Byla e2A-234-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K., kurios teisių perėmėjai G. P. ir V. K., ir atsakovės G. P. (buvusi pavardė – T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-656/2015 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams R. K., V. K. ir G. P. dėl dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei pagal atsakovės R. K. priešieškinį M. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys S. K., notaras R. K., notarė L. Š., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kasvė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2009-09-25 dovanojimo sutartį Nr. 1-6743, sudarytą tarp J. K., R. K. ir V. K., kuria atsakovo V. K. nuosavybėn buvo perleistas butas ( - ); 2) pripažinti negaliojančia 2009-09-25 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-6747, sudarytą tarp J. K., R. K. ir G. P. (T.), kuria atsakovei G. P. nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas ( - ), pastatas ( - ) ir garažas ( - ); 3) taikyti restituciją žemės sklypo ( - ), pastato ( - ) ir garažo ( - ), atžvilgiu; 4) taikyti restituciją ( - ), atžvilgiu; 5) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-29 paskolino atsakovei R. K. 36 492,12 Eur (126 000 Lt), ši paprastuoju vekseliu įsipareigojo po penkerių metų, t. y. 2014-04-29, sumokėti ieškovui 36 492,12 Eur (126 000 Lt). Suėjus terminui R. K. pinigų nesumokėjo, o pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus paaiškėjo, kad R. K. yra perleidusi visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. 2009-09-25 dovanojimo sutartimi savo sūnui V. K. ji perleido butą, esantį ( - ). 2009-09-25 pirkimo–pardavimo sutartimi, R. K. savo dukrai G. P. už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą perleido žemės sklypą bei sodo pastatą su garažu, esančius ( - ). Be to, R. K. iki 2014-04-29 (t. y. iki sueinant mokėjimo pagal vekselį terminui) perleido ir kitą jai priklausiusį registruotiną turtą: 2010-01-28 perleido pastatą, esantį ( - ); 2013-09-12 perleido negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią ( - ). Sudariusi ieškinyje ginčijamas sutartis, atsakovė R. K. pažeidė ieškovo teises, nes pablogino savo turtinę padėtį ir apsunkino didelės vertės reikalavimo išieškojimą. Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistas 43 732,62 Eur (151 000 Lt) vertės turtas, o pirkimo–pardavimo sutartimi - turtas, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 47 329,70 Eur (163 420 Lt), buvo perleistas už 11 584,80 Eur (40 000 Lt), taigi R. K. turto masės vertė, sudarius pastarąją sutartį, sumažėjo dar 35 744,90 Eur (123 420 Lt). Vekselis patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp R. K. ir jos sūnaus V. K., o pirkimo–pardavimo sutartis - tarp R. K. ir jos dukros G. P., kuriai perleisto turto vertė ženkliai viršija sumokėtą kainą. Be to, įvertinant ir tokią aplinkybę, kad už jai perleidžiamą turtą nebuvo atsiskaityta notaro akivaizdoje, deklaruojant įvykusį atsiskaitymą iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (pirkimo–pardavimo sutarties 2.1-2.3 p.), darytina išvada, jog jokie mokėjimai pagal sutartį faktiškai ir nebuvo atlikti. Todėl nustatytina ginčijamų sutarčių šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p., 4 p.). Ginčijamų sutarčių šalys turėjo suvokti, kad pažeidžia ieškovo interesus, galimai to ir siekė. Ieškovas apie ginčijamų sutarčių sudarymą sužinojo 2014-06-23, kai išieškojimo veiksmus atliekantis antstolis pateikė informaciją apie jų sudarymą, todėl sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

5Atsakovė R. K. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009-04-29 atsakovės R. K. ieškovo M. G. naudai pasirašytą vekselį; 2) panaikinti vekselio pagrindu Vilniaus miesto notaro R. K. išduotą 2014-05-28 vykdomąjį įrašą Nr. 1-3147 dėl 36 846,67 Eur (127 224,19 Lt) ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vekseliu šalys realiai siekė įforminti kitus santykius, t. y. avansinį mokėjimą pagal nuomos sutartį už nuomą, be to, atsakovei faktiškai buvo perduota ne 36 492,12 Eur (126 000 Lt), o 14 481 Eur (50 000 Lt) suma. Atsakovei, buvusiai UAB „Vikritas“ vienintele akcininke ir vadove, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei bei dėl sutuoktinio ligos tapo sunkiau verstis turima veikla. Todėl ji sutiko su savo darbuotojos ir kartu UAB „Kasvė“ savininkės S. K. pasiūlymu sudaryti atsakovei priklausančios parduotuvės nuomos sutartį, gaunat už nuomą 14 481,0 Eur (50 000 Lt) avansinę įmoką, kurią ir turėjo sumokėti jos dukters tuometinis sutuoktinis - ieškovas M. G.. Pasitikėdami S. K., atsakovė R. K. su dabar jau mirusiu savo sutuoktiniu R. K. 2009-04-29 išnuomojo UAB „Kasvė“ komercinės paskirties (parduotuvės) patalpas ir 0,365 ha. ploto žemės sklypą už 608,20 Eur (2 100 Lt) mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovė pasirašė vekselį būdama įsitikinusi, kad juo patvirtinamas jai avansu sumokėto 14 481 Eur (50 000 Lt) nuomos mokesčio faktas, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių ieškovas pareikalavo įrašyti jame 36 492,12 Eur (126 000 Lt) sumą, kuri lygi 5 metų nuomos mokesčiui pagal nuomos sutartį. Vekselyje taip pat nurodyta, kad šie pinigai gauti už nuomą nuo 2009-04-29 iki 2014-04-29 bei kad pinigus perdavė tiek ieškovas, tiek UAB „Kasvė“. Siekiant padengti vekselyje nurodytos, tačiau neperduotos sumos skirtumą, S. K. 2009-04-29 pasirašė vekselį 22 011,12 Eur (76 000 Lt) sumai atsakovės naudai, nors nei ieškovas, nei S. K. 22 011,12 Eur (76 000 Lt) sumos atsakovei nėra perdavę. Pažymėjo, kad nors vekselyje, kurio pagrindu išduotas 2014-05-28 vykdomasis įrašas Nr. 1-3147, buvo papildomų įrašų, notarui buvo pateikta tik ta vekselio dalis, kurioje nurodyti išimtinai atsakovės įsipareigojimai. Todėl vekselis ir vykdomasis įrašas turi būti pripažinti negaliojančiais, nes neatspindi atsakovės tikrosios valios ir tikrųjų ketinimų, o vykdomasis įrašas padarytas tik pagal dalį vekselio. Atsakovė, pasirašydama vekselį, jo pasirašymo metu klydo dėl esminių sandorio elementų, kadangi ji laikė, jog patvirtina išankstinio 14 481 Eur (50 000 Lt) mokėjimo faktą pagal nuomos sutartį, o ne išduoda vertybinį popierių, taip įsipareigodama ieškovui pagal pareikalavimą sumokėti 36 492,12 Eur (126 000 Lt). Nepripažinus vekselio negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje ir CK 1.91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atsakovės pasirašytas vekselis kvalifikuotinas kaip apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui – išankstiniam mokėjimui pagal nuomos sutartį – pridengti, todėl pagal CK 1.87 straipsnį turi būti pripažintas negaliojančiu (niekiniu), o jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas panaikintas. Atsakovė pripažįsta gavusi iš ieškovo 14 481 Eur (50 000 Lt) kaip išankstinį mokėjimą pagal nuomos sutartį, ir kadangi nuomojamos patalpos 2010-01-28 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotos S. K., nuomos sutartis nutrūko. Tokiu atveju jos skolos ieškovui dydis galėtų būti tik 9 007 Eur (31 100 Lt), t. y. skirtumas tarp gauto avanso ir už 9 mėnesius susidariusio nuomos mokesčio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015-07-02 sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškini atmetė: 1) pripažino negaliojančia 2009-09-25 dovanojimo sutartį Nr. 1-6743, sudarytą tarp J. K., R. K. ir V. K., kuria V. K. nuosavybėn buvo perleistas butas ( - ); 2) pripažino negaliojančia 2009-09-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6747, sudarytą tarp J. K., R. K. ir G. P. (T.), kuria G. P. nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas ( - ), pastatas ( - ) ir garažas ( - ); 3) taikė restituciją žemės sklypo ( - ), pastato ( - ) ir garažo ( - ), atžvilgiu ir grąžino turtą atsakovės R. K. nuosavybėn, o atsakovei G. P. priteisė iš atsakovės R. K. 11 585 Eur (40 000 Lt); 4) taikė restituciją buto ( - ), atžvilgiu ir grąžino butą atsakovės R. K. nuosavybėn; 5) priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės R. K. 1 800 Eur (6 216 Lt) bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė valstybės naudai iš atsakovės R. K. 618 Eur (2 135 Lt) žyminio mokesčio.

8Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, nurodė, kad ginčijamas vekselis atitinka formalius reikalavimus, keliamus paprastojo vekselio turiniui, todėl papildomi įrašai teisinės reikšmės neturi, juolab kad reikalavimo sudaryti vekselį būtent ant A4 formato popieriaus lapo nėra nustatyta. Todėl pateikus notarui originalų dokumentą su visais būtinais rekvizitais, nepaisant lapo formato, notaras neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Teismo vertino, kad įrašas dėl avansinio mokėjimo už nuomą nuo 2009-04-29 iki 2014-04-29 nėra teisiškai reikšmingas. Akcentavo, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Nagrinėjamos bylos atveju iš joje esančių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Kasvė“, sudariusi nuomos sutartį, pati mokėjo nuomos mokestį iki 2010-01-28 nepaisant atlikto vekselyje įrašo apie avansinį mokėjimą. S. K. 2010-01-28 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydama nuomotas patalpas, sumokėjo sutuoktiniams atsakovei R. K. ir J. K. 43 443 Eur (150 000 Lt), pasiskolinusi pinigus iš J. J.. Todėl vekselyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas M. G. 36 492,12 Eur (126 000 Lt) suteikė paskolą konkrečiai atsakovei R. K., nepaneigta, vadinasi, ši turi pareigą grąžinti skolą.

9Teismas pripažino, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ginčijami šioje byloje sandoriai pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Vienerių metų ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Sudarius dovanojimo sutartį, atsakovės R. K. turtinė padėtis pablogėjo perleisto turto vertės suma, t. y. 43 732,62 Eur (151 000 Lt). Pirkimo–pardavimo sutarties kaina buvo 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nors turto vidutinė rinkos vertė buvo 47 329,70 Eur (163 420 Lt), todėl R. K. turimo turto vertė sumažėjo 35 744,90 Eur (123 420 Lt). Sudarius abu ginčijamus sandorius liko nepakankamai turto įvykdyti prisiimtus ieškovui įsipareigojimus. Atsakovės R. K. siekį išvengti vykdyti įsipareigojimus, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad ir po ginčijamų sutarčių sudarymo jų sutarčių šalys liko gyventi ten, kur gyveno. Privalėjimas sudaryti ginčijamus sandorius taip pat nebuvo įrodytas. Nustatyta ir nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p. ir 4 p.), kadangi ginčijamos sutartys sudarytos su artimais giminaičiais, be to, turto, perleisto pirkimo–pardavimo sutartimi, rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, nei sulygta kaina.

10Teismas, taikydamas restituciją, grąžino pagal ginčijamus sandorius perleistą turtą atsakovei R. K., kadangi ši yra paveldėjusi ir savo sutuoktinio J. K. turto dalį, tačiau nesutiko su ieškovo pozicija, jog pirkimo–pardavimo sutartis faktiškai buvo neatlygintinis sandoris. Todėl iš atsakovės R. K. priteisė atsakovei G. P. šios sumokėtą 11 585 Eur (40 000 Lt) turto kainą (CK 6.146 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovės R. K. ir G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą; 1) atmesti ieškovo M. G. ieškinį atsakovams R. K., V. K. ir G. P. dėl dovanojimo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu; 2) tenkinti atsakovės R. K. priešieškinį ir pripažinti 2009-04-29 vekselį negaliojančiu bei panaikinti jo pagrindu išduotą 2014-05-28 vykdomąjį įrašą Nr. 1-3147 dėl 127 224,19 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

131. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, susijusius su nuomos sutarties vykdymu bei nuomojamų patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, nenustatė jų prieštaringumo, todėl priėjo nepagrįstas išvadas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas galėjo turėti ir perdavė 36 492,12 Eur (126 000 Lt) atsakovei R. K.. Be to, kelia abejonių ir aplinkybė, kad neva perdavus atsakovei R. K. 36 492,12 Eur (126 000 Lt), nebuvo reikalaujama sudaryti parduotuvės pirkimo–pardavimo sutarties, sutinkant įforminti šalių santykius kaip nuomos teisinius santykius. Pats teismas, 2015-03-10 atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė priešingas aplinkybes, nei vėliau priimdamas skundžiamą sprendimą.

142. Teismas, spręsdamas dėl vekselio teisinės galios, nurodė, kad vekselyje buvęs įrašas „šie pinigai gauti už nuomą nuo 2009-04-29 iki 2014-04-29“ nepaneigia skolininko įsipareigojimo buvimo ir atitinka ieškovo paaiškinimą, kad jis atsakovės pagal nuomos sutartį gautas pajamas vertino kaip paskolos grąžinimo šaltinį. Tačiau tokio ieškovo paaiškinimo nėra nė viename iš pateiktų procesinių dokumentų, tai nebuvo nurodyta ir žodinių paaiškinimų metu. Be to, vertindamas vekselio negaliojimo pagrindus, teismas netyrė santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas ir tik formaliai nurodė, kad jo neteisėtumo sąlygos nebuvo įrodytos.

153. Teismas, spręsdamas dėl vykdomojo įrašo, padaryto vekselio pagrindu, nurodė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo surašyti vekselį ant A4 formato lapo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vekselio negaliojimas buvo grindžiamas neatitikimu jam keliamiems reikalavimams. Notaras turi įsitikinti, kad jam teikiami dokumentai yra tikri, todėl akivaizdu, kad jam turi būti pateiktas visas originalus dokumentas.

164. Actio Pauliana ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju buvo ginčijami ne tik skolininkės R. K., bet ir jos sutuoktinio J. K. sudaryti sandoriai, nors jokio pagrindo nukreipti savo reikalavimą į ne skolininko turtą ieškovas neturi. Vertinant skolininko mokumą, turi būti atsižvelgta į visą turimą turto masę, todėl teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog ne ginčijami sandoriai, o vėliau susiklosčiusios aplinkybės, t. y. sutuoktinio liga, ekonominė krizė, bendrovės bankrotas, lėmė atsakovės R. K. negalėjimą atsiskaityti pagal vekselį.

175. Teismas netinkamai nustatė ir kitas actio Pauliana taikymo sąlygas: nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamų sandorių atsakovė sudaryti neprivalėjo; nepagrįstai nustatė šalių nesąžiningumą, remdamasis priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija; netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties skaičiavimą; taikydamas restituciją, taip pat pažeidė ją reglamentuojančias teisės normas.

18Atsakovas V. K. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovo M. G. ieškinį atsakovams R. K., V. K., G. P. dėl dovanojimo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu bei tenkinti atsakovės R. K. priešieškinį – pripažinti 2009-04-29 vekselį negaliojančiu bei panaikinti jo pagrindu išduotą 2014-05-28 vykdomąjį įrašą Nr. 1-3147 dėl 36 846,67 EUr (127 224,19 Lt) ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sutinka ir palaiko visus argumentus, išdėstytus R. K. ir G. P. apeliaciniame skunde.

19Ieškovas M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą bei visus apeliančių prašymus (dėl ekspertizės skyrimo, dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme) atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

201. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai ginčijamu sandoriu buvo perleistas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vienas iš sutuoktinių nėra skolininkas, sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas visa apimtimi yra galimas, t. y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra kliūtis restitucijos taikymui pilna apimtimi. Be to, R. K. yra sutuoktinio turto paveldėtoja.

212. Teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo interesus, nes pablogėjo atsakovės galimybė atsiskaityti su ieškovu. Kiti sandoriai, nurodyti apeliaciniame skunde, neturi reikšmės vertinant atsakovės mokumą. Be to, po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovės turėtas turtas jau buvo nepakankamas įsiskolinimams padengti.

223. Apeliaciniame skunde tiek siekiant paneigti teismo išvadų dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo, tiek dėl šalių nesąžiningumo, pagrįstumą nėra pateikiami argumentai, kritikuojantys teismo išvadas, o tik atkartojami pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai, nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų investicijų į sodo namelį, kuris buvo perleistas ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi, atlikimą.

234. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ginčijami sandoriai galėjo būti nuginčyti ir atitinkamai restitucija taikyta tik tokia apimtimi, koks yra reikalavimo dydis. Turto vertė kinta, taigi teismo sprendimo metu ji gali būti vienokia, o išieškojimo metu – kitokia, todėl taikius restituciją turto daliai, ieškovo reikalavimas galimai nebūtų patenkintas visa apimtimi. Be to, turto dalies realizavimas galimai būtų apsunkintas.

245. Siekiant paneigti teismo išvadas dėl vekselio teisėtumo, atkartojami pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėti argumentai, kurie nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teiginiai dėl vekselio prierašų taip pat nesudaro pagrindo nei vekselio, nei vykdomojo įrašo panaikinimui, kadangi vekselis atitinka visus įstatymo reikalavimus.

256. Pagrindo skirti apeliančių prašomą išlaidų orderių ekspertizę nėra, kadangi jų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios priežastys, kurios pagrįstų būtinumą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

26Atsakovai G. P. ir V. K. 2016-03-21pranešimu informavo Lietuvos apeliacinį teismą apie tai, kad apeliantė R. K. 2015-12-01 mirė. Su pranešimu pateiktas ir 2016-03-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, patvirtinantis, kad R. K. turtą paveldi mirusiosios dukra G. P. ir sūnus V. K.. Lietuvos apeliacinis teismas šių duomenų pagrindu 2016-03-29 nutartimi atsakovę R. K. pakeitė jos procesinių teisių teisių perėmėjais G. P. ir V. K..

27G. P. ir V. K. taip pat nurodė, kad apeliantės R. K. valios ydingumą, pasirašant vekselį, nulėmė ir kitos aplinkybės, todėl prašo prijungti prie bylos įrodymus, susijusius su apeliantės R. K. sveikatos būkle, taip pat prašydami pripažinti, kad šie įrodymai nėra vieši.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo, dėl actio Pauliana ir restitucijos institutų taikymo. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde, prisidėjime prie jo ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei motyvus, nenustačiusi įstatyme aptartų sąlygų apeliacinio skundo ribų peržengimui (CPK 320 str.).

31Dėl bylos nagrinėjimo formos

32Į apeliantų išdėstytą prašymą nagrinėti bylą žodinio apeliacinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia. Tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – kad iš naujo būtų įvertintos faktinės bylos aplinkybes bei joje esantys įrodymai, apeliantams savo skunde kvestionuojant pirmosios instancijos teismo atliktą bylos duomenų vertinimą bei jų pagrindu susiformavusias šio teismo išvadas (CPK 322 str.). Todėl apeliantų prašymo turinys savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumo taip pat nenustatė.

33Dėl naujų įrodymų prijungimo

34Apeliantai G. P. ir V. K., perėmę ir mirusios R. K. procesines teises, apeliacinės instancijos teismui pateikė bei prašė prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, susijusius su R. K. sveikatos būkle, kurie, jų manymu, papildomai patvirtina buvusią ydingą R. K. valią, pasirašant ginčijamą vekselį. Apeliantų teigimu, jų motina R. K. buvo griežtai uždraudusi šiais dokumentais remtis pirmosios instancijos teisme, todėl G. P. ir V. K. prašo pripažinti naujai teikiamus įrodymus neviešinama bylos dalimi.

35Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo, kadangi šie dokumentai neabejotinai galėjo būti pateikti jau pirmosios instancijos teisme ir / ar tapti atsakovės R. K. atsikirtimų į ieškinį bei priešieškinio reikalavimų sudėtine dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus jų turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie turi tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.). Esant tokiam procesiniam teisiniam reglamentavimui, apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės ar jas pagrindžiantys įrodymai, kurie buvo įvardinti (pateikti) jau pirmosios instancijos teisme, nebent šis teismas nepagrįstai atsisakė juos į bylą priimti, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo bei vertino pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai, netenkinant apeliantų ir apeliantės R. K. procesinių teisių perėmėjų prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nekyla poreikio ir spręsti dėl šios bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša - duomenis pateikę asmenys galės iš bylos juos atsiimti.

36Dėl įrodymų vertinimo

37Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų, pagrindžiančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą, yra įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, faktą, kad UAB „Kasvė“ vykdė nuomos sutartį, nepagrįstai nustatė vadovaudamasis tik S. K. paaiškinimais ir UAB „Kasvė“ pateiktais kasos išlaidų orderiais. Apeliantai nurodo, jog UAB „Kasvė“ pateiktuose kasos išlaidų orderiuose galimai yra suklastoti R. K. ir jos sutuoktinio parašai, dėl šios priežasties mano esant pagrindą paskirti byloje ekspertizę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškus šį prašymą apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai siekiama išplėsti apeliacijos ribas, kadangi šis klausimas nebuvo spręstas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), taip pat tokio prašymo pareiškimas ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teisme nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu.

38Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ir be kasos išlaidų orderių pakanka duomenų, leidžiančių įvertinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Šiame kontekste nesutiktina ir su tokiais skundo teiginiais, kad skundžiamame sprendime bei 2015-03-10 nutartyje, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, teismo buvo nustatyti (konstatuoti) prieštaringi faktai. Byla išnagrinėjama priėmus galutinį teismo sprendimą, o tarpinėse procesinėse teismo nutartyse nurodytos aplinkybės, apibrėžiant būtinumą išreikalauti papildomus įrodymus ar kitose panašiose situacijose, nėra galutinio sprendimo dalis ir neturi prejudicinės galios.

39Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei jų pagrindu nustatė teisiškai reikšmingas šiam ginčui išspręsti aplinkybes. Kaip minėta, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažįsta faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo vidinis įsitikinimas, kad faktas buvo, o vien proceso šalies įsitikinimas, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai, nesudaro pagrindo priimti kitokio turinio procesinį sprendimą.

40Dėl vekselio abstraktumo ir galimybės jį ginčyti

41Kadangi ieškovo reikalavimų patenkinimas būtų galimas tik išsprendus apeliantų inicijuotą ginčą dėl vekselio ir vykdomojo įrašo teisėtumo bei pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia aptaria šiuos apeliacinio skundo argumentus. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas kitaip, nei kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-343/2013).

42Kasacinio teismo išaiškinta, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo paprastai turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas pagal šį vertybinį popierių prasidėjusi išieškojimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis c. b. Nr. 3K-7-216/2007;2016-01-07 nutartis c. b. 3K-3-59-695/2016).

43Kita vertus, pripažįstama ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Todėl ir vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio faktinio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-311/2008; 2016-01-07 nutartis c. b. 3K-3-59-695/2016).

44Pirmosios instancijos teismas vertino Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas bei reikalavimus, keliamus vekselio turiniui, nustatęs, jog šiuos reikalavimus ginčijamas vekselis atitiko, sprendė, jog kiti įrašai esantys vekselyje, neturi teisinės reikšmės jo galiojimui. Ši išvada pagrįsta Vekselių naudojimo taisyklių, pavirtintų 1999-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 987, 15 punktu, nustatančiu, kad vekselio rekvizitai ir galimi įrašai nurodyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visi kiti įrašai vekselio galiojimui įtakos neturi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įrašas „šie pinigai gauti už nuomą nuo 2009-04-29 iki 2014-04-29“, kurio, kaip byloje įrodinėta, nebuvo notarui pateiktame ieškovo prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo, neatitinka vekselio teksto ir kiekvienam asmeniui ir, juolab, verslininkei, kuria buvo R. K., aiškiai suprantamo įsipareigojimo, reiškiančio, jog ne kas nors kitas, o pati R. K. įsipareigoja besąlygiškai sumokėti M. G. 126 000 Lt. Vekselį išdavusios R. K. teiginiai, jog ji manė patvirtinanti tik avanso gavimą pagal nuomos sutartį, aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys vekselio tekstui, jame nurodyto jos įsipareigojimo ieškovui pobūdžiui bei šio įsipareigojimo dydžiui. Tikėtina, kad ir šis įrašas galėjo būti atliktas vėliau, nei pasirašytas pats vekselis, arba juo ir kitais vekselyje padarytais įrašais galėjo būti užfiksuoti kiti ginčo šalių buvę, esami ar būsimi susitarimai bei jų santykiai, tačiau tokių aplinkybių, mirus R. K., objektyviai jau nebėra galimybės nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino ginčijamo vekselio atitikimą formaliesiems reikalavimams ar padarė neteisingas išvadas, kad notaras teisės aktų reikalavimų, išduodamas pagal šį vekselį vykdomąjį įrašą, nepažeidė.

45Pirmosios instancijos teismas taip pat tyrė bei pasisakė ir dėl kito vekselio negaliojimo pagrindo, galimai kylančio iš tiesioginių (asmeninių) skolininko ir kreditoriaus santykių. Pripažintina, jog skundžiamame sprendime teisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, t. y. kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Teismas įvertino santykius, susiklosčiusius tarp R. K., ieškovo bei S. K. ir jos atstovaujamos UAB „Kasvė“. Į bylą pateikus duomenis, jog UAB „Kasvė“ devynis mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo iki patalpų pardavimo 2010-01-28 vykdė nuomos sutartį ir mokėjo R. K. ir J. K. (atsakovės sutuoktiniui) nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį, taip pat šių duomenų patikimumo nesiekus paneigti pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo spręsti, jog pagal nuomos sutartį kitų mokėjimų, nei pagal vekselį, nebuvo vykdoma. Aktualu ir tai, kad patalpų nuomininkais buvo abu sutuoktinai R. ir J. K., o vekselį yra išdavusi tik atsakovė R. K.. Be to, byloje esantys įrodymai leidžia įsitikinti, jog R. K. ir S. K. siejo ne tik darbo ar nuomos, bet ir kitokie teisiniai santykiai: S. K. R. K. naudai buvo išrašiusi vekselį; iš 2010-01-28 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. K., J. K. (pardavėjų) ir S. K. (pirkėjos), matyti, jog parduotas pastatas jau buvo įkeistas hipoteka J. J., kuris davė sutikimą pardavimui (sutarties 4.3 p.); sutuoktiniai R. ir J. K. pagal 2008-03-05 paskolos sutartį patys buvo pasiskolinę iš J. J. 31 136 Eur, įsipareigodami paskolą grąžinti iki 2008-06-05; S. K. taip pat turėjo skolinių įsipareigojimų J. J., kuriam 2010-01-20 įregistruotu hipotekos lakštu (su vėlesniais pakeitimais) buvo įkeistos ginčo patalpos būtent S. K. prievolių užtikrinimui, o sutuoktiniai R. K. ir J. K. už S. K. prievoles pagal 2009-01-19 paskolos sutartį, t. y. užtikrindami iki 2010-03-18 suteikto jai kredito grąžinimą hipoteka J. J. buvo įkeitę ir jiems priklausančio žemės sklypo nuomos teisę (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-13 nutartis Nr. 4813/2011; taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-11-29 nutartis Nr. 4813V/2011 dėl skolos iš S. K. išieškojimo, parduodant iš varžytinių kreditoriui įkeistas skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas-sandėlį bei įpareigojant žemės sklypo, kuriame yra šis pastatas, nuomos teisės turėtojus R. ir J. K. perduoti šią tiesę J. J.). Dar daugiau, pati R. K. savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose į šią bylą, yra pripažinusi, kad ji ieškojo verslui investicijų, nes trūko finansinių išteklių. Juridinių asmenų registro išrašas, esantis byloje, liudija, kad R. K. (vienintelė akcininkė) priklausiusi įmonė UAB „Vikritas“, kuriai, beje, yra vadovavusi tiek R. K., tiek ir jos dukra, apeliantė G. P. (T.), bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2011-05-31 ir bankrutavo bei 2012-08-16 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

46Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina yra išvada, kad vekseliu, priešingai nei teigia apeliantai, buvo užtikrintas skolinių įsipareigojimų S. K. dukros sutuoktiniui (ieškovui M. G.), susijusių su R. K. bei S. K. susitarimais, vykdymas. Teisėjų kolegija neturi faktinio ar teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai aiškintos teisės normos, reglamentuojančios vekselio išdavimą ar vykdymą – teismas pakankamai išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus bei atsižvelgė į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, pasisakė dėl šalių santykių. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas tik formaliai konstatavo, jog vekselio negaliojimo pagrindai neįrodyti, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pasisakė, jog santykiai, susiję su nuomos sutartimi, nepaneigia atsakovės R. K. pareigos sumokėti vekselyje nurodytos sumos ieškovui. Todėl net išsamiai ir neaptarus teismo sprendime kiekvieno iš apeliantų įvardijamų vekselio, kaip sandorio, negaliojimo pagrindo, jo neteisėtumas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatytas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tik tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir būtent dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-38/2008). Taigi vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė atskirai dėl kiekvieno R. K. nurodyto teisinio vekselio negaliojimo pagrindo, nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Šią spragą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, aptardamas R. K. nurodytus teisinius vekselio negaliojimo pagrindus.

47Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

48Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios; tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-493/2014).

49Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2 d., 4-5 d.) Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-68/2014).

50Nagrinėjamu atveju R. K. nurodo, jog ji suklydo dėl esminių sandorio elementų, t. y. manė, kad vekseliu patvirtina išankstinį pinigų mokėjimo faktą pagal nuomos sutartį; jei būtų supratusi vekselio esmę, nebūtų sudariusi tokio sandorio, nes jis neatitiko jos valios. Įvertinus teismų formuojamą praktiką bei byloje esančius įrodymus, pripažintina, jog pagrindo taikyti CK 1.90 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą R. K. neįrodė. Visų pirma, teisių bei pareigų klaidingas įsivaizdavimas, kaip minėta, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neatidumo ar nerūpestingumo. Įvertinus tai, kad R. K. vekselio pasirašymo metu buvo UAB „Vikritas“ akcininkė ir direktorė (cituotas Juridinių asmenų registro išrašas), pripažintina, jog jai taikytini aukštesni apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartai. R. K. buvo verslininkė ir jai buvo žinomos arba turėjo būti žinomos tiek vekselio teisinė reikšmė, tiek jo pasekmės. Pirmiau nurodyta ir tai, kad ji turėjo ir paskolos teisinių santykių patirties. Be to, priimant sprendimus, susijusius su didelėmis lėšomis, R. K. galėjo kreiptis į specialistus dėl teisinės konsultacijos gavimo.

51Antra, nurodydama vekselio esmės nesuvokimą, R. K. taip pat teigia, jog sudarius nuomos sutartį bei S. K. išrašius vekselį likusios avanso dalies apmokėjimui užtikrinti, jos įsipareigojimas pagal vekselį būtų nelogiškas. Taigi, nurodydama S. K. išrašytą vekselį, R. K. jau suvokia ir įvardina jo esmę bei teisinę reikšmę, todėl nustatytinas R. K. teiginių aiškus prieštaringumas, paneigiantis teiginį apie esminių aplinkybių, išduodant vekselį, nesuvokimą.

52Trečia, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog disponavo 126 000 Lt suma, kurią galėjo perduoti R. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai, įvertinus vekselio abstraktumą bei įrodinėjimo naštos paskirstymo tokioje situacijoje taisyklę, taip pat nepagrįsti. Ne vekselio turėtojas turi pagrįsti teisės turėjimą, o vekselio davėjas turi įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Kasacinis teismas laikosi tapačios pozicijos, nurodydamas, jog tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat buvo pažymėta, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2014).

53Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. neįrodė savo suklydimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.

54Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

55Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš sandorio šalių apgaulės panaudojimo, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Iš CK 1.91 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-429/2013).

56Nagrinėjamu atveju, R. K. nurodo tapačias aplinkybes, kurios, jos matymu, pagrindžia tiek suklydimo, tiek apgaulės faktą. Įvertinus LR CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo taikymo pagrindus, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. K. nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aktyvius ieškovo M. G. veiksmus, kuriais šis būtų siekęs ją suklaidinti, klaidingai aiškinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas ar iš jo kylančias ieškovui teises bei pareigas. Be to, įvertinus faktą, jog pati R. K. buvo verslininkė (įmonės akcininkė ir diektorė) bei politikė, dalyvavusi savivaldos rinkimuose (ieškovo atsiliepimo į priešieškinį priedai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bet kuris jos vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią pačią patirtį verslo santykiuose, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselių turinį bei supratęs, jog jis pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselį, o ne patvirtina avanso gavimą, t. y. akivaizdžiai kito pobūdžio prievolę, sukeliančią visiškai skirtingus padarinius.

57Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

58CK 1.87 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teismų praktikoje nurodoma, jog sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-15-701/2015).

59R. K. nurodė, jog neturėjo ketinimų besąlygiškai įsipareigoti ieškovo naudai, kadangi buvo įtikinta, jog vekselio pasirašymu bus atliktas juridinis veiksmas, pagrindžiantis avanso perdavimą. Taigi, iš esmės, siekdama pagrįsti CK 1.87 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimą, R. K. nurodo tapačius, šioje nutartyje jau išanalizuotus ir aptartus, argumentus, nesudarančius pagrindo pripažinti jos valios ydingumą. R. K. tvirtina, kad ieškovas jai perdavė 14 481 Eur (50 000 Lt) avansą pagal nuomos sutartį. Tačiau, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės R. K. neįrodė, be to, ir apeliaciniame skunde, akcentuodama netinkamą įrodymų įvertinimą, jokių konkrečių tokį vertinimą paneigiančių duomenų, kurie pagrįstai leistų įsitikinti tik 50 000 Lt sumos sumokėjimą, nepateikia. Be to, minėta, vekselis yra savarankiška abstrakti prievolė, todėl vien pinigų sumos fakto (ne)perdavimas nepaneigia R. K. prisiimto įsipareigojimo sumokėti 123 000 Lt ieškovui, išrašius jo naudai ginčijamą vekselį, kadangi šis įsipareigojimas nebūtinai turi būti susietas tik su nuomos, tikėtina - ir su kitais susiklosčiusiais santykiais.

60Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

61Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas vekselis atitinka formalius reikalavimus, keliamus paprastojo vekselio turiniui, todėl papildomi įrašai jame ar vekselio lapo formatas, koks kis buvo pateiktas notarui, teisinės reikšmės neturi. Todėl notaras neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Nenorėdami su šiomis išvadomis sutikti apeliantai tvirtina, kad notaras turi įsitikinti ir jam teikiamų dokumentų tikrumu, todėl akivaizdu, kad pateikus ne visą originalaus dokumento tekstą (dalį vekselio) vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog notarui pateiktame vekselio originale yra visi būtini formalūs vekselio rekvizitai bei vadovaujantis Vekselių naudojimo taisyklių, pavirtintų 1999-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 987 15 punktu, „vekselio rekvizitai ir galimi įrašai nurodyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visi kiti įrašai vekselio galiojimui įtakos neturi“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vien tai, kad ginčo vekselyje buvę kiti įrašai nebuvo pateikti notarui, nenulemia jo neteisėtumo, juolab kad šie įrašai nėra susiję su vekselyje nurodytos sumos grąžinimu kreditoriui. Tokie apeliacinio skundo teiginiai, jog notarui vekselis turi būti pateikiamas kaip vientisas dokumentas, nėra pagrįsti imperatyviomis teisės normomis, be to, šie teiginiai nepaneigia Vekselių naudojimo taisyklių 15 punkto pagrindu padarytos išvados, jog kiti įrašai vekselio galiojimui įtakos neturi. Todėl aplinkybė, kad ieškovas notarui pateikė tik dalį vekselio, be padarytų jame papildomų įrašų, gali būti vertinama kaip prieštaringa, tačiau pateikto teksto notarui pakako R. K. įsipareigojimams nustatyti. Taigi vien ta aplinkybė, kad kiti įrašai notaro nėra vertinami, paneigia apeliacinio skundo argumentų dėl šios aplinkybės svarbos.

62Dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo

63Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai — kreditoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-311/2012).

64Apeliantų įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Kadangi sprendžiant dėl R. K. reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu buvo pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo teisės egzistavimo, teisėjų kolegija plačiau šios actio Pauliana taikymo sąlygos neaptarinėja. Skundo argumentai dėl kitų subjektų, į kuriuos ieškovas gali nukreipti reikalavimą, bus aptarti nagrinėjant sprendimo teisėtumą restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu.

65Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos

66CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nėra baigtinis. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai šioje teisės normoje ir neišvardyti. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio ar sandorių. Nustatant aptariamą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, t. y. kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiško) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir / ar jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).

67Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sudarius ginčijamus sandorius liko nepakankamai atsakovės R. K. turto jos įsipareigojimams ieškovui įvykdyti, nes dėl dovanojimo sutarties atsakovės R. K. turtinė padėtis pablogėjo perleisto turto vertės suma, t. y. 43 732,62 Eur (151 000 Lt). Pirkimo–pardavimo sutarties kaina buvo 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nors šio turto vidutinė rinkos vertė buvo 47 329,70 Eur (163 420 Lt), todėl R. K. turto masės vertė dėl šio sudaryto sandorio sumažėjo 35 744,90 Eur (123 420 Lt) suma. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog net ir po ginčijamų sandorių sudarymo R. K. turėjusi pakankamai turto reikalavimams įvykdyti, pažymint ir tai, jog teismas turėjo nustatyti dėl kokių tiksliai priežasčių reikalavimų tenkinimas nebėra galimas, t. y. ar nemokumą nulėmė konkretūs ginčijami sandoriai, ar kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2009 m., o išieškojimas vekselio pagrindu pradėtas 2014 m., suėjus prievolės įvykdymo terminui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2009 m. sudaryti sandoriai neturėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai. Priešingai, įsipareigojimų turintis subjektas, savo veiksmus, sudaromus sandorius bei kitus veiksmus, susijusius su turtu, turi atlikti atsižvelgdamas į tai, jog ateityje turės vykdyti įsipareigojimus. Be to, kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje išaiškinta, jog tokioje situacijoje pakanka nustatyti vien grėsmės, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, atsiradimo realumą, o skolininko nemokumo fakto nustatymas nėra būtinas,

68Apeliaciniame skunde remiamasi ir tokia aplinkybe, jog 2010-01-28 sudarius parduotuvės pirkimo–pardavimo sutartį S. K. sumokėjo R. K. 150 000 Lt, todėl teigti, kad R. K., sudarius ginčijamus sandorius, tapo nemokia, negalima. Viena vertus, pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog pardavėjai patvirtina, jog visą pastato pirkimo–pardavimo kainą, t. y. 150 000 Lt, jie gavo grynais pinigais iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų dėl kainos sumokėjimo neturi. Kita vertus, ir po šio sandorio sudarymo pačios R. K. pripažįstama kaip avansu permokėta suma už parduotų S. K. patalpų nuomą (9 007 Eur arba 31 100 Lt) taip pat nebuvo ieškovui grąžinta iš šio turto pardavimo gautų lėšų. Kitos teisėjų kolegijos jau aptartos aplinkybės, susijusios su nustatytais iš rašytinių įrodymų ar aiškiai neidentifikuojamais, bet labiau tikėtinais šių asmenų santykiais (skoliniai įsipareigojimai tam pačiam kreditoriui J. J. ar vieni kitiems, išduodant vekselius, vos po 9 mėnesių parduodant hipoteka įkeistas patalpas, kurios buvo tapusios ilgalaikės nuomos (15 metų) objektu, kai nuomotojo (R. ir J. K.) teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą buvo susieta su vienintele galimybe – 200 000 Lt kompensacijos nuomininkui UAB „Kasvė“ sumokėjimu (2009-04-29 nuomos sutarties 2.1 p. ir 2.4. p.), po pirkimo–pardavimo sutarties pakartotinai jas įkeitus tam pačiam J. J., teikia pagrįstų abejonių, kad realiai pinigai pagal šią sutartį galėjo būti skirti kitiems, ankstesniems skolinimas įsipareigojimas apmokėti ar kitų prievolinių santykių vykdymui užtikrinti. Kadangi R. K. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme mirė, galutinis šalis siejusių santykių nustatytas nėra galimas, tačiau ir nekonstatavus konkretaus fakto, nurodytos aplinkybės sudaro papildomą pagrindą abejoti R. K. finansinės būklės stabilumu ir, atitinkamai, ginčijamų sandorių teisėtumu.

69Paneigtini kaip nepagrįsti ir tokie R. K. atsikirtimo į jai pareikštą actio Pauliana ieškinį argumentai, jog ir po ieškovo ginčijamų sutarčių sudarymo jos mokumas ar galėjimas atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) nepakito, nes atsakovė turėjo turto – 100 procentų UAB „Vikritas“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 53 000 Lt, piniginių lėšų, reikalavimo teisių. Pirmiau kolegija nurodė, kad ne tik skolininko nemokumo konstatavimas, bet ir jo turto apimties sumažėjimas gali būti vertinamas kaip kreditoriaus interesų pažeidimas. Juridinių asmenų išrašas apie UAB „Vikritas“ liudija šios įmonės bankrotą. Be to, įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2011-05-18 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-4567-603/2011; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), kurioje teismas nurodė, jog atsakovo UAB „Vikritas“ 2009-12-31 balanso duomenimis įmonės turtas įvertintas 35 547 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 116 878 Lt, yra akivaizdu, jog šios įmonės akcijų nuosavybės teisė po ginčijamų sutarčių sudarymo nepatvirtina stabilios, geros ar pakankamos įsipareigojimas vykdyti R. K. finansinės būklės. Taip pat byloje nurodoma, jog R. K. turėjo tris žemės nuomos turtines teises pagal sudarytas žemės nuomos sutartis bei 76 000 Lt reikalavimo teisę į S. K. pagal 2009-04-29 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau byloje nėra informacijos, jog R. K. šias teises realizavo. Priešingai, procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nei ieškovas, nei S. K. 76 000 Lt atsakovei nesumokėjo, taigi ir šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pakankamą atsakovės turto vertę įsipareigojimas vykdyti. Atsakovės R. K. gerai turtinei padėčiai pagrįsti akcentuojama ir tokia aplinkybė, jog ji buvo sudariusi žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Kasvė“ buvo įsipareigojusi mokėti 2 100 Lt mėnesinį žemės nuomos mokestį. Tačiau pati atsakovė tvirtino pinigus už nuomą gavusi iš anksto ir būtent iš ieškovo, dėl to pasirašiusi vekselį. Įvertinus faktiškai susiklosčiusias aplinkybes - ši nuomos sutartis buvo nutraukta, sudarius patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sudarymo ir vykdymo aplinkybės šioje nutartyje jau buvo aptartos, bei nustačius pačios atsakovės pozicijos akivaizdų prieštaringumą, pagrindo pripažinti, jog nurodytos turtinės teisės užtikrino atsakovės finansinį stabilumą, taip pat nėra. Kadangi į bylą nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. K. turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaitymui su ieškovu ir dėl to sandoriai negali būti nuginčyti taikant actio Pauliana institutą, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasiako. Tačiau pažymėtina, kad yra akivaizdus ir pačios atsakovės pozicijos dėl turtinės padėties nenuoseklumas. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, nes trūko pinigų ir buvo ieškoma naujų finansuotojų, dėl ko buvo pasirašytas ir vekselis, o iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog dar 2008-03-15 atsakovė sudarė paskolos sutartį su J. J. dėl 31 136 Eur paskolos, kuriam buvo įkeista ir parduotuvė. Todėl darytina išvada, jog jau ginčijamų pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių sudarymo dieną atsakovės finansinė būklė nebuvo gera, o dėl šių sandorių sudarymo ir dar labiau apsunkinta. Dar daugiau, procesiniuose dokumentuose deklaruojant gerą savo turtinę padėtį, nelemiančią kreditoriaus interesų pažeidimo ir sandorių nuginčijimo poreikio, bet tuo pačiu prašant atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kartu su pateiktais į nagrinėjamą bylą įrodymais apie nemokamos valstybės teisinės pagalbos R. K. teikimą kitoje byloje, suponuoja priešingą išvadą, nei tvirtina apeliantai, t. y. ginčijami sandoriai neabejotinai sumažino atsakovės turėto turto apimtį ir nulėmė ieškovo interesų pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pirmosios instancijos teisme identifikuoto ieškovo interesų pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.

70Dėl (ne)privalomumo sudaryti sandorį, kaip actio Pauliana sąlygos

71Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai.

72Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs R. K. sudaryti ginčijamas sutartis, taip pat nurodė, jog vaikų ateitį galima užtikrinti kitokiais, t. y. sąžiningais būdais, nepažeidžiant kreditorių interesų. Siekiant paneigti šią išvadą, apeliaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-733/2014, nurodyta, jog siekis pasirūpinti vaikų ateitimi gali būti prilyginamas asmens privalėjimui sudaryti net ir neatlygintiną sandorį. Tačiau cituojamoje byloje teismas nurodė, jog tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, bei sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu tarp tos bylos šalių vyko teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, ir būtent šios aplinkybės galėjo nulemti sandorių sudarymo tikslą nekelti ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei pasirūpinti vaikų ateitimi. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamos ir cituotos bylos ratio decidendi nėra tapačios, todėl šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo nepatvirtina. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad R. K. sutuoktinis J. K. galėjo pasirūpinti jam asmeniškai priklausančios turto dalies palikimu sūnui ir dukrai testamentu, arba, atidalijus sutuoktinių turtą, perleisti vaikams tik jam priklausančią turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga buvo nustatyta tinkamai.

73Dėl ginčijamų sutarčių šalių (ne)sąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos

74Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-262/2008). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2013).CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti ir konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka jiems patiems.

75Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dovanojimo sutartį R. K. sudarė su sūnumi V. K., o pirkimo-pardavimo sutartį su dukra G. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vertinant ginčijamus sandorius taikytina R. K. nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.). Kadangi sandorių šalis sieja artima giminystė (CK 3.135 str.), tai sudarė sąlygas jų tarpusavio artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui bei sukūrė prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip R. K. finansinė padėtis, R. ir J. K. įsipareigojimai kreditoriams (J. J. ir ieškovui), kokios iš jų kylančios problemos bei jų sprendimo būdai, jos turėjo galimybę derinti savo valią dėl sandorių sudarymo ir jų sąlygų, atsižvelgdami į tam tikras jų pasirinkimą lėmusias aplinkybes, kurios neabejotinai yra reikšmingos ir turto įgijėjų (apeliantų bei apeliantės teisių perėmėjų G. P. ir V. K.) sąžiningumui vertinti. Minėta ir tai, kad G. P. ilagą laiką (penkerius metus) vadovavo savo motinai R. K. priklausančiai įmonei – dabar jau bankrutavusiai UAB „Vikritas“, taigi dar ir dėl šios priežasties ji negalėjo nežinoti įmonės bei savo tėvų turtinės padėties. Aptarti sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, nes tikėtina, kad būdami susiję artimais giminystės ryšiais, jie buvo suinteresuoti išsaugoti šeimoje turtą, į kurį galėjo pretenduoti kreditorius.

76Be to, vienas sandoris buvęs neatlygintinis, o antrojo, perleisto pirkimo–pardavimo sutartimi, objekto rinkos vertė buvo žymiai didesnė, nei sulygta kaina, todėl teismas pagrįstai nustatė ir priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją kaip patvirtinančią sandorius sudarančių asmenų nesąžiningumą (CK 6.67 str. 4 p.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo G. P. atliko įvairius pastato – sodo namelio pagerinimo darbus, todėl teismo išvada, jog turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, yra nepagrįsta, teisėjų kolegija šių argumentų pagrįstais nepripažįsta. Tokie faktai dėl turto pagerinimo byloje nebuvo įrodyti (CPK 12 str., 178 str.).

77Dėl senaties termino taikymo

78Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie ginčijamas sutartis sužinojo tada, kai R. K. neįvykdė piniginės prievolės pagal vekselį ir buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Nesutinkant su šia teismo išvada nurodoma, jog ieškovas, būdamas rūpestingas bei pasidomėjęs atsakovės turtine padėtimi, apie ginčijamų sandorių sudarymą būtų sužinojęs anksčiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius tik tuo atveju, jei turi neabejotiną reikalavimo teisę, taigi teiginiai, kad iki vekselio vykdymo dienos ieškovas galėjo ar privalėjo imtis kurių nors teisinių veiksmų, ar nuolat domėtis savo skolininkės R. K. turtinės padėties pokyčiais, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

79Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių nuginčijimo

80Ieškovas neįrodinėjo, jog reikalavimo teisę pagal vekselį jis turi ir į atsakovės R. K. sutuoktinį, tačiau jo ginčijamus sandorius sudarė abu sutuoktiniai. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar R. K. privalėjo sudaryti ginčo sandorius, šią aplinkybę (sandorius sudarė abu sutuoktiniai dėl jų bendro turto) nurodė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tinkamai neįvertino ieškovo teisės ginčyti sutuoktinių sudarytus sandorius kontekste. Tai, jog pagal 2013-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą R. K. vėliau paveldėjo visą sutuoktinio E. K. turtą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais visa apimtimi. Vien po sandorių sudarymo susiklosčiusi situacija, t. y. sutuoktinio turto paveldėjimo faktas, nekeičia ieškovo reikalavimo teisės apimties, suteikiančios galimybę ginčyti tik jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytą sandorį (CK 6.66 str. 1 d.). Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamas sutartis negaliojančiomis visa apimtimi, ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą bei bendrąją nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, todėl ši sprendimo dalis pakeistina, ginčijamas sutartis pripažįstant negaliojančiomis ½ dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju nuginčytų sandorių dalių vertė labiau atitiktų ir reikalavimo pagal vekselį sumai bei CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą.

81Dėl restitucijos taikymo

82Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; ji atliekam natūra, išskyrus atvejus, kai tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekam sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą (turtinę teisę), iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2011). Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia kreditoriui galimybę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai taikant šį institutą kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis c. b. Nr. 3K-7-130/2013).

83Pirmosios instancijos teismas taikė pagal dovanojimo sutartį perleisto turto vienašalę restituciją ir grąžino butą R. K. nuosavybėn. Pripažinęs negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, teismas taikė dvišalę restituciją ir grąžino turtą atsakovės R. K. nuosavybėn, o atsakovei G. P. iš R. K. priteisė 11 585 Eur (40 000 Lt). Teisėjų kolegijos nustatyta, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nurodant, jog ginčijamos sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis tik ½ dalyje (t.y. pačiai skolininkei R. K. priklausiusio turto dalyje, bet ne jos paveldėto po sutuoktinio mirties turto dalyje). Todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas ir dalyje dėl restitucijos taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Taip pat būtina atsižvelgti ir į tokią teisiškai aktualią aplinkybę, kad po R. K. mirties jos palikimą priėmė patys atsakovai (apeliantai), iš kurių turtas pagal nuginčytus sandorius išreikalautinas ir grąžintinas R. K. (po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo- atitinkamos jo dalys), o R. K. turėtų pareigą grąžinti dukteriai G. P. dalį gautų už turto pardavimą lėšų.

84Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukelia teisines tik tiek, kiek yra būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str.4 d.). Tokiu atveju sprendžiant dėl restitucijos taikymo formos bei apimties svarbūs yra ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė restituciją turtui, kurio vertė 79 477,53 Eur (274 420,0 Lt), nors ieškovo reikalavimo teisė ginčijamų sutarčių sudarymo dieną tebuvo 36 492,12 Eur (126 000,0 Lt). Šiuo aspektu ieškovo nuomonė, jog galimas (spėjamas) turto pokytis bei išieškojimo tik iš turto dalies sudėtingumas patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje ginčo dalyje pagrįstumą, atmestina kaip nepagrįsta. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra aiškiai nustatytos CK bei išaiškintos teismų praktikoje, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė yra ženkliai pakitusi (sumažėjusi). Kadangi byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ginčijamais sandoriais perleisto turto vertes ir apeliaciniu skundu jos neginčijamos, teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo, jomis ir vadovaujasi.

85Taigi, apeliantai G. P. ir V. K. yra atsakovės R. K. turto paveldėtojai (paveldimo turto 2016-02-09 apyrašas; paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2016-03-15 liudijimas). Susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje specifinė situacija bei siekis užtikrinti visų šalių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia būtinumą taikyti restituciją kitu būdu bei apimtimi, nei taikė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog sudarius dovanojimo sutartį atsakovės R. K. turtinė padėtis pablogėjo perleisto turto vertės suma, t. y. 43 732,62 Eur (151 000 Lt), o sudarius pirkimo–pardavimo R. K. turto masės vertė sumažėjo 35 744,90 Eur (123 420 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal dovanojimo sutartį ieškovo reikalavimams tenkinti atitenkanti asmeninio R. K. turto dalies vertė yra 21 866,31 Eur (43 732,62 Eur: 2), o pagal pirkimo–pardavimo sandorį – 17 872,45 Eur (35 744,90 Eur : 2), nes būtent tokiomis sumomis dėl sudarytų sandorių sumažėjo jos galimybė atsiskaityti su kreditoriumi M. G.). Kadangi pagal pirkimo–pardavimo sutartį G. P. sumokėjo 11 585,80 Eur (40 000 Lt), grąžinant G. P. į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, šios sumos pusė – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), pripažįstant sandorį negaliojančiu tik ½ jo dalyje, turėtų būti grąžinta G. P.. Akivaizdu, kad mirus R. K. jau nėra objektyvios galimybės įgyvendinti dvišalės restitucijos institutą pilna apimtimi, todėl iš ieškovo reikalavimams tenkinti tenkančios turto dalies - 17 872,45 Eur turi būti atimta G. P. sugrąžintina suma - 5 792,40 Eur, nustatant, jog galutinė ieškovo reikalavimams tenkinti tenkanti suma pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra 12 080,05 Eur.

86Apeliantai V. K. ir G. P. yra R. K. turto paveldėtojai, kuriems kyla iš karto dvi priešpriešinės pareigos: 1) sandorius iš dalies pripažinus negaliojančiais, grąžinti atitinkamą turto dalį R. K., kurios procesinių teisių bei pareigų perėmėjais yra jie patys ir, priėmę palikimą, vėliau galės šį motinos turtą paveldėti; 2) už R. K. (palikėją) atsakyti jos kreditoriams (CK 5.52 str.). Todėl šiuo konkrečiu atveju restitucija taikytina nustatant piniginį ekvivalentą, konstatuojant, kad, sugrąžinus dovanoto ir parduoto apeliantams ½ dalies turto nuosavybės teises atsakovei R. K. (jos paveldėtojams), ieškovas galės nukreipti savo piniginius reikalavimus pagal vekselį į ½ dalį kiekvieno objekto, bet ne į didesnį, nei 21 866,31 Eur piniginis ekvivalentas buto, esančio ( - ), atveju ir ne didesnį, nei 12 080,05 Eur žemės sklypo, pastato ir garažo, esančių ( - ), atveju.

87Pažymėtina, kad kreditoriui nukreipus išieškojimą į skolininkui grąžinamą turtą, asmenys, kurie dėl tokio grąžinimo gali netekti tam tikrų teisių į turtą, gali patys patenkinti kreditoriaus reikalavimą, taip pat toks kreditoriaus reikalavimas gali būti patenkintas įmokant pinigus į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Vadinasi, ir nagrinėjamos bylos atveju šia CK 6.51 straipsnyje įtvirtina teise gali pasinaudoti ir apeliantai, siekdami, kad į ½ grąžinamo R. K. nuosavybėn turto dalį, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas išieškojimo ribas (21 866,31 Eur ir 12 080,05 Eur), nebūtų nukreiptas išieškojimas pagal M. G. iš vekselio kildinamą reikalavimą jų motinai R. K. (o dabar ir jiems patiems, priėmusiems jos palikimą).

88Dėl bylinėjimosi išlaidų

89Pirmosios instancijos teismo sprendimu, tenkinus ieškinį, iš atsakovės R. K. ieškovui buvo priteistas jo sumokėtas 1 800 Eur (6 216 Lt) žyminis mokestis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pripažinus, jog ieškovas turėjo teisę inicijuoti ginčą tik dėl ½ kiekvienos iš sutarčių galiojimo bei atitinkamoje dalyje reikšti reikalavimą dėl restitucijos taikymo, iš atsakovės (jos teisių perėmėjų G. P. ir V. K. lygiomis dalimis) priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 900 Eur.

90Atitinkamai iš atsakovės R. K., atmetus jos priešieškinį, valstybei priteista teismo nutartimi atidėta jos nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 618 Eur (2135 Lt). Ši sprendimo dalis, paliekant nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, taip pat nekeistina.

91Apeliantė G. P. yra pateikusi įrodymus apie turėtas 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šių išlaidų proporcinga dalis, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, jai priteistina iš ieškovo. Kolegijos vertinimu, tenkinus tik pusę ieškovo reikalavimų, tačiau netenkinus pačių apeliantų dviejų savarankiškų priešieškinio reikalavimų, apeliantei kompensuotina ketvirtadalis turėtų išlaidų, t. y. 36,20 Eur (144,81 Eur : 4)

92Apeliantės R. K. ir G. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios jo dalies (2 349 Eur) sumokėjimo buvo teismo nutartimi atleistos. Ir nors apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, atsižvelgus į aplinkybę, kad apeliantės buvo sumokėjusios vos 4 proc. mokėtino žyminio mokesčio, joms (ir R. K. teisių perėmėjui) jokia šio mokesčio dalis nekompensuojama. Tačiau iš ieškovo už proporcingai patenkintų apeliacinio skundo turtinių reikalavimų dalį priteistina valstybei likusi 800 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis (900 Eur – 100 Eur) bei apeliacinės instancijos teisme buvusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 4,64 Eur (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

93Kitų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

94Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

95Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys visiškai patenkintas ir pripažinta negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartis Nr. 1-6743, sudaryta tarp J. K., R. K. ir V. K., kuria V. K. nuosavybėn buvo perleistas butas ( - ), taip pat pripažinta negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-6747, sudaryta tarp J. K., R. K. ir G. P. (T.), kuria G. T. nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas ( - ), pastatas ( - )ir garažas ( - ), taikyta restitucija ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

96„Ieškinį tenkinti iš dalies.

97Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-6743, sudarytą tarp J. K., R. K. ir V. K., dalyje dėl ½ V. K. nuosavybėn perleisto buto ( - ).

98Taikyti restituciją ir grąžinti ½ šio buto dalį R. K., mirusios 2015 m. gruodžio 1 d. (jos turto paveldėtojų) nuosavybėn, nustatant, kad iš ½ buto dalies M. G. naudai už R. K. prievolę pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą gali būti ieškota ne didesnė, nei 21 866,31 Eur piniginio ekvivalento suma.

99Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6747, sudarytą tarp J. K., R. K. ir G. P. (buvusi pavardė T.), dalyje dėl ½ G. P. nuosavybėn perleisto žemės sklypo ( - ), pastato ( - ) ir garažo ( - ).

100Taikyti restituciją ir grąžinti ½ šio žemės sklypo, pastato bei garažo dalis R. K., mirusios 2015 m. gruodžio 1 d. (jos turto paveldėtojų) nuosavybėn, nustatant, kad iš ½ nurodyto turto dalies M. G. naudai už R. K. prievolę pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą gali būti ieškota ne didesnė, nei 12 080,05 Eur piniginio ekvivalento suma.

101Priteisti M. G. iš R. K., mirusios 2015 m. gruodžio 1 d., procesinių teisių perėmėjų G. P. ir V. K. po 450 eurų iš kiekvieno bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

102Priteisti G. P. iš M. G. 36,20 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.“

103Sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir iš atsakovės R. K. priteista 618 eurų žyminio mokesčio valstybei, palikti nepakeistą.

104Priteisti valstybei iš M. G. 804,64 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti... 5. Atsakovė R. K. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-02 sprendimu ieškinį patenkino, o... 8. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, nurodė, kad... 9. Teismas pripažino, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią... 10. Teismas, taikydamas restituciją, grąžino pagal ginčijamus sandorius... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovės R. K. ir G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, susijusius su nuomos sutarties... 14. 2. Teismas, spręsdamas dėl vekselio teisinės galios, nurodė, kad vekselyje... 15. 3. Teismas, spręsdamas dėl vykdomojo įrašo, padaryto vekselio pagrindu,... 16. 4. Actio Pauliana ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko atžvilgiu,... 17. 5. Teismas netinkamai nustatė ir kitas actio Pauliana taikymo sąlygas:... 18. Atsakovas V. K. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo... 19. Ieškovas M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį... 20. 1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai ginčijamu sandoriu... 21. 2. Teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ginčijami sandoriai pažeidė... 22. 3. Apeliaciniame skunde tiek siekiant paneigti teismo išvadų dėl ginčijamų... 23. 4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ginčijami sandoriai galėjo... 24. 5. Siekiant paneigti teismo išvadas dėl vekselio teisėtumo, atkartojami... 25. 6. Pagrindo skirti apeliančių prašomą išlaidų orderių ekspertizę nėra,... 26. Atsakovai G. P. ir V. K. 2016-03-21pranešimu informavo Lietuvos apeliacinį... 27. G. P. ir V. K. taip pat nurodė, kad apeliantės R. K. valios ydingumą,... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto... 31. Dėl bylos nagrinėjimo formos ... 32. Į apeliantų išdėstytą prašymą nagrinėti bylą žodinio apeliacinio... 33. Dėl naujų įrodymų prijungimo ... 34. Apeliantai G. P. ir V. K., perėmę ir mirusios R. K. procesines teises,... 35. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo, kadangi šie dokumentai... 36. Dėl įrodymų vertinimo... 37. Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų, pagrindžiančių skundžiamo... 38. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ir be kasos išlaidų orderių pakanka... 39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 40. Dėl vekselio abstraktumo ir galimybės jį ginčyti... 41. Kadangi ieškovo reikalavimų patenkinimas būtų galimas tik išsprendus... 42. Kasacinio teismo išaiškinta, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir... 43. Kita vertus, pripažįstama ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali... 44. Pirmosios instancijos teismas vertino Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių... 45. Pirmosios instancijos teismas taip pat tyrė bei pasisakė ir dėl kito... 46. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina yra išvada,... 47. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu... 48. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas,... 49. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės... 50. Nagrinėjamu atveju R. K. nurodo, jog ji suklydo dėl esminių sandorio... 51. Antra, nurodydama vekselio esmės nesuvokimą, R. K. taip pat teigia, jog... 52. Trečia, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovas nepateikė... 53. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K.... 54. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu... 55. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš... 56. Nagrinėjamu atveju, R. K. nurodo tapačias aplinkybes, kurios, jos matymu,... 57. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu... 58. CK 1.87 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam... 59. R. K. nurodė, jog neturėjo ketinimų besąlygiškai įsipareigoti ieškovo... 60. Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo... 61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas vekselis atitinka... 62. Dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo... 63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio... 64. Apeliantų įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė visų actio Pauliana... 65. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos... 66. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip... 67. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sudarius ginčijamus sandorius... 68. Apeliaciniame skunde remiamasi ir tokia aplinkybe, jog 2010-01-28 sudarius... 69. Paneigtini kaip nepagrįsti ir tokie R. K. atsikirtimo į jai pareikštą actio... 70. Dėl (ne)privalomumo sudaryti sandorį, kaip actio Pauliana sąlygos... 71. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 72. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo jokios sutarties,... 73. Dėl ginčijamų sutarčių šalių (ne)sąžiningumo, kaip actio Pauliana... 74. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dovanojimo sutartį R. K. sudarė su... 76. Be to, vienas sandoris buvęs neatlygintinis, o antrojo, perleisto... 77. Dėl senaties termino taikymo... 78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas nepraleido... 79. Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių nuginčijimo... 80. Ieškovas neįrodinėjo, jog reikalavimo teisę pagal vekselį jis turi ir į... 81. Dėl restitucijos taikymo... 82. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,... 83. Pirmosios instancijos teismas taikė pagal dovanojimo sutartį perleisto turto... 84. Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukelia teisines... 85. Taigi, apeliantai G. P. ir V. K. yra atsakovės R. K. turto paveldėtojai... 86. Apeliantai V. K. ir G. P. yra R. K. turto paveldėtojai, kuriems kyla iš karto... 87. Pažymėtina, kad kreditoriui nukreipus išieškojimą į skolininkui... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 89. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, tenkinus ieškinį, iš atsakovės R.... 90. Atitinkamai iš atsakovės R. K., atmetus jos priešieškinį, valstybei... 91. Apeliantė G. P. yra pateikusi įrodymus apie turėtas 144,81 Eur bylinėjimosi... 92. Apeliantės R. K. ir G. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį... 93. Kitų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių... 94. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuriomis... 96. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 97. Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartį Nr.... 98. Taikyti restituciją ir grąžinti ½ šio buto dalį R. K., mirusios 2015 m.... 99. Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį... 100. Taikyti restituciją ir grąžinti ½ šio žemės sklypo, pastato bei garažo... 101. Priteisti M. G. iš R. K., mirusios 2015 m. gruodžio 1 d., procesinių teisių... 102. Priteisti G. P. iš M. G. 36,20 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 103. Sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir iš atsakovės R. K.... 104. Priteisti valstybei iš M. G. 804,64 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos...