Byla 2-320-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ pirmininko I. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ pirmininko I. G. pareiškimą dėl žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Finance Group“, bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „Grūdų pervežimo centras“ ir kredito unija „Vilniaus kreditas“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas ŽŪB „Kraštovaizdis“ pirmininkas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Bendrovė dėl finansinės-ekonominės krizės ir Rusijos embargo susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos išspręsti gali restruktūrizavimo procesas. Nuostoliai susidarė dėl buvusių didelių kuro kainų, siekio įsitvirtinti rinkoje bei Rusijos embargo Lietuvos žemės ūkio produkcijai, kadangi bendrovės pagrindinė veiklos kryptis buvo žemės ūkio produkcijos transportavimas ir ekspedijavimas. Bendrovė imasi priemonių veiklai vykdyti krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklos sektoriuje, nuolatiniai bendrovės klientai teikia užsakymus, todėl prognozuojamas tęstinis bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymas ir pajamų augimas. Pareiškėjas nurodė, kad esminės reikšmės turėjo ir tai, kad dėl AB banko Snoras bankroto bylos iškėlimo negavo kredito ir negalėjo tinkamai įgyvendinti su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašyto projekto. Bendrovė prarado 1 239 220,14 Lt, kurie galėjo būti panaudoti bendrovės piniginėms prievolėms vykdyti. Bankas nebefinansavo investicinio projekto įgyvendinimo ir bendrovė neįsigijo keturiolikos investiciniam projektui tinkamai įgyvendinti reikalingų vilkikų, o įsigyti vilkikai buvo pradėti eksploatuoti beveik dvejais metais vėliau. Bendrovė neturi pradelstų mokėjimų darbuotojams, Sodros biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o veiklos metu buvo didelė šių mokesčių mokėtoja. Bendrovėje dirbo 40 darbuotojų, šiuo metu dirba 25 darbuotojai, pasikeitė įmonės vadovas, buvo pertvarkyta neūkiškai vykdoma veikla, kontroliuojamos įmonės išlaidos, optimizuoti įmonės kaštai, vyksta derybos su kitais tiekėjais dėl palankesnių kuro bei kelių kortelių kainų tarifo. Bendrovė 2015 metais pradėjo dirbti pelningiau, nes pasikeitus įmonės vadovui buvo sumažintos administracinės išlaidos, optimaliai sutvarkyta logistika. Per pirmąjį 2015 metų pusmetį bendrovė gavo 1 609 384 Eur pajamų ir 2015 m. liepos 24 d. sugeneravo 110 323 Eur pelną. Pakartotinį pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą teikia todėl, kad sumažėjo bendras kreditorių skaičius ir šiuo metu bendrovė turi tik du kreditorius, kurių reikalavimai pradelsti. Su dalimi kreditorių dėl skolų grąžinimo atidėjimų yra sutarę žodžiu, todėl jų mokėjimų nevertina pradelstais. Bendrovė 2015 m. gegužės 11 d. su vienu iš didžiausių kreditorių A. K. Zade (kreditorinio reikalavimo suma 462 730,49 Eur) sudarė papildomą susitarimą ir susitarė dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo ir mokėjimų išdėstymo. Nors 2015 m. liepos 9 d. vienas pagrindinių bendrovės kreditorių BAB bankas Snoras vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis Nr. 031-76541 ir Nr. 031-76542, tačiau bendrovė pateikė ieškinį dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl šio kreditoriaus reikalavimo nevertina pradelstu. Naujai parengtuose restruktūrizavimo plano metmenyse (toliau – metmenys) pareiškėjas numatė parduoti nenaudojamą ilgalaikį materialųjį turtą (37 žemės sklypus, lengvąjį automobilį ,,Audi Q7“, butą, esantį Ramygalos g. 112-49, Panevėžyje), ilgalaikį nematerialųjį turtą, kuris nėra naudojamas tiesioginėje įmonės veikloje (42 545,18 Eur (146 900 Lt) finansinio turto, kurį sudaro: 145 800 Lt dydžio pajai Kredito unijoje „Vilniaus kreditas“, 1000 Lt dydžio pajus kredito unijoje „Sostinės kreditas“; 100 Lt pajus Kredito unijoje „Kredito unija“), realizuoti turimus 1 239 220,14 Lt vertės AB bankas Snoras indėlių sertifikatus bei obligacijas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, priteisė UAB „Finance Group“ iš ŽŪB „Kraštovaizdis“ 525,61 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; nutarčiai įsiteisėjus, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Teismas nustatė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsteigta ir veiklą vykdo nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d., todėl atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 4 punkto reikalavimą, nėra galutinai nutraukusi veiklos ir atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkto reikalavimus, bendrovei nėra iškelta bankroto byla, jos atžvilgiu nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, taip pat nėra nustatyta, kad nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba ją nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkte nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-495-278/2015, restruktūrizavimo bylą bendrovei buvo atsisakyta iškelti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, nes konstatuota, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą.

8Teismas nustatė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nes ilgą laiką sutartyse nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaito su kreditoriais, jai trūksta apyvartinių lėšų, 2013-2014 metais dirbo nuostolingai. Įvertinęs pateiktus Metmenis, teismas atkreipė dėmesį, kad vidiniai įmonės pertvarkymai gali turėti įtakos įmonės valdymo efektyvumui, bet ne esminę įtaką sprendžiant bendrovės finansinius sunkumus. Pervežimo kainos yra dinamiškas reiškinys, todėl laikinas jų pakilimas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad taip bus viso restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Ilgalaikis materialus turtas, kurį bendrovė ketina parduoti, yra įkeistas kreditoriams ir, sprendžiant pagal kreditorių reikalavimų sumas ir turto vertės santykį, tikėtina, kad iš įkeisto turto vertės galėtų būti padengti tik įkaito turėtojų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad turto, kurį bendrovė ketina parduoti, mokesčiai sudaro neesminę dalį bendrovės išlaidų, o atsižvelgiant į tai, kad AB bankui Snoras iškelta bankroto byla, bankroto procedūras reglamentuojančios teisės normos draudžia išmokėti lėšas vieniems kreditoriams anksčiau už kitus kreditorius bei draudžia atlikti įskaitymus, todėl tai, kad bendrovė ketina pareikšti bankui 358 903 Eur turtinę pretenziją, neturi esminės reikšmės bendrovės įsipareigojimų dydžiui ir mokumo nustatymui.

9Teismas atkreipė dėmesį, kad veiklos išplėtimą bendrovė sieja su pasirašytomis ilgalaikėmis veiklos sutartimis su bendrovės klientais (Metmenų 20 psl.), tačiau tokios sutartys nepateiktos. Bendrovė nurodė, kad pavyko sudaryti dvi naujas sutartis dėl krovinių vežimo 2016 metais, o kiekviena sutartis užtikrins ne mažiau kaip po 1200 000 Eur pajamų gavimą ateityje, tačiau byloje pateikti tik ketinimų protokolai. Teismas sprendė, kad tokių susitarimų realus vykdymas abejotinas, nes pagal viešai skelbiamus duomenis tiek UAB „Augusto Transportas“, tiek UAB „Mantoma“ apyvartos buvo žymiai mažesnės. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių dabartinių bendrovės klientų yra tarptautinių pervežimų bendrovė „LKW WALTER Internationale Transport organisation“ AG, tačiau duomenų, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimą, apie ateities pervežimų apimtis, jų vykdymą bei to pagrindu ateityje gautinas pinigines lėšas, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė, pardavusi turimą turtą, iš esmės vykdys tą pačią ūkinę-komercinę veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kaip kad vykdė iki šiol, ir kas galbūt sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Teismas pabrėžė, kad nėra objektyvių priežasčių pagrįstai tikėtis, jog įmonės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės artimiausiu metu išnyks, o aiškinimas, kad atsakovės padėtis gerės dėl rinkoje didėjančių teikiamos paslaugos kainos, tėra prielaida. Teismo vertinimu, pateiktuose metmenyse ir jo prieduose pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą. Kitų įrodymų apie gautus užsakymus ir gaunamas pajamas, galimų potencialių kontrahentų, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys, vystomi nauji projektai, realiai nėra pateikta (CPK 178 str.). Kadangi pareiškėjas metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, teismas sprendė, kad esant tokiems metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos.

10Analizuodamas įmonės balansus ir vertindamas atsakovės mokumą, teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. liepos 24 d. turėjo turto už 3 262 444 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 272 097 Eur, trumpalaikis – 990 347 Eur, iš kurio 364 187 Eur – per vienerius metus gautinos sumos ir nėra duomenų, ar šios skolos išieškomos. LKW WALTER Internationale Transport organisation AG 2015 m. liepos 24 d. buvo skolinga bendrovei 174 802,31 Eur. Nors bendrovės atstovai nurodė, kad ši skola sumokėta, įrodymais šis teiginys nepatvirtintas. Iš bendrovės atstovo paaiškinimų, ankstesnėje restruktūrizavimo byloje priimtų procesinių dokumentų turinio, iš ankstesnių bendrovės balansų teismas nustatė, kad kreditorių reikalavimų 2015 metais bendrovė nepadengė, todėl sprendė, kad šias sumas sudaro vienų ir tų pačių kreditorių reikalavimų sumos. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovė teisme ginčija banko Snoras sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia sutarties pakeitimo, nereiškia, kad 1 162 007,29 Eur reikalavimas tapo nepradelstu. Įrodymų apie susitarimus su kreditoriais Kerim Zade Alexander, KB Nevėžis Agro dėl vykdymo atidėjimo pareiškėjas nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad kreditoriams UAB „Drivekta“, UAV „Varpas Transport“, AB „Panevėžio energija“ įsiskolinimai yra priteisti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ yra iškelta bankroto byla, tačiau jų reikalavimų sumos vis tiek nurodytos kaip nepradelsti reikalavimai; Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-331-212/2015 pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros ieškinį atsakovei dėl 1 399 999,71 Eur skolos priteisimo. Nors Bendrovė ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą nutraukti paramos sutartį ir grąžinti 4 833 919 Lt išmokėtą paramą, tačiau pirmosios instancijos teismas jau yra pasisakęs, kad bendrovės skundas nepagrįstas. Kreditorinių reikalavimų tikėtinas padidėjimas tokia ženklia suma turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo ir galimybių sėkmingai įvykdyti restruktūrizavimo procesą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ yra moki įmonė ir kad jos finansiniai sunkumai, besitęsiantys nuo 2013 metų, kai ji jau pradėjo dirbti nuostolingai, yra laikino pobūdžio. Kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ atitinka nemokios įmonės statusą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).Teismas nustatė du ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atsisakymo kelti ŽŪB „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo bylą pagrindus: 1) parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų; 2) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

11Teismas netenkino kreditorių prašymo už piktnaudžiavimą procesine teise nesąžiningai pateikus nepagrįstą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skirti atsakovei CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą. Teismas nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi ĮRĮ ar kituose įstatymuose nėra imperatyvaus draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 4 str.), todėl tokių veiksmų nevertino kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

12Teismas priteisė iš atsakovės kreditorei UAB „Finance Group“ išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nustatęs, kad išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį, priimti naujai teikiamus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, kad kreditoriaus AB banko Snoras 1 162 007,29 Eur reikalavimas yra vertintinas pradelstu ĮBĮ nuostatų prasme, nepaisant to, kad banko reikalavimas yra ginčijamas teisme. Teismas nepagrįstai pripažįsta pradelstais bendrovės tikėtinus ir nepatvirtintus įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl 1 400 000 EUR paramos lėšų grąžinimo.

162. Teismas nukrypo nuo ĮBĮ nuostatų taikymo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-532/2011 ir Nr. 2-615/2011, suformuotos teismų praktikos, kad tuo atveju, kai vyksta teisminis ginčas dėl tam tikro įsiskolinimo mokėjimo, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą, kuri turi esminės reikšmės nustatant įmonės nemokumą, kadangi vertino tariamai pradelstus bendrovės įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir BAB bankui Snoras. Be to, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, teismas neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas.

173. Konstatuodamas tariamą bendrovės nemokumo būklę teismas vadovavosi ankstesnėje restruktūrizavimo byloje priimtų procesinių dokumentų turiniu, tačiau nenurodė, kokia informacija teismas pasinaudojo, kokią įrodomąją reikšmę (jos apimtį) tokie dokumentai galėjo turėti teismui. Toks argumentacijos trūkumas vertintinas kaip CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teismo pareigų pažeidimas, o nutartis laikytina neteisėta ir naikintina.

184. Nepagrįsta teismo išvada, jog iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui vykdytos bendrovės veiklos reformos, įskaitant darbuotojų sumažinimą, perėjimą prie bendradarbiavimo su vienu stambiausių klientų, turto realizavimo, buvo neefektyvios ir nepašalino bendrovės finansinių sunkumų priežasčių. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį bendrovė sugeneravo 1 609 384 Eur veiklos pajamų. Tokiu būdu bendrovė jau pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu net 229 911 Eur viršijo planuotas pusmečio veiklos pajamas, ir taip suformavo 110 232 Eur dydžio veiklos pelną.

195. Nepagrįsta teismo išvada, jog bendrovė neįrodė pajamų, skirtinų restruktūrizavimo plano įgyvendinimui, šaltinių egzistavimo. Pateikti duomenys dėl tęstinių santykių su bendrovės pagrindiniu klientu ir bendrovės veiklos pajamos, viršijančios planuotąsias per 2015 m. pirmąjį pusmetį, yra pakankamas pajamų šaltinio egzistavimo įrodymas.

206. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išvardintos finansinių sunkumų priežastys vis dar faktiškai egzistuoja, nepagrįstai teigė, jog nutarties priėmimo dieną kuro kainos Lietuvos Respublikoje yra išlikusios aukštos ir bendrovei išlieka finansinių sunkumų tęstinumo grėsmė, nors visuotinai žinoma ir pripažįstama, jog kuro kainos visame pasaulyje yra sumažėjusios lyginant su 2012 ar 2013 metais. Rusijos Federacijos palaikomas embargas nebeturi įtakos bendrovei, nes bendrovė yra reformavusi savo veiklą ir iš esmės yra užimta visais pajėgumais vieno pagrindinio kliento, kuris vykdo pervežimus vakarų ir vidurio Europos teritorijose. Piniginių apyvartinių lėšų trūkumo bendrovės veikloje nebėra, o susiejus bendrovės veiklą iš esmės vien su pagrindinio kliento teikiamais užsakymais – bendrovė užsitikrino nuolatinius užsakymų srautus bei pašalino apyvartinių lėšų sumažėjimo riziką bei buvusias tokio sumažėjimo priežastis, t. y. krovinių pervežimų užsakymų srauto stabilumo trūkumą.

217. Kreditorinių reikalavimų padidėjimas nepanaikintų bendrovės galimybių parengti restruktūrizavimo planą ir ji įgyvendinti. Keičiantis faktinei bendrovės finansinei būklei net ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei nėra ribojama teisė koreguoti restruktūrizavimo plano metmenų turinio esant didžiosios dalies kreditorių pritarimui. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad bendrovė ilgiau nei pusmetį veikdama pelningai ir turėdama vertingo ilgalaikio turto – turi visas galimybes grįžti į normalų veiklos vykdymą ir atsiskaityti su kreditoriais pagal restruktūrizavimo plane suderintas sąlygas.

22Trečiasis asmuo BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ prašo atskirąjį skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Priešingai nei konstatavo teismas, restruktūrizavimo plano metmenys yra realūs, juose nurodytos priemonės galėtų padėti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir išvengti bankroto; ŽŪB „Kraštovaizdis“ nėra nemokus, kadangi kreditorių BAB banko „Snoras“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai šiuo metu yra ginčijami teismuose, tad reikalavimai šiems kreditoriams nėra laikytini pradelstais.

242. Restruktūrizavimo teisinis reglamentavimas yra sureguliuotas taip, kad visais atvejais į sunkumus patekusiai įmonei turėtų būti suteiktas šansas restruktūrizuotis ir išvengti bankroto. Kreditorės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ 92 756,46 Eur reikalavimas yra patvirtintas ŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ bankroto byloje. BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ priklausantys žemės sklypai bus realizuojami ir gautomis lėšomis bus atsiskaitoma su ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditore Kredito unija „Vilniaus kreditas“, todėl jai naudingiau, kad būsimas skolininkas būtų restruktūrizuojamas, o ne bankrutuojantis.

25Trečiasis asmuo Kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, paskirti apeliantui baudą, 50 procentų paskirtos baudos skiriant kredito unijai „Vilniaus kreditas“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261. Nors teismų praktikoje formuojama nuomonė, jog vykstant teisminiam ginčui, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą, formalus tokios praktikos aiškinimas ne tik pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, tačiau ir sudarytų pareiškėjui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis. Teismas teisingai ir pagrįstai vertino aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjo mokumo būklės nustatymui, visumą, o toks įmonės mokumo būklės vertinimas nereiškia, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo išspręstas iš esmės.

272. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad netinkamai buvo vertinti restruktūrizavimo plano metmenys. Žymiai sumažėjo pareiškėjo turimų darbuotojų skaičius, paskutinė sąskaita faktūra pagrindiniam klientui „LKW WALTER Internationale Transport organisation“ buvo išrašyta 2015 m. rugpjūčio 18 d., paskutinį kartą klientui paslaugos buvo teiktos 2015 m. rugpjūčio 18 d. Įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ne tik neteikė paslaugų pagrindiniam klientui, su kuriuo siejamos pagrindinės įmonės pajamos restruktūrizavimo metu, tačiau nevykdė jokios veiklos. KU „Vilniaus kreditas“ reikalavimo dydis, nurodytas restruktūrizavimo plano metmenyse, žymiai skiriasi nuo teismui pateiktoje pažymoje nurodyto dydžio. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar teisingai apskaičiuotos skolos kitiems įmonės kreditoriams. Jeigu su pareiškėjo kreditoriais buvo sudarytos sutartys dėl mokėjimo terminų atidėjimo, privalėjo būti susitariama raštu, nepaisant to, pareiškėjas, siekdamas tinkamai įrodyti aplinkybes dėl pradelstų įsipareigojimų terminų pratęsimo bei tai, kad dauguma kreditorių pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui, turėjo pateikti ne tik savo žodinius paaiškinimus, tačiau ir tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Raštu pateikti tik tų kreditorių sutikimai ir pranešimai apie skolos atidėjimą, kurie turi atitinkamas sąsajas su pareiškėju ir tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi.

283. Teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nes bendrovė yra nemoki: jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, o metmenyse nurodytos priemonės yra nepagrįstos ir nepakankamos turtinei padėčiai normalizuoti bei nurodytiems tikslams pasiekti. Pareiškėjo pateikta buhalterinė pažyma dėl įsiskolinimų tarp atsakovės ir „LKW WALTER Internationale Transport organization” yra netiksli, lentelėje nurodytų mokėtinų sumų bendra vertė nesutampa su nurodytais galutiniais paskaičiavimais. Kokią sumą atsakovei sumokėjo klientas ir ar įsiskolinimas buvo padengtas taip, kaip teigia pareiškėjas, iš pateiktos pažymos įvertinti negalima, kadangi nurodyta išmokėtų lėšų suma ir galutinė suma nesutampa, o atskirų kliento mokėjimo pavedimų pareiškėjas nepateikė.

294. Nepraėjus nei mėnesiui po atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą, formaliai patikslindamas teismui teikiamus dokumentus, pareiškėjas pateikė pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors nei jo turtinė padėtis, nei įsiskolinimų dydis, nei ateities perspektyvos iš esmės nepasikeitė. Teismui atmetus pareiškimą, iš esmės dėl analogiškų kaip ir ankstesnėse nutartyse aplinkybių, pareiškėjas dėl nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą pateikė atskirąjį skundą, taip vėl sustabdydamas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus veiksmus. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nesiekia grąžinti skolų, nėra prielaidų tikėtis, jog jo veikla taps pelninga ir galės būti tęsiama, todėl tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu, siekiant visais įmanomais būdais vilkinti išieškojimo procesą. Egzistuoja visos sąlygos, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, paskirti įmonei baudą, iki 50 procentų baudos skiriant kredito unijai.

30Trečiasis asmuo UAB „Finance group“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

311. ŽŪB „Kraštovaizdis“ savo veiklą susiejo su pagrindiniu, ilgalaikiu klientu ir būtent iš pagrindinio kliento gaunamų užsakymų pajamų buvo suformuotas bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse įtvirtintas bendrovės veiklos pajamingumas 2015-2019 metams. Tokie metmenys sunkiai įgyvendinami, nes visi paskaičiavimai atlikti preziumuojant, jog pagrindinis klientas visuomet pateiks pakankamai užsakymų. Pareiškėjas ilgalaikės sutarties su pagrindiniu klientu neturi, o tai patvirtina nesant garantijų dėl pastovaus piniginio srauto užtikrinimo.

322. Nepagrįsti teiginiai, kad bendrovės vykdoma veiklos strategija jau dabar duoda rezultatą. Šie teiginiai susieti su bendrovės nesąžiningu siekiu antrą kartą išsikelti restruktūrizavimo bylą, tokiu būdu vengiant atsiskaityti su kreditoriais ir siekiant finansiškai sužlugdyti įmonę.

333. Teismas pagrįstai vertino UAB „Augusto transportas“ ir UAB „Mantoma“, su kuriomis pasirašyti ketinimo protokolai, mokumą ir susitarimų įvykdymo realumą. Ketinimų protokolais planuojamos gauti pajamos neįtrauktos į restruktūrizavimo plano metmenis, nors pagal šiuos susitarimus bendrovė turėjo užsitikrinti iš abiejų įmonių po 1,2 mln. Eur pajamų per metus. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas realiai pats nesitiki iš šių bendrovių gauti nurodytas pajamas ir pateikdamas minėtas sutartis siekia klaidinti teismą.

344. Teismas pagrįstai konstatavo, jog restruktūrizavimo plano metmenys paremti prielaida, kad įmonės teikiamų paslaugų kaina didės, o kuro kainos pasaulyje mažės, taip sudarant sąlygas įmonei didinti veiklos pajamas. Nors atskirajame skunde teigiama, esą visuotinai žinomas faktas, kad kuro kainos, palyginti su 2012-2013 metais, yra sumažėjusios, ir neva teismas į tai turėjo atsižvelgti, tačiau visuotinai žinoma ir tai, jog ekonomika veikia ciklais ir tiksliai nuspėti jų nėra įmanoma. Dėl šios priežasties, pareiškėjo viltys, kad iki 2019 metų kuro kainos rinkoje neaugs, yra nepagrįstos.

355. Teismas išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl įmonės nemokumo nustatymo. Teismas pagrįstai abejojo balanso pagrįstumu, vertino, jog dalis po vienerių mėtų mokėtinų sumų turėtų būti perkelta į per vienerius metus mokėtinas sumas, o per vienerius metus mokėtinos sumos – į pradelstus įsipareigojimus. Pareiškėjas ginčija arba nelaiko pradelstais 2 431 989,48 Eur kreditorinių reikalavimų. Vertinant ginčijamus reikalavimus kaip pagrįstus, neabejotina, jog įmonė laikytina nemokia. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1329-516/2015, 2015 m. liepą vertinęs pareiškėjo mokumą, nurodė, kad tiek NMA, tiek BAB banko Snoras reikalavimai, nors ir ginčijami teisme, turi būti vertinami nustatant pareiškėjo mokumo klausimą, o aplinkybė, kad ginčuose dėl kreditorių reikalavimų pirmosios instancijos teismas jau yra priėmę nepalankius sprendimus pareiškėjui, t.y. prima facie tokie jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais, į šiuos kreditorių reikalavimus negali būti neatsižvelgta.

366. Byloje neįrodyta, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Įmonės mokumo problemos nėra laikinos – jos sisteminės ir jas sudaro iš esmės keletui didesnių kreditorių susidariusios skolos, kurių per trumpą laikotarpį pareiškėjas negali sumažinti. Baigus nagrinėti pareiškėjo nepagrįstus ieškinius NMA ir BAB bankui Snoras, jiems įgijus jau neginčijamas ir galiojančias reikalavimo teises, bendra įmonės kreditorių reikalavimų suma gerokai viršys visą įmonės disponuojamo turto sumą. Mokumo problemų nuolatinį pobūdį patvirtina ir tai, jog įmonė yra nuolat įsiskolinusi savo darbuotojams.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

38Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė buhalterinę pažymą apie pagrindiniam klientui išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir šio kliento skolos likutį. Šiuos įrodymus prašoma priimti ir pridėti prie bylos medžiagos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą bei į aplinkybę, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

39Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

40ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

41Pirmosios instancijos teismas nustatė du atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindus, įtvirtintus ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose – parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.); nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

42Pareiškėjas su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Jo teigimu, teismo išvados tiek dėl atsakovės nemokumo, tiek dėl restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms yra nepagrįstos.

43Dėl įmonės nemokumo

44Apelianto teigimu, teismas nepateikė skaičiavimų, kurių pagrindu pagal ĮBĮ nuostatas bendrovė atitiktų nemokios įmonės apibrėžimą, ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį; nepagrįstai kreditorių BAB banko Snoras 1 162 007,29 Eur bei Nacionalinės mokėjimo agentūros 1 400 000 Eur reikalavimus vertino pradelstais atsakovės įsipareigojimais; nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-532/2011; Nr. 2-615/2011).

45Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

46Spręsdamas dėl atsakovės nemokumo teismas įvertino balanso duomenis ir nustatė, kad 2015 m. liepos 24 d. atsakovės turto vertė siekė 3 262 444 Eur, ilgalaikis turtas sudarė 2 272 097 Eur, trumpalaikis – 990 347 Eur, iš kurio 364 187 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 562 388 Eur. Anot pareiškėjo, tik ši skolos suma yra pradelsta, o balanse kaip po vienerių metų mokėtina 2 253 072 Eur suma ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra nepradelsti. Teismas pažymėjo, kad BAB banko Snoras 1 162 007,29 Eur reikalavimą pareiškėjas nepagrįstai priskiria prie nepradelstų įsipareigojimų, nes bendrovė nustatytais terminais nemokėjo įmokų pagal kredito sutartis, todėl bankas jas nutraukė. Teismas teisus, kad tai, jog atsakovė teisme ginčija sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia sutarties pakeitimo, nereiškia, kad banko reikalavimas tapo nepradelstas.

47Nesutiktina su apeliantu, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kad tuo atveju, kai vyksta teisminis ginčas dėl tam tikro įsiskolinimo mokėjimo, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą, kuri turi esminės reikšmės nustatant įmonės nemokumą. Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

48Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3014-614/2016 pagal atsakovės ieškinį BAB bankui Snoras dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nereiškia, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio, negalėjo įvertinti atsakovės įsipareigojimo bankui. Kita vertus, atsakovės ieškinys dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo prašoma pakeisti kredito sutarties sąlygas ir galutinį mokėjimų grąžinimo terminą išdėstyti iki 2025 m. rugsėjo 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2320-912/2015, buvo atmestas. Nors šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovės reikalavimų dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant mokėjimo terminus, teismas nepripažino pagrįstais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie atsakovės nemokumą. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada neturi prejudicinės galios sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi, kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Išdėstyti argumentai paneigia skundo teiginių apie ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pažeidimą teisingumą.

49Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-152-212/2016 Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo priteisti iš atsakovės 1 399 999,71 Eur skolos už neteisėtai gautas išmokas. Ši civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7337-789/2015, nagrinėjamojoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Apeliantas teisus, kad šiuo metu Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas nėra patvirtintas ir negali būti laikomas pradelstu, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės ateities perspektyvas, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti apie galimą atsakovės įsipareigojimų kreditoriams žymų padidėjimą ateityje.

50Apelianto teigimu, teismas vadovavosi ankstesnėje restruktūrizavimo byloje priimtų procesinių dokumentų turiniu, tačiau nenurodė, kokia informacija teismas pasinaudojo, kokią įrodomąją reikšmę (jos apimtį) tokie dokumentai galėjo turėti teismui, todėl toks argumentacijos trūkumas vertintinas kaip CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teismo pareigų pažeidimas. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas suabejojo pareiškėjo nurodyta atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma. Teismas atsižvelgė į ankstesnėje restruktūrizavimo byloje priimtų procesinių dokumentų turinį, balanso duomenis ir sprendė, kad kreditorių reikalavimų bendrovė 2015 metais nepadengė, kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. liepos 24 d. balansuose įrašyto turto vertė ir neįvykdytų įsipareigojimų sumos kreditoriams nepasikeitė. Aplinkybė, kad teismas atsižvelgė į kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai motyvavo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas.

51Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

52Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo ir galimybės jomis atkurti atsakovo mokumą, teismas konstatavo, kad pateiktuose metmenyse ir jo prieduose nurodyti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą; kad metmenyse nurodytų priemonių realumas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl padarė išvadą, kad pagal tokius metmenis nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Jo nuomone, teismas netinkamai įvertino restruktūrizavimo plano metmenų turinį.

53Spręsdamas dėl metmenyse nurodytų techninių, organizacinių ir finansinių-ekonominių priemonių, kurių pagalba atsakovas tikisi įveikti laikinus finansinius sunkumus, teismas pažymėjo, kad vidiniai įmonės pertvarkymai, kokybės atitinkančių veiklos standartų diegimas gali turėti įtakos įmonės valdymo efektyvumui, tačiau ne esminę įtaką sprendžiant bendrovės finansinius sunkumus; pervežimo kainos yra dinamiškas reiškinys, todėl laikinas jų sumažėjimas nereiškia, kad taip bus visą restruktūrizavimo laikotarpį; ilgalaikis materialusis turtas, kurį bendrovė ketina parduoti, yra įkeistas kreditoriams, todėl iš įkeisto turto vertės greičiausiai bus padengti tik įkaitų turėtojų reikalavimai; su turtu, kurį bendrovė ketina parduoti, susiję mokesčiai sudaro nedidelę bendrovės išlaidų dalį; bendrovės ketinimas pareikšti BAB bankui Snoras 358 903 Eur pretenziją neturi esminės reikšmės bendrovės įsipareigojimų dydžiui, kadangi bankui iškelta bankroto byla, o bankroto procedūras reglamentuojančios teisės normos draudžia išmokėti lėšas vieniems kreditoriams ankščiau už kitus.

54Apeliantas nurodo, jog įmonės veiklos reformos susietos su pagrindiniu, ilgalaikiu klientu – tarptautine pervežimų bendrove „LKW WALER Internationale Transport organisation“ ir nuo 2014 m. atsakovė veiklą iš esmės vykdo vien šio kliento užsakymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nepateikta duomenų apie ateities pervežimų apimtis, jų vykdymą bei užsakymų pagrindu gautinas pinigines lėšas. Ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties su pagrindiniu klientu atsakovė nėra sudariusi, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos. Aplinkybė, kad atsakovė visų pajamų gavimą iš esmės susiejo su vieninteliu klientu, tik įrodo, kad metmenyse nurodytos atsakovės prognozės apie gautinas pajamas gali nepasitvirtinti, pagrindiniam klientui nustojus teikti užsakymus, o nesant pasirašytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties, tokių pajamų planavimas nėra laikytinas realiu ir pagrįstu, todėl teismas teisingai įvertino šią aplinkybę. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė buhalterinę pažymą dėl pagrindinio kliento įsiskolinimo, kuria įrodinėjama, jog pagrindinio kliento skola atsakovei šiuo metu yra tik 304,80 Eur. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ teisi, kad ši pažyma patvirtina, jog rugsėjo ir spalio mėnesį atsakovė neteikė paslaugų pagrindiniam klientui. Tai dar kartą įrodo atsakovės lūkesčių visą restruktūrizavimo laikotarpį pajamų gavimą susieti su vieninteliu klientu nepagrįstumą. Taigi, nors atsakovė nurodė pajamų restruktūrizavimo laikotarpiu gavimo šaltinį, tačiau šių pajamų gavimo realumu teismas abejojo pagrįstai.

55Apeliantas pažymi, kad restruktūrizavimo plano metmenyse į planuojamas veiklos pajamas nebuvo įtraukti pardavimai krovinių ekspedijavimo paslaugas teikiančioms įmonėms UAB „Augusto Transportas“ ir UAB „Mantoma“, todėl vertindamas bendrovės veiklos pajamų srauto šaltinių egzistavimą, teismas nepagrįstai vertino šių įmonių biudžeto apimtis. Nors iš šios veiklos planuojamų pajamų atsakovė neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau pateikė su šiomis įmonėmis sudarytus ketinimų protokolus ir šiais įrodymais grindė būsimų pajamų gavimą ateityje. Pateiktus įrodymus teismas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl abejotino tokių susitarimų realaus vykdymo, kurią grindė sutarčių su šiomis bendrovėmis nebuvimu, neseniai pradėjusių vykdyti veiklą bendrovių apyvartų ir ketinimų protokoluose nurodytų pirkimų apimčių skirtumu. Apie ieškinio pagrįstumą teismas sprendžia vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, todėl neteisus apeliantas, kad teismas be pagrindo vertino šių bendrovių biudžeto apimtis.

56Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė priežasčių, lėmusių bendrovės laikinų finansinių sunkumų susiformavimą, pašalinimą ar tokią galimybę ateityje. Teismas nurodė, kad atsakovės nuostolius lėmė didelės kuro kainos, siekis įsitvirtinti rinkoje, Rusijos embargas Lietuvos žemės ūkio produkcijai, sumažėjusi pinigų apyvarta. Apelianto teigimu, visuotinai žinomas faktas, jog ilgiau nei metus naftos kaina pasaulyje mažėjo, o paskutiniu metu stabilizavosi, todėl pervežimams naudojamo kuro kaina yra sumažėjusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo metu kuro kainos yra sumažėjusios, tačiau atsakovės lūkestis, kad kuro kainos nedidės, o jos teikiamų paslaugų kainos augs, taip pat nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

57Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad atsakovė sukūrė stabilų nenutrūkstamą pervežimų srautą. Minėta, jog vienintelis klientas, su kuriuo net nėra sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, negali būti vertinamas kaip stabilaus ir nenutrūkstamo pervežimų srauto užtikrinimas ir pastovių pajamų garantavimas. Apelianto tvirtinimu, apyvartinių lėšų trūkumo bendrovės veikloje nebėra, o pagrindinio kliento teikiami užsakymai pašalino apyvartinių lėšų sumažėjimo riziką. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad paskutinė sąskaita pagrindiniam klientui išrašyta 2015 m. rugpjūčio 13 d., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl užsakymų stabilumo ir nenutrūkstamo apyvartinių lėšų užtikrinimo.

58Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vykdytos bendrovės veiklos reformos buvo neefektyvios ir nepašalino bendrovės finansinių sunkumų priežasčių. Apelianto teigimu, per pirmąjį 2015 m. pusmetį bendrovė sugeneravo 1 609 384 Eur veiklos pajamų, tokiu būdu net 229 911 Eur viršijo planuotas pusmečio veiklos pajamas, ir taip suformavo 110 232 Eur dydžio veiklos pelną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės veiklos pertvarkymo priemones ir pagrįstai konstatavo, kad bendrovės vidiniai pertvarkymai gali turėti įtakos įmonės valdymo efektyvumui, tačiau ne esminę įtaką sprendžiant bendrovės finansinius sunkumus. Aplinkybė, kad atsakovė per septynis mėnesius gavo 110 323 Eur pelno, nepaneigia teismo išvados dėl restruktūrizavimo plano metmenų nepakankamo pagrįstumo ir realumo, kadangi apie atsakovės galimybę atkurti mokumą teismas sprendžia ne iš vieno finansinio rodiklio, o iš byloje esančių įrodymų visumos.

59Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas jau buvo nagrinėtas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje B2-495-278/2015 ir 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-1329-516/2015). Su nauju pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo į teismą kreiptasi praėjus vos keliems mėnesiams nuo atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą – 2015 m. rugpjūčio 11 d., todėl sutiktina su trečiųjų asmenų argumentais, kad į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliantas kreipėsi iš esmės nepasikeitus teismų įvertintai atsakovės finansinei bei veiklos situacijai ir tik formaliai pakeitęs restruktūrizavimo plano metmenis.

60Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės nemokumo ir dėl to, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (CPK 337 str. 1 d.).

61Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

62Teismui atsisakius iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiti nutartimi dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo priimti nurodymai panaikinami (ĮRĮ 7 str. 6 d.).

63Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdė atsakovės turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi leido atsakovei atlikti išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, išmokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus ir kitus Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytus privalomus mokėjimus iš nurodytų atsiskaitomųjų sąskaitų: ( - ).

64Teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, todėl įsiteisėjo (CPK 279 str. 1 d., 339 str.). Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 12 d. gautas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, todėl prašymas dėl jų pakeitimo negali būti tenkinamas.

65Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

66Trečiasis asmuo kredito unija „Vilniaus kreditas“, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu, prašo atsakovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai pateikiant ne tik pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, bet ir atskirąjį skundą, 50 procentų paskirtos baudos skiriant trečiajam asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

67Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

68Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad apelianto veiksmai, t. y. atskirojo skundo padavimas, šiuo konkrečiu atveju gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nors atsakovės restruktūrizavimo klausimas jau kartą buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme ir ši nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas dar kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o teismui netenkinus jo pareiškimo, nutartį apskundė atskiruoju skundu, nesuteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindo daryti išvados, kad apeliantas tyčia veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam suteikta apeliacijos teise. Pateiktas atskirasis skundas yra argumentuotas, jame nurodyti nesutikimo su teismo priimta nutartimi argumentai, todėl vien tai, kad atskirasis skundas yra atmestas, nesudaro pagrindo apelianto elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70Trečiasis asmuo UAB „Finance Group“ prašo priteisti iš atsakovės 941,26 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (6 t., 35, 36 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į atskirąjį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 04) dauginant iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (II 2015 m. ketv.) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (713,9 Eur) ir sudaro 285,56 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalauja išskirtinių ir specifinių teisinių žinių, nėra pagrindo trečiajam asmeniui priteisti maksimalią rekomenduotiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 230 Eur (CPK 93 str., 98 str.).

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.

73Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Finance Group“, j. a. k. 300517591, iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“, j. a. k. 300140724, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

74Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmesti.

75Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas ŽŪB „Kraštovaizdis“ pirmininkas kreipėsi į teismą dėl... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. Teismas nustatė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsteigta ir veiklą vykdo nuo... 8. Teismas nustatė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nes ilgą laiką... 9. Teismas atkreipė dėmesį, kad veiklos išplėtimą bendrovė sieja su... 10. Analizuodamas įmonės balansus ir vertindamas atsakovės mokumą, teismas... 11. Teismas netenkino kreditorių prašymo už piktnaudžiavimą procesine teise... 12. Teismas priteisė iš atsakovės kreditorei UAB „Finance Group“ išlaidas... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27... 15. 1.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, kad kreditoriaus... 16. 2. Teismas nukrypo nuo ĮBĮ nuostatų taikymo Lietuvos apeliacinio teismo... 17. 3. Konstatuodamas tariamą bendrovės nemokumo būklę teismas vadovavosi... 18. 4. Nepagrįsta teismo išvada, jog iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo... 19. 5. Nepagrįsta teismo išvada, jog bendrovė neįrodė pajamų, skirtinų... 20. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išvardintos finansinių sunkumų... 21. 7. Kreditorinių reikalavimų padidėjimas nepanaikintų bendrovės galimybių... 22. Trečiasis asmuo BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ prašo atskirąjį... 23. 1. Priešingai nei konstatavo teismas, restruktūrizavimo plano metmenys yra... 24. 2. Restruktūrizavimo teisinis reglamentavimas yra sureguliuotas taip, kad... 25. Trečiasis asmuo Kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo atskirąjį... 26. 1. Nors teismų praktikoje formuojama nuomonė, jog vykstant teisminiam... 27. 2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad netinkamai buvo vertinti... 28. 3. Teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą,... 29. 4. Nepraėjus nei mėnesiui po atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą,... 30. Trečiasis asmuo UAB „Finance group“ prašo atskirąjį skundą atmesti,... 31. 1. ŽŪB „Kraštovaizdis“ savo veiklą susiejo su pagrindiniu, ilgalaikiu... 32. 2. Nepagrįsti teiginiai, kad bendrovės vykdoma veiklos strategija jau dabar... 33. 3. Teismas pagrįstai vertino UAB „Augusto transportas“ ir UAB... 34. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog restruktūrizavimo plano metmenys paremti... 35. 5. Teismas išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl įmonės nemokumo nustatymo.... 36. 6. Byloje neįrodyta, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Įmonės... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 38. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė buhalterinę pažymą apie... 39. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 40. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla... 41. Pirmosios instancijos teismas nustatė du atsisakymo iškelti atsakovės... 42. Pareiškėjas su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Jo teigimu, teismo... 43. Dėl įmonės nemokumo... 44. Apelianto teigimu, teismas nepateikė skaičiavimų, kurių pagrindu pagal... 45. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai... 46. Spręsdamas dėl atsakovės nemokumo teismas įvertino balanso duomenis ir... 47. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo... 48. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.... 49. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.... 50. Apelianto teigimu, teismas vadovavosi ankstesnėje restruktūrizavimo byloje... 51. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 52. Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų... 53. Spręsdamas dėl metmenyse nurodytų techninių, organizacinių ir... 54. Apeliantas nurodo, jog įmonės veiklos reformos susietos su pagrindiniu,... 55. Apeliantas pažymi, kad restruktūrizavimo plano metmenyse į planuojamas... 56. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė priežasčių,... 57. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad atsakovė... 58. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vykdytos bendrovės veiklos... 59. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 60. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 61. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 62. Teismui atsisakius iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, išieškojimas... 63. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmė... 64. Teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą... 65. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 66. Trečiasis asmuo kredito unija „Vilniaus kreditas“, vadovaudamasi CPK 95... 67. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 68. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 70. Trečiasis asmuo UAB „Finance Group“ prašo priteisti iš atsakovės 941,26... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 72. palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.... 73. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Finance Group“,... 74. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašymą dėl... 75. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....