Byla e2-1470-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bangava“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-383-755/2017 pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinio pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bangava“ (ankstesnis pavadinimas – Bendra Lietuvos–Vokietijos–Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „BANA“), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS LT.“

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bangava“ (ankstesnis pavadinimas – Bendra Lietuvos–Vokietijos–Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „BANA“).
  2. Nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017-01-12 datai atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 46 773,64 Eur, o 2017-03-22 datai padidėjo iki 49 029,39 Eur. Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Antstolis E. S. lėšų iš atsakovės neišieškojo bei surašė išieškojimo negalimumo aktus, kuriuose nurodė, kad skolininko vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jam jau yra įregistruoti kitų antstolių areštai ir hipoteka, todėl turto realizacija negalima; įmonės vardu registruotų transporto priemonių būsena išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, automobiliai seni ir nerealizuotini; įmonė neturi lėšų bankuose, įmonei siųsti procesiniai dokumentai grįžta neįteikti. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus buvo pateikusi tik už 2013 m. Pareiškėjos teigimu, atsakovė yra nemoki.
  3. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Bangava“.
  4. Nurodė, jog atsakovė socialinio draudimo fondo biudžetui 2017-03-23 datai skolinga 9 088,21 Eur. Teigė, kad atsakovė yra nemoki.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „REIKALAVIMAS LT.“ pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Bangava“.
  6. Nurodė, jog reikalavimą kildina iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. įsiteisėjusio įsakymo. Atsakovės skola UAB „REIKALAVIMAS LT.“ sudaro iš viso 609,96 Eur (kartu su priverstinio vykdymo išlaidomis). Teigė, jog atsakovė yra nemoki.
  7. Atsakovė UAB „Bangava“ atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla.
  8. Nurodė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra nuolatinio pobūdžio. Pagal 2016-01-01–2017-02-28 balanso duomenis įmonės ilgalaikis turtas sudaro 351 309 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 189 509 Eur; įmonė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra nustatyta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“. Atsakovė įsiskolinimų darbuotojams neturi. Antstolių kontorose yra vykdomos trys vykdomosios bylos. UAB „Bangava“ nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir yra pajėgi turimas skolas kreditoriams sumažinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Bangava“; administratoriumi paskyrė V. G..
  2. Teismas sprendė, jog dėl padidėjusio atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai VMI, nuo 40 031 Eur iki 49 029,39 Eur, UAB „Bangava“ pradelstos skolos kreditoriams yra ne atsakovės balanse nurodyta 189 508 Eur suma, o 198 506,39 Eur.

    7

  3. Teismas nustatė, kad atsakovė paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui pateikė už 2013 metus. Į bylą atsakovė pateikė jos vadovo pasirašytus finansinės atskaitomybės dokumentus: 2017-02-28 balansą, pelno nuostolių ataskaitą. Balanse atsakovė nurodė 481 328 Eur vertės turtą, iš jo 351 308 Eur vertės ilgalaikį turtą. Į bendrą turto vertės sumą atsakovė įtraukė ir 25 8267 Eur vertės administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), kurios įkeistos AB SEB bankas, ir kurios, vykdant išieškojimą, antstolio pardavinėjamos varžytinėse. Minėtas turtas buvo pardavinėjamas už pradinę 157 600 Eur kainą, bet varžytinės neįvyko. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog atsakovės 2017-02-28 balanse nurodyta turto vertė faktiškai yra mažesnė nei nurodoma balanse bent 100 667 Eur (258 267 Eur - 157 600 Eur).
  4. Teismas sprendė nesivadovauti atsakovės pateikta UAB „Verslavita“ 2016-10-04 konsultacija dėl šio nekilnojamojo turto vertės (apie 250 000 Eur), nes ji: pirma, nėra turto vertinimo ataskaita parengta pagal Turto ir vertinimo pagrindų įstatymą; antra, konsultacija parengta iki 2016 m. gruodžio mėnesio viduryje baigtų nesėkmingų varžytinių, kurios paprastai atsiskleidžia turto rinkos vertę; trečia, turtas pardavinėjamas priverstinai, o konsultacija rengta ne tokio pardavimo apskaičiavimui. Galiausiai, atsakomybė turto apskaitoje naudoja maksimalų tikėtinos kainos dydį, nors tokio būtinumo nemotyvuoja.
  5. Taip pat teismas nustatė, jog į įmonės turtą atsakovė įtraukė 6 004 Eur sumą, kaip gautiną iš debitorės UAB „Akroinvest“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimu šios bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia ir nutarta ją išregistruoti; byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors būtų perėmęs šios bendrovės finansinius įsipareigojimus. Ir debitorės UAB „Albion park“ 2 433 Eur skolos sugrąžinimo tikimybė teismui sukėlė abejonių. Dėl to teismas padarė išvadą, jog atsakovės nurodyta debitorinė 8 437 Eur suma negali būti vertinama realiai atgautinu turtu ir šiuo dydžiu atsakovės turto vertė mažinama. Teismas sprendė, kad atsakovės turto vertė sudaro ne daugiau nei 372 224 Eur ( 481 328 Eur - 100 667 Eur - 8 437 Eur).

    8

  6. Teismas konstatavo, jog atsakovės 198 506,39 Eur pradelstos skolos viršija pusę bendrovės turto vertės (372 224 Eur : 2 = 186 112 Eur), o tai yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui.
  7. Teismas pastebėjo ir tai, jog atsakovės veiklos efektyvumas kelia abejones, nes skolos kreditoriams faktiškai negrąžinamos, finansinės operacijos per sąskaitas bankuose nevykdomos, paskutinis 200 Eur dydžio mokėjimas socialinio draudimo biudžetui atliktas grynaisiais. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, jog įmonės patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai ar atsitiktiniai. Teismas nenustatė pagrindų dėl kurių bankroto bylą atsisakytina iškelti.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Bangava“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla atsakovei ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Bangava“.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Taip pat teismas, remdamasis antstolių viešai skelbtais varžytinių duomenimis, nepagrįstai sumažino atsakovės nuosavybės teise turimo turto vertę. Reali atsakovės turto vertė pirmosios instancijos teisme nustatinėjama nebuvo, todėl kiti rodikliai, skolų ir turto vertės santykis negali būti laikomi tiksliais. Be to teismas nepasitelkė į pagalbą specialių žinių turinčių specialistų, galinčių įvertinti realią įmonės turto vertę. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. jau sprendė klausimą dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei ir nurodė, jog įmonė yra moki, veiklą tęsia. Atsakovės teigimu, įmonė yra pajėgi atsikaityti su kreditoriais.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.
  4. Nurodo, jog UAB „Bangava“ įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2013-05-31 ir nuolat auga. Atsakovės skola valstybės biudžetui nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo padidėjo iki 49 363,01 Eur. Apeliantas nepateikė jokių aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie įrodytų, kad įmonė pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
  6. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodoma teismų praktika, tačiau nėra pateikta įrodymų, paneigiančių UAB „Bangava“ nemokumo būseną. UAB „Bangava“ teismui pateikė turto įvertinimo konsultaciją, kuri yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Dalis atsakovės turto yra pardavinėjama iš varžytinių 2016-11-15–2016-12-15 laikotarpiu už ženkliai mažesnę kainą nei ji nurodyta įmonės balanse. Pirkėjų, pageidaujančių turtą įsigyti iš varžytinių neatsirado. Pareiškėjai kelia abejonių realai atsakovės turto vertė, jei iš varžytinių parduodamo turto vertė yra padidinta. Jokių įrodymų, pagrindžiančių realią turto rinkos vertę apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Pažymi, kad UAB „Bangava“ paskutinę įmoką į VSDF biudžetą sumokėjo 2016-12-30, įmonės įsiskolinimas VMI didėja, nuo 2017-01-24 datai 46 773 Eur iki 2017-07-17 datai 48 763,27 Eur. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų dėl vykdomos veiklos, gaunamo pelno, galimybės atsikaityti su kreditoriais.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo

  1. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 str. 3 d.), kad atsakovė įregistruota nuo 1994-09-30. Nuo 1994-09-30 iki 2017-03-08 atsakovės pavadinimas buvo Bendra Lietuvos–Vokietijos–Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „BANA; nuo 2017-03-08 – UAB „Bangava“. Šios įmonės vadovas ir akcininkas yra G. P..
  2. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: a) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, b) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  3. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
  4. Nagrinėjamu atveju UAB „Bangava“ Registro tvarkytojui buvo pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m. Atsakovė į bylą pateikė 2017-02-28 balansą, sudarytą 2016-01-01–2017-02-28 ataskaitiniam laikotarpiui bei 2017-02-28 pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2016-01-01–2017-02-28 ataskaitiniam laikotarpiui. Šiuos finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašė direktorius G. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į minėtą įmonės apskaitos dokumentus pasirašiusių asmenų atsakomybės reglamentavimą bei į tai, jog 2017-02-28 balanse bei 2017-02-28 pelno (nuostolių) ataskaitoje, pasirašytuose direktoriaus G. P., yra pateikiami duomenys apie UAB „Bangava“ turtą ir įsipareigojimus bei pelną (nuostolius), vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino naujausius įmonės finansinius duomenis kartu su kitais įrodymais.
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-02-28 balanso duomenimis, atsakovės viso turto vertė yra 481 328 Eur, iš kurio 351 309 ilgalaikio turto ir 130 018 Eur trumpalaikio turto, o įsipareigojimai sudaro 481 327 Eur, iš kurių 189 508 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant UAB „Bangava“ finansinę būklę, pagal 2017-02-28 balanso duomenimis, matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (189 508 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (481 327 Eur).
  6. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  7. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  8. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
  9. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog laikotarpiu nuo 2017-07-18 iki 2017-08-03 UAB „Bangava“ turėjo 9 402,88 Eur socialinio draudimo skolą. Pareiškėjos VMI 2017-07-18 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, atsakovės skola valstybės biudžetui nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo padidėjo nuo 49 029,39 Eur iki 49 363,01 Eur: 1 308,71 Eur gyventojų pajamų mokestis, 162,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 8 824,46 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 759,58 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 67,00 Eur pelno mokestis, 619,10 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 32 264,62 Eur pridėtinės vertės mokestis, 3 743,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 599,74 Eur skola pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus. Taigi, atsakovės įsiskolinimai pareiškėjoms VSDFV ir VMI didėja. Visos išieškojimo galimybės išnaudotos, priverstinio išieškojimo veiksmai neefektyvūs. Pareiškėjos (kreditorės) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaudamosi ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, t. y. išnaudojusios visus pažeistų teisių gynimo būdus, kurie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
  10. Iš atsakovės pateikto 2017-02-28 kreditorių sąrašo nustatyta, kad pradelstos skolos kreditoriams sudaro 189 508 Eur, šie duomenys atitinka 2017-02-28 balanso duomenis – 189 508 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2017-02-28 kreditorių sąraše skola VMI įtraukta 40 031 Eur, o VSDFV Panevėžio skyriui – 8 285 Eur. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu skola VMI sudaro 49 363,01 Eur, o VSDFV Panevėžio skyriui – 9 402,88 Eur. Atsižvelgus į padidėjusius įsiskolinimus kreditoriams (pareiškėjams), UAB „Bangava“ pradelstos skolos kreditoriams (arba per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) padidėjo 10 449,89 Eur suma ir sudaro 199 957,89 Eur. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė deda realias pastangas įsiskolinimams valstybės biudžetui likviduoti, pavyzdžiui, kreipėsi į pareiškėjas VMI ir /ar VSDFV su prašymais dėl skolų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pareiškėjos sutiko su ieškovės pateiktais prašymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nepajėgi sumokėti jai įstatymų nustatytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir šios skolos didėja, rodo, kad darbuotojų teisės įmonėje nėra pakankamai saugomos ir ginamos, nes VSD įmokos yra skirtos jų socialinėms garantijoms užtikrinti. Kadangi mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, todėl sistemingai nemokėdama VMI privalomų mokesčių (pelno, pajamų, turto ir kt. mokesčių), skolą didindama, atsakovė prisideda prie visuomenės ir valstybės socialinių problemų. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorių, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1219-283/2016, priteisė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš UAB „BANA“ (dabar UAB „Bangava“) 1 246,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šioje byloje 2017-02-09 yra išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi, atsakovės įsipareigojimai realiai galimai yra dar didesni.
  12. Iš atsakovės pateikto 2017-02-28 debitorių sąrašo nustatyta, jog debitorių skolos sudaro 8 437 Eur: UAB „Akroinvest“ – 6 004 Eur ir UAB „Albion park“ – 2 433 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m kovo 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-1353-232/2016, BUAB „Akroinvest“ pripažinta pasibaigusia ir likviduojama dėl bankroto ir išregistruotina ją iš juridinių asmenų registro, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Akroinvest“ 6 004 Eur dydžio reikalavimą eliminavo iš bendros atsakovės turto masės. Taip pat apeliacinės instancijos teismui patikrinus duomenis apie kitą atsakovės nurodytą debitorę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Lietuvos viešoje internetinėje erdvėje nėra jokių, susijusių su UAB „Albion park“, įmonės kodo atsakovė nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių debitorės UAB „Albion park“ 2 433 Eur skolos realų išsiieškojimą ir jos grąžinimą įmonei (CPK 178 str.), todėl šios debitorės reikalavimo suma taip pat pagrįstai sumažinta atsakovės bendra turto masė. Išdėstytų motyvų pagrindu UAB „Bangava“ bendra turto vertė sudaro 472 891 Eur (481 328 Eur - 8 437 Eur). Taigi, formaliai vertinant UAB „Bangava“ finansinę būklę, pagal 2017-02-28 balanso duomenimis, įvertinant padidėjusius kreditorių VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimus bei sumažėjusią turto vertę debitorių reikalavimų sumomis, matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (199 957,89 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (472 891 Eur).
  13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į 2017-02-28 balansą yra įtrauktas 258 267 Eur vertės turtas (administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbiami)), kuris yra įkeistas AB SEB bankas ir, vykdant išieškojimą, antstolio pardavinėjamas varžytinėse už pradinę 157 600 Eur kainą, bet varžytinės neįvyko. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės 2017-02-28 balanse nurodyta turto vertė faktiškai yra mažesnė bent 100 667 Eur (258 267 Eur - 157 600 Eur). Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos turto masę 100 667 Eur skirtumu tarp turto rinkos vertės (258 267 Eur) ir iš varžytinių parduodamo turto vertės (157 600 Eur).
  14. Kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).
  15. Atsakovė pateikė konsultacinio pobūdžio informaciją, t. y. UAB „Verslavita“ 2016-10-04 konsultaciją apie galimą pardavimo kainą rinkoje šių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbiami): (duomenys neskelbiami) dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (nuo 100 000 Eur iki 115 000 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (nuo 50 000 Eur iki 55 000 Eur) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (nuo 75 000 Eur iki 90 000 Eur), kuria, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus, prieš realizuodamas turtą atliko turto rinkos vertės ekspertizę, t. y. atsakovės turto rinkos vertė buvo nustatyta (atlikta ekspertizė) ir atsakovės turtas pirmosiose varžytynėse buvo realizuojamas už 157 600 Eur kainą, tačiau neparduotas. Pažymėtina ir tai, jog iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertė gali dar daugiau sumažėti, nes pagal CPK 718 straipsnį parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos, antrosiose – 60 procentų nuo nustatytos kainos (CPK 722 str. 1 d.). Taigi, nei UAB „Verslavita“ 2016-10-04 konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės, nei pradinė turto vertės ekspertizė, atlikta antstolio prieš pirmąsias turto varžytines nepatvirtina aplinkybės, kad į 2017-02-28 balansą yra įtrauktos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbiami), yra būtent 258 267 Eur vertės.
  16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nes neišreikalavo iš antstolio A. B. kontoros rašytinių įrodymų, susijusių su parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertize, kaip nepagrįstą. Teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Taigi, atsakovė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, susijusius su parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto rinkos vertėmis. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
  17. Taip pat atsakovė, teigianti, jog vykdo veiklą ir turi finansines galimybes su kreditoriais atsiskaityti, tačiau turi tik laikinų finansinių sunkumų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų UAB „Bangava“ veiklos realumą, pelningumą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti didėjantys ir ilgą laiką jokiomis dalimis nedengiami kreditorių reikalavimai (CPK 178 str.). Priešingai, bylos duomenimis, atsakovės finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio: vykdomi skolų priverstiniai išieškojimai, paskutinė įmoka į VSDF biudžetą sumokėta 2016-12-30, įsiskolinimas VMI didėja, nuo 2017-01-24.
  18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Bangava“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įmonės nemokumo, kadangi atsakovė neįrodė į 2017-02-28 balansą įtraukto 258 267 Eur vertės turto pagrįstumo ir UAB „Bangava“ gali būti pripažinta nemokia esant pradelstiems įsipareigojimams, susijusiems su mokesčių nemokėjimu VMI ir VSDFV, net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės. Dėl to naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (337 str. 1 d. 1 p.).
  19. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  20. Išaiškintina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 str. 4 d.).

14Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai