Byla 1-61-309/2018
Dėl asmeninių nesutarimų metu, dūrė peiliu sutuoktiniui V. V. vieną kartą į kairės krūtinės ląstą, padarydama jam sužalojimą – kairės krūtinės ląstos pusės durtinę kiauryminę žaizdą, kraujo susikaupimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, taip sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui V. V

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, nukentėjusiajam V. V., kaltinamajai L. V., jos gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. ( - ), gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti ( - ), profesinio išsilavinimo, neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Nustatė

4L. V. 2017 m. gruodžio 26 d., apie 19:00 val., savo gyvenamojoje vietoje – buto, esančio ( - ), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, dūrė peiliu sutuoktiniui V. V. vieną kartą į kairės krūtinės ląstą, padarydama jam sužalojimą – kairės krūtinės ląstos pusės durtinę kiauryminę žaizdą, kraujo susikaupimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, taip sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui V. V..

5Kaltinamoji L. V. teismo posėdyje kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nesiekė tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. V. sveikatos, tai ji padarė netyčia. Nukentėjusysis V. V. jos sutuoktinis, su kuriuo susituokė prieš 29 metus. Iki nagrinėjamo įvykio šeimoje jei ir kildavo konfliktai, tai būdavo žodiniai konfliktai, kurie kildavo dėl įvairių nesutarimų. Nukentėjusysis prieš ją fizinio smurto nenaudojo, nebuvo atvejų, kad dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio būtų reikėję jai bėgti iš namų, kviesti policiją. Kartu su jais gyveno dukra ir jos draugas, kurį ji vadina „žentu“. Konfliktai, dvi savaitės iki įvykio, prasidėjo, kai ji pastebėjo, kad „žentas“ pradėjo „žolę“ rūkyti. Ji pasakė, kad „žolė“ jos namuose nebus rūkoma, o nukentėjusysis „žentą“ užstojo, liepė jai nesikišti.

62017 m. gruodžio 26 d., po pietų, grįžusi iš ( - ), namuose rado girtą miegantį nukentėjusįjį. Tai pamačiusi, ji susinervino, ir ėmė gerti degtinę. Po pusvalandžio atėjo kaimynė A. R., su kuria gėrė šampaną. A. R. išėjus, po pusvalandžio atėjo A. V., A. R. sugyventinis, su kuriuo išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Nukentėjusysis, kol ji gėrė su kaimynais šampaną ir degtinę, nebuvo atsikėlęs. Maždaug po pusantros valandos, A. V. išėjus, o tai galėjo būti apie 19 valandą, ji nutarė pašerti šunelį ir kačiuką. Virtuvėje iš spintelės paėmė maišelį su gyvūnų maistu ir peiliu norėjo atidaryti maišelį. Tuo metu į virtuvę atėjo atsikėlęs nukentėjusysis V. V. ir pasakęs „kokius čia kuilius vedžiojies“, ją pastūmė ir trenkė į galvą iš už nugaros. Ji suprato, kad nukentėjusysis girdėjo jos kalbą su A. V. ir nori prieš ją naudoti fizinį smurtą. Ji, net neatsisukdama, rankoje laikytu peiliu pataikė nukentėjusiajam į krūtinę. Nukentėjusiajam pasakius „tu mane perdūrei“, ji metė peilį ir ėmė telefonu skambinti „žentui“, tačiau jis neatsiliepė. Po to telefonu skambino nukentėjusysis ir „žentas“ atsiliepė. Po pusvalandžio atvažiavo medikai ir policija. Pradžioje nukentėjusysis sakė, kad buvo sužalotas bare, tačiau ji pasakė, kad nereikia meluoti, nes vis tiek teisybė paaiškės. Ji pati policijai pasakė, kad nukentėjusįjį sužalojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, su nukentėjusiuoju gyvena kartu, užsiregistravo darbo biržoje. Supratę, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl alkoholio vartojimo, abu su nukentėjusiuoju po įvykio visiškai nustojo vartoti alkoholį.

7Nukentėjusysis V. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji L. V. jo sutuoktinė, su kuria kartu gyvena jau 29 metus. Prieš kaltinamąją L. V. jis fizinio smurto nenaudojo. Jų dukros draugas rūkydavo „žolę“, kaltinamoji tam prieštaraudavo, pykdavo, o jis sakydavo jai „kad tu nesikišk, lai jis daro ką nori“.

82017 m. gruodžio 26 d. buvo darbe, bet darbą baigė anksčiau. Po darbo su draugais vartojo alkoholį, gėrė alų, brendį. Kai grįžo į namus, kaltinamoji buvo namuose. Grįždamas į namus parsinešė alaus, bet, kadangi buvo labai girtas, iš karto nuėjo miegoti. Nepamena, kad kol jis miegojo, būtų atėję A. R. ir A. V.. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, kur buvo kaltinamoji L. V.. Galėjo kaltinamajai suduoti, priekaištauti, kad ji bendravo su kitu vyru, tačiau dėl girtumo negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Pamena, kad kaltinamoji peiliu norėjo prapjauti maišelį, o kai jis ją pastūmė ar sudavė, kaltinamoji sukdamasi rankoje turėtu peiliu jam pataikė į krūtinę, ir tai, jo manymu, gavosi spontaniškai. Po įvykio kaltinamoji L. V. telefonu skambino dukrai, tačiau dukra neatsiliepė, o tada paskambino telefonu jis ir pasakė, kad ji iškviestų greitąją pagalbą. Atvykusiems medikams pasakė, kad pats susižalojo eidamas į namus, nes nenorėjo sakyti kad tai padarė kaltinamoji L. V., nes mano, kad kaltinamoji jį sužalojo netyčia. Po įvykio jis su kaltinamąja gyvena kartu, jokių liekamųjų pasekmių jo sveikatai neliko, mano, kad konfliktas kilo dėl piktnaudžiavimo alkoholio ir dėl to abu kalti, todėl abu po įvykio visiškai nevartoja alkoholio, prašo kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

9Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju gyvena viename name, tik skirtingose laiptinėse. Juos pažįsta nuo tada kai jie atsikraustė, tačiau prieš kiek metų nepasakys. Apie 2017 m. gruodžio 26 d. įvykį sužinojo iš kaimynės, kad kažką sužalojo. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo konfliktų nebūdavo, konkrečiai jis apie tai nežino. Nematė, kad pas juos būtų atvykusi policija, kaltinamoji dėl netinkamo nukentėjusiojo nesiskundė.

102018-03-05 nukentėjusiojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 20–21) užfiksuota, kad jis parodė virtuvę, kurioje įvyko konfliktas, parodė, kur jis stovėjo, kai įtariamoji L. V. jam įdūrė peiliu, parodė ant spintelės dėtuvę su peiliais, iš kurios įtariamoji paėmė peilį ir jam dūrė.

11Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (b. l. 28) užfiksuota: 1. V. V. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės durtinė kiauryminė žaizda, kraujo susikaupimas kairėje krūtinės ląstos pusėje. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu aštriu duriančių savybių daiktu (galimai peiliu) paveikus kairę krūtinės ląstos pusę. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. 4. V. V., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, dėl kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti V. V. yra pavojingi jo sveikatai.

122018-03-05 savanoriško daiktų pateikimo protokole (b. l. 141–142) užfiksuota, kad kaltinamoji L. V. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su TEL2 Pildyk SIM kortele. 2018-03-23 daiktų apžiūros protokole (b. l. 143–144) užfiksuota, kad iš pateikto telefono išsiųsta SMS žinutė „As perduriat“.

132017-12-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. l. 60–61) užfiksuota, kad liudytojas G. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“ . 2017-12-28 daiktų apžiūros protokole (b. l. 62–66) užfiksuota, kad iš telefono numerio ( - ) telefone yra gauta SMS žinutė su tekstu „As perduriat“, kad žinutė gauta 19.06 val.

14Alkotesterio parodymu šaknelėje (b. l. 83) užfiksuota, kad 2017-12-12 19.43 val. kaltinamajam L. V. nustatytas 1,09% promilės girtumas.

15Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

16Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

17Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

18Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios L. V., nukentėjusiojo V. V., liudytojo A. V. parodymais, specialisto išvada Nr. ( - ) – nustatyta, kad 2017-12-26 nukentėjusysis V. V. po darbo girtauja alaus bare, o po to nusipirkęs alaus, pavakare, grįžęs į namus užmiega, kaltinamoji L. V., radusi namuose girtą miegantį nukentėjusįjį V. V., viena girtauja savo namuose, po to kartu su A. R., o jai išėjus, su vėliau atėjusiu A. V.. A. V. išėjus, kaltinamoji L. V., po kiek laiko, nutaria pašerti šuniuką ir kačiuką. Virtuvėje paima maišelį su gyvūnų ėdalu ir peiliu nori atidaryti maišelį. Tuo metu į virtuvę ateina atsikėlęs nukentėjusysis A. V., kuris, kaltinamosios parodymais, ima jai priekaištauti, kad ji bendrauja su kitais vyrais, iš už nugaros suduoda jai į galvą. Kaltinamoji L. V. rankoje laikytu peiliu, sukdamasis į nukentėjusįjį A. V., suduoda sutuoktiniui V. V. vieną kartą į kairės krūtinės ląstą, padarydama jam sužalojimą – kairės krūtinės ląstos pusės durtinę kiauryminę žaizdą, kraujo susikaupimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sunkiai sužaloja savo sutuoktinį V. V..

19Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas kilo abiem sutuoktiniams esant neblaiviems, aiškinantis tarpusavio santykius. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą.

20Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios L. V. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo V. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo V. V. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios L. V. veikos rezultatas.

21Teismas sutinka su kaltinamosios L. V. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. V. sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji L. L. V., peiliu durdama nukentėjusiajam V. V., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamoji L. V. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktiniui, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

22Bausmės skyrimas

23Pagal BK bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių, aplinkybių neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011).

24Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. V. nuosekliai nurodė, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė ir tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

26Kaltinamoji L. V. nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl negalėjo adekvačiai vertinti konflikto kilimo priežasčių bei nukentėjusiojo veiksmų. Esant apsvaigimo nuo alkoholio poveikiui savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis. Todėl šiuo atveju konstatuojama, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl šių priežasčių teismas kaltinamosios L. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

28Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-64-303/2018).

29Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

30Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu yra atkreipęs dėmesį į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Pažymėjo, kad atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

31L. V. teisiama pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė labai sunkų nusikaltimą, sunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinio – sveikatą. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau kaltinamoji L. V. ir nukentėjusysis santuokoje gyvena apie trisdešimt metų, išaugino vaikus, byloje nenustatyta, kad anksčiau dėl kaltinamosios veiksmų šeimoje kiltų tarpusavio konfliktai, kurių metu būtų naudojamas fizinis smurtas. Nukentėjusysis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats išprovokavo konfliktą, be pagrindo priekaištaudamas kaltinamajai ir suduodamas jai. Teismas vertina, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas (prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – A. V. buvo sunkiai sužalotas, kaltinamajai, netiesiogine tyčia, duriant peiliu vieną kartą; nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. į tai, jog iš karto po padaryto sužalojimo ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta medicinos pagalba, atvykus policijai savo kaltę pripažino, nors nukentėjusysis ir siekė, kad ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės, sakydamas, kad susižalojo pats, o tai rodo, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, o ne apgalvojusi iš anksto. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis prašo kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, gyvena kartu, supratę, kad konfliktų priežastis piktnaudžiavimas alkoholiu, abu nustojo vartoti alkoholį, kaltinamoji su ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį L. V. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. V. paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais (pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra).

32Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

33( - ) teritorinės ligonių kasos pateiktas 566,84 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo V. V. gydymą (b. l. 33–37) tenkintinas visiškai, nes kaltinamoji L. V. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamosios L. V. veika.

34Su kaltinamosios L. V. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios L. V. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 566,84 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios L. V. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos A. V. gydymo išlaidos.

352018-05-17 ( - ) teritorinė kasa su L. V. sudarė žalos atlyginimo sutartį, per kurią L. V. įsipareigoja žalą atlyginti per 28 mėnesius nuo 2018-06-01, pirmąjį mėnesį sumokėdama 26,84 Eur, kiekvieną mėnesį įmokėdama po 20 Eur. Šis susitarimas nepašalina ieškinio patenkinimo, tačiau jeigu kaltinamoji vykdys jį, Valstybinė ligonių kasa galės nesikreipti dėl priverstinio žalos išieškojimo.

36Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

37Proceso išlaidos: nėra.

38Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

40L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

41Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

42Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

43Priteisti iš L. V. Valstybinės ligonių kasos naudai 566,84 eurus (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 84 euro centus) V. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

44Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135... 4. L. V. 2017 m. gruodžio 26 d., apie 19:00 val., savo gyvenamojoje vietoje –... 5. Kaltinamoji L. V. teismo posėdyje kalta prisipažino iš dalies ir parodė,... 6. 2017 m. gruodžio 26 d., po pietų, grįžusi iš ( - ), namuose rado girtą... 7. Nukentėjusysis V. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji L. V. jo... 8. 2017 m. gruodžio 26 d. buvo darbe, bet darbą baigė anksčiau. Po darbo su... 9. Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja ir... 10. 2018-03-05 nukentėjusiojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l.... 11. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (b. l. 28) užfiksuota: 1. V. V. padaryti... 12. 2018-03-05 savanoriško daiktų pateikimo protokole (b. l. 141–142)... 13. 2017-12-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. l. 60–61)... 14. Alkotesterio parodymu šaknelėje (b. l. 83) užfiksuota, kad 2017-12-12 19.43... 15. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 16. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 17. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už... 18. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios L. V., nukentėjusiojo V. V.,... 19. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas kilo abiem sutuoktiniams esant... 20. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje... 21. Teismas sutinka su kaltinamosios L. V. argumentu, kad ji neturėjo tyčios... 22. Bausmės skyrimas... 23. Pagal BK bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą... 24. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. V. nuosekliai nurodė, kaip peiliu dūrė... 25. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia... 26. Kaltinamoji L. V. nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio,... 27. Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriamas labai... 28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 29. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 30. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios... 31. L. V. teisiama pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų,... 32. Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 33. ( - ) teritorinės ligonių kasos pateiktas 566,84 eurų civilinis ieškinys... 34. Su kaltinamosios L. V. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos... 35. 2018-05-17 ( - ) teritorinė kasa su L. V. sudarė žalos atlyginimo sutartį,... 36. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 37. Proceso išlaidos: nėra.... 38. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 40. L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 41. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės... 42. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 43. Priteisti iš L. V. Valstybinės ligonių kasos naudai 566,84 eurus (penkis... 44. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...