Byla 1S-33-576/2020
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti,

Nustatė

3Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje 2019 m. vasario 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

4Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2019 m. balandžio 8 d. buvo pateikta teismui. A. Č. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra: 2019 m. vasario 21 d., apie 20.15 val., bute, adresu ( - ), asmeninio konflikto su žmona E. Č. metu, rankomis pastūmė nukentėjusiąją E. Č., dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną, po ko stvėrė ją už plaukų ir parklupdė ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Č. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232-233 straipsniais, baudžiamoji byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, procesinių pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, nepastebėta.

6Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuspręsta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. konflikto su sutuoktine E. Č. metu atliko fizinius veiksmus – griebė E. Č. už plaukų ir laikydamas jos rankas prispaudė E. Č. prie sienos koja ir savo kūnu. Iš byloje nustatytų aplinkybių, nuo šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai gydytojas nustatė, kad nebuvo kuokšto plaukų, buvo raudona dėmė ir labai skaudėjo galvą. Jos medicininiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad palpuojant skausminga sprando viršutinėje dalyje ties plaukų augimo linija ir aukščiau, pabrinkę audiniai, paraudimas. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad iš esmės skiriasi kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusių nukentėjusiajai pasekmių, t. y. nustatytos nukentėjusiajai E. Č. poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be kita ko, nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 d. dalį kyla ne tik nežymiai sužalojus artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpai jį susargdinus, bet ir sukėlus jam fizinį skausmą.

7Prokuroras, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iš esmės. Skunde prokuroras pirmiausia nurodo, kad nėra aišku, kokias kaltinime nurodytas aplinkybes teismas laiko iš esmės besiskiriančias nuo dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusių nukentėjusiajai pasekmių. Be to, pasak prokuroro, konstatuoti minkštų audinių traumos negalima, atsižvelgiant į teismo medicinos ekspertės duotus paaiškinimus. Atitinkamai kaltinamajame akte kaltinamajam buvo teisingai inkriminuotas tik tas E. Č. padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris buvo patvirtintas objektyviais, neprieštaringais duomenimis. Toliau skunde nurodoma, kad teismas konstatavo, jog poodinė kraujosruva dešiniame žaste E. Č. atsirado dėl smurtinių A. Č. veiksmų, kurie teisminio nagrinėjimo metu buvo tik detalizuoti, o ne nurodyti iš esmės skirtingi nei kaltinamajame akte. Prokuroro vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu gautų duomenų pakanka daryti išvadai, kad poodinė kraujosruva dešiniame žaste E. Č. atsirado būtent dėl A. Č. tyčinių smurtinių veiksmų, kurie buvo įvardinti kaltinamajame akte, o teisminio nagrinėjimo metu tik detalizuoti ir nelaikytini iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi kitų objektyvių duomenų, kad dėl minėtų veiksmų E. Č. buvo padaryti dar kokie nors sužalojimai, nepakanka, laikytina, kad pagrindo keisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nėra. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad net ir teismui konstatavus, kad kaltinamajame akte yra neesminių trūkumų, objektyvių priežasčių, dėl kurių šie trūkumai negalėtų būti pašalinti teisme, neįžvelgtina. Prokuroro skundas tenkinamas

8Teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-692-1014/2019 medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama.

9Pirmiausia pažymėtina, kad medicininiai duomenys po E. Č. apžiūros buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 8), specialisto išvada taip pat pateikta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19-20). Nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti A. Č., E. Č., nepilnametė jų duktė ir teismo medicinos ekspertė. Nenustatyta, kad apklausus minėtus asmenis būtų pasikeitusios faktinės veikos aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusioji ir A. Č. ikiteisminio tyrimo metu. Nei nepilnametė proceso šalių duktė, nei teismo medicinos ekspertė nenurodė tokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos prieš perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

10Teismo vertinimu, nors nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nesaisto teismo priimamų vėlesnių procesinių sprendimų, nes, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, įvairūs procesiniai klausimai gali būti sprendžiami kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu ar bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje, tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos prieš perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

11Gavus E. Č. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad A. Č. paėmė jai už plaukų ir pradėjo tempti (t. 1, b. l. 6-7), pirminiame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad A. Č. įtariamas tuo, kad pastvėrė už plaukų ir tempė E. Č., taip jai sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 35). Tuo tarpu patikslintas įtarimas (jame nurodyta, kad A. Č. įtariamas tuo, kad pastūmė E. Č., dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną, po ko stvėrė už plaukų ir parklupdė ant grindų, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 43)), buvo surašytas po to, kai E. Č. pateikė specialisto išvadą (t. 1, b. l. 19-20) ir papildomai davė parodymus, kuriuos duodama parodė, kad A. Č. abiem rankomis paėmė ją už pečių (pažastų) ir stipriai pastūmė, ji atsitrenkė galva į sieną, jautė didelį fizinį skausmą, po ko jis ranka paėmė už plaukų ir pradėjo juos rauti, po ko laikydamas už plaukų ėmė ją tempti ir parklupdė ant grindų (t. 1, b. l. 12-13).

12Nukentėjusioji, dalyvaujant jos atstovui advokatui, 2019 m. balandžio 1 d. susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, nepateikė prašymo jo papildyti (t. 1, b. l. 57), A. Č. 2019 m. balandžio 2 d. susipažino su bylos medžiaga, prašymų, papildymų, pageidavimų neišsakė (t. 1, b. l. 61).

13Šiame kontekste pažymėtina, kad, be kita ko, BPK 256 straipsnio 1-2 dalyse numatyta prokuroro ir nukentėjusiojo teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Taigi prašyti pakeisti kaltinimą turi teisę ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusysis, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos tokia teise nebuvo pasinaudota. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo priimti tokį sprendimą, kokį priimti yra pagrindas, atsižvelgus į byloje esančius duomenis.

14BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui (BPK 219 straipsnis) keliamus reikalavimus.

15Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018).

16BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Įstatymo nuostatos numato faktinių aplinkybių pakeitimą, tačiau ne apie kaltinime nenurodytų faktinių aplinkybių užpildymą. Jeigu kaltinamajame akte yra nurodytos faktinės aplinkybės, teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs kitokias faktines aplinkybes nei kaltinamajame akte nurodytos, laikydamasis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos gali jas pakeisti. Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynybos pozicija dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių būtų kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-197/2014, 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-281-746/2016). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-441/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K-112-697/2016). Teismas gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotą žalos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats surašyti kaltinimą, kai jame nėra jokių faktinių aplinkybių, ir pagal jį nuteisti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

17Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinamajame akte pateiktos aplinkybės nėra konkretizuotos, pavyzdžiui, netiksliai nurodyti A. Č. veiksmai, gali jas sukonkretinti, t. y. pakeisti faktines veikos aplinkybes, laikantis BPK nustatytos tvarkos, įskaitant tinkamą teisės į gynybą užtikrinimą.

18Tuo tarpu naujų aplinkybių, įskaitant padarinius (fizinio skausmo sukėlimą, minkštų audinių traumą), teismas negali inkriminuoti, tačiau, ar jas būtina inkriminuoti, sprendžia kaltinimą palaikantis prokuroras. Nagrinėjamu atveju prokuroras nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis reikėtų pakeisti kaltinimą dėl atsiradusių padarinių, atitinkamai jam tokia pareiga nėra numatyta, nenustačius, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų.

19Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-223/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013, 2K-111-677/2016, 2K-88-942/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte pateiktas pakankamas nusikalstamos veikos aprašymas: tiek padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, tiek būdai (A. Č. veiksmai), tiek tais veiksmais sukelti padariniai, taip pat pateiktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Teismui sprendžiant, kad kaltinimui trūksta detalizavimo, jis gali tokius trūkumus ištaisyti pats, negrąžinant bylos prokurorui. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Vadovaudamiesi BPK 254 straipsnio 3 dalimi, teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o vien tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors kaltinime būtų galima detalizuoti A. Č. veiksmus tiksliau, tačiau jis yra pakankamai konkretus, be to, tos aplinkybės, kuriomis būtų galima tikslinti kaltinimą, egzistavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek sprendžiant bylos perdavimą į teisiamąjį posėdį metu, todėl juo vadovaudamasis teismas gali nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Tuo pačiu, nenustatyta, kad egzistuotų tokie trūkumai, kurių pats teismas negalėtų pašalinti ar kurie trukdytų bylos nagrinėjimui, ar kad kaltinimas pažeistų kaltinamojo teises į gynybą.

20Be to, nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas privalo nurodyti, kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai buvo padaryti, ir pateikti motyvus, kodėl negalima ištaisyti teisme akto turinio, kad nebūtų tokių pažeidimų, bei kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kurių būtent kaltinamojo akto pažeidimų ir kodėl negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme.

21Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro skundas yra tenkinamas, o teismo nutartis yra naikinama.

22Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 442 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

23panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos... 3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono... 4. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2019 m. balandžio 8 d. buvo pateikta... 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 6 d.... 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d.... 7. Prokuroras, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas... 8. Teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą ir susipažinęs su baudžiamosios... 9. Pirmiausia pažymėtina, kad medicininiai duomenys po E. Č. apžiūros buvo... 10. Teismo vertinimu, nors nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame... 11. Gavus E. Č. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad A. Č. paėmė jai už plaukų... 12. Nukentėjusioji, dalyvaujant jos atstovui advokatui, 2019 m. balandžio 1 d.... 13. Šiame kontekste pažymėtina, kad, be kita ko, BPK 256 straipsnio 1-2 dalyse... 14. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, jeigu nagrinėjimo teisme metu... 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219... 16. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas... 17. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinamajame akte... 18. Tuo tarpu naujų aplinkybių, įskaitant padarinius (fizinio skausmo... 19. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui... 20. Be to, nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas privalo nurodyti, kokie... 21. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro skundas yra tenkinamas, o teismo... 22. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 442 straipsnio... 23. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m.... 24. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama....