Byla 2A-69-221/2014
Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant apeliančių atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovų K. I. ir N. I. atstovui advokatui Sauliui Zališauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. B. ir L. M. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-982-584/2013 pagal ieškovių V. B. ir L. M. ieškinį atsakovams K. I., N. I., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 74-78) prašydamos: 1) pripažinti negaliojančiu S. Juškos architektūros studijos parengtą administracinių pastatų 1B2p, 2B3p ir ūkinio pastato 3F3p remonto, pritaikymo viešbučio reikmėms, adresu ( - ), projekto papildymą (pakeitimą) ir 2012 m. vasario 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 40-24-107; 2) įpareigoti atsakovus savo lėšomis solidariai per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastato ( - ), vakarinį brandmurį (ugniasienę) į pradinę padėtį, t. y. užtaisyti ugniasienėje (brandmuryje) iškirstas angas; priteisti ieškovėms iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovės yra pastato, esančio ( - ), bendrasavininkės. Pastatas, kuriame buvo uždaras kiemas, ribojasi aklina siena su pastatu ( - ). Ši siena buvo ugniasienė, jos paskirtis – apriboti gaisrą į kitus statinius. 2012 metų pradžioje ugniasienėje buvo iškirstos angos, siena prarado savo funkciją, todėl ieškovės kreipėsi į atsakingą instituciją – savivaldybę, informavo apie savavališką statybą, gavo raštą, kuriame nurodyta, kad jokie leidimai atitinkamiems darbams atlikti nėra išduoti. Ieškovės kreipėsi su skundu į administracinį teismą, kuriame buvo ginčijami atitinkami sprendimai. Ieškovių nuomone, tiek pritarimas projektui, tiek pats projektas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir jis neturėjo būti išduotas, nes nebuvo gautas ieškovių sutikimas. Dėl to, kad ugniasienėje iškirstos angos, pasikeitė atstumai, savininkai negalės statyti prie tos sienos naujų statinių, nors tokia galimybė buvo iki šiol. Išduodant leidimą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsakovai darbus atliko iki leidimo išdavimo, apie tai savivaldybė buvo informuota. Savivaldybė žinodama, kad atliekami savavališkos statybos darbai, neturėjo teisės išduoti leidimo iki kol nebus pašalinta savavališka statyba. Ieškovių nuomone, atitinkamiems sprendiniams nepritarė priešgaisrinės apsaugos tarnyba, nes projekte nenurodoma, kad suderinta su priešgaisrinės apsaugos tarnyba.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu (2 t., b. l. 34-39) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas atmetė ieškovių argumentus kaip nepagrįstus dėl jų sutikimo rekonstrukcijai atlikti. Teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 33.2 punkte (pritarimo projekto papildymui metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. Atsakovams įrengiant angas pastato, esančio ( - ), sienoje, nėra mažinamas esamas atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų, todėl atliekant pastato rekonstrukciją gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) neprivaloma gauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nėra žemės, gretimos ( - ), sklypui savininkės ar valdytojos. Sutikimą, jei jis ginčo atveju būtų privalomas, turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas, bet ne naudotojas, nes žemės sklypas ( - ), nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė. Teismas nustatė, kad byloje duomenų apie Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus užfiksuotus rekonstrukcijos projekto papildymo įgyvendinimo pažeidimus, nėra, todėl atmetė ieškovių argumentus, kad rekonstrukcijos darbai – angų iškirtimas buvo atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento. Projekto suderinimas su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyriu patvirtina, jog priešgaisriniams reikalavimams šis projekto papildymas atitinka ir tuo yra paneigtini ieškovių argumentai dėl projekto jiems neatitikimo. Teismas pažymėjo, kad S. Juškos parengtame projekto papildymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog siena, kurioje numatomos įrengti angos, tarnauja kaip ugniasienė tarp pastatų, esančių ( - ). Ieškovės įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad siena, kurioje įrengtos angos, nėra ugniasienė ieškovėms priklausančių patalpų, esančių ( - ), atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad prasta patalpų būklė ir jų nenaudojimas leidžia ignoruoti ieškovių, kaip savininkių, teises ir interesus. Teismas, nustatęs, kad byloje ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškovių reikalavimą pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. rašytinį pritarimą Nr. 40-24-107 statinio projektui, atmetė. Taip pat atmetė kaip išvestinį ieškovių reikalavimą – įpareigoti atsakovus savo lėšomis solidariai per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastato ( - ), vakarinį brandmurį (ugniasienę) į pradinę padėtį, t. y. užtaisyti ugniasienėje (brandmuryje) iškirstas angas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovių reikalavimą pripažinti negaliojančiu UAB „S. Juškos architektūros studija“ parengto administracinių pastatų 1B2p, 2B3p ir ūkinio pastato 3F3p remonto, pritaikymo viešbučio reikmėms, adresu ( - ), projekto papildymą (pakeitimą), nes šio dokumento ginčijamas nesukurtų ieškovėms jokių teisinių pasekmių.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovės (2 t., b. l. 47-54) prašo teismo paskirti šioje byloje projekto gaisrinės saugos ekspertizę; panaikinti 2013 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo būtinas ieškovių sutikimas angų ugniasienėje iškirtimui, nesivadovavo teisės aktais, kurias buvo būtina vadovautis. Mano, kad vien dėl to, jog žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas ir ieškovės neįgijusios nuosavybės teisių į atitinkamą sklypą, nereiškia, kad atitinkama siena, kuri žymi sklypo ribą, galėjo būti rekonstruojama be ieškovių sutikimo. Teismas netinkamai taikė ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, numatančias, kad privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Atstumai nuo rekonstruojamo statinio gali kisti ne tik dėl fizinių priežasčių, t. y. dėl to, kad pastatas, pastato konstrukcijos yra patraukiamos į vieną ar kitą pusę, tačiau atstumai gali kisti ir dėl teisinių priežasčių, kurių teismas neįvertino. Teismas nevisiškai tiksliai aiškina teritorijos valdytojo sąvoką. Nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kieno teises siekiama apsaugoti atitinkamu reglamentavimu – valstybės, kuri faktiškai neturi jokio intereso, ar atitinkamos teritorijos tiesioginių naudotojų. Nei įstatymas, nei kiti teisės aktai neleidžia kitiems asmenims nepaisyti kaimyninio nekilnojamojo turto savininko interesų dėl to, jog pastarasis dėl įvairių (objektyvių ir subjektyvių) priežasčių negali naudotis jam priklausančia nuosavybe. Tik tuo atveju, jei ieškovėms priklausančio nekilnojamojo turto prasta būklė, galėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas nuosavybės teisėmis, atitinkamai teismas galėtų ignoruoti ir neginti ieškovių nuosavybės teisių. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad prasta patalpų būklė ir jų nenaudojimas leidžia ignoruoti ieškovių, kaip savininkių, teises ir interesus.

132. Teismas nepagrįstai nevertino, ir teismo sprendimu visiškai nepasisakė dėl ieškinyje bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog atitinkamų angų iškirtimas prieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, vadovautasi negaliojančiu STR. Teismas atsisakė skirti projekto gaisrinės saugos ekspertizę taip užkirsdamas galimybę ieškovėms įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat sprendime visiškai nepasisakė, ar projekto sprendiniai atitinka reikalavimus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad namas, kuriame yra ieškovėms priklausantys butai, sudaro uždarą kiemą kartu su pastatu, adresu ( - ), ir kuris vienoje sienoje ribojasi su pastato ( - ), siena. Todėl kilus gaisrui pastate ( - ), atitinkamai ugnis persimestų ir į gretimus pastatus, tokiu būdu pasiektų ir ieškovių valdomas patalpas.

143. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo praleistas ieškinio senaties terminas, nepagrįstai termino eigos pradžią skaičiavo nuo 2012 m. kovo 16 d. rašto Nr. (15.2)-2D-4146 gavimo dienos, nes iš minėto rašto ieškovės negalėjo suprasti, kad statybos darbai vykdomi remiantis šioje byloje ginčijamu rašytiniu pritarimu statinio projektui. Teismas termino kreiptis į teismą eigos pradžią skaičiuodamas nuo 2012 m. kovo 16 d. rašto gavimo dienos netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio ir ieškinio senatį reglamentuojančias nuostatas. Teismas net ir pagrįstai nusprendęs, kad terminas yra praleistas, nesvarstė aplinkybių ar atitinkamas terminas neturėtų būti atnaujintas. Teismas tik apsiribojo konstatuodamas, kad ieškovės neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl šio klausimo nesvarstė.

154. Teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies reikalavimus, neteisėtai konstatuodamas, kad byloje duomenų apie Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus užfiksuotus rekonstrukcijos projekto papildymo įgyvendinimo pažeidimus, nėra. Šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas po to, kai buvo atlikti darbai, o tai reiškia, kad angų iškirtimo darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, dėl ko sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 punktu atitinkamas statybas leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas.

165. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs aplinkybes ir nesivadovaudamas įstatymais. Teismas negalėjo konstatuoti, kad atitinkamą projekto papildymą suderino Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius, nes Ž. B. tik susipažino su brėžiniais ir tai ne visais, tačiau pritarimo jiems neišreiškė, taip pat neišreiškė pritarimo visam projekto pakeitimui.

176. Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, reikalaujančias, jog teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 62-69) atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliančių prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti; apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad neaišku, kaip apeliantės CK 4.46 straipsnio 3 dalies nuostatą sieja su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, nes minėta norma yra skirta reglamentuoti visiškai kitokio pobūdžio teisinius santykius, niekaip nesusijusius su ginčo objektu, t. y. jis taikomas santykiams, susijusiems su nekilnojamaisiais daiktais, žyminčiais sklypo ribas. Nagrinėjamu atveju statybos darbai yra atliekami su statiniu, kuris nuosavybės teise priklauso statytojams ir nėra bendro naudojimo objektas, todėl minėtos Civilinio kodekso nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste negali būti taikomos. Apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nesąlygojantys ieškovių sutikimo privalomumo nagrinėjamu atveju ir nesudarantys pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis nustato baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Atliekant statinio kapitalinį remontą gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) neprivaloma gauti. Gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai ginčo atveju neprivalomi ir dėl to, kad, įrengiant langus ginčo pastato ugniasienėje, nėra mažinamas esamas atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų. Ieškovės nėra žemės, gretimos ( - ), sklypui savininkės ar valdytojos. Pirmosios instancijos teismas nustatė eilę ginčo atveju reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, jog jokie priešgaisriniai reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti, t. y. siena, kurioje numatomos įrengti angos tarnauja kaip ugniasienė tarp pastatų ( - ). Ieškovėms priklausantis pastatas yra ( - ), todėl jų atžvilgiu ginčo pastato ( - )namo siena nėra ugniasienė, o tiesiog yra siena, kurioje iki ginčo statybos darbų atlikimo nebuvo langų. Teismas teisingai pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių priešingai, ieškovės nepateikė. Rašytiniame pritarime yra nurodyta, kad projektui raštu pritarė Kauno apskrities priešgaisrinė PGV valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B.. Teismas pagrįstai pripažino, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, o, pasisakęs dėl kitų ieškinyje keliamų argumentų, taip pat konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatytas termino praleidimas ar ne, sprendimas dėl pareikštų reikalavimų būtų toks pat. Savavališkos statybos faktą gali konstatuoti LR Statybos įstatyme nurodytos institucijos atstovas, surašydamas atitinkamos formos dokumentą. Ginčijamo pritarimo išdavimo metu atsakovė neturėjo duomenų apie tai, jog būtų surašytas savavališkos statybos aktas dėl ginčo statinyje atliekamų statybos darbų. Nesutinka su apeliančių pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnutinai išnagrinėjo bylą, kadangi atmetė ieškovių prašymą atlikti priešgaisrinę ekspertizę. Mano, kad byloje esančių rašytinių įrodymų užtenka spręsti apie tai, ar projektas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Byloje yra pakankamai oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, todėl ekspertizės skyrimas iš esmės tik apsunkintų ir prailgintų bylos nagrinėjimą.

19Atsakovų K. I. ir N. I. atstovas advokatas S. Zališauskas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 70-73), prašydamas ieškovių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo 2013 gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovai angų įrengimui rekonstruojamo pastato ( - ), sienoje neprivalėjo gauti ieškovių sutikimo nei pagal civilinio kodekso 4.46 straipsnio 3 dalį, nei pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.07.01:2010. Ieškovės nepagrįstai teigia, jog atsakovai, iškirtę angas ant sklypo ribos stovinčio pastato sienoje, pakeitė sklypo ribą žymintį nekilnojamąjį daiktą ir tam nebuvo gavę ieškovių sutikimo. Rekonstruojamo pastato ( - ), siena, esanti ties kaimyninių žemės sklypų riba, negali būti laikoma sklypų ribas žyminčiu bendrai naudojamu nekilnojamuoju daiktu, nes ši siena netarnauja abiem sklypams ir šios sienos, kaip ir viso pastato, yra aiškus ir konkretus savininkas – tai atsakovai, todėl šios sienos negalima laikyti bendrai naudojamu objektu ir norėdami joje ką nors pakeisti atsakovai neprivalėjo gauti ieškovių sutikimo. Ieškovių sutikimas angų įrengimui taip pat nebuvo būtinas, nes nebuvo mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus (nuotraukas), iš kurių matyti, jog ieškovės nesinaudoja nei joms priklausančiomis patalpomis, esančiomis ( - ), nei po jomis esančiu žemės sklypu. Projekto papildymas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atitiko jų reikalavimus. Vien tik aplinkybė, jog aiškinamajame rašte įsivėlė techninė rašybos klaida nurodant Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ numerį, nereiškia projekto papildymo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde ieškovės nepagrįstai teigia, jog Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B. tik susipažino su brėžiniais, tačiau pritarimo jiems neišreiškė. Projekto papildymo rašytinį suderinimą su Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio atstovu patvirtinta ne tik atitinkamas įrašas, antspaudas ir parašas projekto brėžiniuose, bet ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. rašytinis pritarimas Nr. 40-24-107 statinio projektui, kuriame teigiama, jog tokiam projekto pakeitimui (papildymui) raštu pritarė Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B.. Atsakovų manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovės, kreipdamosi į teismą tik 2012 m. lapkričio 12 d., praleido LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. rašytiniam pritarimui Nr. 40-24-107 statinio projektui ginčyti. Vien dėl to, jog rašte nebuvo žodžių „rašytinis pritarimas“, nereiškia, jog iš rašto nebuvo galima suprasti, apie kokį statybą leidžiantį dokumentą kalbama. Jei ieškovėms, gavusioms minėtą raštą, informacija nebuvo pakankama, jos turėjo teisę apie atliktą pastatų, esančių ( - ), rekonstravimo darbų projekto papildymą ir jo suderinimą su atitinkamomis institucijomis pareikalauti papildomų duomenų iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Ieškovės netinkamai aiškina ir taiko LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalį. Vien trečiųjų asmenų pranešimas apie galimai, jų nuomone, vykdomas savavališkas statybas, nėra pagrindas neatlikti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros ir neišduoti šio dokumento. Iki šios dienos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nė vieno patikrinimo metu nėra nustačiusi savavališkos statybos fakto rekonstruojamo pastato ( - ), atžvilgiu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių atstovo prašymą skirti projekto gaisrinės saugos ekspertizę, pateiktą bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, todėl šį ieškovių prašymą turėtų būti atsisakyta tenkinti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

22Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pastate ( - ), anot pareiškėjų, savavališkai ugniasienėje iškirstų angų ir įrengtų langų.

23Dėl ieškovių sutikimo vykdyti ginčo angų įrengimo darbus

24Apeliaciniame skunde, remiantis LR CK 4.46 straipsnio 3 dalimi, teigiama, jog atsakovai, iškirtę angas ant sklypo ribos stovinčio pastato sienoje, pakeitė sklypo ribą žymintį nekilnojamąjį daiktą, ir tam nebuvo gavę ieškovių sutikimo.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia aplinkybe, kaip sklypų ribas žyminčiu bendrai naudojamu nekilnojamuoju daiktu, ieškovės ieškinio pirmosios instancijos teisme negrindė, tokia aplinkybė nebuvo nurodyta nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio posėdžio metu. Kolegija pažymi, kad CK 4.46 straipsnis reglamentuoja teisę į sklypo ribas žyminčius nekilnojamuosius daiktus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savininkas, kuris bendrai naudojasi jo žemės sklypo ribas žyminčiais nekilnojamaisiais daiktais, turi teisę naudotis jais pagal paskirtį tiek, kiek toks naudojimasis netrukdo kaimyninio sklypo savininkui. Minėto straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi apeliantės, nustatyta tai, kad sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo.

26Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 12-13, 15-22, 54, 79-80, 112-114, 119) spręstina, jog rekonstruojamo pastato ( - ), siena, esanti ties kaimyninių žemės sklypų riba, negali būti laikoma sklypų ribas žyminčiu bendrai naudojamu nekilnojamuoju daiktu, kadangi ši siena netarnauja abiems sklypams, o šios sienos, kaip ir viso pastato, savininkai atsakovai, todėl ši siena nelaikytina bendrai naudojamu objektu (CK 4.46 straipsnio 1 dalis) ir norėdami joje įrengti angas atsakovai neprivalėjo gauti ieškovių sutikimo.

27Kolegija atmeta ieškovių argumentus, jog turėjo būti gautas jų, kaip gretimo sklypo naudotojų, sutikimas. Pareiškėjos savo argumentą grindžia LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 33.2 punkto nuostata, nustatančia, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus) privaloma gauti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įrengiant angas sienoje, atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų nėra mažinamas, taigi, ir sutikimo neprivaloma gauti. Kolegija pažymi ir tai, kad žemės sklypas prie ieškovėms priklausančio pastato ( - ), nėra suformuotas (1 t., b. l. 79), tai pripažįsta ir pačios ieškovės. Taigi, jos nėra žemės sklypo, gretimo žemės ( - ), savininkės ar valdytojos. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Tačiau reikalavimo pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus minėtoje įstatymo nuostatoje nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovių argumentas dėl jų sutikimo privalomumo, atmestinas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog sutikimą, jei jis ginčo atveju būtų privalomas, turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas, bet ne naudotojas. Kolegija pažymi, jog analogiškas išvadas dėl sutikimo privalomumo yra padaręs ir Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendime byloje Nr. I-211-428/13. Ieškovės savo teiginio, jog įrengus pastato, ( - ), sienoje angas pakito atstumai nuo rekonstruojamo statinio dėl teisinių priežasčių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo (CPK 12 straipsnis).

28Dėl projekto papildymo sprendinių atitikimo priešgaisrinės apsaugos reikalavimams ir už priešgaisrinę apsaugą atsakingos institucijos pritarimo

29Apeliantės nurodė, jog projekto papildymo sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, rengiant projekto papildymą buvo vadovautasi nebegaliojančiu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.

30Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ( - ), statybos darbai vykdomi turint galiojantį 2005 m. birželio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4 NR53-87 (1 t., b. l. 12-13) bei 2011 metų projekto papildymą, kuriame numatytos ginčo angų ir langų juose įrengimas. 2012 m. vasario 29 d. statytojams K. I. ir N. I. išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 40-24-107 (1 t., b. l. 8-22). Rašytiniame pritarime nurodyta, kad projekto papildymui raštu pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė E. K. ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B..

31Kolegijos nuomone, projekto papildymas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atitiko jų reikalavimus. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708, 10.4.2. punktu, galiojusio projekto papildymo ir rašytinio pritarimo jam metu, pakeitus normatyvinių statybos techninių ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, naujos nuostatos rengiamam projektui galioja, jei jos įsigaliojo iki projektavimo sąlygų sąvado, visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo dienos, o kai prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai neprivalomi iki projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dienos, su sąlyga, kad abiem atvejais normatyvinių dokumentų tvirtinimo dokumentuose nenustatyta kitaip (10.4.2.1 punktas). Kadangi iki projektavimo sąlygų sąvado, visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo dienos galiojo STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, todėl atmestini apeliančių argumentai, jog projekto papildymas parengtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu.

32Nors apeliaciniame skunde apeliantės cituoja STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, nuostatas, tačiau nenurodo, kokiu būdu angų įrengimas rekonstruojamame pastate, adresu ( - ), pažeidė šias nuostatas. Pastebėtina, kad ieškovės prašė pirmosios instancijos teismo skirti projekto priešgaisrinę ekspertizę, tačiau teismas, kolegijos nuomone, prašymą atmetė pagrįstai, pripažindamas, kad projekto papildymas suderintas su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriumi. Kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl minėto pritarimo, kaip atitinkančio LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies reikalavimus ir jų nekartoja, atmesdama apeliančių teiginius, jog Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B. su brėžiniais tik susipažino, tačiau pritarimo jiems neišreiškė. Pažymėtina, kad nagrinėjant apeliacinį skundą teismo posėdžio metu apklausus Ž. B., jis nurodė, jog toks jo įrašas pateiktuose brėžiniuose patvirtina, kad projekto sprendiniai neprieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams, o pastato pridavimo metu bus tikrinama, ar darbai atlikti pagal norminių aktų reikalavimus, nes statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

33Dėl administracinio akto apskundimo termino

34Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. rašytiniam pritarimui Nr. 40-24-107 statinio projektui ginčyti, nes į teismą kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 12 d.

35Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai terminą skaičiavo nuo 2012 m. kovo 16 d. rašto Nr. (15.2)-2D-4146 gavimo dienos, nes iš minėto rašto jos negalėjo suprasti, jog buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš pateikto rašto (1 t., b. l. 33), jame nurodyta, kad pastato ( - ), rekonstravimo darbai vykdomi pagal 2005 m. birželio 28 d. išduotą statybos leidimą bei 2011 metais parengtą projekto papildymą, kuris suderintas pasirašytinai su Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio atstovu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Rašte taip pat nurodoma, jog pateiktas atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kolegijos nuomone, iš minėto rašto turinio buvo galima suprasti, apie kokį statybą leidžiantį dokumentą kalbama, t. y. rašte buvo pateikta esminė pastato ( - ), projekto papildymo ir rašytinio pritarimo jam informacija. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tuo atveju, jei ieškovėms, gavusioms šį Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą informacija nebuvo pakankama, jos turėjo teisę apie atliktą pastatų ( - ), rekonstravimo darbų projekto papildymą ir jo suderinimą su atitinkamomis institucijomis pareikalauti papildomų duomenų iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2012m. balandžio 18 d. V. B. ir L. M. dėl minėto rašto panaikinimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kas tik patvirtina aplinkybę, kad rašto turinį jos suprato.

36Kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550-07). Ieškovės savo ieškinyje buvo nurodę, kad apie ginčijamą pritarimą sužinojo 2012 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (administracinėje byloje Nr. 1-211-428/2013), kai Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas teismui pateikė ginčijamą pritarimą. Taigi ir nuo šios dienos jos praleidusios vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, nes į Kauno apylinkės teismą, ginčydamos pritarimą kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 15 d.

37Nesutiktina su apeliantėmis, kad LR ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas ne ieškinio senaties terminas, o procesinis kreipimosi į teismą terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administraciniu bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis byloje 3K-3-134/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010 pažymėjo, kad teisinių santykių stabilumas reikalauja jog teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas ne tik pripažino, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, ieškovės jo neprašo atnaujinti, bet ir pasisakęs dėl kitų ieškinyje keliamų argumentų taip pat konstatavo, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantės nurodydamos teismo pareigą svarstyti be ieškovių prašymo termino atnaujinimo klausimą, pačios nurodo, jog konstatuoti, kad praleistas terminas, nebuvo jokio pagrindo, taigi, jos nesutiko, kad terminas praleistas.

38Dėl apeliančių pranešimo apie savavališkai atliekamus darbus

39Apeliantės teigia, jog tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorinis skyrius buvo informuoti apie savavališkai atliekamus statybos darbus, todėl atitinkamas statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, nesutinka su teismo motyvais, jog ši aplinkybė nereikšminga, kadangi, kaip nustatė teismas, byloje nėra duomenų apie užfiksuotus rekonstrukcijos projekto papildymo įgyvendinimo pažeidimus.

40Kolegija sutinka su atsakovų K. I. ir N. I. atstovo nuomone, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą, jog vien trečiųjų asmenų pranešimas apie galimai, jų nuomone, vykdomas savavališkas statybas, nėra pagrindas neatlikti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros ir neišduoti šio dokumento.

41Pagal LR Statybos įstatymo, galiojusio išduodant statybą leidžiantį dokumentą, 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus reikalingus darbus savavališkai statybai likviduoti (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, savavališkos statybos faktą gali konstatuoti VTPSI atstovas, surašydamas atitinkamos formos dokumentą – savavališkos statybos aktą. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, Įstatyme nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, (Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį, kad VTPSI 2013 m. sausio 10 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte Nr. PSl-2-(15.5) nurodoma, jog 2012 m. vasario 29 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 40-42-107 parengtas ir išduotas laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų (1 t., b. l.134-137). Duomenų apie tai, kad VTPSI būtų nustačiusi rekonstruojamo pastato ( - ), savavališkos statybos faktą ir apie tai pateikusi pranešimą statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai, byloje nėra. Jokie pažeidimai nenustatyti ir nagrinėjant skundus (1 t., b. l. 118-133). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

42Dėl įrodymų vertinimo bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

43Apeliančių nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs aplinkybes ir nesivadovaudamas įstatymais, teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

44Kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo bei priimto sprendimo teisėtumo, pagrįstumo bei jo motyvavimo. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais (CPK 12, 17 straipsniai). Pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, tikimybių pusiausvyros principu, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu iš įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.).

45Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Kaip galima spręsti iš priimto sprendimo, teismas rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis bei pateiktais byloje įrodymais, juos vertindamas kaip visumą padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl negalima teigti, jog pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Dėl VTPSI atstovo Ž. B. pozicijos dėl projekto papildymo atitikimo priešgaisriniams reikalavimams teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl nebesikartoja. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovių pateiktų teisinių argumentų.

46Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008).

47Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas sprendimui panaikinti yra tik toks procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

48Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 176, 263 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

50ieškovių apeliacinį skundą atmesti; Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 74-78) prašydamos: 1)... 5. Nurodė, kad ieškovės yra pastato, esančio ( - ), bendrasavininkės.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu (2 t., b. l. 34-39)... 8. Teismas atmetė ieškovių argumentus kaip nepagrįstus dėl jų sutikimo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovės (2 t., b. l. 47-54) prašo teismo paskirti šioje... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo būtinas ieškovių sutikimas... 13. 2. Teismas nepagrįstai nevertino, ir teismo sprendimu visiškai nepasisakė... 14. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo praleistas ieškinio... 15. 4. Teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies... 16. 5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas,... 17. 6. Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė Civilinio proceso kodekso 263... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 62-69) atsakovė Kauno miesto... 19. Atsakovų K. I. ir N. I. atstovas advokatas S. Zališauskas pateikė... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas... 22. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pastate ( - ), anot pareiškėjų,... 23. Dėl ieškovių sutikimo vykdyti ginčo angų įrengimo darbus... 24. Apeliaciniame skunde, remiantis LR CK 4.46 straipsnio 3 dalimi, teigiama, jog... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia aplinkybe, kaip sklypų ribas... 26. Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 12-13, 15-22, 54, 79-80, 112-114, 119)... 27. Kolegija atmeta ieškovių argumentus, jog turėjo būti gautas jų, kaip... 28. Dėl projekto papildymo sprendinių atitikimo priešgaisrinės apsaugos... 29. Apeliantės nurodė, jog projekto papildymo sprendiniai prieštarauja teisės... 30. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ( - ), statybos darbai... 31. Kolegijos nuomone, projekto papildymas buvo parengtas vadovaujantis... 32. Nors apeliaciniame skunde apeliantės cituoja STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai... 33. Dėl administracinio akto apskundimo termino... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, jog pirmosios instancijos... 35. Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai terminą skaičiavo nuo 2012 m. kovo... 36. Kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 37. Nesutiktina su apeliantėmis, kad LR ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas ne... 38. Dėl apeliančių pranešimo apie savavališkai atliekamus darbus... 39. Apeliantės teigia, jog tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek ir Valstybinės... 40. Kolegija sutinka su atsakovų K. I. ir N. I. atstovo nuomone, išdėstyta... 41. Pagal LR Statybos įstatymo, galiojusio išduodant statybą leidžiantį... 42. Dėl įrodymų vertinimo bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 43. Apeliančių nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimą... 44. Kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl įrodymų vertinimo bei faktinių... 45. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą... 46. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės... 47. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį... 48. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 50. ieškovių apeliacinį skundą atmesti; Kauno apylinkės teismo 2013 m....