Byla 3K-3-588/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. K., D. K., Z. V. ir O. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. K., D. K., Z. V. ir O. V.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. (skolininkų) bei Z. V. ir O. V. (įkeisto turto savininkų), skolininkams nevykdant hipotekos lakšto Nr. 01120060021261 pagrindu hipoteka užtikrintos prievolės pagal 2006 m. rugsėjo 7 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 06/09/39D su vėlesniu pakeitimu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino: areštavo įkeistus žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius Z. V. ir O. V., taip pat butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. K.; išaiškino įkeistų daiktų savininkams ir skolininkams, kad, areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos, t. y. 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 371 177,28 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

7Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą, ir neturėdamas duomenų apie sumokėtas įmokas per papildomai skirtą laiką prievolei vykdyti, padarė išvadą, jog kreditavimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo nutraukta teisėtai, laikantis joje nustatytos tvarkos.

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9Teismas pažymėjo, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, pakeitimui, pabaigai, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisiniais padariniais, prievolės dydžiu, kreditoriaus ir skolininko ar įkeisto turto savininko ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkui ar įkeisto turto savininkui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui, taip pat jų galimybių susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik patikrina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į Hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu, ir, nustatęs, kad hipoteka užtikrinta prievolė neįvykdyta, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo arba nevisiškai įvykdo prievolę grąžinti skolą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), todėl nagrinėjamoje byloje hipotekos teisėjas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

10Teismas nurodė, kad hipotekos teisėjas, nustatęs, jog sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, o duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys būtų padengę susidariusią skolą, nepateikta, pagrįstai priėmė ir patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas nesirėmė suinteresuotų asmenų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, nurodęs, kad toje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės – toje situacijoje kredito sutartis buvo nutraukta po pirmojo skolininkų kredito sutarties pažeidimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą skolininkams ne vieną sykį pažeidus mokėjimo prievoles, suteikęs jiems pakankamai laiko tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. spalio 25 d., kai buvo nutraukta sutartis). Teismas konstatavo, kad hipotekos teisėjas, skirtingai nei teigia suinteresuoti asmenys, įvertino kredito sutarties nutraukimo sąlygas bei pagrįstai konstatavo, kad vienašališkas kredito sutarties nutraukimas atitinka tiek įstatymuose, tiek sutartyje nustatytą tvarką.

11Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, manydami, jog jų teisės, susijusios su kredito sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, ir nesutikdami su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys G. K. ir D. K. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai nepagrįstai ex officio nekvalifikavo kredito sutarties kaip vartojimo sutarties, nevertino kredito sutarties sąlygų, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, sąžiningumo aspektu, nepripažino šių sąlygų negaliojančiomis ab initio, netaikė įstatymo normų, reglamentuojančių sutarčių nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis), kurias turėjo taikyti. Taip buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos – CK 1.2, 1.5 straipsniai, 4.192 straipsnio 1 dalis, 6.188, 6.209 straipsniai, 6.217 straipsnio 3 dalis, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 558 straipsnis; be to, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos:

141. Bankas kredito sutartį prieš terminą nutraukė neteisėtai, todėl hipotekos teisėjui nebuvo jokio pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-241/2009). Iš banko teismui pateikto pranešimo matyti, kad kredito sutartį bankas nutraukė jos 10.1 punkto pagrindu, pagal kurį turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų; apie tai bankas turi pranešti skolininkui ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų. Šalių kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Kadangi vartotojų teisių gynimas yra viešasis interesas, tai teismas ex officio turi kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo ir vertinti jos sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus; ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kadangi šalių kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 30 metų, kredito suma labai didelė (472 750 Lt), o kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis sumomis kas mėnesį, tai sutarties 10.1 punkte įtvirtintos sutarties sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia bankui teisę, kredito gavėjui laiku nesumokėjus bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos, nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kreditą tik prieš dešimt dienų, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl tokios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, analogiškas kreditavimo sutarties sąlygas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis netgi esant trumpesniam kreditavimo sutarties terminui ir mažesnei kredito sumai. Taigi turėjo būti taikomos ne sutarties, o įstatymo normos, reglamentuojančios vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą, t. y. CK 6.217 straipsnis. Pirmiau nurodytoje byloje Nr. 3K-7-272/2011 kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl sutarties nutaukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), todėl tais atvejais, kai sutartis pažeidžiama praleidus jos įvykdymo terminą, sutarties nutraukimo teisėtumą reikia vertinti pagal CK 6.209 straipsnį ir 6.217 straipsnio 3 dalį. Taigi hipotekos teisėjo išvada, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

152. CK 6.209 straipsnio 3 dalyje, 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą. Tačiau šios įstatymo nuostatos netaikomos, t. y. sutartis negali būti nutraukta, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendžiant, ar bankas teisėtai nutraukė kredito sutartį, turi būti vertinama: ar bankas nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti; ar nustatytas papildomas terminas buvo protingas; ar neįvykdyta prievolė, dėl kurios sutartis buvo nutraukta, sudaro didelę kredito gavėjo sutartinių prievolių dalį. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis buvo nutraukta dėl 16 232,82 Lt bendros kredito ir palūkanų skolos, kuriai sumokėti bankas skolininkams nustatė dešimties dienų terminą. Toks terminas nelaikytinas protingu. Darytina išvada, kad banko 2011 m. spalio 10 d. pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą neatitinka CK 6.209 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl jo pagrindu atliktas vienašalis kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Be to, skolininkų pradelsta įmokų dalis sudaro tik nedidelę (3,4 proc.) sutartinių prievolių pagal kredito sutartį dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad banko elgesys prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytai šalių pareigai bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi hipotekos kreditoriaus pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kredito sutartis buvo teisėtai nutraukta, todėl hipotekos teisėjas negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros ir turėjo kreditoriaus prašymą atmesti (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).

163. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, remdamasis tuo, kad bylų aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nutartyje nenurodyta, kad kredito sutartis buvo nutraukta po pirmojo skolininkų kredito sutarties pažeidimo, todėl neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė tokią išvadą. Be to, CK 6.217 straipsnio 3 dalies ir 6.209 straipsnio bei atitinkamos kasacinio teismo praktikos taikymui neturi reikšmės mokėjimo prievolių pažeidimų kiekis. Galimybė nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 3 dalies ir 6.209 straipsnio pagrindu siejama tik su neįvykdytos prievolės dydžiu ir protingo termino prievolei įvykdyti nustatymu. Nors kredito gavėjai mokėjimo prievoles buvo pažeidę kelis kartus, tačiau bankas dėl ankstesnių pažeidimų kredito sutarties nenutraukė, nors ir įspėjo, kad gali tai padaryti. Be to, pirmiau susidariusias skolas kredito gavėjai apmokėjo kartu su palūkanomis už uždelstą atsiskaitymo laiką. Taigi ankstesni kredito gavėjų mokėjimo prievolių pažeidimai negali pateisinti banko neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukiant kredito sutartį prieš joje nustatytą terminą.

17Suinteresuotas asmuo O. V. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo prašo kasacinį skundą patenkinti.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

191. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Kreditavimo sutartyse nustatytas mokėjimų grafikas reiškia, kad kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti ne galutinio termino dieną, bet pagal grafiką, t. y. kreditavimo sutarties esmė nėra suteikto kredito grąžinimas suėjus galutiniam terminui, nes paskutinė mokėjimo diena yra tik paskutinės įmokos mokėjimo diena. Atsižvelgiant į tai, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi šalių kredito sutarties 10.1 punkto sąlyga atitinka įstatyme nustatytą reglamentavimą. Skolininkui pažeidus šalių sutartą mokėjimų grafiką, kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis. Kasatoriai nuo 2010 m. gruodžio 10 d. nuolat pažeidinėjo kredito sutartį, kreditorius ne kartą juos įspėjo apie prievolės nevykdymą, siųsdamas priminimus apie skolą ir reikalavimus ją padengti. Kasatoriai nepašalino pažeidimų nei per nustatytus terminus, nei vėliau, nesiekė bendradarbiauti su kreditoriumi, o jo perspėjimus ignoravo. Tokiomis aplinkybėmis bankas teisėtai nutraukė kredito sutartį. Net ir po sutarties nutraukimo kasatoriai nesiūlė jokių priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti, nesiekė sumažinti skolos. Bankas, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone ir nutraukti sutartį ir tai padarė tik tada, kai tapo akivaizdu, kad skolininkai sutarties nevykdys.

202. Kredito sutarties 10.1 punkto sąlyga, pagal kurią mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį, yra galiojanti ir šalims privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tai, jog sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, jog jam gali negalioti sutarties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kredito sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo pažeidimo, bet skolininkams nuolat, sistemingai pažeidinėjant mokėjimo prievoles (nuo pirmojo pažeidimo iki sutarties nutraukimo praėjo daugiau kaip vienuolika mėnesių). Dėl to skolininkų argumentas, kad bankas nepagrįstai nutraukė sutartį dėl paskutinio vienintelio pažeidimo, yra neteisingas.

213. Kasatorių teiginys, kad, esant mažai neįvykdytos prievolės daliai, kreditorius negali nutraukti sutarties, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje akcentuojama, jog vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą būtina vertinti sutarties sąlygas bei visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir negali būti suabsoliutinamas argumentas, kad tais atvejais, kai pradelsta skolos dalis sudaro mažą dalį, negalima nutraukti kredito sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012).

224. Netgi konstatavus, kad kredito sutarties 10.1 punkto sąlyga yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 straipsnis), ir taikant įstatymo normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą (CK 6.217, 6.218, 6.209 straipsnius), bankas pripažintinas teisėtai nutraukusiu kredito sutartį, nes sutartis buvo iš esmės pažeista ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo gerokai ilgesnis negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas – iš viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi vienuolika mėnesių iš eilės. Taigi bankas skolininkų atžvilgiu kredito sutartyje nustatytą sąlygą dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų taikė akivaizdžiai palankiau negu nustatyta įstatyme.

235. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė remtis kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Kasatoriai suabsoliutina tariamai mažą jų pradelstos prievolės dydį, tačiau visiškai nemini savo piktybiškų veiksmų, kuriais pažeidžia kitos šalies interesus. Skolininkai nesąžiningai teigia, kad bankas toleravo jų nemokėjimus, buvusius iki kredito sutarties nutraukimo. Šalių bendradarbiavimas negali būti vadinamas pažeidimų toleravimu. Bankas geranoriškai ragino skolininkus tinkamai vykdyti prievoles, tačiau šie su banku nebendradarbiavo. Jų elgesys, vienuolika mėnesių nemokant įmokų ir nereaguojant į banko reikalavimus, patvirtino, kad jie nėra suinteresuoti vykdyti sutartį, todėl bankas pasinaudojo teise vienašališkai ją nutraukti. Skolininkų teiginiai dėl tariamo jų pasirengimo mokėti vertintini kaip jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo kaip pagrindo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą

27Byloje keliamas klausimas dėl hipotekos byloje nustatinėtinų aplinkybių, susijusių su kredito sutarties nutraukimu, apimties bei teisinio kvalifikavimo sprendžiant, ar yra pagrindas patenkinti kreditoriaus prašymą nukreipti išieškojimą į prievolės pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą.

28Hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumai ne kartą buvo analizuoti kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose teismas formuoja hipotekos instituto materialiųjų bei proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009; kt.). Taigi tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Kartu kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, apribojant hipotekos teisėjo veiklą vien tik formalių veiksmų atlikimu, būtų paneigiama hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmė ir nepagrįstai suvaržytas hipotekos teisėjo vaidmuo. Hipotekos teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Swedbank“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2012; kt.).

29Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, nes nepatikrino, ar kredito sutartis, iš kurios kreditorius kildina savo reikalavimą pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, nutraukta teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-241/2009), be to, netaikė vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų ir nepagrįstai nepripažino negaliojančia šalių kredito sutarties sąlygos, nustatančios sutarties nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes kasatoriai netinkamai remiasi teismų praktika ir neatsižvelgia į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

30Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad teismai nevertino šalis siejančių santykių pobūdžio kaip vartojimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Byloje nustatyta, kad kasatoriai su kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc 2006 m. rugsėjo 7 d. sudarė kreditavimo sutartį (su 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. birželio 4 d. papildomais susitarimais), pagal kurią bankas suteikė jiems 472 750 Lt kreditą; sutartyje susitarta dėl įmokų dydžio (1411,19 Lt per mėnesį) ir jų mokėjimo grafiko. Sutarties įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštais buvo įkeistas kasatorei D. K. ir suinteresuotiems asmenims Z. V. bei O. V. priklausantis nekilnojamasis turtas. Kredito sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad jeigu kredito gavėjai nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjams raštu ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų; kredito gavėjams per nurodytą terminą padengus įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminai yra suėję, ši sutartis nebus nutraukiama. Kasatoriai teigia, kad šią sutarties sąlygą teismas ex officio turėjo pripažinti negaliojančia, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, pateiktu išaiškinimu, jog hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Nurodytoje byloje kasacinis teismas ex officio pripažino negaliojančiomis (nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai) šalių kredito sutarties sąlygas, suteikiančias kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai remiasi tik pavieniais teiginiais ir išvadomis, išdėstytomis kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, tačiau neatsižvelgia į pateiktų išaiškinimų visumą. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, kuria taip pat remiasi kasatoriai, be kita ko, nurodyta, kad hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje kreditorius pateikė hipotekos teisėjui įrodymus, kad skolininkai (kasatoriai) mokėjimo pagal kredito sutartį prievoles netinkamai vykdė (nevykdė) nuo 2010 m. gruodžio 10 d. Bankas nuolat siuntė jiems raštus (T. I, b. l. 61-64), ragindamas grąžinti skolą ir nurodydamas, kad, nepadengus skolos, nutrauks kredito sutartį ir kreipsis dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Nepaisydami kreditoriaus raginimų, skolininkai nesiekė su juo bendradarbiauti ir išspręsti susidariusios skolos grąžinimo klausimo, o ši vis didėjo. Bankas tik 2011 m. spalio 10 d. pranešimu informavo skolininkus apie galimą sutarties nutraukimą, jiems nesumokėjus skolos per nurodytą papildomą terminą, t. y. pranešimas skolininkams buvo išsiųstas tik po to, kai bankas ne kartą juos informavo apie pradelstas įmokas, ir tik susidarius bendrai 16 232,82 Lt skolai, skolininkams neatsiskaitant pagal kredito sutartį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, t. y. mokėjimo prievolės nevykdant 339 dienas. Teismai nustatė, kad banko 2011 m. spalio 10 d. pranešimas skolininkams buvo įteiktas tinkamai. 2011 m. spalio 24 d., t. y. jau po to, kai bankas išsiuntė pranešimą apie galimą kredito sutarties nutraukimą, kasatorius G. K. parašė prašymą bankui nenutraukti kredito sutarties ir trisdešimčia dienų pratęsti skolos padengimo terminą, tačiau prie prašymo nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų skolininkų galimybę įvykdyti šią prievolę.

32Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios kreditoriaus pateiktais įrodymais patvirtintos aplinkybės atitinka ne tik šalių kredito sutarties 10.1 punkto sąlygą dėl sutarties nutraukimo, bet ir bendrąsias CK 6.209, 6.217 straipsniuose įtvirtintas sutarčių teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo teisinius pagrindus, taip pat CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012, nurodė, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ji nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai) išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad kasatoriai (skolininkai) nuolat ilgą laiką nevykdė prisiimtų prievolių, nereagavo į banko raginimus atsiskaityti ir nebendradarbiavo su kreditoriumi, t. y. nesiekė abipusių derybų būdu rasti abiem šalims priimtiną susidariusios skolos grąžinimo klausimo sprendimą; banko pranešimo apie galimą kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo dieną pradelstų kredito įmokų suma buvo susidariusi už 339 dienas. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad kredito sutarties pažeidimas buvo neesminis, o sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 straipsnio reikalavimų. Skolininkams ilgą laiką vengiant vykdyti sutartines prievoles, bankas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus vykdoma ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, vertinant kredito sutarties paskirtį ir tikslus, konstatuotina, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis šioms sutartims turi esminę reikšmę, todėl nevienkartinis, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimas gali ir turi būti vertinamas kaip esminis CK 6.217 straipsnio nuostatų prasme. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, susijusį su tuo, kad pradelstų įmokų dalis sudarė tik 3,4 proc., t. y. nedidelę dalį, kredito sumos, todėl pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį sutartis dėl tokio pažeidimo negalėjo būti nutraukta.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog bankas kreditavimo sutartį nutraukė remdamasis sutarties 10.1 punktu, o ne įstatymo nuostatomis, neturi lemiamos reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes konstatuota, kad sutarties nutraukimas atitiko ne tik sutartyje, bet ir įstatyme nustatytus pagrindus. Dėl to teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kasacinio skundo argumentų dėl šalių kredito sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir būtinybės ex officio pripažinti negaliojančia sutarties 10.1 punkto sąlygą, nustatančią sutarties nutraukimo pagrindus, nes šie argumentai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Vartotojų teisių papildomų apsaugos garantijų taikymas nelemia kitokio sprendimo šioje byloje priėmimo.

35Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė šiai bylai aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius ir hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumus, nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumu, ir pagrįstai pripažinto tenkintinu kreditoriaus pareiškimą pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismų nutartis kaip nepagrįstas ar neteisėtas.

36Bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme metu kasatorių atstovas advokatas V. Lavrinovič padavė prašymą pateikti papildomus duomenis. Jame, be kita ko, nurodo, kad kasatoriai yra pasirengę sumokėti bankui visas pradelstas kredito įmokas, ir pažymi, jog dalį šios sumos kreditoriui jau sumokėjo. Kaip prašymo priedai nurodyti: prašymas bankui atnaujinti būsto kreditavimo sutartį bei dalinį skolos pagal kredito sutartį apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame teisme nauji įrodymai nepriimami, nes teismas netiria bylos faktinių aplinkybių, bet remiasi ir yra saistomas tų aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, akcentuotina tai, kad kasatorių atstovo pateikti įrodymai nepatvirtina prašyme nurodytų skolos dalies grąžinimo ir pasirengimo padengti likusią skolos dalį aplinkybių.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Atmetus kasacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis). Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) sumokėjo advokatui 2988,70 Lt. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodytą rekomenduojamą dydį, todėl, atsižvelgiant į šio teisės akto bei CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, mažintina iki 1500 Lt bei priteistina kreditoriui lygiomis dalimis (po 750 Lt) iš skolininkų (kasatorių) D. K. ir G. K. (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

39Valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis priteistina 51,75 Lt kasaciniame teisme patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių dydį patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma (CPK 88 straipsnio 3 punktas).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (kodas 112025592), iš skolininkų G. K. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (duomenys neskelbtini) po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Priteisti valstybei iš skolininkų G. K. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (duomenys neskelbtini) po 25,87 Lt (dvidešimt penkis litus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. lapkričio... 7. Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų G. K. ir D.... 9. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant... 10. Teismas nurodė, kad hipotekos teisėjas, nustatęs, jog sutartis buvo... 11. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, manydami, jog jų teisės,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys G. K. ir D. K. prašo Vilniaus miesto... 14. 1. Bankas kredito sutartį prieš terminą nutraukė neteisėtai, todėl... 15. 2. CK 6.209 straipsnio 3 dalyje, 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo... 17. Suinteresuotas asmuo O. V. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo,... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc,... 19. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo... 20. 2. Kredito sutarties 10.1 punkto sąlyga, pagal kurią mokėjimo prievolių... 21. 3. Kasatorių teiginys, kad, esant mažai neįvykdytos prievolės daliai,... 22. 4. Netgi konstatavus, kad kredito sutarties 10.1 punkto sąlyga yra... 23. 5. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo kaip pagrindo nukreipti... 27. Byloje keliamas klausimas dėl hipotekos byloje nustatinėtinų aplinkybių,... 28. Hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumai ne kartą buvo analizuoti kasacinio... 29. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir... 30. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad teismai nevertino šalis... 31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai remiasi tik... 32. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios kreditoriaus... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog bankas... 35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės... 36. Bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme metu kasatorių atstovas... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Atmetus kasacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos... 39. Valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis priteistina 51,75 Lt kasaciniame... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 42. Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank... 43. Priteisti valstybei iš skolininkų G. K. (duomenys neskelbtini) ir D. K.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...