Byla 2K-127-693/2019
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, išteisintojo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio.

3Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus ir aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą. Iš D. R. priteista UAB „T“ 61 298,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. R. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6I. Bylos esmė

7

1.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: D. R. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas konstatavo, kad iš surinktų duomenų matyti, jog neapskaitytos išlaidos, nepaisant trūkstamų finansinių dokumentų, iš esmės susijusios su įmonės veikla, jos reprezentavimu užsienyje ir Lietuvoje. Tokią išvadą teismas padarė, kadangi nustatyta, kad D. R. dažnai vyko į komandiruotes, kaip liudytojai apklausti J. S.-C., G. R., specialistas A. I. tai patvirtino, o liudytoja J. S.-C. taip pat parodė, kad D. R. komandiruotės davė įmonei finansinės naudos, nes įmonė gyveno iš sudarytų sutarčių. Taip pat tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė atlikęs UAB „T“ bankų sąskaitų išrašų analizę. Nors teismas pripažino, kad, D. R. būnant užsienio komandiruotėse, ne visos išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau akivaizdu, kad išlaidos, palyginus pagal įmonės banko sąskaitų išrašus, sietinos su poreikiu efektyviau, patogiau, greičiau tvarkyti verslo reikalus. Tai pasakytina apie išlaidas nuomojamiems automobiliams, degalams, mobiliojo ryšio kortelėms, viešbučiams ir pan. Dalį išlaidų teismas įvertino kaip susijusias su pasiruošimu komandiruotėms, kaip dalykines išvykas, kadangi jos buvo patirtos prieš komandiruotę arba išvykos metu. Teismas nenustatė, kad bendrovės direktorius D. R. turėjo tiesioginę tyčią pasisavinti bendrovės, kurios jis buvo ne tik direktorius, bet ir vienintelis akcininkas, turtą. Bylos duomenys įrodo, kad 2008 m. gruodžio 2 d. įsteigta įmonė 2009–2011 m. dirbo pelningai, plėtė verslą. Nors 2013 m. spalio 22 d. dėl įmonės nemokumo iškelta bankroto byla, tačiau akivaizdu, jog tai nulėmė ne D. R. inkriminuotas lėšų pasisavinimas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

102.

11Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad jis, nuo 2009 m. vasario 13 d. būdamas UAB „T“ (nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. sausio 22 d. įmonės pavadinimas – UAB „Tr“), įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), direktorius, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo ir disponavo įmonės sąskaitose esančiomis lėšomis, turėdamas tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., pasinaudodamas jam, kaip UAB „T“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių AB Šiaulių banke, ir atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių „N“ Lietuvos skyriuje, bei pasinaudodamas įmonės vardu AB Šiaulių banko ir „N“ Lietuvos skyriaus išduotomis mokėjimo kortelėmis, savo, kaip UAB „T“ atskaitingo asmens, vardu iš UAB „T“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių AB Šiaulių banke, ir iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių „N“ Lietuvos skyriuje, būdamas Nyderlanduose, Lietuvoje, Vokietijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Latvijos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje, atliko mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas iš viso už 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur), nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės UAB „T“ priklausantį turtą. Šio teismo nuosprendyje detaliai nurodyta, kada, kur ir kokiomis sumomis buvo atlikti mokėjimai iš minėtos bendrovės sąskaitų.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

133.

14Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

153.1.

16Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimus – įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ignoruodamas dalį pateiktų duomenų užėmė šališką poziciją, nepatikrino visų byloje surinktų įrodymų ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl jų esmės. Dalį išvadų pagrindė prielaidomis, kurių nėra galimybės patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, be to, nukrypo nuo teismų praktikos.

173.2.

18Išvadą, kad D. R. išlaidos yra susijusios su UAB „T“ veikla ir mokėjimai atlikti įmonės naudai, apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, kad, atlikus detalią bendrovės sąskaitų išrašų analizę, nustatyta, kad mokėjimai atlikti komandiruočių metu arba neilgai trukus iki komandiruočių, įmonės reprezentacijai tinkamomis prekėmis prekiaujančiose prekybos vietose, viešojo maitinimo įstaigose, ir kai kurie mokėjimai yra įtraukti į bendrovės apskaitą ir yra pripažinti kaip atlikti įmonės interesais. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko tvirtinimai dėl turto ar turtinės teisės panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad visos D. R. turėtos išlaidos buvo susijusios su bendrovės veikla, padarė remdamasis vien nekonkrečiais, bendro pobūdžio D. R. teiginiais, taip pat aplinkybėmis, susijusiomis su patirtų išlaidų laiku (komandiruočių metu ar neilgai trukus iki komandiruočių) bei vieta (buvo atsiskaitoma vietose, kurios prekiauja verslo dovanoms tinkamomis prekėmis, ar vietose, kurios teikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo paslaugas ir pan.). Neatsižvelgta į tai, kad į komandiruotes D. R. vykdavo nuolat, todėl kai kuriuos mokėjimus išskirti kaip darytus netrukus iki komandiruočių nėra pagrindo. Iš sąskaitų išrašų negalima spręsti, už ką konkrečiai buvo atlikti mokėjimai UAB „T“ lėšomis.

193.3.

20Atsiskaitymai įmonės banko kortelėmis vyko nuolat, atsiskaitoma buvo degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose, viešbučiuose, maisto prekių, buitinės technikos, pramoninių prekių, drabužių parduotuvėse ir kitur, kur prekiaujama kasdienėmis prekėmis. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos, t. y. užtenka nenustatyti lėšų panaudojimo bendrovės naudai (interesams) fakto. Šioje byloje buvo nustatyti faktai, paneigiantys lėšų panaudojimą bendrovės naudai ar interesams (domenų, kompiuterinės programos „Maximux Cards“, CAD formato failo (namo projekto) pirkimas, mokėjimai, susiję su interneto paieškos sistemomis, programine įranga, išlaidos oro uostuose), tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino. D. R. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad savo reikmėms galėjo panaudoti nedidelę UAB „T“ pinigų dalį – apmokėti jau minėtas paskyras internetinių paslaugų tinklalapiuose, pirkti marškinėlius ir kt.

213.4.

22Nustatyta, kad bendrovė 2011 m. turėjo 3 842 344 Lt turto ir per vienerius metus jau buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi UAB „T“ iškelta bankroto byla pagal įmonės vadovo D. R. pareiškimą, kad įmonė veiklos nevykdo, o bendrovė yra nemoki. Taigi, UAB „T“ veiklos rezultatas – bankroto bylos iškėlimas ir dideli kreditorių reikalavimai – iš esmės paneigia tą naudą, kurią bendrovė galėjo turėti, pagal D. R. parodymus, jam įmonės reprezentacijai leidžiant lėšas. D. R. UAB „T“ lėšas naudojo ne bendrovės interesais ir bendrovei padarė žalą.

233.5.

24Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas D. R. turėjo tiesioginę tyčią pasisavinti bendrovės turtą, t. y. žlugdyti savo verslą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad apie įmonės vadovo kaltės turinį sprendžiama, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. Nustačius, kad dalį UAB „T“ lėšų D. R. panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir nenustačius, kad kita dalis UAB „T“ lėšų buvo panaudota bendrovės interesams, yra pagrindas teigti, kad D. R. UAB „T“ sąskaitų mokėjimo instrumentus, sąskaitose esančias lėšas naudojo kaip nuosavas, o tai, kad esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai dalį bendrovės pinigų jis išleido nepagrįstai prabangioms dovanoms (pirko tris auksinius parkerius, 1000 Eur vertės kiekvienas, kuriuos dėl per didelės vertės partneriai atsisakė priimti; atliko mokėjimus UAB „Ti“ sumokėdamas daugiau nei 6000 Lt, tačiau kam konkrečiai buvo skirti mokėjimai – neprisimena), patvirtina, kad su bendrovės pinigais D. R. elgėsi kaip su nuosavais.

253.6.

26Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į specialisto A. I. paaiškinimus, kad jei atskaitingas asmuo panaudoja bendrovės lėšas, pinigų panaudojimas gali būti vertinamas kaip komandiruotpinigiai, tačiau tada lėšų panaudojimą reikia pagrįsti; taip pat pinigų panaudojimas gali būti prilygintas darbo užmokesčiui, tačiau tada būtina sumokėti atitinkamus mokesčius; kad išlaidos būtų pripažintos reprezentacijai skirtomis, būtinas nurašymo aktas, vadovo sprendimas dėl tokių išlaidų dydžio, o to padaryta nebuvo, nors, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, UAB „T“ 2011 m. deklaravo 2371 Lt, o 2012 m. – 34097 Lt reklamos ir reprezentacinių išlaidų, priskiriamų neleidžiamiems atskaitymams, kas reiškia, kad išlaidų pripažinimo reprezentacinėmis tvarka D. R. buvo žinoma. Be to, nepagrįstas bendrovės turto perleidimas susijusiai bendrovei, bendrovės lėšų paėmimas pagrindžiant jį abejotinu sandoriu patvirtina, kad D. R. veikė ne UAB „T“ naudai, t. y. suprato, jog savo žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu, numatė, kad dėl to UAB „T“ šio turto neteks ir bendrovei bus padaryta žala, ir to norėjo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

27IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

284.

29Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl prokuroro skunde nurodomų BPK pažeidimų

315.

32Kasatorius skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį D. R. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimus – įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepatikrino visų byloje surinktų įrodymų, nepateikė motyvuotų išvadų dėl jų esmės.

336.

34Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to prašo proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

357.

36Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018). Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

378.

38Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

399.

40Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį D. R. padarydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes apeliacinės instancijos teismas D. R. veiksmuose nenustatė BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, ir priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį D. R. (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R., būdamas UAB „T“ direktorius, iš šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų atlikęs mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes bei paslaugas iš viso už 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur), nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „T“ priklausantį turtą, paneigta apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą (apklausus nuteistąjį D. R., liudytoją J. S.-C., civilinės ieškovės UAB „P“ atstovą bankroto administratorių T. P. ir išsireikalavus iš civilinės ieškovės atstovo T. P. turimas 47 bendrovės UAB „T“ sutartis su užsienio partneriais) bei iš naujo itin kruopščiai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą – D. R. parodymus, liudytojų J. S.-C., G. R. parodymus, specialisto A. I. paaiškinimus, civilinės ieškovės atstovo T. P. parodymus, jo apeliacinės instancijos teismui pateiktas 47 sutartis su įvairiais užsienio partneriais, įsakymus dėl komandiruočių, UAB ,,T“ lėšų, esančių bendrovės sąskaitose ,,N“ Lietuvos skyriuje bei AB Šiaulių banke, judėjimą pagal visas patikslinto kaltinimo pozicijas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadas dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/62 ir Nr. 5-1/19 bei kitus byloje ištirtus įrodymus, kurių pagrindu padaryta išvada, kad D. R. nepasisavino UAB „T“ priklausančių lėšų ir kad iš esmės visos išlaidos buvo susijusios su įmonės veikla, jos reprezentavimu užsienyje ir Lietuvoje, t. y. išlaidos padarytos įmonės interesais.

4110.

42Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nenustatė D. R. veiksmuose BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.

4311.

44Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2017).

4512.

46Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad D. R. veikė priešingai įmonės interesams, kad įmonės lėšomis tenkino savo asmeninius poreikius, t. y. nenustatė jo veiksmuose tiesioginės tyčios pasisavinti bendrovės, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas jis buvo, turtą ir sužlugdyti savo verslą. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 2 d. įsteigta įmonė 2009–2011 m. dirbo pelningai, plėtė verslą, o tai, kad 2013 m. spalio 22 d. įmonei dėl nemokumo iškelta bankroto byla, nulėmė ne D. R. inkriminuotas lėšų pasisavinimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog dėl D. R. kaltinime įvardytų išlaidų įmonė patyrė žalos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog D. R. nepadarė nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra teisinga.

4713.

48Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išanalizavo tiek atskirus įrodymus, tiek jų visetą, įrodymus įvertino patikimumo aspektu, teismo išvados padarytos atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir jas įvertinus, todėl kasatoriaus teiginys, kad šis teismas vertindamas įrodymus padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstas.

4914.

50Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jeigu įmonę administruojantis bankroto administratorius vis dėlto manytų, jog D. R. turėtos išlaidos atstovaujant UAB „T“ padarė žalos įmonei, bankroto administratorius turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti administruojamos įmonės teises civilinio proceso tvarka.

5115.

52Kasatorius pagrįstai nurodo, kad, norint išlaidas pripažinti bendrovės reprezentacijai skirtomis, būtinas nurašymo aktas, vadovo sprendimas dėl tokių išlaidų dydžio, o tai padaryta nebuvo, tačiau tai yra buhalterinės apskaitos netinkamas tvarkymas ir negali būti siejama su svetimo turto pasisavinimu.

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

54Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. R. buvo... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą... 6. I. Bylos esmė... 7.

1.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 2.... 11. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. R. pagal... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. 3.... 14. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 15. 3.1.... 16. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes... 17. 3.2.... 18. Išvadą, kad D. R. išlaidos yra susijusios su UAB „T“ veikla ir... 19. 3.3.... 20. Atsiskaitymai įmonės banko kortelėmis vyko nuolat, atsiskaitoma buvo... 21. 3.4.... 22. Nustatyta, kad bendrovė 2011 m. turėjo 3 842 344 Lt turto ir per vienerius... 23. 3.5.... 24. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bendrovės direktorius ir... 25. 3.6.... 26. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į specialisto A. I.... 27. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 28. 4.... 29. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 30. Dėl prokuroro skunde nurodomų BPK pažeidimų... 31. 5.... 32. Kasatorius skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 33. 6.... 34. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 35. 7.... 36. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 37. 8.... 38. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir... 39. 9.... 40. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 41. 10.... 42. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas... 43. 11.... 44. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu... 45. 12.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus... 47. 13.... 48. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinės... 49. 14.... 50. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jeigu įmonę... 51. 15.... 52. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad, norint išlaidas pripažinti bendrovės... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 54. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...