Byla e2A-399-513/2019
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Albinos Pupeikienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1609-1054/2018 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1772,95 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val., ( - ), atsakovas A. M., vairuodamas transporto priemonę ( - ) valst. Nr. ( - ) kliudė ir sugadino stovinčią transporto priemonę . ( - ), valst. Nr. ( - ) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovė, trečiajam asmeniui išmokėjusi 1772,95 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę reikalauti priteisti atlygintą žalą regreso tvarka iš atsakovo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82.

9Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinys patenkintas.

103.

11Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla atsakovui A. M. nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Klaipėdos apygardos teismo nutarime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl A. M. kaltės, taigi atsakovo kaltės klausimas nebuvo išspręstas. Teismas pažymėjo, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė.

124.

13Teismas nusprendė, jog atsakovo kaltė dėl žalos pasišalinant iš eismo įvykio vietos padarymo įrodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 30R-33256338-15 užfiksuotomis aplinkybėmis, jog įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. M., kaip transporto priemonės vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią ir nurodė, jog paneigti valstybės institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato – išduotoje 2015 m. gruodžio 16 d. pažymoje nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu privalėjo atsakovas, tačiau kitokias nei pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. kad jis nėra šio įvykio kaltininkas ar dėl eismo įvykio yra kaltas kitas asmuo, nepateikė.

145.

15Teismas nurodė, jog pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, 6.281 straipsnį ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovė, atlyginusi eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės ( - ) draudimo bendrovei „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialui 1772,95 Eur dydžio žalą, įgijo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo regreso tvarka.

166.

17Konstatavęs, kad atsakovas turi piniginę prievolę (atlyginti turtinę žalą) ieškovei, šios piniginės prievolės ieškovei atsakovas iki šiol nėra įvykdęs, jos terminas suėjęs, teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ieškovei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

197.

20Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

218.

22Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jokio eismo įvykio nepadarė, nėra jokios filmuotos eismo įvykio medžiagos, nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai teigė ją matę, o liudininkas negalėjo atsakyti į klausimus ir painiojosi. Teigia, kad dėl prieštaringų policijos pareigūnų ir liudininko parodymų bylą Klaipėdos apygardos teismas nutraukė.

239.

24Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Argumentuoja, jog pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo civilinę atsakomybę dėl įvykio, o administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta suėjus nuobaudos skyrimo terminui. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teigia, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl iš jo pagrįstai priteistas žalos atlyginimas. Mano, jog aplinkybė, kad atsakovas administracine tvarka nebuvo nubaustas, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2810.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3011.

31Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas A. M. yra atsakingas už žalą, padarytą pasišalinant iš 2015 m. rugsėjo 12 d. ( - ), įvykusio eismo įvykio.

3212.

33Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad yra atsakingas už 2015 m. rugsėjo 12 d. autoįvykio metu kilusią žalą ir neigia padaręs eismo įvykį.

3413.

35Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes privalomo draudimo esmė ir tikslas iš esmės eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kai draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pažymėtina, jog Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sąlygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

3614.

37Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

3815.

39Taigi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas pareigas. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, privalėjo įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktus, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

4016.

41Pareikalavus išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-36-144/2016 nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą) ir 130 straipsnio 1 dalyje (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) numatytus administracinius teisės pažeidimus. Byloje buvo nagrinėjama autoįvykio medžiaga: įvykio schema, fotolentelės, tarnybiniai pranešimai ir kt., duoti paaiškinimai, išklausyti liudytojai, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-364-557/2016 konstatuota, jog asmuo nubaustas suėjus ATPK įtvirtintam nuobaudos skyrimo terminui, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Be to, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog nutraukiant bylą kaltės klausimas nėra sprendžiamas.

4217.

43Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant klausimą dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal Įstatymą, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar asmuo sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai.

4418.

45Kaip teisingai nurodė ieškovė, asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis; administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant sprendžiant kilusį ginčą turi būti vertinama civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma: įvykio aplinkybės, padarytų apgadinimų pobūdis, žalos mastas, ir, kaip minėta, šias aplinkybes turi įrodyti ieškovė.

4619.

47Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas atsakingas už žalą, padarė remdamasis vieninteliu įrodymu – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 30R-33256338-15 (e. bylos l. 26). Teismas konstatavo, jog šioje pažymoje nurodyta, kad įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. M., kaip transporto priemonės vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir laikė pažymą įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

4820.

49Visų pirma, įvertinus turinį, aptariama pažyma laikytina informaciniu pranešimu draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį, o ne įrodymu, patvirtinančiu, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovas. Antra, esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms ši pažyma negali būti laikoma didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Nors ji išduota valstybės institucijos, tačiau, kaip minėta, jos turinys patvirtina, kad tai tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriame fiksuoti faktai – įvykio data, laikas, vieta, rūšis, transporto priemonės, o kaltininkas, nors pažymoje ir nurodytas A. M., taip pat nurodyta ir tai, jog teismo sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013), todėl tik ištyrus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą būtų galima daryti išvadą apie atsakovo civilinės atsakomybės buvimą ar nebuvimą, o ne ją iš esmės preziumuoti, juo labiau, jog atsakovas neigia vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį. Taigi vertindamas, ar yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti įrodymų visumą, nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, o ne remtis paviene informacine pažyma. Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo administracinio teisės pažeidimo bylos, netyrė joje esančios medžiagos ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę atsakovo civilinės atsakomybės klausimo išsprendimui, nenagrinėjo, ar ieškovė įrodė egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o, priešingai, perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui, konstatavo, jog atsakovas nepaneigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 16 d. pažymoje nurodytų aplinkybių.

5021.

51Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

5222.

53Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

5423.

55Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

57panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1772,95 Eur išmokėtos draudimo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2.... 9. Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinys... 10. 3.... 11. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d.... 12. 4.... 13. Teismas nusprendė, jog atsakovo kaltė dėl žalos pasišalinant iš eismo... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, 6.281 straipsnį ir... 16. 6.... 17. Konstatavęs, kad atsakovas turi piniginę prievolę (atlyginti turtinę... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 7.... 20. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 21. 8.... 22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jokio eismo įvykio nepadarė,... 23. 9.... 24. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu ir rašytiniais... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. 10.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. 11.... 31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 32. 12.... 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko,... 34. 13.... 35. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs... 36. 14.... 37. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia... 38. 15.... 39. Taigi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką... 40. 16.... 41. Pareikalavus išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.... 42. 17.... 43. Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus... 44. 18.... 45. Kaip teisingai nurodė ieškovė, asmens civilinės atsakomybės klausimas... 46. 19.... 47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas... 48. 20.... 49. Visų pirma, įvertinus turinį, aptariama pažyma laikytina informaciniu... 50. 21.... 51. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 52. 22.... 53. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 54. 23.... 55. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir bylą...