Byla 1A-46-453/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui, nuteistajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Mariui Navickui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme,

4– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

5– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.), R. L. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Paskirtas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Iš R. L. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priteista 25 078 Eur padarytos žalos atlyginimo.

9Iš R. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 6 309,63 Eur.

10Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. L. konfiskuota 117 213,10 Eur.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14R. L. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – sporto ir sveikatingumo klubui (toliau – Klubas) „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, tai yra R. L. pagal 2013 m. balandžio 15 d. steigimo sutartį būdamas įgaliotas atstovauti Klubui „duomenys neskelbtini“ valdžios ir valdymo institucijose bei veikiant su juridiniais ir fiziniais asmenimis, įgaliotas pasirašyti visus dokumentus, susijusius su Klubo steigimu, įregistravimu ir veikla, 2013 m. balandžio 29 d. jo pasirašyto prašymo viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centrui pagrindu, VĮ Registrų centre būdamas įregistruotas Klubo „duomenys neskelbtini“ vienasmeniu valdymo organu – vadovu ir taip laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. būdamas atsakingas už jo vadovaujamo Klubo ūkinę finansinę veiklą, atlyginimų apskaičiavimą, išmokėjimą, gautų pajamų įtraukimą į Klubo buhalterinę apskaitą, einamų darbo pareigų pagrindu, savo žinioje turėdamas Klubo turtą, pinigines lėšas, gautas iš Klubo veiklos, bei kitą materialųjį turtą, reikalingą Klubo veiklai vykdyti, siekdamas pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – Klubui „duomenys neskelbtini“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas, kurios jo tyčia buvo neįtrauktos į Klubo buhalterinę apskaitą, šiam siekiui įgyvendinti, veikdamas per Klubo „duomenys neskelbtini“ darbuotojas, dirbusias duomenys neskelbtini kavinėse, – E. R. , V. K. , G. K. , N. V. , V. B. , J. B. , A. V. , J. D. , V. V. , G. Š. , G. G. , I. Ž. , G. B. , L. K. , M. V. , L. V. , A. N. , E. M. , G. A. , U. V. , D. J. , kurios jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, joms nurodęs dalį gautų pajamų neįtraukti į apskaitą kavinėse esančiais kasos aparatais ir šiuos neįtrauktus į apskaitą pinigus perduoti jam, minėtoms darbuotojoms vykdant jo nurodymą, iš kavinių darbuotojų gavęs neįtrauktus į apskaitą 127 828,56 Eur, iš kurių 21 Klubo „duomenys neskelbtini“ darbuotojui išmokėjo buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokestį – 10 597,46 Eur, o likusius pinigus – 117 231,10 Eur, jų neįtraukęs į Klubo buhalterinę apskaitą ir nepanaudojęs Klubo veikloje, pasisavino. Taip R. L. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – Klubui „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – 117 231,10 Eur, Klubui „duomenys neskelbtini“ padarydamas 117 231,10 Eur materialinę žalą.

152.

16Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas Klubo „duomenys neskelbtini“ vadovu, pažeisdamas norminių aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą jo vadovaujamo Klubo „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti Klubo „duomenys neskelbtini“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

173.

18Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, tai yra 2 893 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 22 185 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, 4 847,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 345,67 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 116,08 Eur pensijų įmokų sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, veikdamas per Klubo „duomenys neskelbtini“ buvusį darbuotoją – apskaitininką, kuris R. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie Klubo „duomenys neskelbtini“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip išvengdamas 31 387,63 Eur mokesčių ir įmokų. Nuosprendžio dalis dėl R. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka neapskųsta.

19II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

204.

21Nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde pateikia prašymus: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 31 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai, panaikinti; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. L. konfiskuoti 117 213,10 Eur, panaikinti; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti nuteistajam prokuroro, kuris nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje palaikė kaltinimą, už šias nusikalstamas veikas pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį, išdėstant per maksimalų įstatyme nustatytą terminą.

224.1.

23Apeliantai nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka imperatyvių įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų – reikalavimų, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje teismas turėtų konstatuoti ir aprašyti bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas, įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenustatė, o paraidžiui perkėlė turinį iš prokuroro gauto ir nukopijuoto kaltinamojo akto. Apeliantai teigia, kad net dalis liudytojų parodymų taip pat yra pažodžiui perkelti, tai yra nukopijuoti iš kaltinamojo akto į nuosprendį, kaip, pvz., liudytojų V. V. , G. Š. , E. R. parodymai ir kt., nors šios liudytojos teisme patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie turi esminę reikšmę faktiniam bylos aplinkybių nustatymui bei juridiniam vertinimui. Pasak apeliantų, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas teismo nuosprendis priimtas ne remiantis teismo posėdyje ištirtais įrodymais ar teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis grįsdamas teismas turėtų konstatuoti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, o iš kaltinamojo akto, kurį surašė valstybinis kaltintojas, perkeltais duomenimis. Nurodyti argumentai pagrindžia, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, nesigilinant ir neanalizuojant R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas, pažeisdamas rungimosi principą, šiuo atveju palaikė tik vieną – kaltinimo – pusę. Visa tai rodo teismo šališkumą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2009).

244.2.

25Apeliantai skunde analizuodami BK 183 straipsnyje nustatytus nusikaltimo dalyko požymius teigia, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Taip pat šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo asmuo, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu: ar siekė jį panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

264.3.

27Apeliantai, išdėstydami skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, susijusias su R. L. inkriminuota nusikalstama veika dėl jam patikėto turto pasisavinimo, teigia, kad su apygardos teismo pozicija nesutinka, nes teismas nedetalizavo, kuo pasireiškė R. L. tyčia. Iš byloje esančių dokumentų bei liudytojų parodymų matyti, jog R. L. pats asmeniškai nieko nedarė, kad pinigų sumos būtų neapskaitytos. Dalis pinigų buvo neapskaitoma ne dėl kokių nors tyčinių R. L. veiksmų, o tik dėl barmenių netinkamo darbo funkcijų atlikimo. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, kad R. L. veikė per barmenes, ši apygardos teismo išvada paneigiama pačių liudytojų – barmenių – parodymais, tai yra visi teisme apklausti darbuotojai nurodė, kad R. L. niekada neliepė neapskaityti pinigų, o pinigai buvo neapskaityti, nes dėl didelio darbo krūvio barmenės nebespėdavo pinigų įtraukti į kasą. Apeliantų teigimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad R. L. buvo abejingas dėl kilsiančių padarinių, tačiau nei jų norėjo, nei siekė, kad asociacija netektų dalies savo turto, nei ką nors darė, kad taip atsitiktų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pinigai į asociacijos buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti ne dėl R. L. kaltės, tai yra nuteistasis nei paliepimais, nei nurodymais ar kokiais nors aktyviais veiksmais prie to neprisidėjo.

284.4.

29Apeliantai teigia, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nedetalizavo, kaip R. L. veikė per darbuotojas, koks buvo susitarimas, nurodymų turinys ir kokius veiksmus, jo veikiamos, atliko darbuotojos. Pagal apygardos teismo nustatytas aplinkybes susidaro situacija, jog teismas pripažino, kad R. L. veikė per savo darbuotojus tiesiogine tyčia, nors patys darbuotojai pripažino, jog nebuvo tikslo pinigų (ar jų dalies) neapskaityti sąmoningai – tai įvykdavo dėl objektyvių priežasčių, tai yra didelio darbo krūvio, nuovargio, nespėjimo ir pan. Pasak apeliantų, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog darbuotojos nesuvokė nusikalstamos veikos pobūdžio, tai yra galima daryti išvadą, kad darbuotojos nesuvokė, jog pinigus reikia įtraukti į kasą. Neabejotina, kad darbuotojoms tai buvo žinoma ir jos tai suvokė, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai jos to padaryti nespėdavo ar užmiršdavo, taigi to jos nedarydavo sąmoningai ir (ar) R. L. paliepimu. Apeliantai pažymi, kad kai darbuotoja neįtraukia pinigų į kasą, už tokius veiksmus taikoma administracinė atsakomybė (kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, kai kurioms darbuotojoms tokia atsakomybė už neįtrauktas į kasą pinigines lėšas buvo taikyta). Tačiau, neatsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, dėl darbuotojų savarankiškai padarytų pažeidimų, taikoma baudžiamoji atsakomybė ir ne asmenims, neįtraukusiems pinigų į kasą, o asociacijos vadovui R. L. . Be to, vertinant, kad darbuotojos dalies pinigų į kasą neįtraukė sąmoningai, vykdydamos R. L. nurodymus, darbuotojoms taip pat turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip R. L. inkriminuojamų nusikaltimų bendrininkėms. Atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo padaryta, tai yra buvo pripažinta, jog darbuotojos veikė nenusikalstamai, jog dalis asociacijos gautų pinigų buvo neapskaitoma nesąmoningai. Dalis merginų tik nurodė, kad neapskaityti dalies piniginių lėšų joms buvo nurodžiusi S. L. . Tačiau vertinant, kad darbuotojos vykdė S. L. neteisėtus nurodymus, S. L. kaip šio nusikaltimo (turto pasisavinimo) bendrininkei taip pat turėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, darbuotojoms, neva sąmoningai vykdžiusioms S. L. nurodymus, taip pat turėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nagrinėjamoje byloje to nepadaryta, vadinasi, pinigai į asociacijos kasą buvo neįtraukiami nesąmoningai, nesant tyčios neapskaityti ar pasisavinti dalies pinigų. Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismo teiginys, jog R. L. nurodė dalies pinigų neapskaityti, neatitinka tikrovės.

304.5.

31Apeliantai, aptardami tęstinės nusikalstamos veikos požymius ir su tuo susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.), teigia, kad kiekvienas savarankiškas pinigų neįtraukimas (dienos apyvartos pabaigoje) į kasą teoriškai turėtų būti traktuojamas kaip atskira viena nusikalstama veika ar (priklausomai nuo sumos bei tyčios turinio) administracinis nusižengimas. Apeliantų teigimu, siekiant visas per vasaros sezoną neapskaitytas pinigų sumas kvalifikuoti kaip vieną sunkų nusikaltimą, turėtų būti nustatyta bendra tyčia (sumanymas), tai yra kiekvienas iš šitų epizodų turėtų būti traktuojamas kaip padarytas sąmoningai, tyčia, kad kaltininkas turėjo sumanymą pasisavinti būtent tokio dydžio piniginę sumą ir kiekvieną dieną taip veikdamas turėjo tikslą ir ateityje toliau sąmoningai neapskaityti dalies gaunamų lėšų. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvo pasisavintos piniginės lėšos, juo labiau kad buvo pasisavintas didelės vertės turtas. Tokiu atveju turėjo būti nustatyta, kad būtent darbuotojų (barmenių) kiekvieną dieną atliekami veiksmai buvo sąmoningi, jas jungė bendra tyčia ir jos norėjo taip veikti bei siekti konkretaus rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog darbuotojos nesuprato savo atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, galima teigti, kad jų daromų pažeidimų nesiejo bendra tyčia ir jos nenorėjo taip veikti ar siekti konkretaus apibrėžto rezultato. Todėl šių darbuotojų atliktus atskirus baudžiamosios atsakomybės neužtraukiančius veiksmus traktuoti kaip atliktus R. L. nurodymu ar juo labiau vertinti, kad jis taip veikė bendra tyčia, siekdamas konkretaus apibrėžto rezultato, šiuo atveju nėra net ir jokio teorinio teisinio pagrindo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pinigai į asociacijos apskaitą nebuvo įtraukti ne dėl tyčinių R. L. veiksmų, o dėl darbuotojų aplaidumo, galima daryti išvadą, kad jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių.

324.6.

33Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus ir savo išvadas grindė prielaidomis, tai yra teismas nuosprendyje konstatavo, jog dauguma barmenių nurodė, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitą tiek S. L. , tiek R. L. nurodymu, taip pat gal ir nespėjant dirbti su kasos aparatais dėl didelio užimtumo, kad toks faktas buvo ir jo neginčija pats R. L. . Apeliantai pažymi, kad apie R. L. tariamai duotą nurodymą neapskaityti lėšas, nurodė ne dauguma barmenių, kaip teigia apygardos teismas, o iš 21 darbuotojo tokias aplinkybes nurodė tik viena teisme apklausta darbuotoja E. R. . Tačiau ir ši darbuotoja, nors ir nurodė, kad R. L. jai prieš pradedant dirbti buvo sakęs, jog dalies pinigų ji turėtų neapskaityti kasos aparatu, smulkiau jai nieko neaiškino ir daugiau ta tema su ja nekalbėjo. Taip pat minėta liudytoja parodė, kad nors ir buvo gavusi tokį nurodymą iš R. L. , tai jokios įtakos jos tolesniems veiksmams nedarė ir tam nepastūmėjo. Be to, R. L. to daryti vėliau jos niekaip neskatino. Dalies pinigų ji, kaip ir kitos darbuotojos, neapskaitydavo tik dėl laiko trūkumo. Be to, iš pirmiau pacituoto apygardos teismo teiginio matyti, jog pats teismas netiesiogiai pripažino, kad pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą dėl didelio darbo krūvio, o tai patvirtina, jog tai nebuvo daroma sąmoningai. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis neginčijo fakto, kad darbo dienos pabaigoje jam buvo perduodami neapskaityti pinigai, kuriuos jis vėliau vėl panaudodavo tos pačios asociacijos veiklai, tačiau niekada nepripažino, kad darbuotojos tai darė jo nurodymu ar kad jis kokiais nors kitokiais aktyviais veiksmais būtų prie to prisidėjęs. Apeliantų teigimu, apygardos teismas iškraipydamas liudytojų parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad neva R. L. niekada neginčijo fakto, kad jis liepė barmenėms neapskaityti gautų pinigų.

344.7.

35Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina jo paties parodymai, kad jam buvo palanku turėti neįtrauktų į apskaitą pinigų. Tokie nuteistojo parodymai paimti iš konteksto, tai yra buvo vertinta ne nuteistojo parodymų visuma. Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis tiesiog pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi, nes reikėjo lėšų asociacijos veiklai vykdyti, tai yra kavinėms remontuoti, įrangai, baldams įsigyti, aikštelėms, terasoms kloti, tinklinio aikštelei įrengti, prižiūrėti, technikai samdyti ir pan.

364.8.

37Apeliantai taip pat nurodo, kad apygardos teismas neįvertino R. L. parodymų ir kitų baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, konstatuodamas, kad R. L. nereaguodavo į barmenių netinkamus veiksmus, kai jos buvo sulaikomos ir baudžiamos pareigūnų už pinigų neįtraukimą į kasos aparatą, o tik atlygindavo barmenėms už sumokėtas baudas. R. L. buvo nurodęs, jog nors pats jokiais veiksmais ir nedarė įtakos tokiai situacijai susidaryti, tačiau darbuotojų neįtrauktais į kasą pinigais jis galėjo pigiau investuoti į kavines, jų aplinkos tvarkymą ir pan. Taip buvo gerinamas būtent asociacijos turtas, o ne tenkinami asmeniniai R. L. poreikiai. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nurodydamas, kad R. L. yra sakęs apie pinigų neįtraukimą į kasą ir kad pats surinkinėjo pinigus, nedetalizavo, kurie liudytojai tokias aplinkybes nurodė. Juo labiau kad nė vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad R. L. surinkinėjo pinigus.

384.9.

39Apeliantai, aptardami apygardos teismo išvadas dėl R. L. galimybės disponuoti asociacijos lėšomis, nurodo, kad neginčijamai nustatyta, jog R. L. , būdamas vadovu, turėjo visas teises disponuoti asociacijos turtu jos interesais, todėl čia pabrėžtina, kad asociacijai priklausančių pinigų pasisavinimas, jų pavertimas nuosavu turtu nėra tolygus disponavimui neapskaitytais pinigais bei panaudojimui asociacijos interesais. Nagrinėjamu atveju turėjo būti individualizuota ir nuosprendyje aprašyta, kokiais veiksmais R. L. šias pinigines lėšas pavertė savomis, nes objektyvioji nusikalstamos veikos pusė padaroma aktyviais veiksmais. Tokiais aktyviais veiksmais turi būti siekiama pasisavinti asociacijos turtą ir kaltininkas turi to norėti – savintis asociacijos turtą, tai yra veikti tiesiogine tyčia, ką nagrinėjamu atveju teismas konstatavo nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

404.10.

41Apeliantai, aptardami dėl turto pasisavinimo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-106/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-148/2013Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.), nurodo, kad objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – piniginių lėšų pasisavinimas – nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas. Vien tai, kad R. L. , būdamas Klubo vadovu, paimdavo gautus pinigus bei turėjo teisę jais disponuoti asociacijos reikmėms, nepatvirtina, kad R. L. šias pinigines lėšas pasisavino, tai yra, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, pavertė jas savomis. Pažymi, kad R. L. šias neapskaitytas pinigines lėšas naudojo išimtinai asociacijos interesams, tai yra padidino asociacijos turtą, pirko įrangą, tvarkė ne tik kavines, bet ir šalia esančią aplinką, terasas, aikšteles, priėjimo takus, įrengė tinklinio aikštelę, kurią nuolat reikėjo prižiūrėti (stumdyti smėlį, samdyti techniką) ir t. t. Taigi, nesant R. L. veiksmuose nei tyčios, nei aktyvių veiksmų neva siekiant pasisavinti asociacijos turtą, nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

424.11.

43Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). R. L. neigė pasisavinęs asociacijos lėšas bei pateikė duomenis, kur šie pinigai buvo panaudoti (tai patvirtina ir liudytojų parodymai), tačiau apygardos teismas nurodė abstraktų teiginį, jog bylos faktinės aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad ne visi R. L. paimti bendrovei priklausantys pinigai buvo naudojami klubo veiklai vystyti. Pasak apeliantų, iš tokio apygardos teismo teiginio galima daryti išvadą, jog teismas pripažino, kad R. L. pinigus naudojo asociacijos reikmėms, tačiau ne tik nedetalizavo, kuri dalis pinigų buvo išleista asociacijos reikmėms, bet ir jos nenurodė. Taigi, teismui pripažinus, kad dalis pinigų buvo panaudota asociacijos reikmėms, turėjo būti nustatyta ir konkreti pinigų suma, kurią neva R. L. pasisavino, o kuri buvo panaudota asociacijos reikmėms, tačiau apygardos teismas to nepadarė. Be to, iš nuosprendžio nustatomosios dalies taip pat matyti, kad į kasą neįtrauktais pinigais buvo mokamas darbo užmokestis ir tokia pinigų suma buvo sumažinta neva R. L. pasisavinta bendra pinigų suma. Tai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jau buvo nustatyta, jog vis dėlto dalis pinigų buvo panaudota asociacijos reikmėms. Tačiau likusi dalis, kuri nenustatyta (tiksliau nepagrįsta dokumentais), traktuojama kaip R. L. pasisavinta suma, nors tiek R. L. pateikti duomenys, tiek liudytojų parodymai, tiek ir faktinė situacija (kavinių būklė, įranga, prieigos, tinklinio aikštelė ir pan.) įrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos ne R. L. poreikiams, o asociacijos reikmėms.

444.12.

45Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. L. niekada neneigė ir nuo pat pradžių pripažino kaltę dėl BK 220 ir 222 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, nustačius nuslėptų mokesčių ir nusavinto turto reikiamus dydžius, tai gali būti vertinama tik kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK 220, 222 straipsniai), tačiau ne kaip turto pasisavinimas (BK 183 straipsnio 2 dalis). Kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, patvirtina ir tai, kad apygardos teismas neva asociacijai padarytą žalą vertino tik pagal buhalteriniuose dokumentuose pateiktą informaciją. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nėra būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarymo tikslo (kur ir kam šitie pinigai buvo panaudoti). Tačiau tokias apygardos teismo nurodytas aplinkybes paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašaus pobūdžio baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 pateikti išaiškinimai.

464.13.

47Apeliantai nurodo, kad apygardos teismas, vertindamas R. L. pateiktus dokumentus, baldų gaminimo sąskaitas, kitų liudytojų parodymus apie atliktus darbus, nuotraukas ir kt., nurodo, jog šie duomenys nepatvirtina, kad neįtraukti į apskaitą pinigai buvo panaudoti asociacijos naudai ir nevertinti kaip įrodymai. Apeliantų teigimu, priešingai, šie duomenys būtent ir patvirtina, jog dokumentuose ir nuotraukose užfiksuoti darbai iš tiesų buvo atlikti ir kad jie buvo atlikti išimtinai asociacijos interesais bei jos naudai. Taip pat buvo pateikti dokumentai, kiek tokių darbų atlikimas objektyviai kainuoja. Pripažinus, kad tokie darbai iš tiesų buvo atlikti ir kad jie buvo reikalingi (naudingi asociacijai), būtina nustatyti, kokia pinigų suma buvo išleista šiems darbams atlikti. Taigi, priešingai nei nurodė apygardos teismas, teismui pateikti dokumentai pagrindė, kad R. L. gauti neapskaityti pinigai buvo panaudoti išimtinai asociacijos reikmėms.

484.14.

49Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliu – ir VSD Klaipėdos skyrius) civilinius ieškinius, nenurodė jokių motyvų ir argumentų, taip pat neatsižvelgė ir nesivadovavo gynėjo pateikta šiam klausimui spręsti aktualia teismų praktika. Apeliantai, aptardami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškoje byloje suformuotą praktiką dėl civilinių ieškinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-308-697/2016), teigia, kad tiek VMI, tiek VSD Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai ir juose nurodytos pinigų sumos siejamos išimtinai su R. L. inkriminuotais BK 220 ir 222 straipsniuose nustatytais nusikaltimais, todėl, pasak apeliantų, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VMI ir VSD Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai patenkinti nepagrįstai. Be to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat spręsdamas klausimą dėl pareikštų civilinių ieškinių nurodė ir tai, kad R. L. dar iki nuosprendžio priėmimo siekė išspręsti ginčą su VMI, tai yra pateikė prašymą sumokėti mokestinę prievolę (skolą) dalimis, tačiau VMI tokį prašymą atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

504.15.

51Apeliantai skunde pažymi ir tai, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tik tai, jog asociacija pateikto civilinio ieškinio atsisakė, todėl šią bylos dalį nutraukė, tačiau apygardos teismas nenurodė ir nevertino ieškinio atsisakymo motyvų. Apeliantai nurodo, kad asociacija civilinio ieškinio atsisakė, nes buvo nustatyta, jog reali žala asociacijai nepadaryta ir apskaitytinos pinigų sumos realiai buvo panaudotos asociacijos naudai bei interesais. Ieškinio atsisakyta nustačius, kad iš šių pinigų buvo pagerintas asociacijos turimas turtas: įsigyta įranga, sutvarkytos lauko kavinės, įsigyti baldai, įrengta tinklinio aikštelė, įrengti priėjimai prie lauko kavinių, tai yra buvo sudarytos sąlygos rengti visuomeninius renginius, varžybas ir pan. Išdėstytas aplinkybes, kad tai buvo daroma, iš esmės patvirtino visi šioje įmonėje dirbę darbuotojai. Dėl blogo audringo sezono vėtrų padarytiems nuostoliams ištaisyti taip pat buvo reikalingos papildomos lėšos. Taigi, apeliantai, remdamiesi išdėstytais argumentais, teigia, kad visa R. L. inkriminuota ir pripažinta kaip neva pasisavinta pinigų suma buvo panaudota asociacijos reikmėms. Be to, nuteistasis turėjo panaudoti likusią nemažą dalį ir savo asmeninių lėšų. Apeliantų teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog R. L. nepasisavino įmonės lėšų, priešingai – visas neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo asociacijos interesais.

524.16.

53Apeliantai nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto konfiskavimo, kadangi turto pasisavinimas nustatytas nepagrįstai, nes R. L. šios pinigų sumos nepasisavino, o išimtinai panaudojo asociacijos interesais. Tai patvirtina ne tik R. L. pateikti dokumentai, liudytojų parodymai, bet ir faktas, kad pati asociacija atsiėmė civilinį ieškinį ir pripažino, kad žala jai nėra padaryta. Nagrinėjamoje byloje susidaro situacija, kai asociacija teigia, jog nuteistasis pinigų iš įmonės nepasisavino, o juos panaudojo asociacijos reikmėms, tačiau apygardos teismas konstatuoja, jog vis dėlto R. L. šia suma neteisėtai praturtėjo. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad R. L. šią sumą pinigų išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nesant R. L. veiksmuose BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių bei asociacijai nepatyrus žalos, nebuvo jokio pagrindo 117 213,10 Eur pinigų sumos traktuoti kaip pasisavintos ir šiai sumai taikyti turto konfiskavimą.

544.17.

55Apeliantai, aptardami skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl bausmės skyrimo R. L. , nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes vertino formaliai, nesant tam jokio pagrindo pripažino kaltu dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai R. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad kaltintojas teismo prašė R. L. už nusikalstamas veikas paskirti tik baudas, tačiau teismas baudų neskyrė, nemotyvavo, kodėl tokios kaltintojo pasiūlytos bausmės rūšies neskiria, o parenka pačią griežčiausią bausmės rūšį. Nors teismas ir nėra saistomas kaltintojo pasiūlytos bausmės dydžiu ir rūšimi, tačiau turi motyvuoti, kodėl skiriama griežtesnė bausmė, nei prašoma kaltinimą palaikančio prokuroro. Apeliantų teigimu, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. L. neatitinka teisingumo principo.

564.18.

57Apeliantai teigia, jog apygardos teismas netinkamai individualizavo R. L. skiriamą bausmę, neįvertino reikšmingų aplinkybių (visi neapskaityti pinigai buvo panaudoti asociacijos reikmėms, pinigai buvo neįtraukiami į kasą ne dėl tyčinių R. L. veiksmų ir (ar) paliepimų, o dėl objektyvių priežasčių – barmenėms nespėjant dirbti su kasos aparatu, asociacijai žala nepadaryta, priešingai – buvo pagerintas asociacijos turtas, R. L. pinigų nepasisavino, siekė Valstybinei mokesčių inspekcijai atlyginti žalą ir t. t.), nusikalstamų veikų būdo, tikslo ir t. t. Taip pat teismas netinkamai įvertinto nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę, kuri ne tik nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, bet netgi priešingai – R. L. sužlugdys tiek moraliai, tiek finansiškai (dėl nepagrįstai taikyto turto konfiskavimo). Nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus daug švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra žymiai mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti skirta ir švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

585.

59Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinis skundas tenkinamas.

60III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

616.

62Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirmosios instancijos teisme R. L. pateiktus dokumentus, liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad į asociacijos buhalterinę apskaitą neįtraukti pinigai buvo panaudoti asociacijos reikmėms. Taip pat prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl priteistų civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo bei pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių ir paskirti nuteistajam švelnesnes bausmes. Atsižvelgdamas į pateiktą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl R. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje

637.

64Skundžiamu nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pasisavinęs didelės vertės –117 231,10 Eur – Klubo „duomenys neskelbtini“ turtą. Savo sprendime apygardos teismas konstatavo, kad R. L. ne visus iš asociacijos veiklos gautus grynuosius pinigus panaudojo Klubo veiklai vykdyti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. L. tvirtinimas, jog piniginės lėšos (grynieji pinigai, kurie nebuvo įmokėti į kasą) buvo paimtos turint tikslą jas panaudoti asociacijos reikmėms (nesvarstant, ar tokie tvirtinimai yra pagrįsti ir teisingi), sprendžiant klausimą, ar R. L. veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis.

658.

66Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į nuteistojo R. L. parodymus, neanalizavo baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų visumos, nelygino jų tarpusavyje, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasisavintas Klubo didelės vertės turtas – 117 231,10 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad R. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

678.1.

68Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės reikmėms tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas leidžia teismams padaryti teisingas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2017, Nr. 2K-127-693/2019, Nr. 2K-163-788/2019).

698.2.

70Nuteistasis R. L. pirmosios instancijos teisme, taip pat papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, parodė, kad jis žinojo, jog asociacijoje ne visi iš klientų gauti pinigai buvo įmokami į kasą. Tokiems darbuotojų veiksmams jis neprieštaravo, nes jam buvo naudinga gauti neapskaitytas pinigines lėšas. Jam tokios piniginės lėšos buvo reikalingos skoloms grąžinti ir sumokėti už atliktus įvairius ūkinius darbus, tai yra už terasos ir takelių remontą, baldų gamybą, smėlio lyginimą ir kasimą, ir pan. Darbai buvo atlikti 2017 metais. Darbai buvo atliekami etapais tiek iki sezono pradžios (tuo metu jau buvo atlikta didelė dalis darbų), tiek jau vasaros sezono metu. Darbai buvo atliekami už pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs, taip pat ir už jo paties santaupas. Pinigus skolinosi iš savo pusseserės L. Č. . Tai, kad minėti darbai buvo atlikti, patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai – nuotraukos ir darbų atlikimo sąmatos. Visos į asociacijos buhalteriją neįtrauktos piniginės lėšos buvo panaudotos asociacijos reikmėms. R. L. parodė, jog tam, kad žinotų, kiek gavo į asociacijos kasą neįtrauktų pinigų, vedė savo užrašus. Juose žymėjosi, kiek yra išleidęs pinigų, kiek yra apskaitytų ir kiek neapskaitytų pinigų. Šie jo užrašai kratos metu buvo paimti. Pagal šiuos užrašus jis pats apskaičiavo, kad kaltinime nurodyta per didelė į buhalterinę apskaitą neįtraukta pinigų suma, t. y. suma turėtų būti 111 790,38 Eur (t. 8, b. l. 47–50; t. 9, b. l. 169–170).

718.3.

72Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigtos R. L. nurodytos aplinkybės, kad iš asociacijos veiklos gauti grynieji pinigai buvo panaudoti ne Klubo „duomenys neskelbtini“ veikloje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis R. L. savo parodymus dėl į Klubo „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų pinigų panaudojimo klubo reikmėms grindžia iš įvairių skirtingų šaltinių pateiktais duomenimis bei liudytojų parodymais. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina nuteistojo R. L. parodymus, kad jo valdomos asociacijos objektuose 2017 metais buvo atlikti remonto darbai.

738.4.

74Iš pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme R. L. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose skirtingais laikotarpiais užfiksuoti Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomi objektai – kavinės ir laisvalaikio centrai duomenys neskelbtini (t. 8, b. l. 45, aplanko 24–34 lapai, b. l. 57, aplanko 28–36 lapai; t. 9, b. l. 137–154). R. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pateiktose fotonuotraukose buvo užfiksuoti objektai skirtingu laiku, tai yra 2016 metais iki atliktų remonto darbų ir 2017 metais po atliktų remonto darbų. Iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad fotonuotraukose užfiksuoti tie patys objektai, tačiau jie atrodo visiškai skirtingai, tai yra iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 2017 metais fotonuotraukose užfiksuotuose objektuose buvo atlikti remonto ar atnaujinimo darbai.

758.5.

76Tai, kad pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti įvairūs atnaujinimo ir remonto darbai, taip pat R. L. nurodyti darbai (smėlio kasimas, aikštelių atnaujinimas ir priežiūra, audrų metu padarytos žalos ištaisymas, baldų keitimas, terasos didinimas, naujų takelių tiesimas ir pan.) buvo atlikti būtent 2017 metais, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytoja V. V. parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio 9 d. dirbo kavinėje Nr. 7. Tais metais, kai ji dirbo šioje kavinėje, audros metu kavinei buvo padaryta žala – sulaužytas skėtis ir langas. Taip pat ji matydavo, kad buvo atkasinėjami priėjimo takeliai (t. 4, b. l. 104–113; t. 7, b. l. 185). Liudytoja G. Š. parodė, kad ji 2017 metų vasarą dirbo kavinėje Nr. 7. Šiuo laikotarpiu dėl didelių vėjų kavinės turtui dažnai buvo padaroma žala – sugadinti langai ir kita įranga. Be to, po didelių vėjų reikėdavo taisyti takelius ir padus, nes smėlį užnešdavo ant takų (t. 4, b. l. 115–117; t. 7, b. l. 185). Liudytoja A. N. parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio mėnesio dirbo kavinėje Nr. 20. Kai ji pradėjo dirbti, kavinė buvo tik atidaroma. Viskas dar buvo tvarkoma. Matė, kad buvo nauji baldai, buvo keičiami takeliai, dirbo traktorius. Be to, sezono metu buvo audrų, kurių metu buvo suniokotas kavinės turtas – sulaužyti skėčiai ir langai, išnešioti sėdmaišiai (t. 5, b. l. 144–152, 161–164; t. 8, b. l. 6). Liudytojas A. L. parodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 29 d. dirbo R. L. asociacijoje ūkvedžiu. Dirbdamas jis rinko įvairius priestatus prie kavinės, atliko smulkius remonto darbus. Prie kavinės Nr. 8 buvo nukasamas, lyginamas ir sausinamas smėlis. Šiems darbams atlikti buvo samdoma technika ir žmonės. Buvo keičiama didelė dalis terasos lentų, taip pat buvo didinamas terasos plotas. Tris kartus buvo atliktas terasos alyvavimas. Padaryta apie 100 metrų takelių. Atvežta naujų baldų, kuriuos jis padėjo sustatyti. Sezono metu taip pat buvo daug darbų – stumdomas smėlis, nes aplink terasą buvo užnešta daug smėlio, taip pat atliekama tinklinio aikštelės, tribūnos, sporto aikštelės priežiūra ir remontas. Visą laiką ten dirbo žmonės, nes reikėjo kavinę ir aplinką tvarkyti ir po įvairių audrų. Šventojoje veikusioje kavinėje Nr. 20 taip pat buvo remontuojama ir tiesiama nauja terasa ir takeliai, dirbo traktorius, buvo atvežta naujų baldų (t. 4, b. l. 22–23; t. 8, b. l. 8–9). Liudytoja E. R. parodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio ji dirbo kavinėje Nr. 8. Ji matė, kad buvo atliekami terasos remonto darbai. Taip pat buvo perdažomi stulpeliai ir šviestuvai. Buvo samdomas mažas traktoriukas, kuris lygino smėlį. Smėlis buvo lyginamas ir sezono metu. Be to, dėl vėtrų kavinės turtui buvo padaryta žala – išversti langai, sulaužyti skėčiai (t. 4, b. l. 119–120, 122–136; t. 7, b. l. 185). Liudytoja V. K. parodė, kad 2017 metais trečią vasaros sezoną dirbo kavinėje Nr. 8. Palyginti su 2016 metais, 2017 metais buvo išplėsta ir dažoma pagrindinė terasa, keičiami takeliai, pastatyti elektros stulpai, pastatytas didelis naujas baras, buvo keičiami sėdmaišiai, skėčiai, VIP zonoje buvo nauja sofa. Matė, kad sporto aikštelėse dirbo įvairūs žmonės ir technika. Tais metais buvo daug audrų, jų metu buvo nukritę keli šildytuvai, iškritę langai, sulaužyti skėčiai. Po škvalų viskas buvo pakeista (t. 4, b. l. 138–139, 141–155; t. 8, b. l. 33–34). Liudytojas V. V. parodė, kad 2017 metais jis prie kavinės Nr. 8 padėdavo atlikti įvairius darbus, taip pat matė, kad prie šios kavinės dirbo ir kiti asmenys. Buvo įrenginėjama terasa, atvežta naujų baldų, atkasamos aikštelės, statomi reklaminiai stendai, lyginamas smėlis. Po audrų būdavo sulaižyti skėčiai, kėdės, stalai (t. 4, b. l. 26–26; t. 8, b. l. 9–10). Liudytoja G. K. parodė, kad ji nuo 2017 m. gegužės mėnesio pabaigos dirbo kavinėje Nr. 8. 2017 metais buvo padidinta kavinės terasa, taip pat pakeisti takeliai. Padarytos žaidimų aikštelės. Matė dirbantį traktorių, kai buvo tvarkoma tinklinio aikštelė, stumdomas smėlis. Sporto aikštelėse buvo dažomi stulpai, tribūnos. Kai ji pradėjo dirbti, kavinės baldai jau buvo surinkti, buvo naujas baras. Vasaros metu buvo audrų, kurių metu buvo sugadintas kavinės inventorius – šildytuvai, langai, skėčiai, kėdės, stalai (t. 4, b. l. 157–158, 160–174; t. 8, b. l. 31–32). Liudytoja J. B. parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio mėnesio vidurio dirbo kavinėje Nr. 8. Kai gegužės mėnesį ji buvo atvykusi į minėtą kavinę, matė, kad joje buvo keičiama baro įranga, baras, tvarkomi takeliai ir sporto aikštelės. Matė dirbantį traktorių. Taip pat įvairūs darbai buvo atliekami ir vasaros metu. 2017 metų vasarą buvo nemažai audrų, kurių metu buvo sugadintas kavinės turtas – kėdės, stalai. Sugadintus daiktus vadovas pakeisdavo (t. 5, b. l. 2–15; t. 8, b. l. 32). Liudytojas D. M. parodė, kad jis 2017 metų vasarą dirbo kavinėje Nr. 8. Dirbo kavinėje virtuvės darbuotoju, taip pat padėdavo atlikti įvairius ūkio darbus. Matė, kad minėtoje kavinėje 2017 metais buvo padidinta terasa, pastatytas naujas baras, perdažyta aikštelių įranga, keičiamos lempos, lyginamos aikštelės, dirbo traktoriai. Tą vasarą buvo daug audrų, kurių metu buvo apgadintas kavinės turtas (t. 5, b. l. 33–34; t. 8, b. l. 32–33). Liudytoja L. K. parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio mėnesio vidurio dirbo kavinėje Nr. 19. Pradėjus dirbti, kavinėje buvo statoma palapinė, tvarkoma terasa, stumdomas smėlis, tvarkomi takeliai, surenkami kavinės baldai. Baldai jai atrodė nauji, nes buvo dar supakuoti. Matė, kad su traktoriumi buvo stumdomas smėlis. Buvo žmonių, kurie dirbo ir tvarkė terasą (t. 5, b. l. 91–94; t. 8, b. l. 33). Kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų dėl kavinėse atliktų darbų apimties ir audrų metu padarytų nuostolių, šie parodymai sutampa tarpusavyje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmiau aptartais liudytojų parodymais. Be to, tai, kad 2017 metais kilo daug audrų, kurių metu galėjo būti ir buvo apgadintas Klubo „duomenys neskelbtini“ turtas, patvirtina ir baudžiamojoje byloje iš interneto portalų pateikti straipsniai (pvz., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugpjūčio 12 d. straipsniai interneto portaluose (t. 8, b. l. 45, aplanko 47–67 lapai). Priešingai nei apeliacinės instancijos teisme teigė prokuroras, liudytojai A. L. , V. V. , D. M. neparodė, kad jie dirbdami Klube „duomenys neskelbtini“ atliko visus R. L. nurodytus remonto darbus. Minėti liudytojai teigė, kad jie atliko tik smulkius remonto ir ūkio darbus. Be to, liudytojai taip pat parodė, kad jie Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomuose objektuose matė dirbančius kitus asmenis. Taip pat baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai dokumentai – sąskaitų išrašai ir paskolos sutartys – patvirtina R. L. parodymus, kad jo valdomas Klubas „duomenys neskelbtini“ 2017 m. balandžio mėnesį veiklai vykdyti skolinosi pinigų iš L. Č. (t. 9, b. l. 129–136). Pirmosios instancijos teisme ir papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. Č. parodė, kad ji padėjo finansiškai Klubui „duomenys neskelbtini“, tai yra buvo paskolinusi pinigų. 2017 m. balandžio mėn. paskolino 26 000 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 40 000 Eur. Kai paskolino 40 000 Eur, paskolos sutartis nebuvo sudaryta. R. L. dalį paskolos grąžino, dar yra skolingas 7 000 Eur. Pinigus paskolino Klubo veiklai vykdyti, nes R. L. norėjo padidinti terasą, pastatyti naujus baldus, pastatyti daugiau staliukų. Vasaros pabaigoje, nuvykusi į Palangą, matė, kad kavinėje ( - ) visi darbai buvo atlikti (t. 7, b. l. 181–182; t. 9, b. l. 167).

778.6.

78Iš baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų: banko sąskaitų išrašų (t. 9, b. l. 125–131), 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. liepos 24 d. apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų (t. 2, b. l. 16–94; t. 4, b. l. 5–17), specialisto išvados Nr. 04/12-2-7-5071 (t. 2, b. l. 110–126), matyti, kad 2017 metais vasaros laikotarpiu Klubas „duomenys neskelbtini“ veiklą vykdė ir tam tikra dalis pajamų ir išlaidų buvo atvaizduota asociacijos buhalterinėje apskaitoje. Spręsdama R. L. kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo klausimą, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustačius, kad Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomuose objektuose Palangoje ir Šventojoje R. L. nurodyti darbai buvo atlikti 2017 metais, būtina nustatyti, ar R. L. nurodyti darbai nebuvo atlikti iš pajamų, kurios buvo atvaizduotos asociacijos buhalterinėje apskaitoje.

798.7.

802018 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. G. , buvo peržiūrėti Klubo „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Vyriausioji specialistė V. G. , susipažinusi su Klubo „duomenys neskelbtini“ Kasos aparato kasos operacijų žurnalu (7 segtuvai, 465 lapai), su pardavimo dokumentais ir pardavimo suvestinėmis (1 segtuvas, 8 lapai), su kasos apskaitos dokumentais ir kasos knyga (2 segtuvai, 122 lapai), su banko išrašais (1 segtuvas, 54 lapai), su avansinėmis apyskaitomis ir pirkimo dokumentais (25 segtuvai, 1 418 lapų), su sutartimis (1 segtuvas, 49 lapai) ir kitais dokumentais, nustatė, kad pagal apskaitos registrą „Pardavimų suvestinė“ Klubas „duomenys neskelbtini“ tiriamuoju laikotarpiu gavo (elektroninių kasos aparatų kvitais pagrindė) šias įplaukas iš vykdytos veiklos: 2017 m. gegužės mėn. – 10 809,13 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 30 621,49 Eur, 2017 m. liepos mėn. – 81 953,87, 2017 m. rugpjūčio mėn. – 64 768,08 Eur. Didžiąją dalį kasos pajamų įmokėjo į sąskaitą banke, tai yra pagrindė kasos ir banko apskaitos dokumentais. Pavyzdžiui, per 2017 m. liepos mėnesį iš 82 336,12 Eur į kasą gautų pajamų 70 0-00 Eur kasos išlaidų orderiais pagrindė įmokamus į banko sąskaitą pinigus: 2017 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/01 – 20 000 Eur, 2017 m. liepos 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/03 – 20 000 Eur, 2017 m. liepos 25 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/04 – 20 000 Eur, 2017 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/05 – 10 000 Eur. Dalį pajamų pagrindė darbo užmokesčiui išmokėti pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius. Dalį kasos išlaidų orderiais pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą R. L. , kaip atskaitingam asmeniui, ir 2017 m. rugpjūčio mėnesį kasos išlaidų orderiais pagrindė skolos grąžinimą L. Č. . Pagal Klubo „duomenys neskelbtini“ AB SEB banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašą nustatyta, kad iš kasos į sąskaitą įmokėtos piniginės lėšos buvo naudojamos ūkinei veiklai vykdyti. Pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu įsigytos įvairios prekės įregistruotai veiklai (kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse) vykdyti. Alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų įsigijimui pagrįsti panaudojo UAB „duomenys neskelbtini“, tabako gaminių, vienkartinių indų, maisto produktų įsigijimui – UAB „duomenys neskelbtini“, maisto produktų, kanceliarinių prekių ir kitų prekių įsigijimui – UAB duomenys neskelbtini, kanceliarinių prekių įsigijimui – UAB „duomenys neskelbtini“, ūkinių prekių įsigijimui – UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, biotualetų paslaugų įsigijimui – UAB „duomenys neskelbtini“, maisto gaminimo įrangos įsigijimui – UAB „duomenys neskelbtini“ ir kitų prekių bei paslaugų iš įvairių ūkio subjektų vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal Klubo „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur buvo panaudoti kasos aparatų kvitais nepagrįsti 127 828,56 Eur (t. 4, b. l. 5–17).

818.8.

82Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, jog R. L. nurodyti darbai tiek pagal jų atlikimo pobūdį, tiek pagal apimtį buvo atlikti 2017 metais, daro išvadą, kad prokuroro apeliacinės instancijos teisme pateikti Klubo „duomenys neskelbtini“ 2017 m. finansiniai dokumentai nepatvirtina, jog visi liudytojų ir R. L. nurodyti Klubo valdomuose objektuose atlikti darbai galėjo būti atlikti už asociacijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytas lėšas. Iš prokuroro pateiktų dokumentų matyti, kad už asociacijos apskaitoje apskaitytas lėšas (2 938,99 Eur) 2017 m. buvo perkamos statybinės medžiagos, įrankiai, medienos impregnavimo priemonės, medžio drožlių plokštės ir pan. Taigi, neabejotina, kad Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomuose objektuose visi R. L. nurodyti darbai negalėjo būti atlikti už minėtą pinigų sumą. Asociacijos apskaitoje apskaityta pinigų suma labai skiriasi nuo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „S.“, „MB „M“, UAB „M.“, V. G. (V. G. ) pateiktų lokalinių ir baldų gaminimo sąmatose nurodytų pinigų sumų, reikalingų R. L. nurodytiems darbams (terasai, paplūdimio takeliams, stoginei terasai, stacionariai tribūnai, sporto aikštei įrengti, baldams gaminti) atlikti Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomuose objektuose. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Stogas“ lokalinių sąmatų matyti, kad aktyvaus poilsio ir organizavimo vietoje ( - ), terasos, paplūdimio ir praėjimo takelių, stoginės terasos, stacionarios tribūnos ir sporto aikštelės įrengimas kainuotų 268 768,90 Eur. Terasos, praėjimo takelio ir laiptų įrengimas ( - ) kainuotų 45 477,51 Eur. Iš „MB „M“ pateiktos darbų atlikimo sąmatos matyti, kad pagal pateiktus baldų brėžinius jų gamyba kainuotų: objekte ( - ) – 7 120 Eur, objekte ( - ) – 4 144 Eur, objekte Šventojoje Nr. 20 – 4 144 Eur, iš viso 15 408 Eur. Iš UAB „M.“ lokalinių sąmatų matyti, kad aktyvaus poilsio ir organizavimo vietoje ( - ), terasos, paplūdimio ir praėjimo takelių, stoginės terasos, stacionarios tribūnos ir sporto aikštelės įrengimas kainuotų 252 850,59 Eur. Terasos, praėjimo takelio ir laiptų įrengimas ( - ) kainuotų 43 073,07 Eur. Iš V. G. pateiktos baldų gamybos sąmatos matyti, kad baldų gamyba kainuotų: objekte ( - ) – 9 456,15 Eur, objekte ( - ) – 5 328,84 Eur, objekte ( - ) – 5 328,84 Eur (t. 8, b. l. 45, aplanko 35–36, 45–46 lapai; t. 9, b. l. 118–123, 156–161). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba MB „M“, tai yra įmonėje, kuri pateikė darbų (baro baldų gamybos) atlikimo sąmatą pagal jiems pateiktus brėžinius. Jis, būdamas Palangoje, matė sąmatoje nurodytus baldus. Nemano, kad baldus būtų galima pagaminti daug pigiau, nei jie apskaičiavo sąmatoje, jeigu būtų naudojamos tos prekės, iš kurių buvo pagaminti baldai (t. 8, b. l. 67–68). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad jo įmonė pagal pateiktus brėžinius pateikė atliktų darbų (terasos, paplūdimio takelių, stoginės terasos, stacionarios tribūnos, sporto aikštės įrengimas) lokalinę sąmatą. Joje nurodytos tokios sumos, kiek kainuotų jų įmonėje atlikti sąmatoje nurodytus darbus. Taip pat jis buvo nuvykęs apžiūrėti pagrindinio objekto, kuris buvo ( - ). Brėžiniuose pateikta informacija atitiko tai, ką nuvykęs jis pamatė (t. 8, b. l. 68). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jis sudarė 2019 m. spalio 28 d. lokalinę sąmatą pagal R. L. nurodytus darbus. Lokalinėje sąmatoje nurodytos vidutinės darbų atlikimo kainos. Jis buvo nuvykęs į Palangą ir matė, kad darbai, kuriuos nurodė lokalinėje sąmatoje, buvo atlikti (t. 9, b. l. 168–169). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytomis darbų atlikimo kainomis ir liudytojų parodymais, nes kaip matyti tiek atlikti darbai, tiek baldų gamyba skirtingų įmonių buvo įvertinti panašiomis sumomis (kainomis). Be to, liudytojai parodymus davė prisiekę sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pirmiau aptartais liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbus atliekant ir baldus gaminant darbų atlikimo sąmatas pateikusiose įmonėse, R. L. vadovaujamas Klubas būtų išleidęs daug didesnę pinigų sumą, nei jam buvo inkriminuota padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Aptartų liudytojų ir nuteistojo R. L. parodymų dėl darbų atlikimo kainų nepaneigia apeliacinės instancijos teisme pateikti UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai dėl atliktų darbų – medinio tako gamybos – kainos (t. 9, b. l. 188–189). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. L. paaiškino, kodėl įmonių pateiktose lokalinėse sąmatose ir UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktame atliktų darbų akte Nr. 504 skiriasi medinio tako gamybos kainos. R. L. parodė, kad labai skiriasi jo valdomos asociacijos ir UAB „duomenys neskelbtini“ įrengtų paplūdimio takelių kokybė. UAB „duomenys neskelbtini“, tiesdamas takelius, naudojo plonesnes lentas, kurios buvo neobliuotos, neimpregnuotos, nealyvuotos, sukaltos paprastomis vinimis, dažniausiai paklotos ant smėlio arba ant seno supuvusio takelio. O jo asociacijos pakloti paplūdimio takeliai pagaminti iš obliuotos nuverstais kampais medienos, vakuuminiu būdu impregnuotos, du kartus alyvuotos kokybiška alyva, takeliai susukti specialiais medsraigčiais ir sutvirtinti ant lagių su į smėlį įkastais rąstais konstrukcijos (t. 10, b. l. 105–106, 112–126, 143–144). Tokius nuteistojo R. L. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktos paplūdimio takelių fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti Klubo „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ pakloti paplūdimio takeliai (t. 10, b. l. 112–126).

839.

84Įvertinusi pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negalima padaryti neabejotinos išvados, jog į Klubo „duomenys neskelbtini“ apskaitą neįtraukti pinigai nebuvo panaudoti šios asociacijos veikloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Klubo „duomenys neskelbtini“ valdomuose objektuose Palangoje ir Šventojoje 2017 metais buvo atlikti įvairūs remonto ir ūkio darbai, taip pat nustatyta ir tai, kad į asociacijos buhalterinę apskaitą įtraukti pinigai nebuvo panaudoti šiems darbams atlikti, todėl nėra paneigti nuteistojo R. L. parodymai, kad už minėtų ūkio ir remonto darbų atlikimą jis atsiskaitydavo lėšomis, kurias gavo iš asociacijos veiklos neįtraukiant jų į kasą. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų negalima aiškiai ir neginčytinai nustatyti, ar visa kaltinime nurodyta pinigų suma buvo panaudota Klubo ūkio ir remonto darbams atlikti, tačiau baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, tai yra nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

8510.

86Nagrinėjamoje byloje nepavykus pašalinti abejonių, jog Klubo buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai buvo panaudoti Klubo veikloje ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog R. L. kaltinime nurodytas pinigines lėšas pavertė savo turtu ir padarė žalą Klubui „duomenys neskelbtini“, daroma išvada, kad jo veiksmuose nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-976/2017). Teisėjų kolegijai nustačius, kad R. L. nepadarė veikos, turinčios BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, panaikinama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

8711.

88Apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių turinčios veikos, nėra pagrindo iš R. L. konfiskuoti 117 213,10 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad R. L. pasisavino minėtą pinigų sumą, šis turtas nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, jis neatitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų konfiskuotino turto požymių, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl 117 213,10 Eur turto konfiskavimo iš R. L. panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl R. L. paskirtų bausmių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

8912.

90Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę už BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, neteisingai taikė BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas, tai yra pirmą kartą teisiamam asmeniui netinkamai parinko skiriamos bausmės rūšį, taip pat atsižvelgė ne į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

9113.

92Pirmosios instancijos teismas R. L. už BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės nepateikė motyvų, dėl kurių sprendė, jog bausmės tikslai už apysunkių nusikaltimų padarymą nuteistajam R. L. bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. L. paskirtų laisvės atėmimo bausmių už BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą yra neteisinga. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. L. paskirtų bausmių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pakeičiama dėl netinkamai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

9313.1.

94BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

9513.2.

96Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. L. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, dirbo, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgusi į BK 55 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes už BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą, R. L. skiria sankcijose nustatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam dydžiui, nurodytam nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir (ar) kaltininko asmenybe) ir pripažinus, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teismas tokiam asmeniui gali skirti laisvės atėmimo bausmę motyvuodamas šį savo sprendimą.

9714.

98Apeliacinės instancijos teismui R. L. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei paskyrus naujas bausmes pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo.

9914.1.

100Nuteistajam R. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – baudos – bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Teisėjų kolegija, įvertinusi paskirtos bausmės – baudos – dydį, taip pat tai, kad nuteistasis R. L. dirba Klubo „duomenys neskelbtini“, šiuo metu nevykdančio veiklos, vadovu, nustatomas ilgesnis terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). R. L. paskirtai bausmei įvykdyti – baudai sumokėti – nustatomas devynių mėnesių terminas. Dėl civilinių ieškinių

10115.

102Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl iš R. L. VMI ir VSD Klaipėdos skyriui priteistų civilinių ieškinių, motyvuodami tuo, kad apygardos teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo ir nesivadovavo aktualia šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016), pagal kurią nepriteisiamos pinigų sumos, kai šios išimtinai siejamos su inkriminuotais BK 220 ir 222 straipsniuose nustatytais nusikaltimais.

10316.

104Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė VMI pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. L. 25 078 Eur Lietuvos Respublikos biudžetui padarytą žalą (t. 6, b. l. 81–83). Civilinis ieškovas VSD Klaipėdos skyrius taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. L. 6 309,63 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą (t. 6, b. l. 65–67). Ieškovų teigimu, žala valstybei padaryta dėl Klubo „duomenys neskelbtini“ vadovo R. L. neteisėtų veiksmų, nustatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, tai yra neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, padarymo.

10517.

106Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė apeliantai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien tai, kad asmenys nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kurio dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimą, o nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju prievolė mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės), pareiga. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą nuoseklią praktiką panašaus pobūdžio bylose, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-247-693/2018, Nr. 2K-251-1073/2018, Nr. 2K-80-1073/2019).

10717.1.

108Nagrinėjamu atveju nustačius, kad R. L. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybė patyrė turtinės žalos, būtina įvertinti, ar R. L. valdomas Klubas „duomenys neskelbtini“ yra mokus ir gali atlyginti valstybei padarytą žalą ar ne, ar valstybei padaryta žala gali būti išieškota iš juridinio asmens MAĮ nustatyta tvarka. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 metais, tai yra nusikalstamų veikų padarymo metu, Klubas „duomenys neskelbtini“ veiklą vykdė ir mokėjo mokesčius. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. L. parodė, kad Klubas „duomenys neskelbtini“ šiuo metu veiklos nevykdo ir asociacija pajamų negauna, tačiau baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų, kad Klubas „duomenys neskelbtini“ būtų nemokus ar kad jam iškelta bankroto byla. Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais dideliais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, tai yra negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimus, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad dideliems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kaip nustatyta, nei VMI, nei VSD Klaipėdos skyrius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Klubui „duomenys neskelbtini“. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, VMI 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo Klubo „duomenys neskelbtini“ turto (t. 9, b. l. 182–183). Taip pat VMI 2019 m. gruodžio 16 d. rašte nurodė, kad išieškojimas pagal 2019 m. spalio 17 d. sprendimą yra perduotas vykdyti antstoliui. Taip pat iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad mokesčių mokėtojas Klubas „duomenys neskelbtini“, vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, siekia sudaryti mokestinės paskolos sutartį (t. 10, b. l. 132–144). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turi būti išvengta situacijų, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje reiškiamas dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, dėl kurios jau buvo taikytos ar taikomos MAĮ numatytos teisinės priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs, ar nėra galimybės mokesčių išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo, patenkino VMI ir VSD Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius. Civiliniai ieškovai, remdamiesi šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka, todėl nagrinėjamoje byloje VMI ir VSD Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, tai yra teisėjų kolegija siekdama išsaugoti civilinių ieškovų teisę tinkamai apginti savo pažeistas teises (civilinį ieškinį pareikšti tiek mokesčio mokėtojui, tiek jo vadovui, kurių atsakomybė yra subsidiari), civilinius ieškinius ne atmeta, o palieka nenagrinėtus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks sprendimas – palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus – atitiks sprendimo paskirtį baudžiamajame procese. Atžvelgiant į tai, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų dėl pareikštų civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

109Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

110panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. L. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – R. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

111Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. L. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 (dvejiems) metams.

112Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

113R. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

114R. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

115Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

116Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti baudos sumokėjimo terminą – devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

117Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. L. priteista 25 078 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta žala ir 6 309,63 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

118Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. L. konfiskuota 117 213,10 Eur.

119Likusios Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 4. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo... 5. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 8. Iš R. L. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priteista 25 078 Eur... 9. Iš R. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. L. konfiskuota 117 213,10 Eur.... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. R. L. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje... 15. 2.... 16. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal... 17. 3.... 18. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal... 19. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 20. 4.... 21. Nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde... 22. 4.1.... 23. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 24. 4.2.... 25. Apeliantai skunde analizuodami BK 183 straipsnyje nustatytus nusikaltimo dalyko... 26. 4.3.... 27. Apeliantai, išdėstydami skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes,... 28. 4.4.... 29. Apeliantai teigia, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 30. 4.5.... 31. Apeliantai, aptardami tęstinės nusikalstamos veikos požymius ir su tuo... 32. 4.6.... 33. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė baudžiamojoje... 34. 4.7.... 35. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad R. L. inkriminuotos nusikalstamos... 36. 4.8.... 37. Apeliantai taip pat nurodo, kad apygardos teismas neįvertino R. L. parodymų... 38. 4.9.... 39. Apeliantai, aptardami apygardos teismo išvadas dėl R. L. galimybės... 40. 4.10.... 41. Apeliantai, aptardami dėl turto pasisavinimo suformuotą teismų praktiką... 42. 4.11.... 43. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtinasis turto... 44. 4.12.... 45. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. L. niekada neneigė ir nuo pat... 46. 4.13.... 47. Apeliantai nurodo, kad apygardos teismas, vertindamas R. L. pateiktus... 48. 4.14.... 49. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės... 50. 4.15.... 51. Apeliantai skunde pažymi ir tai, kad apygardos teismas skundžiamame... 52. 4.16.... 53. Apeliantai nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto... 54. 4.17.... 55. Apeliantai, aptardami skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl... 56. 4.18.... 57. Apeliantai teigia, jog apygardos teismas netinkamai individualizavo R. L.... 58. 5.... 59. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas... 60. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 61. 6.... 62. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK... 63. 7.... 64. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pasisavinęs didelės... 65. 8.... 66. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir,... 67. 8.1.... 68. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu... 69. 8.2.... 70. Nuteistasis R. L. pirmosios instancijos teisme, taip pat papildomai apklaustas... 71. 8.3.... 72. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir... 73. 8.4.... 74. Iš pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme R. L.... 75. 8.5.... 76. Tai, kad pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti įvairūs atnaujinimo ir... 77. 8.6.... 78. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų: banko sąskaitų išrašų (t.... 79. 8.7.... 80. 2018 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant... 81. 8.8.... 82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmiau aptartais liudytojų... 83. 9.... 84. Įvertinusi pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų... 85. 10.... 86. Nagrinėjamoje byloje nepavykus pašalinti abejonių, jog Klubo buhalterinėje... 87. 11.... 88. Apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl R.... 89. 12.... 90. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas... 91. 13.... 92. Pirmosios instancijos teismas R. L. už BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos... 93. 13.1.... 94. BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys... 95. 13.2.... 96. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. L. nusikalstamų veikų padarymo... 97. 14.... 98. Apeliacinės instancijos teismui R. L. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2... 99. 14.1.... 100. Nuteistajam R. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222... 101. 15.... 102. Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat prašo panaikinti pirmosios... 103. 16.... 104. Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė VMI pateikė civilinį ieškinį,... 105. 17.... 106. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, priešingai nei... 107. 17.1.... 108. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad R. L. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje ir... 109. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 110. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio... 111. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio... 112. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį... 113. R. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti... 114. R. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti... 115. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. pagal BK 220... 116. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2... 117. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio... 118. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio... 119. Likusios Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio...