Byla e2-934-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. T.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,T. T.“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-1502-657/2017 pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Tenesitas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ pareiškimus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Dafta“, UAB „Hidris“, UAB „T. S.“, individuali V. Č. paslaugų įmonė, UAB „Gaisrė“,

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tenesitas“ (toliau – UAB „Tenesitas“ arba ieškovė) 2016 m. gruodžio 14 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,T. T.“ iškėlimo (toliau – UAB „T. T.“ arba atsakovė). Pareiškime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos naudingųjų iškasenų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tiekė atsakovei smėlį, žvyrą, žvyro skaldos ir atsijų mišinį. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurių ji visų neapmokėjo ir liko skolinga 26 465,13 Eur. Raginimai atsiskaityti atsakovei buvo siunčiami 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 27 d. elektroniniu paštu, rugsėjo 21 d. ir 29 d. registruotu paštu, tačiau iki kreipimosi į teismą momento įsiskolinimas taip ir nebuvo sumokėtas.
    2. 2017 m. sausio 26 d. teisme buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ (toliau – UAB „Conlex“ arba ieškovė) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „T. T.“ iškėlimo. Pareiškime ieškovė nurodė, kad yra atsakovės kreditorė 2013 m. vasario 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2013/02/06-1 su priedais pagrindu (perimta reikalavimo teisė iš J. S. firmos „Olrida“ į atsakovės skolą, kurios bendra suma sudaro 7 664,56 Eur) ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2016/09/20-1 su priedais pagrindu (perėmusi reikalavimo teisę iš UAB „Dafta“ į atsakovės skolą, kurios bendra suma sudaro 5 776,54 Eur). Ieškovė siuntė atsakovei raginimus atsiskaityti, tačiau atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos skolos nesumokėjo. Yra pagrindas manyti, kad atsakovė yra nemoki.
    3. Atsakovė UAB „T. T.“ nesutiko su ieškovių UAB „Tenesitas“ ir UAB „Conlex“ pareiškimais dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Atsiliepime nurodė, kad UAB „T. T.“ yra moki, įmonės įsipareigojimai sudaro 421 740 Eur, turtas – 875 812 Eur, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įmonei kelti bankroto bylą.
    4. 2017 m. vasario 21 d. ir 24 d. byloje buvo gauti atsakovės prašymai patvirtinti atsakovės UAB „T. T.“ ir ieškovės UAB „Tenesitas“ sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.
    5. 2017 m. vasario 22 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens UAB „Dafta“ prašymas dėl įmonės įtraukimo į bylą. Prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, kuriam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu, priimtu už akių, iš atsakovės priteista 4 235,00 Eur skolos, 6 proc. palūkanų, 127,00 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
    6. 2017 m. vasario 23 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens UAB „Hidris“ prašymas dėl įmonės įtraukimo į bylą. Prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, kuriam atsakovė yra skolinga 2 420,00 Eur skolos ir 181,50 Eur palūkanų pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą HIS08430.
    7. 2017 m. vasario 28 d. ir kovo 2 d. byloje buvo gauti atsakovės prašymai patvirtinti atsakovės UAB „T. T.“ ir trečiojo asmens UAB „Hidris“ sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.
    8. 2017 m. kovo 3 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens UAB „T. S.“ prašymas dėl įstojimo į bylą, nes jis yra atsakovės kreditorius, kuriam atsakovė skolinga 5 327,58 Eur skolos ir 1 304,45 Eur delspinigių. 2017 m. kovo 14 d. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad su atsakove dėl įsiskolinimo sumokėjimo susitarė taikiai.
    9. 2017 m. kovo 9 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens individualios V. Č. paslaugų įmonės (toliau – IĮ V. Č. paslaugų įmonė) prašymas dėl įstojimo į bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė skolinga 1 026,12 Eur skolos ir 51 817,49 Eur palūkanų.
    10. 2017 m. kovo 10 d. byloje buvo gautas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „GAISRĖ“ (toliau – UAB „GAISRĖ“) prašymas dėl įstojimo į bylą. Prašyme nurodoma, kad jis yra atsakovės kreditorius, kuriam atsakovė skolinga 10 023,24 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

    1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti atsakovės UAB „T. T.“ ir ieškovės UAB „Tenesitas“ sudarytą taikos sutarties bei atsakovės UAB „T. T.“ ir trečiojo asmens UAB „Hidris“ sudarytą taikos sutartį, nutarė iškelti atsakovei UAB „T. T.“ bankroto bylą, paskirti atsakovės bankroto administratoriumi MB „Bankroto paslaugos“.
    2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės administracijos vadovas buvo įpareigotas teismui pateikti nutartyje nurodytus dokumentus apie įmonės finansinę būklę. 2017 m. sausio 9 d. nutartimi teismo nustatytas terminas dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2017 m. vasario 1 d. Teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „T. T.“ vadovui N. T. buvo paskirta bauda už teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pateikti dokumentus nevykdymą ir pastarajam nustatytas naujas terminas teismo reikalautiems dokumentams pateikti. Atsakovė teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą teismo posėdžio dienai įvykdė tik iš dalies – su atsiliepimu pateikė 2016 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2017 m. vasario 17 d. atsiskaitymo žiniaraštį.
    3. Teismas, remdamasis atsakovės pateikto 2016 m. balanso duomenimis, nustatė, kad balansinė įmonės turto vertė 2016 metų gruodžio 31 d. siekė 875 812,00 Eur sumą, iš kurios: ilgalaikis turtas – 231 904,00 Eur, iš jo: nematerialusis turtas (programinė įranga) – 825,00 Eur; materialusis turtas – 230 079,00 Eur, iš kurio: žemė – 198 600,00 Eur, pastatai ir statiniai – 16 710,00 Eur, mašinos ir įrengimai – 824,00 Eur, transporto priemonės – 13 566,00 Eur, kitas materialusis turtas – 379,00 Eur; finansinis turtas – 1 000,00 Eur; trumpalaikis turtas – 643 908,00 Eur, kurį sudarė: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 19 234,00 Eur (atsargos – 18 423,00 Eur, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 1 294,00 Eur, nebaigta gamyba – 17 129,00 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 635,00 Eur, nebaigtos vykdyti sutartys – 176,00 Eur); per vienerius metus gautinos sumos – 623 250,00 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 595 469,00 Eur, kitos gautinos sumos – 27 781,00 Eur); piniginės lėšos – 1 424,00 Eur. Įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 421 740,00 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, iš kurių su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 17 091,00 Eur. 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2016 metais įmonė gavo 269 571,00 Eur pelno.
    4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas atsiskaitymų žiniaraštis neatitinka ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje pateiktiniems kreditorių ir skolininkų sąrašams nustatytų reikalavimų. Iš nurodyto dokumento negalima nustatyti atsiskaitymo terminų, neaišku, kiek laiko tęsiasi žiniaraštyje nurodyti įsiskolinimai. Iš atsiskaitymų žiniaraštyje nurodyto laikotarpio „nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31“ teismas sprendė, kad visi 2017 m. vasario 17 d. žiniaraštyje nurodyti įsiskolinimai nuo 2016 m. gruodžio 31 d. laikytini pradelstais.
    5. Vykdydamas pareigą bankroto bylose būti aktyviu, teismas surinko duomenis apie UAB „T. T.“ finansinę būklę iš valstybės institucijų.
    6. Teismas, remdamasis savo iniciatyva išreikalauto UAB „T. T.“ 2015 metų balanso duomenimis, nustatė, kad balansinė įmonės turto vertė 2015 metų gruodžio 31 d. siekė 199 886,00 Eur sumą, iš kurios: ilgalaikis turtas – 124 264,00 Eur, iš jo: materialusis turtas – 123 264,00 Eur, finansinis turtas – 1 000,00 Eur, trumpalaikis turtas – 75 622,00 Eur, kurį sudarė: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 5 328,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 18 888,00 Eur ir piniginės lėšos – 51 406,00 Eur. Tuo tarpu įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 163 579,00 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2015 metais įmonė gavo 3 727,00 Eur pelno.
    7. Teismas, remdamasis savo iniciatyva išreikalautu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3248-8565, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 040,00 Eur), esančio Kauno raj. sav., ir žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-3248-7724), kurio vidutinė rinkos vertė – 12 000,00 Eur), esantis Liepaloto g. 35, Kaunas.
    8. Teismas, remdamasis savo iniciatyva išreikalautais VĮ „Regitra“ duomenimis, nustatė, kad UAB „T. T.“ vardu savininko – valdytojo teise yra įregistruotos transporto priemonės: HENDRICKS, ( - ), 1991 m. gamybos; RENAULT ( - )19, valstybinis Nr. ( - ) 2001 m. gamybos; RENAULT MAGNUM E-( - ) valstybinis Nr. ( - ) 2002 m. gamybos; IVECO AS440S43, valstybinis Nr. ( - ) 2002 m. gamybos; RENAULT PREMIUM, valstybinis. Nr. ( - ) 2001 m. gamybos. Valdytojo teise UAB „T. T.“ vardu registruotos transporto priemonės: RENAULT ( - )19, valstybinis Nr. ( - ) 2002 m. gamybos; IVECO AT440S43, valstybinis Nr. ( - ) 2003 m. gamybos. Visos atsakovės vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Visos nurodytos transporto priemonės yra areštuotos.
    9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi pradelstų mokestinių įsiskolinimų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai teikiamais duomenimis 2017 m. vasario 15 d. atsakovės turima mokestinė nepriemoka valstybės, savivaldybės biudžetams, pinigų fondams sudarė 97 266,00 Eur sumą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis atsakovė turi 10 185,03 Eur įsiskolinimą fondo biudžetui.
    10. Remdamasis Turto arešto aktų registro duomenimis teismas nustatė, kad 2015 m. – 2017 m. laikotarpiu įvairioms sumoms buvo areštuojamas atsakovės turtas. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/04433 pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymą kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje reikalavimams užtikrinti 2017 m. sausio 18 d. buvo areštuotas skolininkės UAB „T. T.“ turtas – piniginės lėšos 2 013,05 Eur sumai, tačiau šis kreditorius atsakovės pateiktame 2017 m. vasario 17 d. atsiskaitymų žiniaraštyje nėra nurodytas.
    11. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 17 d. žiniaraštyje kreditoriumi nėra įtrauktas trečiasis asmuo V. Č. paslaugų įmonė, nors teismui pateiktais duomenimis 2015 m. lapkričio 20 d. taikos sutarties pagrindu UAB „T. T.“ šiai įmonei yra skolinga 1 026,12 Eur skolos ir 51 817,49 Eur palūkanų.
    12. Teismas, įvertinęs šios nutarties 20 ir 21 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės pradelstų įsiskolinimų suma realiai yra ženkliai didesnė, nei nurodyta žiniaraštyje.
    13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad 2016 metais dėl piniginio pobūdžio reikalavimų UAB „T. T.“ atžvilgiu teismuose buvo iškelta eilė civilinių bylų ir jose buvo priimti kreditoriams palankūs teismo procesiniai sprendimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
    14. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis teismas nustatė, kad UAB „T. T.“ turi 7 apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu asmenis.
    15. Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nors 2016 m. balansas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta prasme formaliai dar nepatvirtina atsakovės nemokumo fakto, atsakovė veiklos nėra nutraukusi, tačiau ištirtų bylos įrodymų visuma rodo, kad atsakovė realiai nėra pajėgi aktyviai veikti rinkoje, atsiskaityti su kreditoriais.
    16. Teismas sprendė, kad atsakovės įsiskolinimų suma yra daug didesnė, nei nurodyta jos atsiliepime (421 740,00 Eur). Vien atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui V. Č. paslaugų įmonei sudaro bendrą 52 843,61 Eur sumą, kuri, kaip spręstina iš žiniaraščio duomenų, 2016 m. balanse nėra apskaityta.
    17. Teismas pažymėjo, kad remiantis atsakovės 2015 metų balanso duomenimis, šiuo laikotarpiu įmonės finansinė situacija buvo sudėtinga, pagal šiuos duomenis įmonė buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
    18. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad faktinė įmonės finansinė situacija neatitinka atsakovės pateiktame 2016 m. balanse apie įmonės turtą nurodytų duomenų.
    19. Teismas, įvertinęs tai, kad 2015 metais atsakovės finansinė būklė buvo kritinė, taip pat atsižvelgęs į atsakovės atžvilgiu taikytų areštų mastą, teismuose UAB „T. T.“ iškeltų civilinių bylų skaičių ir juose tenkintus kreditorių piniginio pobūdžio reikalavimus, sprendė, jog mažai tikėtina, kad 2016 metais atsakovė realiai būtų galėjusi papildomai įgyti ilgalaikio materialaus turto – žemės, kad šio turto vertė nuo 64 438,00 Eur sumos (2015 metų balanso duomenimis) padidėtų iki 2016 metų balanse nurodytos 198 600,00 Eur sumos. Be to, remiantis aukščiau aptartais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kitų žemės sklypų atsakovė nebuvo įsigijusi, o jai priklausančių žemės sklypų vertė, 2015 metų vertinimu, yra nepalyginamai mažesnė, tuo tarpu šias aplinkybes paneigiančių duomenų atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
    20. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės 2016 metų balanso duomenimis į įmonės turtą įeina 16 710,00 Eur vertės pastatai ir statiniai, tačiau VĮ Registrų centras duomenimis be aukščiau nurodytų žemės sklypų jokio kito nekilnojamojo turto šiuo metu atsakovė neturi.
    21. Teismas sprendė, kad pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovės finansinės situacijos kelia ir aplinkybė, jog 2016 metų balanso duomenimis didžiausią UAB „T. T.“ turto dalį – 623 250,00 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių pirkėjų įsiskolinimas – 595 469,00 Eur. Duomenų apie šių sumų realaus išsiieškojimo galimybes atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad itin didelė debitorinio įsiskolinimo suma – 542 081,02 Eur priklauso vienam pirkėjui – UAB „Ievroka“, tačiau Juridinių asmenų registro duomenys duoda pagrindą abejoti šios debitorinės skolos realaus atgavimo tikimybe.
    22. Teismas nustatė, kad visos įmonės vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos, be to, jos yra išregistruotos, o dalis jų įmonei priklauso tik valdytojo teise.
    23. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nors teismo buvo įpareigota ir turėjo pakankamai laiko, nepateikė kito savo turimo materialaus turto sąrašo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti realios jo vertės ir reikšmės įmonės finansinei būklei.
    24. Teismas pažymėjo, kad 52 843,61 Eur dydžio įsiskolinimas V. Č. paslaugų įmonei susidarė iš neįvykdytų 2015 m. lapkričio 20 d. taikos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Pastaroji aplinkybė tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovė realiai nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
    25. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „T. T.“ su kreditorėmis UAB „Tenesitas“ ir UAB „Hidris“ sudaryti taikos susitarimai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes juose aptarti atsakovės įsipareigojimai faktiškai jau buvo pradelsti, ir šalys, atsakovei jų neįvykdžius, sudarė juos papildomai. Teismas pažymėjo, kad tokius susitarimus nėra draudžiama sudaryti, tačiau pats savalaikio įsipareigojimų neįvykdymo faktas šiuo atveju yra reikšmingas kitų faktinių aplinkybių visumos vertinimo kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1060/2014). Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė jau yra nevykdžiusi taikos sutartimi priimtų įsipareigojimų, duoda pagrindą spręsti, kad šias taikos sutartis atsakovė sudarė galimai vien siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo.
    26. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, jos mokestiniai įsiskolinimai yra dideli. UAB „T. T.“ kreditorių skaičius yra didelis, o jokių įrodymų, kurie rodytų pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
    27. Teismas pažymėjo, kad įmonės finansiniai sunkumai trunka jau keletą metų, o tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie sunkumai teismo gali būti pripažinti ne laikinais, bet pastoviais finansiniais sunkumais, kurie paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
    28. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, pripažindama įsiskolinimų bendraieškiams, tretiesiems asmenims sumas ir teigdama, kad yra moki įmonė, galėjo patenkinti jų reikalavimus ir taip išvengti bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
    29. Teismas sprendė, kad nustatytų bylos aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokia atsakovės būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl UAB „T. T.“ ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu keltina bankroto byla ir netvirtintinos atsakovės pateiktos su kreditorėmis ieškove UAB „Tenesitas“ ir trečiuoju asmeniu UAB „Hidris“ sudarytos taikos sutartys.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

    1. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „T. T.“ bankroto bylą.
    2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

841.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

941.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai parodo, kad atsakovė yra moki, tęsia ir turi galimybę toliau tęsti savo veiklą, turi net 7 darbuotojus, moka jiems darbo užmokestį, turi materialaus turto, transporto priemones, kurios ir yra atsakovės darbo priemonės, kas įrodo, jog byloje įrodymai buvo vertinami tik formaliai, atsietai vienas nuo kito.

1041.3. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir nesivadovavo teisingumo ir logikos dėsniais, tai yra atsisakęs vertinti visus pateikto 2016 metų balanso duomenis, nepagrįstai vertino tik pagal tą balansą susidariusius įsiskolinimus, o taip pat atsakovės pripažįstamus pradelstus įsiskolinimus, nors tie įsiskolinimai ir susidarė pagal tą teismo nevertintą 2016 metų balansą. Be to, teismas nepagrįstai vertino nerealaus dydžio IĮ V. Č. paslaugų įmonės paskaičiuotas palūkanas, kurių atsakovė nepripažįsta, kaip realiai egzistuojančią skolą.

1141.4. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, negalės atsiskaityti su kreditoriais ir nevykdys savo įsipareigojimų.

1241.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netgi nenustatinėjo realios viso atsakovės turto vertės, realaus pradelstų įsipareigojimų dydžio, taip pat turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio.

1341.6. Dalies atsakovės turto vertę teismas nustatė neteisingai. Teismas nepagrįstai žemės sklypų vertę nustatė tik pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, o ne realią šio turto rinkos vertę. Reali žemės sklypų vertė yra dinamiška, pastaruoju metu Kauno mieste ji žymiai kilo ir tai yra visiems žinoma aplinkybė, todėl neįrodinėtina. Nustatydamas žemės sklypų vertę tik 1 040 Eur ir 12 000 Eur, teismas ją nustatė akivaizdžiai neteisingai, nes reali šių žemės sklypų vertė yra į 2016 metų balansą įrašyta 198 600 Eur vertė.

1441.7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turi 5 transporto priemones, nepagrįstai nenustatinėjo šių transporto priemonių vertės ir neįtraukė šio turto vertės į realią viso turimo turto vertės masę. Nors teismas savo išvadas šiuo klausimu grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad transporto priemonės yra areštuotos bei yra išregistruotos, tačiau šios transporto priemonės yra realus įmonės materialusis turtas, priklausantis atsakovei, todėl privalėjo būti įtrauktas į bendrą turto vertės masę. Be to teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad transporto priemonės yra areštuotos nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimams užtikrinti, todėl jeigu iš bendros turto masės buvo išimtos areštuotos transporto priemones, tai privalėjo būti išimti ir atitinkamo dydžio įsipareigojimai, kurių užtikrinimui šis turtas ir buvo areštuotas.

1541.8. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neobjektyviai nustatė įmonės turimo turto vertės bei įsipareigojimų santykį. Teismas, nustatydamas įmonės pradelstus įsipareigojimus, vadovavosi atsakovės pripažinimu, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 421 740 Eur. Toks įsipareigojimų dydis iš tikrųjų yra atvaizduotas 2016 metų įmonės balanse. Tačiau turto vertę teismas kažkodėl vertino jau pagal 2015 metų, o ne to paties 2016 metų balanso duomenis. Visiškai nesuprantama, kodėl 2016 metų balanso duomenis dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio teismas laikė teisingais, tačiau turto vertės duomenų, atvaizduotų tame pačiame 2016 metų balanse, nelaikė teisingais ir jais nesivadovavo. Toks akivaizdžiai selektyvus ir dvejopas tų pačių įrodymų vertinimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, be to yra nelogiškas, kadangi visiškai nėra suprantama, kaip galėjo įsipareigojimai taip žymiai padidėti - nuo 163 579 Eur pagal 2015 metų balanso duomenis iki 421 740 Eur pagal 2016 metų balanso duomenis, kai tuo tarpu turto vertė, anot teismo, visiškai nepadidėjo. Tokia situacija aplamai yra negalima ir nepagrįsta jokiais logikos dėsniais.

1641.9. Kadangi pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė dalimi duomenų iš 2016 metų balanso, o kita dalimi duomenų iš 2015 metų balanso, tai akivaizdžiai nepagrįstai nustatė ir nepriemoką valstybei 97 266 Eur. Tokia nepriemoka valstybei susidaro pagal 2016 metų balansą, pagal kurį taip pat susidaro ir 269 571 Eur pelnas. Būtent nuo 2016 metų balanse atvaizduotų pajamų ir pelno susidaro minėtas 97 266 Eur įsiskolinimas valstybei. Jeigu vadovautis tik 2015 metų balanso duomenimis, kuriais šiuo atveju vadovavosi teismas, tai jokios nepriemokos valstybei nebūtų, kadangi nebūtų tokių didelių pajamų, atvaizduotų 2016 melų balanse, tokio didelio pelno ir tokių didelių įsipareigojimų valstybei, kurie skaičiuojami būtent nuo pajamų ir pelno, atvaizduotų balanse.

1741.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė svarbia faktinę aplinkybę, kad vien įsiskolinimas trečiajam asmeniui V. Č. paslaugų įmonei sudaro bendrą 52 843,61 Eur sumą. Tokio dydžio skola trečiajam asmeniui 2016 metų įmonės balanse nebuvo apskaityta, kadangi tokio dydžio skolos nėra. Atsakovės skola V. Č. paslaugų įmonei tesudaro 1 026,12 Eur. Nuo tokio dydžio skolos (1 026,12 Eur) negali būti priskaičiuotos net 51 817,49 Eur dydžio palūkanų, nes toks palūkanų priskaičiavimas neatitiktų nei protingumo, nei proporcingumo, nei teisingumo kriterijų, nei jokių logikos dėsnių. Teismas šių reikšmingų aplinkybių visiškai nevertino, nepagrįstai nepareikalavo trečiojo asmens pagrįsti tokių didelių palūkanų paskaičiavimus, visiškai neįvertino tokio dydžio palūkanų bendrųjų teisės principų ir logikos dėsnių aspektu, todėl ir priėmė akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

1841.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į įmonės bendrą turto masę debitoriaus UAB „Ievroka“ 542 081,02 Eur dydžio įsipareigojimo atsakovei. Vien teismo išvada, kad Juridinių asmenų registro duomenys duoda pagrindą abejoti šios debitorinės skolos realaus atgavimo tikimybe, nenurodant nei kokie tai duomenys, nesudaro tokiai išvadai.

1941.12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės finansinė būklė neleidžia teigti, jog ji gali toliau vykdyti pelningą veiklą, neįsigilino į įmonės veiklos specifiką. UAB „T. T.” užsiima iš esmės birių medžiagų pervežimu Lietuvoje kelių, tinklų tiesimo, gelžbetonio gamybos įmonėms. Tokia veikla yra sezoninė, sezonas prasideda balandžio-gegužės mėnesiais ir baigiasi spalio-lapkričio mėnesiais. Todėl įsiskolinimai pagrinde susidaro sezono pabaigoje ir po sezono pabaigos, kadangi tuo metu įmonė nedirba, tačiau vis tiek patiria sąnaudų. Prasidėjus sezonui įmonė gauna daug pajamų ir dėl to gali atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti susikaupusias skolas.

    1. Trečiasis asmuo IĮ V. Č. paslaugų įmonė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
    2. Trečiojo asmens IĮ V. Č. paslaugų įmonės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2043.1. Siekiant paneigti apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl jai priklausančio turto vertės, trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Newsec valuations” su prašymu atlikti atsakovei priklausančio turto vertinimą. Pateiktoje konsultacijoje atsakovės nekilnojamasis turtas įvertintas 10 000 Eur. Taip pat pateikiami interneto puslapyje www.aruodas.lt rasti skelbimai dėl panašaus turto realios rinkos vertės.

2143.2. Atsakovės argumentai dėl jai priklausančio žemės sklypo vertės deklaratyvūs, nepateikti tikslūs paskaičiavimai, įrodymai, kodėl žemės sklypo vertė išaugo nuo 64 438 Eur (2015 m.) iki 198 600 Eur (2016 m.).

2243.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 542 081,02 Eur dydžio debitoriaus UAB „Ievroka“ įsiskolinimu atsakovei. Remiantis byloje esančiu šio debitoriaus 2015 m. balansu įmonė turėjo turto už 11 849 Eur, o įsiskolinusi buvo 493 Eur eurus bei turėjo 936 Eur gautinų sumų. Labai panašūs skaičiai figūruoja ir minėtame balanse atspindint įmonės 2014 m. veiklos skaičius. Nurodyti duomenys patvirtina, kad 542 081,02 Eur dydžio įsiskolinimo atgavimas nėra įmanomas.

2343.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl atsakovei priklausančių transporto priemonių. Visos transporto priemonės yra senesnės nei 14 metų, yra išregistruotos, nes nėra praėjusios techninės apžiūros. Kadangi transporto priemonės realiai yra neveikiančios, todėl reali jų rinkos vertė, tikėtina, yra labai maža. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, t. y. kad jai priklausančios transporto priemonės yra vertingos ir faktiškai naudojamos.

2443.5. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, kad atsakovės sunkumai nėra laikini. Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės vykdomos veiklos sezoniškumo nepagrįsti įrodymais.

2543.6. Atsakovė turi įsiskolinimą darbuotojams, kas sudaro atskirą pagrindą bankroto bylos iškėlimui.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

27Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

    1. Trečiasis asmuo IĮ V. Č. paslaugų įmonė kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 1) UAB „Newsec valuations“ konsultaciją dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų galimos vertės; 2) skelbimo interneto puslapyje www.aruodas.lt ištrauką; 3) žemės sklypo nuotraukas; 4) UAB „Creditreform Lietuva“ informacijos apie UAB „Ievroka“ mokumą suvestinę; 5) transporto priemonių skelbimų ištraukas. Pateiktais naujais įrodymais trečiasis asmuo siekia paneigti atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, anot apeliantės, neteisingai nustatytos UAB „T. T.” turimo turto vertės bei debitoriaus UAB „Ievroka“ galimybių atsiskaityti su atsakove.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su trečiojo asmens IĮ V. Č. paslaugų įmonės naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo poziciją dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, trečiojo asmens naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

28Dėl pagrindo UAB „T. T.” iškelti bankroto bylą

    1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
    2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių, atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktus bei savo iniciatyva išreikalautus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovei UAB „T. T.” keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, įmonė turi finansinių sunkumų grąžinant skolas kreditoriams jau pakankamai ilgą laiko tarpą, vėluoja mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, turi įsiskolinimų darbuotojams, įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas, transporto priemonės išregistruotos.
    3. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės (ne)mokumu bei galimybėmis toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tinkamai neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialiosios teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl atskirajame skunde nurodytų apeliantės argumentų, pirmiausiai, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Taigi, tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš kitų byloje surinktų, įskaitant paties teismo iniciatyva, duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
    5. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės administracijos vadovas buvo įpareigotas per penkias dienas nuo šios nutarties įteikimo jam dienos pateikti teismui dokumentus apie įmonės finansinę būklę (įmonės finansinių ataskaitų rinkinius už 2015 metų laikotarpį ir už ataskaitinių finansinių metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos; debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; įmonės registracijos pažymėjimą, nuostatus (įstatus); įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei kito turto sąrašus). Teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas bei 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytas terminas dokumentams pateikti pratęstas iki 2017 m. vasario 1 d. Atsakovės vadovui per teismo nustatytą ir pratęstą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pastarajam buvo paskirta bauda, nustatytas naujas terminas iki 2017 m. vasario 10 d. pateikti reikalaujamus dokumentus. Atsakovės vadovas, net ir paskyrus jam baudą, įvykdė teismo įpareigojimą tik iš dalies, pateikė teismui UAB „T. T.” 2016 m. gruodžio 31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei atsiskaitymų žiniaraščius laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kitų teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi reikalautų dokumentų atsakovės vadovas taip ir nepateikė, atsiliepime nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl per pakankamai ilgą laiko tarpą neįvykdė įstatyme jam nustatytos pareigos. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, tikrindamas UAB „T. T.” (ne)mokumą, pagrįstai vadovavosi ne tik ieškovių, atsakovės bei trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, bet ir teismo iniciatyva išreikalautais VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Turto arešto aktų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei kitais duomenimis, patvirtinančiais atsakovės turimą turtą ir jos finansinius įsipareigojimus, galimybes toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.
    6. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „T. T.” mokumą iš esmės grindžia tik įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, tačiau jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių šiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų (apie turimą turtą, jo vertę ir įsipareigojimus) teisingumą, nepateikia.
    7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei kelti bankroto bylą, būtina išanalizuoti ne tik įmonės aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
    8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, visapusiškai ir išsamiai vertino byloje esančių įrodymų visumą, o ne apsiribojo įmonės aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie ženkliai skiriasi nuo praeitų mokestinių metų (2015 m.) finansinės atskaitomybės duomenų.
    9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad remiantis atsakovės pateikto 2016 m. balanso duomenimis balansinė įmonės turto vertė 2016 metų gruodžio 31 d. siekė 875 812,00 Eur sumą. Šį turtą sudarė 231 904,00 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 643 908,00 Eur vertės trumpalaikis turtas.
    10. Remiantis balanso duomenimis ilgalaikį turtą sudaro 825,00 Eur vertės nematerialusis turtas (programinė įranga) ir 230 079,00 Eur vertės materialusis turtas, kurį sudaro: žemės sklypai – 198 600,00 Eur, pastatai ir statiniai – 16 710,00 Eur, mašinos ir įrengimai – 824,00 Eur, transporto priemonės – 13 566,00 Eur, kitas materialusis turtas – 379,00 Eur; finansinis turtas – 1 000,00 Eur. Remiantis byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės tiese priklauso ¼ dalis žemės sklypo (( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 040,00 Eur), esančio Kauno raj. sav., ir žemės sklypas (( - )), kurio vidutinė rinkos vertė – 12 000,00 Eur), esantis ( - ). Duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius, kurie minėtame balanse įvertinti 16 710,00 Eur, byloje nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos pagrįstai šių objektų neįtraukė į bendrą atsakovei priklausančio turto vertę.
    11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus byloje abejonių dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų realios vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių žemės sklypų vidutinėmis rinkos vertėmis, nurodytomis Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių šio nekilnojamojo turto realią rinkos vertę atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, tvirtindama, kad jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų reali vertė atitinka 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą vertę (198 600 Eur), jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Remiantis trečiojo asmens pateikta UAB „Newsec valuation“ konsultacija, kuri buvo pateikta apžvelgus vertinamojoje teritorijoje sudarytus nekilnojamojo turto sandorius laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertė galėtų būti po 10 000 Eur. Pateiktas nekilnojamojo turto preliminarus įvertinimas artimas žemės sklypų vidutinėms rinkos vertėms, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi, kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų vertės pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei priklausančių žemės sklypų vertė neatitinka jų vertės, nurodytos įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse, todėl prioritetas turi būti teikiamas viešajame registre nurodytai jų vidutinei rinkos vertei.
    12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovei priklausančių transporto priemonių, konstatavo, kad visos atsakovės vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo, be to, visos yra areštuotos. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vien turto arešto faktas nepanaikina atsakovės nuosavybės teisės į šias transporto priemones. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga pagrįsti tokių transporto priemonių realią rinkos vertę tenka atsakovei. Bylos duomenys patvirtina, kad visos atsakovės vardu registruotos transporto priemonės yra 1991 – 2003 m. gamybos bei išregistruotos, nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo, t. y. jų dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokio senumo ir techninės būklės transporto priemonių vertė galėtų būti 13 566 Eur, kaip nurodyta įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse, byloje nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei neįrodžius šių transporto priemonių vertės, nurodytos 2016 m. gruodžio 31 d. balanse, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų atsakovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neįtraukė į bendrą įmonės turto masę.
    13. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl nustatytos atsakovės ilgalaikio turto bendros vertės, tačiau tą padaryti įmanoma iš šios nutarties 54-56 punktuose nurodytų ir įvertintų pirmosios instancijos teismo išvadų. Minusavus iš atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos ilgalaikio turto 231 904,00 Eur vertės pastatus ir statinius (16 710,00 Eur), skirtumą tarp deklaruotos ir realios žemės sklypų vertės (198 600,00 Eur-13 040 Eur?185 560 Eur), taip pat 13 566,00 Eur vertės transporto priemones, likusią atsakovei priklausančio ilgalaikio turto vertę sudaro vos 16 068 Eur.
    14. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis atsakovės pateikto 2016 m. balanso duomenimis, įmonės 643 908,00 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 19 234,00 Eur, atsargos – 18 423,00 Eur, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 1 294,00 Eur, nebaigta gamyba – 17 129,00 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 635,00 Eur, nebaigtos vykdyti sutartys – 176,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 623 250,00 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 595 469,00 Eur, kitos gautinos sumos – 27 781,00 Eur); piniginės lėšos – 1 424,00 Eur. Remiantis atsakovės pateiktais atsiskaitymų žiniaraščiais, 542 081,02 Eur dydžio debitorinio įsiskolinimo suma priklauso pirkėjui UAB „Ievroka“. Pirmosios instancijos teismas tokio debitorinio įsiskolinimo išieškojimo galimybes iš esmės vertino tinkamai. Nors ir sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė, kokiais duomenimis remiantis priėjo tokios išvados, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog padaryta išvada yra neteisinga. Bylos duomenys patvirtina, kad remiantis byloje esančiu šio debitoriaus 2015 m. balansu įmonė turėjo turto už 11 849 Eur, o įsiskolinusi 493 Eur, įmonės gautinas sumas sudarė vos 936 Eur. Šio debitoriaus finansinės atskaitomybės duomenys už 2016 metus VĮ Registrų centrui nėra pateikti. Taigi, vertinant šio debitoriaus 542 081,02 Eur dydžio įsiskolinimą atsakovei su įmonės turimu turtu, taip pat nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų apie šio debitoriaus finansines galimybes atsiskaityti su atsakove, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio dydžio debitorinės skolos išieškojimas realiai nėra įmanomas, todėl ši skola negali būti įtraukta į atsakovės trumpalaikio turto bendrą masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Likusią atsakovės trumpalaikio turto vertę sudaro 101 827 Eur (643 908,00 Eur-542 081,02?101 827 Eur).
    15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 54-59 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad realią atsakovės UAB „T. T.” turimo turto vertę (ilgalaikio ir trumpalaikio) sudaro 117 895 Eur.
    16. Remiantis atsakovės pateikto 2016 m. balanso duomenimis UAB „T. T.“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 421 740,00 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, iš kurių su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 17 091,00 Eur. Atskirajame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad 52 843,61 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei IĮ V. Č. paslaugų įmonei yra nepagrįstas, nes priskaičiuotos 51 817,49 Eur dydžio palūkanos yra neprotingai didelės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais bei konstatuoja, kad, esant ginčui dėl nurodytos skolos dydžio, pirmosios instancijos teismas neturėjo šios skolos įtraukti į bendrą atsakovės įsipareigojimų masę. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad net ir minusavus 52 843,61 Eur dydžio įsiskolinimą kreditorei IĮ V. Č. paslaugų įmonei iš bendros atsakovės skolinių įsipareigojimų masės (likusių įsipareigojimų atsakovė neginčija), atsakovės turimo turto (117 895 Eur) ir įsipareigojimų (368 896,39 Eur) santykis sudaro pakankamą pagrindą įmonės nemokumo konstatavimui (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis).
    17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi pradelstų mokestinių įsiskolinimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai teikiamais duomenimis 2017 m. vasario 15 d. atsakovės turima mokestinė nepriemoka valstybės, savivaldybės biudžetams, pinigų fondams yra 97 266,00 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi 14 554,44 Eur įsiskolinimą fondo biudžetui.
    18. Atsakovė neginčija, kad turi įsiskolinimų darbuotojams, kas sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
    19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „T. T.“ nemokumo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, kad jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo, įmonė moka privalomuosius mokėjimus valstybės bei savivaldybės biudžetams bei turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
    20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, jos debitorinėmis skolomis ir realiomis galimybėmis šias skolas atgauti, padarė teisingą išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos turimo turto, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas negali būti taikomas reabilitaciniam tikslui bei įmonei keltina bankroto byla.

29Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas,... 3.
  1. Ginčo esmė
      4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5.
        1. Kauno apygardos teismas... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7.
            1. Atsakovė atskirajame... 8. 41.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos... 9. 41.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ir nepasisakė... 10. 41.3. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir... 11. 41.4. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas... 12. 41.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netgi nenustatinėjo realios... 13. 41.6. Dalies atsakovės turto vertę teismas nustatė neteisingai. Teismas... 14. 41.7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turi 5 transporto... 15. 41.8. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neobjektyviai nustatė... 16. 41.9. Kadangi pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė dalimi... 17. 41.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė svarbia faktinę... 18. 41.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į įmonės... 19. 41.12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės finansinė... 20. 43.1. Siekiant paneigti apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl jai... 21. 43.2. Atsakovės argumentai dėl jai priklausančio žemės sklypo vertės... 22. 43.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 542 081,02 Eur... 23. 43.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl atsakovei... 24. 43.5. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, kad atsakovės... 25. 43.6. Atsakovė turi įsiskolinimą darbuotojams, kas sudaro atskirą pagrindą... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui,... 28. Dėl pagrindo UAB „T. T.” iškelti bankroto bylą... 29. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 30. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą....