš atsakovo 101 482,82 Eur piniginę kompensaciją ieškovei už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą bei 3 000 Eur neturinę žalą.
    8. Atsakovas priešieškinyje (2 t. b. l. 42 – 49) prašė: pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 0,0917 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius ( - ).
    9. Prašė pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą (baldus, užuolaidas, buitinę techniką ir kt.), esančius gyvenamajame name, viso turto vertė 9 172,27 Eur.; priekabą TIKI TREILER C163 (v. n. ( - )), motociklą SUZUKI AN 650 (v. n. ( - )), turto vertė 4 054,68 Eur.;
    10. Pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 26 065,80 Eur pinigines lėšas, gautas už parduotą automobilį BMW X5 (v. n. ( - ) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
    11. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nekilnojamąjį turtą su jame esančiais daiktais bei nekilnojamąjį turtą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę ir prašo padalinti tarp sutuoktinių. Jokia piniginė kompensacija už turto dalis natūra ieškovei nepriklauso, nes visas šis turtas įgytas už atsakovo asmenines lėšas, gautas iki už parduotą jo iki santuokos turėtą nekilnojamąjį turtą.
    12. Ieškovė atsileipime į priešieškinį (3 tomas b. l. 5 – 11) prašė atmesti priešieškinį.
    13. Išvadą duodančios institucijos (1 t., b. l. 186 – 187, 189, 3 t. b. l. 15 – 16) nurodė, kad neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.
    2. Nutraukė ieškovės S. U. ir atsakovo M. U. santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. ( - )), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    3. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. U. paliko santuokinę pavardę – U., atsakovui M. U. paliko jo pavardę – U.
    4. Nustatė nepilnametės M. U. gyvenamąją vietą su motina S. U..
    5. Priteisė iš atsakovo M. U. nepilnamečiam vaikui M. U. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2014 m. vasario 13 d. iki pilnametystės.
    6. Nepilnametės M. U. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną S. U.
    7. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei S. U. transporto priemonę VW Jetta, valst. Nr. ( - ) (4 633,92 Eur vertės).
    8. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė atsakovui M. U. žemės sklypą, (34 754,40 Eur vertės), gyvenamąjį namą, (173 772,01 Eur vertės), ūkio pastatą, (8 688,60 Eur vertės), esančius ( - ), priekabą TIKI TREILER, valst. Nr. ( - ), (500 Eur vertės), motociklą SUZUKI AN 650, valst. Nr. ( - ), (1500 Eur vertės), kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė -22 280 Eur. Priteisė iš atsakovo M. U. ieškovės S. U. naudai 77 409,06 Eur kompensaciją už natūra tekusią didesnę turto dalį.
    9. Priteisė iš atsakovo M. U. ieškovės S. U. naudai 8 688,60 Eur už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
    10. Kitą ieškinio reikalavimų dalį ir priešieškinį atmetė.
    11. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Teismas įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažino, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.
    12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
    13. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesant ginčo tarp šalių, teismas M. U. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
    14. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad M. U. maisto, aprangos, būsto, ugdymo, sveikatos, laisvalaikio poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas darė išvadą, kad atsakovas sąmoningai slepia savo tikrąsias pajamas, siekdamas išvengti vaiko išlaikymo pareigos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkintino iš dalies, ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
    15. Dėl turto teisinio režimo ir jo padalijimo. Teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo įgytas ieškovės ir atsakovo santuokos metu, todėl šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. 2008 m. balandžio 29 d. žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyta, kad žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise. Į byla nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų aiškiai išreiškęs valią, kad žemės sklypas bei statomas gyvenamasis namas būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė. Tarp šalių nekilo ginčo, jog įsigyjant žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ( - ) buvo naudojamos lėšos, gautos pardavus atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtą sklypą ir gyvenamąjį namą ( - ). Atsakovas taip pat neįrodė, kad, įsigyjant transporto priemones ar namų buityje naudotus kilnojamuosius daiktus, kokiu nors būdu ar forma buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta atsakovo valia įgyti turtą išimtinai jo asmeninėn nuosavybėn. Teismas nenustatė visų būtinųjų turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe sąlygų, nustatytų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl atsakovo reikalavimą pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius ( - ), kilnojamuosius daiktus, atmetė, nes, aiškiai neišreiškus valios turtą įgyti tik vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu.
    16. 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu (3 garso įrašo 00:50 min) šalys patvirtino, kad susitarė dėl namo, žemės sklypo, ūkio pastato, priekabos TIKI TRELEIR, motociklo, automobilio VW JETTA verčių. Šalys į bylą pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą dėl kilnojamųjų daiktų vertės. Nors pateiktame susitarime kaip atskiri objektai nurodomi ir įvertinami namo kondicionavimo sistema, elektrinė vartų valdymo sistema, namo šildymo sistemos (dujinė ir židininė), fontanas, trinkelės, vamzdynai, pečius-židinys, laiptai, terasa su automatine pastoge, čiaupai, tačiau teismas vertino, kad šie objektai, būdami sumontuoti į pastatą ar žemės sklypą, prarado savo kaip daikto atskirą vertę, todėl yra vertinami kaip sudėtinė atitinkamai pastato ar žemės sklypo dalis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsigyjant turtą, daugiausia buvo naudojamos atsakovo asmeninės lėšos, teisingumo principą reikalaujantį, kad jam būtų kompensuotas jo asmeninės nuosavybės praradimas, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatė, kad atsakovui bendrame turte priklauso 2/3 dalys, o ieškovei – 1/3 dalis (CK 3.98 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.). Todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė kompensaciją, lygią 1/3 daliai dalintino turto vertės, t.y. ieškovei iš atsakovo priteisė 77 409,06 Eur kompensaciją.
    17. Atsakovui pripažinus, kad transporto priemonės BMW X5 vidutinė rinkos vertė buvo apie 90 000 Lt, teismas pripažino, kad atsakovas, parduodamas transporto priemonę BMW X5, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sumažino 90 000 Lt (26 065,80 Eur), taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovei priteisė 1/3 dalį, t.y. 8 688,60 Eur kompensaciją.
    18. Nors į bylą buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad M. U. naudai iš V. K., A. K. ir V. K. yra vykdomi išieškojimai, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas buvo skolinęs bendras šeimos lėšas. Teismas laikė, kad šios turtinės teisės yra asmeninės atsakovo turtinės teisės ir į dalintiną turtą neįtrauktinos. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl paskolos santykių su A. J..
    19. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės S. U. atsakovo M. U. naudai 256,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    20. Priteisė iš atsakovo M. U. ieškovės S. U. naudai 477,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    21. Priteisė iš ieškovės S. U. į valstybės biudžetą 1 462,74 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
    22. Priteisė iš atsakovo M. U. į valstybės biudžetą 4 357,52 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (6 tomas, b. l. 3 – 17) prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą santuokinio turto padalinimo dalyje, nustatant, kad ieškovės ir atsakovo turto dalys yra lygios; priteisti natūra ieškovei automobilį VW JETTA v. n. ( - ) kurio vertė 4 634 Eur ir 140 713 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam priteistą turtą natūra; priteisti atsakovui natūra: nekilnojamąjį turtą ( - ) 217 215 Eur vertės, kilnojamąjį turtą išvardintą šalių 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime 34 755 Eur vertės, priekabą TIKI TREILER ir motociklą SUZUKI bendros 2 000 Eur vertės, turtinę reikalavimo teisę į V. K., A. K. ir V. K. bendros 32 090 Eur vertės. Atsakovui priteistina turto natūra 286 060 Eur vertė; priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 13 033 Eur vertės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ( parduotą automobilį BMW X5 26 066 Eur vertės); priteisti apeliantei bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nebaigtas statyti namas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir sutuoktinių bendrai įrengtas ir pagerintas, todėl nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Vienam atsakovui palikus visą turtą, nebuvo teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos. Priteisiant natūra atsakovui nekilnojamąjį turtą ( - ) ieškovei priteistina piniginė kompensacija ½ šio turto vertės, t.y. 108 608 Eur.
    2. Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo pažeidė ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukters interesus, kurios gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Ieškovei turi būti priteista teisinga piniginė kompensacija už ½ santuokinio turto dalį, kad ieškovė galėtų sau ir nepilnametei dukrai užtikrinti gyvenamąjį plotą, nes dėl atsakovo elgesio ieškovei su dukra nesaugu gyventi viename name su atsakovu. Ieškovė turėjo įstatyminį pagrindą prašyti didesnės turto dalies, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą aplinkybę, kad su ja liko gyventi nepilnametė dukra. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad pareiga aprūpinti nepilnametį vaiką gyvenamuoju plotu teko tik ieškovei.
    3. Teismas savo sprendimą visą nekilnojamąjį turtą natūra paskirti atsakovui ir tuo pačiu pripažinti jam nuosavybės teisę į didesnę turto dalį (2/3) grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-342/2014. Šiuo atveju teismas taikė dvi teisės normas atsakovo turtiniams interesams užtikrinti, t.y. paskyrė jam natūra visą turtą ir pripažino jam nuosavybės teisę į didesnę turto dalį (2/3). Tokiu būdu, ieškovei buvo priteista neteisinga kompensacija, neatsižvelgus į aplinkybę, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra, kuriai neužtikrinta teisė į būstą.
    4. Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime iš esmės nėra motyvų, kuo remiantis teismas pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 2/3 dalis kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų, o ieškovei tik į 1/3 dalį. Teismas nustatė nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte dėl to, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 345 056,48 Eur (1 191 411 Lt) už parduotą namą ( - ). Tačiau piniginių lėšų turėjimo faktas nėra įstatyminis pagrindas nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis. Atsakovas neįrodė, kad autotransporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nustatydamas nelygias dalis, teismas turėjo surinkti įrodymus, kurie paneigtų sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Byloje yra įrodymų, kad eilę baldų ir namų apyvokos daiktų pirko ieškovė kuri už juos ir atsiskaitė. Tai pavirtina, kad kilnojamieji daiktai buvo įsigyti iš bendrų santuokinių lėšų.
    5. Teismas neatsižvelgė, kad 208 526,41 Eur (720 000 Lt) atsakovas persivedė į terminuotų indėlių sąskaitą ir nenaudojo šių pinigų šeimos turto įgijimui. 101 367 Eur (350 000 Lt) buvo pervesta už nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ( - ) ir 208 526,41 Eur (720 000 Lt) į terminuotų indėlių sąskaitas, taip buvo panaudota 309 893,42 Eur (1 070 000Lt.). UAB „BALTISCHES HAUS“ atsakovui už parduotą nekilnojamąjį turtą ( - ) pervedė į sąskaitą AB SEB banke 345 056,48 Eur (1 191411 Lt.). Kitą dalį kainos pirkėjas UAB „BALTISCHES HAUS“ pervedė AB SEB bankui, dengdamas atsakovo įsiskolinimą, bei sumokėdamas VMI fizinių asmenų pajamų mokestį už atsakovą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Šalys susitarė, kad visas išvardintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime turtas yra vertas 34 755 Eur. Tokiu būdu, atsakovui paliekant turtą natūra, ieškovei priteistina 17 378 Eur piniginė kompensacija. Ieškovė sutinka su priekabos TIKI TREILER v. n. ( - ) ir motociklo SUZUKI AN 650 vertėmis (500 Eur ir 1500 Eur) bei šio turto natūra priteisimo atsakovui. Tačiau ieškovei turėtų būti priteista piniginė kompensacija lygi ½ daliai šio turto vertės, t.y. 1 000 Eur piniginė kompensacija.
    6. Teismas neteisingai išsprendė šalių bendro turto padalinimo klausimą ir dėl tos priežasties, kad eilę daiktų (įrengimų), išvardintų 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime laikė nekilnojamojo turto ( - ) priklausiniais, todėl jų nedalino. Tačiau šie daiktai atiteko atsakovui, nes jam natūra paskirtas gyvenamasis namas, o į ieškovei mokamą kompensaciją šių daiktų vertė neįėjo. Jeigu teismas laikė, kad šie daiktai, kaip: namo kondicionavimo sistema, elektrinė vartų valdymo sistema, namo šildymo sistemos (dujinė ir židininė), fontanas, trinkelės, pečius - židinys, terasa su automatine pastoge (terasinė markizė su sulankstomomis alkūnėmis), čiaupai, būdami sumontuoti į pastatą ar žemės sklypą, prarado savo kaip daikto atskirą vertę ir yra vertinami kaip sudėtinė atitinkamai pastato ar žemės sklypo dalis, tai šių daiktų verte reikėjo didinti gyvenamojo namo ar žemės sklypo vertę.
    7. Šalys teismui nurodė, kad žemės sklypą vertina 34 754,40 Eur, tačiau tai yra nurodyta vertė be trinkelių, nes trinkeles šalys įvertino ir prašė dalinti kaip kilnojamąjį turtą. Šalys įvertino gyvenamąjį namą 173 772,01 Eur, tačiau neskaičiavo į šią vertę įrangos, kurią išvardino ir įvertino 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime. Šiame 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime nurodyta kondicionavimo sistema reiškia kondicionierius, kurie gali būti pakabinami ir nukabinami. Dėl šios priežasties kondicionieriai nelaikomi nekilnojamu turtu. Nekilnojamuoju turtu taip pat nelaikoma ir terasinė markizė, nes ji yra atskirai tvirtinama ir nepriklauso prie jokių kapitalinių konstrukcijų. Tai, kad šią įrangą tikslinga palikti tam iš sutuoktinių, kuriam natūra paliekamas gyvenamasis namas nereiškia, kad kitas sutuoktinis už tai neturi gauti kompensacijos. Tas pats pasakytina apie visus daiktus ir kitą įrangą, kurią teismas išbraukė iš 2015 m. rugpjūčio 31 d. dalintino kilnojamojo turto sąrašo. Priimdamas vienų kilnojamųjų daiktų kainas kaip teisingas, teismas negalėjo keisti šalių susitarimo ir dalies daiktų neįtraukti į dalintino turto masę, paskiriant juos atsakovui kaip nekilnojamojo turto priklausinius ir nepriteisiant už juos piniginės kompensacijos ieškovei. Tai iškraipė šalių 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą ir sumažino dalintino turto masę. Už turtą išvardintą 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime ieškovei priteistina 17 378 Eur.
    8. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovei priteisė tik 1/3 dalį automobilio vertės ir kokiu teisiniu pagrindu nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcijos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į automobilį BMW X5 investavo asmenines lėšas. Dėl šios priežasties sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 13 033 Eur.
    9. Teismas nurodydamas, kad V. K., A. K. ir V. K. piniginės prievolės yra asmeninės atsakovo turtinės teisės ir į dalintiną turtą neįtrauktinos, pažeidė santuokinio turto teisinį rėžimą. Aukščiausiojo teismo teisminės praktikos apžvalgoje pažymėta, kad esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (2008 m. spalio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nes neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, kadangi ne ieškovė, o atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad paskolos šiems asmenims buvo suteiktos iš jo asmeninių lėšų. Atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad šalys turėjo lėšų, nesusijusių su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu. Todėl teismo išvada, kad ieškovė turėjo įrodinėti, kad paskolos buvo suteiktos V. K., A. K. ir V. K. iš bendrų santuokinių lėšų, neatitinka nei įstatymo reikalavimo, nei byloje esančių rašytinių įrodymų. Nėra teisinio pagrindo turtines reikalavimo teises iš V. K., A. K. ir V. K. pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, nes nėra paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis paskolintų bendrų santuokinių lėšų dydžio kompensacija.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą (6 tomas b. l. 78 – 87) atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti atsakovo visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamas turtas įregistruotas atsakovo vardu viešame registre, nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, galioja prezumpcija, jog nekilnojamas turtas laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų paneigiančių šią prezumpciją, o byloje esantys įrodymai, priešingai rodo, didesnį tikėtinumą, jog atsakovas įsigijo nurodomą nekilnojamąjį turtą asmenine nuosavybe.
    2. Asmenine nuosavybe įsigytas nekilnojamasis turtas buvo įrengtas, pagerintas ir išlaikomas išimtinai asmeninėmis atsakovo pastangomis ir lėšomis, kurias gavo 2008 m. sausio 22 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklausiusį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu ( - ). Iš atsakovo pateiktų SEB banko išrašų matyti, jog vienintelis atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi namo draudimu, dujų prijungimu, kas be kitų byloje pateiktų įrodymų rodo aiškų vienasmenį disponavimą turtu. Ieškovės vienintelis įgytas turtas nuo santuokos sudarymo pradžios iki ieškinio padavimo dienos (per dešimtmetį) yra gautos 21 975, 13 Eur pajamos, t. y. 173, 77 Eur per mėnesį, akivaizdu, jog ieškovė, turėdama tokio dydžio pajamas ir neturėdama jokio kito turto, negalėjo finansiškai prisidėti prie namo įrengimo iš savo asmeninių lėšų. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovo asmenine nuosavybe įsigytas nekilnojamas turtas buvo iš esmės pagerintas bendru šalių darbu.
    3. Deklaratyvūs, šmeižiantys ir niekuo neįrodyti ieškovės argumentai, neva atsakovas fiziškai ir psichologiškai traumavo dukrą kaip ir argumentas neva atsakovas apsigyveno su kita moterimi bendrame šeimos name dar nenutraukęs santuokos su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius.
    4. Ieškovei priteista 77 409, 06 Eur suma, už natūra tekusio didesnę turto dalį atsakovui, negali būti traktuojama kaip nedidelė kompensacija, akivaizdu, jog priteista suma yra pakankama gyvenamajam būstui bei namų apyvokos daiktams įsigyti. Nei ieškovė, nei atsakovo dukra be gyvenamosios vietos neliko ir dabartinė ieškovės ir atsakovo dukters gyvenamoji vieta yra ( - ) kartu su ieškovės motina. Ieškovė siekdama prisiteisti kompensaciją už ½ nekilnojamojo turto dalį, be pagrindo nurodo, jog mažesnė kompensacija pažeidžia nepilnametės dukters interesus.
    5. Ieškovė netinkamai aiškina ir interpretuoja LAT 2014 m. birželio 20 d. civ. bylą Nr. 3K-3- 342/2014, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą ir pripažindamas ieškovei kompensaciją 1/3 nekilnojamojo turto dalies. Ieškovė nurodo, jog teismas taikė dvi teisės normas atsakovo turtiniams interesams užtikrinti, t.y. paskyrė jam natūra visą turtą ir pripažino jam nuosavybės teisę į didesnę turto dalį (2/3), o tai neva neatitinka LAT 2014 m. birželio 20 d. civ. byloje Nr. 3K-3-342/2014 suformuotos praktikos, nes nurodomoje byloje LAT atsižvelgė į vieno iš sutuoktinių investuotas asmenines lėšas, paskirdamas vertingesnį turtą natūra ir pasisakydamas, kad dėl šios priežasties piniginė kompensacija nepriteistina. Teismas taikydamas LAT praktiką, priešingai nei nurodo ieškovė netaikė dviejų teisės normų atsakovo turtiniams interesams užtikrinti, o analogiškai, kaip nurodoma LAT praktikoje, teismas atsižvelgė į vieno iš sutuoktinių (atsakovo) investuotas lėšas, nustatydamas nekilnojamojo turto dalis ir priteisdamas ieškovei kompensaciją, pagal jai paskirtą turto dalį. Akcentuotina, jog pati ieškovė ieškinyje nesiekė prisiteisti nekilnojamojo turto natūra.
    6. Dėl kitų kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės dalių byloje gausu įrodymų, pagrindžiančių atsakovo asmeninę nuosavybę, o ne tik pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytos pajamos buvo nepakankamos ne tik namo įsigijimui, namo įrengimui, kilnojamųjų daiktų įsigijimui, bet ir aukštoms trijų asmenų šeimos pragyvenimo išlaidoms, todėl akivaizdu, kad visi kilnojamieji daiktai buvo įsigyti už asmenines atsakovo lėšas, kurias jis gavo 2008 m. sausio 22 d. notarine pirkimo - pardavimo sutartimi pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ). Atsakovas pažymi ir neneigia, kad ieškovė prisidėjo prie virtuvės remonto darbų, buitinės technikos, puodų išrinkimo, tačiau virtuvės atnaujinimui savo asmenines lėšas skyrė tik atsakovas.
    7. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai, neva atsakovo 208 526,41 Eur asmeninių lėšų pervedimas į terminuotų indėlių sąskaitą, įrodo, jog atsakovas nenaudojo asmenine nuosavybe priklausiusių pinigų šeimos turto įsigijimui. Atsakovas pinigus pervedinėjo į terminuotųjų indėlių sąskaitą, nes pervedus pinigines lėšas į terminuotųjų indėlių sąskaitą ir juos toje sąskaitoje išlaikius ne mažiau kaip dešimt dienų, pinigų išgryninimas tampa nemokamas ir tokiu būdu atsakovui nereikėjo mokėti banko nustatyto pinigų išgryninimo mokesčio. Šią aplinkybę patvirtina SEB banko sąskaitos išrašai, kurie įrodo, kad atsakovas asmenines lėšas banko terminuotųjų indėlių sąskaitoje laikydavo labai trumpą laiko tarpą, o po to jas didelėmis sumomis išsiimdavo grynais pinigais.
    8. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė atsakovui priteisti priekabą TIKI TREILER valst. Nr. ( - ) ir motociklą SUZUKI AN 650 valst Nr. ( - ), neprašydama kompensacijos, o apeliaciniame skunde iškėlė reikalavimą už juos priteisti 1 000 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pažeidžia LR CPK 312 straipsnį, prašoma kompensacija turi būti nepriteistina ir nepridedama prie prašomos priteisti bendros kompensacijos.
    9. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime nurodomi ir įvertinami - namo kondicionavimo sistema, elektrinė vartų valdymo sistema, namo šildymo sistemos (dujinė ir židininė), fontanas, trinkelės, vamzdynai, pečius-židinys, laiptai, terasa su automatine pastoge, čiaupai, būdami sumontuoti į pastatą ar žemės sklypą prarado savo kaip daikto atskirą vertę ir turi būti vertinami kaip sudėtinė pastato ar žemės sklypo dalis. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad šių daiktų verte teismui reikėjo didinti gyvenamojo namo ar žemės sklypo vertę.
    10. Ieškovės argumentai, jog kondicionavimo sistemą reiškia tik kondicionierius, kuris gali būti nukabinamas ir negali būti laikomas sudėtine namo dalimi yra neteisingi, kadangi kondicionieriai yra specialiai tvirtinami ir sudaro bendrą sistemą, nukabinus tik kondicionierių, jis nebegalės atlikti savo funkcinės patirties. 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu ieškovė su atsakovu, nustatė, kiek verta namo įranga ir kilnojamieji daiktai, tačiau sudėtinių dalių verčių nurodymas, nėra pagrindas didinti susitarimu, nustatytą bendrą nekilnojamojo turto vertę.
    11. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis BMW X5 buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, darytina išvada, kad ieškovei jokia kompensacija neturi būti priteisiama.
    12. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovas turi asmenines turtines reikalavimo teises į A. K., V. K. 4 500 Eur ir V. K.. Ieškovė klaidingai aiškina teismo sprendimą teigdama, jog teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei ir pažeidžia įrodinėjimo taisykles. Teismas pirmiausia įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą jog atsakovo pateikti įrodymai rodo pakankamą tikimybę, jog buvo paskolintas asmeninis atsakovo turtas, o tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ar kitaip įrodančių, jog buvo skolintos bendros šeimos lėšos, juolab, kad ieškovė viso proceso metu laikėsi pozicijos ir teikė įrodymus, rodančius, jog santuokos metu atsakovas jokio turto, kuris galėjo būti paskolintas neįgijo.
    13. Ieškovės teiginiai, jog žalai ir automobilių defektams šalinti skirti bendrovių pinigai yra turtas, kuriomis buvo pirkti kilnojamieji daiktai ir įrengiamas namas yra neatitinkantys, realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių.
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (5 tomas, b. l. 106 – 107) prašo 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti, išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo peržiūrėjimo turto padalinimo dalyje. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Neapskųstoje dalyje 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas neteisingai išsprendė turto padalijimo klausimą, todėl papildomame sprendime teismas taip pat neteisingai nustatė ieškovės turtinių reikalavimų patenkinimo procentą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
    2. Ieškovė nesutinka su 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo papildomo sprendimo išvadomis dėl ieškovei priteistinų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydžio nustatymu. Teismas nepagrįstai iš dalies atmetė ieškovės prašymą priteisti 724,05 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo tik 477,87 Eur sumą, tačiau visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėjo būti priteistos iš atsakovo.
    3. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 256,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje dalyje papildomas sprendimas naikintinas. Teismas neteisingai išvedė proporciją ne tik dėl to, kad nebuvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, t. y. neteisingai padalintas santuokinis turtas, atsakovui paskiriant 2/3 dalis viso turto, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas neprašė dalinti santuokinį turtą, nes jo priešieškinio reikalavimas buvo visą santuokoje įgytą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Todėl pilnai atmetus atsakovo priešieškinį, nebuvo teisinio pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (6 tomas b. l. 73 – 76) atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinio skundo dėl 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo papildomo sprendimo dalies reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, o neapskųstoje dalyje papildomą sprendimą palikti nepakeistą; klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti išnagrinėjus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo; priteisti atsakovui M. U. iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl teismas atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį tinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas priteisdamas ieškovei 477,87 Eur sumą.
    2. Netinkamas ieškovės argumentas, jog nėra pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės 256,03 Eur sumą. Atsakovas patyrė 753,02 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su atsikirtimais į pareikštus ieškinio reikalavimus. Ieškovės reikalavimai patenkinti 66%, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi atsakovui turi būti atlyginti 34% atstovavimo išlaidų, kas sudaro 256, 03 Eur sumą.
    3. Apeliantė nurodo, kad netinkamą atsakovui bylinėjimosi išlaidų priteisimą lėmė netinkamai nustatyta turto proporcija. Atsakovui paskiriant 2/3 dalis viso turto, tačiau tik išnagrinėjus apeliacinius skundus ir priėmus sprendimą/nutartį dėl skundžiamo 2015 gruodžio 28 d. teismo pagrindinio sprendimo, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos gali mažėti arba didėti, tačiau tai nereiškia, kaip nurodo ieškovė, jog atsakovui išvis neturi būti priteisiamos patirtos atstovavimo išlaidos.
    4. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su priešieškinio parengimu buvo neatlyginta ir teismas sprendė tik dėl likusių išlaidų, susijusių su atsikirtimais į pareikštus ieškinio reikalavimus ir nustatė, jog atsakovui turi būti atlyginti 34% atstovavimo išlaidų, susijusių su atsikirtimų parengimu, kas sudaro 256,03 Eur. Ieškovės nurodomas argumentas, kad atmetus atsakovo priešieškinį, nebuvo teisinio pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų yra neteisingas, kadangi priešieškinio pateikimas ir priešieškinyje esantis reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, niekaip nepaneigia atsakovo teisės į bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsikirtimais į pareikštus ieškinio reikalavimus.
    1. Atsakovas apeliaciniame skunde (5 tomas b. l. 109 – 120) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą atmetant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų 1, 5, 6 punktą, išskyrus jo „d“ dalį, kuria prašoma už atsakovo asmenines lėšas nupirktą automobilį VW JETTA, palikti ieškovei, 7, 8, 9 punktus, bei pripažįstant atsakovo priešieškinį; patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintiems skundo reikalavimams perskirstyti 2015 m. gruodžio 31 d. papildomame sprendime bylos šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas iš byloje esančių aplinkybių ir įrodymų neteisingai nustatė ir argumentavo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nuolat stengėsi ir rūpinosi, jog ieškovei ir dukrai tiek materialiai, tiek fiziškai, tiek psichologiškai nieko netrūktų. Atsakovas visos santuokos metu, nuolat dirbdavo tiek Lietuvoje, tiek ( - ), nuomojo turimą nekilnojamąjį turtą, o gautas pajamas naudojo šeimos poreikiams, be to, visą savo laisvalaikį leisdavo su šeima, tvarkydamas namų gerbūvį, skirdamas laiko dukters sportinei ir kultūrinei veiklai. Ieškovė pati pripažino savo lojalumo pareigos nevykdymą t. y., jog sprendė konfliktus išvykdama pas motiną. Akivaizdu, kad taip psichologiškai kenkė tiek dukteriai, tiek atsakovui. Taip pat atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis bei pačios ieškovės surašytą instrukciją (1 tomas b. l. 184) kuri įrodo, ne tik ieškovės ūmų būdą, bet ir moralinės bei materialinės sutuoktinės pareigos pažeidimą darytina išvada, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės.
    2. Ieškovės nurodoma dukros poreikių patenkinimui reikalinga 660 Eur suma yra nepagrįsta nei įrodymais, nei matematiniais paskaičiavimais ir yra akivaizdžiai per didelė. Maistui namuose nurodoma 144, 81 Eur suma, tačiau mergaitė didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje ir ten pietauja, be to, ieškovė gamindamasi sau gamina ir mergaitei, dėl to kaštai mažėja. Komunaliniams mokesčiams nurodoma 72, 41 Eur suma, tačiau ieškovė, kartu gyvena su savo motina, taigi dalinant buto kaštus trims asmenims, akivaizdu, jog dukteriai tenkanti dalis yra akivaizdžiai per didelė. Lavinimo priemonėms nurodoma 17, 38 Eur suma, pagrindinis apsipirkimas būna prieš mokslo metus, o vėliau lavinimo priemonėms, kas du ar tris mėnesius, išleidžiamos minimalios sumos. Higienos prekėms nurodoma 13, 03 Eur suma neadekvati. Vaistams ir vitaminams nurodoma 43, 44 Eur suma susidaro tik vieną kartą per metus dukteriai susirgus, o vitaminai kainuoja apie 8 Eur. Pramogoms nurodoma 101, 37 Eur, tačiau tokių sumų dukros pramogoms, kas mėnesį neskiria nei jis, nei ieškovė. Sporto užsiėmimas nurodoma 196, 94 Eur, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. dukra dėl nesuderinamumo su mokslais rečiau lanko treniruotes, vietoje penkių kartų per savaitę du arba tris kartus, todėl atitinkamai pamažėjo treniruočių kaina, be to, dukters išlaidos tenisui yra kintami kaštai, kadangi dukters prioritetai keičiasi, ji pradėjo daugiau laiko skirti mokymuisi, mąsto apie visišką teniso atsisakymą. Teniso aprangai nurodoma 86, 89 Eur, tačiau apranga dukteriai perkama ne kas mėnesį, o vieną arba du kartus per metus. Visų ieškovės nurodytų dukters poreikių patenkinimui, reikalinga ir visiškai pakankama yra 325 Eur suma per mėnesį.
    3. Teismas neatsižvelgė į šiuo metu esančią atsakovo finansinę padėtį ir pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis. 325 Eur suma per mėnesį visiškai pakankama dukters teisėms įgyvendint ir jos interesams patenkint, taip pat atitinka realias atsakovo finansines galimybes. Atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. yra bedarbis ir šiuo metu gyvena iš anksčiau realizuoto turto (adresu ( - )) santaupų. 325 Eur suma ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kaip suma reikalinga vidutiniškam vaiko poreikių per mėnesį patenkinimui. Apelianto dukters išlaikymui 162,5 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis yra racionalus, atitinka vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis.
    4. Teismas, nustatydamas išlaikymą, buvo neobjektyvus, nesivadovavo įstatymu ir darė subjektyvias išvadas. Teismas padarydamas išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas atleisti apeliantą nuo jo paties laisvanorišku apsisprendimu, pasirenkant dukters auklėjimo būdą, prisiimtos pareigos tenkinti visus jų dukros poreikius ir norus, yra padaryta peržengiant savo kompetencijos ribas ir neatsižvelgiant į apelianto dukters interesus.
    5. Teismo nustatyta 600 Eur vaiko išlaikymo suma neatitinka tikrųjų atsakovo dukters poreikių ir pažeidžia CK 3.203 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.
    6. Teismas, visiškai neatsižvelgė, jog dukra daug laisvo laiko leidžia su tėvu ir jo namuose, paprastai būtent apeliantas pasiima dukterį po mokyklos ir dukra būna pas jį namuose taip pat vežioja dukterį į treniruotes, kitaip leidžia laisvalaikį, todėl teismo nustatyta išlaikymo suma nėra vienintelės apelianto lėšos skiriamos dukteriai.
    7. Teismas netinkamai nustatė, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų aiškiai išreiškęs valią, kad žemės sklypas bei statomas gyvenamasis namas būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė.
    8. Teismas, išaiškinęs, jog apeliantas aiškiai neišreiškė valios, kad žemės sklypas bei statomas gyvenamasis namas būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė, pažeidė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, CK 3.88 straipsnio 3 dalį ir LAT suformuotą teismų praktiką (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2009; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-590/2012). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo, matyti, jog atsakovas yra nurodytas kaip vienintelis nuosavybės savininkas ir jame nenurodyta, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
    9. Transporto priemonės: priekaba TIKI TREILER, motociklas SUZUKI AN 650, automobilis BMW X5, kuris šiuo metu parduotas, apelianto buvo įsigytos iš asmeninių lėšų ir įregistruotos jo vardu, todėl yra asmeninė apelianto nuosavybė.
    10. Teismas, nepaisydamas esančio įrodymo už kiek iš tiesų buvo parduotas automobilis BMW X5 (4 576 Eur), neturėdamas įrodymų dėl automobilio apelianto nurodytų defektų nebuvimo, remdamasis tik technine ekspertizės pažyma, kuri buvo atlikta prieš pusantrų metų iki parduodant automobilį, nustatė kur kas didesnę automobilio vertę ir nepagrįstą kompensaciją ieškovei taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.
    11. Teismas nepagrįstai į dalintiną kilnojamąjį turtą sprendime įtraukė namo tvorą, metalinius įvažiavimo vartus ir kitus daiktus, kurie iš esmės yra nekilnojamųjų daiktų (šiuo atveju pastato - gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkinio pastato) priklausiniai ir atskirai nuo jų dalintini ir vertintini neturi būti.
    1. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (6 tomas b. l. 39 – 44) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; palikti nepakeistas 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dėl išlaikymo nepilnametei dukrai M. U. priteisimo; pakeisti 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokinio turto padalinimo, vadovaujantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais; priteisti ieškovei išlaidas už teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą - 500 Eur . Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas sąmoningai nutyli byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius netinkamą apelianto elgesį. Nors byloje esančios nuotraukos pačios savaime neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, tačiau alkoholinių gėrimų vartojimas su kitomis moterimis šeimos namuose patvirtina netinkamą atsakovo elgesį. Ieškovė buvo išvaryta iš namų su nepilnamečiu vaiku. Iš karto po to pas atsakovą šeimos namuose apsigyveno kita moteris. Šiuo metu atsakovas gyvena dar su kita moterimi. Šių aplinkybių neslepia ir pats atsakovas. Byloje yra duomenys, kad 2012 m. gruodžio atsakovas buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio policijos pareigūnų. Liudytojai civilinėje byloje patvirtino, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu. Esant nenutrauktai šalių santuokai, 2014 m. gegužės 1 d. Kauno r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl nepilnametės dukros sužalojimo.
    2. Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad ieškovė kėlė jam visokias sąlygas, ką neva patvirtina jos ranka rašyti nurodymai, negali būti vertinamas kaip ieškovės kaltės įrodymas. Ieškovės ranka rašyti norai (pageidavimai) buvo surašyti psichologo nurodymu, kai ieškovė su atsakovu lankėsi pas psichologą, norėdami išsaugoti santuoką.
    3. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvados, kad 325 Eur išlaikymo suma užtikrina tik minimalius vaiko poreikius. Tokiu būdu, jei atsakovas mokėtų tik 162,5 Eur į mėnesį, nepilnametė dukra ne tik negalėtų lankyti teniso treniruočių, bet reikėtų smarkiai suvaržyti ir dukters drabužių, pramogų, knygų ir atostogų poreikius. Apeliantas savo skunde teisiškai nepagrįstai ir morališkai nekorektiškai nurodo komunalinių išlaidų už būstą skaičiavimo metodiką. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė su dukra glaudėsi pas savo motiną, apeliantas nurodo, kad būsto komunalines išlaidas reikia dalinti iš trijų. Tačiau ieškovė su dukra negali gyventi visą laiką viename kambaryje pas ieškovės motiną. Prie atsiliepimo ieškovė pateikia 2016 m. sausio 15 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė nuo 2016 m. sausio 15 d. nuomoja dalį gyvenamojo namo, už kurios nuomą moka 400 Eur į mėnesį bei komunalinius mokesčius. Pusę šių kaštų turi dengti atsakovas, turintis pareigą aprūpinti dukrą gyvenamuoju plotu.
    4. Dukrai augant, didėja poreikiai rūbams, avalynei bei higienos priemonėms. Šiuo metu M. U. sparčiai auga, todėl būtina dažnai pirkti avalynę ir drabužius. Pradėjus ištuokos bylą, M. U. buvo 150 cm ūgio. Šiuo metu M. U. ūgis yra 178 cm. Taigi, ieškovė privalėjo ne kartą pakeisti visus mergaitės rūbus, nes ji juos išaugo.
    5. M. U. aktyviai sportuoja, todėl jai reikalingas geras maitinimas ir maisto papildai. Ji naudoja specialius vitaminus ir maisto papildus, skirtus sportininkams, kurių vidutinė pakuotės kaina yra apie 40 Eur. Apelianto argumentai, kad augančiai ir aktyviai sportuojančiai paauglei nereikia 144 Eur per mėnesį (4,8 Eur per dieną) maistui, neatitinka tikrovės, nes kokybiškas maistas Lietuvoje yra labai brangus.
    6. Dukters gerus mokymosi rezultatus padeda pasiekti papildomos pamokos pas korepetitorius, nes dėl sporto varžybų M. U. kartais yra priversta praleisti pamokas. Todėl išlaidos papildomam lavinimui yra pagrįstos ir atsakovo turtinė padėtis leidžia dukrai užtikrinti gerą išsilavinimą.
    7. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad šiuo metu M. U. mažiau dėmesio skiria tenisui, neatitinka ne tik tikrovės, bet ir atsakovo pateiktų dokumentų prie apeliacinio skundo. Apeliantas pridėjo dokumentus, kurie patvirtina, kad M. U. teniso treniruotės 2015m. gruodžio mėn. kainavo 200 Eur. Todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad kaštai teniso treniruotėms yra nepakitę. Ieškovė nori atkreipti teismo dėmesį, kad teniso treniruočių sumažinimas ne tik žlugdytų nepilnametės sportinę karjerą, bet ir būtų didelė psichologinė trauma. Tenisas yra M. U. tikslas ir gyvenimo būdas.
    8. Ieškovė įrodinėjo lėšų, reikalingų dukros išlaikymui, dydį litais. Tačiau šiuo metu kainos eurais yra didesnės. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį.
    9. Apelianto motyvai, kad išlaikymas dukrai mažintinas, nes jis nuo 2015 m. lapkričio 20 d. yra bedarbis ir gyvena iš lėšų, gautų realizavus nekilnojamąjį turtą ( - ), nesudaro teisėto pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovui natūra yra priteistas didelės vertės turtas bei turtinės teisės. Atsakovas teigia, kad turi santaupų iš parduoto nekilnojamojo turto (( - )). Atsakovas išlaiko prabangų namą, kas reikalauja nemažų lėšų kiekvieną mėnesį. Atsakovas vairuoja prabangų automobilį, kurio eksploatacija taip pat kainuoja. Atsakovas važinėja į užsienį, kas taip pat reikalauja lėšų. Registracija darbo biržoje tik užtikrina atsakovui socialines garantijas Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita, tačiau neapsprendžia tikrosios atsakovo turtinės padėties. Be to atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir turi galimybę susirasti gerai apmokamą darbą.
    10. Ieškovė pateikia teismui 2015 m. gruodžio 17 d. VMI prie LR FM atsakymą, kurio ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jį gavo tik 2015 m. gruodžio 21 d. jau teismui išėjus priimti sprendimo. Šiame atsakyme yra nurodyta, kad 2006 m. atsakovo deklaruotos pajamos sudarė 38 630, 77 Lt. Jo pajamos 2007 m. sudarė 38 827,13 Lt. Ieškovės žiniomis, šiuo metu apeliantas užsiima prabangių automobilių remonto ir perpardavimo veikla, kuri duoda dideles pajamas, tačiau apeliantas jų nedeklaruoja. Apelianto turimas turtas bei gyvenimo būdas patvirtina, kad priteista išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui – 300 Eur į mėnesį iki dukters pilnametystės – teisinga, reikalinga būsto užtikrinimui bei harmoningam vaiko asmenybės vystymuisi ir atitinka atsakovo turtinę padėtį.
    11. Teismas teisingai nustatė šalių turto teisinį rėžimą ir pagrįstai turtą, įgytą po santuokos sudarymo, laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Savo apeliaciniame skunde ieškovė plačiai pasisakė ne tik dėl santuokinio turto padalinimo, bet ir dėl santuokinio turto bei asmeninio sutuoktinio turto teisinio rėžimo ir prašo Kauno apygardos teismo vadovautis teisiniais argumentais, nurodytais jos apeliaciniame skunde.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.

    1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
    2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
    3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl jų santuokos nutraukimo ir su tuo siejamų teisinių klausimų išsprendimo. Apeliacinius skundus dėl byloje priimto Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo pateikė abi šalys. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nagrinėja, vertina bei pasisako dėl šalių apeliaciniais skundais skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo.

10Dėl atsakovo M. U. apeliacinio skundo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

    1. Apeliaciniame skunde apeliantas pareiškė reikalavimus panaikinti sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai 300 Eur/mėn., o ne 162, 50 Eur/mėn.; netenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti visą turtą jo asmenine nuosavybe, o tenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo, priteisiant iš atsakovo 77 409,06 Eur kompensaciją už natūra tenkančią jam didesnę turto dalį; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

11Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

    1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
    2. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    3. Apeliantas nurodo, kad atsakovas stengėsi ir nuolat rūpinosi šeimos gerove, gautas pajamas naudojo šeimos poreikiams, visą savo laisvalaikį leisdavo su šeima. Taip pat nurodo, kad ieškovė pripažino savo lojalumo pareigos nevykdymą, todėl darytina išvada, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo aplinkybių dėl santuokos nutraukimo pagrindų vertinti priešingai nei tai darė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
    4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
    5. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
    6. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
    7. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog ieškovė nespręsdavo konfliktų, o jiems kilus išvykdavo iš namų; ieškovę erzindavo menkiausios smulkmenos, tokiu būdu ji psichologiškai kentė tiek dukrai, tiek apeliantui; ieškovė sudarė instrukciją, iš kurios ieškovės ūmus būdas, moralinės bei materialinės sutuoktinės pareigos pažeidimą. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas ieškovei priekaištaudavo, ieškovę vadindavo necenzūriniais žodžiais, tarp sutuoktinių vykdavo žodinio pobūdžio konfliktai (2 t., b.l.32-32A). Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio ( - ) policijos nuovados įspėjimo matyti, kad atsakovas buvo įspėtas dėl nepagarbaus ir netinkamo elgesio su žmona (ieškove) S. U. (2 t., b. l. 31). Be to ir pats apeliantas nurodo, kad tarp sutuoktinių jau nuo santuokos pradžios buvo gausu barnių (5 t., b. .l. 113).
    8. Atsakovo teigimu ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo taip pat pagrindžia ieškovės parašyta instrukcija atsakovui (1 t., b.l.186). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas negali vienareikšmiškai pagrįsti, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Šis rašytinis įrodymas taip pat neatspindi nei ieškovės ūmaus būdo, nei moralinės ar materialinės sutuoktinės pareigos pažeidimo. Tai tik ieškovės surašyti teiginiai, pageidavimai atsakovui dėl pageidaujamo jo elgesio.
    9. Teisėjų kolegijai susipažinus su teismo posėdžių garso įrašais pirmosios instancijos teisme, šalių išsakytais paaiškinimais bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, bei šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, matyti, kad šalys kaltino viena kitą netinkamu elgesiu, nepagarba vienas kito atžvilgiu, konfliktavimu. Todėl tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.
    10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė.

12Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

    1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 360 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pakankama išlaikymo suma yra 150 Eur, kurią atsakovas sutiko mokėti.
    2. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo M. U. nepilnamečiam vaikui M. U. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2014 m. vasario 13 d. iki pilnametystės.
    3. Apeliantas nurodo, kad ieškovės nurodoma dukros poreikių patenkinimui reikalinga 660 Eur suma yra nepagrįsta nei įrodymais, nei matematiniais paskaičiavimais ir yra akivaizdžiai per didelė. Apelianto vertinimu reikalinga ir visiškai pakankama yra 325 Eur suma per mėnesį, todėl jis sutinka mokėti po 162, 50 Eur/mėn.. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.
    4. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
    5. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
    6. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
    7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys turi viena vaiką – M. U., gim. ( - ) Mergaitė mokosi ( - ) progimnazijoje, 8 klasėje. Duomenų apie šalių nepilnametės dukters specialiuosius poreikius nenustatyta. 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mergaitė lanko teniso treniruotes, irklavimą (teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 03 s.). 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukrai per mėnesį reikia virš 600 Eur, kadangi reikalinga gera mityba, vitaminai, mergaitei samdomi korepetitoriai, taip pat patiriamos papildomos išlaidos dėl teniso varžymų.
    8. Nors apeliantas ir nurodo, kad išlaidos maistui namuose, komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, higienos prekėms, vaistams ir vitaminams, pramogoms, sporto užsiėmimas yra akivaizdžiai per didelės, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie teisėjų kolegijai leistų spręsti apie mažesnę piniginių lėšų sumą vaiko poreikiams užtikrinti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad šalių dukros poreikių užtikrinimui pakankama 600 Eur lėšų suma nurodė, jog, iš šalių, jų nepilnametės dukters paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų matyti, kad šalys šeimoje gyveno prabangiai, tenkino ne tik visus minimaliuosius ir būtinuosius nepilnametės poreikius, bet ir visus jos norus, nepriklausomai nuo to, kokios pinigų sumos reikia norų patenkinimui nepaneigia fakto, kad dukros poreikiams reikalinga ne mažesnė nei 600 Eur/mėn. Tai, kad apelianto teigimu, teniso treniruočių skaičius yra sumažėjęs, nesudaro pagrindo spręsti, kad mergaitei per mėnesį reikalinga išlaikymo suma turėtų būti mažesnė nei ta, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos mergaitės poreikius sudaro ne tik teniso treniruotės bet ir poreikiai maistui, vitaminams, ugdymui ir kt.
    9. 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas prisideda prie dukros teniso treniruočių sumokėdamas kas mėnesį po 200 Eur už teniso treniruotes ir 150 Eur išlaikymui į jos sąskaitą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 22 s.). Ieškovė pripažino, kad dukros išlaikymui atsakovas per mėnesį skiria 350 Eur (teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 30 s.).
    10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. U. maisto, aprangos, būsto, ugdymo, sveikatos, laisvalaikio poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma.
    11. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šiuo metu esančią atsakovo finansinę padėtį ir pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
    12. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
    13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d. laikotarpiu atsakovas, dirbdamas ( - ) ūkyje, iš viso gavo 630,24 Lt draudžiamųjų pajamų (2 t. b.l. 56). Atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. registruotas darbo biržoje (5 t. b.l. 54). Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) gautais Sodros duomenimis nustatyta, kad apeliantas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. gavo nedarbo draudimo išmokas, kurios vidutiniškai per mėnesį sudarė 89,17 Eur. Apeliantas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. kovo 27 d. dirbo ( - ). Per šį laikotarpį mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 293,09 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. apeliantas gavo nedarbo draudimo išmokas, kurios vidutiniškai per mėnesį sudarė 126,18 Eur. Atsakovas pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kuria siekiama įrodyti, kad atsakovas registruotas darbo biržoje nuo 2017 m. gegužės 23 d. bei su turtine padėtimi susijusias aplinkybes. Iš šios atmintinės taip pat matyti, kad atsakovas paskutinį kartą darbo biržoje lankėsi 2017 m. spalio 5 d. Tačiau iš teismo iniciatyva gautų Sodros duomenų matyti, kad nuo 2017 m. spalio 3 d. atsakovas įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Duomenų apie gaunamas pajamas iš vykdomos individualios veiklos nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta tarp šalių ginčai. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.
    14. 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas per mėnesį dukrai teikdavo 350 Eur dydžio išlaikymą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 30 s.). Ieškovė taip pat pripažino ir tai, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos dukrai skirdavo po 350 Eur (teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 10 s.). Šio posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas dukrą vasaros atostogų buvo išsivežęs į ( - ) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 50 s.). Apeliantas nenurodė aplinkybių, kad dukrai neteikė ar teikė mažesnio dydžio išlaikymą. Taigi, nors apeliantas ir deklaruoja, kad neturi pakankamai lėšų skirti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą dukrai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, kuris atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius nėra aiškiai per didelis.
    15. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė neprisideda prie dukros išlaikymo tiek kiek pati teigia, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos sudaro virš 1 000 Eur. Teismo iniciatyva iš Sodros gautų duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m.. birželio 21 d. dirbo ( - ), nuo 2017 m. kovo 29 d. dirba ( - ), nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. vykdo individualią veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto išsakyti argumentai nepaneigia ieškovės galimybių teikti reikalingo dydžio išlaikymą dukrai, įvertinant ir tai, kad jai tenka kasdieninis rūpinimasis vaiku.
    16. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės ir atsakovo galimybes teikti nepilnametei dukrai po 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

13Dėl išlaikymo dukrai priteisimo momento.

    1. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (1 t. b. l. 81-82) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą – po 500 Lt ( 144 Eur)/mėn. nuo 2014 m. kovo 14 d. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (1 t. b. l. 81-82). Teismas priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2014 m. vasario 13 d. iki pilnametystės.
    2. Atsakovas nurodė, kad jis nuolat teikė dukrai išlaikymą, todėl prašė įskaityti į priteistą išlaikymą jo pervestas ieškovei pinigines lėšas, išlaidas už dukters teniso treniruotes, nupirktus jai drabužius bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ieškovė pripažino, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos teikė kas mėnesį 350 Eur dydžio išlaikymą dukrai (2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 10 s). Iš byloje esančių atsakovo banko sąskaitų išrašų už 2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 14 d. laikotarpį (5 t. b. l. 143-161, 170-188, 7 t. b. l. 156-156-159) nustatyta, kad atsakovas ieškovei dukros išlaikymui nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. pervedė – 6 496, 15 Eur sumą (skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėn. – 1 448 Eur; 2015 m. – 1 737,72 Eur; 2016 m. – 1 960, 43 Eur; 2017 m. iki rugsėjo 14 d. – 1 350 Eur). Iš atsakovo pateiktų prekių – paslaugų kvitų (5 t. b. l. 135 – 142) nustatyta, kad atsakovas 2014 m. spalio – 2015 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3 130 Eur už dukters teniso treniruotes. Atsakovo turėtos išlaidos drabužiams, avalynei, pirktiems 2013 m. – turėtos iki ieškinio padavimo, o išlaidos pagal 2014 m. birželio 16 d. kvitą - 373 Lt sumai nesant ieškovės pritarimo, nelaikytinos būtinomis ir nepriskirtinos prie vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų (2 t. b. l. 58). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovas įrodė, kad už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki šios nutarties priėmimo dienos jis sumokėjo dukros išlaikymui iš viso – 9 626,15 Eur (6 496, 15 Eur + 3 130 Eur). Ši suma įskaitytina į Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteistą išlaikymą.

14Dėl turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo.

    1. Apeliaciniais skundais tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkio pastato, esančių ( - ) ir kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos po šalių santuokos nutraukimo.
    2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu, sprendžiant klausimą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, nustatyta, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pripažįstant ieškovės teisę į kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį, o atsakovui M. U. – į 2/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto (bendros 241 495,01 Eur vertės) ir nuspręsta po santuokos nutraukimo ieškovei S. U. priteisti iš atsakovo M. U. 77 409,06 Eur kompensaciją už natūra tekusią jam didesnę turto dalį bei 8 688,60 Eur už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, automobilį VW JETTA, o M. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti minėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra, priekabą TIKI TREILER, motociklą SUZUKI.
    3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys ( - ), transporto priemonės bei namų valdoje esantys neregistruoti kilnojamieji daiktai, buvo įgyti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, jų bendra vertė – 258 604 Eur (nekilnojamojo turto – 217 215, 01 Eur, kilnojamieji daiktai - 34 755 Eur , transporto priemonės - priekaba TIKI TREILER (500 Eur), motociklas SUZUKI (1500 Eur) vertės, automobilis VW JETTA 4633,92 Eur vertės) .

15Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

    1. Apeliaciniame skunde ieškovė pareiškė prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo, ir nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteistą 77 409, 06 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį padidinti iki 140 731 Eur; įskaitant ir 13 033 Eur vertės kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (parduotą automobilį BMW X5 26 066 Eur vertės) ir paliekant jai automobilį VW JETTA (4 634 Eur vertės), priteisiant atsakovui nekilnojamąjį turtą ( - ) (217 215 Eur vertės, kilnojamąjį turtą, išvardintą šalių 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime 34 755 Eur vertės, priekabą TIKI TREILER, motociklą SUZUKI (2 000 Eur bendros vertės), turtinę reikalavimo teisę į V. K., A. K. ir V. K. (32 090 Eur bendros vertės).
    2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir nepagrįstai dalindamas santuokinį turtą nukrypo nuo lygių dalių principo, nepagrįstai į dalintiną turtą neįtraukė 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime nurodytų dalies įrenginių (kondicionavimo sistema, elektrinė vartų valdymo sistema, namo šildymo sistemos, fontanas, trinkelės, židinys, terasa su automatine pastoge, čiaupai) ir vertino kaip sudėtinėmis atitinkamų pastatų, žemės sklypo dalimis, taip iškraipė šalių susitarimą dėl turto įkainavimo, taip pat neįtraukė į dalintiną atsakovo turtinių teisių į vykdomą išieškojimą iš skolininkų V. K., A. K. ir V. K. skolas, nepagrįstai pripažindamas atsakovo asmeninėmis turtinėmis teisėmis. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
    3. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu, esančius ( - ) su visu kilnojamuoju turtu, namų apyvokos daiktais, priekabą TIKI TREILER, motociklą SUZUKI, automobilį VW JETTA. Visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendros vertės apie 318 582 Eur (išskyrus transporto priemones ir jų vertę) padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ viso turto, visą turtą natūra, taip pat priekabą TIKI TREILER ir motociklą SUZUKI priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei priteisti iš atsakovo 159 291 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, bei automobilį VW JETTA.
    4. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nebaigtas statyti namas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir sutuoktinių bendrai įrengtas ir pagerintas, todėl nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teigia, kad atsakovas neįrodė, kad autotransporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl teismas priteisė neteisingą kompensaciją, neatsižvelgė į aplinkybę, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra, kuriai neužtikrinta teisė į būstą.
    5. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.).
    6. Pirmosios instancijos teismas esminiu kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo dėl santuokinio turto padalijimo pripažino aplinkybę, kad įsigyjant žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu daugiausia buvo naudojamos atsakovo asmeninės lėšos, taip nustatęs didesnį atsakovo indėlį į bendro su ieškove turto sukūrimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei tenka 1/3 dalis šio turto, o atsakovui – 2/3 dalys (CK 3.98 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.
    7. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nes pagal byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).
    8. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo naudojamos lėšos, gautos pardavus sklypą ir gyvenamąjį namą ( - ), kuris priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, turto įgijimo metu namo baigtumas buvo 73 proc.. Todėl atsakovės argumentai, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovas pardavęs nekilnojamąjį turtą ( - ), dalį gautų iš pardavėjo pinigų – 720 000 Lt (208 526 Eur) 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 28 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d. persivedė į terminuotų indėlių sąskaitą ir šių pinigų nenaudojo šeimos turto įgijimui, nepaneigia, kad žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo įsigijimui pagal 2008 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį (1 t. b. l. 140-144) atsakovas panaudojo 350 000 Lt ( 101 367 Eur) savo asmeninių lėšų.
    9. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus: ieškovės užpildytą 2005 m. balandžio 30 d. vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją apie jos gautą 50 000 Lt paskolą iš savo motinos S. U., 2007 m. sausio 12 d. pažymą – sąskaitą apie jos motinos S. U. vardu nupirktą už 9 700 Lt automobilį VW Golf iš ( - ) įmonės, 2005 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą butą, banko sąskaitų išrašus apie S. U. turėtas lėšas banko sąskaitose, terminuoto indėlio sutartis bei ieškovei padovanotus įvairiomis sumomis pinigus: 2007 m. sausio 12 d. – 9 700 Lt; 2008 m. rugpjūčio 10 d. – 50 000 Lt ir 3 000 JAV dolerių; 2008 m. rugsėjo 12 d. – 15 000 Lt; 2008 m. spalio 1 d. – 40 000 lt; 2009 m. kovo 12 d. – 12 000 Eur, 2009 m. spalio 1 d. – 40 000 Lt, ieškovės banko sąskaitų už 2007 m. sausio 1 d. – 2012 d. sausio 1 d. laikotarpį turėtas lėšas banko sąskaitoje (7 t. b.l. 29-31, 32-62).
    10. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad šie apeliantės pateikti nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir jais ieškovė neįrodinėjo, kad ji namo įrengimui panaudojo ir jos motinos padovanotus pinigus, gautus 2008 m. laikotarpiu, kas leidžia abejoti apeliantės pozicijos nuoseklumu, nes pirmosios instancijos teisme ji nurodė aplinkybes, susijusias su namo, ( - ), įrengimu ir jos 150 000 JAV dolerių asmeninių lėšų, gautų po pirmosios santuokos nutraukimo, panaudojimu.
    11. Visų antra, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai leidžia manyti, jog jos motina turėjo lėšų už parduotą butą ir galėjo jas dovanoti ieškovei, tačiau jai taip pat turėjo būti žinoma, kad ieškovė ir atsakovas ginčo turtą perka būdami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, tačiau nepateikta kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės motinos valią tokiomis aplinkybėmis ieškovės nurodomas lėšas dovanoti konkrečiai asmeniškai ieškovei, o ne siekį pagerinti bendrus dukters (ieškovės) šeimos poreikius ir sutuoktinių šeimos gyvenimo sąlygas.
    12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo sutuoktiniams, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinius įrodymus apie atsakovo gautas ir panaudotas asmenines lėšas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas iš esmės didesne dalimi prisidėjo prie bendro turto sukūrimo.
    13. Nors skundžiamame sprendime teismas detaliai nepasisakė dėl kilnojamojo turto, transporto priemonių padalijimo nustatant nelygias dalis (ieškovei – 1/3 dalį, o atsakovui -2/3 dalis), taip pat nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos galima konstatuoti, jog namo įrengimui, baldų, buitinės technikos ir kitų daiktų įsigijimui didesne dalimi buvo naudojamos atsakovo asmeninės lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą ( - ). Todėl atmestini apeliantės argumentai ir dėl kompensacijos padidinimo, skaičiuojant už ½ dalį viso turto vertės, taip pat ir kilnojamojo turto, priekabos TIKI TREILER, motociklo SUZUKI vertėmis (500 Eur ir 1 500 Eur).
    14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šalims nustatytomis teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą dalimis. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei nustatytos 1/3 dalies į visą turtą padidinimo iki ½ dalies.

16Dėl dalytino turto vertės nustatymo

    1. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).
    2. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
    3. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).
    4. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalys susitarė, jog žemės sklypą vertina 34 754,40 Eur, tačiau tai yra nurodyta vertė be trinkelių, nes trinkeles šalys įvertino ir prašė dalinti kaip kilnojamąjį turtą. Šalys įvertino gyvenamąjį namą 173 772,01 Eur, tačiau neskaičiavo į šią vertę įrangos, kurią išvardino ir įvertino 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarime, dėl ko nebuvo pagrindo į dalintino turto vertę neįtraukti trinkelių, namo įrangos vertės.
    5. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintiną kilnojamąjį turtą sprendime įtraukė namo tvorą, metalinius įvažiavimo vartus ir kitus daiktus, kurie iš esmės yra nekilnojamųjų daiktų (šiuo atveju pastato - gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkinio pastato) priklausiniai ir atskirai nuo jų dalintini ir vertintini neturi būti.
    6. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu (3 garso įrašo 00:50 min) šalys patvirtino, kad susitarė dėl to, jog namo vertė yra 600 000 Lt (173 772,01 Eur), žemės sklypo vertė – 120 000 Lt (34 754,40 Eur), ūkio pastatas – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) vertės, priekabos TIKI TRELEIR vertė 500 Eur, motociklo Suzuki vertė - 1500 Eur, automobilio VW JETTA vertė 4633,92 Eur. Šalys į bylą pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą (4 t. b. l. 106-108) dėl kilnojamųjų daiktų, namo įrangos vertės.
    7. 2015 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad palaiko būtent susitarime, o ne jos paskutinėje ieškinio redakcijoje nurodytas vertes. Susitarimą dėl turto verčių palaikė ir atsakovas. Nors pateiktame šalių susitarime kaip atskiri objektai buvo nurodyti ir įvertinti namo kondicionavimo sistema, elektrinė vartų valdymo sistema, namo šildymo sistemos (dujinė ir židininė), fontanas, trinkelės, vamzdynai, pečius-židinys, laiptai, terasa su automatine pastoge, čiaupai, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie objektai, būdami sumontuoti į pastatą ar žemės sklypą, prarado savo kaip daikto atskirą vertę ir yra sudėtinė atitinkamai pastato ar žemės sklypo dalis, todėl sprendė, kad iš viso dalintinų neregistruojamųjų kilnojamųjų daiktų vertė – 22 280 Eur, ir, kad atsakovui iš viso teko turto už 241 495,01 Eur, o atsakovei – automobilis VW JETTA 4 633,92 Eur vertės bei 77 409,06 Eur kompensacija už natūra tekusią jam didesnę turto dalį, iš viso 80 498, 34 Eur sumai.
    8. Pažymėtina, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys neteikė beveik jokių įrodymų dėl dalijamo turto verčių, nors ne kartą buvo įpareigojamos teismo, todėl teismas nustatė turto vertę, atsižvelgiant į šalių pateiktus duomenis apie turto vertę, viešuose registruose esančius duomenis, taip pat remiantis teismo vidiniu įsitikinimu dėl protingos ir sąžiningos dalijamo turto vertės nustatymo.
    9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė ir atsakovas pateikė skirtingus duomenis apie nekilnojamojo turto rinkos vertę. Ieškovės užsakymu ( - ) nekilnojamojo turto vertintojos K. L. parengtoje 2017 m. kovo 22 d. konsultacinėje pažymoje apie 0, 0917 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu, esančių ( - ) labiausiai tikėtina vidutinė rinkos vertė – 230 000 Eur (7 t. b. l. 65-70). Atsakovo užsakymu ( - ) turto vertintojos G. B. parengtoje 2017 m. birželio 9 d. konsultacinėje išvadoje minėto ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 191 000 Eur (7 t. b. l. 108-127). Pažymėtina, kad šios išvados yra konsultacinio pobūdžio, nei ieškovė, nei atsakovas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neprašė skirti teismo ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Teisėjų kolegijos nuomone, ( - ) parengta 2017 m. kovo 22 d. konsultacinė pažyma neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio, neaiškus nekilnojamojo turto įvertinimo metodas, nėra vertės pagrindimo, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ( - ) 2017 m. birželio 9 d. konsultacinėje išvadoje nekilnojamojo turto rinkos vertė - 191 000 Eur nustatyta lyginamosios vertės metodu, turto vertinimo ataskaitoje išdėstytas vertinamo turto nustatymo pagrindimas, ypatybės, sąlygos ir aplinkybės, į kurias nebuvo atsižvelgta, todėl labiau pagrįsta ir tikėtina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės – 217 215, 01 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė sutiko su šio nekilnojamojo turto pirmosios instancijos teismo nustatyta bendra verte 217 215 Eur (2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 8 min. 57 min.). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių poziciją, teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokią ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę nei nustatė pirmosios instancijos teismas – 217 215 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl namo kondicionavimo sistemos, elektrinės vartų valdymo sistemos, namo šildymo sistemos (dujinė ir židininė), fontano, trinkelių, pečiaus - židinio, terasos su automatine pastoge (terasinė markizė su sulankstomomis alkūnėmis), čiaupų, šių daiktų vertės – 12 475 Eur (34 755 Eur - 22 280 Eur) neįtraukimo į dalintiną turtą, atmestini. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie įrenginiai sumontuoti į pastatą ar žemės sklypą, todėl prarado savo kaip atskiro daikto vertę, todėl nesudaro pagrindo didinti (įrenginių verte-12 475 Eur) gyvenamojo namo ar žemės sklypo vertę ir priteisti ieškovei didesnio dydžio kompensaciją.

17Dėl turtinių teisių.

    1. Ieškovė teigia, kad teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas turi asmenines turtines reikalavimo teises į skolininkus A. K. (13 032, 901 Eur), V. K. (4500 Eur) ir V. K. (14557, 11 Eur) ir, kad paskola suteikta iš atsakovo asmeninių lėšų, o ne iš bendrų šeimos lėšų.
    2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
    3. Tarp šalių nėra ginčo, kad tretieji asmenys V. K., A. K. ir V. K. atsakovui buvo skolingi 32 090 Eur. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad M. U. naudai iš V. K., A. K. ir V. K. yra vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus (4 t. b. l. 114-120, 126-132). Įvertinus tai, kad atsakovas turėjo didelę sumą asmeninių lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės priklausiusį turtą, kad ieškovė apie atsakovo šias turtines teises sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, jog minėtiems asmenims buvo paskolintos atsakovo asmeninės lėšos. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios turtinės teisės į minėtus skolininkus yra asmeninės atsakovo turtinės teisės ir į dalintiną turtą neįtrauktinos (CPK 185 str.).

18Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

    1. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo priešieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, o tenkintas iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir pripažinti atsakovo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, esančius ( - ), namų valdoje esantį kilnojamąjį turtą, transporto priemones: priekabą TIKI TREILER, motociklą SUZUKI (išskyrus ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistą automobilį VW JETTA) bei parduotą automobilį BMW X5.
    2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, išaiškinęs, jog apeliantas aiškiai neišreiškė valios, kad žemės sklypas bei statomas gyvenamasis namas būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė, pažeidė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, CK 3.88 straipsnio 3 dalį ir LAT suformuotą teismų praktiką. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
    3. Atsakovas priešieškinyje prašė visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe kaip įgytą išimtinai už jo asmenines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą adresu - ( - ). Pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 26 065,80 Eur pinigines lėšas, gautas už jo parduotą automobilį BMW X5.
    4. Kaip jau minėta, CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014; kt.).
    5. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie santuokos metu jo turėtą asmeninį turtą – ( - ) ir apie jo pardavimą bei apie santuokoje įgytą turtą – ir jo įgijimą patvirtinančius dokumentus (1 t. b. l. 127-182, 5 t. b. l. 189-193), kuriais remdamasis prašė turtą įgytą santuokoje, pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas lėšų, gautų už asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimą, panaudojimą perkant turtą santuokoje įrodinėjo leistinais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios atsakovo lėšos buvo panaudotos įgyjant žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, yra pagrįstos. Toks lėšų panaudojimas tikėtinas, nes iki atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto ( - ), pardavimo (2008 m. sausio 22 d.) pagal 2007 m. birželio 20 d. kredito sutartį Nr. 0350718072753-16 ieškovė ir atsakovas buvo paėmę iš banko paskolą, kurios paskirtis žemės sklypo pirkimui, būsto remontui ir asmeninių poreikių tenkinimui, kas tik patvirtina aplinkybę, jog šalys neturėjo pakankamai lėšų brangaus turto įsigijimui (6 t. b. l. 130-132). Paskola grąžinta ir ginčo nekilnojamasis turtas įgytas praėjus nedideliam laiko tarpui po atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto ( - ) pardavimo, atsakovui atsiskaitant su pirkėjais darant pavedimus iš jo banko sąskaitos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
    6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį šio klausimo reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, formuojamą taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymi, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise.
    7. Iš 2008 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 punkto matyti, kad atsakovui M. U. buvo išaiškintas CK 3.88 str., kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas šią sąlygą perskaitė ir su ja susipažino, todėl vien tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas VĮ nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės teisėmis atsakovo vardu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas neįrodė, jog būtų aiškiai išreiškęs valią, kad žemės sklypas bei statomas gyvenamasis namas būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė (CPK 185 str.).
    8. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, transporto priemonės įgytos santuokos metu išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų.
    9. Atsakovas teigia, kad nekilnojamasis turtas įsigytas, įrengtas, pagerintas ir išlaikomas išimtinai asmeninėmis atsakovo pastangomis ir lėšomis, kurias gavo 2008 m. sausio 22 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklausiusį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ( - ), kad per 10 santuokos metų ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 173, 77 Eur ir ji neturėdama jokio kito turto, negalėjo finansiškai prisidėti prie namo įrengimo iš savo asmeninių lėšų. Tačiau atsakovas nutyli kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2005 m. liepos 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu šeima gavo pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos (1 t. b.l. 122-127), kad ieškovė ir atsakovas 2008-2012 m. laikotarpiu dirbo ir turėjo darbinių ir kitų pajamų, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad bendrai iš banko ėmė paskolą (2007 m. birželio 20 d. kredito sutartis Nr. 0350718072753-16), kad įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (73 proc. baigtumas) ( - ) pilnai įrengtas, pastatytas ūkio pastatas, sutvarkytas gerbūvis, nupirkti baldai ir kt. daiktai šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Byloje nustačius, kad perkant ginčo turtą buvo panaudota dalis santuokinių lėšų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia turto bendrumo principo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė bendru abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
    10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatęs faktą, kad buvo įdėta atsakovo asmeninių lėšų, pagrįstai jį pripažino svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) bei parinkdamas atitinkamą turto padalijimo būdą (CK 3.127straipsnio 3 dalis).
    11. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovei iš atsakovo priteista 1/3 dalies, t.y. 8 688,60 Eur kompensacija už parduotą automobilį BMW X5. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė jo rinkos vertę – 26 065,80 Eur, neturėdamas įrodymų dėl automobilio apelianto nurodytų defektų nebuvimo, remdamasis tik technine ekspertizės pažyma, kuri buvo atlikta prieš pusantrų metų iki parduodant automobilį, nustatė kur kas didesnę automobilio vertę ir nepagrįstą kompensaciją ieškovei taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
    12. Nors iš byloje pateiktos 2013 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos (3 t. 68 b.l.) matyti, kad atsakovas automobilį BMW X5, valst. Nr. ( - ) pardavė, sutartyje nurodant 15 800 Lt, tačiau atsakovas priešieškinyje (2 t. b. l. 42 – 49) pats nurodė, kad transporto priemonės BMW X5 vidutinė rinkos vertė buvo apie 90 000 Lt (26 065,80 Eur), teismo posėdžiuose pripažino, kad vidutinė tokios markės, modelio, gamybos metų transporto priemonės vertė yra apie 80 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovas įrodinėjo, kad transporto priemonė mažesne nei rinkos kaina buvo parduota dėl to, kad transporto priemonė buvo netinkama eksploatavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino neįrodyta. Priešingai, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad automobilis BMW X5 2009 m. gamybos, atitiko techninius reikalavimus, techninė apžiūra galiojo iki 2014 m. birželio 14 d. (4 t. b.l. 148, 150). Pirmosios instancijos teismui pasiūlius, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės būklę jos pardavimo metu, prieštaravo, kad byloje būtų paskirta ekspertizė buvusiai transporto priemonės vertei nustatyti.

19Dėl turto padalijimo būdo.

    1. Teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑254‑969/2016).
    2. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir neskundė pirmosios instancijos teismo taikyto sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad neprieštarautų dėl turto padalijimo tarp šalių natūra, tuo pačiu nurodė, kad galėtų išmokėti ieškovei ne didesnę kaip 30 000 – 40 000 Eur kompensaciją.
    3. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir prašė visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (išskyrus automobilį VW JETTA) priteisti natūra atsakovui, nurodė, kad dėl itin konfliktiškų santykių su atsakovu ji su dukra nuo 2012 m. gruodžio mėnesio gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje ir nesinaudoja ginčo turtu beveik 5 metus, o atsakovas turi kitą šeimą. Šių aplinkybių atsakovas neneigia.
    4. Įvertinusi anksčiau nurodytus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytais pagrindais ginčo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priteisimas atsakovui natūra, ir 77 409, 06 Eur kompensacijos priteisimas iš atsakovo ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį bei tokios kompensacijos išmokėjimas, neproporcingai nepažeistų nei ieškovės, nei nepilnamečio vaiko interesų bei atsakovo interesų, taip pat būtų racionalus ir esamomis faktinėmis aplinkybėmis atitinkantis protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovui natūra atitenka didelės vertės turtas, jis turi turtines teises į skolininkus A. K., V. K. ir V. K., pripažįsta, kad turi lėšų ginčo nekilnojamojo turto išlaikymui, kelionėms į užsienį, sutiktų ieškovei išmokėti iki 40 000 Eur kompensaciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją.
    5. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija detaliau nepasisako.
    1. Išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teisingai išsprendė klausimus dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo, santuokinio turto padalijimo. Priimant skundžiamą sprendimą nepažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos ir teisingai taikytos materialinės teisės normos, nustatant, kad šalių nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teisingai nustatytos sutuoktinių turto dalys. Dėl to ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini. Skundžiamas 2015 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (5 tomas, b. l. 106 – 107) prašo 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
    2. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau netenkinus ieškovės apeliacinio skundo dėl 2015 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimo ir paliekant jį nepakeistą, nėra teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidų perskirstymui. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovo 477,87 Eur sumą, o atsakovui iš ieškovės - 256,03 Eur sumą, neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas ir jas neproporcingai paskirstė. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su priešieškinio parengimu neatlyginta, teismas sprendė tik dėl likusių išlaidų, susijusių su atsikirtimais į pareikštus ieškinio reikalavimus ir nustatė, jog atsakovui turi būti atlyginti 34% atstovavimo išlaidų, susijusių su atsikirtimų į ieškinį parengimu, kas sudaro 256,03 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas skundžiamas 2015 m. gruodžio 31 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

    1. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo 1 442 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį atleista (6 t. b. l. 66-68). Ieškovė už apeliacinio skundo surašymą turėjo 1 000 Eur advokatės pagalbos išlaidas (6 t. b.l. 22-23), už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą turėjo 500 Eur advokatės pagalbos išlaidas (6 t. b. l. 45-46), už ( - ) konsultacinės pažymos parengimą turėjo 90 Eur išlaidų ( 7 t. b.l. 71-72).
    2. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį, o 1 893 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam atidėtas 2016 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (5 t. b. l. 195, 197-198). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už advokatės pagalbą turėjo 2 150 Eur išlaidas (už apeliacinio skundo surašymą – 600 Eur, už atsiliepimų į ieškovės apeliacinius skundus – 750 Eur, atstovavimą – 800 Eur) (6 t. b. l. 88-90, 7 t. b. l. 162-163), už nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą Nr. NB17-06 (1)K – 290 Eur (7 t. b.l. 160). Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, šalims priteistinos vienai iš kitos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą.
    3. Ieškovės už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą turėtos 500 Eur advokatės pagalbos išlaidos bei atsakovo už atsiliepimų į ieškovės apeliacinius skundus surašymą turėtos 750 Eur advokatės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.12 punktuose nustatyto dydžio, todėl šalims vienai iš kitos priteistinos.
    4. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinių skundų, iš ieškovės ir atsakovo po lygiai priteistinos valstybei. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo iš atsakovo valstybei priteistina 1 893 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas jam atidėtas 2016 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

22Dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde bei jos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, siekiant užtikrinti piniginės kompensacijos ieškovei išmokėjimą būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas netenkintinas, nes ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kokių veiksmų, kurie gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą sprendimo įvykdymą (CPK 185 str., 144 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

24Priteisti iš M. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme S. U..

25Priteisti iš S. U. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme M. U..

26Priteisti valstybei iš S. U. (a.k. ( - ) 8, 25 Eur (aštuonis eurus ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

27Priteisti valstybei iš M. U. (a.k. ( - ) 8, 25 Eur (aštuonis eurus ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir 1 893 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

28Ieškovės S. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M. U. turtui netenkinti.

29Atsakovo M. U. sumokėtą 9 626,15 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 15 ct) sumą įskaityti į Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteistą išlaikymą.

30Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant V. G.,... 3. dalyvaujant ieškovei S. U., ieškovės atstovei advokatei S. E. Š., atsakovui... 4. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija... 6. Ginčo esmė... 7.
    1. Ieškovė patikslintame ieškinyje (5 tomas b.... 8. Teisėjų kolegija... 9. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
        10. Dėl atsakovo M. U. apeliacinio skundo dėl santuokos nutraukimo pagrindo,... 11. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
            12. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
              13. Dėl išlaikymo dukrai priteisimo momento.
                14. Dėl turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo.
                  15. Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
                      16. Dėl dalytino turto vertės nustatymo
                          17. Dėl turtinių teisių.
                              18. Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
                                  19. Dėl turto padalijimo būdo.
                                      20. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.
                                        21. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
                                          22. Dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 23. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio... 24. Priteisti iš M. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų... 25. Priteisti iš S. U. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų)... 26. Priteisti valstybei iš S. U. (a.k. ( - ) 8, 25 Eur (aštuonis eurus ir 25 ct)... 27. Priteisti valstybei iš M. U. (a.k. ( - ) 8, 25 Eur (aštuonis eurus ir 25 ct)... 28. Ieškovės S. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M.... 29. Atsakovo M. U. sumokėtą 9 626,15 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus... 30. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....