Byla 1-25-218/2016

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė, sekretoriaujant Daliai Bardišauskienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei, gynėjai advokatei Dianai Balčiūnienei, civilinio ieškovo atstovei advokatei Ingai Radinienei

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį ir profesinį išsilavinimą, dirbantis ( - ) vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Nustatė

4P. G. pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą, laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-06-01 būdamas reise „Lietuva-Prancūzija-Vokietija-Ispanija-Latvija-Lietuva“ ir turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, tyčia suklastojo kuro ataskaitą joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - bendrą pilto kuro kiekį – 10 633 litrus (turėjo nurodyti – 11 353 litrus), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 720 litrų degalų įgijimo, t.y. 2010 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, degalinėje UAB „Blizgantis dramblys“, esančioje Projektuotojų g. 8, Panevėžio mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas 720 litrų dyzelinio kuro ir tai įrašydamas degalinės kuro pylimo ataskaitoje, o bendrovės kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 2010 m. gegužės 31 d. 720 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus -720 litrų dyzelinio kuro už 2448,00 Lt (708,99 eurų), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą panaudojo 2010 m. birželio 2 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2010 m. gegužės 31 d. 720 litrų dyzelinio kuro įgijimą, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 720 litrų dyzelinio kuro 2448,00 Lt (708,99 eurų) vertės, kurį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

5Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą, turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, grįžęs iš reiso „Lietuva-Vokietija-Prancūzija-Belgija-Šveicarija-Lietuva“, kuris truko laikotarpiu nuo 2010-08-25 iki 2010-12-27, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t.y. 2010 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, degalinėje UAB „Blizgantis dramblys“, esančioje Projektuotojų g. 8, Panevėžio mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas 793,50 litrų dyzelinio kuro ir tai įrašydamas degalinės kuro pylimo ataskaitoje, o bendrovės kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 2010 m. gruodžio 30 d. 793,50 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 793,50 litrų dyzelinio kuro už 3078,79 Lt (891,68 eurą), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. sausio 3 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2010 m. gruodžio 30 d. 793,50 litrų dyzelinio kuro įgijimą, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 793,50 litrų dyzelinio kuro 3078,79 Lt (891,68 euro) vertės, kurį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

6Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą, laikotarpiu nuo 2011-01-03 iki 2011-04-21 būdamas reise „Lietuva-Vokietija-Prancūzija-Šveicarija-Italija-Belgija-Liuksemburgas-Lietuva“ ir turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - bendrą pilto kuro kiekį - 18900 litrų (turėjo nurodyti - 19511 litrų), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 611 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y. 2011 m. balandžio 15 d. 23:38 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, PAGNY SUR MEUSE mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 611 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 611 litrų dyzelinio kuro už 704,48 eurus (2432,43 Lt), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. balandžio 27 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2011 m. balandžio 15 d. 611 litrų dyzelinio kuro įgijimą, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 611 litrų dyzelinio kuro 2432,43 Lt (704,48 eurų) vertės, kurį realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

7Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą, laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2011-07-14 būdamas reise „Lietuva-Vokietija-Prancūzija-Belgija-Latvija-Lietuva“ ir turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - bendrą pilto kuro kiekį 16516 litrų (turėjo nurodyti - 18195,50 litrus), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 1679,50 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y.: 2011 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, degalinėje UAB „Blizgantis dramblys“, esančioje Projektuotojų g. 8, Panevėžio mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas 973,50 litrų dyzelinio kuro ir tai įrašydamas degalinės kuro pylimo ataskaitoje, o bendrovės kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 2011 m. balandžio 29 d. 973,50 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus- 973,50 litrus dyzelinio kuro už 4215,24 Lt (1220,81 eurų), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. liepos 9 d. 00:02 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, BESANCON mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 404 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus- 404 litrus dyzelinio kuro už 450,94 eurų (1557,00 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. liepos 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančios Lietuvos Respublikoje, Marijampolės mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 302 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 302 litrus dyzelinio kuro už 1088,94 Lt (315,38 eurų), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. liepos 19 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2011-04-29, 2011-07-09 ir 2011-07-14 dyzelinio kuro įgijimus, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą-1679,50 litrus dyzelinio kuro bendros 1987,13 eurų (6861,18 Lt) vertės, kurį realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

8Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą, laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2011-10-03 būdamas reise „Lietuva-Vokietija-Prancūzija-Liuksemburgas-Šveicarija-Belgija-Latvija-Lietuva“ ir turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - bendrą pilto kuro kiekį - 12259 litrus (turėjo nurodyti - 13623 litrus), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 1364 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y.: 2011 m. rugsėjo 16 d. 21:36 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, MARSHEM mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 713 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 713 litrų dyzelinio kuro už 802,41 eurų (2770,56 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 27 d. 07:39 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, ROUSSILLON mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 651 litro dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus- 651 litrą dyzelinio kuro už 735,89 eurų (2540,88 Lt), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. spalio 5 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2011-09-16 ir 2011-09-27 dyzelinio kuro įgijimus, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 1364 litrus dyzelinio kuro bendros 1538,30 eurų (5311,44 Lt) vertės, kurį realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

9Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą, turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, laikotarpiu nuo 2011-10-05 iki 2011-10-28 būdamas reise „Lietuva- Vokietija- Prancūzija- Lietuva“, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis- bendrą pilto kuro kiekį 4089 litrus (turėjo nurodyti- 4959,74 litrus), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 870,74 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y. 2011 m. spalio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančioje Lietuvos Respublikoje, Panevėžio mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 870,74 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus- 870,74 litrus dyzelinio kuro už 907,21 eurų (3132,41 Lt), bei žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą- kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. spalio 28 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2011 m. spalio 5 d. 870,74 litrų dyzelinio kuro įgijimą, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 870,74 litrus dyzelinio kuro 907,21 eurų (3132,41 Lt) vertės, kurį realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

10Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, privalėdamas pildyti pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą, turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą, laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2011-12-19 būdamas reise „Lietuva-Vokietija-Prancūzija-Šveicarija-Lietuva“, tyčia suklastojo kuro ataskaitą, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis-bendrą pilto kuro kiekį - 7226 litrus (turėjo nurodyti - 11526,99 litrus), kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 4300,99 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y.: 2011 m. lapkričio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančioje Prancūzijos Respublikoje, FENIOUX mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 702,97 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 702,97 litrus dyzelinio kuro už 888,02 eurų (3066,15 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis valandomis, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančioje Vokietijos Respublikoje, MAHLBERG mieste, per du kartus UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 753 litrų dyzelinio kuro įgijimo, t.y. neparodydamas 343 litrų dyzelinio kuro įgijimo už 427,27 eurus (1475,28 Lt) ir 410 litrų dyzelinio kuro įgijimo už 510,73 eurų (1763,45 Lt), suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 753 litrus dyzelinio kuro bendros 938 eurų (3238,73 Lt) vertės, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančioje Prancūzijos Respublikoje, CHAMPAGNE- ARDENNE regione, HALLIGNICO mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 659,01 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 659,01 litrus dyzelinio kuro už 823,02 eurų (2841,72 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 2 d. 19:05 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, MARSHEM mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 671 litro dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 671 litrą dyzelinio kuro už 779,84 eurų (2692,63 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pasinaudodamas jam patikėta DKV kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje DKV, esančioje Prancūzijos Respublikoje, PROVENCE- ALPES- COTE D‘AZUR regione, MEYRARGUES mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 450 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 450 litrų dyzelinio kuro už 572,69 eurus (1977,38 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 8 d. 16:23 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, MARSHEM mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 355 litrų dyzelinio kuro įgijimo, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 355 litrus dyzelinio kuro už 410,52 eurus (1417,44 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 8 d. 16:30 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, MARSHEM mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 294,01 litrų dyzelinio kuro, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 294,01 litrus dyzelinio kuro už 339,99 eurus (1173,92 Lt), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 15 d. 09:21 val., pasinaudodamas jam patikėta AS24 kuro kortele Nr. ( - ), išduota UAB „N.“ vardu vilkikui SCANIA, valstybinis numeris ( - ), degalinėje AS24, esančioje Prancūzijos Respublikoje, MARSHEM mieste, UAB „N.“ vardu įgydamas ir kuro ataskaitoje sąmoningai neparodydamas 416 litrų dyzelinio kuro, suklastojo kuro ataskaitą ir neteisėtai pasisavino degalus - 416 litrų dyzelinio kuro už 478,94 eurus (1653,68 Lt), ir žinomai suklastotą tikrą pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą - kuro ataskaitą panaudojo 2011 m. gruodžio 19 d. pateikdamas UAB „N.“ darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita, tokiu būdu nuslėpdamas 2011-11-09, 2011-11-18, 2011-11-24, 2011-12-02, 2011-12-07, 2011-12-08, 2011-12-15 dyzelinio kuro įgijimus, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą - 4300,99 litrų dyzelinio kuro bendros 5231 eurų (18061,65 Lt) vertės, kurį realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

11Bylos įrodymai

12Kaltinamasis P. G. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo UAB „N.“ nuo 2006 metų su vilkiku „Scania R 480“ iki 2012 metų. Šis jo vilkikas buvo naujas ir kuro norma jau pradedant dirbti jau buvo didelė, kadangi jis neprasidirbęs dar buvo, o ir „Scania“ servise buvo nurodyta, kad šio vilkiko kuro norma bus didelė, ką gali pavirinti ir J. R., kuris išeinant iš serviso trinktelėjo durimis iš pykčio ir pasižadėjo, kad daugiau tokių vilkikų nebepirks. Pažymėjo, kad 2010-2011 m. laikotarpiu, kai dirbo UAB „N.“, kuro kortelėmis AS 24 ir DKF naudojosi jis vienas, kadangi kiekviena jų buvo priskirta prie konkretaus vilkiko. Šių kuro kortelių nereikėjo tik degalinėje „Blizgantis dramblys“. Būnant reise Europoje, atvažiavus į vilkikų stovėjimo aikštelę kitų Lietuvos firmų to paties modelio vilkikams, jų vairuotojai vienareikšmiškai tvirtindavo tą patį dėl didelių kuro sąnaudų, dėl ko konfliktuoja su savo vadovais. Be to, jis važiuodavo po Europą, todėl tekdavo vežti didelius krovinius po 24-25 t., o neretai tekdavo važiuoti ir pro Alpių kaltinus, kur neretai būdavo prisnigta, kalnų nuošliaužos ant kelio, ko pasekoje tekdavo su dideliu kroviniu žiemą važiuoti atbula eiga nemažai, kad tęsti kelionę dėl uždaryto kelio, o kuro sąnaudos siekdavo 45-50 l. Taip pat dideles kuro sąnaudas galėjo lemti vilkike įmontuota „Webasto“ šildymo sistema, kuri iš to pačio vilkiko kuro bako naudoja kurą, užsikurdama ir pusdama šiltą orą, o tai būtina, kai miegoti tenka žiemą, kad nesušaltų. Nurodė, kad pats vilkikas pereikvoja kuro, kadangi realiai kuro sąnaudos sudaro 40-42 l, o vilkiko kompiuterio užfiksuota 39-40 l kuro sąnaudos. Taip pat pažymėjo, kad užsienyje nėra galimybės į kitą automobilį įpilti kuro, siekiant jį parduoti, kadangi kiekvienoje degalinėje būdavo kameros įvažiuojant ir išvažiuojant iš jos, todėl jis neįvaizduoja, kaip tai galima būtų padaryti, nors jam teko girdėti, kad kiti vairuotojai tai daro. Dirbant vis kildavo konfliktų dėl kuro sąnaudų, kadangi buvo nustatyta įmonės norma 33 l/100 km kuro, į tą normą jis neįtilpdavo. Grįžus kalbėdavo apie tai su įmonės vadovu, tačiau jis nieko nepatardavo. O ir papildomai jau ir nuo 2009 metų pradėjo po truputį atsirasti gedimai vilkike, kas didino reiso kaštus ir didėdavo konfliktai su vadovu. Pažymėjo, kad kaip tik paskutiniame reise atsirado dideli vilkiko gedimai, kas galutinai suerzino vadovą ir padidino reiso kaštus, t.y. buvo krauta 24 t. 700 kg popieriaus ir labai sunkiai važiavo, kadangi kirtosi retarderis, kas pastoviai stabdė mašiną, nustojo rodyti spidometro rodyklė, ji nukrito ant nulio, buvo nudaužyti davikliai stabdžių sistemoje, po to pradėjo gesti greičių dėžė, galinio veleno guolis ir galutinai užsikirto retarderis, o kai jis grįžo į Lietuvą, tai ir sankaba galutinai sugedo. Tačiau įmonės vadovas, tame vilkike tik „salniką“ pakeitė, kadangi kai kaina pilnai suremontuoti vilkiką siekė 24 000 Lt sumą. O ir anksčiau pažymėjo, kad jam keldavo įtarimų, ar jo vairuojamas vilkikas buvo apskritai patikrintas autoservise, kadangi būdavo, kad jo vilkikas iki Kalvarijos ar Lietuvos pasienio nuo Kauno pusės neturėdavo variklio traukos, gausūs dūmai eidavo per kaminą, juolab neretai grįžęs iš reiso namie būdavo 5-7 dienas tik, o per tiek laiko abejotina, ar buvo galimybė suremontuoti vilkiko visus gedimus. Dėl kuro įsipylimo degalinėje „Blizgantis dramblys“ pažymėjo, kad išvažiuojant į reisą užsienyje, taip pat ir grįžus iš jo taip pat nurodė įmonės vadovas užsipilti kuro Lietuvoje, nes čia jis pigesnis. Jis šioje degalinėje pildavosi kurą prieš išvažiuojant į reisą užsienyje, o kuro ataskaitos nepildydavo, įsipilant vilkikui kuro šioje degalinėje, kadangi pats įmonės vadovas yra nurodęs, kad vairuotojai gali neimti kuro čekių iš šios dalinėse, nes jis pats pasiims, todėl jis tik pasirašydavo operatoriaus pateiktus dokumentus už kiekį, ką įsipildavo. Todėl manė, kad to pakanka, nes nebuvo jis informuotas apie atsiskaitymo tvarką šioje degalinėje. Pažymėjo, kad kai kada tekdavo ir kelis kartus piltis kuro, kadangi buvo situacijų, kuomet prisipylus kuro, tekdavo pakartotinai jo prisipilti po to, kai grįždavo pasikrovus nauju kroviniu, o buvo įmonės vadovo nurodymas piltis iki pilnus vilkiko kuro bakus. Taip pat būdavo, kad kurą supylus į vieną baką, kuro stotelės žarna nepasiekia kito kuro bako, todėl būdavo būtinybė vilkiką perstatyti, o tai padarius neretai tekdavo laukti, kadangi tuo metu būna užimta kitų automobilių tą vieta, o be to buvo būtina sulyginti kuro kiekius abiejuose vilkiko kuro bakuose, siekiant išlaikyti vilkiko bendrą balansą o ir važiavimas būna geresnis. Dėl 2006-07-04 epizodo Prancūzijoje, jis sutinka, kad kuro ataskaitą pildė, tačiau iš esmės pripažįsta, kad tai darė netinkamai. Kaip to priežastis nurodė, kad Prancūzijoje su kuro pylimo čekiais yra didelė problema, jų retai kada gaunama, o ir gauti tokie čekiai nusimeta neretai, kadangi būna, kad jie išsipučia, kai tvarkosi vilkiko kabiną. Be to, būdavo situacijų, kad jis užmiršta pasiimti tokius čekius, kadangi jis pats būna pavargęs dėl ilgai trunkančių reisų, o ir per skubėjimą čekių nepaimdavo, kadangi būdavo ir įmonės vadovas skubindavo pristatyti krovinį laiku. Į dieną Prancūzijoje nuvažiuodavo, jei nėra kamščių, 700 km, o Vokietijoje per kamščius gali pravažiuoti tik 300 - 350 km. Todėl kuro atskaitą užpildydavo ne iš karto, o tik grįžęs iš užsienio po reiso namo į Lietuvą pagal tai kokie kuro pylimo čekiai pas jį buvo išlikę. Dėl to, nesuprantama, kur jo veiksmuose gali būti dokumentų klastojimo požymiai, kadangi dokumentai buvo jo pildomi sąžiningai pagal turimus kuro pylimo čekius. Nors jis nebuvo supažindintas, kaip reiktų tinkamai pildyti jam pateiktus dokumentus, jam tik buvo žinoma apie būtinybę pildyti kuro ataskaitą ir vairuotojo ataskaitą, tačiau manė tokie jo veiksmai nesukels neigiamų pasekmių, kadangi visą informaciją apie jo piltą kurą ateidavo įmonei vėliau iš degalinių tinklo. Pažymėjo, kad jis nevengdavo susitikti su įmonės vadybininke, tačiau dėl to, kad mažai būdavo namuose (kartais tik 2-3 dienas tarp reisų), užpildytas ataskaitas jis palikdavo įmonės sargui. Grįžus taip pat palikdavo savo vairuotojo kortelę, nes jis buvo nuskaitoma tachografo ir gauti duomenys vertinami, kadangi jie parodydavo jo darbo režimą. Dėl skirtingų kuro likučių jo vairuotame vilkike nurodymo dokumentuose pažymėjo, kad su vilkiko gedimais važiuojant reise ir iš jo grįžtant, tas kuro likutis vilkiko kuro bake automatiškai didėja, o jis perkeliamas į sekančio reiso sąnaudas. Pažymėjo, kad kuro likučius vilkiko kuro bakuose paskaičiuodavo apytiksliai, nes jie buvo jau padidėję. Niekas konkrečių kuro likučių vilkike matavimų neatlikdavo, o tik jis buvo apskaičiuojamas apytiksliai pagal užsipiltą kurą ir nuvažiuotą kilometražą. O ir kuro duomenys pagal vilkiko skydelyje esančius parodymus būdavo, kad neatitinka realiam kuro kiekiui vilkiko bake, be to būdavo, kad matuojant kuro likutį, vilkikas stovi pakrypęs, todėl neretai buvo matuojama ir iš akies pažiūrėjus į vilkiko kuro baką. Paaiškino, kad kuro likučius jis paskaičiuodavo pagal nuvažiuotą kilometražą ir tuo atveju, jeigu kuro likutis jau būna didelis, tai įmonės vadovas kažkokiu būdu jį turėjo nurašyti, tačiau jo tuo metu niekas nenurašydavo, o kurą prieš reisą vilkikui reikdavo pilti ir automatiškai jau jo likutis yra didelis, o tada gaunasi, kad tau jau nebetelpa tas kuras. Šis kuro likutis perkeliamas į kitą dokumentą, o vilkiko bake šis kuro likutis lieka ir realiai jo būna kokie 200-250 l ir būtent šis kuro likutis kelia problemų prie visų sekančių kuro užsipylimų. Pažymėjo, kad jis kuro likučių kuro bakuose nenurašydavo sau, jis pranešdavo vadovui apie tai, kad kuro norma didėja, dėl didelių kuro likučių vilkiko degalų bakuose, o ir jis pats viską matydavo ataskaitoje. Dėl magneto naudojimo, važiuojant reisu į užsienį, kaltinamasis pripažino, kad jį naudojo, kadangi pats įmonės vadovas J. R. jį jam davė ir nurodė jį naudoti, ką gali patvirtinti ir jo žmona bei anūkė. Visi kiti įmonės vairuotojai taip važiuodavo ir dabar taip daro, kadangi toks įmonės valdžios nurodymas buvo. Naudoti magnetą yra naudinga įmonei, nes daugiau kilometrų yra pravažiuojama faktiškai, jo nefiksuojant automobilio skydelio parodomuose, o vairuotojai galėjo toliau nuvažiuoti nesiilsėję, kaip to reikalauja teisės aktus. Jam pačiam tai nebuvo naudinga, kadangi jo atlyginimas priklausė tik nuo išbūtų dienų reise. Plačiau paaiškino, kad magnetas vilkiko spidometro bei tachografo parodymams įtakos turėjo. Taip pat vilkike buvo navigacija, kuri nurodė kelią ir nuvažiuotą kilometražą, todėl prieš naudojant magnetą yra užrašomi vilkiko skydelio duomenys, kadangi kai pradedama važiuoti su magnetu spidometras, skaičiuojant kilometražą, sustoja. Plačiau paaiškino, kad pildant dokumentus nuvažiuoto kilometražo duomenys nustatytini, sudedant pradinio vilkiko spidometro parodymus prieš išvažiuojant su navigacijos sistemos duomenimis apie nuvažiuotą kilometražą. Stengdavosi važiuoti pagal navigacijos parodymus, tačiau ne visada važiuodavo navigacijos nurodytu keliu, kai žinodavo gerai kelią, kadangi natūroje kelias ne visada sutampa su navigacijos duomenimis, nes būna apvažiavimai ir pan., juolab tuo laiku nebuvo navigacijos sistemų, skirtų krovininiams automobiliams programų. Taip jis taip elgdavosi, kadangi vilkiko spidometro parodymai būna nerealūs, neatitikdavo realiai nuvažiuoto atstumo, todėl remtasi buvo navigacijos sistemos duomenimis, o ne šio vilkiko prietaiso duomenimis. Tačiau sutiko su tuo, kad jo vilkikas buvo techniškai tvarkingas, bent jau pagal dokumentus, kai tuo tarpu jo vilkiko priekaba nebuvo tvarkinga. Pažymėjo, kad buvo neaišku, kaip buvo nustatomi reiso kilometražai, kadangi vienus duomenis pateikia Fruchtcargo, valdyba nurodo visai kitokį reiso kilometražą, todėl kuro norma vilkikui ir skiriasi, juolab kai perkeliami likučiai iš ankstesnių dokumentų. Būdavo, kad ir iš galvos pildydavo ataskaitos duomenis. Būtent dėl magneto naudojimo sugedo greičių dėžė, t.y. naudojant magnetą pažeidžiami dantračiai, būna labai dideli smūgiai, dėl to sugenda visi davikliai. Užsienyje gautas baudas už neteisėta magneto naudojimą vilkike, mokėdavo įmonė, o vėliau šias sumas iš jo atlyginimo išskaičiuodavo. Dėl skolos raštelio pasirašymo pripažino, kad jis tokį įsipareigojimą įmonei yra pasiršęs, tačiau jis nesijaučia įmonei nieko skolingas dėl prieš tai išdėstytų priežasčių. Skolos raštelį jis pasirašė, atvažiavus į darbą ryte, po tris mėnesius trukusius reiso, kuomet įmonės vadovas pasikvietė jį pas save. Pažymėjo, kad jis niekada nebuvo prisipažinęs dėl tariamo kuro pasisavinimo, o skolos raštelio tekstą jam diktavo pats J. R.. Ir apskritai tas skolos raštelis nėra susijęs su byla, nes jame nėra nieko kalbama apie pasisavintą įmonės turtą – būtent kurą vilkikams. Vis dėlto, priežasčių, kodėl jis pasirašė šį skolos raštelį įmonei, konkrečiai įvardinti negali, kadangi jų buvo nemažai – kilę konfliktai tarp jo ir įmonės vadovo, jį jau buvo išvarginę, buvo nuolatinis spaudimas daromas jo atžvilgiu ir jis jau buvo pateikęs pareiškimą išeiti iš darbo, o ir po ilgai trukusio reiso jis buvo labai pavargęs. Nuo pat pradžių nebuvo kalbos, kad jis turės atlyginti įmonei tuos nuostolius, pradžioje buvo tik priekaištai, o visi vadovo kaltinimai jo atžvilgiu prasidėjo, kai jis pareiškė norą išeiti iš darbo. Įmonės vadovas išnaudojo jį ir išmetė ir tokiu būdu jis daug yra žmonių apgavęs. Bandė kreiptis į advokatą dėl šio situacijos, tačiau jis nieko nepaaiškino. Jam nėra suprantama, kodėl jam būtų buvę reikėję imti dviejų paskolų už naujai įsigyjamą būtą, jo remontą ir kreditus iš kitų įmonių, jei jis būtų tariamai pasisavinęs ir realizavęs įmonei priklausančio kuro už 63 000 Lt, juolab jis neturėjo jokio intereso pasirašyti tokį skolos raštelį, kadangi jo vidutinis atlyginimas sudarė 3 000 Lt sumą ir jam grąžinti tokią sumą įmonei, kai reikia papildomai mokėti pinigus už paskolas bei paimtus kreditus, yra sunkiai įmanoma. Tačiau vėliau patikslino, kad jo sunki finansinė padėtis buvo laikotarpiu, kai jis negalėjo dirbti, kadangi buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Per tą laikotarpį didėjo skolos, vėl buvo imti kreditai. Taip pat pripažino, kad jis iš J. R. buvo paskolinęs 7 000 Lt sumą pinigų dėl busto remonto, kadangi jis turėjo finansinių sunkumų, žmona nedirbo, o prasigyveno tik iš jo vieno atlyginimo, sūnus ir uošvis dar padėdavo. Tada, buvo sutarę, kad jis tuos pinigus išsiskaičiuos iš jo atlyginimo, tačiau apie tariamą žalos atlyginimą, pasisavinus kurui, jokios kalbos nebuvo. Taip pat parodė, kad jis neprisimena buvęs pasirašęs materialinės atsakomybės sutarties ir su ja supažindintas, bet darbdavys galėjo bet kurio metu įkišti jam pasirašyti ją, nes pamena kad papildomai jis pasirašė tik už darbo saugą vėliau. Juolab vėliau jam teko dirbti kitose įmonėse ir jokių ten tokių dalykų nėra, kadangi viską kompensuoja draudimas, todėl jis pats yra atsakingas tik už vežamą krovinį. Atlyginimą įmonė pervesdavo į jo žmonos asmeninę sąskaitą tuo atveju, kai jis buvo reise užsienyje, o kai būdavo namuose gaudavo atlyginimą grynais į rankas. Pervesdavo atlyginimą į žmonos asmeninę sąskaitą, kadangi jo asmeninė sąskaita buvo užbloguota. Tiksliai nepamena dėl ko, bet prisimena, kad Vokietijoje Kilio mieste buvo pakliuvęs į incidentą dėl gabenamų kontrabandinių cigarečių, dėl ko buvo apklaustas, o VMI užblokavo jo asmeninę sąskaitą, tam tikram laikui, kol aiškinosi su Vokietijos pareigūnais. Paskutinis jo reisas į užsienį buvo 2011-11-03 ir į jį jo vilkikas išvažiavo su esminiais gedimais, kas turėjo įtakos kuro sąnaudoms, kadangi vis dar buvo važiuoklės kaladėlių gedimas, jautėsi nesklandumai greičio dėžėje, ką fiksuodavo ir vilkiko skydelio parodymai, taip pat buvo likę ankstesnių gedimų: stabdžių suportai kirsdavosi. Užsienyje ar buvo norinčių ar galimybė parduoti kurą – šito dalyko tikrai nežinau. Dėl bylos pažymėjo, kad jo parodomuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu gali būti prieštaravimų, kadangi visko detaliai jis neatsimena, o kiekvieną kartą permasčius įvykių aplinkybes, jos atrodo buvo kitokios, juolab jis tokioje situacijoje, kuomet yra teisiamas baudžiamąją tvarka, yra primą kartą, todėl jaučiasi susijaudinęs ir pasimetęs. Taip pat jam nėra suprantama, kodėl šioje byloje yra vertinami, liudytojo E. K., kuris įmonėje tuo metu dirbo tik, kaip vairuotojas-mokinys, išvažiavęs tris tik tris kartus į reisą, parodymai, kadangi jam neteko pildyti ataskaitų ir gerai nežino šios darbo specifikos.

13Liudytojas J. R. teismo posėdyje parodė, kad yra įmonės, užsiimančios tarptautinių krovinių pervežimu vadovas, savininkas. P. G. pažįsta nuo 2005 metų, metus jis dirbo jo įmonėje, buvo užsirekomendavęs kaip labai geras vairuotojas. Paskui buvo išėjęs trumpai į kitą įmonę, grįžo, sutarus, kad jam įmonė nupirks naują vilkiką ir P. G. vienas dirbs su juo. Taip pat su juo buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis. Taip ir dirbdavo. Nuo 2010 metų pastebėjo, kad kuro normos labai didelės, pradėjo tikrinti, pastebėti, kad nei vienas įmonės automobilis tokių kuro sąnaudų nenaudoja kaip P. G. vairuojamas automobilis. Bandant su P. G. kalbėtis apie tai, jis pradėjo sakyti, kad mašina bloga. Išsiuntė mašiną į servisą, ten buvo patikrintas ir buvo išduota pažyma, kad mašina sunaudoja 31 l/100 km kuro, o P. G. rodė, kad automobilis sunaudoja 42 l/100 km. Tuo metu įmonėje buvo 10 tokių vilkikų. Jis pats, kaip vadovas labai pasitikėdavo P. G., nes jis buvo vienas iš geriausių vairuotojų. Netikrindavo ataskaitų. P. G. atlyginimo vidurkis buvo 1 500 Eurų. Jis porininko neturėjo, niekam automobilio neduodavo, nesikeisdavo, mašina buvo tvarkinga. Sutartis sudaryta tada, kada P. G. buvo įdarbintas. Buvo raštas parašytas, kad P. G. pasiskolino tuos pinigus, prižadėjo atidirbti. Pradėjo sakyti, kad sunki jo padėtis, kad serga vėžiu, daug skolų reikia mokėti. Pripažino, kad paėmė pinigus už kurą. Būna taip, kad sutartį sudarius, išleidžia vairuotoją į reisą, šis du mėnesius padirba ir grįžta į Lietuvą. Pats vairuotojas deklaruoja su kiek kilometrų išvažiavo, su kiek grįžo, t.y. automobilio spidometro rodmenis. Tą patikrina transporto vadybininkas, t.y. kiek pravažiuota kilometrų. Samdoma įmonė, kuri nuskaito tachografo duomenis, todėl sudaryta sutartis su DKV įmone, kuri išduoda kuro kortelę, ir su ja pilamas kuras į kreditą, o po mėnesio sumokama. Savo kuro automobiliui kortelę išsiima pats vairuotojas. P. G. turėjo dvi kuro korteles: DKV ir AS24, kaip ir visi vairuotojai. Kiekvienas vairuotojas užpildo savo kuro sąnaudų ataskaitas, nes toks buvo darbų saugos susitarimas, darbuotojai buvo supažindinti su vidaus tvarka pasirašytinai, taip pat instruktuoti, kaip reikia tinkamai atlikti darbines funkcijas, tame tarpe ir tinkamai pildyti ataskaitas. DKV ataskaitos ir vairuotojo ataskaita – šie dokumentai yra svarbūs, jais remiantis būna sutikrinami kuro sąnaudų duomenys ir nustatomas galimas jų trūkumas. Nors įmonė iš vairuotojų reikalaudavo pateikti ir suvartoto kuro čekius, nes VMI prašo juos pateikti, tačiau pagrindiniais dokumentais, kurių pagrindu buvo nustatomos vilkiko kuro sąnaudos – minėtu abu dokumentai. P. G. apie vis tai žinojo, būdavo ataskaitas jis išvažiuodamas palieka, vėl dviem mėnesiams išvažiuoja, taip nieko jo ir negalima paklausti. Tačiau jam grįžus iš reiso ir paklausus jo apie tai, jis atsakydavo, kad pats vilkikas yra blogas. Pažymi, kad vieną dieną P. G. pripažindavo kuro vagystės faktą, o kitą jau nebe. Su tuo susiję ir byloje esantys P. G. pasirašyti skolos rašteliai, kadangi po Šv. Kalėdų jam reikėjo ruoštis vykti į reisą, tačiau jis (J. R.) abejojo, ar galima būtų jį išliesti į reisą, nes buvo nustatytos nepagrįstai didelės jo vairuojamo vilkiko. P. G. pripažino, kad kurą pasisavino, sutiko už jį sumokėti, todėl buvo sutartą, kad jis atidirbs įmonei už viršytą vilkiko kuro sąnaudų normą, buvo pasirašyti minėti skolų rašteliai. Kodėl jis vėliau pradėjo neigti tą dalyką - nežino. Tačiau pastebėjo, kad jam to važiavimo į tarptautinį reisą labai reikėjo, o kaip vėliau buvo nustatyta – iš paskutiniojo reiso jis grįžo su dar didesnėmis vilkiko kuro sąnaudomis, kurios sudarė 47 l, o iš karto po to, po mėnesio buvo gautas registruotu laišku prašymas išeina iš darbo, o minėtų skolos raštelių jis taip ir neįvykdė, todėl buvo kreiptasi į policiją. Jo neatleido anksčiau, nes tikėjosi atgauti iš jo pinigus už įmonės patirtą žalą, ne tik už jo pasisavintą įmonės kurą, bet ir už jį sumokėtas baudas, kurių bendra suma sudaro apie 60 000 Lt. Taip pat jam yra paskolinęs pinigų anksčiau už pradinį įnašą už įsigyjamą butą. Tuo metu įmonėje buvo 55 mašinos, kurios realiai sunaudodavo po 31 l, tačiau įmonėje buvo nustatyta 33 l/100 km kuro sąnaudų norma ir vairuotojai daugelių atveju telpa į šią normą, tačiau būdavo iškirtinų situacijų, kuomet kuro sąnaudos sudarė 34 l. Gamintojas „Scania Lietuva“ deklaruoja kad vilkikas vienas, be puspriekabės, važiuodamas sunaudoja 20 l/100 km kuro, su puspriekabe – 27 l/100 km, o paskui nuo kiekvienos tonos 0.4 % daugiau degalų – viso apie 32-33 l/100 km degalų turi sunaudoti jau pilnai pakrautas 24 t automobilis. Ši įmonė turi savo servisus Lietuvoje, kur jos gamykliniai automobiliai tiriami ir duomenys apie kuro sąnaudas gaunami kompiuterio pagalba. 2 metus kas 3 mėnesius varydavo P. G. vilkiką į servisą tikrinti iš esmės kuro sąnaudų normos ir visada būdavo nustatoma 30-31 l kuro sąnaudų norma ir niekada nerodė 48 l/100 km normos. Serviso kompiuteriais nustatytos vilkiko kuro normos buvo pakankamai tikslios, todėl svyravimai galėjo būti iki 5 proc., kas tai būtų prastinga praktiniu aspektu žvelgiant, tačiau ne iki 30 proc., kaip šiuo atveju. P. G. nurodytos vilkiko kuro sąnaudos visiškai yra neįtikėtinos, kadangi nei vienoje jam žinomoje transporto įmonėje 47 l/100 km sunaudoto kuro normų nėra nustatyta, ir nors sutinka su tuo, kad į kalną važiuojant vilkikui ir žiemos pariedu yra patiriamos didesnės kuro sąnaudos, tačiau jos paprastai neviršija vidutiniškai 33 l/100 km normos, o taip pat ir nuolatiniai vilkiko gedimai, kaip nurodo P. G., (buvo nustatytas tik gedimai su greičių dėže) tokiais kiekiais viršyti vilkiko kuro sąnaudų negalėjo. Pažymėjo, kad tik keli vairuotojai iš tuo metu įmonėje dirbusiųjų, kurie viršydavo įmonės nustatytą sunaudoto kuro sąnaudų normą, tačiau greitai šios problemos išspręsdavo po pokalbių su jais. Dėl P. G. nurodytų vilkiko didesnių kuro sąnaudų kelis kartus aiškinosi šios įmonės servise, tačiau serviso buvo nurodyta, kad problema ne technikoje, o vairuotojo veiksmuose. Papildomai paaiškino, kad į abu vilkiko kuro bakus priklausomai nuo paties vilkiko telpa apie 1 400-1 300 l degalų, kurių užtenka nuvažiuoti apie 3 000 km ir turi likti 200 l likutis kuro bake, kad neužgęstų vilkikas. Pažymėjo, kad kartą pastebėjo, kad P. G. nurodytas supiltas kuro kiekis į jo vilkiką net nesutelpa į kuro baką. Taip pat vairuotojams buvo duodamos navigacijos sistemos, kurių pagrindu su specialiomis programomis taip pat buvo skaičiuojamas apytikslis nuvažiuotas vilkiko kilometražas, todėl pastebėjo, kad pas P. G. visą laiką šių duomenų paklaida nuo vilkiko skydelio parodymų būdavo didžiausia, t.y. 10 proc, nors leidžiama paklaida iki 5 proc.. Pažymėjo, kad tikrinimai buvo atliekami tiek prieš išvažiuojant vilkikui į reisą, tiek iš karto po to iš jo grįžus, o ypatingai vilkiko kuro sąnaudų patikrinimas, grįžus jam iš reiso, sudarydavo beveik 90 proc. visų atvejų. Taip pat tikrinamos buvo ir vairuotojams duotos kuro įsipylimui skirtos atsiskaitymo kortelių duomenys. Kiek jam yra žinoma iš kitų vairuotojų bei filmuotos medžiagos, kuro pardavinėjimas vyksta taip, kad vairuotojas atvažiuoja į kuro kolonėlę, per raciją sutaria su kitu vairuotoju, kuris privažiuoja, vairuotojas kuro pistoletą įdeda į kitą automobilio baką ir prileidžia jam kuro ir išvažiuoja, o atitinkamai į P. G. pildomą ataskaitą neįtraukdavo visų kuro pylimų atvejų, dalį kuro užsipilomo čekių pamesdamas. Pažymėjo, kad vairuotojų įmonė apgaudinėja įvairiais būdais, naudojant magnetą, iškraipomi duomenys apie pravažiuotą kilometražą, ir kartu gaunamos didesnės vilkiko kuro sąnaudos. Pieš išeinant P. G. iš darbo, jo vilkikas buvo 2013 m. vasario mėn. parduotas Lietuvoje, kadangi jis nenorėjo vilkiku dalintis su kitais įmonės darbuotojais, o ir mas tačiau pirkėjas pretenzijų nepareiškė ir jam yra žinoma, kad minėtų didelių vilkiko kuro sąnaudų problemų pirkėjas neturi po įsigijimo. O ir jokios įtakos vilkiko kuro sąnaudoms negalėjo turėti aplinkybė, kad vilkikas neturėjo galiojančios technikinės apžiūros talono, kadangi rimtų gedimų, galėjusių turėti įtakos kuro sąnaudoms, P. G. vilkikui nebuvo nustatyta. O iš P. G. atlyginimo nebuvo išskaičiuojamos sumos kompensuoti už pasisavintą jo įmonės kurą, nes pradžioje buvo jo tikima, kad kuro sąnaudos susidarė dėl vilkiko gedimų, o vėliau jis nesutiko, kad iš jo būtų iškaityti padaryti įmonei nuostoliai, o ir išieškotina iš jo suma gerokai viršijo gaunamas jo pajamas, t.y. dviejų metų P. G. darbinės veiklos patikrinimo rezultate nustatyta 63 000 Lt dydžio žala, padaryta įmonei, jam savinantis įmonės kurą. Pažymėjo, kad jeigu vairuotojas prisipažįsta, kad pereikvojo įmonės kuro daugiau nei norma, tai tada susitariama žodžiu, kad jam mažiau algos išmokės, o dokumentuose įforminama buvo komandiruotės. Bausti P. G. negalėdavo, nes jis nepristato reikiamų dokumentų, paaiškinimų taip pat nerašydavo. Kreiptasi į policiją buvo po kokių 3-4 kartų jam bendraujant su P. G.. P. G. vilkiką jis pardavė, kadangi norėjo atsikratyti paties netikusio darbuotojo. Šioje byloje jo motyvas yra gana aiškus, kadangi jį patį spaudė finansinės problemos – paimtos paskolos, ir net į jo žmonos asmeninę sąskaitą reikėjo atlyginimą pravedinėti, nes jo paties sąskaita buvo areštuota VMI.

14Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2007 metų dirba įmonėje vadybininku, atsakingas už automobilių priežiūrą. Pažymėjo, kad P. G. vairuojamo vilkikas „Scania” techninė būklė buvo normali. Kuomet jis pradėjau tikrinti P. G. veiklą, prasidėjo neaiškumai. Ekspedicijos metu užsakovas - užsienio įmonės suteikdavo savo kuro užsipylimo korteles ir jų nustatyta kuro sąnaudų norma buvo 33 l/100 km, kas laikytina realiomis vidutinėmis sąnaudomis. Jis pats dirbdavo su tachografų parodymais, kuriuos naudodavo po kiekvieno reiso grįžus vilkikui iš užsienio, o duomenys yra UAB „S. P.” 1 metus. Taip pat ši įmonės disponavo ir kuro įsipylimo kortelės duomenimis, o papildomai dar gavus iš vairuotojo sąnaudų kuro ataskaitą, buvo gaunami visi būtini duomenys apie vilkiko kuro sąnaudas kelionėje. P. G. tai žinojo. Pažymėjo, jo vilkikas autoservise buvo tikrinamas po kiekvieno reiso, kur nebūdavo atliekami remonto darbai, tik kartais pakeičiamas kuro filtras, o atlikus kuro sąnaudų patikrinimą, nebuvo nustatytos normos viršytos pagal serviso duomenis. Pripažįsta, kad daugiau kuro galėjo būti sunaudota dėl kuro filtrų užsikimšimo, netinkamų oro sąlygų ar kalnuoto kelio, tačiau ne tokiais kiekiais nei buvo nustatyti neatitikimai tarp duomenų. P. G. reisuose būdavo gana ilgą laiką, o grįžus iš reiso nesilaikydavo nustatytos tvarkos tinkamai, kad turi būti atsiskaitoma su vadybininku, buhalterija, kadangi nepateikdavo laiku reikiamų dokumentų dėl kuro sąnaudų, visų čekių taip pat nebuvo gauta, o po pusės metų jau sunku su juo susikalbėti būdavo. Pažymėjo, kad jeigu nepateikiamas čekis, tai turi būti pažymėta ataskaitoje, tačiau kuro pylimo negalima nuslėpti. Nurodė, kad jam yra žinoma apie konfliktus tarp P. G. ir UAB „N.“ direktoriaus J. R. dėl jo viešyti kuro sąnaudų, kuris pripažindavo šią aplinkybę ir žadėdavo žalą atlyginti įmonei. Jam taip pat yra žinoma, kad P. G. yra gavęs baudą dėl neteisėto magneto naudojimo, klastojant kelionės duomenis, tačiau autoservise galima nustatyti tikruosius kelionės duomenis, o ir tokia technologiją buvo naudojama vairuotojų tik dėl darbo režimo pakoregavimo. Pažymėjo, kad išvykstant į reisą vilkikui nėra matuojamas jo kuro likutis, remiamasi vairuotojo ataskaitos duomenimis.

15Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Scania Lietuva“, serviso paslaugų pardavimo vadovu, nuo 2012 m. balandžio mėn., o prieš tai dirbo serviso vadovu nuo 1998 m.. Įmonė užsiima krovininių automobilių „Scania“ pirkimu, pardavimu, technine apžiūra, priežiūra, remonto darbais. Pagal jo pareigybės aprašymą jam priklauso vairuotojų kursų rengimas, susijęs būtent su „Scania“ markės transporto priemonėmis, FMS, t.y. automobilių parko valdymo sistemos paleidimas, priežiūra. Taip pat nurodė, kad vilkikų gamintojas „Scania“ nėra nustatęs savo vilkikų kuro normų, kurios gali būti nustatytos specialiomis programomis, o gautiems rezultatams taip pat įtakos turi ir oro sąlygos, t.y. temperatūra, kelio danga ir t.t., todėl tiksliai negali būti nustatoma, nebent tik ekspertizė su mažesne paklaida. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti dokumentai, kuriuose užfiksuoti transporto priemonei „Scania“ v/n ( - ) atlikti techniniai darbai. Pirmas vaizdas, kurį susidarė peržiūrėjęs minėtus dokumentus, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga. Dokumentuose užfiksuoti remontų darbai susiję su stabdžių sistema, elektros darbai būtent su apšvietimu, taip pat techniniai planiniai aptarnavimai. Visumoje parodytuose dokumentuose realių nusiskundimų dėl techninių gedimų susijusių su padidėjusiomis kuro sąnaudomis nėra užfiksuota išskyrus dokumentus, t.y. sąskaita - faktūra Nr. ( - ), 2009-08-26, kurioje buvo nurodyta, kad buvo keistas valdymo vožtuvas. Šis vožtuvas reguliuoja atidirbtų dujų kiekį kuro mišinyje (sistema, kuri grąžina dalį dūmų atgal į variklį.). Šis gedimas gali turėti įtakos sunaudotam kuro kiekiui apie 10 procentų, nuo nustatytos normos, t.y. šiuo atveju norma buvo 32,5. Taip pat sąskaita - faktūra 2011-10-25, kur užfiksuotas vairuotojo nusiskundimas dėl techninio gedimo, kuris atsiranda veikiant retarderiui (hidraulinis lėtintuvas), tačiau remontas dėl šio gedimo nebuvo atliktas. Taip pat gali pasakyti, kad sąskaitoje - faktūroje 2011-03-23 mato užfiksuotą vairuotojo pretenziją, kad per didelės kuro sąnaudos, ko pasėkoje buvo sureguliuoti vožtuvai ir HPI purkštukai. Pagal tai, kas užfiksuota teigti, kad tai buvo gedimas negali, kadangi jokių papildomų detalių keitimas neužfiksuotas, matyti, tik kad ši sistema sureguliuota. Šios sistemos gedimas gali atsiliepti didesniam kuro sąnaudų sunaudojimui, tačiau kiek, jis atsakyti negali, kadangi tai priklauso nuo daugelio techninių faktorių. Daugiau jam parodytuose dokumentuose, nusiskundimų iš kurių būtų matyti, kad tai gali daryti įtakos didesniam kuro sunaudojimui, nėra. Taip pat nori paminėti, kad 2011-10-25 sąskaitoje - faktūroje paminėti gedimai, t.y. pavarų dėžės galinio guolio defektas atsiranda magneto uždėjimo ant greičio daviklio pasėkoje. Taip pat gali pasakyti, kad kuro sąnaudos transporto priemonei „Scania“ gali padidėti ir dėl retarderio (hidraulinis lėtintuvas) užsikirtimo, gedimo taip pat gali padidėti ir dėl termostato netinkamo darbo (jis reguliuoja temperatūrą). Apibendrinant jo duotus parodymus, jis kaip specialistas, gali teigti, kad dėl dokumentuose išdėstytų transporto priemonės „Scania“ v/n ( - ) techninių gedimų, dėl padidėjusių kuro sąnaudų galima duoti 10 proc. paklaidą nuo skirtos kuro normos, šiuo atveju šiai transporto priemonei kuro norma 33 l/100 km. Patvirtino, kad kuro norma yra 25-26 l/100 km tuščiam vilkikui, o pakrautam – 30-31 l/100 km kuro, o kai krovinio masė sudaro 38 t. tada ji gali siekti ir 32 l/100 km kuro normą. Tokios normos yra netaikomos konkrečiam automobiliui, o tai tik bendrai nustatytina, kadangi kuro sąnaudos priklausyti gali nuo įvairių aplinkybių, t.y. tinkamai nepripūstų padangų ir pan., o duomenų apie galimą vilkiko ratadario strikinėjimą nebuvo nurodyta audituojamose remonto dokumentuose. Joks specialistas tiksliai apskaičiuoti kiek vienas ar kitas gedimas turėjo įtakos padidėjusioms kuro sąnaudoms negalės, todėl kaip jau minėjo, duoda 10 procentų paklaidą, dėl kuro sąnaudų. Pažymėjo, kad panaudojant magnetą įmanoma suklastoti vilkiko „Scania“, kuris buvo pagamintas iki 2013 metų, tachografo darbo režimo duomenis. Panaudojant magnetą atsiranda šalutinis poveikis, t.y. neskaičiuojama transporto priemonės rida bei panaudojant magnetą galimi odometro duomenys neatitinka faktinei transporto priemonės ridai. Tokiu būdu transporto priemonių vairuotojai bando įrodyti tai, kad kuro sąnaudos yra didesnės ir jie netelpa į nustatytą kuro normą. Tokiu būdu daromos apgavystės bei pasisavinamas kuras. Vilkikuose „Scania“, kurie pagaminti iki 2013 m., magnetas tvirtinamas prie greičio daviklio, kuris yra sumontuotas pavarų dėžės galinėje dalyje. Magneto naudojimas veikia vilkiko techninius duomenis, kuriuos galima suklastoti. Kada yra rida suklastota tam yra sekimo sistemos, įmontuotos vilkikuose, iš ko galima sužinoti jo faktinę ridą, tačiau jos nebuvo naudotos įmonėje. Kitas būdas – patikrinti, kiek valandų atidirbo variklis, fiksuojant jo apsukas, nes su magnetu sumažėja atitinkamai deklaruojamas vidutinis vilkiko greitis. Taip pat patvirtino, kad kylant kalnuota vietove vilkiko kuro sąnaudos padidėja 2 kartus o leidžiantis jo būna lygios 0.

16Liudytojas R. V. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir parodė, kad dirba tachografų dirbtuvės vedėju. Pažymėjo, kad naudojamas magnetas neturi įtakos kuro sąnaudoms. Patikrinti, ar buvo naudotas magnetas, negalima, tada tachografas išsibalansuoja. Jo dirbtuvėje atliekamas kolibravimą – tuščiam automobiliui su priekaba. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jeigu priekaba su kroviniu rato apsisukimo ilgis sutrumpėja, kuro norma realiai nesikeičia, o kilometražas priklauso nuo krovinio, todėl jie sureguliuoja, kad atitikimas būtų, ir tai atliekama kas 2 metai. Ratų derinimas šiuo atveju kuro sąnaudoms įtakos neturi.

17Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba transporto vadybininke UAB „N.“, ji priimdavo ataskaitas iš vairuotojų, tikrindavo kitus dokumentus. Datų tiksliai neatsimena. Paaiškino, kad vairuotojai pateikia kuro ataskaitą, kelionių lapą, pagrindinę ataskaitą ir neatsimena vardinių ataskaitų. Jose būna surašyti pagrindiniai duomenys apie buvusį reisą. Pradinė ataskaita patikrinama iš karto, o kiti dokumentai patikrinami vėliau – dažniausiai po kokių 15 dienų, gavus ataskaitas iš DKV ir AS24 sistemų, taip pat iš degalinės iš „Dramblys“. DKV aptarnauja Lietuvoje esanti įmonė, kuri surenka visą reikiamą informaciją iš degalinių tikslo ir teikia kas 15 dienų ataskaitas. Pažymėjo, kad dokumentų patikra vyksta pagal jai pateiktas ataskaitas, o į kuro pylimo čekius nekreipdavo dėmesio, nes nėra garantuota, kad vairuotojai pateikė įmonei visus kuro pylimo čekius, todėl realiausia situacija atsispindėdavo visose ataskaitose. Todėl asmuo negalėdavo nuslėpti kuro pylimą pasinaudojant įmonės kortele fakto, kadangi įsipilto kuro kiekis yra fiksuojamas gaunamose ataskaitose iš degalinių tinklo. Kalbant konkrečiai apie vilkiko kuro sąnaudų apskaičiavimo tvarką pažymėjo, kad pirmiausiai yra pradinis likutis sudedamas su įpiltu reiso metu bendru kuro kiekiu, atimamas galutinis likutis (kas liko bake) ir padalinama iš nuvažiuoto atstumo kilometrais, kurį apskaičiuodavo jie patys, įrašydami pagrindinėje ataskaitoje, vėliau buvo tikrinami tik atskaitoje vairuotojo įrašytų duomenų atitikimas faktiniam vilkiko spidometro parodymams. Kai pastebimas neatitikimai kuro kiekio duomenyse, kad kuro pylimas nenurodytas vairuotojo pateiktoje ataskaitoje, tokiu atveju informuojamas vadovas apie tai. Taip pat jai nėra žinoma apie tai, kad P. G. naudotų magnetą, siekiant paveikti spidometro parodymus. Automobilių servisai nustato, galimą kuro normą konkrečiam vilkikui ir tų duomenų laikomasi, vertinant gautus duomenis ataskaitose, o jos yra labai skirtingos ir svyruoja 32-36 l/100 km priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, t.y. metų laikų, krovinio ir pan. Todėl galutinius galimų kuro normų dydžius nustato vadovas. Paaiškino, kad su vairuotojais būdavo sudaromos materialinės atsakomybės sutartys, kurios buvo kiekvieną kartą keičiamos rašytiniais susitarimais, keičiant nustatytą vylikui kuro normą. Nustačius didesnes vilkiko kuro sąnaudas nei numatyta, vilkikas siunčiamas į servisą patikrinimui, siekiant nustatyti galimas to priežastis. Praktikoje įtarimų nesukeldavo kuomet vilkiko kuro sąnaudos siekdavo dar 36 l/100 km normą, tai dar sąlyginai protingas dydis buvo. Pažymėjo, kad būna situaciją, kuomet degalinėse čekių neduoda, tačiau apie tai turi būti pažymima vairuotojų savo ataskaitose, bet paprastai pilantis didelį kiekį kuro (daugiau nei 200 l), išduodami ne vienas čekis. Konkrečių patvirtintų instrukcijų, kaip pildyti atitinkamas kuro užsipylimo ataskaitas ir jas pristatyti, nėra, tačiau tokia procedūra yra gana nesudėtinga. Pripažįsta, kad pasitaiko atvejų, kuomet nėra įrašyti į įvairuotojo ataskaitą vienas ar keli kuro pylimo atvejų, būna patys vairuotojai nepastebi, pamiršta, tai tokiomis aplinkybėmis susitariama su jais dėl tokio tokių išlaidų padengimo. Praktika buvo pasirašyti tokiais atvejais skolos lapelius. Vairuotojams buvo suteiktos vardinės mokėjimo kortelės pagal vilkiko numerius, kurios buvo skirtos kurui pirkti ir kelių mokesčius mokėti, o jų dienos limitas 1 500 Eur suma. Taip pat įmonės apmokėdavo baudas, už vairuotojų padarytus teisės pažeidimus, tačiau jeigu jau buvo labai didelės sumos, tai kaip garantinį raštą patvirtina įmonės vadovas, kad jis sutinka sumokėti. Taip pat už serviso paslaugas ir pan. Nurodė, kad kai pradėjo eiti savo pareigas įmonėje, ir kaip tik pastebėjo P. G. ataskaitose duomenų neatitikimus ypatingai vilkiko kuro likučių duomenyse, jam grįžus iš reiso ir išvažiuojant į jį, kai kuriais atvejais degalų kiekio likučiai sumažėdavo 700 l. P. G. daug laiko praleisdavo kelyje, užtrukdavo 3-4 mėnesius grįždavo tik kelioms dienoms į namus, todėl turėjo atskirą vilkiką ir juo kiti vairuotojai nevažinėjo. Anksčiau P. G. ataskaitoje buvo pastebimi po pavieniai atvejai, kuomet nebuvo įrašytas kuro pylimo atvejis, o didžiausias kiekis kuro neatitikimas dokumentuose pastebėtas 2011 metų gruodžio mėn., jam grįžus po trijų mėnesių trukusio reiso, parodyti buvo tik 5 ar 7 kuro užsipylimo degalinėse čekiai, tačiau tuo metu jis vengė kontakto su ja, nenorėjo jokių paaiškinimų rašyti, ir nurodė, kad su vadovu dėl to sutarė ir jis surašė skolos lapą, kad jis pasižada kompensuoti tokias išlaidas įmonei. Įmonės vadovas patvirtino, kad P. G. prisipažino dėl kuro sąnaudų perviršio ir įsipareigojo 2011 metų pavasarį raštiškai atidirbti įmonei patirtą žalą. Tačiau jam buvo nesuprantama, kaip jis atidirbs skolą įmonei, jei ji tuo metu sudarė net 60 000 Lt sumą. Po šio įvykio galimai P. G. dar buvo išleistas į vieną trumpą reisą, tačiau vėliau darbo sutartis su juo buvo nutraukta, o 2012 metų pradžioje buvo parduotas jo vilkikas. Po to, pastebėta, kad trūksta labai daug kuro užpylimo čekių, todėl visi duomenų pateikti tyrimui.

18Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba UAB “N.“ buhalterinės apskaitos įmonės direktore. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ”N.” įgaliotos darbuotojos iki finansinės atskaitomybės. Jai tenka susidurti su įmonės pirminiais dokumentais, nes ji yra atsakinga. Kuro ataskaitas ir kelionės lapus priimdavo buhalterė. Atitinkamos atskaitos iš degalinių sistemos buvo gaunamos per 15 kalendorinių dienų elektroniniu paštu. Kuro apskaita buvo vedama pagal PVM sąskaitas faktūras taip pat kuro apskaita buvo vedama pagal kiekvieną automobilį. Pažymėjo, kad vairuotojams suteiktos kuro kortelės, kuriomis jie naudojasi reiso metu, yra įmonei priklausančios kreditinės kortelės ir jomis galima už kai kurias paslaugas sumokėti, t.y. perkant tepalus, degalus, skysčius, kas prekiaujama degalinėse. Su kuro kortelių naudojimo išklotinėmis gaunamos ir sąskaitos, kuriose matyti kokių išlaidų vairuotojas turėjo. Tos sumos buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo sąnaudų skyriuje. Vairuotojas turi pateikti šias ataskaitas: kuro ataskaitą, palečių keitimo ataskaitą, CMR registracijos lapus. Turi vairuotojas pasirašyti ir priduoti CMR, visas išlaidas pateikti. Tvarka nustatyta per kiek laiko turi pateikti - tai nerečiau kaip 1 kartą per mėnesį, per 3 dienas. Vadybininkės priimdavo kuro čekius patikrai, nes dar nebūna gauta sąskaitų. Tačiau bet kokiu atveju, kuro pylimą vairuotojas rašo į kuro ataskaitą, kurios vėliau pateikiamos įmonės vadybininkei arba direktoriui. Pažymėjo, kad ataskaitą užpildyti sudėtinga tiems, kurie deda čekius į maišelį ir toliau nieko nedaro, teikdami, kad čia ne jų darbas, bet tai bendra įmonių. Neretai ataskaitos užpildomos ir be pridedamų kuro čekių. Tačiau vairuotojai apie tai buvo instruktuoti, jie gauna ataskaitų blankus ir privalo juos pildyti. Dėl P. G. jis važiuodavo į ilgalaikius reisus, tai geras vairuotojas, vairuotojų keitimai įmonei pareikalauja papildomų išlaidų. Jį tikrindavo vadybininkė R. L., kuri priimdavo ataskaitas, neįtraukiant visų kuro pylimo čekių, o pačios ataskaitos duomenys nesutapdavo su iš degalinių sistemos duomenimis, neatitikimai rodė kai kuriuos atvejus, kuomet buvo piltas kuras, o jo ataskaitose to neįspindėjo. Nustatę tokias pastabas praneša vadybininkei, direktoriui. Dažniausiai skaičiai, data ataskaitose būdavo sumaišyti ar nurodytas klaustukas dėl aki kurių kuro pylimų, tačiau atskirai daroma analizė tik tada, kai tampa būtinybė. Apie viršytas kuro normas aiškinasi bendrovė, kadangi kuro normą konkrečiam automobiliui patvirtinama įmonės vadovo, o praktikoje būdavo ir kuro perviršis ir likutis nemažas. Jai įtarimų kilo, kai atsirado įmonė, kuri atlikdavo patikrinimus tachografu. Taip pat pažymėjo, kad ji dalyvavo P. G. ir įmonės vadovo pasitarime, kuomet jis su vadovu sutiko surašyti, kad buvo gauta paskola, o kuro trūkumas buvo nurašytas į įmonės sąnaudas. Tai buvo susitarimas tarp šio darbuotojo ir vadovo, iškaitymai iš P. G. atlyginimo nebuvo daromi, nes nebuvo darbuotojo sutikimo, o tai buhalterine prasme tai neturėjo jokio reikšmės. Pasitaikė tokių atvejų dėl per didelių vilkiko kuro sąnaudų ir be P. G., tačiau būtent jo atveju buvo daug duomenų nesitapimų. Taip pat buvo nustatyta, kad pilta kuro tiek, kiek jo netelpa į vilkiko kuro bakus, degalinėje “Blizgantis dramblys“ Panevėžyje, kai buvo pilta iki 3 t kuro, kai jau 2 t kuro jau yra maksimali riba. Be to, iki Lenkijos vairuotojams buvo nurodoma nepilti pilnų bakų. Taigi, paskaičiuota, kad per kelis metus P. G. yra skolingas UAB “N.“ paskolą, kuri išieškoma civiline tvarka ir pakvitavime dėl 63 000Lt. sumos, kuri yra nurašyta į įmonės sąnaudas šiuo metu. Pažymėjo, kad P. G. pripažino savo kaltę, rašydamas pakvitavimus įmonei, pasirašydamas paskolos paėmimą patirvinančius dokumentus, o ir jam pačiam yra sakęs pats P. G. apie įmonės turto – degalų jo vilkikui pasisavinimą.

19Liudytojas E. I. teismo posėdyje parodė, kad jis anksčiau nuo 2008 m. iki 2010 m. dirbo UAB “N.“ vairuotoju- ekspeditoriumi ir jau seniai nebedirba. Jei parvažiavus pateiktose ataskaitose nustatomas didesnės vilkiko kuro sąnaudos nei buvo numatyta kuro norma, tai atitinkamai atskaičiuoja iš atlyginimo. Kadangi jis dirbo pakaitiniu vairuotoju po 3 savaites, įmonėje buvo tam skirtas transportas ir vairuotojas, kuris nuveždavo į tą vietą kur reikėdavo pakeisti vairuotoją ir krovinį toliau vežti reikalingu adresu. Dėl to jam jo vairuojamo vilkiko kuro normų nebuvo nustatyta, nors ir jam konkretus vilkikas taip pat nebuvo priskirtas. Šiaip įmonėje transporto priemonės visos buvo tvarkingos, kadangi buvo naujos. Kuro normą nustatydavo įmonės vadovas. Ankščiau kuro normos buvo 36-38 l, o po krizės sumažėjo. Jam kuro užtekdavo. Su įmonės vadovu niekada neturėjo jokio konflikto dėl kuro sunaudojimo, t.y. jo viršijimo. Kuro ataskaitą pildydavo tas, kas automobilyje yra vyresnis, kuriam buvo priskirtas automobilis. Pažymėjo, kad yra visokių galimybių pasisavinti kuro - galima į kanistrą ar į kitą automobilį išleisti, nes būna, kad susitaupoma kuro. Kuro sunaudojama daugiau kai būna didelis krovinio svoris, važiuojama kalnais, kiti vairuotojai pataupo kuro važiuodami mažesniu greičiu – 85 km/h. Dėl magneto naudojimo parodė, kad jis naudojamas, kad važiuojant būtų pauzė, tai turi įtakos ir kuro sunaudojimui, nes tuomet kilometražo rida sustoja, o automobilis faktiškai važiuoja. J. R. nesiūlė dėti magnetų, juolab jam nėra žinoma, kad kas nors iš įmonės darbuotojų būtų naudoję magnetą, nes labai griežtai baudžia už juos ypatingai Prancūzijoje. Taip pat pažymėjo, kad dokumentus pildyti buvo privaloma, vadybininkė parodydavo kaip turi būti jie pildomi, o ypatingai kuro ataskaitose turi matytis visi kuro pylimai į vilkiką, pridėti kuro čekiai, o jei degalinėse neduodavo čekio, tai pažymėdavo kokioje tiksliai degalinėje tai buvo. Spidometro parodymai paties vairuotojo fiksuojami tiek išvažiuojant, tiek ir grįžus iš jo, juos taip pat tikrindavo mechanikas ir įmonės vadovas. Visus kelionės dokumentus, ataskaitas, CMR grįžęs po reiso priduodavo vadybininkei, kuri jokių patikrų neatlikdavo, tik paimdavo juos, o vėliau atitinkamus duomenis suvedusi į kompiuterinį, vertina ar nebuvo viršyta vilkikui nustatyta kuro norma, nors būdavo, kad sumažindavo nuvažiuota reise kilometražą, jam pačiam visada jis atitikdavo. Nurodė, kad kitiems vilkikų vairuotojams pasitaikydavo kuro normų perviršis, tuomet jie tardavosi su vadovu, atskaičiuodavo iš atlyginimų. To nenuslėpsi, o ir degalinėse yra vaizdo kameros, būdavo nuskaitomi duomenys nuo tachografų prie PC “Senukų“. Taip pat pažymėjo, kad jei reiso metu būdavo kažkokie tai vilkiko gedimai, tada telefonu informuojama įmonės vadybininkė vardu Ingrida, kuri surasdavo artimiausiai esantį servizą, kur būdavo šalinami vilkiko gedimai.

20Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo anksčiau UAB „N.“ vairuotoju 4 mėnesius. Jis ten buvo kaip mokinys. Važiuodavo po 2 savaites su skirtingais vairuotojais į 2 reisus į Vokietiją ir Prancūziją. Kurą pylėsi ir atsikaitydavo su kuro kortelėmis degalinėse, o ataskaitas pildė pagrindinis vilkiko vairuotojas po kiekvieno kuro užsipylimo, paimant ir tai patvirtinantį čekį. Teko vairuoti vilkiką “Mersedes“. Taip pat važiuodavo pakeisti vairuotojų. Konkrečių įmonės nustatytų kuro normų neprisimena, tačiau nebuvo girdėjęs, kad kas būtų viršijęs jas. Magnetų nenaudojo, o ir nurodymų jį naudoti iš valdžios nebuvo, teko girdėti apie dideles baudas už tai. Dabar susirado kitą darbą. Neteko susidurti su tuo, kad kas pasisavintų kuro. Taip pat nežino, ar vilkiko kompiuterio nurodytas kilometražas atitiko su realiu nuvažiuotu atstumu. Neteko girdėti, kad būtų nurodę mažesnius atstūmus.

21Specialistas Albertas Povilauskas teismo posėdyje parodė, kad atliko tyrimą pagal VPK pateiktus 2 klausimus, o jo pagrindas buvo O. B. specialisto išvada. Pažymėjo, kad jis šios išvados neperdarė, tik tai konstatavo, kad jam buvo duoti papildomi buhalterinės apskaitos klausimai. Klausimas buvo „Ar prisilaikant norminių aktų reikalavimų UAB „N.“ buvo tvarkoma kuro apskaita tokiu tai laikotarpiu?“. Išvada priimta tokia, kad tvarkant UAB „N.“ kuro apskaitą buvo įforminti nurašymo aktai 2010-12-31 Nr. 7 ir 2011-12-31 Nr. 5, kur užregistruota 12697.76 litro 441 897 Lt vertės dyzelinio kuro nurašymas. Iš to skaičiaus registruota tokiam tai akte, akte Nr. 7 - 177 348. 96 Lt vertės kuro, 2011-12-31 kuro nurašymo akte 264.54 Lt dyzelinio kuro. UAB „N.“ direktorius 2007-02-12 priėmė įsakymą Nr. 2074 „Dėl transporto kuro normos nustatymo“. Įsakymu užfiksuota patvirtinti vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ) bazinio dyzelino sunaudojimui 33l/100km norma. Bendrovėje, tvarkant kuro apskaitą, nebuvo prisilaikoma patvirtinta skaičiuoto kuro norma. Pagal patvirtintas normas, įformintus kuro nurašymo aktus buvo pažeistas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 13 str. 1 d. reikalavimas, registruoti įvykio rezultatai pinigine arba kiekine išraiška, nes nurašymo aktuose nebuvo užfiksuotas kuro kiekis 100 pravažiuotų kilometrų, taikant patvirtintą 33 l/100 km sunaudojimo kuro normą. Buvo nurašytas visas kuras, kiek įsigyta, tiek ir nurašyta. Dėl to nurašymo, aktuose Nr. 5, Nr. 7 užfiksuota 109 857 Lt vertės dyzelinio kuro daugiau nei pagal tą įtvirtintą normą. Paaiškino, kad 2010 m. - 46 632,57 Lt vertės, 2011 m. - 65 224,50 Lt vertės dyzelinio kuro daugiau nei pagal pasitvirtintą normą. Už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą atsako vadovas, už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris arba apskaitą tvankanti firma. Taip pat buvo tirta dar 15 vilkikų 2010-2011 m. laikotarpyje. Jo 2014-06-06 išvados Nr. 5-5/48, 10-ame lape yra atitinkamai duomenys, kuriais siekta palyginti pagal vilkikus ir pagal jų metus. Taigi, atsakant į klausimą, ar žymiai buvo viršytos patirvintos normos, pažymėjo, kad vilkikų kuro sąnaudos buvo viršytos tik labai nežymiai arba mažesnės nei nustatyta norma, pvz. 2010 m. vilkiko „Scania“ sunaudota daugiau nei norma – 1855 l, o 2011 m. daugiau už normą - 1615 l., vilkiko „Volvo“ 2010 m. sunaudota 446 l mažiau už normą, o 2011 m. - truputį daugiau už normą - 871 l.. Pagal tai kiek sunaudoja kuro, pvz. vilkiko „Volvo“ 2010 m. sunaudota pagal ataskaitas, 49 000 l dyzelinio kuro, pagal normą kiekiai gana dideli palyginus, tačiau galima daryti išvadą, kad į normas įsiterpta. Tuo tarpu pagal O. B. išvadą, vilkiko „Scania“ 2010 m. suvartotų kuro sąnaudų nurašytas kiekis sudarė 52 878.22 l, pagal patvirtintas normas - 39 574 l, todėl 13 330 l nurašyto kuro vertė - 177 348 Lt, o lyginant su kitais, tai jau gana nepagrįstai didelis kiekis. Taip pat parodė, kad skaičiuojant kuro sąnaudas buvo įvertintos važiavimo aplinkybės.

22Rašytiniai bylos įrodymai

23Iš 2015-01-16 daiktų-dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti šie dokumentai:

  1. Dokumentai reiso nuo 2010-04-07 iki 2010-06-01. Vairuotojo maršruto kilometrų lape pirmasis įrašas yra 2010-04-07- 185 km. Pakrovimo vieta LT-Vilnius. Spidometro parodymai pradžioje 522190, pabaigoje 551369. Paskutinis įrašas 2010-06-01- 142 km. Nurodyta LV-Riga, LT-Panevėžys. Pirmu reisu kroviniai buvo vežami Prancūzijos (F), Vokietijos (D), Ispanijos (E) Lietuvos bei Latvijos keliais (3 tomas, b.l. 30). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nurodyta atsiskaitymo data 2010-06-02 darbo pradžioje nurodyti spidometro parodymai 522190, o darbo pabaigoje 551369. Pravažiuota 29 179 km (551369-522190=29179 km) (3 tomas, b.l. 28). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su 2010-06-02 nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 250 litrų + 740 litrų. Bendras pripilto kuro kiekis: 10633 litrų; Kuro likutis darbo pabaigoje: 1021 litrų (3 tomas, b.l. 29). UAB „Blizgantis dramblys“ ataskaitoje esantis kuro kiekis 2010 m. gegužės 31 d. 720 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 29 ir 36).
  2. Dokumentai reiso nuo 2010-08-25 iki 2010-12-27. Vairuotojo maršruto kilometrų lapų yra du lapai. Pirmame lape reiso pirmasis įrašas yra 2010-08-25- 239 km. Pakrovimo vieta nurodyta Vilkviškio raj. Klausučių seniūnija. Spidometro parodymai pradžioje 587781, pabaigoje 643328. Paskutinis įrašas antrame lape 2010-12-27- 148 km. Nurodyta LT-Vilnius, LT-Panevėžys. Trečiu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F), Belgijos (B), Šveicarijos (CH) ir Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 52-53). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nurodyta atsiskaitymo data 2011-01-03 darbo pradžioje nurodyti spidometro parodymai 587781, o darbo pabaigoje 643328. Pravažiuota 55 547 km (643328-587781=55 547 km) (3 tomas, b.l. 50). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su 2011-01-03 nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 900 litrų; Bendras pripilto kuro kiekis: 26723 litrų; Kuro likutis darbo pabaigoje: 723 litrų (3 tomas, b.l. 51). UAB „Blizgantis dramblys“ ataskaitoje esantis kuro kiekis 2010 m. gruodžio 30 d. 793,50 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 51 ir 73).
  3. Dokumentai reiso nuo 2011-01-03 iki 2011-04-21. Vairuotojo maršruto kilometrų lapų yra du lapai. Pirmame lape reiso pirmasis įrašas yra 2011-01-03- 143 km. Pakrovimo vieta nurodyta LT-Galinės km. Spidometro parodymai pradžioje 643328, pabaigoje 694269. Paskutinis įrašas antrame lape 2011-04-21- 153 km. Nurodyta LT-Vilnius, LT-Panevėžys. Ketvirtu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F), (CH), (IT), (B), Liuksemburgo (gali būti žymima L, LU arba ir LUX), bei Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 77-78). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nurodyta atsiskaitymo data 2011-04-27 darbo pradžioje nurodyti spidometro parodymai 643328, o darbo pabaigoje 694269. Pravažiuota 50 941 km (694269-643328=50 941 km) (3 tomas, b.l. 75). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su 2011-04-27 nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 723 litrų; Bendras pripilto kuro kiekis: 18900 litrų ir dar kitas skaičius 19511. Likutis pabaigai 1030 litrų (3 tomas, b.l. 76). AS 24 kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. balandžio 11 d. 611 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 76 ir 95).
  4. Dokumentai reiso nuo 2011-04-27 iki 2011-07-14. Vairuotojo maršruto kilometrų lapų yra du lapai. Pirmame lape reiso pirmasis įrašas yra 2011-04-27- 186 km. Pakrovimo vieta nurodyta LT-Jasiūnai. Spidometro parodymai pradžioje 694269, pabaigoje 732575. Paskutinis įrašas antrame lape 2011-07-14- 207 km. Nurodyta LV- Daugavpils, LT- Panevėžys. Penktu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F), Belgijos (B), bei Latvijos (LV) ir Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 98-99). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nurodyta atsiskaitymo data 2011-07-19 darbo pradžioje nenurodyti spidometro parodymai, darbo pabaigoje taip pat nenurodyti. Pravažiuota 38 306 km. Spidometro parodymai matyti kuro ataskaitoje ir kilometrų lape (3 tomas, b.l.96; 97; 98-99). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su 2011-07-19 nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžioje 300 litrų +730 litrų.; Bendras pripilto kuro kiekis: 16516,92 litrų. Kuro likutis darbo pabaigoje: 1400 litrų (3 tomas, b.l. 97). AS 24 kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. liepos 9 d. 404 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 97 ir 108). DKV kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. liepos 14 d. 302 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 97 ir 102). UAB „Blizgantis dramblys“ ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. balandžio 29 d. 973,50 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 97 ir 109).
  5. Dokumentai reiso nuo 2011-07-19 iki 2011-10-03. Vairuotojo maršruto kilometrų yra vienas lapas. Jame pirmasis įrašas yra 2011-07-19- 153 km. Pakrovimo vieta nurodyta LT-Jurės km. Spidometro parodymai pradžioje 732575, pabaigoje 766147. Paskutinis įrašas yra 2011-10-03- 126 km. Nurodyta LT-Utena, LT-Panevėžys. Šeštu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F), Liuksemburgo (L, LU), Šveicarijos (CH), Belgijos (B), Latvijos (LV), Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 112). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nurodyta atsiskaitymo data 2011-10-05 darbo pradžioje nurodyti spidometro parodymai 732575, o darbo pabaigoje 766147. Pravažiuota 33 572 km (766147-732575=33572 km) (3 tomas, b.l. 110). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su 2011-10-05 nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 250 litrų, kitas skaičius 647,83 (ir skliausteliuose 1400); Bendras pripilto kuro kiekis: 12259 litrų (kitas skaičius 12910,14); Kuro likutis darbo pabaigoje: 961 litrų (3 tomas, b.l. 111). AS 24 kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. rugsėjo 16 d. 713 litrų, ir 2011 m. rugsėjo 27 d. 651 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 111 ir 123).
  6. Dokumentai reiso nuo 2011-10-05 iki 2011-10-28. Vairuotojo maršruto kilometrų yra vienas lapas. Jame pirmasis įrašas yra 2011-10-05- 57 km. Pakrovimo vieta nurodyta LT-Šepeta. Spidometro parodymai pradžioje 766147, pabaigoje 777675. Paskutinis įrašas yra 2011-10-28- 77 km. Nurodyta LT-Ukmergė, LT-Domeikava. Septintu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F) ir Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 126). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nenurodyta atsiskaitymo data į reisą išvažiuota 2011-10-05. Darbo pradžioje nenurodyti spidometro parodymai, darbo pabaigoje taip pat nenurodyti. Pravažiuota 11 528 km (3 tomas, b.l. 124). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su nenurodyta atsiskaitymo data yra nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 961 litrų; Bendras pripilto kuro kiekis: 4089 litrų (kitas skaičius 870,74); Kuro likutis darbo pabaigoje: 1050 litrų (3 tomas, b.l. 125). DKV kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. spalio 5 d. 870,74 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 125 ir 129).
  7. Dokumentai reiso nuo 2011-11-03 iki 2011-12-19. Vairuotojo maršruto kilometrų yra vienas lapas. Jame pirmasis įrašas yra 2011-11-03- 85 km. Pakrovimo vieta nurodyta Šakių raj. Zypliai. Spidometro parodymai pradžioje 777675, pabaigoje 798888. Paskutinis įrašas yra 2011-12-19- 150 km. Nurodyta LT-Vilnius. Aštuntu reisu kroviniai buvo vežami Vokietijos (D), Prancūzijos (F), Šveicarijos (CH) ir Lietuvos keliais (3 tomas, b.l. 143). Vairuotojo ataskaitoje, kurioje nenurodyta atsiskaitymo data į reisą išvažiuota 2011-11-03 darbo pradžioje nurodyti spidometro parodymai 777675, o darbo pabaigoje 798888. Pravažiuota 21 213 km (798888-777675=21213 km) (3 tomas, b.l. 141). Kuro ataskaitoje, esančioje prie vairuotojo ataskaitos su nenurodyta atsiskaitymo data yra nurodyta kuro likutis prieš darbo pradžią 1050 litrų; Bendras pripilto kuro kiekis: 7226 litrų; Kuro likutis darbo pabaigoje: 937 litrų (3 tomas, b.l. 142). DKV kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. lapkričio 9 d. 702,97 litrų, 2011 m. lapkričio 18 d. 343 litrų ir 410 litrų, 2011 m. lapkričio 24 d. 659,01 litrų, 2011 m. gruodžio 7 d. 450 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 142, 148, 152, 154, 158). AS24 kortelės degalinės ataskaitoje esantis kuro kiekis 2011 m. gruodžio 2 d. 671 litrų, 2011 m. gruodžio 8 d. 355 litrų ir 294,01 litrų, 2011 m. gruodžio 15 d. 416 litrų, neįtrauktas į kuro ataskaitą (3 tomas, b.l. 142 ir 165).

24Iš 2012-12-31 Specialisto išvados Nr. 50-5-ISI-1073 matyti, kad iš tyrimui pateiktų UAB „N.“ dokumentų nuo 2010-04-04 iki 2011-12-31 nustatyta, jog vilkikas, kurio valstybinis numeris ( - ) pravažiavo 274793 km. Pritaikius patvirtintą kuro normą, 33 litrus 100 kilometrų, nustatyta, kad pravažiuotiems kilometrams turėjo sunaudoti dyzelinio kuro 90 681,69 litrus. Dyzelinio kuro užpylė 120 697,29 litrų. Susidaro 30015,60 litrų skirtumas sumoje 109857,09 litų (t. 4, b.l. 138-141).

25Iš 2014-06-06 specialisto išvados Nr. 5-5/48 matyti:

261. UAB „N." direktorius J. R. patvirtino įsakymus dėl kuro sunaudojimo ir dokumentų tvirtinimo laikotarpiu nuo 2005-09-10 iki 2011-01-27 visiems tirtiems įmonės vilkikams „VOLVO“ valst. Nr. ( - ) „SCANIA“ valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) ir valst. Nr. ( - ) „MB“ valst.Nr. ( - ) „DAF“ valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) ir valst. Nr. ( - ) „IVECO“ valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) ir valst. Nr. ( - ) bei „MAN“ valst. Nr. ( - ) buvo patvirtintos vienodos kuro normos - 33 l/100 km. Paaiškinime nurodyta, kad vilkikas atskirais laikotarpiai dirbo su šaldytuvais, tuomet bendra kuro norma siekia apie 40 l/100 km.

272. UAB „N." 15 vilkikų vairuotojų kuro ataskaitose užfiksuota 2010 m. 13 vilkikų 587 465 l., 2011 m. 15 vilkikų užpiltas kuro kiekis sudarė 647 438 l. Kuro ataskaitose 2010-2011 m. užfiksuota: kuro likutis reiso pradžioje, užpiltas kuro kiekis bei kuro likutis reiso pabaigoje. Pagal kuro ataskaitose užregistruotus duomenis nustatyta, kad 13 vilkikų sunaudojo 2010 m. 587 569 l., 2011 m. 15 vilkikų 647 438 l. kuro. Vairuotojų kuro ataskaitose neužfiksuota sunaudoto kuro vertė. Tvarkant UAB „N." kuro registre „pajamų ir sąnaudų suvestinė" buhalterinėje sąskaitoje 61189 užregistruotos bendros visų metų kuro sąnaudos: 2010 m. – 8 308 477 Lt, 2011 m. – 8 731 846,69 Lt. įmonė apskaitoje neregistravo kuro sąnaudų pagal atskirus vilkikus ar vairuotojus. Bendrovės apskaitoje į sąnaudas kuras buvo nurašomas ne pagal kuro ataskaitose užregistruotą kuro sunaudojimą bei patvirtintas normas, o į sąnaudas nurašoma įsigyto (užpilto) kuro vertė. Taigi tvarkant 2010 - 2011 m. UAB .N." kuro sąnaudų apskaitą buvo nesilaikoma LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimo, nes dėl taikyto sąnaudų registravimo metodo (registruoti sąnaudas gavus pirkimo dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, negalima palyginti 15 vilkikų sunaudoto kuro kiekio ataskaitose, su kuro sąnaudomis užregistruotomis buhalterinėje sąskaitoje.

283. Pagal UAB „N." vilkikų vairuotojų kuro ataskaitose užregistruotus duomenis nustatyta: 2010 m. reisuose važiavo 13 vilkikų. Pagal kuro ataskaitose užfiksuotus duomenis nustatyta: 5 atvejais 6 455 l. kuro sunaudojimas didesnis nei pagal patvirtintas kuro normas ir 8 atvejais 3 470 l. kuro sunaudojimas mažesnis nei pagal patvirtintas normas.2011 metais 7 atvejais 14353 ltr kuro sunaudojimas didesnis nei pagal patvirtintas kuro normas, 8 atvejais 8008 ltr kuro sunaudojimas mažesnis nei pagal patvirtintas normas. UAB „N." buvo pasitvirtinusi kuro sunaudojimo nornas, tačiau į sąnaudas nurašydavo įsigyto kuro kiekį ir vertę, pagal pirkimo dokumentus. Tvarkant apskaitą kuro sunaudojimo nukrypimai nuo minėtų normų nebuvo fiksuojami registre „pajamų ir sąnaudų suvestinė".

294. UAB „N." apskaitoje kuras į sąnaudas buvo nurašomas ne pagal kuro normas, o pagal įsigijimo dokumentus. Taigi tvarkant įmonės apskaitą vilkikų, kurių valstybiniai numeriai Nr. ( - ) ( - ) ( - ) V 886, ( - ) ( - ) ( - ), ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ), ( - ) ( - ), ( - ), kuro sąnaudų skirtumai registruose (2010 m. ir 2011 m. suvestiniai registrai, pajamų ir sąnaudų suvestinės) nebuvo užregistruoti.

30Iš 2006-07-04 darbo sutarties Nr. 129 matyti, kad nuo 2006-07-04 P. G. priimtas dirbti į UAB „N.“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, o 2012-03-05 darbo sutartis su juo nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo prašymu) (t. 1, b.l. 3-4).

31Su P. G. sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 167-168).

32Iš 2011-12-31 pakvitavimo matyti, kad P. G. pasiskolino iš UAB „N.“ 63 tūkstančius litų. Sutinka, kad 50 % jo uždirbto atlyginimo, tame tarpe ir komandiruotpinigius, UAB „N.“ nurašytų nuo jo skolos. Pakvitavimą pasirašė P. G. (t. 1, b.l. 2).

33Iš Grenoblio policijos teismo Teisingumo rūmų Baudžiamojo įsakymo ir Įsakymo dėl bausmės matyti, kad 2010-10-11 P. G. nubaustas už kelių eismo taisyklių (darbo režimo) pažeidimus (t. 4, b.l. 113-130).

34Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

35Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. padarymo

36Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 300 str. 1 d. kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

37Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

38Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. G. suklastojo tikrus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus - UAB „N.“ kuro ataskaitas, nepadarydama reikiamų įrašų ir neparodydamas atitinkamų realiai įsigyto dyzelinio kuro faktų, t.y.

  1. 2010-05-31 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 720 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 708,99 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2010-06-02 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita
  2. 2010-12-30 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 793,50 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 891,68 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-01-03 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita
  3. 2011-04-15 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 611 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 704,48 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-04-27 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita.
  4. 2011-04-29, 2011-07-09 ir 2011-07-14 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 1679,50 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 1 987,13 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-07-19 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita.
  5. 2011-09-16 ir 2011-09-27 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 1364 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 1 538,30 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-10-05 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita.
  6. 2011-10-05 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 870,74 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 907,21 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-10-28 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita.
  7. 2011-11-09, 2011-11-18, 2011-11-24, 2011-12-02, 2011-12-07, 2011-12-08, 2011-12-15 suklastojo UAB „N.“ kuro ataskaitą, sąmoningai neįrašydamas į ją 4 300,99 l dyzelinio kuro įgijimo, ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų už 5 231 Eur, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2011-12-19 pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaita.

39Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis pats pildė UAB „N.“ kuro ataskaitas, tačiau pripažįsta, kad tai jis darė netinkamai, netiksliai surašydamas duomenis apie įsigytą vilkikui dyzelinį kurą, ir kaip pagrindinį argumentą jis nurodo, kad įmonės kuro ataskaitas jis rengdavo grįžęs iš reiso pagal turimus dyzelinio kuro įsipylimo vilkikui čekius, kurių dalis dėl objektyvių aplinkybių neretai aplinkybių dingdavo, t.y. ne visada degalinėse buvo galima gauti kuro įsipylimo čekių, o ir gautieji neretai nusimesdavo, tvarkantis vilkiko kabiną, ar pats kaltinamasis dėl skubėjimo nepaimdavo tų čekių iš degalinės operatorių ir pan. Kaltinamajam nėra supranta, kur jo veiksmuose gali būti dokumentų klastojimo požymių, kadangi kuro ataskaitos buvo jo pildomos sąžiningai pagal turimus kuro pylimo čekius. Tačiau teismas, vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, ypatingai liudytojų V. K., R. L., E. I. ir E. K. parodymus, kuruose aiškiai buvo pažymima, kad įmonės praktikoje neretai susiduriama su situacija, kuomet nėra vairuotojų pateikta visų kuro įsipylimo čekių, o tokiems atvejams yra numatytas sprendimo būdas – tokį kuro įsipylimo be čekio faktą pažymėti UAB „N.“ kuro ataskaitose. Teismo vertinimu tokia kuro ataskaitos pildymo procedūra gerokai efektyvesnė ir net nenurodžius konkrečių kuro įsipylimo fakto duomenų, tačiau bent pažymint apie tokį fakto buvimą, padeda atkreipti įmonės buhalterinę apskaitą vedančių asmenų ir įmonės vadovo dėmesį į tai, kad ataskaitose yra pateikiama netiksli informacija ir galimi didesni reiso kuro sąnaudų dydžiai, nei apskirtai nieko nepažymint kuro ataskaitose apie įsipilto kuro faktą, tokiu būdu sudarant sąlygas, realiai nuslėpti tokį faktą nuo buhalterinės apskaitos. Kita vertus, kaltinamajam turėjo būti aiškiai suprantama, kad fiksuojant atitinkamus dyzelinio kuro įsipylimo faktus turimoje UAB „N.“ kuro ataskaitoje, iš karto po kiekvieno tokio įvykio yra gaunami gerokai objektyvesni ir tikslesni duomenys, nei tokias ataskaitas pildant pagal turimus, kaip pats pripažįsta kaltinamasis, nevisus kuro įsipylimo čekius, juolab teismas kreipia dėmesį į tai, kad jo tokie veiksmais truko gana ilgą laiko tarpą - pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo 2010-05-31 iki 2011-12-15, per kurį asmuo turėjo suvokti tokios savo praktikos, pildant UAB „N.“ kuro ataskaitas, ydingumą ir netinkamumą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad būtų išspręsta ši problema. Tuo pagrindu atmestinas ir kaltinamojo argumentas dėl to, kad jis nebuvo informuotas tinkamai apie tai, kaip reiktų pildyti tokias kuro ataskaitas, kadangi jo taikytas kuro ataskaitų pildymo metodas yra visiškai nesuderinamas su jam gerai žinomu ir įmonės keliamu jo atžvilgiu privalomu reikalavimu – tinkamai pildyti privalomai pildytinas vairuotojams pateiktas UAB „N.“ ataskaitas, juose įrašant objektyvius duomenis, ir tame tarpe ir UAB „N.“ kuro ataskaitas.

40Be to, teismas kritiškai vertina kaltinamojo argumentą, kad Panevėžyje esančioje UAB „Blizgantis dramblys“ degalinėje UAB „N.“ vardu įgydamas dyzelinio kuro, atitinkamų tokių faktų neparodė bendrovės kuro ataskaitose, kadangi jis manė, kad įsipiltų degalų kiekio įrašai su jo parašu degalinės kuro pylimo ataskaitose, yra pakankama priemonė deklaruoti įmonei jo patirtas kuro sąnaudas, juolab pats įmonės vadovas įsipareigojo surinkti čekius į šios degalinės. Tokia išvadą teismas daro, remdamasis byloje ištirtais liudytojų parodymais, kuriais yra vienareikšmiškai patirvinama, kad UAB „N.“ vairuotojai privalėjo pildyti kuro ataskaitas pagal patvirtintą vidinę darbo tvarką ir jokių išimčių apie kuro įsipylimą būtent šioje dalinėje nėra numatyta, taip pat tokio argumento dėl įmonės vadovo nurodymo buvimo neaptvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaltinamajam neturėjo kilti jokių pagrįstų abejonių dėl tokios įmonės kuro atskaitos pildymo tvarkos išimties buvimo, degalus pilantis UAB „Blizgantis dramblys“ degalinėje, vien esant nustatytai kitokiai kuro užsipylimo tvarkai nei kitose degalinėse (atsiskaitant degalinėje pakanka užpildyti degalinės kuro pylimo ataskaitą, nenaudojant UAB „N.“ mokėjimo kuro kortelių)

41Taip pat teismas vertina kaltinamojo nurodytą argumentą, kad jo tokie veiksmai, kuomet yra jo netinkamai užpildyta UAB „N.“ kuro ataskaita, negali sukelti neigiamų padarinių, kadangi visą informaciją apie jo piltą kurą ateidavo įmonei vėliau iš degalinių tinklo. Šį kaltinamojo nurodė tą argumentą teismas atmeta, kaip neapgrįstą.

42Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014). Būtent šiuo kontekstu vertinant kaltinamojo, kaip įmonės vairuotojo, pildytas UAB „N.“ kuro ataskaitas, kurios yra laikytinos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių pagrindu yra ne tik organizuojama tolimesnė buhalterinė apskaita ir formuojamos įmonės atskaitomybės dokumentai, bet ir priimami reikiami sprendimai dėl įmonės veiklos. Tiek UAB „N.“ vadovas liudytojas J. R., tiek ir šios įmonės vadybininkė liudytoja R. L. teismo posėdyje gana aiškiai išdėstė būtinybę įvertinti ne tik iš degalinių tinklo gautą informaciją apie dyzelinio kuro naudojimą konkrečiam vilikių pagal konkrečią įmonės mokėjimo kortelę, bet ir vairuotojų pildomų ataskaitų pagrindu formuojamą informaciją. Nors kuro sąnaudų duomenys reiso metu gali būti nustatyti ir pagal degalinių tinklų duomenis, tačiau visų ataskaitų analizė suteikia pagrindo nustatyti objektyvesnius ir tikslesnius kuro sąnaudų duomenis. O taip pat nėra kliūčių įmonei remtis vien tik vairuotojų pateikiamomis ataskaitomis, jų pagrindu formuojant buhalterinę apskaitą. Taigi, bet kokiu atveju, netinkamas ir neišsamus šiuo atveju UAB „N.“ kuro ataskaitų pildymas, sukelia ir gali sukelti įmonei ir pačiam darbuotojui teisiškai reikšmingus neigiamus padarinius, t.y. netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, sudaromos sąlygos grobstyti įmonės turtą ir pan. Juolab iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad pats kaltinamasis buvo supažindintas su vidaus darbo tvarka pasirašytinai ir jam kaip ir kitiems UAB „N.“ vairuotojams buvo žinoma apie būtinybę pildyti UAB „N.“ kuro ataskaitas, kurios jos vėliau bus panaudotos, kaip pirminiai buhalteriniai dokumentai įmonės veikloje.

43Teismas pažymi, kad LR BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186/2009, 2K-244/2009). Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kadangi LR BK 300 str. 1 d. numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, LR BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Vadovaujantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika, šios byloje kontekste teismas pažymi, kad minėtomis nusikalstamomis veikomis kaltinamasis ne tik padarė žalos valdymo tvarkai, kadangi į teisinę apyvartą paleido suklastotus dokumentus, bet ir tuo pasiekė iš anksto užsibrėžtus tikslus – gavo realios naudos, sukeliant konkrečias teisines pasekmes – neteisėtai įgijo UAB „N.“ turto. Tai rodo ne formalią LR BK 300 straipsnio nuostatos pažeidimo pobūdį, o būtent realų kėsinamasi į valdymo tvarką, sukėlusį konkrečius neigiamus teisiniu požiūriu padarinius.

44Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamosios subjektyviosios LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pusės, kad jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, t.y. suklastodamas minėtus netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kaltinamasis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nenorėjo taip veikti, kadangi siekiamas tikslas iš byloje nustatytų aplinkybių buvo aiškus – atitinkamai nuslėpti dyzelinio kuro pasisavinimo faktus nuo pačios įmonės UAB „N.“ .

45Taigi, kaltinamojo P. G. kaltė, padarius 7 nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., yra įrodyta visiškai, jos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis savo veiksmais suklastojo 7 UAB „N.“ kuro ataskaitas, sąmoningai neįrašydamas į ją dyzelinio kuro įgijimo faktus ir neteisėtai pasisavindamas įmonės degalų, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas įmonės darbuotojams kartu su vairuotojo ataskaitomis.

46Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 1 d., padarymo

47Pagal LR BK 183 str. už turto pasisavinimą atsako asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta padaryta žala, o kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti aiškus priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal LR BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

48Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. G. pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“, autotransporto padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „N.“ materialines vertybes, per 7 nusikalstamų veikų epizodus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2011-12-15, nuslėpdamas dyzelinio kuro įgijimo faktus, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą – viso 10 339,73 l dyzelinio kuro už 11 968,79 Eur sumą, kurį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

49Vis dėl to, nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad vilkiku „SCANIA“, valst. Nr. ( - ), naudojosi tik jis vienas įmonėje, reiso metu degalinėse jis pildydavo jo kuro bakus, kadangi važiavo jis vienas, tačiau savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo nepripažino ir siekė pagrįsti, kad įmonei UAB „N.“ nebuvo padaryta žala, visų pirma, nurodydamas, kad didesnės šio vilkiko kuro sąnaudos, nei nustatyta buvo pačios įmonės UAB „N.“ pagal šios vilkiko gamintojo autoserviso patikrinimo duomenis, buvo patiriamas ne tik dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su sunkių krovinių gabenimu, sudėtingomis neretai važiavimo sąlygomis, esant sunkioms oro ir kelio ypatumų sąlygoms, bet ir paties vilkiko gamykliniais trūkumais dėl paties modelio tokio vilkiko specifikacijos, susijusios su didelėmis kuro sąnaudomis, dažnų gedimų techninėje dalyje, mažinančių važiavimo efektyvumą, bei integruotos neekonomiškos vilkiko šildymo sistemos, ko pasėkoje jo nurodymų kuro sąnaudos reiso metu siekdavo 40-42 l/100km.

50Vis dėl to, vertinant kitus byloje esančius įrodymus vienareikšmiškai nustatyta, kad minėto kaltinamojo vairuotojo vilkiko kuro sąnaudos buvo gerokai mažesnės nei nurodo ir bando pagrįsti kaltinamasis. Liudytojų J. R., G. Č., V. K., R. L. ir E. I. vieningai patvirtino, kad minėtame vilkikui nustatyta kuro norma – 33 l/100 km yra pagrįsta ir protinga, o P. G. vairuojamo vilkiko kuro sąnaudos buvo išskirtai didelės, palyginus su kitais vilkikais. Papildomai liudytojas J. R. parodė, kad toks reikalavimas kuro sąnaudoms yra pagrįstas P. G. vilkiko gamintojo „Scania Lietuva“ duomenimis, kuriuos ne tik deklaruoja, bet ir dažnai atliekamų tikrinimo metu buvo aiškiai nustatyta pakrauto tokio vilkiko kuro norma iki minėtos nustatytos kuro normos. Pripažino, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės galėjo įtakoti didesnę kuro sąnaudas, tačiau praktikoje buvo situacijų tik kuomet jos viršydavo patirvintą normą iki 34 l/100km, tačiau ne 47 l/100km kuro norma, kaip paskutiniojo reiso metu. Kiti liudininkai - R. L. ir E. I. teismo posėdžio metu, nurodė pragrįstas praktikoje galimas vilkiko kuro sąnaudas, siekiančias iki 38 l/100 km išimtinais atvejais, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad ir jos yra gerokai mažesnės nei buvo nustatyta P. G. atveju. Taip pat teismas remiasi liudytojo G. Č., kuris dirba UAB „Scania Lietuva“, serviso paslaugų pardavimo vadovu, parodymais, kuriais jis aiškiai nurodė, kad vidutinė tokių vilkikų kuro norma siekia 32 l/100km, o per visą tą laiką transporto priemonei „Scania“, valst. Nr. ( - ) techninių gedimų susijusių su padidėjusiomis kuro sąnaudomis nėra užfiksuota, o ir jie galėjo turėti įtakos kuro sąnaudoms apie 10 procentų, nuo nustatytos normos. Šiai liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi tokius panašius galimus kuro sąnaudų svyravimus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Taip pat teismas remiasi byloje esančia 2012-12-31 Specialisto išvada Nr. 50-5-ISI-1073, iš kurios matyti, kad iš tyrimui pateiktų UAB „N.“ dokumentų nuo 2010-04-04 iki 2011-12-31 nustatyta, jog vilkikas valst. Nr. ( - ) pravažiavo 274 793 km., o pritaikius patvirtintą kuro normą – 33 l/100 km, nustatyta, kad pravažiuotiems kilometrams turėjo sunaudoti dyzelinio kuro 90 681,69 l, tačiau dyzelinio kuro vilkikui buvo užpilta 30 015,60 l daugiau (už 109 857,09 Lt sumą) (t. 4, b.l. 138-141).

51Taip pat teismas remiasi 2014-06-06 specialisto išvada Nr. 5-5/48, kuria buvo ištirti 2010-2011 m. laikotarpio duomenys apie tuo metu UAB „N.“ turėtų visų vilkikų sunaudotų dyzelinio kuro sąnaudų rodiklius, ir ja nustatyta, kad tiek 2010 m., kuomet reisuose važiavo 13 įvairių gamintojų vilkikų, tiek ir 2011 m., kuomet reisuose važiavo 15 įvairių gamintojų vilkikų, nustatyta visiems vienoda bazinio dyzelino sunaudojimui 33 l/100km norma, kaip ir „Scania“, valst. Nr. ( - ). Iš tirtų to laikotarpio įmonės duomenų nustatyta, kad įvairių vilkikų kuro sąnaudos, taikant minėtą bazinio dyzelino sunaudojimui normą, 2010 m. svyravo nuo sutaupytų 899 l. degalų iki 2 004 l. jų perviršio pagal pravirintą kuro normą, kai tuo tarpu 2011 m. vilkikų kuro sąnaudos dar labiau svyravo - nuo 2 012 l. sutaupytų kuro iki 6 941 l. jų perviršio pagal patvirtintą kuro normą. Specialistas priėjo išvados, kad tokiomis vilkikų kuro sąnaudomis buvo viršyta tik nežymiai nustatyta kuro norma arba jos buvo mažesnės. Juolab išvadoje pažymima, kad bendra kuro sąnaudų norma gali siekti 40 l/100 km, jei vilkikas dirba su priekabomis-šaldytuvais pagal UAB „N." direktoriaus J. R. patvirtintus dokumentus. Tokiame kontekste vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad per šiek tiek daugiau nei pusantrų metų laikotarpį (nuo 2010-04-04 iki 2011-12-31) P. G. vairuojamo vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ) viršytos kuro sąnaudos sudaro net 30 015,60 l t.y. daugiau nei 4 kartus viršijo nustatytas didžiausias kitų vilkikų metines kuro sąnaudas 2011 m. ir net beveik 15 kartų nustatytas didžiausias kitų vilkikų metines kuro sąnaudas 2010 m. Tai dar labiau sustiprinta teismo išvadą, kad toks didelis jo vilkiko kuro sąnaudų skirtumas negalėtų būti pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurias nurodo kaltinamasis, kadangi kaltinamojo patirtos kuro sąnaudos yra gerokai didesnės nei bendra įmonės veiklos praktika, juolab vertinant liudytojų parodymus, minėtos jo nurodytos aplinkybės galėtų įtakoti tik nedidelį galimą kaltinamojo vairuojamo vilkiko kuro sąnaudų svyravimą.

52Pažymėtina, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Tam tikra aplinkybė (faktas) laikoma įrodyta, kai ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju nebuvo atlikta kaltinamojo vairuoto vilkiko ekspertinis tyrimas dėl objektyvių aplinkybių – vilkikas parduotas kitiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jį yra remontavę, taip pat tai, kad UAB „N.“ neišsaugojo iš kaltinamojo vairuoto vilkiko perkeltus automobilio tachografo ir vairuotojo kortelių duomenis, siekiant nustatyti prieš tai nurodytas aplinkybes dėl nepagrįstai didelių kaltinamojo vairuoto vilkiko kuro sąnaudų, kadangi šių aplinkybių konstatavimui pakanka nurodytų įrodymų visumos.

53Taip pat dėl magneto naudojimo, siekiant suklastoti kaltinamojo vairuoto vilkiko duomenis, pats kaltinamasis pripažino, kad tokį metodą jis taikė savo praktikoje pagal vadovo nurodymą. nes tai yra naudinga pačiai įmonei UAB „N.“ dėl to, kad galima pravažiuoti faktiškai daugiau be poilsio, jo nefiksuojant vilkiko skydelio parodomuose. Tačiau liudytojai G. Č. ir E. I. vienareikšmiškai patirvinto ir aplinkybę, kad magneto naudojimas yra naudingas ir pačiam kaltinamajam, kadangi magneto pagalba klastojant vilkiko ridą, nuvažiuotas atstumas yra parodomas mažesnis nei realus, todėl vilkiko kuro sąnaudų rodmenys padidėja, tokiu būdu vairuotojas gali įrodyti, kad jo vilkiko kuro sąnaudos yra didesnės ir jos netelpa į nustatytą kuro normą. Kadangi byloje nėra aiškiai nustatyta, kaip kaltinamojo buvo naudotas magnetas savo veikloje, klastojant vilkiko prietaisų rodmenų skydelio parodymus, vilkikui važiuojant į reisą, visose minėtose 7-iuose nusikalstamų veikų epizoduose, nei kiek tiksliai toks magneto naudojimo metodas turėjo įtakos galutinėms kuro sąnaudoms, tačiau teismas šią aplinkybę vertina, kaip vieną iš argumentų, kuris patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į UAB „N.“ turto – dyzelinio kuro, pasisavinimą. Kadangi pats kaltinamasis prisipažino, kad minėtą metodą jis taikė savo praktikoje, tai darytina išvada, kad didesnės kuro sąnaudos, kurios buvo pasisavintos paties kaltinamojo, buvo dangstomos ne tik klastojant ataskaitas, bet ir naudojant magnetą.

54Taip pat Teismas atmeta, kaip nepagrįstus kaltinamojo nurodytus argumentus dėl neatitikimų jo vilkiko kuro bakuose esančių kuro likučių, jam išvažiuojant į reisą ir iš jo grįžtant, t.y. kaltinamasis teismo posėdyje tvirtino, kad kuro likučių jo vilkike matavimai nebuvo atliekami arba jie buvo daromi netinkamai, o tokie kuro likučiai buvo apskaičiuojami apytiksliai pagal užsipiltą kurą ir nuvažiuotą kilometražą. Ir liudytoja R. L. patvirtino, kad vilkiko kuro bake esančių degalų likučių duomenys, prieš išvažiuojant iš reiso ir iš jo grįžus, buvo naudojami apskaičiuojant vilkiko sąnaudas. Vis dėl to, teismas vertina kaltinamojo parodymus, kuriais jis patirtino, kad jo vilkiko kuro bakuose po kiekvieno reiso į užsienį kuro likučiai vis didėjo, todėl teismo vertinimu didėjantis kuro likučių kiekis turėjo įtakoti ir mažesnes kuro sąnaudas kelionėje, kadangi mažiau į vilkiko bakus tektų pilti kuro naujame reise, todėl teismo vertinimu toks kaltinamojo argumentas nepagrindžia didesnių vilkiko kuro sąnaudų ir jis vertintinas, kaip kitas svarus kaltinamojo pripažintas argumentas, kuriuo yra patirvinamos nustatytos aplinkybės byloje dėl kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į UAB „N.“ turto – dyzelinio kuro, pasisavinimą.

55Dėl 2011-12-31 pakvitavimo, pasirašyto paties kaltinamojo P. G., iš kurio matyti, kad jis pasiskolino iš UAB „N.“ 63 000 Lt ir kuriame jis sutinka, kad 50 proc. jo uždirbto atlyginimo, tame tarpe ir komandiruotpinigius, UAB „N.“ nurašytų nuo jo skolos (t. 1, b.l. 2). Nors kaltinamasis ir sutinka su tuo, kad jis yra pasirašęs įmonei tokį dokumentą, tačiau jis šio dokumento nesieja su nustatytais jo vilkiko dyzelinio kuro skirtumais, kaip galimai pasisavintu įmonės turtu ir įmonei žalos atlyginimu, juolab anot jo, šio dokumento negalima traktuoti, kaip jo sutikimu, kad buvo padaryta žala įmonei, savinantis iš jos dyzelinį kurą, kaip nustatyta šioje byloje. Ir nors pačiame pakvitavime nėra tiesiogiai nurodyta kokiu tikslu yra paimtos šios skolintinos lėšos, tačiau teismas vertina kitus byloje nustatytus įrodymus, kurie vienareikšmiškai paneigia šį kaltinamojo argumentą, t.y. pats UAB „N.“ vadovas liudytojas J. R. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis P. G. pripažino, kad dyzelinį kurą pasisavino, sutiko už jį sumokėti, todėl buvo sutartą, kad jis atidirbs įmonei už viršytą vilkiko kuro sąnaudų normą ir buvo pasirašytas minėtas pakvitavimas. Taip pat ir liudytoja V. K. pažymėjo, kad ji dalyvavo P. G. ir įmonės vadovo pasitarime, kuomet jis su vadovu sutiko surašyti minėtą pakvitavimą, kadangi buvo prisipažinęs apie savo kaltę dėl nustatyto dyzelinio kuro trūkumo, kuris buvo nurašytas į įmonės veiklos sąnaudas. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai - V. K. ir R. L., o liudytojas E. I. teismo posėdyje parodė patvirtino bendrai, kad tokia praktika egzistavo įmonėje. Šių liudytojų parodymų kontekste, vertina ir paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad nusikalstamų veikų padarymų metu jį kankino finansiniai sunkumai, buvo paimtas ne vienas kreditas ir įvairių paskolų, juolab jo atlyginimas buvo pervedamas į kaltinamojo žmonos asmeninę sąskaitą, kadangi jo buvo areštuota, teismas prieina išvados, kad 2011-12-31 pakvitavimas buvo pasirašytas būtent dėl įmonei UAB „N.“ padarytos žalos atlyginimo, kaltinamajam pasisavinant įmonės turtą – dyzelinį kurą, juolab kito galimo tokio pakvitavimo pasirašymo tikslo ir pagrindo pats kaltinamasis tiksliai teismui nurodyti ir nesugebėjo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti tokiam faktui, ji atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Todėl ši nustatyta aplinkybė rodo, kad paties kaltinamojo parodomuose yra akivaizdūs prieštaravimai ir jie vertinti, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis anksčiau sutikęs su tuo, kad jis neteisėtai savinosi įmonei priklausantį turtą, dabar tai neigia ir bando įrodinėti priešingai.

56Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.). Vertinant byloje aplinkybes pagal šiuos kriterijus, teismas prieina išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą, pasisavindamas svetimą turtą iš UAB „N.“, kadangi kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, t.y. kaltininkas aktyviai siekė nuslėpti nuo UAB „N.“ jai priklausančio kuro pasisavinimo faktą, o taip pat ir sunki kaltinamojo finansinė padėtis sudarė sąlygas, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

57Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamosios subjektyviosios LR BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pusės, kad jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, t.y. suvokė, kad buvusį jo žinioje svetimą turtą - UAB „N.“ priklausantis dyzelinį kurą, neteisėtai paėmė, siekdamas paversti jį savo nuosavu turtu, ir taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita, ji pardavė nenustatytiems ikiteisminio tyrimo metu asmenims.

58Taigi, kaltinamojo P. G. kaltė, padarius 7 nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d., yra įrodyta visiškai, jos kvalifikuotos teisingai.

59Civilinis ieškinys

60UAB „N.“ pareikštas 12 419,63 Eur (42 882,50 Lt) civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 109 str. pagrindu (1 t. b.l. 39-42).

61Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ar asmenys.

62Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl padarytų nusikalstamų veikų patyrė 11 968,79 Eur dydžio turtinę žalą, kas yra patvirtinta bylos medžiaga, tačiau UAB „N.“ pareikštame ieškinyje teismui yra nurodyta 450,84 Eur didesnė reikalaujama priteisti suma nei yra byloje nustatyta, kaip padaryta P. G. nusikalstomis veikomis. Šio reikalavimo dalies įmonės atstovai nepagrindė jokiais argumentais nei pateikė papildomus įrodymus dėl jo. Todėl byloje pareikštas ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo P. G. UAB „N.“ naudai 11 968,79 Eur sumą turtinei žalai kompensuoti, kuri buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais.

63Bausmių skyrimo motyvai bei kiti bylos klausimai

64P. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

65Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. G. padarė 14 nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (6 t., 116 b.l.), administracine tvarka baustas (6 t. b.l. 121), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus LR BK 54 str. ir 55 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš LR BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d sankcijose numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – baudas, savo dydžiu mažesnes nei įstatymu nustatyti vidutiniai šios bausmės dydžiai. Konkretūs skirtinų baudų dydžiai už padarytus nusikaltimus nustatytini, atsižvelgus į P. G. materialinę padėtį, jo amžių ir galimybę būti darbo santykiuose, priteisto ieškinio dydį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes.

66Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., paskirtosios bausmės už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos jas apimant, o kitos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant.

67Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: segtuvas Nr. 1, įvardintas- vilkikų servizai 2010-01-2011-07, 248 lapai; segtuvas su vilkiko ( - ) dokumentais, 187 lapai; 15 segtuvų, įvardintų- Vairuotojų ataskaitos, ir 1 segtuvas- Didžioji knyga, suvestinės, atsiskaitymų registrai, įsakymai. Iš viso 18 segtuvų buhalterinių dokumentų, pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolus paimtų iš UAB „N.“ direktoriaus J. R. ir vadybininkės R. L., grąžintini UAB „N.“.

68Paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

69Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Šabliauskienės 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu, vadovaujantis LR BPK 116, 151 ir 152 straipsniais, buvo laikinai – 6 mėnesiams iki 2015-05-06 buvo apribotos nuosavybės teisės į P. G. ir A. G. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) ir P. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“ (t. 6, b.l. 75-77). Paskirtas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tris kartus pratęstas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis iki 2016-05-17 imtinai. Tačiau Valstybinei įmonei Hipotekos įstaiga pagal paskutiniąją teismo nutartį atsisakius įrašyti duomenis turto arešto aktų registre, , neišnykus pagrindams, priteisiant iš kaltinamojo UAB „N.“ civilinį ieškinį dėl 11 968,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, yra pagrindas iš naujo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. G. ir A. G. turtui iki nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo. Atlyginus civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

70Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (LR BPK 106 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma prateisti iš advokato paslaugas suma nėra aiškiai per didelės, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, ir į kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

71Vadovaujantis LR BPK 103 str. iš P. G. išieškotina valstybei 00,00 Eur proceso (pašto) išlaidų.

72Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302 – 305 straipsniais

Nutarė

73P. G. pripažinti kaltu:

74- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2010-04-07 – 2010-06-01 veika) ir skirti jam bausmę - 10 MGL, t.y. 376,6 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) baudą;

75- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2010-04-07 – 2010-06-01 veika) ir skirti jam bausmę - 10 MGL, t.y. 376,6 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) baudą;

76- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2010-08-25 – 2010-12-27 veika) ir skirti jam bausmę - 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) baudą;

77- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2010-08-25 – 2010-12-27 veika) ir skirti jam bausmę - 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) baudą;

78- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-01-03 – 2011-04-21 veika) ir skirti jam bausmę - 14 MGL, t.y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) baudą;

79- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-01-03 – 2011-04-21 veika) ir skirti jam bausmę - 14 MGL, t.y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) baudą;

80- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-04-27 – 2011-07-14 veika) ir skirti jam bausmę - 16 MGL, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) baudą;

81- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-04-27 – 2011-07-14 veika) ir skirti jam bausmę - 16 MGL, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) baudą;

82- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-07-19 – 2011-10-03 veika) ir skirti jam bausmę - 18 MGL, t.y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) baudą;

83- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-07-19 – 2011-10-03 veika) ir skirti jam bausmę - 18 MGL, t.y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) baudą;

84- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-10-05 – 2011-10-28 veika) ir skirti jam bausmę - 20 MGL, t.y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą;

85- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-10-05 – 2011-10-28 veika) ir skirti jam bausmę - 20 MGL, t.y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą;

86- pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-11-03 – 2011-12-19 veika) ir skirti jam bausmę - 22 MGL, t.y. 828,52 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 52 ct) baudą;

87- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-11-03 – 2011-12-19 veika) ir skirti jam bausmę - 22 MGL, t.y. 828,52 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 52 ct) baudą.

88Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 d., šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes, padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, o kitas – iš dalies jas sudedant ir P. G. nubausti galutine subendrinta bausme 45 MGL , t.y. 1 694,70 Eur (tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) bauda;

89Vadovaujantis BPK 352 str. 1 d. baudos sumokėjimo terminą nustatyti vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

90Išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą laiką į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

91UAB „N.“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš P. G. 11 968,79 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 79 ct).

92Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. G. ir A. G. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), ir P. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, iki nuosprendžio dalies dėl UAB „N.“ civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo. Atlyginus civilinį ieškinį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

93Išieškoti iš P. G. nukentėjusiosios UAB „N.“ naudai 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) sumą advokato pagalbai apmokėti.

94Išieškoti iš P. G. valstybei 18,08 Eur (.aštuoniolika eurų 08 euro centai) proceso išlaidų.

95Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: segtuvas Nr. 1, įvardintas- vilkikų servizai 2010-01-2011-07, 248 lapai; segtuvas su vilkiko ( - ) dokumentais, 187 lapai; 15 segtuvų, įvardintų- Vairuotojų ataskaitos, ir 1 segtuvas- Didžioji knyga, suvestinės, atsiskaitymų registrai, įsakymai. Iš viso 18 segtuvų buhalterinių dokumentų, pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolus paimtų iš UAB „N.“ direktoriaus J. R. ir vadybininkės R. L. grąžinti UAB „N.“.

96P. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

97Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK)... 4. P. G. pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB „N.“,... 5. Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 6. Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 7. Be to, jis, pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 8. Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 9. Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 10. Be to, jis pagal 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 129 dirbdamas UAB... 11. Bylos įrodymai... 12. Kaltinamasis P. G. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad... 13. Liudytojas J. R. teismo posėdyje parodė, kad yra įmonės, užsiimančios... 14. Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2007 metų dirba įmonėje... 15. Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Scania... 16. Liudytojas R. V. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir parodė, kad... 17. Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba transporto vadybininke UAB „N.“, ji... 18. Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba UAB “N.“... 19. Liudytojas E. I. teismo posėdyje parodė, kad jis anksčiau nuo 2008 m. iki... 20. Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo anksčiau UAB „N.“... 21. Specialistas Albertas Povilauskas teismo posėdyje parodė, kad atliko tyrimą... 22. Rašytiniai bylos įrodymai... 23. Iš 2015-01-16 daiktų-dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai... 24. Iš 2012-12-31 Specialisto išvados Nr. 50-5-ISI-1073 matyti, kad iš tyrimui... 25. Iš 2014-06-06 specialisto išvados Nr. 5-5/48 matyti:... 26. 1. UAB „N." direktorius J. R. patvirtino įsakymus dėl kuro sunaudojimo ir... 27. 2. UAB „N." 15 vilkikų vairuotojų kuro ataskaitose užfiksuota 2010 m. 13... 28. 3. Pagal UAB „N." vilkikų vairuotojų kuro ataskaitose užregistruotus... 29. 4. UAB „N." apskaitoje kuras į sąnaudas buvo nurašomas ne pagal kuro... 30. Iš 2006-07-04 darbo sutarties Nr. 129 matyti, kad nuo 2006-07-04 P. G.... 31. Su P. G. sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l.... 32. Iš 2011-12-31 pakvitavimo matyti, kad P. G. pasiskolino iš UAB „N.“ 63... 33. Iš Grenoblio policijos teismo Teisingumo rūmų Baudžiamojo įsakymo ir... 34. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija... 35. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. padarymo... 36. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 300 str. 1 d. kyla tada, kai padaroma... 37. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas... 38. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. G. suklastojo tikrus pirminius... 39. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis... 40. Be to, teismas kritiškai vertina kaltinamojo argumentą, kad Panevėžyje... 41. Taip pat teismas vertina kaltinamojo nurodytą argumentą, kad jo tokie... 42. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentu gali būti pripažintas ir... 43. Teismas pažymi, kad LR BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo... 44. Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamosios subjektyviosios LR BK... 45. Taigi, kaltinamojo P. G. kaltė, padarius 7 nusikalstamas veikas, numatytas LR... 46. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 1 d., padarymo... 47. Pagal LR BK 183 str. už turto pasisavinimą atsako asmuo, kuriam turtas buvo... 48. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad... 49. Vis dėl to, nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad... 50. Vis dėl to, vertinant kitus byloje esančius įrodymus vienareikšmiškai... 51. Taip pat teismas remiasi 2014-06-06 specialisto išvada Nr. 5-5/48, kuria buvo... 52. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki... 53. Taip pat dėl magneto naudojimo, siekiant suklastoti kaltinamojo vairuoto... 54. Taip pat Teismas atmeta, kaip nepagrįstus kaltinamojo nurodytus argumentus... 55. Dėl 2011-12-31 pakvitavimo, pasirašyto paties kaltinamojo P. G., iš kurio... 56. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių... 57. Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamosios subjektyviosios LR BK... 58. Taigi, kaltinamojo P. G. kaltė, padarius 7 nusikalstamas veikas, numatytas LR... 59. Civilinis ieškinys... 60. UAB „N.“ pareikštas 12 419,63 Eur (42 882,50 Lt) civilinį ieškinį... 61. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 62. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl padarytų nusikalstamų veikų... 63. Bausmių skyrimo motyvai bei kiti bylos klausimai... 64. P. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 65. Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas... 66. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., paskirtosios bausmės už... 67. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai... 68. Paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis... 69. Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, Panevėžio... 70. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 71. Vadovaujantis LR BPK 103 str. iš P. G. išieškotina valstybei 00,00 Eur... 72. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302 – 305 straipsniais... 73. P. G. pripažinti kaltu:... 74. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2010-04-07 – 2010-06-01 veika) ir... 75. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2010-04-07 – 2010-06-01 veika) ir... 76. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2010-08-25 – 2010-12-27 veika) ir... 77. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2010-08-25 – 2010-12-27 veika) ir... 78. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-01-03 – 2011-04-21 veika) ir... 79. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-01-03 – 2011-04-21 veika) ir... 80. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-04-27 – 2011-07-14 veika) ir... 81. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-04-27 – 2011-07-14 veika) ir... 82. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-07-19 – 2011-10-03 veika) ir... 83. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-07-19 – 2011-10-03 veika) ir... 84. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-10-05 – 2011-10-28 veika) ir... 85. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-10-05 – 2011-10-28 veika) ir... 86. - pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (2011-11-03 – 2011-12-19 veika) ir... 87. - pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-11-03 – 2011-12-19 veika) ir... 88. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 d.,... 89. Vadovaujantis BPK 352 str. 1 d. baudos sumokėjimo terminą nustatyti vienerius... 90. Išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per... 91. UAB „N.“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant... 92. Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. G. ir A. G. bendros... 93. Išieškoti iš P. G. nukentėjusiosios UAB „N.“ naudai 289 Eur (dviejų... 94. Išieškoti iš P. G. valstybei 18,08 Eur (.aštuoniolika eurų 08 euro centai)... 95. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 96. P. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai... 97. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima skųsti apeliaciniu...