Byla 1A-425-785/2015
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kurio A. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir paskirta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Nomedai Vilimavičienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Astai Chraminai, Jonui Šarkui, Mariui Kazlauskui, Aldonai Vitkauskienei, nuteistajai A. B., jos gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajam H. K., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

2teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kurio A. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir paskirta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. atidėtas bausmės vykdymas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Priteista iš civilinio atsakovo AAS ( - )1013,67 Eur (3500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo J. B., 1013,67 Eur (3500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo J. B. ir 472,66 Eur (1632 Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajam H. K..

5Priteista iš A. B. 13 467,33 Eur (46500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo J. B., 13 467,33 Eur (46500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo J. B. ir 5319,74 Eur (18 368 Lt) neturtinės žalos ir 2096,84 Eur (7240 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam H. K..

6Kitoje dalyje nukentėjusiojo H. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

7Priteista iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 2493,36 Eur (8609,05 Lt) turtinės žalos atlyginimo J. B., 2493,36 Eur (8609,05 Lt) turtinės žalos atlyginimo J. B. ir 2169,25 Eur (7490 Lt) turtinės žalos nukentėjusiajam H. K..

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9A. B. pripažinta kalta dėl to, kad 2011-06-05 apie 16.00 val. Kaišiadorių r. sav., Gudienos k., Žaslių g. ties pastatu Nr. 32, būdama blaivi (0.00 prom. etilo alkoholio), vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 punktą, nurodantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms: dėl ko važiuodama Žaslių gatve ir sukdama į kairėje pusėje esančią parduotuvės „Pasagėlė“ automobilių stovėjimo aikštelę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuojamam H. K., dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas H. K., kuriam dėl pilvo ir kairės pėdos sumušimo, odos nubrozdinimų plaštakose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairėje pėdoje, kairės pėdos III-IV padikaulių lūžių, kairės pėdos V-o piršto išnirimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei kartu su juo važiavusi keleivė M. B., kuriai dėl kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žande, nubrozdinimų dešinio peties, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio klubo, abiejų kelių, kairės blauzdos srityje, nugaros kairėje, nubrozdinimų su kraujosruvomis ir žaizdomis kairės blauzdos pėdos srityje, kaukolės skliauto bei pamato kaulų daugybinių lūžių su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, galvos smegenų sužalojimo, kraujosruvos kamiene, kraujo galvos smegenų skilveliuose, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi. Be to, sugadinti – H. K. priklausantis motociklas „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), bei T. B. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. ( - )

10Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kad šis organizuotų joje papildomą ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismas išvadą apie tai, kad buvo visiškai įrodyta A. B. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo, padarė remdamasis iš esmės vien bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos komisijinės papildomos eismo įvykio ekspertizės 2014-10-01 akto Nr. 11-1223(14) išvadų 6 punktu, pagal kurį vairuotojos A. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog nukentėjusiojo H. K. teismui duoti parodymai neva pavirtina nuteistosios kaltę. Pagal nuosprendyje cituojamus motociklo vairuotojo parodymus išeina, kad būdamas apie 50-60 metrų atstumu iki eismo įvykio vietos jis matė A. B. automobilį, stovintį prie ašinės linijos, o jam su motociklu priartėjus prie pat automobilio, šis neva netikėtai ėmė sukti į kairę ir užtvėrė jam kelią. Ikiteisminio tyrimo metu H. K. automobilio pastebėjimo aplinkybes buvo nurodęs kitaip. Nurodė, kad matė kaip į aikštelę įsukinėja automobilis, atstumas buvo mažas. Taigi apklausiamas 2011-06-21 nukentėjusysis H. K. apie minėtas aplinkybes buvo nurodęs analogiškai, kaip ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino A. B.. Tai, kad stebėdama kelią iš priekio ir matydama, kad nėra jokių atvažiuojančių transporto priemonių, įjungusi kairio posūkio signalą pradėjo daryti posūkio manevrą į kairę, jau buvo beveik įvažiavusi į stovėjimo aikštelę, kai staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais iš ekspertizės aktų ir ekspertų parodymų sekančiais argumentais remdamasis teismas padarė išvadą dėl A. B. kaltės. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl paties susidūrimo mechanizmo ir vietos ginčo byloje nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad eksperto V. M. 2012-01-11 specialisto išvadoje Nr. 11-2008-911 duota išvada, jog apskritai nėra galimybės nustatyti kokiais greičiais prieš pat susidūrimą važiavo abi jame dalyvavusios transporto priemonės, buvo visiškai paneigta visais vėliau atliktais 3 specialiais tyrimais. Eksperto V. M. 2012-04-17 išvadoje MV 2012-26 nustatytas apie 75 km/h motociklo greitis. Nors pastaroji specialisto išvada yra aprašyta skundžiamame nuosprendyje, tačiau teismas nepasisakė, kaip vertina jos 3 punkte pateiktą išvadą, jog tiriamu atveju motociklo vairuotojo veiksmai – gyvenvietėje važiavo ženkliai didesniu nei leistina greičiu, tuo keldamas grėsmę saugiam eismui ir dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo vietos – prieštaravo KET reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

11Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pamatinių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 1 str., 2 str., 20 str. 5 d.) nebuvo paisoma. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo įrodinėjama tik automobilio vairuotojos kaltė. Tuo tarpu motociklininko veiksmai ir jų atitikimas KET nebuvo vertinamas. Motociklo vairuotojas nuo pat pradžių buvo pripažintas nukentėjusiu ir tokiu išliko iki nuosprendžio priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad motociklininkas ženkliai viršijo leistiną greitį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ekspertizės akto Nr. 11-1223(14) išvadose konstatuota, jog buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojas važiuodamas nustatytu 69 km/h greičiu viršijo leistiną 50 km/h greitį, kas buvo nepriimtina, tačiau byloje nepakanka objektyvių duomenų, kad būtų galima teigti, jog šie jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Atsižvelgiant į tai nuteistosios gynėjas 2014-11-27 teisiamajame posėdyje pateikė motyvuotą rašytinį prašymą apklausti teisiamajame posėdyje 2014-10-01 ekspertizės aktą Nr. 11- 1223(14) surašiusius ekspertus (ar vieną kurį iš ekspertų komisijos), kuris teismo buvo atmestas nemotyvuota protokoline nutartimi. Gynėjas savo prašymą motyvavo tuo, kad minėtame ekspertizės akte nebuvo atsakyta į 5 klausimą, kas rodo ekspertizės akto neatitikimą LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 3 d., 6 d. normų reikalavimams. Be to, motociklo vairuotojas, pamatęs kliūtį, nesistengė sustabdyti motociklo. Jei tai ir nebūtų padėję išvengti eismo įvykio, tai būtų sumažinę kilusias pasekmes. Beje, kad motociklininkui kliūtį skersai jo važiavimo krypties judantį automobilį H. K. pastebėjo ne netikėtai, rodo jo paties parodymai, iš kurių seka, kad jis turėjo laiko apmąstymams kaip jam šiuo atveju reikėtų pasielgti. Byloje esančiais patikimais įrodymais taip pat nustatyta, kad H. K., pastebėjęs savo eismo juostoje atsiradusią kliūtį, priėmė netinkamą sprendimą – siekdamas išvengti susidūrimo bandė apvažiuoti judančią kliūtį ne iš kairės, t. y. ne iš automobilio galo, o iš dešinės, t. y. iš tos pusės, link kurios šis automobilis judėjo ekspertų nustatytu 19 km/h greičiu. Tokiais veiksmais H. K. pažeidė KET 134 punkto reikalavimų, nustatančių, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greiti net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. H. K. veiksmuose galimai yra net trys KET reikalavimų pažeidimai: 1) ženkliai viršijo leistiną greitį; 2) pastebėjęs kliūtį net nebandė sustabdyti motociklo; 3) šią kliūtį bandė apvažiuoti aiškiai netinkamu būdu. Nuteistajai kyla klausimas, kokią išvadą būtų davę ekspertai, jeigu klausimas dėl motociklo vairuotojo veiksmų techniniu požiūriu priežastinio ryšio su tiriamo eismo įvykio kilimu ir jo pasekmių atsiradimu jiems būtų užduotas šiame kontekste, tačiau pirmos instancijos teismas užkirto kelią šiuos svarbius klausimus bent pabandyti išsiaiškinti apklausiant ekspertus ar ekspertą teismo posėdyje. Be to, teismo liko neįvertinta specialisto V. M. 2012-04-17 išvadoje Nr. MV 2012-26 padarytą motyvuotą išvadą, kad motociklo vairuotojo veiksmai, vežant keleivę su neužsegtu ar nepatikimai užsegtu šalmu, taip pat galėjo turėti priežastinį ryšį su eismo įvykiu, jo pasekmių mastu. Šiuo atveju turimas omenyje galimai padarytas KET 20 punkto reikalavimų, pagal kuriuos motociklo vairuotojas privalo nevežti keleivių be užsegtų motociklininko šalmų, pažeidimas. Žuvusios M. B. šalmas nebuvo paimtas iš įvykio vietos ir nebuvo tinkamai įvertintas jo stovis. Taigi nebuvo nustatyta, kodėl jis nusimovė nuo nukentėjusiosios galvos. Nuteistosios gynėjo prašymu šią grubią tyrėjų klaidą bandė ištaisyti teismas, tačiau teisminis nagrinėjimas yra ne ta baudžiamojo proceso stadija, kurioje tokie proceso veiksmai būtų rezultatyvūs. Nuteistoji daro išvadą, kad H. K. veiksmuose yra požymių kaltės dėl šioje byloje tiriamo eismo įvykio kilimo, taip pat dėl šio įvykio pasekmių masto, tačiau bylos tokia apimtimi, kokia ji yra perduota į teismą, nagrinėjimo teisme metu patikimai įrodyti ar paneigti šią kalte nėra procesinės galimybės.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuratūra, o vėliau ir teismas pareikšto kaltinimo pagrįstumą įrodinėjo visiškai ignoruodami visas A. B. nurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje nereti taip pat ir atvejai, kai posūkį į kairę atlikęs ir kliūtį priešpriešiais važiavusiai transporto priemonei sudaręs vairuotojas nėra pripažįstamas kaltu dėl įvykusio susidūrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-658/2012 nustatė, kad apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išteisindama automobilio vairuotoją pagal BK 281 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasaciniuose skunduose kaip tik buvo akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik abejotinais išteisintojo parodymais, jog šis nematė artėjančio motociklo, visiškai nevertindamas šiuos parodymus paneigiančių objektyvių byloje ištirtų įrodymų – autotechninės ekspertizės išvadų ir eksperto teisme duotų paaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad siekiant tinkamai spręsti dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, vertindamas vairuotojo veiksmus, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, ar turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Nerūpestingumui nustatyti turi būti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečią situaciją konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius.

13Be to, iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad priešpriešinė eismo juosta buvo intensyviai remontuojama. Ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis H. K.. Todėl egzistuoja visiškai pagrįsta tikimybė, kad priešpriešiais dideliu greičiu įkalnėn atvažiuojančio motociklo A. B., prieš pradėdama posūkio manevrą, galėjo nepastebėti dėl tos priežasties, kad tuo metu motociklas buvo visiškai ne toje kelio pusėje, kur paprastai būna priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės. Tokia įvykio versija teisminio nagrinėjimo metu liko nepatikrinta, nors nuteistosios gynėjas savo baigiamojoje kalboje prašė tai padaryti. Kol tai nepadaryta, nėra galimybės teisingai išspręsti automobilio vairuotojos kaltės klausimą. Jeigu ši versija pasitvirtintų, tai faktinė situacija šioje byloje būtų labai panaši į aprašytąją kasacinėje nutartyje. Į visus aukščiau aprašytus neaiškumus gali būti atsakyta ir iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus eilę papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

14Nuteistosios nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo šia įstatymo numatyta priemone ikiteisminio tyrimo metu padarytiems grubiems proceso pažeidimams ištaisyti. Taip atsitiko todėl, kad teismas įrodymus šioje byloje vertino išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nesivadovaudamas įstatymu, bei tuo padarė BPK 20 str. 5 d. normų pažeidimą, kuris neabejotinai pripažįstamas esminiu. Esminiai BPK pažeidimai šioje byloje buvo padaryti net tik pirmos instancijos teisme, bet ir atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai, kad šių pažeidimų nėra galimybės pašalinti bylą nagrinėjant teisme, verčia ieškoti procesinių pagrindų grąžinti bylą prokurorui tiesiai iš apeliacinės instancijos. Tokia galimybė yra numatyta BPK 326 str. 1 d. 5 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-387/2011 pažymėta, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme. Jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmos instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje nagrinėdama konkrečia situaciją pagal prokuroro skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo perduoti bylą prokurorui taip pat nurodė, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas priėmė motyvuotai pagrįstą sprendimą perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti, nes buvo teisingai nustatyta, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad kaltinamajame akte buvo iškraipytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės, ir tokios, kokios jos nurodytos kaltinamajame akte, yra esmingai skirtingos nuo bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Tokį kaltinamojo akto prieštaringumą teismas teisingai įvertino kaip BPK 219 str. 3 p. reikalavimo pažeidimą.

15Nuteistoji nesutinka su H. K. civiliniu ieškiniu ir nurodo, kad sprendimas šioje byloje yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje yra akivaizdus prieštaravimas, kadangi neaišku, kiek gi laiko H. K. vartojo vaistus nuo streso. Teismas visiškai nemotyvuoja, kodėl byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis priteisia neturtinės žalos sumą daugiau kaip du kartus viršijančią vidurkį, kaip rodo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Nepagrįsti yra civilinio ieškinio argumentai apie po eismo įvykio pablogėjusią nukentėjusiojo reputaciją. H. K. nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, jeigu šios pasekmės iš tikrųjų egzistuoja, tai taip yra neabejotinai, kad paties nukentėjusiojo veiksmuose yra nemažai jo galimą kaltę dėl patvirtinančių požymių, kurie nors nėra įvertinti teisiškai, tačiau visuomenėje paprastai sulaukia atitinkamo įvertinimo. Šiuo atveju galima kalbėti ir apie mieste greitai pasklidusią žinią apie tai, jog H. K. kraujyje po įvykio buvo rasta narkotinių medžiagų, taip pat ir apie ekspertų neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę apie ženkliai viršytą leistiną važiavimo greitį. Pažymėtina, kad ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose yra susiformavusi tokia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, privalomai atsižvelgiama į rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, ko šioje byloje teismas nepadarė. Nuteistoji taip pat mano, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės. H. K. civilinis ieškinys ir jo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo turi būti atmesti.

16Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ) prašo H. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS ( - ) priteisti 185,36 Eur sugadintos transporto priemonės pasaugos išlaidas, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį dėl padarytos žalos transporto priemonei, sveikatos sutrikdymo ir reabilitacijos išlaidų ir dėl patirtų nuostolių už drabužius, įskaitant šalmą, patenkinimo iš civilinio atsakovo AAS ( - ), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje ieškinį AAS ( - ) atmesti. J. ir J. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS ( - ) priteisti 3498,90 Eur, t.y. po 1749,45 Eur kiekvienam, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį AAS ( - ) atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą. Teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai neįvertino civilinio atsakovo nurodytų paaiškinimų ir aplinkybių, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tokia apimtimi negali būti tenkinti dviem aspektais, tai yra ne visi reiškiami reikalavimai yra tinkamai pagrįsti reikiamais dokumentais, o kiti – reiškiami nepagrįstai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.988 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu. Pažymima, kad BPK detaliai nereglamentuoja civilinio ieškinio įrodinėjimo proceso baudžiamajame procese, apsiribodamas bendro pobūdžio nuostatomis, todėl turi būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Nukentėjusysis civilinis ieškovas H. K. draudimo bendrovei nepateikė sugadintos transporto priemonės, kad draudimo bendrovės ekspertai galėtų apžiūrėti minėtą transporto priemonę bei apskaičiuoti padarytos žalos dydį. Taip pat savo iniciatyva ir savo lėšomis nesikreipė į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 15 str. 1-3 d.) bei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių transporto priemonei padarytos žalos dydį (remonto sąmatos, sąskaitos faktūros ar pan.), išskyrus tai, kad pareiškė savo nuomonę, jog 5000 Lt (1448,10 Eur) suma bus reikalinga transporto priemonės remontui. Teismas šį reikalavimą turėjo atmesti kaip neįrodytą ir įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti transporto priemonei padarytos žalos dydį, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., turėjo nukentėjusiajam H. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog 1000 Lt (289,62 Eur) H. K. sveikatos sutrikdymo ir reabilitacijos išlaidos pagrįstos ir įrodytos bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. H. K. išlaidos gydymui nesiekia 100 Lt (28,96 Eur): 100 vnt. ibuprofeno pakuotė, kurios užtenka visam 3 mėn. gydymo laikotarpiui, kainuoja iki 31,99 Lt (9,09 Eur), o trankseno 5 mg 30 vnt. pakuotė kainuoja iki 8,98 Lt (2,60 Eur), t.y. iki 53,86 Lt (15,60 Eur) už 3 mėn. gydymo kursą. Gydymą ligoninėje, šeimos gydytojo ir kitų specialistų konsultacijas, bei gydomąją mankštą apmoka Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Taigi teismas šį reikalavimą turėjo atmesti kaip neįrodytą, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti sveikatos sutrikdymo ir reabilitacijos išlaidų, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., turėjo nukentėjusiajam H. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį. Reikalavimas atlyginti žalą už drabužius ir šalmą taip pat buvo neįrodytas, todėl turėjo nukentėjusiajam H. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį. Išlaidos kelionei į kurią H. K. neišvyko priteistos nepagrįstai, kadangi tokių išlaidų atlyginimo TPVCAPDĮ nenumato.

17Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su J. ir J. B. civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlyginamos yra tik tiesiogiai su žuvusiojo asmens laidojimu susijusios išlaidos. Kitos išlaidos (keturių savaičių paminėjimo ar mirties metinių paminėjimo, maisto produktams, žvakėms, dirbtinėms gėlėms, vyriškiems drabužiams) nėra priskiriamos laidojimo išlaidoms, kadangi nėra tiesiogiai susiję su mirusiojo laidojimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, bei pagal pateiktus dokumentus yra pagrįstos bei įrodytos 13121 Lt (3800,10 Eur) dydžio laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, todėl teismas nepagrįstai patenkino civilinių ieškovų prašymą atlyginti ir kitas išlaidas (kurui, maistui, giesmininkams ir kt.)

18Teismo posėdyje nuteistoji A. B. ir jos gynėjas advokatas Artūras Bauža palaikė nuteistosios A. B. apeliacinį skundą ir prašė ją išteisinti arba bylą gražinti prokurorui. Prokurorė Aldona Vitkauskienė prašė nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti, o dėl draudimo bendrovės apeliacinio skundo sutiko iš dalies. Nukentėjusysis H. K. ir jo atstovas advokatas Raimundas Jurka prašė apeliacinius skundus atmesti.

19Nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

21Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

22Dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo.

23Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo bylą perduoti prokurorui, kad šis organizuotų joje papildomą ikiteisminį tyrimą. Nuteistoji mano, kad pirmos instancijos teismas įrodymus šioje byloje vertino išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nesivadovaudamas įstatymu, bei tuo padarė BPK 20 str. 5 d. normų pažeidimą.

24Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

25Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 str. 3 d.), byloje atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu bei pagrįstai A. B. pripažino kalta pagal BK 281 str. 5 d.

26BK 281 str. 5 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal BK 281 str. priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 str. numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-537/2009). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. BK 281 str. 5 d. įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant BK 281 str., pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-593/2011).

27Byloje nustatyta, kad A. B. pažeidė KET 114 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. KET 114 punkte numatyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

28Nagrinėjamu atveju A. B., vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) važiuodama Žaslių gatve ir sukdama į kairėje pusėje esančią parduotuvės „Pasagėlė“ automobilių stovėjimo aikštelę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuojamam H. K., dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas H. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei kartu su juo važiavusi keleivė M. B., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi. Be to, sugadinti – H. K. priklausantis motociklas „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), bei T. B. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. ( - )

29Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo prašymą panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kad šis organizuotų joje papildomą ikiteisminį tyrimą. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji nurodo, jog reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, nes daug kas buvo praleista, tačiau nenurodo kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus derėtų atlikti bylą perdavus prokurorui. Tuo tarpu aukštesnysis teismas pažymi, kad po eismo įvykio, kurio metu žuvo M. B., praėjo daugiau nei 4 metai, todėl nustatyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, yra praktiškai neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 3 ekspertizės, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta papildoma eismo įvykio ekspertizė, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymu tyrimas, kurio metu proceso dalyviams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus posėdyje dalyvavusiam ekspertui M. M., reikšti kitus prašymus, siekiant įgyvendinti savo procesines teise, nors jokių prašymų proceso dalyviai papildomai nereiškė, todėl konstatuojama, jog buvo nustatytos visos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.).

30Norėdama patvirtinti būtinumą gražinti bylą prokurorui A. B. teigia, kad tokia galimybė yra numatyta BPK 326 str. 1 d. 5 p. ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2K-387/2011 motyvus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad cituojamoje nutartyje nustatytos aplinkybės nėra tapačios toms, kurios yra nustatytos nagrinėjamu atveju, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodyta nutartis nagrinėjamu atveju negali būti laikoma precedentu. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju teisėjas ar teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

31Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad jos kaltė buvo grindžiama iš esmės vien bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos papildomos eismo įvykio ekspertizės 2014-10-01 akto Nr. 11-1223(14) išvadų 6 punktu. Teisėjų kolegija pritaria, kad paminėtas ekspertizės akto išvadų punktas buvo svarus įrodymas, tačiau teismas vertino ne pavienius įrodymus, o įrodymų visetą. Teismas vertino visas ekspertų išvadas, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus ir pripažino A. B. kalta pagal BK 281 str. 5 d.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. kaltę neginčijamai patvirtina ekspertų išvados. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-02-06 ekspertizės akto Nr. 11-2588910/11-2977(12) 5 punkte konstatuota, jog automobilio „VW Golf“ vairuotojos A. B. veiksmai, – sukdama į kairėje esančią stovėjimo aikštelę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda VT1100“, vairuojamam H. K., dėl ko su juo susidūrė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Analogiška išvada padaryta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-10-01 ekspertizės akto Nr. 11-1223(14) 6 punkte. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad minėtose ekspertizės aktuose nėra nustatyta, kad motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmai būtų buvę šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

33Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateikta ir dr. V. M. įmonės ( - ) 2012-04-17 specialisto išvada, kuri buvo atlikta advokato A. Baužos prašymu. Minėtos išvados 3 punkte, kaip ir aukščiau minimose išvadose, nustatyta, jog A. B. veiksmai – sukdama į kairėje esančią stovėjimo aikštelę, sukėlė grėsmę saugiam eismui ir sudarė kliūtį artėjančio priešpriešiais motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojui, techniniu požiūriu prieštaravo KET reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Išvados 3 punkte taip pat nurodoma, kad motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmai – gyvenvietėje važiavo ženkliai didesniu nei leistinas greičiu (išvados 2 punkte nustatytas 75 km/h greitis), tuo keldamas grėsmę saugiam eismui ir dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą motociklą iki buvusios susidūrimo vietos, prieštaravo KET reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat nustatyta, kad motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmai – vežė keleivę neužsisegus / nepatikimai užsegus jai motociklininko šalmą, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Taigi analizuojant minėtą įmonės ( - ) 2012-04-17 specialisto išvada matyti, kad joje, kaip aukščiau paminėtose, nustatyta, jog A. B. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat nustatyta, jog ir motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tačiau kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog motociklo „Honda VT1100“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis, nėra.

34Be to, vertinant dr. V. M. įmonės ( - ) 2012-04-17 specialisto išvados patikimumą būtina pažymėti, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 str. prasme, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 str. prasme, nei specialisto išvada BPK 90 str. prasme – tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2009, Nr. 2K-31/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga, Išvadų 10 punktas, ir kt.). Taigi, konsultacinę išvadą teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ja remiasi tiek, kiek joje nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip jau buvo minėta, teismas įrodymus vertina ne kiekvieną atskirai, o jų visumą, kas šiuo atveju pagrįstai leido daryti išvadą dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kalto asmens nustatymo.

35Nuteistoji A. B. nurodo, jog teismų praktikoje nereti atvejai, kai posūkį į kairę atlikęs ir kliūtį priešpriešiais važiavusiai transporto priemonei sudaręs vairuotojas nėra pripažįstamas kaltu dėl įvykusio susidūrimo bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 2K-658/2012. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjama visiškai kita situacija. Minėtu atveju teismai, remdamiesi komisijos ekspertizės aktu nustatė, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas kuris, važiuodamas nustatytu apie 83 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“ stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 83 km/h, sustabdymo atstumas, o važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-10-01 ekspertizės akto Nr. 11-1223(14) 2 punkte pateikta išvada, kad prieš pat susidūrimą motociklo „Honda VT1100” vairuotojas važiavo apie 69 km/h greičiu. Tame pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad iš atlikto tyrimo bei atliktų skaičiavimų rezultatų tikėtina, kad H. K., važiuodamas įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu, nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „VW Golf“, vairuojamu A. B., laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą „Honda VT1100“, nes atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo motociklas, kai automobilis įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą sudarė kliūtį (apie 21,7 m) yra mažesnis, nei 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo sustojimo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis (apie 32,7 m).

36Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atsižvelgta į apeliacinio skundo motyvus ir teismo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl ekspertų apklausos teisiamajame posėdyje. Kauno apygardos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kvietė ekspertą M. M.. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino išvadą, kad A. B. veiksmai buvo sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

37Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad būtent A. B. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kolegijai nekyla abejonių, kad tarp A. B. dėl neatsargumo padaryto KET 114 punkto reikalavimo pažeidimo ir eismo įvykio, kurio metu žuvo M. B., yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. B. kaltė visiškai įrodyta esant visiems būtiniems BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

38Nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu bei priteistomis nukentėjusiojo atstovavimo išlaidomis ir teigia, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisė neturtinės žalos sumą daugiau kaip du kartus viršijančią vidurkį. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria, jog priteistas 5792,40 Eur neturtinės žalos dydis (472,66 Eur iš civilinio atsakovo AAS ( - ) ir 5319,74 Eur iš A. B.) H. K. yra nepagrįstas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Taigi akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas H. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį aukštesnysis teismas vertina tai, kad H. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl ko jis 1,5 – 2 mėn. vaikščiojo su ramentais, vartojo vaistus. Taip pat šis eismo įvykis buvo plačiai aprašytas spaudoje dėl ko daugelis gyventojų smerkė H. K., kuris buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl jam priteisiama 2472,66 Eur neturtinei žalai atlyginti (472,66 Eur iš civilinio atsakovo AAS ( - ) ir 2000 Eur iš A. B.).

39Pasisakydamas dėl proceso išlaidų aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taip pat pažymima, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog nukentėjusiajam priteista suma advokato išlaidoms apmokėti būtų laikoma per didele. H. K. pateikė įrodymus, kad jis turėjo 2096,84 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl nėra pagrindo priteistą sumą mažinti.

40Atsižvelgiant į tai, nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai yra dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam H. K. priteisimo.

41Dėl civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliacinio skundo.

42Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ), atstovaujamas juristės Ž. P., nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš civilinio atsakovo AAS ( - ) nukentėjusiesiems J. ir J. B. priteista po 2493,36 Eur, o H. K. 2169,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl teikia šį apeliacinį skundą. Likusios teismo nuosprendžio dalies neginčija.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

44Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ) prašo H. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo AAS ( - ) priteisti 185,36 Eur sugadintos transporto priemonės pasaugos išlaidas, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį dėl padarytos žalos transporto priemonei, sveikatos sutrikdymo ir reabilitacijos išlaidų ir dėl patirtų nuostolių už drabužius, įskaitant šalmą, patenkinimo iš civilinio atsakovo AAS ( - ), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje ieškinį AAS ( - ) atmesti. Pažymima, jog BPK 115 str. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

45Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino H. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi. Nors H. K. civiliniame ieškinyje teigia, kad dėl eismo įvykio patyrė gydymo ir reabilitacijos išlaidų, buvo sugadinti drabužiai, įskaitant šalmą, transporto priemonė, tačiau nėra pateikta objektyvių duomenų, kokio dydžio žala buvo padaryta, o tik motyvuojama protingumo principu. Byloje esantys objektyvūs įrodymai yra tik PVM sąskaita faktūra Nr. 0000213, kuri pagrindžia 640 Lt / 185,36 Eur sugadintos transporto priemonės pasaugos išlaidas bei 2011-05-24 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 350 Lt / 101,36 Eur suplanuotos kelionės į Londoną išlaidas. Taigi šiuo atveju negalima civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo tiksliai apskaičiuoti, todėl H. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Iš civilinio atsakovo AAS ( - ) priteisiama 286,72 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam H. K.. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo H. K. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.)

46Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo motyvus ir pasisakydama dėl nukentėjusiesiems J. ir J. B. priteistos turtinės žalos atlyginimo pažymi, kad nukentėjusiesiems buvo atlyginta po 2493,36 Eur turtinei žalai. Teismas priteisė visą nukentėjusiųjų prašytą sumą, t.y. 17218,18 Lt / 4986,72 Eur. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju atlyginamos yra tik tiesiogiai su žuvusiojo asmens laidojimu susijusios išlaidos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad civilinis ieškovas turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad, atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 str. nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-150/2011). Taigi atsižvelgus į minėtas nuostatas nagrinėjamu atveju nepriteistinos tik išlaidos, kurias nukentėjusieji patyrė už ketvirtinių pietus ir ketvirtinių mišias, o visas kitas šių nukentėjusiųjų turėtas išlaidas aukštesnysis teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš civilinio atsakovo AAS ( - ) nukentėjusiesiems J. ir J. B. priteista iš viso 4812,94 Eur turtinė žala, tai yra po 2406,47 Eur.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, baudžiamąjį įstatymą ir bausmę nuteistajai pritaikė tinkamai, tačiau spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

49nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

50Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti:

51priteisti iš A. B. 2000 Eur neturtinės žalos H. K.;

52priteisti iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 2406,47 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B. ir 2406,47 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. B.;

53priteisti iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 286,72 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam H. K.. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo H. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

54Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( -... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. atidėtas bausmės vykdymas 2... 4. Priteista iš civilinio atsakovo AAS ( - )1013,67 Eur (3500 Lt) neturtinės... 5. Priteista iš A. B. 13 467,33 Eur (46500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo J.... 6. Kitoje dalyje nukentėjusiojo H. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 7. Priteista iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 2493,36 Eur (8609,05 Lt) turtinės... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. A. B. pripažinta kalta dėl to, kad 2011-06-05 apie 16.00 val. Kaišiadorių... 10. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono... 11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuratūra, o vėliau ir teismas... 13. Be to, iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad priešpriešinė... 14. Nuteistosios nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios... 15. Nuteistoji nesutinka su H. K. civiliniu ieškiniu ir nurodo, kad sprendimas... 16. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ) prašo H. K. ieškinį dėl... 17. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su J. ir J. B.... 18. Teismo posėdyje nuteistoji A. B. ir jos gynėjas advokatas Artūras Bauža... 19. Nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliaciniai skundai... 20. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 21. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika... 22. Dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo.... 23. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju... 24. Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 str. įtvirtintų... 25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio... 26. BK 281 str. 5 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių... 27. Byloje nustatyta, kad A. B. pažeidė KET 114 punkto reikalavimus, dėl ko... 28. Nagrinėjamu atveju A. B., vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( -... 29. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo prašymą... 30. Norėdama patvirtinti būtinumą gražinti bylą prokurorui A. B. teigia, kad... 31. Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad jos kaltė buvo grindžiama iš esmės... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. kaltę neginčijamai patvirtina ekspertų... 33. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateikta ir dr. V. M.... 34. Be to, vertinant dr. V. M. įmonės ( - ) 2012-04-17 specialisto išvados... 35. Nuteistoji A. B. nurodo, jog teismų praktikoje nereti atvejai, kai posūkį į... 36. Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme... 37. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad būtent... 38. Nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteisto civilinio... 39. Pasisakydamas dėl proceso išlaidų aukštesnysis teismas sutinka su pirmos... 40. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,... 41. Dėl civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliacinio skundo.... 42. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ), atstovaujamas juristės Ž.... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 44. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS ( - ) prašo H. K. ieškinį dėl... 45. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 46. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo motyvus ir pasisakydama dėl... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą,... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. nuteistosios A. B. ir civilinio atsakovo AAS ( - ) apeliacinius skundus... 50. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį... 51. priteisti iš A. B. 2000 Eur neturtinės žalos H. K.;... 52. priteisti iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 2406,47 Eur turtinės žalos... 53. priteisti iš civilinio atsakovo AAS ( - ) 286,72 Eur turtinės žalos... 54. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....