Byla e2-520-856/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo bei atsakovės A. T. įmonės priešieškinį ieškovams individualiai įmonei „Bionormanas“, J. Z. ir R. Z. dėl vienašalio terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir nuostolių bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje G. T

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovei R. Z., ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“ atstovei advokatei D. B., atsakovės A. T. įmonės atstovams A. T., advokatams E. P., E. M., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje G. T.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų individualios įmonės „Bionormanas“, J. Z. ir R. Z. patikslintą ieškinį atsakovei A. T. įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo bei atsakovės A. T. įmonės priešieškinį ieškovams individualiai įmonei „Bionormanas“, J. Z. ir R. Z. dėl vienašalio terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir nuostolių bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje G. T.,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

51.

6Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Bionormanas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais sandoriais A. T. įmonės ir IĮ „Bionormanas“ sudarytą 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 ir 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją: įpareigoti IĮ „Bionormanas“ grąžinti A. T. įmonei pagal 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 IĮ „Bionormanas“ išnuomotą kavinę, unikalus Nr. ( - ), 120,13 m2 ploto, esančią ( - ), grąžinti A. T. įmonei 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytus daiktus, o iš A. T. įmonės IĮ „Bionormanas“ priteisti pagal 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtus pinigus - 29 040 Eur; 3) priteisti iš atsakovės A. T. įmonės ieškovei IĮ „Bionormanas“ 60 351,42 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą bei protokolo surašymą.

72.

8Ieškovė nurodo, jog pasirašė su atsakove 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomininkas) dešimčiai metų išsinuomojo atsakovei (nuomotojui) priklausančias negyvenamąsias patalpas - kavinę, esančią ( - ) , kavinės veiklai vykdyti. Tuo pačiu metu ieškovei žodiniu susitarimu, panaudos pagrindais, Nuomos sutarties galiojimo laikui buvo perduota teisė naudotis garažu, esančiu ( - ) namo kieme. Atsakovė kavinę sutiko nuomoti tik su sąlyga, jog ieškovė pirks kavinės inventorių ir prestižą, todėl 2015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei pardavė ilgalaikį turtą ir smulkų inventorių, naudojamą kavinės veikloje, nurodytą Pirkimo-pardavimo sutarties Priede Nr. 1, už 14 520 Eur, bei atsakovės įmonės prestižą už 14 520 Eur. Sudariusi Nuomos sutartį, ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė paraišką gauti licenciją prekybai alkoholiu išsinuomotos kavinės patalpose nuo 8 iki 3 val., maisto ir veterinarijos tarnybai - gauti pažymėjimą vykdyti maitinimo veiklą. 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo tvarkyti lauko terasą, pakeisdama jau papuvusias grindų lentas naujomis terasinėmis, metalinį parūdijusį karkasą ir padriskusį tentą - estetiškiau atrodančiu mediniu karkasu ir skaidraus polipropileno danga, rugsėjo mėn., gavus licenciją prekybai alkoholiu iki 3 val., pradėjo kavinės patalpų interjero remontą. Remontuojant lauko terasą ir kavinės patalpas, atsakovės atstovai lankėsi ne kartą, bet jokių pretenzijų nepareiškė nei žodžiu, nei raštu.

93.

10Po Nuomos sutarties pasirašymo, pradėjus lauko terasos atnaujinimo darbus, paaiškėjo, kad atsakovė negalėjo perleisti teisės vykdyti veiklą lauko terasoje pagal 2012 m. liepos 4 d. Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutartį Nr. SŽ -564, kadangi sutartis turi būti sudaroma su ieškove. Tuomet ieškovė pastebėjo, kad lauko terasa nėra įtraukta į Nuomos sutartį, nors nuo pat derybų dėl galimybės išsinuomoti kavinės patalpas ieškovė akcentavo savo prioritetą, kad ją domina tik kavinė su lauko terasa. Nuomos sutartis dėl lauko terasos nuomos buvo papildyta 2016 m. gegužės 4 d. priedu Nr. 1. Aplinkybės, jog negali būti perleidžiama teisė vykdyti veiklą lauko terasoje, atsakovei neabejotinai buvo žinomos, ji privalėjo informuoti ieškovę, tačiau elgėsi priešingai - tikino, kad jokių kliūčių ieškovės veiklai lauko terasoje nebus. Nors buvo tariamasi dėl kavinės patalpų su lauko terasa nuomos ir pagal tokį sutarties objektą buvo derinama nuomos kaina, ieškovė jokių teisių į naudojimąsi lauko terasa neįgijo, po Nuomos sutarties sudarymo ieškovė pati turėjo susitvarkyti visus dokumentus Šiaulių miesto savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, ekonomikos, ūkio aplinkos skyriuose, kad gautų leidimą prekybai lauko terasoje ir su ieškove butų pasirašyta nauja Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutartis.

114.

12Pradėjus lauko terasos atnaujinimo darbus, ieškovė gavo 2015 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimą „Dėl galimai neteisėto pastato statybos, remonto darbų ( - ), patikrinimo“. Nors ieškovė tikrintojams pateikė iš atsakovės gautus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. raštą, adresuotą A. T. įmonei, apie leidimo lauko kavinei pratęsimą iki 2018 metų, 2011 m. R. L. parengtą lauko kavinės projektą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos inspekcija ieškovės vykdomą laiko terasos pertvarkymą pripažino savavališka statyba ir surašė 2015 m. rugsėjo 21 d. Savavališkos statybos aktą. Siekdama įteisinti pastatytą lauko terasą, ieškovė parengė lauko kavinės projektą, jį teikė Šiaulių miesto Nuolatinei statybų komisijai, suderino su Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniu padaliniu, Lietuvos Architektų sąjungos Šiaulių skyriumi, Šiaulių dramos teatru, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įmonėmis, tačiau negavo Daugiabučių namų ( - ) bendrijos pritarimo, gavo 2016 m. birželio 27 d. Leidimą prekiauti lauko kavinėje iki 2016 m. spalio 31 d. Ieškovė veiklą išsinuomotose patalpose pradėjo 2015 m. spalio 23 d., ir iš karto, kavinės atidarymo dieną, virš kavinės esančio buto gyventoja iškvietė policiją, o Daugiabučių namų ( - ) bendrijos pirmininkė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl ieškovės kavinės darbo laiko nakties metu. Tiriant bendrijos skundą paaiškėjo, kad atsakovė licenciją prekybai alkoholiu turėjo tik iki 24 val., nors ieškovę buvo informavusi, kad prekiaudavo iki 1 val. ir ilgiau, o Šiaulių miesto savivaldybė 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovei licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais iki 3 val. išdavė be ( - )gyventojų sutikimo, todėl savivaldybė savo klaidą ištaisė 2016 m. vasario 23 d. administracijos direktoriaus įsakymu, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nustatė nuo 8 val. iki 24 val.

135.

142016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pranešė nuo 2016 m. spalio 1 d. padidinanti nuomos mokestį iki 1625 Eur, motyvuodama, kad tai numatyta Nuomos sutarties 3.4 p. Ieškovė prieštaravo vienašališkam nuomos mokesčio padidinimui, nes Nuomos sutarties 3.4 p. numato, kad nuomotojas turi teisę perskaičiuoti nuomos kainą, tačiau nenumatytas perskaičiavimo mechanizmas, o 10.3 p. numato, kad bet kokie Nuomos sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, tačiau atsakovė įrodinėjo savo teisę didinti nuomos kainą ir teikė ieškovei sąskaitas apmokėjimui.

156.

162016 m. spalio 5 d. atsakovės atstovai pareikalavimo atlaisvinti garažą, kuris ieškovei buvo perduotas panaudos pagrindais kaip kavinės pagalbinės patalpos. Paprieštaravus, kad be pagalbinių patalpų nėra galimybės vykdyti kavinės veiklos, nes kavinėje nėra patalpos pilnos ir tuščios taros, nenaudojamo inventoriaus ir pan. laikymui, atsakovės atstovai nurodė naudotis rūsiu, esančiu po kavinės grindimis. Tačiau pagal Maisto ir veterinarijos tarnybos, Darbo inspekcijos išvadas, rūsiu negalima naudotis dėl neatitikimo saugumo reikalavimams - laiptai į rūsį įrengti neišlaikant saugaus ir patogaus pakopų pločio, nuolydžio ir pan., dėl to neužtikrina galimybės darbuotojams saugiai judėti, nepatirti sužalojimų, traumų darbo metu. Be to, atliekant tikrinimą Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas paprašė pateikti kavinės patalpų planą, kuriame matytųsi patalpose po grindimis esantis rūsys. Ieškovei atsakovė tokio plano nebuvo perdavusi, todėl ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydama išduoti kavinės patalpų planų kopijas, po ko paaiškėjo, kad rūsio patalpos, priklausančios kavinei, nėra, o tai reiškia, kad rūsio patalpa bei laiptai į rūsį įrengti savavališkai. 2016 m. spalio 19 d. raštu ieškovė atsakovę informavo apie paaiškėjusį išnuomotų patalpų trūkumą, prašydama kuo skubiau sutvarkyti, kad patekimas į rūsį butų užtikrintas laikantis visų saugumo ir higienos reikalavimų, tačiau teigiamos reakcijos iš atsakovės nesulaukė.

177.

182016 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu ieškovė informavo trečiąjį asmenį G. T. apie kavinės patalpas apšildančio ir vandenį šildančio dujinio katilo gedimą, vėliau pranešimą pakartojo 2016 m. liepos 3 d. raštu, tačiau atsakovė pasiūlė vandenį šildyti boileriu, nors boileris buvo nepajungtas, ieškovei neperduota jo naudojimo instrukcija (apie tai atsakovė informuota 2016 m. liepos 6 d. raštu). Tuomet 2016 m. liepos 13 d. raštu atsakovė nurodė nesiimsianti veiksmų gedimui šalinti, motyvuodama tuo, kad pastebėjo, jog ieškovė padarė elektros instaliacijos keitimą, vandens tiekimo pakeitimus, interjero kardinalų pakeitimą nesuderinus su atsakove, nors elektros instaliacija, išskyrus rastus perdegusius saugiklius, nebuvo keičiama, vandens tiekimo sistema nebuvo keičiama, tik pakeista dalis prakiurusių plastikinių vamzdžių po kriaukle virtuvėje ir bare. 2016 m. lapkričio 11 d. UAB „SDG“ kavinės patalpose atliko šiluminės aplinkos parametrų tyrimą ir nustatė, kad oro temperatūra kavinės patalpose nesiekia net reikiamos minimalios ribos. Dėl nurodytų aplinkybių veikla išsinuomotose kavinės patalpose tapo nebeįmanoma, todėl 2016 m. lapkričio 10 d. buvo nutraukta, tačiau ieškovei tenka mokėti už patalpų šildymą, atliekų išvežimą, patalpų draudimą ir kt.

198.

20Ieškovės IĮ „Bionormanas“ atstovė buvo suklaidinta atsakovės A. T. įmonės atstovų savininkų, aiškinusių, kad kavinės patalpos tinkamos kavinės veiklai vykdyti, kad išnuomojama kavinė su terasa bei nuomos terminui suteikiama teisė panaudos pagrindais naudotis garažu, kaip pagalbine kavinės patalpa, kad jokių problemų dėl lauko terasos naudojimo, dėl kavinės darbo laiko ir licencijos prekybai alkoholiu, dėl santykių su namo gyventojais nėra, ieškovei suteikė klaidingą informaciją apie esmines sutarčių sąlygas, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi jokių sandorių su atsakove. Ieškovės atveju suklaidinimas pasireiškė sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikšmingos sandorių sudarymui informacijos nutylėjimu. Dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, paaiškėjusių po Nuomos sutarties sudarymo, ieškovė neturėjo galimybės valdyti ir naudoti nuomos objektą pagal Nuomos sutartyje nustatytą paskirtį kavinei įrengti ir su jos darbu susijusiai veiklai. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo siekį išnuomoti kavinės patalpas ir iš to gauti kuo didesnę naudą, todėl, pasinaudodama ieškovės atstovės geranoriškumu ir pasitikėjimu, nutylėjo reikšmingas aplinkybes, nepateikė visų ieškovės apsisprendimui reikalingų dokumentų, nustatė sandorio sąlygas (pvz., dėl teisės didinti nuomos kainą, atstatyti kavinės interjerą ir kt.), kurias vėliau ėmė aiškinti sau naudinga prasme. Ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, o būtent sandorio objekto bei galimybių juo naudotis, kurias žinodama ji nebūtų sudariusi ginčijamų sandorių ir nebūtų dariusi didelių investicijų į išsinuomotą turtą.

219.

222015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė nurodė parduodantį savo įmonės prestižą už 14 520,00 Eur. Ieškovė anksčiau nebuvo susidūrusi su prestižo pirkimu ar pardavimu ir sutartį pasirašė neprieštaraudama. Tačiau šiuo atveju ieškovė neįsigijo atsakovės įmonės veiklos, ji tik išsinuomojo patalpą ir įsigijo dalį inventoriaus, todėl prestižas, kaip 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutarties objektas, negalėjo būti, prestižo kaina nepagrįsta, ir tai yra pagrindas 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia tiek kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo) normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), tiek kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

2310.

24Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija - šalys privalo grąžinti viena kitai, ką yra gavusios pagal sandorį, todėl ieškovė prašo taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei Nuomos sutarties pagrindu išnuomotą kavinės patalpą bei 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi parduotą turtą, o ieškovei iš atsakovės priteisti visas lėšas, gautas iš ieškovės šiai vykdant 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. 29 040,00 Eur.

2511.

26Dėl ieškinyje nurodytų nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės veiksmų buvo pažeistos ieškoves teisės ir teisėti interesai, ieškovė patyrė žalą, ir tai yra pagrindas taikyti atsakovės civilinę atsakomybę. Dėl atsakovės nuslėptų Nuomos sutarties sudarymui reikšmingų aplinkybių ieškovė buvo priversta nutraukti veiklą atsakovei priklausančiose kavinės patalpose ir dėl to patyrė žalą dėl padarytų investicijų, kuriomis nebegalės naudotis ir jos ieškovei nebeatsipirks, dėl išlaidų, susijusių su veiklos nutraukimu. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimu dėl marketingo paslaugų teikimo, kurio galiojimo terminas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., ieškovė užsakovui UAB „Bennet distributors“ įsipareigojo atlikti marketingo paslaugas, reklamuodama ir prekiaudama užsakovo tiekiamomis prekėmis Nuomos sutarties pagrindu išsinuomotose kavines patalpose, dėl to užsakovas ieškovei sumokėjo 20 000,00 Eur, tačiau įsipareigojimų, nutrūkus veiklai išsinuomotose kavines patalpose, ieškovė nebegali įvykdyti, juos turės įvykdyti iš savo veiklos kitoje kavinėje. Ieškovė patyrė išlaidas statybinėms medžiagoms kavinės interjerui atnaujinti bei lauko terasai įrengti, statybos darbams, lauko terasos projektui bei topografinei nuotraukai, baldams kavinei, metalinėms lauko durims, išsinuomotų patalpų draudimui ir apsaugai, šios išlaidos ieškovei per 10 metų nuomos terminą turėjo atsipirkti ir sukurti pridėtinę vertę, tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių negalėdama tęsti veiklos išsinuomotoje kavinėje. Nebegalėdama vykdyti kavinės veiklos Nuomos sutarties pagrindu išsinuomotose patalpose, ieškovė buvo priversta atleisti 7 darbuotojus: 5 buvo atleisti bendru susitarimu, dviem buvo išmokėtos išeitines išmokos. Viso ieškovė patyrė 36 146,42 Eur žalą. Taip pat buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai - ieškovė tikėjosi ne mažiau kaip 10 metų vykdyti veiklą išsinuomotose kavinės patalpose ir gauti pajamas, tačiau dėl atsakovės nuslėptų aplinkybių veikla kavinėje tapo nebeįmanoma ir ieškovė veiklą išsinuomotose patalpose 2016 m. lapkričio 10 d. nutraukė, dėl ko susidarė žala dėl negautų pajamų, kuriuos ieškovė paskaičiavo 242050,00 Eur sumai. Laikantis CPK 2 str. įtvirtino civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovė mažina reikalavimą dėl negautų pajamų dešimt kartų ir prašo priteisti 24 205,00 Eur, todėl ieškovė prašo iš atsakovės A. T. įmonės priteisti pattirtą bendrą 60 351,42 Eur žalą.

2712.

28Atsakovė A. T. įmonė atsiliepime į pareikštą ieškinį ir triplike nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog išnuomotose patalpose eilę metų veikė kavinė „Prie teatro“, veiklai vykdyti buvo išduoti visi reikiami leidimai, įmonė vykdė veiklą nuo 1996 metų, joje dirbo kvalifikuotų darbuotojų komanda, kavinė turėjo gerą vardą, daug nuolatinių lankytojų, ne kartą įmonę tikrino įvairios institucijos, tačiau jokių nusižengimų nebuvo nustatyta, todėl atsakovė turėjo tikslą ne tik išnuomoti negyvenamąsias patalpas, bet ir parduoti jose esantį ilgalaikį turtą, smulkų inventorių ir prestižą. Su ieškove susitarė, kad ji pirks ilgalaikį turtą, smulkų inventorių ir prestižą, aptarė sutarties sąlygas, kainą, 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, joje buvo numatytas atsiskaitymo už parduotą turtą grafikas, sutarties Priede Nr. 1 nurodyti kilnojamieji daiktai, o taip pat visa dokumentacija buvo perduoti ieškovei: negyvenamųjų patalpų planas iš inventorizacijos bylos, turėti leidimai kavinės „Prie teatro“ veiklai, lauko terasos projektas ir leidimai veiklai, kt.

2913.

30Sudarius sutartį, tarp šalių kilo nesutarimai dėl jos vykdymo, nes ieškovė vienašališkai keitė sutarties sąlygas ar atsisakė jas vykdyti. Nors nuomos sutartyje nebuvo aptarta, kad ieškovė išsinuomoja ir lauko terasą (laikiną statinį), ieškovė terasą nugriovė, be namo gyventojų ir savininkų sutikimo pasistatė naują stacionarų pastatą. Gyvenamojo namo bendrijai apsiskundus, kad pastatytas stacionarus statinys be jos sutikimo, ieškovei kilo problema, kaip statinį įteisinti. Kai nepavyko suderinti naujo statinio projekto, parengto po statinio pastatymo, ieškovė pradėjo atsakovei teigti, kad nutrauks patalpų nuomos sutartį, nurodė, kad vienašališkai sumažina nuomos mokestį per pusę, pareiškė, kad nebemokės pagal 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pagal joje numatytą atsiskaitymo už parduotą turtą grafiką, ir pagal Pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė tik po to, kai Joniškio rajono apylinkės teismas 2016-06-15 priėmė teismo įsakymą. Be to, ieškovė laiku ir tinkamai nemokėjo nuomos mokesčio: minimali mėnesinė alga nuo sutarties sudarymo pradžios padidėjo 26,66 procentų, dėl ko atsakovė, remdamasi Sutarties 3.4 punktu, nuo 2016 m. spalio 1 d. padidino nuomos kainą iki 1625 Eur kas mėnesį, ir apie tai informavo ieškovę, nurodydama nuomos mokesčio pakėlimo priežastis. Apie nuomos mokesčio padidinimą atsakovė pranešė ieškovei 2016-08-31 ir 2016-09-19 pranešimais raštu bei pateikė nuomos mokesčio apmokėjimui 3 sąskaitas faktūras už 2016 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius (po 1625 Eur kas mėnesį). Kadangi ieškovė atsisakė mokėti nuomos mokestį, A. T. įmonė kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą dėl 4875 Eur nuompinigių išieškojimo, šiuo metu civilinė byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Ieškovė nevykdė ir prievolės mokėti mokestį už komunalines paslaugas už 2016 m. rugsėjo - gruodžio mėnesius, dėl ko yra skolinga 103,26 Eur mokesčių už komunalinius patarnavimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl nuomotojas A. T. įmonė kreipėsi į IĮ „Bionormanas“ dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nuomos ir komunalinių mokesčių, iš ko akivaizdu, kad Nuomos sutarties šalys bandė susitarti dėl sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, tačiau to pasiekti nepavykus, ieškovė IĮ „Bionormanas“ vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2016 m. lapkričio 10 d., apie tai įstatyme nustatyta tvarka neįspėjusi A. T. įmonės, nenurodė jokių faktiškai egzistuojančių esminių sutarties pažeidimų. Ieškovė laiku ir tinkamai atsakovei patalpų neperdavė, tik 2017 m. vasario 1 d. patalpos buvo perduotos, pasirašytas Priėmimo - perdavimo aktas.

3114.

32Atkreipia dėmesį, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, kuri šiuo metu yra negaliojanti, pasibaigusi, nes 2016-11-10 ieškovė ją vienašališkai nutraukė, sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės, kuri pasireiškė atsakovei ieškovei suteikus klaidingą informaciją apie esmines sutarties sąlygas, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi jokių sandorių su atsakove, su kuo atsakovė nesutinka. Prieš sudarant sutartį, ieškovė susipažino su patalpų planu, dokumentacija, natūroje patalpas apžiūrėjo ne vieną kartą, todėl turėjo visas galimybes įvertinti, ar jos veiklai vykdyti užteks išsinuomotų patalpų. Iki nuomos sutarties sudarymo ieškovė vykdė tokią pat veiklą Joniškyje 2 metus, būdama atidi verslininkė, ieškovė turėjo pati įvertinti, kokios patalpos reikalingos tokiai veiklai, kur ji laikys pilną ir tuščią tarą, inventorių, kt. Ieškovė pateikė teismui 2016-11-02 Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota daug pažeidimų dėl maisto gamybos ir laikymo sąlygų. Nurodyta, kad patalpose sukaupta per daug taros, nes ieškovai jos nesutvarkė, kas yra lengvai ištaisomas trūkumas. Prieš sudarant sutartį, ieškovei buvo pateiktas išnuomojamų negyvenamųjų patalpų planas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, kad patalpose nėra rūsio. Rūsys po kavinės grindimis yra iškastas, tačiau jis nėra inventorizuotas, sudarant nuomos sutartį rūsys nebuvo įrašytas kaip išnuomojamas turtas, jo plotas į nuomojamų patalpų plotą nebuvo įskaičiuotas ir nuomos mokestis už jį taip pat nebuvo skaičiuojamas. Ieškovė savo nuožiūra naudojosi nemokamai rūsiu, kuriuo galėjo ir nesinaudoti. Pažymi, kad per visus kavinės „Prie teatro“ veiklos metus įmonės patalpas ir veiklą ne kartą tikrino Maisto ir veterinarijos tarnyba, Darbo inspekcija, tačiau jokių pažeidimų dėl rūsio nenustatė. Taipogi atsakovei niekada nepriklausė garažas, ką ieškovė pripažįsta žinanti. Pagal žodinį leidimą A. T. įmonės savininko sutuoktinė G. T. laikinai leido ieškovei naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu garažu, esančiu ( - ) namo kieme, bet ne visam negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo laikui, kaip teigia ieškovė, o tik kol garažas nebus reikalingas pačiai jo savininkei. Panauda nebuvo įforminta sutartimi, įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip juridinis faktas. Kai garažas tapo reikalingas pačiai G. T., ji paprašė įmonės „Bionormanas“ savininką atlaisvinti garažą. Ieškovė už naudojimąsi garažu nemokėjo, todėl dėl panaudos nutraukimo jokių nuostolių nepatyrė.

3315.

34Iki Nuomos sutarties sudarymo ir prieš perduodant raktus, ieškovės savininkas patalpas apžiūrėjo, susipažino su visais įmonės įrenginiais: apžiūrėjo 25 kilovatų galingumo dujinį pečių su jame įmontuotu karšto vandens boileriu, papildomą elektrinį boilerį karšto vandens tiekimui, ventiliaciją, stebėjimo kameras, R-Keeper kasos programą, jis buvo supažindintas su veikiančia garso aparatūra, apsaugos sistema, virš lauko durų įmontuota 3-6 m2 oro užuolaida. Paaiškino, kad esantys įrenginiai užtikrina žiemos metu reikiamą temperatūrą, pagalbinėse patalpose stovi pramoninis filtras, su kurio priežiūra ieškovės savininkas taip pat buvo supažindintas. Paliko 2 maišus su druska, kad ieškovė turėtų veiklos pradžiai, sistema buvo pilnai užpilta. Kad patalpos buvo tinkamai šildomos ir šildymo sistema buvo tinkama, įrodo faktas, kad ieškovės įmonė „Zap Zap baras“ veikė daugiau kaip metus ir pilnai atitiko higienines normas patalpų šilumai. 2016 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku ieškovė pranešė, kad sugedo dujinis katilas, apšildantis patalpas ir pašildantis vandenį. Pagal Nuomos sutarties 4.2.3 p., nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis bei sąskaita, iš anksto tai suderinęs su nuomotoju, daryti turto ir jame esančių inžinerinių prietaisų einamąjį remontą, ieškovė savo lėšomis turėjo suremontuoti pečių, jeigu jis sugedo ieškovei jį naudojant. Dėl dujino pečiaus gedimo patalpas kavinės veiklai buvo galima naudoti, nes buvo įrengtas ir elektrinis boileris karšto vandens tiekimui. Atsakovas pagal gautą pranešimą nuvyko į išnuomotas patalpas, tuomet pamatė patalpų interjero, elektros instaliacijos, vandens tiekimo, kardinalų interjero ir kt. pakeitimus. UAB ,,Gyvatukas“ vadovas 2016 m. liepos pradžioje apžiūrėjo dujinį pečių, sistemą papildžius vandeniu pečius veikė, šio specialisto nuomone, pečiaus keisti nereikėjo. Ieškovė pateikė teismui 2016-11-11 šiluminės aplinkos parametrų tyrimo protokolą, kur nustatyta, kad oro temperatūra kavinės patalpose siekia 16,7- 16,9 laipsnio, tačiau jo surašymo metu atsakovas nedalyvavo, mano, kad oro temperatūra kavinės patalpose buvo pamatuota netinkamai paruošus šildymo sistemą, apie ką sprendžia iš to, jog 2017 m. sausio 12 d., apžiūrint patalpas dalyvaujant antstoliui, antstolis konstatavo, kad patalpose oro temperatūra +8 laipsniai. Apžiūrėjus šildymo sistemą, joje trūko vandens. Kai A. T. įmonės savininkas papildė šildymo sistemą vandeniu, pajungus karšto vandens oro padavimą per 52 minutes patalpų oras įšilo iki +12,4 laipsnių, o baigiant fiksuoti faktines aplinkybes ant baro stovintis termometras rodė +13,6 laipsnius šilumos, ką patvirtina tą dieną surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tai rodo, kad šildymo sistema ir dujinis pečius veikė, pajungus šildymo sistemą oro temperatūra kilo pamažu, nes patalpos ilgą laiką buvo nešildomos.

3516.

36Ieškovė nepagrįstai tapatina lauko prekybos (veiklos) ir „kavinės su lauko terasa“ (statinio) sąvokas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išsinuomojo ne tik lauko terasą kaip statinį, bet ir teisę prekiauti viešoje vietoje, t. y. lauko statinyje, kas neatitinka tikrovės, kadangi pagal Nuomos sutartį (su priedu) atsakovė išnuomojo ieškovei nekilnojamąjį daiktą - negyvenamąsias patalpas, ir kilnojamąjį daiktą - laikiną statinį lauko terasą. Išnuomotas turtas atitiko kavinės verslui keliamus reikalavimus, bet tam, kad kavinė galėtų veikti, buvo reikalingi specialūs leidimai, kurie nepriklausė nuo nuomotojo valios, jų išduoti nuomininkas negalėjo, todėl šalys negalėjo tartis ir sudaryti sutarties dėl būsimą ieškovo veiklą leidžiančių leidimų. 2012 m. liepos 4 d. atsakovė sudarė su Šiaulių miesto savivaldybės administracija Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutartį, pagal kurią atsakovei buvo leista įrengti laikinąjį prekybos įrenginį viešojoje vietoje ir prekiauti bei teikti paslaugas ( - ), prie kavinės „Prie teatro“. Sutarties 9.1 p. numatyta, kad leidimą prekiauti išduoda Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrius, Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo leidimo prekybai išdavimo dienos ir galioja leidime prekiauti ar teikti paslaugas nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 1 metus (12 p.), šia sutartimi numatytos asmens teisės bei įsipareigojimai negali būti perduoti tretiesiems asmenims (13 p.). Tokiu būdu ši sutartis reglamentuoja ne statinio nuomą, bet veiklos leidimą, būdama patyrusi verslininkė ieškovė privalėjo žinoti, kad leidimą prekiauti išduoda ne nuomotojas, o Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyrius, o leidimą įsirengti laikinąjį prekybos ir paslaugų teikimo įrenginį ir vykdyti veiklą suteikia Savivaldybė pagal asmeniškai sudarytą sutartį. Atsakovės sudaryta sutartis ieškovei buvo pateikta prieš išsinuomojant patalpas, visos sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos, todėl ieškovė negali teigti, kad buvo suklaidinta atsakovės ir galvojo, kad atsakovės gauti leidimai ir sudarytos sutartys automatiškai galios ir ieškovei. A. T. įmonė apie 10 metų vykdė veiklą lauko terasoje prie kavinės „Prie teatro“, kurios projektą rengė projektuotojas R. L.; prieš kiekvieno sezono pradžią įmonė pateikdavo prašymus lauko kavinės veiklai, pateikdavo projektą ir kitus reikalingus dokumentus, tame tarpe gyvenamojo namo savininkų bendrijos sutikimą, ir gaudavo leidimą lauko kavinės prekybos veiklai. Paskutinis leidimas buvo išduotas veiklai iki 2018 metų pagal 2010 m. balandžio 20 d. suderintą projektą; gauta Išvada dėl nesudėtingos laikinos vasaros lauko užeigos projekto. Nors nebuvo įrašyta į Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, šį laikiną statinį atsakovė leido ieškovei naudoti, tačiau lauko terasai galiojo tos pačios sąlygos kaip ir negyvenamųjų patalpų naudojimui. Tokiu būdu atsakovė ieškovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą - laikiną statinį, tačiau ne teisę vykdyti veiklą, todėl neteisingai ieškinyje teigiama, kad teisiškai atsakovė lauko terasos negalėjo išnuomoti visam sutarties laikotarpiui.

3717.

38Išsinuomojusi patalpas, ieškovė 2015 m. rugpjūčio mėnesį nugriovė laikiną statinį - lauko kavinės konstrukciją - ir savavališkai, nesuderinusi su Statybos inspekcija ir Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija be projekto ir leidimo, be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio rašytinio pritarimo statinio projektui pasistatė stacionarų statinį - lauko kavinę. Tokiu būdu ieškovė ne remontavo esamą laikiną statinį, o jį nugriovė ir pastatė kitą, nukrypdama nuo 2011 m. projektuotojo R. L. parengto projekto. 2015 m. rugsėjo 21 d. Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Savavališkos statybos aktą. Neteisingai ieškinyje teigiama, kad ieškovė atsakovės klausė, o atsakovė neprieštaravo dėl galimybės rekonstruoti lauko terasą, neteisingai ieškinyje teigiama, kad lauko terasos grindys ir tentas, užtrauktas ant metalinės konstrukcijos, buvo naudojami ilgus metus ir nusidėvėję. Ieškovė šiais teiginiais mėgina pateisinti savavališką statybą, nes savo padarytus pertvarkymus įvardija tik kaip estetinį statinio pagerinimą. Lauko terasos rekonstrukcijai buvo reikalingas nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas, tokį projektą ieškovė parengė po statinio pastatymo, 2016 metais UAB „Joniškio projektas“ parengė statinio projektą, kuriame nurodyta, kad tai „nauja statyba“, tuo metu jau vyko teisminiai ginčai dėl savavališkos statybos ir projektas nebuvo suderintas. Ieškovei nebūtų kilę problemų dėl leidimo įrengti laikinąjį prekybos įrenginį ir prekiauti bei teikti paslaugas lauko kavinėje, jeigu ji nebūtų savavališkai pastačiusi naujo pastato. Gyvenamojo namo ( - ) bendrijai apskundus, kad statinys pastatytas be bendrijos pritarimo, o ieškovei iškilus problemų dėl pastatyto statinio suderinimo, ieškovė pradėjo atsakovei grasinti nutraukti nuomos sutartį, sumažino nuomos mokestį perpus, pareiškė, kad nebemokės pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą grafiką. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovei nebuvo išduotas leidimas vykdyti lauko kavinės veiklą, jos savavališkai nugriautas ir naujai pastatytas savavališkas statinys, kuriam sutikimo nedavė Daugiabučio namo savininkų bendrija, o ne priežastys, priklausančios nuo nuomotojo valios.

3918.

40Ieškovė atsakovės neinformavo, kad esamas patalpų interjeras ieškovei netinka, ir neprašė leidimo interjerą keisti. Prieš sudarant sutartį, su ieškove buvo tartasi tik dėl baro apdailos pakeitimo: ieškovė norėjo apkalti barą lentelėmis. Iki Nuomos sutarties sudarymo kavinėje „Prie teatro“ buvo įrengtas interjeras iš brangių, natūralių medžiagų. Ieškovė esamą interjerą pakeitė sintetinėmis medžiagomis, buvusias natūralias medžiagas išsivežė ir, vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį, buvusio interjero neatstatė, nors pagal Sutarties 6.8 punktą privalėjo tai padaryti. Prieš sudarant Nuomos sutartį, ieškovė matė esamą interjerą ir jo norėjo, jeigu, kaip nurodyta Dublike, interjeras buvo nusidėvėjęs, sutartyje nebūtų aptarę jo atstatymo pareigos pasibaigus sutarčiai ar ją šalims nutraukus. Paskutinį kartą kavinės patalpas remontavo 2014 metais, todėl patalpos buvo švarios, tvarkingos, jose veiklą buvo galima tęsti iš karto po sutarties sudarymo. Pastebėję, kad ieškovė be jų sutikimo keičia kavinės interjerą, reiškė pretenzijas ne tik ieškovei, bet ir jos samdytiems darbininkams, tačiau jiems buvo atsakyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, buvęs interjeras bus atstatytas, tačiau ieškovė, vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį, to nepadarė, buvusio interjero neatstatė, patalpas paliko suniokotas.

4119.

42Kavinė „Prie teatro“ veikė iki 24 val., R. Z. išreiškė norą, kad jų kavinė veiktų iki 3 val. ryto. Jai buvo paaiškinta, kad turimas leidimas prekiauti alkoholiu yra iki 24 val., tam sutikimą yra davę ( - ) gyventojai, o norint gauti leidimą prekiauti alkoholiu ilgesnį laiką, bus reikalingas gyventojų sutikimas. Atsakovės turima licencija prekiauti alkoholiu buvo matomoje vietoje, o darbo laikas nurodytas ant įėjimo į kavinę durų, todėl ieškinyje neteisingai nurodyta, kad atsakovė neparodė ieškovei turimos licencijos prekiauti alkoholiu. Neteisingai ieškinyje teigiama, kad atsakovė patikino, jog problemų dėl planuojamo darbo laiko ir licencijos gavimo nebus. Tiek A. T. įmonė, tiek IĮ „Bionormanas“ yra verslininkai, todėl kiekvienam kavinių verslą vykdančiam asmeniui yra žinoma, kad kavinės darbo laiką nustato ir leidimą prekiauti alkoholiu išduoda ne patalpų nuomotojas, kad ši veikla yra reglamentuota teisės aktais, todėl kiekvienas verslininkas, vykdantis prekybą alkoholiu, turi gauti įstatymo nustatyta tvarka leidimą, kad ankstesnio patalpų nuomininko ar patalpų savininko turima licencija prekiauti alkoholiu nėra perduodama. Atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, tačiau visiškai nežadėjo ir nesitarė, kad ieškovė prekiautų alkoholiu ilgiau, negu kavinė „Prie teatro“, ieškovės nesuklaidino nei dėl licencijos išdavimo tvarkos, nei dėl reikalingų dokumentų jai gauti, atsakovė nėra atsakinga už namo gyventojų nuomonę dėl ilgesnės prekybos alkoholiu trukmės iki 3 val. Kadangi licenciją prekiauti alkoholiu iki 3 val. ieškovė gavo be Daugiabučių namų gyventojų sutikimo, Šiaulių miesto savivaldybės Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija, apsvarsčiusi Daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą, nustatė ieškovei terminą tokį sutikimą gauti, o ieškovei trūkumų neištaisius, licencija buvo sustabdyta. Licencijos prekiauti alkoholiu leidimo išdavimo tvarka reglamentuota įstatymu, tai yra vieša informacija. Ieškovė pati yra verslininkė, todėl turėjo žinoti, kad atsakovė jai negali suteikti teisės prekiauti alkoholiu ar suklaidinti dėl jos gavimo tvarkos. Ieškovė prekybos alkoholiu veiklą vykdo ir vykdė iki Nuomos sutarties su atsakove sudarymo, todėl galėjo ir privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarką. Todėl ieškovė teisės aktų nežinojimą nepagrįstai vertina kaip atsakovės svarbios informacijos nutylėjimą ir tuo ieškovės suklaidinimą dėl esminių sutarties sąlygų.

4320.

44Ieškovams išsinuomojus patalpas ir net nepradėjus kavinei veikti, jiems kilo įvairių problemų, kurių atsakovės kavinė neturėjo. Iš paties ieškovo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad namo bendrija skundėsi Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui dėl ieškovo kavinės „Zap Zap baras“ darbo laiko ir prekybos alkoholiu iki 3 val., nes tai nebuvo suderinta su bendrija, o taip pat skundėsi dėl ieškovo savavališkai statomos lauko terasos, kurią pastatė ne kaip laikiną statinį, kuris gali būti nugriautas ne sezono metu. Iš to seka, kad Bendrija ir namo gyventojai reiškė pagrįstas pretenzijas, kurias iššaukė kalti ieškovo veiksmai. Kaip sužinojo, ieškovė ne prašė bendrijos, namo gyventojų ir kitų patalpų savininkų sutikimo dėl leidimo barui prekiauti alkoholiu iki 3 val. ryto, tačiau reikalavo. Teisminiuose ginčuose dėl licencijos bendrija buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, iš ko akivaizdu, kad ieškovės santykiai su bendrija ir namo gyventojais teisminio proceso eigoje nėra geri, tačiau atsakovė dėl to nėra kalta. Per 16 atsakovės veiklos metų negyvenamosiose patalpose ( - ), policija buvo atvykusi kelis kartus, tačiau nė karto nebuvo pagrindo rašyti pažeidimo protokolus ar pasiaiškinimus. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovei kilo įvairių nesutarimų su namo gyventojais dėl kavinėje leidžiamos muzikos garso, dėl neįsileidimo į butą triukšmo lygio tyrimui ir kt. Sudarant nuomos sutartį, atsakovė negalėjo iš anksto žinoti, kad ieškovė nesutars su namo gyventojais, todėl nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip suklaidinimas ar apgaulė dėl esminių sutarties sąlygų.

4521.

46Atsakovė neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie turėtų lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti, t. y. kad ieškovė buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamo sandorio pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovė teigia, kad apgaulė pasireiškė atsakovės sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikšmingos sandorių sudarymui informacijos nutylėjimu, tačiau nenurodo, dėl kokių esminių sudaromo sandorio elementų ji buvo suklaidinta. Pagrindiniai ieškovės argumentai yra tie, kad atsakovė ją suklaidino dėl aplinkybių, kurios yra reglamentuojamos įstatymo: leidimų, licencijų išdavimo, lauko terasos statybos ir kt. Įstatymo nežinojimas ar neteisingas jo supratimas negali būti pripažintas suklydimu, nes laikytina, kad ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidi. Ieškovė, manydama, kad jai buvo suteikta nepakankamai su patalpų nuoma susijusios informacijos, galėjo atsisakyti sudaryti sutartį, taip pat, prieš sudarydama ginčijamą sandorį, atsižvelgiant į būsimą veiklą išsinuomotose patalpose, turėjo pasidomėti licencijų, sutikimų ir leidimų gavimo tvarka, o to nepadarius laikytina, jog prisiėmė riziką dėl galimų nepatogumų ir apribojimų.

4722.

48Ieškovė ginčija 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o taip pat kaip sudarytą dėl suklydimo. Išnuomojant patalpas ir sudarant ginčijamą sutartį dėl prestižo pardavimo, A. T. įmonei priklausanti kavinė „Prie teatro“ veikė, turėjo gerą vardą, pastovius nuolatinius klientus. Kavinė yra strategiškai geroje vietoje - miesto centre, šalia Šiaulių Dramos teatro, kavinėje dirbo kvalifikuotų darbuotojų komanda, visi jie sutiko toliau dirbti pas ieškovę, jeigu ieškovė pasiūlytų jiems darbą. Atsakovė pristatė ieškovei įmonės darbuotojus, supažindino. Kavinė „Prie teatro“ turėjo galiojančią licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 24 val., licencija buvo matomoje vietoje, parodyta ieškovui. Ieškovui nebūtų buvę sunku taip pat gauti licenciją prekiauti alkoholiu, jeigu ieškovas nebūtų paprašęs licencijos prekiauti alkoholiu iki 3 val., kam reikalingas namo gyventojų sutikimas, tačiau sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį apie tai, ar namo gyventojai duotų tokį sutikimą, nebuvo kalbėta. Kavinė „Prie teatro“ turėjo galiojančią licenciją prekiauti tabako gaminiais, ieškovė tokią pat licenciją irgi gavo. Kavinė „Prie teatro“ turėjo neterminuotą leidimą maistui gaminti, atsakovas kartu su ieškove vyko į Maisto ir veterinarijos tarnybą, supažindino ieškovą su įmone tikrinančia inspektore, kuri paaiškino ieškovui, kokius dokumentus reikia pristatyti, kad būtų išduotas leidimas maisto gamybai. Patalpų nuomos sutartimi ieškovei teko R-keeper kasos programa, kurią atsakovas įsipareigojo perduoti veikiančią įdiegtą į kasą, pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus. Ši programa yra vertinga, tačiau tam, kad ji veiktų, reikalinga atskira sutartis su ją aptarnaujančia įmone, kuo ieškovė nepasinaudojo. Prestižo pirkimo-pardavimo sutarties metu ji veikė ir ieškovas galėjo ja pasinaudoti. Ieškovas to atsisakė, bet tai nėra susiję su atsakovo veiksmais. Išnuomotos patalpos buvo apdraustos A. T. įmonės lėšomis, draudimas veikė iki 2016 m. sausio mėnesio, o tai irgi yra dalis prestižo. Ieškovui buvo rekomenduota apsaugos paslaugas teikianti bendrovė, kuri tokias paslaugas teikė kavinei „Prie teatro“. Kavinė „Prie teatro“ turėjo nusistovėjusius ryšius su tiekėjais, todėl ieškovas buvo supažindintas su tiekėjų atstovais. Kadangi kavinės lauko terasa yra laikinas statinys, prieš kiekvieno sezono pradžią ji būdavo atnaujinama. Ieškovas buvo informuotas, kad atnaujinimą finansuoja AB „Švyturys“. Bendrovė „Lavaza“ teikdavo kavinei nuolaidą kavai, supažindino minėtos bendrovės atstovą su ieškovu, aptarė, kad „Lavaza“ taikys ieškovui tokias pat nuolaidas kavai, o ieškovas reklamuos bendrovę „Lavaza“. Kavinės „Prie teatro“ pagrindiniai alkoholio tiekėjai buvo bendrovės „Mineraliniai vandenys“, „Belvederis“, „Bennet distributors“. Susitiko kartu su ieškovu su šių bendrovių atstovais, ieškovas pasirinko bendrovę „Benetas“. Atsakovas su šia bendrove dirbo 16 metų, ieškovas, vykdydamas veiklą Joniškyje, 2 metus, to pasėkoje ieškovas pasirašė labai naudingą marketinginę tiekimo sutartį. IĮ „Bionormanas“ jau 2016-08-01 patalpų perdavimo dieną gavo 10 000 Eur finansavimą, o rugpjūčio 15 d. - dar 10 000 Eur, įsipareigojęs dirbti Tilžės g, 151 kavinės patalpose 3 metus. Mano, kad tokį finansavimą įtakojo atsakovės įmonės veikla, kavinės vieta Šiaulių miesto centre, geras vardas. Kavinė „Prie teatro“ dirbo pelningai, turėjo nuolatinių lankytojų. Išsinuomojęs patalpas ir nusipirkęs ilgalaikį turtą, smulkų inventorių ir įmonės prestižą, ieškovas toliau vykdė kavinės veiklą - patalpose veikė „Zap Zap baras“, o tai rodo, kad ieškovas ne tik išsinuomojo patalpas, bet jas naudojo tai pačiai veiklai, naudojosi tuo pačiu inventoriumi, tų pačių tiekėjų paslaugomis, kavinę lankė tie patys lankytojai.

4923.

50Ieškinyje ieškovė nenurodė, kokia imperatyvi teisės norma buvo pažeista sudarant ginčo sutartį, nepateikė jokių įrodymų, kokio įstatymo ir kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos buvo pažeistos. Ieškovas ginčija visą sutartį, nors įrodinėja tik jos ydingumą dalyje dėl prestižo pirkimo- pardavimo. Kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja sutarties dalis dėl ilgalaikio turto ir smulkaus inventoriaus pirkimo ir kuo pasireiškė ieškovo suklydimas šioje dalyje, ieškovas nenurodo. Įstatymas nedraudžia prestižo, kaip turto objekto, pardavimo, todėl ši sutartis neprieštarauja nei imperatyviosioms teisės normoms, nei gerai moralei. Šiuo atveju ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį laisva valia, turėdama pilną ir visapusišką informaciją apie perkamą turtą. Ieškovė yra verslininkė, o perkami objektai betarpiškai susiję su jos profesine veikla. Ieškovė pilnai atsiskaitė pagal ginčijamą sutartį, jos duodama nauda naudojosi pusantrų metų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.

5124.

52Mano, kad ieškovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, neturi teisės ieškoti nuostolių dėl šios sutarties nutraukimo, nes ji pati yra kalta, kad toliau nebegali vykdyti veiklos. Atsakovas pareiškė ieškinį ir prašo teismą pripažinti vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Ieškovė nurodo, kad dalį prašomos priteisti žalos sudaro 20 000 Eur, kuriuos gavo iš UAB „Bennet distributors“ pagal 2015-08-01 Susitarimą dėl marketingo paslaugų teikimo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti marketingo paslaugas reklamuodama ir prekiaudama užsakovo teikiamomis prekėmis nuomos sutarties pagrindu išsinuomotose kavinės patalpose, tačiau įsipareigojimų nutrūkus veiklai išsinuomotose kavinės patalpose ieškovė nebegali vykdyti. Iš pateikto Priedo Nr. 33 matyti, kad susitarimas yra sudarytas prie anksčiau sudarytos 2015-01-13 sutarties, kuri tarp šalių buvo sudaryta iki nuomos sutarties sudarymo, kas rodo, kad ieškovė anksčiau turėjo komercinius ryšius su UAB „Bennet distributors“. Susitarime nėra nurodyta, kad būtent kavinės, esančios ( - ), patalpose ieškovė vykdys marketingo paslaugas reklamuodamas ir prekiaudamas užsakovo teikiamomis prekėmis. Iš Priedo Nr. 32, kuris įvardintas „Tiekėjų PVM sąskaitos faktūros, apskaitytos IĮ „Bionormanas“ buhalterinėje apskaitoje“, nėra aišku, kokią žalą ieškovė įrodinėja ir kuo ji yra susijusi su ginčo patalpų nuoma. Ieškovė nurodo, kad patyrė 242 050 Eur negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), nes ji nuomos laikotarpiu tikėjosi gauti tokio dydžio pajamas iš kavinės veiklos, šią sumą, tikslindama ieškinį, ji sumažina 10 kartų iki 24 205 Eur, tačiau ir šis reikalavimas yra nepagrįstas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Ieškovė R. Z. parengė teismui pažymą apie negautas pajamas už laikotarpį nuo 2016-11-11 iki 2025-08-01, kuri neįrodo, jog bus užtikrintas nurodytų pajamų gavimas ateinančius devynis metus, nėra pakankama ieškovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą pripažinti realiomis negautomis pajamomis.

5325.

54Trečiasis asmuo G. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, palaiko ir sutinka su visais atsakovės A. T. įmonės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

5526.

56Ieškovė IĮ „Bionormanas“, dublike atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą, nurodė, jog įmonės savininką J. Z. ir įgaliotą atstovę R. Z. tenkino patalpų plotas, dislokacija, galimybė prekiauti lauko terasoje, bet netenkino interjeras, įrangos kokybė - atsakovės atstovai iš karto buvo informuoti, kad kavinės interjeras bus keičiamas, kas atsispindi ir Nuomos sutartyje - turtas turi būti naudojamas kavinei įrengti (1.6 p.), o ne naudoti tokiame stovyje, koks yra. Atsakovės kavinės interjeras buvo pasenęs fiziškai ir morališkai, todėl planuodama veiklą 10-čiai metų, ieškovė investavo į savo interjero sukūrimą, atsakovės atstovai lankėsi darant apdailos darbus kavinės patalpose ir jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė nurodo buvus jos brangų interjerą, tačiau tokių teiginių nepagrindžia įrodymais. Atsakovės atstovai buvo informuoti, kad jų įranga pasenusi ir bus keičiama, kad bus naudojamas tik konvekcinis pečius ir dujinė viryklė; darbo stalai buvo pasenę, plautuvės visiškai susidėvėjusios; visa įranga, darbo stalai, plautuvės buvo pakeisti naujais, IĮ „Bionormanas“ įsigytais iš savo tiekėjų; seni buvo išmontuoti ir atsakovės atstovai juos išsivežė.

5727.

58Galimybė vykdyti veiklą lauko terasoje buvo viena iš esminių sąlygų, dėl ko ieškovė nuomojosi patalpas, kavinės su lauko terasa patrauklumas nulėmė ir nuomos kainą. Suklaidinta atsakovės parodyto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. rašto apie leidimo lauko kavinei pratęsimą iki 2018 m., ieškovė pradėjo naujos lauko terasos statybas. Atsiliepimo teiginiai, kad ieškovė neteisingai suprato, kas yra „lauko terasa“ ir „kas leidimas prekiauti“, nepagrįsti, nes ieškovei prekybos lauke tvarka žinoma, lauko terasa neatskiriama nuo leidimo prekiauti lauke, dėl to su atsakove ir aiškinosi šią informaciją, dėl to atsakovė ir rodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. raštą apie leidimo lauko kavinei pratęsimą iki 2018 m., bet neparodė 2012 m. liepos 4 d. Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutarties. Tik po Nuomos sutarties pasirašymo ieškovė Šiaulių miesto savivaldybėje išsiaiškino, kad A. T. įmonė negalėjo išnuomoti lauko terasos, nes 2012 m. liepos 4 d. Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutarties 8 p. numato, kad sutartis pasirašoma su asmeniu, nurodytu prašyme leisti įrengti laikinąjį prekybos įrenginį Šiaulių miesto tarybos sprendimais patvirtintose vietose; perduoti šią sutartį ir šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus kitam asmeniui yra draudžiama. Šį faktą atsakovė nutylėjo, taip suklaidindama ieškovę, kad tik būtų pasirašyta Nuomos sutartis. 2016 m. birželio 22 d. ieškovė su savivaldybe sudarė Viešosios vietos naudojimo (eksploatavimo) sutartį, šios sutarties pagrindu 2016 m. birželio 27 d. gavo Leidimą prekiauti savo pasistatytoje lauko terasoje iki 2016 m. spalio 31 d., tai ieškovė padarė savo pastangomis ir lėšomis.

5928.

60Tai, kad ieškovei iš karto nepavyko suderinti lauko terasos projekto, nebuvo pagrindas nutraukti Nuomos sutartį - ieškovė galėjo pakeisti projektą, konstrukcijas, bet tai nebeteko prasmės dėl kitų ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų - vienašališko sprendimo padidinti nuomos kainą, atėmimo teisės naudotis garažu, nesirūpinimo patalpas apšildančio dujinio katilo remontu ir kt. Dėl atsakovės argumentų apie kavinės patalpas šildančio dujinio katilo gedimą, ieškovė pabrėžia, kad jokie elektros instaliacijos pakeitimai patalpose nebuvo daromi, buvo pakeisti tik atsakovės palikti netvarkingi, sudegę elektros jungikliai. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad išnuomotose patalpose veiktų šildymo įrenginiai. Dujinis katilas neužtikrino patalpų šildymo, atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau vėliau nei gedimo ieškojo, nei katilo keitė. Atsakovės nuoroda į Nuomos sutarties 4.2.3 p. numatytą einamąjį remontą nuomininko lėšomis nepagrįstas, nes po Nuomos sutarties sudarymo dujinio katilo remontu ieškovė rūpinosi ne kartą, meistrai davė išvadą, kad šis dujinis katilas nepakankamo galingumo apšildyti patalpas ir pašildyti vandenį, ieškovė atsakovės prašė spręsti patalpų apšildymo problemą prieš artėjantį šildymo sezoną, bet atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovės minimi kiti įrenginiai, faktinių aplinkybių konstatavimo metu pakėlę patalpų temperatūrą, yra elektriniai, jų naudojimas neštų dideles sąnaudas, ieškovė nuomojosi patalpas su dujiniu šildymu ir turėjo teisėtus lūkesčius, kad tokį šildymą atsakovė išnuomotose patalpose ir užtikrins.

6129.

62Sudarant Nuomos sutartį atsakovės atstovai savininkas A. T. ir direktorė G. T. garažą žodiniu susitarimu panaudos pagrindais perdavė visam Nuomos sutarties laikotarpiui kaip pagalbines kavinės patalpas, jokių užuominų, kad garažo gali prireikti G. T., nebuvo. Ieškovė elgėsi apdairiai ir pasirūpino, kad turėtų pagalbines patalpas - ne tik rūsį, kurį matė naudojant pačią atsakovę, bet ir garažą, tačiau nukentėjo dėl atsakovės direktorės nesąžiningumo ir pažadų nesilaikymo. Perduodant garažą atsakovė buvo informuota, kad be pagalbinių patalpų ieškovė negalės vykdyti veiklos, atsakovė pasiūlė naudotis rūsiu. Kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo metu ieškovės buvo paprašyta pateikti kavinės patalpų planą, ieškovės įgaliota atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir jai buvo išduotas dublikatas iš techninės inventorinės bylos, paaiškėjo, kad tokios patalpos kaip rūsys iš viso nėra ir rūsio plotas į išnuomotų patalpų plotą neįeina. Darbo inspekcija, atlikusi konsultacinį inspektavimą, parašė išvadą, kad rūsys neatitinka jokių saugumo reikalavimų ir juo naudotis draudžiama. Tokiu būdu, išnuomotos kavinės pagalbinių patalpų paskirčiai davusi naudotis garažu, atsakovės direktorė G. T. po metų garažą atsiėmė ir kavinę paliko be pagalbinių patalpų, dėl ko vykdyti kavinės veiklą tapo neįmanoma.

6330.

64Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė licencijos neturi - licenciją prekybai alkoholiu kavinėje Tilžės g. 151, Šiauliuose, IĮ „Bionormanas“ turi, tik laikas buvo pakeistas nuo 8 iki 24 val. vietoj nuo 8 iki 3 val., ir tai įvyko ne dėl IĮ „Bionormanas“ kaltės, o dėl savivaldybės darbuotojų kaltės. Pažymi, kad licencijos prekybai alkoholiu laiko sutrumpinimas taip pat nebuvo pagrindas ieškovei nutraukti veiklą išsinuomotoje kavinėje, nes darbo laiko ribojimų nebuvo, kavinė galėjo dirbti iki 3 val. ir nepardavinėdama alkoholinių gėrimų po 24 val., kadangi klientai alkoholį vakarui galėjo nusipirkti anksčiau ir jį vartoti iki kavinės uždarymo.

6531.

66Tai, kad išsinuomotose patalpose ieškovė vykdė visuomeninio maitinimo kavinėje veiklą, nereiškia, kad ieškovė įsigijo atsakovės veiklą ar jo veiklos dalį. Atsakovė nepardavė prestižo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie kavinės „Prie teatro“ gerą vardą, pastovius klientus, strategiškai gerą vietą, dirbusius kvalifikuotus darbuotojus ir pan., neturi nieko bendra su prestižu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo prasme. Ieškovės kavinės pavadinimas buvo kitas, apsaugos paslaugas teikė kita bendrovė, ieškovė pati turėjo ankstesnius ryšius su savo tiekėjais, kavinės veikla orientuota į jaunimą ir pan. Ieškovė pasirinko vienintelį atsakovės tiekėją „Lavaza“, su kuriuo bendradarbiavimo sąlygas suderino be atsakovės įtakos. Marketingo sutartį „Bennet distributors“ su ieškove pasirašė dėl ieškovės gero vardo ir pasitikėjimo ja, o ne dėl atsakovės įtakos. Inventoriaus ir prestižo pirkimas buvo atsakovės iškelta Nuomos sutarties sudarymo sąlyga. Suklydimas sudarant inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartį pasireiškė tuo, kad inventorius ieškovei nebuvo reikalingas, bet ji turėjo vykdyti atsakovės sąlygą, tikėjosi išlaidų nereikalingo inventoriaus įsigijimui atsipirkimo, nes veiklą išsinuomotose patalpose ir pajamas iš to planavo mažiausiai 10 metų.

6732.

68Nurodo, jog nors 2015 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime dėl marketingo paslaugų teikimo su UAB „Bennet distributors“ ir nėra nurodyta marketingo paslaugų teikimo vieta, tačiau faktai, kad tai papildomas susitarimas, sudarytas prie 2013 m. sutarties, pagal kurią analogiškos paslaugos teikiamos kitoje ieškovės kavinėje Joniškyje, susitarimo sudarymo data (2015 m. rugpjūčio 1 d.) ir Nuomos sutarties sudarymo data (2015 m. liepos 15 d.), yra pagrindas logiškai išvadai, kad susitarta dėl papildomų paslaugų papildomoje ieškovės veiklos vietoje Šiauliuose, o papildoma ieškovės veikla vyko tik iš atsakovės išsinuomotose patalpose. Ieškovės nurodytos negautos pajamos yra pagrįstos realiai gautomis pajamomis, įtrauktomis į įmonės apskaitą, yra ne tikėtinos ar hipotetinės, kaip teigia atsakovė.

6933.

70Atsakovė A. T. įmonė priešieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad ieškovė IĮ “Bionormanas” nuo 2016 m. lapkričio 10 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė A. T. įmonė išnuomojo ieškovei IĮ „Bionormanas“ 120,13 m2 ploto negyvenamąsias patalpas – kavinę, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ); 2) priteisti atsakovei A. T. įmonei iš ieškovės IĮ “Bionormanas” 1854,26 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš IĮ „Bionormanas“ ir subsidiariai iš J. Z. bei R. Z. 58 774,54 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti atsakovui A. T. įmonei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, tačiau laiku ir tinkamai atsakovei patalpų neperdavė. Tik 2017 m. vasario 1 d. patalpos buvo perduotos, pasirašytas Priėmimo – perdavimo aktas.

7134.

72Pagal CK 6.217 str. 5 d. sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje. 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 skyriuje buvo numatyti trys sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai: 1) šalių rašytiniu susitarimu; 2) nuomotojo iniciatyva; ir 3) jei yra kiti pagrindai, nustatyti įstatymuose. Tokiu būdu, nesant sutartyje susitartų sąlygų nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva, taikytina įstatyme numatyta tvarka nuomininkui nutraukti terminuotą nuomos sutartį. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų, sutartis gali būti vienašališkai nutraukta esant šiems pagrindams: 1) esant esminiam sutarties pažeidimui; 2) laikantis įstatymo imperatyvaus reikalavimo privalomai antrajai sutarties šaliai iš anksto pranešti apie numatomą sutarties nutraukimą. Ieškovė abi šias sąlygas pažeidė, todėl prašo pripažinti, kad ieškovė nutraukė nuomos sutartį neteisėtai ir nepagrįstai.

7335.

74Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Atsakovė vykdė sutartį sąžiningai, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip esminiai sutarties pažeidimai, sudarantys pakankamą, realų pagrindą ją nutraukti, jos sąlygų nepažeidinėjo, todėl ieškovė neturėjo jokio realaus pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Ieškovė šio reikalavimo nesilaikė, tuo pažeisdama įstatymo imperatyvą.

7536.

76Pagal Nuomos sutarties 3.3.1 punktą Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris pagal Sutarties 3.4 punktą, gali būti perskaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominius pakitimus pagal bendrą ekonominę būklę Lietuvos Respublikoje. Nuomininkas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nevykdė prievolės mokėti nuomos mokestį bei mokestį už komunalines paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl nuomotojas A. T. įmonė kreipėsi į IĮ „Bionormanas“ dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. 2016 m. gruodžio 23 d. IĮ „Bionormanas“ parašė „Pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. veiklos nebevykdo, todėl pakartotinai praneša apie 2015 m. liepos 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir veiklos nebevykdymą išnuomotose patalpose nuo 2016 m. lapkričio 10 d., prašė informuoti, kada atsakovė A. T. įmonė atvyks priimti nuomos sutarties objektą. 2016 m. gruodžio 28 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad gavo pranešimą, kuriuo informuojama, jog ieškovė nori perduoti patalpas bei nutraukti sutartį, tačiau kartu atsakovė nurodė savo poziciją, jog toks sutarties nutraukimas yra vienašališkas, bei prašė parengti patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. Dėl šių aplinkybių CK 6.218 str. 1 d. įtvirtinto imperatyvaus įspėjimo termino nesilaikymas yra akivaizdus imperatyviųjų normų pažeidimas, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė neteisėtai nutraukė terminuotą nuomos sutartį.

7737.

78Pagal CK 6.499 str. 1 d., pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo padariniai nustatyti CK 6.499 str. 2 d. – jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Ieškovei vienašališkai, be jokio teisėto pagrindo, pažeidžiant imperatyvias teisės normas nutraukus 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį, ieškovės neteisėti veiksmai sudaro pagrindą reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo. Tiesioginiai nuostoliai sudaro 1625 Eur, kuriuos atsakovė patyrė už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti nekilnojamąjį daiktą. Tik 2017 m. vasario 1 d. patalpos buvo perduotos, pasirašytas Priėmimo – perdavimo aktas, patalpų raktai buvo atiduoti nuomotojui, todėl laiko, kad ieškovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą nutraukus nuomos sutartį, dėl ko privalo mokėti atsakovės patirtus nuostolius už pavėluotą laiką. Dėl nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2017-01-01 priteisimo atsakovė yra kreipusis su ieškiniu į Joniškio rajono apylinkės teismą. Atsakovė pateikė ieškovei 2017-01-02 PVM sąskaitą faktūrą dėl 1625 Eur nuomos mokesčio už 2017 m. sausio mėnesį apmokėjimo, tačiau ieškovė šios sumos nesumokėjo, todėl prašo iš ieškovės priteisti atsiradusius nuostolius už 2017 m. sausio mėnesį, t. y. iki patalpų perdavimo, sumoje 1625 Eur.

7938.

80Ieškovė nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas už 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius. Ieškovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už komunalinius mokesčius bendrai 103,26 Eur sumai, tačiau ieškovė sąskaitų neapmokėjo, tuo padarydama atsakovei nuostolių, kuriuos prašo priteisti. Taipogi ieškovė nesumokėjo 126 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2016 m. ketvirtą ketvirtį, ką taipogi prašo priteisti. Taigi, atsakovė patyrė 1854,26 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti.

8139.

82Šalių sudarytos nuomos sutarties 2.4. punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti nuomotą turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą, tačiau nuomininkas šios pareigos neįvykdė. Antstolio 2017-01-13 ir 2017-02-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota patalpų būklė prieš sudarant nuomos sutartį ir patalpų būklė po nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė kreipėsi į statybos įmonę UAB „Kesvalda“, kuri parengė patalpų atstatymo į anksčiau buvusią būklę sąmatą. Pagal šios įmonės parengtą lokalinę sąmatą patalpų būklės atkūrimo į iki sutarties sudarymo buvusią kaštai sudaro 35 869,24 Eur. Be to, nuomininkas nugriovė ir vietoj buvusios lauko kavinės savavališkai pastatė naują lauko kavinę neturėdamas nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Lauko kavinės nuoma patenka į šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties reguliavimo sritį, todėl lauko kavinės atžvilgiu yra taikomos visos sutarties sąlygos, įskaitant reikalavimą grąžinti ją nuomotojui tokios būklės, kokios ji buvo prieš sudarant sutartį, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Vertinant tai, kad vietoj buvusios lauko kavinės ieškovė pastatė kitą - savavališką statinį, to niekaip negalima pripažinti tinkamu sutarties įvykdymu dėl grąžinamo daikto būklės. Pašalinus savavališkos statybos padarinius atsakovė sieks toje pačioje vietoje pastatyti naują, analogišką anksčiau buvusiai, lauko kavinę, kadangi tai yra neatsiejama viešojo maitinimo verslo dalis vasaros sezono metu nepriklausomai nuo to, ar kavinę eksploatuos pati atsakovė, ar ji bus išnuomota kitam verslo subjektui. Pagal architekto R. L. parengtą projektą yra gautas UAB „Pramuštgalvis“ komercinis pasiūlymas, pagal kurį naujos lauko kavinės statybos kaina yra 22 905,30 Eur. Taigi, nuomininkui neįvykdžius iš sutarties kilusios pareigos grąžinti nuomojamą daiktą nuomotojui tokios būklės, kokios gavo, atsakovei buvo padaryti 58 774,54 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos sudaro nuomoto daikto atkūrimo į ankstesnę būklę kaštai.

8340.

84Neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviai subsidiariai atsako pagal to juridinio asmens prievoles, todėl kartu su IĮ „Bionormanas“ traukiami ir jo dalyviai sutuoktiniai Jaunius ir R. Z.. Teigia, jog egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti: jos neteisėtais veiksmais ir dėl jos kaltės atsakovei yra padaryta žala ir ji yra tiesioginis ieškovės veiksmų padarinys, todėl iš ieškovų turi būti priteistas žalos atlyginimas visa apimtimi.

8541.

86Ieškovė IĮ „Bionormanas“ atsiliepime į pareikštą priešieškinį nurodo, jog su juo nesutinka, prašo atmesti, teigia, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia savaip aiškindama Nuomos sutarties 2.4 p., jos pasirinktas Nuomos sutarties sąlygų aiškinimas yra nepagrįstas, kas matyti iš Nuomos sutartyje nurodyto dalyko, visumos sutarties sąlygų ir tikrųjų šalių ketinimų. Iš Nuomos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto akivaizdu, kad IĮ „Bionormanas“ buvo išnuomotos patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis kavinės veiklai. Nei Nuomos sutartyje, nei priėmimo-perdavimo akte nėra fiksuota patalpų apdaila ir nėra nurodyta, kad šalys būtų susitarusios dėl patalpų vidaus apdailos išsaugojimo. IĮ „Bionormanas“ nepadarė išsinuomotų patalpų perplanavimų, griovimų, ardymų, dėl ko būtų galima spręsti apie jų būklės pabloginimą - visos sienos, durys, langai liko kaip buvę, patalpų išplanavimas nepakeistas, plotas nesumažėjęs. Nuomos sutartis buvo papildyta 2016 m. gegužės 4 d. priedu Nr. 1 dėl lauko prekybos įrenginio (lauko terasos) nuomos, tačiau šis įrenginys buvo susidėvėjęs, naudojimui netinkamas, todėl IĮ „Bionormanas“ statė naują lauko terasą. Sudarant Nuomos sutartį atsakovę kavinę naudojo, kaip pati nurodė, apie 20 metų, tokio senumo buvo ir išsinuomotų patalpų vidaus apdaila. Nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų, todėl savaime suprantama, kad atsakovė negalėjo tikėtis, kad IĮ „Bionormanas“ dirbs patalpose su pasenusia apdaila. Atsakovė dar prieš sudarant Nuomos sutartį buvo informuota, kad esama patalpų vidaus apdaila IĮ „Bionormanas“ planuojamai kavinės veiklai netinkama ir, jei nuomosis ieškovės patalpas, ji vidaus apdailą atnaujins. Po nuomos sutarties sudarymo atsakovės atstovai ne kartą lankėsi ir matė vykstančius vidaus apdailos darbus, nei karto pretenzijų nepareiškė, kas patvirtina, kad patalpų vidaus apdaila nebuvo Nuomos sutarties dalykas ir nebuvo susitarta dėl jos išsaugojimo.

8742.

88A. T. įmonė neįrodė nei vienos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės išnuomotų patalpų vidaus apdaila buvo pasenusi ir bevertė, todėl reikalavimas priteisti žalą, kuri grindžiama naujos vidaus apdailos sąmata, yra nepagrįstas. Atsakovė teigia neva siekianti atstatyti patalpas į anksčiau buvusia būklę, bet iš tikrųjų reikalauja priteisti išlaidas už naują interjerą, kurių pati realiai nepatyrė. Norėdama įrodyti, kad UAB „Kesvalda“ sąmatoje nurodyti darbai atstatytų patalpų būklę, atsakovė turėtų pateikti sąmatą, sąskaitas, rangos sutartį ir kitus įrodymus, iš kurių matytųsi, kokia patalpų vidaus apdaila buvo sukurta, kada ji buvo sukurta, kad būtų galima spręsti, kokia buvo jos vertė Nuomos sutarties sudarymo metu. Be to, atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos nebūtini norint atstatyti ankstesnę vidaus apdailos būklę - visas buvęs sienų tinkavimas ir dažymas, klinkerinių plytelių apdaila yra išlikusi, reikia tik nuardyti gipskartonio karkasą, visos buvusios senos grindys, išskyrus kiliminę dangą, kuri buvo visiškai susidėvėjusi ir naudojimui netinkama, yra po laminato danga, kurią nesunkiai galima nuimti, visos senos medinės lentynos, lentos, grindų apvadai yra pas IĮ „Bionormanas“ ir gali būti grąžintos atsakovei, jei ji pageidautų. Atsakovė taip pat siekia prisiteisti naujos lauko terasos pastatymo išlaidas, nors IĮ „Bionormanas išnuomojo seną ir naudojimui netinkamą - grindų lentos buvo sutrūnijusios, todėl ieškovė jas išardė ir klojo naujas specialias terasines lentas, o metalinė konstrukcija su tentu yra išardyta, saugoma pas ieškovę ir bet kada gali būti grąžinta. IĮ „Bionormanas“ įgyvendino Nuomos sutartyje nurodytą sąlygą naudoti negyvenamąsias patalpas kavinės veiklai pagal teisės norminių aktų reikalavimus ir neatliko jokių priešingų teisei veiksmų. Dėl to nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti - atsakovės veiksmų neteisėtumo.

8943.

90Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Nuomos sutartyje nėra numatyta galimybė ją nutraukti nuomininko iniciatyva, todėl Nuomos sutartis nėra teisinga ieškovės atžvilgiu. Ieškovė Nuomos sutartį nutraukė vienašališkai remdamasi CK 6.217 str. 1 d., 2 d. nuostatomis dėl to, kad atsakovė Nuomos sutartį vykdė netinkamai ir tai buvo esminiai sutarties pažeidimai. Ieškovė IĮ „Bionormanas“ iš Nuomos sutarties negavo to, ko teisėtai tikėjosi pagal Nuomos sutarties sąlygas, dėl atsakovės veiksmų ieškovės galimybės vykdyti veiklą išsinuomotose kavinės patalpose buvo iš esmės suvaržytos, ieškovės teisėti, pagrįsti lūkesčiai 10 metų vykdyti veiklą išsinuomotose kavinės patalpose liko neįgyvendinti vien dėl atsakovės veiksmų, ir ieškovė įsitikino, kad atsakovė ir ateityje Nuomos sutarties tinkamai nevykdys. Nors CK 6.483 str. 1 d. numato, jog nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirti, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, atsakovė šios pareigos nevykdė, veikla išsinuomotose kavinės patalpose tapo nebeįmanoma, todėl Nuomos sutartis buvo nutraukta.

9144.

92Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma, svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti. Ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovę dėl išnuomotų patalpų trūkumų, prieštaravo vienašališkam nuomos mokesčio padidinimui, informavo apie galimą Nuomos sutarties nutraukimą, nes negali toliau vykdyti veiklos, todėl laiko, jog atsakovė prieš protingą terminą iki sutarties nutraukimo sužinojo ieškovės poziciją, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.218 str. įtvirtintos pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos pažeidimo.

9345.

942016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė A. T. įmonė ieškovei pranešė nuo 2016 m. spalio 1 d. padidinanti nuomos mokestį iki 1625,00 Eur, motyvuodama, kad tai numatyta Nuomos sutarties 3.4 p. Ieškovė IĮ „Bionormanas“ atsakovei raštu pateikė prieštaravimą dėl tokio vienašališko nuomos mokesčio padidinimo, nes Nuomos sutarties 10.3 p. numatė, jog bet kokie Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Nepaisant to, A. T. įmonė siuntė sąskaitas padidinto nuomos mokesčio mokėjimui, o ieškovė šias sąskaitas grąžindavo nurodydama, jog jų negali apmokėti ir įtraukti į įmonės apskaitą, nes dėl tokio nuomos mokesčio šalys nėra susitarusios. Ieškovė ir atsakovė Nuomos sutartyje įtvirtino galimybę perskaičiuoti nuomos mokestį, tačiau 3.4 p. punktas aiškintinas kartu su 10.3 p. - nuomos mokesčio dydis buvo įtvirtintas Nuomos sutartyje, todėl Nuomos sutartis galėjo būti keičiama tik raštu ir pasirašius abiem sutarties šalims. Atsakovės nurodomas nuomos mokesčio padidinimas proporcingai pakilusiam minimaliajam darbo užmokesčiui ir joks skaičiavimo būdas Nuomos sutartyje nebuvo numatytas, todėl yra nepagrįstas. Nuo 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovė Nuomos sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovę, todėl po Nuomos sutarties nutraukimo neliko prievolės mokėti nuomos mokestį.

9546.

96Atsakovė reikalauja 103,26 Eur nuostolių už komunalinius mokesčius, nurodo, jog ieškovė jų nemokėjo. Apmokėjimui už komunalinius mokesčius atsakovė ieškovei IĮ „Bionormanas“ turėdavo pateikti sąskaitas. Nuo 2016 m. sausio mėn. atsakovė pradėjo teikti neteisingas sąskaitas, į jas įtraukdavo ir kaupiamąsias lėšas, kurias namo savininkų bendrijai turėjo mokėti pati atsakovė kaip patalpų savininkė. Atsakovė klaidą pripažino, tačiau neištaisė, iki birželio mėn. teikė neteisingas sąskaitas ir neišrašė ieškovei kreditinės sąskaitos. Visos sąskaitos, kurios iš atsakovės buvo gautos, yra įtrauktos į IĮ „Bionormanas“ apskaitą ir apmokėtos, ką patvirtina pateikiamos 2016 m. skolų apyvartos. 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros už lapkričio mėnesį 26,24 Eur sumai ieškovė neapmokėjo, nes atsakovė nevykdė savo pareigos pateikti kreditinę sąskaitą 50,05 Eur sumai, ieškovė negalėjo atlikti galutinio atsiskaitymo. 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros už gruodžio mėnesį 26,98 Eur sumai atsakovė nėra pateikusi, gruodžio mėnesį ieškovė jau buvo nutraukusi Nuomos sutartį.

9747.

98Atsakovė nurodo, kad IĮ „Bionormanas“ nesumokėjo 126 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio už 2016 m. ketvirtą ketvirtį, tačiau ieškovė neturėjo pareigos mokėti už visą ketvirtį, nes Nuomos sutartį nutraukė 2016 m. lapkričio 10 d., o už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė sąskaitos nepateikė. Atsakovės pateiktos 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaitos 126 Eur sumai ieškovė negalėjo apmokėti, nes tokio mokesčio kaip „avansinio nekilnojamojo turto mokesčio kompensacija“ nėra ir ieškovė tokios sąskaitos negalėjo įtraukti į savo apskaitą.

9948.

100Trečiasis asmuo G. T. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, jog su priešieškiniu sutinka.

10149.

102Teismo posėdžio metu ieškovė ir IĮ „Bionormanas“ įgaliota atstovė R. Z. bei advokatė D. B. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

10350.

104Atsakovės A. T. įmonės atstovai savininkas A. T. ir advokatai E. P. ir E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti.

10551.

106Trečiasis asmuo G. T. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

107Teismas

konstatuoja:

108II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10952.

1102015 m. liepos 15 d. tarp ieškovės IĮ „Bionormanas“ ir atsakovės A. T. įmonės sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią A. T. įmonė išnuomojo IĮ „Bionormanas“ 120,13 m2 ploto negyvenamąsias patalpas – kavinę, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu: ( - ). Šalių susitarimu nuomos sutarties terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 10-čiai metų (2.1. p.). Turto perdavimo momentas įforminamas šalių pasirašytu Turto perdavimo-priėmimo aktu, kuris yra Nuomos sutarties priedas Nr. 1 (2.2. p.). Šalys susitaria, jog pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą švarų, tvarkingą, tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą, Turto perdavimo-priėmimo aktu (2.4. p.). Jeigu turto perdavimo aktas nepasirašytas dėl nuomininko kaltės, jis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokesčius iki tol, kol turtas bus tinkamai, atsižvelgiant į sutartyje numatytus reikalavimus, perduotas nuomotojui (2.7. p.). Sutarties 3.1.1. punkte šalys susitarė, jog nuomos mokestis už 2015 m. spalio mėnesį yra 1100 Eur plius PVM, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nuomos mokestis yra 1300 Eur plis PVM už vieną mėnesį. Sutarties 3.4. punkte šalys numatė, jog nuomotojas turi teisę perskaičiuoti nuomos kainą atsižvelgiant į ekonominius pakitimus pagal bendrą ekonominę būklę Lietuvos Respublikoje (MMA bei vidutinio darbo užmokesčio kitimai). Šalys susitarė, jog nuomininkas, prieš tai suderinęs numatytus darbus ir iš anksto gavęs rašytinį nuomotojo leidimą, turi teisę daryti pagerinimus išsinuomotame turte (4.2.9. p.). Šalys susitarė, jog nutraukus sutartį nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, privalo patalpas atstatyti į pirminę padėtį arba, esant abiejų šalių rašytiniam susitarimui, palikti esamą kavinės interjerą (6.8. p.). 2016 m. gegužės 4 d. šalys papildo 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį 1.1.3. punktu, kuriame nurodyta, jog kartu išnuomojamas objektas – lauko prekybos įrenginys - adresu Tilžės g. 151, Šiaulių m., prie esamos kavinės pagal lauko kavinės vietos schemos išvadą Nr. 20.

11153.

1122015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė IĮ „Bionormanas“ ir atsakovė A. T. įmonė pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko atsakovės A. T. įmonės veikloje naudojamą ilgalaikį turtą ir smulkų inventorių pagal pridedamą priedą Nr. 1. Atsakovė įsipareigojo perduoti prekės nuosavybės teisę, o ieškovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartyje numatytą kainą: 14 520 Eur už ilgalaikį turtą ir smulkų inventorių, ir 14 520 Eur už įmonės prestižą. Sutartyje šalys sudarė atsiskaitymo už parduotą turtą grafiką, ieškovė už nupirktą turtą ir prestižą įsipareigojo galutinai atsiskaityti iki 2016-05-31.

11354.

1142016 m. gruodžio 23 d. IĮ „Bionormanas“ Pranešimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo informavo atsakovę, jog nuo 2016 m. lapkričio 10 d. veiklos nebevykdo, todėl pakartotinai praneša apie 2015 m. liepos 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir veiklos nebevykdymą išnuomotose patalpose nuo 2016 m. lapkričio 10 d. Patalpų Priėmimo-perdavimo aktas šalių pasirašytas 2017-02-01.

115III.

116Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

117Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandoriu 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį

11855.

119Ieškovė IĮ „Bionormanas“ prašo pripažinti 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės, kuri pasireiškė atsakovės nutylėjimu dėl tam tikros reikšmingos informacijos bei klaidingos informacijos apie esmines sutarties sąlygas suteikimu, ką žinodama ieškovė nebūtų sudariusi su atsakove ginčo sandorių. Išskiria šias esmines aplinkybes, kurioms esant nebegali naudotis išnuomotomis patalpomis, ir dėl kurių buvo suklaidinta atsakovės atstovų: kavinės patalpos tinkamos kavinės veiklai vykdyti, nors žiemos sezono metu temperatūra kavinės patalpose nesiekia ir minimalios ribos, išnuomojama kavinė su terasa bei nuomos terminui suteikiama teisė panaudos pagrindais naudotis garažu kaip pagalbine kavinės patalpa, nors netrukus buvo pareikalauta grąžinti garažą ir naudotis rūsiu, kuris įrengtas nelegaliai ir yra netinkamas naudotis, kad jokių problemų dėl lauko terasos naudojimo, kavinės darbo laiko ir licencijos prekyba alkoholiu, dėl santykių su namo gyventojais nėra.

12056.

121CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; ir kt.). Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalių nutylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai.

12257.

123Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartimi ieškovei buvo išnuomotos 120,13 m2 ploto negyvenamosios patalpos - kavinė, vėliau, 2016 m. gegužės 4 d., Nuomos sutartį patikslinant ir nurodant, jog kartu išnuomojamas ir lauko prekybos įrenginys prie esamos kavinės pagal lauko kavinės vietos schemos išvadą Nr. 20. Taigi, šalys susitarė dėl lauko kavinės ir prie jos esančios lauko terasos nuomos, kas reiškia, jog pagal Nuomos sutartį jokios pagalbinės patalpos (nei garažas, nei rūsys) ieškovei nebuvo išnuomotos. Jei tarp šalių ir buvo žodinis susitarimas dėl garažo ar rūsio, kaip pagalbinės patalpos, naudojimo kavinės veiklai, tai nereiškia, jog atsakovei pareikalavus grąžinti garažą, kuris, beje, nėra išnuomotos negyvenamosios patalpos – kavinės – priklausinys ir įmonei nuosavybės teise nepriklauso, buvo pažeistos Nuomos sutarties sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė, prieš sudarydama Nuomos sutartį su atsakove, jau keletą metų vykdė panašaus pobūdžio veiklą (maitinimo paslaugos) Joniškio mieste. Taigi, ieškovė, maitinimo paslaugų verslo tikslais dešimčiai metų išsinuomodama patalpas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, išsiaiškinti visas sąlygas ir galimybes šiam verslui vykdyti minėtos patalpose, jai aktualius ir su jos verslu susijusius klausimus išsiaiškinti ir aptarti sutartyje ypatingai atidžiai ir išsamiai, o ne pasitikėti, kaip nurodė jos atstovė R. Z. teismo posėdžio metu, atsakovės direktorės G. T. pažadais, ir to nepadariusi pasielgė nerūpestingai bei neapdairiai, dėl ko nėra pagrindo Nuomos sutartį pripažinti sudaryta dėl apgaulės, kuri pasireiškė atsakovės nutylėjimu apie tam tikras aplinkybes ar klaidingos informacijos apie jas suteikimu.

12458.

125Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su lauko terasos naudojimu ir licencijos prekyba alkoholiu iki 3 val. išdavimo, teismas sprendžia, jog atsakovės kaltės, kad ieškovei nepavyko įgyvendinti išsikeltų tikslų, nėra. Visų pirma, ieškovė, jau vykdydama analogišką veiklą tik kitame mieste, turėjo žinoti, jog leidimus lauko prekybai bei licencijas prekiauti alkoholiu išduoda savivaldybė. Taigi, nei teisė prekiauti viešoje vietoje, nei licencija prekiauti alkoholiu iki tam tikro laiko, nėra perduodama nuomos sutartimi. Jei ieškovės atstovams šios aplinkybės nebuvo žinomos, jie turėjo tuo pasidomėti, ką, beje, R. Z. ir padarė, išsiaiškinusi, jog įmonei gali būti išduota licencija prekiauti alkoholiu iki 3 val., ir tokią licenciją per klaidą ji gavo (nesant gyvenamojo namo bendrijos gyventojų sutikimo).

12659.

127Pažymėtina, jog Nuomos sutartimi ieškovė išsinuomojo kavinės patalpas su lauko prekybos įrenginiu, t. y. lauko terasa, teisė prekiauti lauko terasoje jai išnuomota nebuvo, o ir negalėjo būti, kadangi ji pati turėjo gauti tokį leidimą su savivaldybe pasirašydama Vietos naudojimo Šiaulių miesto viešosiose vietose sutartį, ką ji taipogi vėliau padarė (tą pripažino teismo posėdžio metu). Tačiau problema dėl lauko terasos naudojimo iškilo dėl pačios ieškovės veiksmų – išsinuomojusi patalpas su lauko terasa, ieškovė ne rekonstravo, o nugriovė terasą – laikinąją konstrukciją – ir savavališkai, nesuderinusi nei su Statybos inspekcija, nei su Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija Vilniaus g. 146, Tilžės g. 151, be leidimo, be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio pritarimo statinio projektui, pastatė stacionarų statinį, po ko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą, nurodydama pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taigi, spręstina, jog jei ieškovė tik būtų rekonstravusi senąją lauko terasą ir nebūtų savavališkai pastačiusi vietoj jos naujo stacionaraus pastato, jai nebūtų iškilę jokių problemų dėl prekybos viešoje vietoje, juolab, kad leidimą prekiauti viešoje vietoje ji gavo.

12860.

129Taipogi kaip vieną iš negalėjimo naudotis ginčo patalpomis priežasčių ieškovė nurodo konfliktiškus santykius su kaimynais. Tačiau vėlgi pastebėtina, jog prieš sudarydami patalpų nuomos sutartį su atsakove, ieškovės atstovai negalėjo nepastebėti ar nežinoti, jog kavinės patalpos yra gyvenamajame daugiabučiame name, kuriame vykdant kavinės veiklą, tam tikriems sprendimams įgyvendinti reikalingas bendrijos gyventojų sutikimas (pvz., nakties metu prekiauti alkoholiu ir pan.). Iš esmės ieškovės atstovės konfliktai su namo gyventojais kilo po to, kai ieškovei per klaidą buvo išduota licencija prekiauti alkoholiu iki 3 val. nakties, bei kai ji, nugriovusi lauko terasą, be leidimo vietoj šios terasos pastatė stacionarų statinį. Bendrijos gyventojai ėmėsi ginti jų manymu pažeistas teises, ginčai dėl savavališkos statybos ir licencijos išdavimo persikėlė į Šiaulių apygardos administracinį teismą, bendrija byloje buvo patraukta trečiuoju asmeniu. Taigi, spręstina, jog atsakovė, prieš išnuomodama ieškovei patalpas, negalėjo numatyti, jog ieškovė imsis vykdyti verslą nepaisydama bendrijos gyventojų interesų, vietoj esamo laikino lauko įrenginio statys naują stacionarų statinį, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovės atstovai nutylėjo reikšmingą informaciją ar pateikė ieškovei klaidingą informaciją apie esmines sutarties sąlygas. Kavinės verslą atsakovė išnuomotoje patalpoje vykdė ne vienus metus, turėjo licenciją prekiauti alkoholiu iki 24 val., leidimą prekiauti viešoje vietoje, taigi, ieškovei išsinuomojus kavinę, ji toliau galėjo sėkmingai vystyti maitinimo paslaugų verslą išsinuomotoje patalpoje, ir jei jai nepavyko įgyvendinti savo ambicingų ketinimų, tame nėra jokios atsakovės kaltės.

13061.

131Taipogi nėra pagrindo pripažinti, jog Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė suklaidino ieškovę dėl tinkamumo naudoti patalpas, t. y. jog oro temperatūra kavinės patalpose šaltojo sezono metu nesiekia net reikiamos minimalios ribos. Visų pirma pastebėtina, jog nuo Nuomos sutarties sudarymo 2015-07-15 iki vienašališko jos nutraukimo kavinė veikė daugiau nei metus ir jokios pretenzijos dėl patalpų šildymo iš ieškovės pusės 2015-2016 metų žiemos sezono metu atsakovei reiškiamos nebuvo. Pirmoji pretenzija dėl dujinio pečiaus gedimo atsakovei buvo pateikta 2016-06-29 elektroniniu paštu, po ko 2016-07-03 išsiųstas raštas, ir atsakovės atstovas ėmėsi priemonių pečiaus gedimui pašalinti, UAB „Gyvatukas“ darbuotojas V. S. teismo posėdžio metu paliudijo, jog 2016 metų vasarą tikrino minėtą pečių, nes į jį kreipėsi atsakovės atstovai dėl pečiaus keitimo, tačiau pečius nebuvo sugedęs, jo keisti nereikėjo, jį tik reikėjo papildyti vandeniu.

13262.

133Ieškovė pateikė teismui 2016-11-10 šiluminės aplinkos parametrų tyrimo protokolą, kuriame nurodyta, jog oro temperatūra kavinės patalpose siekia 16,7-16,9 laipsnio. Atsakovė pateikė teismui 2017-01-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėjus šildymo sistemą joje trūksta vandens, pradėjus faktinių aplinkybių konstatavimą (13 val.) patalpose buvo +8 laipsniai šilumos, o papildžius šildymo sistemą vandeniu ir įjungus karšto oro padavimą, per 52 minutes oras patalpose įšilo iki +12,4 laipsnių, baigiant fiksuoti faktines aplinkybes (14 val. 37 min.) oras patalpose buvo įšilęs iki +13,6 laipsnio, taigi, oro temperatūra patalpose palaipsniui kilo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais išaiškinta, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, jog pečius veikė, jo galios pakako kavinės patalpoms apšildyti, jo keisti nereikėjo, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas specialistas, tik jis nebuvo tinkamai eksploatuojamas (nuolat sistemoje trūko vandens). Tikimybę, jog pečius veikė tinkamai ir patalpos buvo apšildomos pakankamai, sustiprina ir ta aplinkybė, jog pretenzijos dėl sugedusio pečiaus buvo pradėtos reikšti atsakovei po to, kai prasidėjo ieškovės ginčai su namo gyventojais dėl licencijos išdavimo bei savavališkos statybos.

13463.

135Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas S. P. nurodė, jog 2016-10-25 IĮ „Bionormanas“ atstovė kreipėsi į tarnybą dėl konsultacinio patikrinimo. Minėtas patikrinimas buvo atliktas 2016-11-02, nustatyti pažeidimai, kurie iš esmės buvo susiję su higienos nesilaikymu. Liudytojas parodė, jog jam susidarė toks įspūdis, kad kavinės patalpose metalinės statinės ir kiti daiktai buvo sukrauti specialiai, kad būtų užfiksuoti pažeidimai. O tai tik dar labiau sustiprina teismo poziciją, jog ieškovė kryptingai siekė surinkti kuo daugiau, jos manymu, reikšmingų įrodymų, jog kavinės patalpos yra netinkamos naudojimui, kad turėtų pagrindą nutraukti Nuomos sutartį.

13664.

137Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neatliko jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų siekdama sudaryti ginčo Nuomos sutartį, pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kas nesudaro pagrindo pripažinti 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negaliojančia.

13865.

139Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, nėra pagrindo spręsti restitucijos bei žalos atlyginimo klausimų, todėl plačiau dėl šių ieškinio reikalavimų teismas nepasisako.

14066.

141Taipogi pastebėtina, jog ieškovė prašo pripažinti negaliojančia Nuomos sutartį ir taikyti restituciją grąžinant pagal Nuomos sutartį išnuomotas patalpas atsakovei, kurią ji pati vienašališkai yra nutraukusi nuo 2016 m. lapkričio 10 d., o patalpas perdavusi 2017-02-01. Taigi, Nuomos sutartis jau yra nutraukta, o išnuomotos patalpos jau perduotos. Todėl teismas gali pasisakyti tik dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, kas yra vienas iš priešieškinio reikalavimų, ir apie ką teismas pasisakys vėliau.

142Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį

14367.

144Ieškovė taipogi prašo pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei minėtos sutarties Priede Nr. 1 nurodytus daiktus, o iš atsakovės ieškovei priteisti pagal minėtą sutartį sumokėtus 29 040 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartį visa apimtimi prašoma pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kaip sudarytą dėl suklydimo.

14568.

146CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi, ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016; ir kt.).

14769.

148CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017; ir kt.).

14970.

150Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

15171.

152Nagrinėjamu atveju, ginčydama Pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė niekaip neargumentuoja sandorio dalies dėl įsigyto smulkaus inventoriaus neteisėtumo, teikdama argumentus tik dėl prestižo pardavimo ir nurodydama, jog prestižas šiuo atveju negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Be to, ieškinyje ieškovė net neužsimena, kokia imperatyvi teisės norma buvo pažeista sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį, nors, kaip minėta šio sprendimo 70 punkte, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog Pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

15372.

154Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 3K-3-229-248/2015; ir kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; ir kt.).

15573.

156Taigi viena iš sąlygų, kurią teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti – ar suklydimas buvo esminis. CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Taigi, būtent pagal šiuos kriterijus spręstina, ar suklydimas nagrinėjamu atveju buvo esminis.

15774.

158Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė vykdo analogišką veiklą, kokiai vykdyti buvo išsinuomotos ir kavinės patalpos, ieškovės atstovai yra pakankamai jauno amžiaus, verslininkai, kuriems keliami didesni apdairumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Prieš pasirašydama Pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė (jos atstovai) turėjo apsvarstyti tokio veiksmo teisinius padarinius, kokias pareigas šiuo sandoriu ji įgys, ir kokias praras. Kaip minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Nors ieškovės įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė išnuomoti patalpas sutiko tik su ta sąlyga, kad ieškovė pirks kavinės inventorių ir prestižą, atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta vėliau nei Nuomos sutartis, taigi, labiau tikėtina, jog tokia sąlyga ieškovei nebuvo keliama. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė visus pagal Pirkimo-pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus įvykdė: perėmė nusipirktą turtą bei prestižą, ir už tai sumokėjo sutartyje numatytą kainą – 29 040 Eur, ką patvirtina byloje pateikti 2016-06-18 susitarimas dėl dalies skolos grąžinimo, 2016-06-20 ir 2016-06-30 mokėjimo nurodymai. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 17 040 Eur pagal Pirkimo-pardavimo sutartį nesumokėtos sumos ieškovė apmokėjo po to, kai atsakovė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą ir teismas 2016 m. birželio 15 d. teismo įsakymu tenkino atsakovės pareiškimą, jokių prieštaravimų dėl minėto teismo įsakymo ieškovė nereiškė. Taigi, spręstina, jog dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80, 1.81 ir 1.90 straipsnių pagrindu.

15975.

160Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo klausimo, todėl plačiau dėl šio ieškinio reikalavimo teismas nepasisako.

161Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti patirtus nuostolius ir žalą

16276.

163Atsakovė, reikšdama priešieškinį ieškovei, prašo pripažinti, kad ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 10 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį; priteisti atsakovei iš ieškovės 1854,26 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš IĮ „Bionormanas“ ir subsidiariai iš J. Z. bei R. Z. 58 774,54 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16477.

165Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011; 2015-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-641-313/2015; ir kt.). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).

16678.

167Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje šalys buvo numačiusios, jog sutartis gali būti nutraukta rašytiniu šalių susitarimu, nuomotojo iniciatyva ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (Nuomos sutarties 6 skyrius). Taigi, šalims neaptarus sutartyje galimybės nutraukti Nuomos sutartį nuomininko iniciatyva, šalių ginčui spręsti taikytina CK numatyta tvarka nuomininkui nutraukti terminuotą nuomos sutartį. Iš to seka, jog ginčo Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), be to, apie sutarties nutraukimą buvo privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o kadangi toks terminas sutartyje nustatytas nebuvo, per CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą – prieš trisdešimt dienų.

16879.

169Šiuo sprendimu, atmetus ieškovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti minėtą nuomos sutartį negaliojančia, kadangi atsakovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir dėl to, kad ieškovės veikla išsinuomotose patalpose tapo negalima dėl ieškinyje nurodytų priežasčių, yra tik pačios ieškovės kaltė bei nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Taigi, teismas esminių sutarties pažeidimų nenustatė, dėl ko nebuvo vienos iš sąlygų vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.

17080.

171Iš bylos duomenų nustatyta, jog pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuo 2016-11-10, ieškovė atsakovei pateikė tik 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. jau vienašališkai nutraukusi Nuomos sutartį. Minėtame pranešime ieškovė informavo atsakovę, jog nuo 2016-11-10 veiklos nebevykdo, prašė informuoti dėl nuomos sutarties objekto perdavimo. Taigi, nesilaikiusi CK numatyto privalomo 30 dienų termino iš anksto pranešti kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą, ieškovė negalėjo vienašališkai, t. y. nesikreipdama į teismą, nutraukti Nuomos sutarties, todėl pripažintina, kad ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 10 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį.

17281.

173Šalys Nuomos sutartyje buvo numačiusios, jog pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą švarų, tvarkingą, tokios būklės, kokios gavo, Turto perdavimo-priėmimo aktu (2.4. p.), o jeigu turto perdavimo aktas nepasirašytas dėl nuomininko kaltės, jis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokesčius iki tol, kol turtas bus tinkamai, atsižvelgiant į sutartyje numatytus reikalavimus, perduotas nuomotojui. Iš bylos duomenų nustatyta, jog kavinės patalpos atsakovei perduotos 2017 m. vasario 1 d. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės atstovė atsakovams patalpas siekė perduoti 2017-01-05 (2017-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), tačiau atsakovės atstovai tądien atsisakė patalpas priimti, kadangi jos nebuvo tokios būklės, kokia jų manymu turėjo būti pagal Nuomos sutartį (2017-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), todėl laikytina, jog tądien patalpos atsakovei nebuvo perduotos ir Turto priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas dėl nuomininkės kaltės, dėl ko ji privalo sumokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokesčius iki 2017-02-01, t. y. už 2017 m. sausio mėnesį.

17482.

175Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1625 Eur nuomos mokestį už 2017 m. sausio mėnesį, bei 103,26 Eur mokesčių už komunalines paslaugas už 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius bei 126 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2016 m. ketvirtą ketvirtį.

17683.

177Nuomos sutarties 3.1.1. punkte šalys susitarė, jog nuomos mokestis nuo 2015 m. lapkričio mėnesio yra 1300 Eur plius PVM kas mėnesį. Sutarties 3.4. punkte šalys numatė, jog nuomotojas turi teisę perskaičiuoti nuomos kainą atsižvelgiant į ekonominius pakitimus pagal bendrą ekonominę būklę Lietuvos Respublikoje (MMA bei vidutinio darbo užmokesčio kitimai), tačiau sutarties 10.3. punkte šalys numatė, jog bet kokie sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti.

17884.

179Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, A. T. įmonė 2016-08-31 Pranešimu dėl nuomos kainos pakeitimo informavo ieškovę, jog remiantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.4. punktu nuo 2016-10-01 yra didinama patalpų nuomos kaina iki 1625 Eur, su kuo ieškovė kategoriškai nesutiko remdamasi sutarties 10.3. punktu tiek anksčiau, tiek bylą nagrinėjant teisme.

18085.

181Nuomos sutarties 10.3. punktu šalys susitarė, jog bet kokie sutarties pakeitimai galioja tik sudaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti. Taigi, vienašališkai padidindama nuomos kainą remiantis sutarties 3.4. punktu, t. y. keisdama sutarties 3.1.1. punktą, atsakovė nesilaikė Nuomos sutarties nuostatų, dėl ko toks vienašališkas sutarties keitimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuomos mokesčio pakėlimas 325 Eur negali būti vertinamas kaip ekonominių pokyčių pagal bendrą ekonominę būklę Lietuvos Respublikoje pasekmė. Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 MMA Lietuvoje buvo 325 Eur; nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 – 350 Eur; o nuo 2016-07-01 yra 380 Eur, taigi, kilo 55 Eur. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) taipogi kilo panašiai – 79,40 Eur: nuo 713,90 Eur 2015 metų II ketvirtyje iki 793,30 Eur 2016 metų III ketvirtyje. Taigi, nuo Nuomos sutarties sudarymo iki 2016-08-31, kuomet atsakovė, atsižvelgdama į ekonominius pokyčius, juos siedama su MMA bei vidutinio darbo užmokesčio kitimu, padidino nuomos mokestį 325 Eur suma, MMA bei vidutinis darbo užmokestis kilo atitinkamai 55 ir 79,40 Eur, iš ko spręstina, jog ekonominiai pokyčiai Lietuvos Respublikoje nebuvo tokie žymūs, kad drastiškai ir vienašališkai kelti mėnesio nuomos kainą net 325 eurais. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, už 2017 metų sausio mėnesį iš ieškovės atsakovei priteistina 1300 Eur nuomos mokestis.

18286.

183Taipogi iš ieškovės atsakovei priteistinos ir komunalinių paslaugų išlaidos - 103,26 Eur - už 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius, bei 126 Eur nekilnojamojo turto mokestis už 2016 m. ketvirtą ketvirtį, kadangi ginčo patalpos atsakovei buvo perduotos tik 2017-02-01, ir ieškovė, vadovaujantis sutarties nuostatomis, privalo šias išlaidas apmokėti (sutarties 2.7. p.). Reikalavimas priteisti šešių (6) procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį dienos (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18487.

185Atsakovė priešieškiniu taipogi prašo priteisti iš IĮ „Bionormanas“ ir subsidiariai iš J. Z. bei R. Z. 58 774,54 Eur žalos atlyginimo. Šį savo reikalavimą grindė Nuomos sutarties 2.4. punktu (pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti nuomotą turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą) bei 4.2.13. punktą (nuomininkas privalo patalpas grąžinti nuomotojui atstatydamas interjerą į iki patalpų perdavimo jam buvusią būklę (pagal būklę patvirtinančias fotonuotraukas).

18688.

187Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog prie Nuomos sutarties jokios fotonuotraukos, patvirtinančios patalpų būklę iki Nuomos sutarties sudarymo, pridėtos nebuvo, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris neva tai patvirtina patalpų būklę iki Nuomos sutarties sudarymo, surašytas tik 2017-01-13, t. y. po Nuomos sutarties nutraukimo. Net ir pačiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis yra konstatavęs, jog jam buvo pateiktos 69 fotonuotraukos, kurios, užsakovų (atsakovės atstovų) teigimu, yra fiksuotos 2015 m. liepos 20-31 d. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti tinkamas patalpų interjero būklės iki patalpų perdavimo ieškovei įrodymas, juolab, kad interjero būklė turėjo būti fiksuojama prieš sudarant Nuomos sutartį, o ne ją nutraukus.

18889.

1892017 m. rugpjūčio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota patalpų būklė po Nuomos sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš minėto protokolo, tarp šalių kilus ginčui dėl paslėptų buvusių interjero detalių, atsakovės atstovų pakviesti statybininkai išardė dalį parketo, nuėmė dalį lentų, kuriomis buvo užkaltas baras, vietoje, kur buvo baras, išpjovė dalį gipso kartono sienos, po kuria matyti, kad baras yra paliktas neišmontuotas ir trūksta tik kelių detalių, gipso plokštės tvirtinimo profiliai įgręžti į sieną, į betono siūles, bet ne į plytas. Taigi, tikėtina, jog buvęs kavinės interjeras yra paslėptas po naujuoju kavinės interjeru, ką patvirtina ir prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, ir jo atstatymui tokie kaštai, kuriuos prisiteisti siekia atsakovė, galimai yra nereikalingi. Taigi, įvertinti kaštus, reikalingus buvusio interjero atstatymui, būtų galima tik tuomet, jei atsakovė būtų atlikusi naujojo interjero pašalinimo darbus, įvertinusi senajam interjerui galimai padarytą žalą ir šią žalą pašalinusi, t. y. atlikusi interjero atstatymo darbus. Atsakovės atstovai teigia, jog buvo sugadintas prabangus, brangiomis ir natūraliomis medžiagomis sukurtas kavinės interjeras, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė teismo posėdžio metu nebuvo įrodyta. Ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota ieškovės sandėliuojamų baldų detalių, nuimtų atliekant remontą kavinėje, apžiūra. Iš fotonuotraukų akivaizdu, jog minėtos detalės yra nusidėvėjusios. Taigi, ir iš šios aplinkybės spręstina, jog buvęs interjeras nebuvo tokios būklės, kaip jį vertina atsakovės atstovai.

19090.

191Atsakovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pateikia UAB „Kesvalda“ lokalinę sąmata, kuri neva tai patvirtina, jog patalpų atstatymas į anksčiau buvusią būklę kainuotų 35 869,24 Eur. Bei nurodydama, jog ieškovė nugriovė lauko terasą, kurią atsakovė sieks atstatyti, teikia teismui UAB „Pramuštgalvis“ pateiktą komercinį pasiūlymą, jog lauko terasos atstatymas pagal R. L. parengtą projektą kainuos 22 905,30 Eur.

19291.

193Minėta sąmata bei komercinis pasiūlymas nėra pakankami įrodymai galimai atsakovei padarytai žalai priteisti. Visų pirma, šios išlaidos realiai nepatirtos ir nepateikta įrodymų, kad atsakovė jas patirs (pvz., išnuomos patalpas tokios būklės, kokios jos yra šiuo metu, ir jokių interjero atstatymo darbų neatliks; parduos patalpas esamos būklės ir pan.), kas reiškia, jog teismui patenkinus šį ieškinio reikalavimą, atsiranda galimybė atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Byloje nepateikta rangos sutartis su UAB „Kesvalda“ dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo, kas leistų teismui esant tokiems atsakovės sutartiniams santykiams su sąmatą pateikusia įmone dėl joje nurodytų darbų atlikimo svarstyti žalos atlyginimo klausimą. Analogiškai vertintinas ir komercinis pasiūlymas dėl lauko terasos atstatymo – tai, jog byloje yra pateiktas komercinis pasiūlymas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė patyrė žalą. Be to, dėl lauko terasos atstatymo pažymėtina, jog iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017-10-30 rašto Nr. S-3389 matyti, jog galimybė naudoti A. T. įmonės 2010 m. balandžio 20 d. lauko kavinės vietos schemos išvadą Nr. 20 galioja ribotai, iki 2017 m. gruodžio 31 d. imtinai, kadangi pagal Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų (Aušros tako, Vasario 16-osios, Tilžės, Varpo g. ir Aušros al. dalių) rekonstravimo projektą, nėra numatyta tolimesnė tokio pobūdžio sprendinių taikymo galimybė. Taigi, bet kokiu atveju, minėtos lauko terasos atstatymas yra negalimas, todėl atsakovė dėl jos nugriovimo žalos nepatyrė.

19492.

195Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimo dėl 58 774,54 Eur žalos priteisimo, todėl priešieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

196IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

19793.

198Ieškovė IĮ „Bionormanas“, kreipdamasi į teismą, turėjo 3903,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminio mokesčio (už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 3690,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 181,50 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Taipogi IĮ „Bionormanas“ iki teismo sprendimo priėmimo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi buvo atidėtas 3204 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

19994.

200Atsakovė A. T. įmonė patyrė 4699,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 1389,72 Eur, 2975,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 333,79 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

20195.

202Valstybė patyrė 12,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

20396.

204Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus tik labai nedidelėje apimtyje (2,5 procentais), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir šalys paliekamos kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20597.

206Ieškovei IĮ „Bionormanas“ ieškinio reikalavimą sumažinus iki 89 391,42 Eur, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, o žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovės valstybei priteistina 1716 Eur žyminio mokesčio (1566 Eur už turtinį reikalavimą ir 150 Eur už reikalavimą nutraukti sutartis).

20798.

208Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus tik labai nedidelėje apimtyje, iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei: po 6,38 Eur iš kiekvienos (CPK 96 str. 2 d.).

209Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

210ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

211Pripažinti, kad ieškovė individuali įmonė “Bionormanas” nuo 2016 m. lapkričio 10 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2015 m. liepos 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė A. T. įmonė išnuomojo ieškovei individualiai įmonei „Bionormanas“ 120,13 m2 ploto negyvenamąsias patalpas – kavinę, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ).

212Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“, juridinio asmens kodas 303084088, atsakovei A. T. įmonei, juridinio asmens kodas 144221898, 1529,26 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt devyni eurai 26 ct) nuostolių bei 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pagal priešieškinį teisme 2017-04-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

213Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

214Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“ 1716 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiolika eurų) žyminio mokesčio bei 6,38 Eur (šeši eurai 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, viso 1722,38 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt du eurai 38 ct).

215Priteisti iš atsakovės A. T. įmonės 6,38 Eur (šeši eurai 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

216Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai... 5. 1.... 6. Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Bionormanas“ kreipėsi... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodo, jog pasirašė su atsakove 2015 m. liepos 15 d.... 9. 3.... 10. Po Nuomos sutarties pasirašymo, pradėjus lauko terasos atnaujinimo darbus,... 11. 4.... 12. Pradėjus lauko terasos atnaujinimo darbus, ieškovė gavo 2015 m. rugsėjo 1... 13. 5.... 14. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pranešė nuo 2016 m. spalio 1 d.... 15. 6.... 16. 2016 m. spalio 5 d. atsakovės atstovai pareikalavimo atlaisvinti garažą,... 17. 7.... 18. 2016 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu ieškovė informavo trečiąjį... 19. 8.... 20. Ieškovės IĮ „Bionormanas“ atstovė buvo suklaidinta atsakovės A. T.... 21. 9.... 22. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė nurodė... 23. 10.... 24. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija... 25. 11.... 26. Dėl ieškinyje nurodytų nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės veiksmų... 27. 12.... 28. Atsakovė A. T. įmonė atsiliepime į pareikštą ieškinį ir triplike... 29. 13.... 30. Sudarius sutartį, tarp šalių kilo nesutarimai dėl jos vykdymo, nes... 31. 14.... 32. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuomos... 33. 15.... 34. Iki Nuomos sutarties sudarymo ir prieš perduodant raktus, ieškovės... 35. 16.... 36. Ieškovė nepagrįstai tapatina lauko prekybos (veiklos) ir „kavinės su... 37. 17.... 38. Išsinuomojusi patalpas, ieškovė 2015 m. rugpjūčio mėnesį nugriovė... 39. 18.... 40. Ieškovė atsakovės neinformavo, kad esamas patalpų interjeras ieškovei... 41. 19.... 42. Kavinė „Prie teatro“ veikė iki 24 val., R. Z. išreiškė norą, kad jų... 43. 20.... 44. Ieškovams išsinuomojus patalpas ir net nepradėjus kavinei veikti, jiems kilo... 45. 21.... 46. Atsakovė neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie turėtų lemiamą įtaką... 47. 22.... 48. Ieškovė ginčija 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį kaip... 49. 23.... 50. Ieškinyje ieškovė nenurodė, kokia imperatyvi teisės norma buvo pažeista... 51. 24.... 52. Mano, kad ieškovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, neturi teisės... 53. 25.... 54. Trečiasis asmuo G. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 55. 26.... 56. Ieškovė IĮ „Bionormanas“, dublike atsikirsdama į atsakovės... 57. 27.... 58. Galimybė vykdyti veiklą lauko terasoje buvo viena iš esminių sąlygų, dėl... 59. 28.... 60. Tai, kad ieškovei iš karto nepavyko suderinti lauko terasos projekto, nebuvo... 61. 29.... 62. Sudarant Nuomos sutartį atsakovės atstovai savininkas A. T. ir direktorė G.... 63. 30.... 64. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė licencijos neturi -... 65. 31.... 66. Tai, kad išsinuomotose patalpose ieškovė vykdė visuomeninio maitinimo... 67. 32.... 68. Nurodo, jog nors 2015 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime dėl marketingo paslaugų... 69. 33.... 70. Atsakovė A. T. įmonė priešieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad ieškovė... 71. 34.... 72. Pagal CK 6.217 str. 5 d. sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai... 73. 35.... 74. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti... 75. 36.... 76. Pagal Nuomos sutarties 3.3.1 punktą Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos... 77. 37.... 78. Pagal CK 6.499 str. 1 d., pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo... 79. 38.... 80. Ieškovė nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas už 2016 m. rugsėjo... 81. 39.... 82. Šalių sudarytos nuomos sutarties 2.4. punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos... 83. 40.... 84. Neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviai subsidiariai atsako pagal to... 85. 41.... 86. Ieškovė IĮ „Bionormanas“ atsiliepime į pareikštą priešieškinį... 87. 42.... 88. A. T. įmonė neįrodė nei vienos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos.... 89. 43.... 90. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Nuomos sutartyje nėra numatyta galimybė ją... 91. 44.... 92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutartyje ar įstatyme... 93. 45.... 94. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė A. T. įmonė ieškovei pranešė nuo 2016... 95. 46.... 96. Atsakovė reikalauja 103,26 Eur nuostolių už komunalinius mokesčius, nurodo,... 97. 47.... 98. Atsakovė nurodo, kad IĮ „Bionormanas“ nesumokėjo 126 Eur Nekilnojamojo... 99. 48.... 100. Trečiasis asmuo G. T. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį,... 101. 49.... 102. Teismo posėdžio metu ieškovė ir IĮ „Bionormanas“ įgaliota atstovė R.... 103. 50.... 104. Atsakovės A. T. įmonės atstovai savininkas A. T. ir advokatai E. P. ir E. M.... 105. 51.... 106. Trečiasis asmuo G. T. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.... 107. Teismas... 108. II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 109. 52.... 110. 2015 m. liepos 15 d. tarp ieškovės IĮ „Bionormanas“ ir atsakovės A. T.... 111. 53.... 112. 2015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė IĮ „Bionormanas“ ir atsakovė A. T.... 113. 54.... 114. 2016 m. gruodžio 23 d. IĮ „Bionormanas“ Pranešimu dėl negyvenamųjų... 115. III.... 116. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas... 117. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandoriu 2015 m. liepos... 118. 55.... 119. Ieškovė IĮ „Bionormanas“ prašo pripažinti 2015 m. liepos 15 d. Nuomos... 120. 56.... 121. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo... 122. 57.... 123. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartimi... 124. 58.... 125. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su lauko terasos naudojimu ir... 126. 59.... 127. Pažymėtina, jog Nuomos sutartimi ieškovė išsinuomojo kavinės patalpas su... 128. 60.... 129. Taipogi kaip vieną iš negalėjimo naudotis ginčo patalpomis priežasčių... 130. 61.... 131. Taipogi nėra pagrindo pripažinti, jog Nuomos sutarties sudarymo metu... 132. 62.... 133. Ieškovė pateikė teismui 2016-11-10 šiluminės aplinkos parametrų tyrimo... 134. 63.... 135. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Maisto ir veterinarijos tarnybos... 136. 64.... 137. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog... 138. 65.... 139. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo 2015 m. liepos 15 d. Nuomos sutartį... 140. 66.... 141. Taipogi pastebėtina, jog ieškovė prašo pripažinti negaliojančia Nuomos... 142. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 1 d.... 143. 67.... 144. Ieškovė taipogi prašo pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą 2015... 145. 68.... 146. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 147. 69.... 148. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 149. 70.... 150. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl... 151. 71.... 152. Nagrinėjamu atveju, ginčydama Pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė niekaip... 153. 72.... 154. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 155. 73.... 156. Taigi viena iš sąlygų, kurią teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio,... 157. 74.... 158. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Pirkimo-pardavimo... 159. 75.... 160. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo 2015 m. rugpjūčio 1 d.... 161. Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Nuomos sutarties nutraukimą... 162. 76.... 163. Atsakovė, reikšdama priešieškinį ieškovei, prašo pripažinti, kad... 164. 77.... 165. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą... 166. 78.... 167. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje šalys buvo numačiusios, jog sutartis... 168. 79.... 169. Šiuo sprendimu, atmetus ieškovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties... 170. 80.... 171. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų... 172. 81.... 173. Šalys Nuomos sutartyje buvo numačiusios, jog pasibaigus nuomos sutarčiai ar... 174. 82.... 175. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1625 Eur nuomos mokestį už 2017 m.... 176. 83.... 177. Nuomos sutarties 3.1.1. punkte šalys susitarė, jog nuomos mokestis nuo 2015... 178. 84.... 179. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, A. T. įmonė 2016-08-31 Pranešimu dėl... 180. 85.... 181. Nuomos sutarties 10.3. punktu šalys susitarė, jog bet kokie sutarties... 182. 86.... 183. Taipogi iš ieškovės atsakovei priteistinos ir komunalinių paslaugų... 184. 87.... 185. Atsakovė priešieškiniu taipogi prašo priteisti iš IĮ „Bionormanas“ ir... 186. 88.... 187. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog prie Nuomos sutarties jokios... 188. 89.... 189. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu... 190. 90.... 191. Atsakovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo,... 192. 91.... 193. Minėta sąmata bei komercinis pasiūlymas nėra pakankami įrodymai galimai... 194. 92.... 195. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas... 196. IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 197. 93.... 198. Ieškovė IĮ „Bionormanas“, kreipdamasi į teismą, turėjo 3903,00 Eur... 199. 94.... 200. Atsakovė A. T. įmonė patyrė 4699,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas:... 201. 95.... 202. Valstybė patyrė 12,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.... 203. 96.... 204. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus tik labai nedidelėje apimtyje... 205. 97.... 206. Ieškovei IĮ „Bionormanas“ ieškinio reikalavimą sumažinus iki 89 391,42... 207. 98.... 208. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus tik labai nedidelėje apimtyje,... 209. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 210. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 211. Pripažinti, kad ieškovė individuali įmonė “Bionormanas” nuo 2016 m.... 212. Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“, juridinio... 213. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 214. Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“ 1716 Eur... 215. Priteisti iš atsakovės A. T. įmonės 6,38 Eur (šeši eurai 38 ct)... 216. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...