Byla 2A-11-943/2017
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įrašo panaikinimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant ieškovei A. L. ir jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

4atsakovui A. L. ir jo atstovams advokatamsAstai Astrauskienei ir Ramūnui Girevičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 pagal ieškovės A. L. ieškinį A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įrašo panaikinimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.Ginčo esmė

8

  1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) paskolos sutartį tarp jos ir atsakovo A. L. nesudaryta, pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9079 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad apie 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) vekselio egzistavimą sužinojo 2011 m. gruodžio 28 d., kai iš antstolio J. P. paštu gavo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą byloje Nr. 0172/11/01506. Atsakovas nė karto nesikreipė su prašymu apmokėti vekselį, ieškovei nebuvo įteikti pašto pranešimai dėl vekselio apmokėjimo, todėl notarė neturėjo teisės padaryti vykdomojo įrašo. Be to, ginčo vekselyje įrašyti ne visi rekvizitai, t. y. nenurodyta konkreti mokėjimo vieta – Klaipėda, todėl paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 78 straipsnio pagrindu.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. liepos mėnesį ji parašė įgaliojimą savo sūnui atsakovui A. L., pagal kurį jam buvo suteikta teisė disponuoti žemės sklypu ( - ). Iki to laiko atsakovas veikė per ieškovę, minėtame sklype statant namą, todėl dažnai vykstant į valstybės institucijas tvarkyti dokumentus jam reikėdavo žemės savininkės – ieškovės parašų. Pasitikėdama savo sūnumi ieškovė pasirašė ant keleto tuščių popieriaus lapų, kad nebereikėtų vykti kartu. Šiais popieriaus lapais atsakovas galėjo laisvai pasinaudoti, todėl manytina, kad ieškovės parašas ant vekselio atsirado dėl apgaulingų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnis). Ieškovė ginčija paskolos sutarties buvimo faktą, nes susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl paskolos niekada nebuvo, atsakovas 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) neturėjo ir negalėjo turėti.
  4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. 2002 m. pavasarį grįžęs iš Amerikos ir uždirbęs nemažai pinigų, atsakovas nutarė investuoti Lietuvoje į nekilnojamąjį turtą. Su tėvais Aleksandra ir V. L. sutarė, kad turtą pirks ir užregistruos jų vardu. 2002–2005 m. buvo perkami žemės ūkio paskirties sklypai, daromi detalieji planai, keičiama žemės naudojimo paskirtis, atliekami infrastruktūros statybos darbai. Tokiu būdu buvo suformuoti 26 atskiri žemės sklypai ir sukurta turto pridėtinė vertė. 2002–2009 m. tėvų vardu buvo nupirkta apie 7 automobiliai, kuriuos vėliau ieškovė perleido atsakovo broliui G. L.. 2002 m. atsakovas nupirko ir žemės sklypą, esantį ( - ), jame pradėjo statyti namą dar neturėdamas statybos leidimo. Tiek žemės sklypas, tiek statomas namas faktiškai priklausė atsakovui, tėvai išdavė notarinį įgaliojimą, kad pastarasis galėtų visiškai disponuoti žemės sklypu. Kadangi atsakovas norėjo užsitikrinti savo investicijų apsaugą, paprašė ieškovės A. L. išduoti ginčijamą vekselį. Kadangi tėvai nepadovanojo atsakovui už jo lėšas įsigyto turto, pastarasis buvo priverstas kreiptis į antstolį .Ieškovė yra nesąžininga, nes dėl vekselio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 21 d., o šiuo ieškiniu siekia sustabdyti išieškojimo procedūras. Prieš pat sueinant vekselio apmokėjimo terminui tėvai beveik visą turtą skubiai padovanojo broliui arba pardavė. Ginčijamame vekselyje yra visi rekvizitai, numatyti ĮPVĮ.
  5. Atsakovė notarė A. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įstatymas neįpareigoja notaro tikrinti vekselio kilmės, įsipareigojimų atsiradimo pagrindų ar kitų aplinkybių, kuriomis atsirado vekselis. Vekselis, kurio pagrindu išduotas ginčijamas vykdomasis įrašas, turi visus ĮPVĮ rekvizitus. Vekselyje esant nurodytai mokėjimo vietai „Klaipėda“ nėra pagrindo teigti, kad vekselyje mokėjimo vieta nenurodyta. Kai pateiktame apmokėti vekselyje yra numatytas mokėjimo terminas, t. y. nustatytą dieną, termino diena, kada vekselis privalo būti apmokėtas, yra žinoma vekselio mokėtojui. Tokiu atveju vekselio davėjas ne tik žino, kad suėjo mokėjimo terminas, bet žino ir tai, kad prievolė neįvykdyta. Todėl vekselio mokėtojas negalėtų grįsti savo pozicijos tuo, kad jam nebuvo žinoma vekselio apmokėjimo diena.
  6. Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją.

9

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ginčijamame vekselyje yra nurodyta, jog vekselio apmokėjimo vieta – Klaipėdos miestas, todėl atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus(ĮPVĮ 4 straipsnis), į tai, kad ginčo šalys yra susijusios artimais šeiminiais ryšiais, tai, kad byloje nenustatyta, jog vekselio išrašymo dieną tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvę konfliktiški santykiai, teismas darė išvadą, kad ginčijamas vekselis turi visus ĮPVĮ nustatytus rekvizitus.
  3. Vekselio apmokėjimo data 2011 m. gruodžio 20 d. Byloje nustatyta, kad vekselyje nurodytu adresu vekselio davėjai pranešimai buvo išsiųsti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d., t. y. nepažeidžiant ĮPVĮ nustatytų terminų, todėl kaip teisiškai nepagrįstus teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su pranešimų neįteikimu.
  4. Byloje nėra ginčo, kad, pasibaigus ginčo vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėją. Ginčijamas vykdomasis įrašas išduotas pagrįstai, nes ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prievolė apmokėti vekselį įvykdyta arba pasibaigė kitais pagrindais.
  5. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog vekselis buvo išduotas kaip tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Ieškovės argumentai, kad apie išduotą vekselį atsakovas neužsiminė kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami šalių turtiniai klausimai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra nesąžiningas ar kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kadangi visos bylos buvo išnagrinėtos iki sueinant vekselio apmokėjimo terminui.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13

  1. Ieškovė A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. pirmosios instancijos teismas, ieškovės teiginius dėl vekselio teisinės prigimties nebuvimo atmesdamas kaip nepagrįstus, nenurodė, koks yra ginčijamo vekselio išdavimo teisinis pagrindas tik formaliai nurodė, jog juo buvo užtikrintas prievolės atsakovui įvykdymas, nors jokių įrodymų ir aplinkybių, patvirtinančių tarp šalių egzistavusią prievolę teismas nenurodė.
    2. Teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, neįvertinęs, jog jie yra atsakovo draugai arba kreditoriai, suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad ieškovės pajamos leido įsigyti didelės vertės turtą.
    3. Byloje neįvertintas ieškovės prašymas ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės. Teismo motyvai šiuo klausimu yra abstraktūs, nenagrinėti ieškovės argumentai dėl atsakovo apgaulės, neįvertinta byloje pateikta eksperto išvada, paties atsakovo paaiškinimai ir įrodymai apie ginčo sutarties sudarymo metu buvusią jo turtinę padėtį.
    4. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl pranešimų neapmokėjus vekselio išsiuntimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
  2. Atsakovas A. L. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ieškovė prašydama ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu turėjo įrodyti, kad vekselis išduotas nesant teisinio pagrindo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, dėl ko ir pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu nėra.
    2. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįsti. Argumentai, jog ekspertizės išvados patvirtino ieškovės dėstomas vekselio išdavimo aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti, kadangi eksperto išvados remiasi tikėtinumu, o kitų jas patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
    3. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad pranešimas dėl vekselio apmokėjimo buvo išsiųstas jai paskutinę mokėjimo termino dieną, o tai kad jis nebuvo ieškovei įteiktas nesudarė pagrindo notarui atsisakyti atlikti pagal jį vykdomąjį įrašą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė notarė A. G. nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo dėl to, kad nebuvo laikytasi įstatymo reikalavimų dėl vekselių pateikimo apmokėti, nesutinka. Vekselio turėtojas nors ir neprivalėjo, bet pateikė notarui įrodymus, patvirtinančius, kad vekselio mokėjimo dieną jis pateikė reikalavimą vekselio davėjui, išsiųsdamas šį reikalavimą registruotu laišku, dėl ko notarė neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą šio vekselio pagrindu.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio(liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl ginčo esmės ir faktinių bylos aplinkybių
  1. Teisėjų kolegija, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą nustatė, kad byloje ginčijamas 2009 m. liepos 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį apeliantė A. L. įsipareigojo savo sūnui atsakovui A. L. iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 425 741,43 Eur (1 470 000 Lt) (t. 1., b. l. 13).
  2. Ieškovės teigimu, vekselį atsakovas įgijo apgaulės būdu, t. y. ant tuščio lapo su ieškovės parašu atspausdino vekselio tekstą, todėl vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovė niekada nėra gavusi iš atsakovo jokios piniginės naudos, todėl toks vekselis civilinėje teisinėje apyvartoje negali egzistuoti. Be to, buvo pažeista Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro 2011 m. gruodžio 21 d. vykdomojo įrašo Nr.9079 atlikimo tvarkos procedūra, nes atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovę su prašymu apmokėti vekselį, o pats vekselis neturi visų jam privalomų rekvizitų – jame tinkamai nenurodyta vekselio apmokėjimo vieta (t. 1., b. l. 14). Dėl nurodytų priežasčių ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti nesudaryta jos ir atsakovo A. L. žodinę paskolos sutartį 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumai, pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį neprotestuotiną 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumos vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui šią sumą sumokėti, panaikinti Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės atsakovės A. G. 2011 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9079).
  3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, jo teigimu, atsakovė suvokė pasirašanti vekselį ir žinojo jo teisines pasekmes. Ieškovė vekselį atsakovui išdavė kaip garantiją, kad padovanos jam visą jo lėšomis, tačiau ieškovės vardu įgytą turtą (žemės sklypus, gyvenamąjį namą, automobilius, bendrovės akcijas). Kadangi ieškovė visą turtą padovanojo kitam savo sūnui, atsakovo broliui G. L., atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavimo.
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta
  1. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
  2. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė teismo prašė žodinę paskolos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo A. L., pagal kurią ieškovė skolinga atsakovui 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt), pripažinti nesudaryta. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek viso bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad paskolos sutartis dėl 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumos tarp ginčo šalių niekada nebuvo sudaryta, priešingai, atsakovas pripažino, kad piniginių lėšų jis savo motinai (ieškovei) neperdavė ir neskolino, o už savo pinigus, tačiau tėvų vardu įgijo turto (t. 1., b. l. 77). Atsakovo teigimu, ieškovė buvo žadėjusi visą jos vardu, tačiau atsakovo lėšomis įgytą turtą jam padovanoti, būtent šio įsipareigojimo užtikrinimui, pastaroji ir išrašė ginčo paprastąjį neprotestuotiną vekselį (t. 1., b. l. 79).
  3. CPK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, t. y. abi šalys pripažįsta, kad tarp jų nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ir šios aplinkybės neįrodinėja, teisėjų kolegija ieškinio dalį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta tenkina ir šios bylos dalies nagrinėjimą iš esmės baigia (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

16 Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės

  1. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas.
  2. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.
  3. Svarbu paminėti ir tai, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
  4. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenurodė ir nenagrinėjo, kokiu pagrindu ginčo vekselis egzistuoja civilinėje teisinėje apyvartoje. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad šalių nesiejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, pripažintina ir tai, kad ginčo vekselis šiuo pagrindu negali egzistuoti civilinėje apyvartoje.
  5. Apeliantės teigimu, ji niekada jokia forma nėra gavusi iš atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos ar tokios vertės turto, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tarp šalių egzistavusią prievolę, todėl ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja be teisinio pagrindo. Minėta, atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis ieškovei pinigų neskolino, bet teigia, kad jo lėšomis, tačiau atsakovės vardu buvo įgytas turtas, kurį ieškovė žadėjo jam padovanoti, o šio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti išrašė ginčo vekselį. Nesutampant šalių paaiškinimams, byloje turi būti nustatytas vekselio atsiradimo civilinėje apyvartoje pagrindas ir vertinamas šalių išsakytų pozicijų pagrįstumas.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovė neįrodė, jog jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas jos ir sutuoktinio lėšomis, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad byloje esant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašams (t. 1., b. l. 154-178), patvirtinantiems ieškovės nuosavybės teise valdytą turtą, šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartims, pasirašytoms pačios ieškovės, o ne jos įgaliotų asmenų (t. 1., b. l. 179-194, t. 2., b. l. 2-9), būtent atsakovas, teigiantis, kad ieškovės vardu registruotas turtas įgytas jo lėšomis, privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).
  7. Buvusią gerą finansinę padėtį ir galimybę ieškovės vardu įgyti turto už 1 470 000 Lt sumą atsakovas įrodinėja 2005 m. balandžio 28 d. turto deklaracija, pagal kurią jis 2003 metais turėjo 182 000 Lt piniginių lėšų (t. 3., b. l. 7-9), liudytojų parodymais, iš draugų skolintomis lėšomis, taip pat aplinkybe, kad vienerius metus dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, papildomai užsidirbdavo dainuodamas įvairiuose renginiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys nepagrindžia fakto, kad atsakovas už 1 470 000 Lt sumą ieškovės vardu įgijo turto. Pirma, byloje esanti turto deklaracija patvirtina tik tai, kad 2003 metais atsakovas turėjo 182 000 Lt sumą, tačiau byloje esantys įrodymai nepagrindžia kokiu tikslu ši suma buvo panaudota ir ar buvo panaudota; antra, liudytojų parodymai, kad namo, esančio ( - ), statybose dalyvavo ir joms vadovavo atsakovas A. L., atsižvelgiant į ieškovės amžių bei jos ir atsakovo artimus giminystės ryšius, taip pat nepagrindžia, kad darbai buvo vykdomi būtent atsakovo lėšomis; trečia, atsakovo į bylą pateikti vekseliai, kuriais jis kitiems asmenims įsipareigojo sumokėti iš viso 461 500 Lt sumą (t. 2., b. l. 112-116), jokiais aspektais neįrodo, kad jis tokią sumą paskolos sutarčių pagrindu būtų gavęs ir/ar panaudojęs įsigyti nekilnojamojo turto ieškovės vardu, priešingai, šie vekseliai įrodo, kad atsakovas buvo įsiskolinęs kitiems asmenims, todėl suteikia pagrindo abejoti jo turtinę – finansinę padėtį buvus gera ir/ar bent jau stabilia; ir, penkta, įrodymų, kad vienerius metus dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kartkartėmis dainuodamas renginiuose, atsakovas būtų gavęs pajamų, juolab uždirbęs 1 470 000 Lt sumą, ir už šias lėšas ieškovės vardu įgijęs turto, kurį ieškovė būtų įsipareigojusi jam padovanoti, byloje nėra.
  8. Papildomai kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 3 d. atsakovas A. L. parodė, jog 1 470 000 Lt suma susidarė dėl to, kad 2003 ar 2004 metais jis tėvų vardu pirko sklypus Klaipėdos raj., Klausmylių kaime, kuriuos tėvai vėliau pardavė (t. 1., b. l. 26), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs minėtų žemės sklypų pardavimą, todėl tikėtina, kad jeigu žemės sklypai ir buvo pirkti atsakovo lėšomis, tačiau ieškovės ir jos sutuoktinio vardu, tai su atsakovu dėl minėtų žemės sklypų buvo atsiskaityta iškart juos pardavus arba netrukus po to. Atsakovo teiginių prieštaringumą pagrindžia ir tai, kad pasak jo, nekilnojamąjį turtą jis pirko abiejų tėvų vardu, tačiau patartas teisininko ginčo vekselį, kaip užtikrinimą, kad jam šis turtas bus padovanotas, paprašė išrašyti tik motinos, nors visas sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šiais teiginiais verčia abejoti ir paties atsakovo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad ginčo vekselį jis paliko pasirašyti abiems tėvams, o praėjus maždaug mėnesiui po to, mama (ieškovė) jį informavo, kad tėvas sutiko pasirašyti vekselį. Vis dėlto, ginčo vekselis pasirašytas ne abiejų sutuoktinių, o tik ieškovės vardu. Analizuojamas atsakovo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, neatitikimas faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą šiuos duomenis vertinti kritiškai.
  9. Dar daugiau, atsakovas teigia, kad ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja dėl to, kad jis savo lėšomis, tačiau ieškovės vardu įgijo turto, kurį ieškovė įsipareigojo jam padovanoti, o būtent šio turto vertė sutampa su vekselio suma. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad siekdamas išsaugoti savo turtą ir turėdamas tėvų įgaliojimą disponuoti jų vardu registruotu turtu, nusprendė tik „dėl akių“ 2010 m. liepos 21 d. parduoti žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame statomą namą, savo pažįstamam N. L. už 30 000 Lt, kad šio turto niekam neperleistų jo brolis G. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai prieštaringi įrodinėjamai pozicijai, kad 2009 m. liepos 10 d. vekselis atliko jo ieškovės vardu įgyto turto perleidimo jam užtikrinimo funkciją, kadangi jeigu ieškovė jam iš tikrųjų buvo išrašiusi vekselį, nebuvo faktinio pagrindo papildomai turtą parduoti ir tokiu būdu siekti išsaugoti investicijas.
  10. Atsakovo gynybinės pozicijos dėl dovanojimo sutarties užtikrinimo pagrįstumą silpnina ir tai, kad tam tikri žemės sklypai ieškovei nuosavybės teise priklausė tik nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., o nuo šios datos buvo perleisti UAB „BUMBA“ didinant pastarosios įmonės įstatinį kapitalą (t. 1., b. l. 173), todėl, atsakovui savalaikiai tokių sutarčių neginčijant, teisėjų kolegijai kyla pagrįstos abejonės dėl buvusių ieškovės ir atsakovo tarpusavio finansinių įsipareigojimų ir (ne)atsiskaitymo pagal juos.
  11. Be to, šioje byloje atsakovas įrodinėja, kad iš viso jis savo lėšomis, tačiau ieškovės ir jos sutuoktinio vardu buvo įgijęs turto už 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt), kadangi ieškovė įsipareigojo jam šį turtą padovanoti, tai vekselio suma sutampa su atsakovo įgyto turto verte. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje atsakovas A. L. pripažino, kad įmonių akcijas ir lengvuosius automobilius Mercedes Benz įgijo kartu su broliu G. L., prašė teismo sprendimu nustatyti, kad jiems šis turtas priklauso lygiomis dalimis, o savo ieškinio reikalavimus įvertino gerokai mažesne nei nurodyta vekselyje, t. y. 650 000 Lt, pinigų suma (t. 3., b. l. 50-53).
  12. Byloje susiklosčiusi situacija ir įrodinėjamos kitos faktinės aplinkybės, t. y. faktas, kad ieškovė turimą turtą iki vekselio apmokėjimo termino (2011 m. gruodžio 20 d.) neatlygintinai perleido kitam savo sūnui G. L., taip pat byloje esantis patvirtinimas dėl turto priklausomybės, pasirašytas ieškovės A. L., kuriame detalizuotas broliams A. ir G. L. nuosavybės teise priklausantis turtas (t. 2., b. l. 37), ieškovės patikinimai, kad visus su žemės sklypų pirkimu, statybomis ir verslu susijusius reikalus tvarkė tik jos vaikai, o nei ji, nei jos sutuoktinis sūnų versle nedalyvavo, taip pat ieškovės ir jos sutuoktinio SMS žinučių, siųstų atsakovui, turinys (t. 1., b. l. 95-96), teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad galimai ieškovę ir atsakovą siejo tam tikri finansiniai įsipareigojimai, yra tikimybės, kad tikrasis konfliktas ir nesutarimai finansiniais klausimais yra kilę tarp kartu verslą mėginusių vystyti brolių, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už ieškinio faktinio pagrindo ribų ir spręsti ieškinyje nekeliamų klausimų, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas – reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vertinimas, ar ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja pagrįstai.
  13. Išdėstytų motyvų visetas ir aptartos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumą. Vadinasi, ieškovės pasirašytas ginčo vekselis negali būti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Taigi, ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl vekselio, kaip dėl apgaulės sudaryto sandorio, negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu
  1. Apeliantės teigimu, ginčo vekselis yra negaliojantis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi ji nėra išrašiusi atsakovui vekselio, o vekselis yra suklastotas, t. y. ieškovei pasirašius ant tuščio popieriaus lapo, atsakovas vėliau ant to paties lapo išspausdino vekselio tekstą. Taigi, apeliantė teigia, kad vekselį atsakovas gavo apgaulės būdu, nebuvus apeliantės valios pasirašyti ginčo vekselį.
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais. Apibendrindama teisėjų kolegija išaiškina, kad vekselis – tai abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) sąmoningai laisva valia be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. Teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).
  3. Tinkamas valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais(žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2014 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Pažymėtina, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti tiek kita sandorio šalis, tiek kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Taip pat apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris.
  4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra teisinio pagrindo ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, rėmėsi ikiteisminio tyrimo, kurio metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ginčo vekselis suklastotas ar įgytas apgaulės būdu, medžiaga, taip pat ekspertizės aktu, kuriame nepateikta vienareikšmiška išvada, kad pirmiau ant popieriaus lapo ieškovė pasirašė, o tik vėliau ant to paties lapo atsakovas atspausdino paprastojo vekselio tekstą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jos motyvų dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės.
  5. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas ir keliančias pagrįstų abejonių faktines aplinkybes, siekdama visapusiškai išsiaiškinti apeliantės versijos, kad pirmiau ji ant tuščio popieriaus lapo pasirašė, o tik vėliau atsakovas ant to paties lapo atspausdino vekselio tekstą, patikimumą, byloje skyrė dokumento (ginčo vekselio) techninę ekspertizę, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus.
  6. Taigi, nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl 2009 m. liepos 10 d. ginčo vekselio autentiškumo, siekiant nustatyti, kokiu eiliškumu buvo surašytas ir pasirašytas vekselio tekstas, šioje byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, taip pat ekspertizė buvo atlikta ir ikiteisminio tyrimo dėl vekselio suklastojimo metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-24 (12) nustatyta, kad tirti pateiktame paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašytas rankraštinis įrašas, o veidrodiniai pašaliniai tekstai atsispaudė vėliau (t. 1., b. l. 107-111). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-786(14) išvadoje nurodyta, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktame 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas. Tokios išvados prieita dėl to, kad nustatyti įrašo (parašo) atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos tonerio dalelės) bei tai, kad įrašo štrichuose nėra plokščių ar sutraiškytų, įgavusių metalinį blizgesį (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgu ir padengtų rašto medžiaga) tonerio dalelių. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad kategoriškos išvados formuluoti negalima, kadangi rankraščio ženklų štrichų srityje tinkamų tyrimui tonerio dalelių nėra daug, be to, dokumentas buvo terminiame, cheminių medžiagų ar drėgmės poveikyje (t. 3., b. l. 11-13).
  7. Diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje prieita išvados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje visų pirmiausia buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas. Taip pat konstatuota, kad „ilgasis“ parašas buvo padėtas prieš dažais atspausdinant visą teksto šriftą. Be to, šios ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo vekselis nebuvo pasirašytas ir surašytas 2009 m. liepos 10 d., tačiau laiko atžvilgiu yra glaudus sąryšis su 2011 m. data (t. 5., b. l. 19-35).
  8. Taigi, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-24 (12), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-786(14), tiek diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje suformuotos ekspertizės išvados iš esmės sutampa – jeigu Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai nustatė, kad tikėtina, jog 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas, tai Vokietijos eksperto atliktas tyrimas šią išvadą vienareikšmiškai patvirtino. Kadangi trijų ekspertų atliktos išvados savo esme beveik sutampa, t. y. vienos kitas patvirtina, tai padidina jų patikimumą. Be to, eksperto dr.Jürgen Hans Bügler atlikta ekspertizė leidžia spręsti, kad ginčo vekselis buvo atspausdintas ne 2009 metais, kaip jame nurodyta, o 2011 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovė turimą turtą neatlygintinai nusprendė perleisti atsakovo broliui G. L.. Aplinkybę, kad ginčo vekselyje nepagrįstai nurodyta, jog jis išduotas 2009 metais, netiesiogiai patvirtina ir ant jo esantys veidrodiniai vaizdai, kuriuose matyti 2011 m. lapkričio 20 d. data.
  9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Vis dėlto, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir neturi išankstinės įrodomosios galios, todėl ji turi būti vertinama pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, turi būti vertinami visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepatikimos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
  10. Atsakovas neigia Vokietijos eksperto atliktos ekspertizės išvadų patikimumą nurodydamas, kad ekspertas ištyrė rašymo priemonės (ieškovės parašo) ir spausdintuvo dažų susikirtimo vietas, kurios iš tikrųjų ant vekselio originalo atsispaudė vėliau, nei ant jo ieškovė pasirašė, vekselį paveikus aukšta temperatūra (siekiant panaikinti ant vekselio atsiradusias riebalų dėmes atsakovas neva ginčo vekselį įdėjo į kitą dokumentą (perlenktą PVM sąskaitą – faktūrą), kuris jį paveikus lygintuvu atsispaudė ant vekselio originalo). Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo netinkamai nustatyti atitinkami faktai bei prielaidos, šios ekspertizės išvadomis nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo vadovautis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina tik atsakovo paaiškinimai, grindžiami situacijos modeliavimu ir neturintys objektyvaus pagrindimo. Taigi, aplinkybė, ar ginčo vekselyje pirmiau buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to buvo surašytas visas likęs vekselio tekstas ar atvirkščiai – iš pradžių surašytas tekstas ir tik tada buvo pasirašyta, įrodinėjama šalių žodiniais paaiškinimais ir ekspertizių išvadomis.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su ekspertizės (tyrimo) atlikimu ir jo metu nustatytomis aplinkybėmis bei prieitomis išvadomis, yra techninio pobūdžio. Pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis bei jomis remdamasis atsako į byloje kilusius klausimus, tokių specialių žinių bylą nagrinėjantis teismas neturi, todėl teisėjų kolegijai nenustačius ekspertizės akto trūkumų, t. y. kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta ne dėl to, dėl ko pavesta atlikti ekspertizę ar ekspertizė atlikta neišsamiai, etc., taip pat byloje nekilus abejonių dėl eksperto dr. Jürgen Hans Bügler šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, o atsakovui tinkamais įrodymais nepaneigus specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų patikimumo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesivadovauti Vokietijos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktos ekspertizės išvadomis. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Vokietijos ekspertui dr. Jürgen Hans Bügler tirti buvo pateiktas ginčo vekselio originalas, todėl atsakovo keliama versija, jog nesutampant byloje esančioms paprastojo vekselio kopijoms ir jo originalui, ekspertinio tyrimo išvados yra nepagrįstos ir jomis nėra pagrindo remtis, paremta tik atsakovo interpretacijomis ir prielaidomis, o ne specialiomis ir/ar mokslinėmis žiniomis, todėl pastarieji atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
  12. Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas A. L. jam prisipažinęs, jog kartu su kitais asmenimis suklastojo ginčo vekselį, t. y. ant tuščio lapo su mamos (ieškovės A. L.) parašu atspausdino vekselio tekstą ir tokiu būdu išsprendė savo problemas. Šie liudytojo parodymai netiesiogiai patvirtina atsakovo kvestionuojamų ekspertizių išvadų teisingumą. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog šio liudytojo parodymai kito: ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 4 d. apklausos metu liudytojas palaikė atsakovo vekselio atsiradimo versiją, t. y. pastarasis parodė, kad 2010 m. pavasarį ieškovė perdavė atsakovui kažkokį dokumentą, kurio pagrindu jam kažkas iš šeimos narių turės sumokėti pusantro milijono litų, tačiau detalių nurodė nepamenantis (t. 1., b. l. 104-106), tuo tarpu šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktuose notaro patvirtintuose parodymuose (t. 3., b. l. 137-140) ir apklausiamas teismo posėdyje liudytojas iš esmės pakeitė parodymų versiją bei nurodė tiksliai žinantis, jog atsakovas su kitų asmenų pagalba 2011 m. gruodžio mėnesį suklastojo ginčo vekselį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas A. L. visiškai nesutinka su liudytojo nurodytomis aplinkybėmis apie vekselio surašymą, šiuos parodymus vertina kritiškai ir prieidama išvados dėl vekselio negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, jais nesivadovauja (CPK 185 straipsnis). Nors liudytojas neigia tarp jo ir atsakovo susiklosčiusius konfliktinius santykius, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. L. 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokato padėjėjo G. V. veiksmų (t. 5., b. l. 46-49). Atsakovas nurodė, kad gindamas jį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00012-15 metu G. V. aplaidžiai ir neatsakingai vykdė savo pareigas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu tarp atsakovo ir liudytojo G. V. buvo susiklostę pasitikėjimu, lojalumu grįsti santykiai, tačiau vėliau tarp jų kilo nesutarimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios priežastys galėjo nulemti liudytojo parodymų šios bylos nagrinėjimo metu pasikeitimą išimtinai atsakovo nenaudai.
  13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  14. Teisėjų kolegija vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, konkrečiai – šalių paaiškinimais bei ekspertizės išvadomis, taip pat teisingumo ir protingumo principu, jog įprastai kompiuteriu surenkamas tekstas ir jį atspausdinus, toks tekstas pasirašomas, sprendžia, kad ginčo vekselis nagrinėjamu atveju yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių galėjo susiformuoti ieškovės valia išrašyti atsakovui tokios didelės sumos (1 470 000 Lt) vekselį. Be to, apeliantės versiją, kad vekselį atsakovas įgijo apgaulės būdu, t. y. apgaule gavęs ieškovės parašą, ant tuščio lapo su ieškovės parašu atspausdino vekselio tekstą, patvirtina trijų ekspertizių išvados. Aplinkybė, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ieškovės pasirašytas 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis yra suklastotas ar įgytas apgaulės būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio, vadovaujantis civiliniame procese vyraujančia įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoti, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo vekselis buvo suklastotas, t. y. sukurtas (sufalsifikuotas) nesant ieškovės valios atsakovui sumokėti 1 470 000 Lt sumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės argumentų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl nepagrįstai nepripažino šio sandorio negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės. Pripažinus vekselį negaliojančiu tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas panaikinti 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9079), išduotą ginčo vekselio pagrindu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
  1. Apeliantės teigimu, ginčo vekselis negalioja ir ĮVPĮ 78 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad jame įrašyti ne visi rekvizitai, be to, jai buvo netinkamai išsiųsti pranešimai, susiję su vekselio neapmokėjimu, dėl to vykdomasis įrašas turi būti panaikintas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo vekselį pripažinus negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu šie apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo vekselyje nurodyti visi jam privalomi rekvizitai, o vekselio apmokėjimo vieta nei pagal galiojančias įstatymų nuostatas, nei pagal teismų praktiką nesiejama su konkrečiu adresu.
  2. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad notaras, priėmęs prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas. Vykdomasis įrašas išduodamas tik įvykdžius šio punkto reikalavimą. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovei notarei A. G. buvo pateikti visi įstatymo reikalaujami dokumentai vykdomajam įrašui išduoti (t. 1, b. l. 15-21). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esant įrodymams, kad ieškovei buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą, šiuo pagrindu ginčijamas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. 9079) negalėtų būti panaikintas.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja esant teisiniam pagrindui, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.91 straipsnyje reglamentuotą dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu institutą ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą – atmesti tiek pagrindinį ieškinio reikalavimą (pripažinti 2009 m. liepos 10 d. vekselį negaliojančiu), tiek išvestinį ieškinio reikalavimą (panaikinti notarės vykdomąjį įrašą), tačiau pagrįstai pripažino, kad ginčo vekselis turi visus teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o ieškovei buvo tinkamai išsiųsti pranešimai, susiję su vekselio neapmokėjimu. Apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, todėl teisėjų kolegija buvo kompetentinga ištaisyti nustatytus pažeidimus ir išnagrinėti bylą iš esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – pripažinti nesudaryta paskolos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo 1 470 000 Lt sumai, pripažinti negaliojančiu atsakovo A. L. turimą paprastąjį 2009 m. liepos 10 d. vekselį 1 470 000 Lt sumai, panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9079) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ir ieškovės reikalavimų patenkinimą, laikinosios apsaugos priemonės – antstolio J. P. vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 vykdymo sustabdymas, pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, naikinamos (t. 1., b. l. 51-52).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors formaliai apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgusi į tai, kad apeliantės esminis turtinis interesas byloje yra patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei turėtų būti atlygintos visos pagrįstos jos turėtos išlaidos.
  2. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo sumokėti 5 415,98 Eur (18 700 Lt) žyminį mokestį, tačiau paduodama ieškinį sumokėjo 57,92 Eur (200 Lt) žyminio mokesčio, nuo 4 257,41 Eur(14 700 Lt) žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista, o 1 100,56 Eur (3 800 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 1., b. l. 33, 35-36, 49); už ekspertizės atlikimą, kuri kainavo 318,45 Eur (1 099,54 Lt) ieškovė į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjusi 405,47 Eur(1 400 Lt) (t. 3., b. l. 14, 24); apeliantė taip pat sumokėjo 28,96 Eu (100 Lt) žyminį mokestį už atskirąjį skundą (t. 1., b. l. 140); patyrė 868,86 Eur(3 000 Lt) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (t. 2., b. l. 101-102); už apeliacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 5 415,98 Eur(18 700 Lt) žyminį mokestį, tačiau paduodama skundą sumokėjo 86,89 Eur (300 Lt) žyminio mokesčio (t. 3., b. l. 97), nuo 4 257,41 Eur (14 700 Lt) žyminio mokesčio dalies apeliantė buvo atleista, o 1 100,56 Eur (3 700 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 3., b. l. 109); už pakartotinės ekspertizės atlikimą į apeliacinės instancijos teismo depozitinę sąskaitą ieškovė sumokėjo 3 000 Eur avansą (t. 4., b. l. 90-91), iš kurio ekspertizei atlikti (2 503,50 Eur) ir jos išvadoms išversti (124,85 Eur) buvo panaudota 2 628,35 Eur; taip pat apeliantė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 5., b. l. 86-88). Pagrįstomis ir priteistinomis iš atsakovo A. L. bylinėjimosi išlaidomis pirmiausia laikytinos žyminio mokesčio ir ekspertizės atlikimo išlaidos – 3 120,57 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Apeliantei A. L. grąžintinas 87,20 Eur (300,46 Lt) pinigų likutinis, esantis Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, ir 371,65 Eur pinigų likutis, esantis Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sąskaitoje.
  4. Teisėjų kolegija spręsdama dėl ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais. Rekomendacijų redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatyta, kad maksimalus dydis vien už ieškinio parengimą buvo 899,27 Eur (3105 Lt) (1 035 Lt x 3), o apeliantė už visą procesą šioje instancijoje prašo priteisti 868,86 Eur (3 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad prašomų bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo A. L.. Maksimalus priteistinas rekomendacijose įtvirtintas dydis vien už apeliacinio skundo parengimą sudarė 899,27 Eur (3105 Lt) (1 035 Lt x 3), o už visą procesą apeliacinės instancijos teisme apeliantė prašo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atstovas ne tik parengė apeliacinį skundą, bet ir atstovavo ją žodinių teismo posėdžių metu, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovo A. L.. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo iš viso priteisiama 1 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bendra ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 989,43 Eur (3 120,57 Eur + 1 868,86 Eur).
  5. Apeliacinį skundą materialiąja teisine prasme tenkinus, iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą priteisiama 10 715,94 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo kurio apeliantė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 45,99 Eur(158,80 Lt) pirmosios instancijos teismo ir 15,82 Eur apeliacinės instancijos teismo išlaidų (t. 3., b. l. 192, t. 4., b. l. 85), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis). Iš viso iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą priteisiama 10 777,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (10715,94 Eur + 45,99 Eur + 15,82 Eur).
  6. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ieškinys atsakovės notarės A. G. atžvilgiu negalėtų būti tenkinamas, iš ieškovės A. L. atsakovei priteisiama 579,24 Eur(2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. 2., b. l. 12-13).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo tenkinti.

19Pripažinti nesudaryta paskolos sutartį tarp ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. 1 470 000 Lt sumai.

20Pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo A. L. įsipareigojo A. L. iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt.

21Panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9079).

22Priteisti ieškovei A. L. (a. k. ( - ) iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) 4 989,43 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) 10 777,75 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei A. G. iš ieškovės A. L. (a. k. ( - ) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

25Grąžinti ieškovei A. L. (a. k. ( - ) 87,20 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 20 ct) pinigų likutį, esantį Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, ir 371,65 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 65 ct) pinigų likutį, esantį Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sąskaitoje.

26Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant ieškovei A. L. ir jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,... 4. atsakovui A. L. ir jo atstovams advokatamsAstai Astrauskienei ir Ramūnui... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.Ginčo esmė... 8.
  1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 425... 9. ... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13.
      1. Ieškovė A. L. apeliaciniame skunde prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir... 19. Pripažinti nesudaryta paskolos sutartį tarp ieškovės A. L. ir atsakovo A.... 20. Pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo... 21. Panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro... 22. Priteisti ieškovei A. L. (a. k. ( - ) iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) 4 989,43... 23. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) 10 777,75... 24. Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei A. G. iš... 25. Grąžinti ieškovei A. L. (a. k. ( - ) 87,20 Eur (aštuoniasdešimt septynių... 26. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi...