Byla 2-6279-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,

3dalyvaujant atsakovo BUAB „Travestus“ atstovui advokato padėjėjui P. P.

4trečiųjų asmenų atstovams: Danske Bank A/S Lietuvo filialo atstovei V. M., S. Ž. atstovui advokato padėjėjui D. P.

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą BUAB „Travestus“ bankroto byloje,

Nustatė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Avere“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.)..

72011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Travestus“ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimą 3 896 688,31 Lt sumai.

8BUAB „Travestus“ kreditorius S. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje patvirtintas Danske Bank AS Lietuvos Filialo 3 896 688,31 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas apskundė atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2011 m. birželio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 896 688,31 Lt finansinis reikalavimas panaikino ir patvirtino Danske Bank A/S Lietuvos filialo neginčijamą 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumą, o likusią, ginčijamą finansinio reikalavimo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Nagrinėjant bylą iš naujo, Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovė prašė tvirtinti 3 896 688,31 Lt, t.y. pradinio dydžio, kreditorinį reikalavimą.

10Bankrutuojančios UAB ,,Travestus“ atstovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių, juos skaičiuoti už 182 dienas ir kreditorinio reikalavimo dydį delspinigių dalyje nustatyti 135 344,41 euro. Kitą reikalavimo dalį (skolą bei palūkanas) prašė tvirtinti pagal kreditoriaus pateiktą paskaičiavimą.

11Kreditoriaus S. Ž. atstovas prašė tvirtinti 3 451 831,46 Lt dydžio banko kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į kredito sutarties 24 punkto nuostatas delspinigius skaičiuoti iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai (t.y. iki tos dienos, kada bankas kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį trečiuoju asmeniu bankroto byloje, šiame prašyme nurodydamas kreditorinio reikalavimo sumą), bei, remiantis tuo pačiu sutarties punktu, neskaičiuoti palūkanų už laikotarpį, kada buvo skaičiuojami delspinigiai, o delspinigių normą sumažinti iki 0,04 procento. Taip pat pritarė administratoriaus atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį delspinigiams.

12Banko prašymas dėl tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio tenkintinas iš dalies.

13Dėl momento, iki kurio bankas turėjo teisę skaičiuoti netesybas (delspinigius).

14Kreditorius S. Ž., kuris ginčija Banko kreditorinio reikalavimo dydį, laikosi pozicijos, jog remiantis Kredito sutarties 24 p., Bankas nuo pareiškimo iškelti UAB ,,Travestus“ bankroto bylą pateikimo teismui dienos, privalėjo nebeskaičiuoti netesybų. Nurodo, jog toks pareiškimas teismui buvo pateiktas 2010-08-31, todėl delspinigiai galėjo būti skaičiuojami iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai. Šie argumentai nepripažįstami pagrįstais.

15Pirma, kreditorius neteisingai nurodo Banko pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą pateikimo teismui datą- iš byloje esančios pareiškimo kopijos (b.l. 4) matyti, jog šis pareiškimas teismui parteiktas 2010-09-02, o ne 2010-08-31.

16Antra, šiuo Banko pareiškimu buvo prašoma įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, iškelti UAB ,,Travestus“ bankroto bylą bei skirti jo nurodomą administratorių. Šis pareiškimas savo tiriniu, taip pat juo siekiamu tikslu ir sukeliamomis pasekmėmis neatitinka Kredito sutarties 24 p. nurodyto pareiškimo ar ieškinio teismui, kuriuo siekiama skolos išieškojimo: nei bankroto bylos iškėlimas, nei kreditoriaus siūlomo administratoriaus paskyrimas nėra skolos išieškojimo procedūra ar šios procedūros stadija. Kadangi sutartyje aiškiai įvardinta, kokie kreditoriaus veiksmai nutraukia netesybų skaičiavimą, kiti kreditoriaus veiksmai, kurie savo esme nėra kreipimasis dėl skolos išieškojimo ginčo ar neginčo tvarka, netesybų skaičiavimo nenutraukia. Kreditoriaus veiksmais, atitinkančiais sutarties 24 punkto nuostatas, galėtų būti vertinamas pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje pateikimas. Tačiau, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Taigi, momentas, nuo kurio nutraukiamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas yra nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas, o ne pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo momentas. Šiuo atveju, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2010-12-02, taigi, kreditorius turėjo teisinį pagrindą netesybas skaičiuoti iki šios datos, kaip ir buvo skaičiuojama (b.l. 69-70).

17Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių.

18Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad tvirtinant Banko kreditorinio reikalavimo dydį, turėtų būti taikomas Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų. Atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, delspinigiai skaičiuotini už šešių mėnesių laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., t.y. už 183 dienas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

19Dėl delspinigių dydžio.

20Kredito sutarties 24 punkte nustatyta, kad klientui laiku nesumokėjus Bankui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėtinų sumų, Klientas įsipareigoja Bankui mokėti 0,08 (aštuonių šimtųjų) procento netesybas už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną, nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Kreditoriaus S. Ž. nuomone, tokio dydžio netesybos yra pernelyg didelės, neprotingos, todėl turėtų būti mažinamos. Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas nurodė, jog netesybos turėtų būti sumažintos iki 0,04 procento ir šią savo poziciją grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1939/2011 kaip teisminiu precedentu iš esmės faktinėmis aplinkybės analogišku situacijai nagrinėjamoje byloje.

21Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).

22Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo pasisakoma dėl protingo netesybų dydžio ir vertinama, ar šalių sutartimi sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės, panašaus dydžio netesybos, kokias nustatė šios bylos šalys sudarytoje sutartyje, buvo pripažįstamos neprotingai didelėmis ir mažinamos, kai viena iš šalių buvo vartotojas. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovas) yra verslininkai, remiantis jau minėtu sutarčių laisvės principu, jie yra laisvi susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, kurios neprišatrauja įstatymams; tokie subjektai, sudarydami sutartis, turi įvertinti prisiimamą riziką ir prievolės neįvykdymo pasekmes. Pažymėtina, kad joks netesybų dydis tarp verslo subjektų pagal teismų praktiką a priori nėra pripažįstamas neprotingu: net ir daugiau kaip dvigubai didesnė delspinigių norma (0,2 procento) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo pripažįstama neprotingai didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010); 0,1 procento netesybų norma pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tarp verslo subjektų taip pat paprastai vertinama kaip atitinkanti protingumo kriterijus (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, paskola buvo paimta verslo tikslais (kredito sutarties 5.5 punktas- gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio Liepkalnio g. 1, Vilniuje, rekonstrukcijai atlikti). Šalys laisva valia pasirašė kredito sutartis, kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Be to, UAB ,,Travestus“, sudarydama su banku papildomus susitarimus ir juos pasirašydama, nekeitė sutarčių sąlygos dėl delspinigių dydžio (pažymėtina, jog tiek kredito sutartį, tiek jos papildomus susitarimus kliento (UAB ,,Travestus“) vardu pasirašė būtent S. Ž.- įmonės direktorius, kuris, būdamas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, šiuo metu siekia ginčyti sutartinių netesybų dydį.

24Vertinant faktines šios bylos aplinkybes, jokio pagrindo, kuriuo remiantis, 0,08 procento dydžio netesybos galėtų būti pripažįstamos neprotingomis, aiškiai per didelėmis, nėra: UAB ,,Travestus“ pradelsta skola yra labai didelė- 868 860 eurų (t.y. 2 999 999,80 Lt). Delspinigių suma, paskaičiuota atsižvelgiant į atsakovo atstovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį yra 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) (detalus paskaičiavimas bus pateiktas vėliau) santykinai nėra didelė, bankui grąžinta kredito dalis- 91 671,62 euro yra labai nedidelė, lyginant su pradelsta skola, todėl negali įtakoti netesybų mažinimo, jokių kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių delspinigiai turėtų būti mažinami, kreditorius nenurodė, išskyrus minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1939/2011. Tačiau jau buvo paminėta, jog sprendžiant dėl protingo netesybų dydžio, vertintinos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kreditorinių reikalavimų dydžio, tame tarpe ir delspinigių, patvirtinimo klausimas įmonės restruktūrizavimo byloje. Ši faktinė aplinkybė yra svarbi, nes restruktūrizavimo proceso esmė, jo paskirtis skirtingi nuo bankroto proceso: restruktūrizavimas yra visuma procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Taigi, restruktūrizavimo procedūroje, kuria siekiama išsaugoti įmonės veiklą, užtikrinti jos tęstinumą, kreditorių pagalba yra itin svarbi ir ji gali būti išreikšta taip pat ir tokiomis priemonėmis kaip sutartinių netesybų mažinimas, kuris aptariamu atveju buvo taikomas ne paties kreditoriaus iniciatyva, o teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas bankroto byloje, kurioje tokio tikslo kaip įmonės veiklos tęstinumas nėra siekiama; bankroto byloje sprendžiamas nemokios įmonės veiklos pabaigos klausimas, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Taigi, kreditoriaus, kuris teisėtai, remdamasis sutarties nuostatomis, siekia atgauti skolą bei sutartines netesybas, kurios pagal šalių susitarimą atitinka minimalių, neįrodinėtinų nuostolių, dydį, veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys kitų kreditorių teises ar teisėtus interesus.

25Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad faktinio bei teisinio pagrindo šalių sutartyje nustatytas 0,08 procentų dydžio netesybas mažinti nėra.

26Dėl netesybų ir palūkanų santykio.

27Kreditorius S. Ž., ginčydamas banko kreditorinio reikalavimo dydį, remiasi argumentu, kad vienu metu skaičiuodamas ir delspinigius (netesybas) ir palūkanas, bankas pažeidė Kredito sutarties 24 punkto nuostatą, jog sumai, kuriai skaičiuojamos netesybos, šioje sutartyje numatytos palūkanos neskaičiuojamos.

28Tarp banko ir kreditoriaus kilo ginčas dėl šios sutarties nuostatos aiškinimo.

29Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

30CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

31Remiantis teismų praktika, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

32Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

33Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

34Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių (banko ir kreditoriaus S. Ž.) atstovai jokių faktinių aplinkybių dėl tarp šalių vykusių derybų, susijusių su sutarties 24 punktu, tikrosios šalių valios, įrašant sutartyje nagrinėjamą jos nuostatą, negalėjo paaiškinti. Kreditoriaus S. Ž. atstovas rėmėsi argumentu, kad šis sutarties punktas niekada šalių nebuvo keičiamas, nors sutarties pakeitimų būta dvylikos; banko atstovė rėmėsi argumentu, kad susitarimo Nr. P-11 6-me punkte šalys susitarė dėl padidintų palūkanų nustatymo, klientui laiku negrąžinant kredito ar jo dalies, todėl banko veiksmai, skaičiuojant šias palūkanas bei delspinigius buvo teisėti.

35Tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis, taigi, palūkanų mokėjimas yra viena iš tokios sutarties esminių sąlygų (Civilinio kodekso 6.881 str. 1 d.). Palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi paskolinta pinigų suma funkciją (Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d.). Tuo tarpu netesybų funkcija- užtikrinti prievolės įvykdymą, skatinti skolininką kuo greičiau grąžinti skolą ir, kita vertus- kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius. Taigi, palūkanos ir netesybos kredito santykiuose atlieka skirtingas funkcijas. Tačiau, kita vertus, sutarties šalys, vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, turi teisę susitarti tiek dėl palūkanų dydžio, tiek dėl jų skaičiavimo tvarkos, vadinasi, ir susitarti, jog tam tikrais atvejais palūkanos nėra skaičiuojamos ir toks susitarimas negalėtų būti vertinamas kaip paneigiantis kredito sutarties esmę ar jai prieštaraujantis.

36Minėta, jog viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, jog abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek pagrindinį sutarties tekstą, tiek visus jos papildymus parengė bankas. Vadinasi, UAB ,,Travestus“ yra sutarties sąlygas priėmusi šalis. Palūkanų ir netesybų santykio klausimas aktualus visų įmonės kreditorių interesų požiūriu, todėl, nesant galimybės nustatyti tikrąją sutarties šalių valią dėl šios sutarties sąlygos, vadovaujamasi aiškinimu, kuris palankesnis įmonei, o būtent, kad kreditorius, prievolės pažeidimo atveju turi teisę pasirinkti, ar skaičiuoti sutartyje numatyto dydžio palūkanas (remiantis 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6-uoju punktu- padidintas palūkanas (b.l. 37)), ar netesybas (delspinigius). Šiuo aspektu pažymėtina, kad papildomo susitarimo P-11 6-uoju punktu kredito sutarties 24 punktas dėl netesybų ir palūkanų santykio nebuvo pakeistas. Šiuo susitarimu nustatytos didesnės, negu buvo numatytos sutartyje, palūkanos, kurios siejamos su prievolės pažeidimu. Taigi, bankas šiuo papildomo susitarimo punktu iš esmės nustatė kitokio dydžio palūkanas, negu buvo nustatytos anksčiau. Tačiau tiek pačioje sutartyje, tiek jos papildymuose nustatytos sąlygos, yra sutarties sąlygos, o tai reiškia, jog bankas neturėjo teisinio pagrindo, skaičiuodamas netesybas, už tą patį laikotarpį skaičiuoti ir bet kokias sutartimi numatytas palūkanas, tame tarpe ir padidintas palūkanas.

37Remiantis išdėstytais argumentais, nustatant banko kreditorinio reikalavimo dydį, už laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai (nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai) sutartyje numatytos palūkanos ir padidintos palūkanos neskaičiuojamos.

38Remiantis banko pateiktu paskaičiavimu (b.l. 69) palūkanos už nepradelstą skolą už laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-04-14 įskaitytinai sudaro 29 849,89 EUR. Dėl šių palūkanų dydžio, taip pat- pagrindo jas skaičiuoti, ginčo nėra. Nuo 2010-04-15 iki 2010-12-02 bankas skaičiavo padidintas palūkanas už pradelstą paskolą pagal 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6 punktą. Minėta, jog šios palūkanos skaičiuotinos ne už visą laikotarpį, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, o tik iki to momento, nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai, t.y. iki 2010 m. birželio 2 d. įskaitytinai. Būtent, remiantis banko pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, matyti, jog už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-05-31 priskaičiuota padidintų palūkanų suma sudaro 11 313,47 EUR (antra lentelės grafa ,,Pradelstos sumos (paskola ir palūkanos), EUR“), už 2010 m. birželio mėnesį iš viso priskaičiuota 7248,42 EUR palūkanų, taigi, vienos dienos palūkanų norma- 241,614 EUR, atitinkami už dvi birželio dienas- 483,23 EUR, iš viso palūkanų už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-06-02 įskaitytinai- 11 796,70 EUR (40 731,65 Lt)

39Minėta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstos sumos, tačiau tik nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai (už šešis mėnesius, t.y. šiuo atveju- 183 dienas). Skaičiuojant delspinigius, remiamais banko pateikta skaičiavimų lentele (b.l. 69) tuo aspektu, kur nurodyta pradelstos skolos suma (trečia grafa- ,,Suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai“) bei paskutinėje grafoje nurodytais paaiškinimais dėl laikotarpio, už kurį paskaičiuotos atitinkamos sumos. Pradelsta skolos suma dauginama iš 0,08 (delspinigių norma) dalina iš 100 (procentai) bei dauginama iš 183 (dienos). Delspinigių skaičiavimo detali lentelė:

Skolos tipasPradelstos sumos, EURSuma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, EURDelspinigių skaičiavimo laikotarpis nuoDelspinigių skaičiavimo laikotarpis iki (įskaitytinai)Dienų skaičiusDelspinigių suma, EUR
Paskola868860,00868860,002010-06-032010-12-02183127 201,10
Palūkanos3,360,284387,742009-06-032010-12-02183642,37
Palūkanos4534,004534,002009-06-032010-12-02183663,78
Palūkanos4002,794002,792009-06-032010-12-02183586,00
Palūkanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53
Palūkanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53
Palūkanos3723,553723,552009-06-032010-12-02183545,13
Palūkanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53
Palūkanos1861,771861,772009-06-032010-12-02183272,56
Palūkanos240,24240,242009-06-032010-12-0218335,17
Palūkanos3604,903604,902009-06-032009-06-03183527,76
Palūkanos7468,337468,332009-06-032009-06-031831093,36
Palūkanos483,23483,232009-06-032009-06-0318370,74
Iš viso     133 448,56

40Tokiu būdu, be Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartimi patvirtintos neginčijamos Danske Bank A/S Lietuvo filialo 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumos papildomai tvirtinamas finansinis reikalavimas 41 646,59 EUR (143 797,34 Lt) palūkanų (29 849,89 EUR (palūkanos už nepradelstą skolą) 11 796,70 EUR (Palūkanos už pradelstą skolą)) bei 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) delspinigių, bendra tvirtinamo finansinio reikalavimo suma sudaro 3 604 568,20 Lt (trys milijonai šeši šimtai keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt aštuoni litai ir 20 centų).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42Kreditorius S. Ž., nagrinėjamoje byloje ginčijęs banko kreditorinio reikalavimo dydį, turėjo 907,50 Lt atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš banko. Prašymas iš dalies tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 98 str.), nustatant priteistinų atstovavimo išlaidų dydį vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatomis dėl patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijos.

43Lietuvos apeliacinis teismas kaip neginčijamą patvirtino 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumą, kitoje dalyje- dėl 896 688,5 Lt reikalavimo, remdamasis kreditorius S. Ž. prieštaravimais, grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Pripažįstama, jog ši suma- 896 688,5 Lt, yra ginčijama suma priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija nustatoma pagal patvirtintą palūkanų bei delspinigių sumą. Papildomai tvirtinama reikalavimo suma sudaro 604 568,52 Lt. Tokiu būdu, laikoma, kad patenkintų banko reikalavimų proporcija yra 67 procentai- atmestų-330 procentai; atitinkami, patenkinti kreditoriaus S. Ž. prieštaravimai dėl 33 procentų ginčyto kreditorinio reikalavimo, atitinkama proporcija jam priteisiamos atstovavimo išlaidos-299,48 Lt (907,50x 33:100).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26 str., Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

45Patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo finansinio reikalavimo sumą 3 604 568,20 Lt (trys milijonai šeši šimtai keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt aštuoni litai ir 20 centų) UAB ,,Travestus“ bankroto byloje.

46Priteisti S. Ž. iš Danske Bank A/S Lietuvo filialo 299,48 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 48 centus) atstovavimo išlaidų.

47Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė,... 2. sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo BUAB „Travestus“ atstovui advokato padėjėjui P. P.... 4. trečiųjų asmenų atstovams: Danske Bank A/S Lietuvo filialo atstovei V. M.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“... 7. 2011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB... 8. BUAB „Travestus“ kreditorius S. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. Nagrinėjant bylą iš naujo, Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovė prašė... 10. Bankrutuojančios UAB ,,Travestus“ atstovas prašė taikyti ieškinio senatį... 11. Kreditoriaus S. Ž. atstovas prašė tvirtinti 3 451 831,46 Lt dydžio banko... 12. Banko prašymas dėl tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio tenkintinas... 13. Dėl momento, iki kurio bankas turėjo teisę skaičiuoti netesybas... 14. Kreditorius S. Ž., kuris ginčija Banko kreditorinio reikalavimo dydį,... 15. Pirma, kreditorius neteisingai nurodo Banko pareiškimo iškelti atsakovui... 16. Antra, šiuo Banko pareiškimu buvo prašoma įtraukti jį į bylą trečiuoju... 17. Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių. ... 18. Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė,... 19. Dėl delspinigių dydžio.... 20. Kredito sutarties 24 punkte nustatyta, kad klientui laiku nesumokėjus Bankui... 21. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 22. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo... 23. Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys buvo verslo subjektai, turintys... 24. Vertinant faktines šios bylos aplinkybes, jokio pagrindo, kuriuo remiantis,... 25. Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad faktinio... 26. Dėl netesybų ir palūkanų santykio.... 27. Kreditorius S. Ž., ginčydamas banko kreditorinio reikalavimo dydį, remiasi... 28. Tarp banko ir kreditoriaus kilo ginčas dėl šios sutarties nuostatos... 29. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl... 30. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo... 31. Remiantis teismų praktika, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties... 32. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra... 33. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių (banko ir kreditoriaus S. Ž.) atstovai... 35. Tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis, taigi, palūkanų mokėjimas yra... 36. Minėta, jog viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, jog abejojant... 37. Remiantis išdėstytais argumentais, nustatant banko kreditorinio reikalavimo... 38. Remiantis banko pateiktu paskaičiavimu (b.l. 69) palūkanos už nepradelstą... 39. Minėta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstos sumos, tačiau tik nuo... 40. Tokiu būdu, be Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartimi patvirtintos... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 42. Kreditorius S. Ž., nagrinėjamoje byloje ginčijęs banko kreditorinio... 43. Lietuvos apeliacinis teismas kaip neginčijamą patvirtino 2 999 999,81 Lt... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26... 45. Patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo finansinio reikalavimo... 46. Priteisti S. Ž. iš Danske Bank A/S Lietuvo filialo 299,48 Lt (du šimtus... 47. Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama...